27.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 372/19

(1)

Požeminis vanduo yra vertingas gamtinis išteklius, kuris turėtų būti apsaugotas nuo būklės blogėjimo ir cheminės taršos. Tai ypač svarbu ekosistemoms, kurios priklauso nuo požeminio vandens, ir požeminio vandens naudojimui tiekiant vandenį žmonėms vartoti.

(2)

Požeminis vanduo yra lengviausiai pažeidžiamas ir didžiausias gėlojo vandens telkinys Europos Sąjungoje bei visų pirma pagrindinis viešai tiekiamo geriamojo vandens šaltinis daugelyje regionų.

(3)

Požeminis vanduo vandens telkiniuose, kurie naudojami geriamajam vandeniui imti arba kuriuos ketinama naudoti geriamajam vandeniui imti, privalo būti saugomas taip, kad būtų išvengta tokių telkinių vandens kokybės pablogėjimo siekiant sumažinti geriamajam vandeniui gauti reikalingo valymo lygį pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 2 ir 3 dalis (4).

(4)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (5), iškeltas tikslas pasiekti tokį vandens kokybės lygį, kuris neleistų pasireikšti nepriimtinam poveikiui ir pavojui žmonių sveikatai ir aplinkai.

(5)

Kad būtų apsaugota aplinka ir ypač žmonių sveikata, būtina vengti kenksmingų teršalų žalingos koncentracijos požeminiame vandenyje bei jai užkirsti kelią ar ją mažinti.

(6)

Direktyvoje 2000/60/EB išdėstytos bendrosios nuostatos dėl požeminio vandens apsaugos ir išsaugojimo. Tos direktyvos 17 straipsnyje numatyta, kad turėtų būti patvirtintos požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės priemonės, įskaitant geros požeminio vandens cheminės būklės nustatymo kriterijus ir reikšmingų bei nuolatinių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų ir pradinių tendencijos keitimo taškų apibrėžimo kriterijus.

(7)

Atsižvelgiant į poreikį pasiekti suderintus požeminio vandens apsaugos lygius, turėtų būti nustatyti kokybės standartai ir ribinės vertės bei parengtos metodikos, grindžiamos bendru požiūriu, tam, kad būtų nustatyti požeminio vandens telkinių cheminės būklės įvertinimo kriterijai.

(8)

Nitratų, augalų apsaugos produktų ir biocidų kokybės standartai turėtų būti nustatyti kaip požeminio vandens telkinių cheminės būklės įvertinimo Bendrijos kriterijai ir turėtų būti užtikrintas jų atitikimas atitinkamai 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvai 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (6), 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvai 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (7) ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (8).

(9)

Siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą, kai kuriose vietovėse gali reikėti keisti ūkininkavimo ar miškininkystės metodus, o tai galėtų lemti pajamų praradimą. Bendra žemės ūkio politika numato priemonių, skirtų laikytis Bendrijos standartų, įgyvendinimo finansavimo mechanizmus, visų pirma taikant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (9). Valstybėms narėms teks atsakomybė pasirinkti savo prioritetus ir projektus požeminio vandens apsaugos priemonių srityje.

(10)

Nuostatos dėl požeminio vandens cheminės būklės netaikomos dideliems natūraliai konkrečiomis hidrogeologinėmis sąlygomis susidarantiems medžiagų arba jonų arba jų rodiklių kiekiams požeminio vandens telkinyje arba su juo susijusiuose paviršinio vandens telkiniuose, kurie neįtraukti į taršos apibrėžimą. Jos taip pat netaikomos laikiniems, erdvėje apribotiems tėkmės krypties ir cheminės sudėties pasikeitimams, kurie nelaikomi intruzija.

(11)

Turėtų būti nustatyti reikšmingų ir nuolatinių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų ir pradinio tendencijos keitimo taško apibrėžimo kriterijai, atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį susijusioms vandens ekosistemoms arba nuo jų priklausomoms sausumos ekosistemoms.

(12)

Kai įmanoma, valstybės narės turėtų naudoti statistinius metodus, jei jie atitinka tarptautinius standartus ir ilgainiui padeda palyginti valstybių narių monitoringo rezultatus.

(13)

Pagal Direktyvos 2000/60/EB 22 straipsnio 2 dalies trečiąją įtrauką nuo 2013 m. gruodžio 22 d. panaikinama 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos (10). Būtina užtikrinti Direktyva 80/68/EEB teikiamos apsaugos, susijusios su priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam teršalų patekimui į požeminį vandenį ar jį apriboti, tęstinumą.

(14)

Būtina skirti pavojingas medžiagas, kurių patekimui turėtų būti užkirstas kelias, nuo kitų teršalų, kurių patekimas turėtų būti apribotas. Nustatant pavojingas ir nepavojingas medžiagas, kurios kelia esamą ar potencialią taršos grėsmę, turėtų būti naudojamas Direktyvos 2000/60/EB VIII priedas, kuriame išvardyti pagrindiniai teršalai, svarbūs vandens aplinkai.

(15)

Priemonės, skirtos užkirsti ar apriboti teršalų patekimą į požeminio vandens telkinius, kurie naudojami vandeniui žmonėms imti, arba kuriuos ketinama naudoti vandeniui žmonėms imti, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalyje, turėtų pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 2 dalį apimti tokias priemones, kurios reikalingos užtikrinti, kad taikant vandens valymo režimą vadovaujantis Bendrijos teisės aktais išvalytas vanduo atitiktų 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (11) reikalavimus. Šios priemonės taip pat gali apimti tokio dydžio, kokį kompetentingos nacionalinės institucijos mano esant reikalingą siekiant apsaugoti geriamojo vandens atsargas, apsaugos zonų nustatymą pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį. Tokios apsaugos zonos gali apimti visą valstybės narės teritoriją.

(16)

Siekdamos užtikrinti nuoseklią požeminio vandens apsaugą, valstybės narės, kurių teritorijoje yra bendri požeminio vandens telkiniai, turėtų koordinuoti savo veiklą vykdant monitoringą, nustatant ribines vertes ir nustatant svarbias pavojingas medžiagas.

(17)

Patikimi ir palyginami požeminio vandens monitoringo metodai yra svarbi priemonė vertinant požeminio vandens kokybę ir pasirenkant tinkamiausias priemones. Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnyje numatyta priimti standartizuotus vandens būklės analizės ir monitoringo metodus bei prireikus įgyvendinimo gaires, įskaitant monitoringą.

(18)

Valstybėms narėms turėtų būti leista tam tikromis aplinkybėmis taikyti priemonių, užkertančių kelią teršalų patekimui į požeminį vandenį arba jį ribojančių, išimtis. Visos išimtys turėtų būti grindžiamos skaidriais kriterijais ir išsamiai nurodomos upių baseinų valdymo planuose.

(19)

Reikėtų ištirti skirtingų požeminio vandens ribinių verčių, kurias turi nustatyti valstybės narės, poveikį aplinkos apsaugos lygiui ir vidaus rinkos funkcionavimui.

(20)

Siekiant užtikrinti geresnę požeminio vandens ekosistemų kokybę ir apsaugos standartus, turėtų būti atliekami tyrimai. Jei būtina, į gautus rezultatus turėtų būti atsižvelgta įgyvendinant arba peržiūrint šią direktyvą. Tokius mokslinius tyrimus bei žinių, patirties ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą reikia skatinti ir finansuoti.

(21)

Būtina numatyti pereinamojo laikotarpio priemones, apimančias laikotarpį nuo šios direktyvos įgyvendinimo dienos iki Direktyvos 80/68/EEB panaikinimo dienos.

(22)

Direktyvoje 2000/60/EB nustatomas reikalavimas taikyti kontrolės priemones, įskaitant reikalavimą gauti išankstinį leidimą dirbtiniam požeminio vandens telkinių papildymui ar padidinimui, jei šaltinio panaudojimas nestato į pavojų tam šaltiniui ar papildytam arba padidintam požeminio vandens telkiniui nustatytų aplinkos apsaugos tikslų.

(23)

Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 2 dalyje ir VI priedo B dalyje dėl priemonių programos pateikiamas neišsamus papildomų priemonių, kurias valstybės narės gali taikyti kaip savo priemonių programos dalį, sąrašas, apimantis inter alia:

(24)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(25)

Visų pirma reikia taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu tvirtinant bendro pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba įrašant naujas neesmines nuostatas,

a)

geros požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai, ir

b)

reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo ir jų mažinimo bei pradinių tendencijų mažinimo taškų apibrėžimo kriterijai.

1)

„požeminio vandens kokybės standartas“ – aplinkos kokybės standartas, išreikštas konkretaus teršalo, teršalų grupės arba taršos rodiklio koncentracija požeminiame vandenyje, kuri siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką neturėtų būti viršijama;

2)

„ribinė vertė“ – valstybių narių pagal 3 straipsnį nustatytas požeminio vandens kokybės standartas;

3)

„reikšminga ir nuolatinė didėjimo tendencija“ – statistiškai ir aplinkosaugos požiūriu reikšmingas teršalo, teršalų grupės ar taršos rodiklio koncentracijos padidėjimas požeminiame vandenyje, kurio tendencija, kaip nustatyta, turi būti mažinama pagal 5 straipsnį;

4)

„teršalų patekimas į požeminį vandenį“ – tai žmogaus veiklos sukeliamas tiesioginis ar netiesioginis teršalų patekimas į požeminį vandenį;

5)

„foninė koncentracija“ – tai medžiagos koncentracija arba rodiklio vertė požeminio vandens telkinyje, atitinkanti šios medžiagos koncentraciją nepakitusiame ar dėl žmogaus veiklos nereikšmingai pakitusiame vandens telkinyje, palyginti su išorinių veiksnių nepaveiktu vandens telkiniu;

6)

„pradinė koncentracija“ – vidutinė vertė, išmatuota bent jau 2007 m. ir 2008 m. pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnį vykdant monitoringo programas arba, medžiagas aptikus vėliau, išmatuota per pirmą atskaitos laikotarpio, apie kurį turima monitoringo duomenų, dalį.

a)

I priede nurodytus požeminio vandens kokybės standartus;

b)

ribines vertes, kurias II priedo A dalyje nustatyta tvarka turi nustatyti valstybės narės teršalams, teršalų grupėms ir taršos rodikliams, kurie valstybės narės teritorijoje buvo įvertinti kaip padedantys požeminio vandens telkinį ar požeminio vandens telkinių grupę priskirti rizikos grupei, atsižvelgiant bent į II priedo B dalyje pateiktą sąrašą.

a)

atitinkamas monitoringas įrodo, jog sąlygos, išdėstytos Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.3.2 lentelėje, yra tenkinamos; arba

b)

I priede išvardytų požeminio vandens kokybės standartų vertės ir pagal 3 straipsnį bei II priedą nustatytos atitinkamos ribinės vertės neviršijamos nei vienoje to požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės monitoringo taške; arba

c)

požeminio vandens kokybės standarto vertė ar ribinė vertė viršijama viename ar keliuose monitoringo taškuose, bet atitinkamas tyrimas pagal III priedą patvirtina, kad:

a)

kaip tendencijos įvertinimas atskirose požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės monitoringo taškuose prisidėjo pagal tos direktyvos V priedo 2.5 skirsnį nustatant, kad tuose telkiniuose pastebima reikšminga ir nuolatinė tam tikro teršalo koncentracijos didėjimo tendencija arba kad juose toji tendencija mažėja; ir

b)

pagal 3 dalį apibrėžtų pradinių taškų nustatymo priežastis.

a)

visas priemones, kurios būtinos siekiant užkirsti kelią pavojingoms medžiagoms patekti į požeminį vandenį, nepažeidžiant 2 ir 3 dalies. Nustatydamos tokias medžiagas, valstybės narės ypač atsižvelgia į Direktyvos 2000/60/EB VIII priedo 1–6 punktuose nurodytoms teršalų šeimoms ar grupėms priklausančias pavojingas medžiagas, taip pat į to priedo 7–9 punktuose nurodytoms teršalų šeimoms ar grupėms priklausančias medžiagas, kai jos laikomos pavojingomis;

b)

dėl Direktyvos 2000/60/EB VIII priede išvardytų teršalų, kurie nelaikomi pavojingais, ir tame priede neišvardytų kitų nepavojingų teršalų, kurie, valstybių narių nuomone, šiuo metu kelia ar ateityje gali kelti taršos pavojų, – visas priemones, būtinas ribojant patekimą į požeminį vandenį taip, kad būtų užtikrinta, jog dėl tokio patekimo nepablogės jo būklė ar neatsiras reikšmingos ir nuolatinės teršalų koncentracijos požeminiame vandenyje didėjimo tendencijos. Šiose priemonėse atsižvelgiama bent jau į nustatytą geriausią praktiką, įskaitant geriausią aplinkos apsaugos praktiką ir geriausius prieinamus metodus, nurodytus atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose.

a)

dėl tiesioginio teršalų išleidimo, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies j punktą;

b)

kompetentingų institucijų nuomone yra tokio nedidelio kiekio ir koncentracijos, kad yra atmetama bet kokia požeminio vandens, į kurį teršalai išleidžiami, esamo arba būsimo kokybės pablogėjimo pavojaus galimybė;

c)

dėl nelaimingo atsitikimo ar išskirtinių gamtinės kilmės aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, išvengti ar sušvelninti;

d)

dėl dirbtinio požeminio vandens telkinių papildymo ar padidinimo, kuriam suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies f punktą;

e)

kompetentingų institucijų manymu, nebuvo techniškai įmanoma tam užkirsti kelią ar to apriboti, nenaudojant:

f)

dėl veiklos paviršiniame vandenyje, kuria be kita ko siekiama sumažinti potvynių ir sausrų sukeltus padarinius bei valdyti vandenis bei vandens kelius, įskaitant veiklą tarptautiniu lygmeniu. Tokia veikla, įskaitant nuosėdų paviršiniame vandenyje išvalymą, išsiurbimą, perkėlimą ir nusodinimą, vykdoma vadovaujantis tuo tikslu valstybių narių nustatytomis bendrosiomis privalomomis taisyklėmis bei atitinkamais atvejais remiantis tomis taisyklėmis išduotais leidimais ir licencijomis, jeigu toks teršalų patekimas netrukdo siekti aplinkos apsaugos tikslų, nustatytų atitinkamiems vandens telkiniams pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies b punktą.