20.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 100/26

(1)

2002 m. lapkričio 18 d. antspauduotu ir tą pačią dieną įregistruotu laišku (toliau – pranešimas) Prancūzija pranešė Komisijai apie savo ketinimą finansiškai paremti laivų remonto dirbtuves Compagnie Marseille Réparation (CMR). Byla buvo įregistruota numeriu N 728/2002.

(2)

2002 m. gruodžio 13 d. laišku Komisija paprašė Prancūzijos pateikti papildomos informacijos. Ši atsakė 2003 m. kovo 6 d. laišku, įregistruotu 2003 m. kovo 7 d.

(3)

2003 m. gegužės 13 d. Komisija informavo Prancūziją apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl priemonių, apie kurias buvo pranešta. Byla buvo įregistruota numeriu C 34/2003.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas dėl minėtų priemonių.

(5)

Prancūzija savo pastabas pateikė 2003 m. liepos 31 d. laišku, įregistruotu 2003 m. rugpjūčio 4 d. Neatsirado nė vienos suinteresuotos trečiosios šalies.

(6)

Papildomą informaciją Prancūzija pateikė 2003 m. spalio 2 d. laišku, įregistruotu 2003 m. spalio 3 d., ir 2003 m. spalio 10 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną. Komisija 2003 m. lapkričio 21 d. laišku Prancūzijai nusiuntė kitus papildomus klausimus, į kuriuos Prancūzija atsakė gruodžio 29 d. laišku, įregistruotu 2004 m. sausio 8 d., bei 2004 m. sausio 29 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną. 2004 m. gegužės 10 d. Komisija pateikė kitus klausimus, į kuriuos Prancūzija atsakė 2004 m. birželio 29 d. laišku, įregistruotu tą pačią dieną.

(7)

Finansinės paramos gavėjas yra CMR, Marselyje įsikūrusi laivų remonto bendrovė. CMR buvo įsteigta 2002 m. birželio 20 d. perimti bankrutuojančios laivų statyklos Compagnie Marseillaise de Réparations (CMdR) turtą.

(8)

Iki tol Marselio uoste laivų remontu užsiėmė trys bendrovės: Marine Technologie, Travofer ir CMdR. 1996 m. šiose statyklose dirbo apie 430 asmenų (310 CMdR, 70 – Marine Technologie ir 50 – Travofer). 1996 m. CMdR susidūrė su sunkumais, ir jai teko skelbti bankrotą. Pradėjus bankroto procedūrą, buvo sukurtas socialinis planas siekiant padėti CMdR susimokėti skolas, susijusias su dalies personalo išankstiniu išleidimu į pensiją ir perkvalifikavimo atostogomis, kol bus pateiktas pasiūlymas perimti bendrovę. Anot Prancūzijos, šį planą finansavo valstybinės institucijos.

(9)

1997 m. italų bendrovė Marinvest perėmė CMdR, o vėliau, 2000 m. liepos mėn., ją pardavė britų grupei Cammell Laird. Tuo pačiu metu Cammell Laird taip pat nusipirko kitas dvi Marselio laivų remonto dirbtuves – Marine Technologie ir Travofer. Cammell Laird planavo reorganizuoti visas tris bendroves į vieną įmonę CMdR ir pakeisti veiklos pobūdį iš laivų remonto į laivų techninį pertvarkymą.

(10)

Nuo 2000 m. liepos iki 2002 m. liepos CMdR darbuotojų skaičius žymiai sumažėjo dėl „asbesto pensijų“, t.y. dėl darbuotojų, patyrusių asbesto poveikį, išleidimo į pensiją. Atsižvelgiant į planuojamą restruktūrizavimą, šie darbuotojai nebuvo pakeisti naujais. CMdR veikla dėl to buvo apribota, tačiau bendrovė vis tiek tęsė laivų remonto darbus iki pat bankroto.

(11)

2001 m. bankrutavus Cammell Laird, CMdR patyrė sunkumų. 2001 m. liepos 31 d. Marselio komercinis teismas pradėjo CMdR likvidavimo teismo sprendimu procedūrą.

(12)

CMR, 2002 m. birželio 20 d. įsteigta bendrovė, Marselio komerciniam teismui pateikė CMdR perėmimo pasiūlymą, ir 2002 m. birželio 20 d. perdavimo planui buvo pritarta.

(13)

Taigi vykdant CMdR bankroto procedūrą CMR perpirko pastarosios turtą už 1 001 EUR (tai yra 1 simbolinis EUR už turtą ir 1 000 EUR už atsargas). Pagal CMR balanse pateiktą informaciją bendrovė savo veiklą 2002 m. pradėjo neturėdama skolų.

(14)

Prancūzija iš pradžių buvo nurodžiusi, kad CMR perėmė ir pradėtus vykdyti darbus.

(15)

Be to, pagal Prancūzijos socialinės teisės aktus, reglamentuojančius komercinės veiklos perdavimą (Darbo kodekso L 122-12 straipsnio antrąją dalį), CMR privalėjo perimti visas darbo sutartis, palikdama tas pačias kvalifikacijos, atlyginimo ir stažo sąlygas. Taip pat CMR turėjo perimti, viena vertus, dar iki perėmimo sudarytus 500 000 EUR vertės atlyginimų įsipareigojimus, susijusius su „asbesto pensijomis“, kita vertus – 620 000 EUR neišmokėtų algų (mokamų atostogų), nes šiuos abu skaičius iš pradžių buvo nurodžiusi Prancūzija.

(16)

Tik 2003 m. kovą Prancūzija informavo Komisiją, kad gamybos sektoriuje CMR dirbo 100 žmonių, o ne 184, kaip penkerius pastaruosius metus.

(17)

CMR priklauso penkiems akcininkams, vienas jų eina generalinio direktoriaus pareigas.

(18)

Pasak Prancūzijos, norint Marselyje atkurti laivų remonto veiklos gyvybingumą, reikia taikyti nemažai priemonių CMR viduje. To siekiant buvo sukurtas penkiametis įmonės verslo planas.

(19)

CMR paveldėjo iš CMdR tam tikrą skaičių įsipareigojimų („asbesto pensijas“, atlyginimus (mokamas atostogas)) ir problemų, pavyzdžiui, prarastą Marselio uosto laivų remonto sektoriaus klientūrą. Tokio praradimo priežastis – Cammell Laird vykdyta politika, kai daugiausia dėmesio buvo skiriama laivų pertvarkymui, apleidžiant laivų remontą. Todėl Prancūzija tvirtina, kad CMR turi būti restruktūrizuota. Prancūzija pripažįsta, kad Marselyje laivų remonto rinkos poreikiams ir galimybėms patenkinti užtenka vienos laivų remonto bendrovės (tai yra CMR).

(20)

Įmonės verslo plane, Prancūzijos pavadintame restruktūrizavimo planu, numatyta problemas, su kuriomis susidūrė CMR, spręsti taikant tam tikras priemones. Visų pirma ankstesnioji Cammell Laird strategijos, kai buvo siekiama laivų remonto veiklą pakeisti laivų pertvarkymo veikla, kryptis bus pakeista, ir CMR vėl imsis savo tradicinės laivų remonto veiklos. Be to, bus imtasi šių Prancūzijos aprašytų priemonių: struktūrinių sąnaudų mažinimo, paruošos darbų kompiuterizavimo, vadovybės atsakomybės didinimo, griežto subrangos valdymo, daugiafunkcinių pajėgumų plėtojimo. Galiausiai bendrovė imsis tam tikrų investicijų ir skirs ypatingą dėmesį personalo rengimui ir specializavimui.

(21)

Kai bendrovė atgaus pozicijas rinkoje, ji galės mėginti prisivilioti sudėtingesnių laivų savininkus (pavyzdžiui, kruizinių, keleivinių laivų ir dujovežių), įsikūrusius ne Marselyje, kuriems kaina nėra svarbiausias kriterijus teikiant užsakymą.

(22)

Prancūzija pateikė dvi CMR verslo plano versijas. Pranešime buvo remiamasi planu, kuriame plėtojama didžiausia eksploatavimo hipotezė su 30 milijonų EUR apyvarta 2006 m., o antrasis, atsargesnis, planas (toliau – mažiausia hipotezė) buvo sukurtas Marselio komercinio teismo užsakymu (apsiribota 20 milijonų EUR metine apyvarta pradedant nuo trečiųjų metų iki verslo plano vykdymo pabaigos). Atitinkamai pakeistas ir bendrovės eksploatavimo vertinimas, jis pateikiamas 1 lentelėje.

1 lentelė

Planuojama CMR eksploatavimo raida (bazinė hipotezė) (4)

(23)

Prancūzija teigia, kad įmonės verslo planas grindžiamas Marselio laivų remonto bendrovių apyvartos skaičiais, turėtais iki Cammell Laird grupei 2000 m. susiduriant su sunkumais, bei CMR pajėgumu pasiekti panašių rezultatų per dvejus metus. Prancūzija taip pat pabrėžia, kad projekte atsižvelgiama į klientūros sąstingį įmonės perėmimo metu ir kad mažiausios hipotezės plane taikytas dar apdairesnis metodas.

(24)

Mažiausia hipoteze grindžiamo verslo plano įgyvendinimo sąnaudos, tai yra, pasak Prancūzijos, restruktūrizavimo sąnaudos, patikslintos 2 lentelės 1 dalyje.

(25)

Be to, Prancūzija restruktūrizavimo sąnaudomis laiko ir įsipareigojimus, susijusius su „asbesto pensijomis“, bei nesumokėtas algas (mokamas atostogas) – visos šios sąnaudos priklausė bendrovei iki jos perėmimo. Šios sąnaudos pateikiamos 2 lentelės 2 dalyje, o nurodant skaičius atsižvelgta į pataisytus dydžius, kuriuos Prancūzija pateikė 2004 m. sausio 29 d. laiške.

2 lentelė

Prognozuojamos CMR restruktūrizavimo sąnaudos

(26)

Taigi manoma, kad sąnaudų, reikalingų norint pradėti CMR veiklą, suma yra 3 649 494 EUR.

(27)

Prancūzijos teigimu, 3 649 494 EUR, kurių reikia CMR, bus gauti imant paskolas ir valstybinių bei privačių šaltinių skiriamas subsidijas, kaip parodyta 3 lentelėje. Preliminarų sprendimą CMR skirti valstybės pagalbą Prancūzija priėmė 2002 m. gegužės 3 d., tai yra net anksčiau nei CMR buvo sukurta, ir iki jai perimant CMdR turtą. Teisiškai įpareigojantis skirti pagalbą sprendimas buvo priimtas 2002 m. birželio 26 d.

3 lentelė

Finansinės su CMR restruktūrizavimu susijusios priemonės

(28)

Prancūzijos vyriausybė suteiks CMR 1 600 000 EUR sumą paskolos be palūkanų forma. Prancūzija paskolai skyrė 404 640 EUR grynosios subsidijos ekvivalentu su 2002 m. Komisijos nustatyta orientacine palūkanų norma, tai yra 5,06 %. Prancūzija nurodo, kad šios paskolos skyrimo sąlygos gali būti tokios, kaip nurodyta 4 lentelėje. 2003 m. rugsėjį CMR buvo pervesta 800 000 EUR suma.

4 lentelė

Paskolos CMR išmokėjimo ir grąžinimo sąlygos

(29)

Provanso-Alpių-Žydrojo kranto regiono taryba, Bouches-du-Rhône generalinė taryba ir Marselio miestas kiekvienas atskirai perves CMR po 630 000 EUR subsidijos. Nuo 2003 m. rugsėjo visa vietos savivaldos institucijų pagalba (1 890 000 EUR) buvo pervesta ir panaudota bendrovės nuostoliams, patirtiems per pirmuosius šešis jos eksploatavimo mėnesius (2002), padengti.

(30)

Privati parama pateikiama kaip CMR akcininkų įnašai (610 000 EUR) ir bankų paskolos (1 830 000 EUR). Bankų paskoloms suteikti bankai nepareikalavo jokios ypatingos garantijos, išskyrus toliau pateikiamus elementus. Dalis CMR turto yra finansuojama pirkimo išsimokėtinai būdu, tai yra lieka banko nuosavybe tol, kol paskola grąžinama. Kita dalis CMR turto buvo įkeista, o tai reiškia, kad CMR nuosavybė galėtų atitekti bankams, jei paskola nebūtų grąžinta pagal sutartas sąlygas. Paskolą suteikęs bankas yra kooperatinis Banque populaire grupės bankas.

(31)

Anot Prancūzijos, dėl žymaus šios rinkos nuosmukio per pastaruosius dvidešimt metų Prancūzijos laivų remonto sektorius patyrė ne vieną restruktūrizaciją. Marselyje laivų remonto bendrovės susidūrė su sunkumais, nes neatsižvelgė į nepalankią rinkos raidą. Prancūzija skelbia, kad trijų laivų remonto bendrovių (Marine Technologie, Travofer ir CMdR) išlaikymas Marselyje iki 2002 m., kuomet jas perėmė Cammell Laird, viršijo rinkos galimybes. Tačiau rinkos poreikiams patenkinti, Prancūzijos teigimu, Marselyje pakanka vienos laivų remonto bendrovės.

(32)

CMR darbuotojų 2003 m. kovo mėn. gamybos sektoriuje dirbo 100 žmonių, nors per pastaruosius penkerius metus jų dirbo vidutiniškai 184. Tokio darbuotojų skaičiaus mažėjimo priežastis buvo ir „asbesto pensijos“ (30 žmonių). Tačiau Prancūzija pažymi, kad vietoje šių žmonių bus pasamdyti kiti, jei tik CMR atsiras naujų darbuotojų poreikis.

(33)

Prancūzija patikslina, kad CMR pajėgumai vis dėlto sumažėjo uždarius buvusias Marine Technologie ir Travofer dirbtuves – jos buvo perduotos Marselio miestui ir nebebus naudojamos laivų remonto darbams.

(34)

Sprendime pradėti formalią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) Komisija teigia, kad tiriamos priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Šios priemonės buvo įvertintos pagal 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1540/98 dėl pagalbos laivų statybai (7) (toliau – reglamentas dėl laivų statybos) ir pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8) (toliau – restruktūrizavimo gairės).

(35)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija pareiškė abejones dėl galimybės leisti taikyti šias finansines priemones kaip restruktūrizavimo pagalbą, nes, viena vertus, CMR buvo po CMdR likvidacijos naujai įkurta įmonė, kita vertus, atsižvelgė į restruktūrizavimo gairių 7 dalį, pagal kurią naujai įkurta įmonė neturi teisės gauti pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta.

(36)

Be to, Komisija pareiškė abejojanti, ar, net jei CMR ir būtų galima laikyti tinkama gauti restruktūrizavimo pagalbą, kiti būtini restruktūrizavimo pagalbai gauti kriterijai būtų įgyvendinti.

(37)

Komisija ypač pabrėžė, kad Prancūzija neapibūdino struktūrinių sunkumų, kuriuos turėtų išspręsti restruktūrizavimas, ir tik pareiškė, kad CMR patiriami sunkumai daugiausia atsirado dėl CMdR bankroto. Todėl Komisija pareiškė abejojanti, ar CMR iš tiesų patyrė tokių struktūrinių sunkumų, ir todėl ji taip pat abejojo, ar CMR verslo planas yra pajėgus garantuotai grąžinti CMR gyvybingumą per protingai pagrįstą laiką.

(38)

Be to, Komisija abejojo, ar pagal reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnį buvo atliktas privalomas pajėgumų mažinimas. Ji pažymėjo, kad Prancūzija nepateikė tikslesnių duomenų apie CMR iš tiesų perimtus darbuotojus ir kad panašu, kad subrangovų atliekamų darbų apimtys turi smarkiai padidėti.

(39)

Komisija taip pat pareiškė abejojanti, ar pagalba proporcinga restruktūrizavimo sąnaudoms ir naudai. Komisija čia rėmėsi informacija, pagal kurią restruktūrizavimo sąnaudos sudaro 3 649 494 EUR, o bendra privačios ir valstybinės pagalbos suma yra 5 930 000 EUR. Taigi finansavimas viršija nurodytus restruktūrizavimo poreikius.

(40)

Laikantis proporcingumo principo sprendime pradėti tyrimą buvo keliamas valstybės CMR suteiktos paskolos grynojo subsidijos ekvivalento nustatymo klausimas pažymint, kad, remiantis Komisijos pranešimu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo (9), orientacinė norma gali būti padidinta susidarius ypatingos rizikos padėčiai (pavyzdžiui, sunkumų patiriančiai įmonei) ir kad tokiais atvejais premija gali siekti net 400 ar daugiau bazinių punktų. Taigi Komisija abejojo, ar visą paskolą galima laikyti pagalba.

(41)

Vėlgi turėdama galvoje proporcingumo principą, Komisija abejojo, ar visas sąnaudas galima laikyti restruktūrizavimo sąnaudomis, ypač atkreipė dėmesį į sąnaudas, susijusias su CMR subrangovų darbuotojų mokymais.

(42)

Atsakydama į sprendimą pradėti tyrimą ir vėliau pateikdama papildomą informaciją, Prancūzija pateikė štai tokią informaciją ir duomenis.

(43)

Dėl abejonių, ar CMR atitinka sąlygas restruktūrizavimo pagalbai gauti, Prancūzija pažymi, kad, nepaisant to, kad CMR yra nauja bendrovė, ji vis dar patiria sunkumų. Nors ir pripažindama, kad potencialiai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perėmimas naujai bendrovei yra privalumas, Prancūzija tvirtina, kad šie ištekliai yra ir didelė našta. Taigi ji patvirtina savo pirminę poziciją, pagal kurią, nors CMR ir yra nauja bendrovė, tačiau ji prilyginama sunkumų patiriančiai jau veikiančiai įmonei.

(44)

Prancūzija taip pat patvirtina, kad CMR savo veiklą pradėjo neturėdama skolų. Pagal Prancūzijos teisės aktus, reglamentuojančius įmonių bankroto administravimą, sunkumų patirianti įmonė prieš pasiskelbdama nemokia gali pamėginti stabilizuoti padėtį sudarydama sutartį su savo kreditoriais padedant komercinio teismo paskirtam bankroto administratoriui. CMdR buvo prašiusi skirti bankroto administratorių. Jam prižiūrint buvo baigti pradėti darbai ir sumokėta kreditoriams. Tačiau mėginimas stabilizuoti CMdR padėtį nepavyko, todėl, sumažėjus aktyvams ir trūkstant užsakymų, 2001 m. liepos 31 d. ji bankrutavo. Dėl šios priežasties perėmimo momentu CMdR nebeturėjo skolų.

(45)

Beje, buvo patikslinta, kad priešingai, nei iš pradžių teigė Prancūzija, CMdR iki sustabdydama savo veiklą baigė visus pradėtus darbus ir kad viena priežasčių, dėl kurių ji sustabdė veiklą, buvo kaip tik tai, kad ji įvykdė visus užsakymus (žr. konstatuojamosios dalies 44 punktą).

(46)

Atsakydama į abejones dėl CMR restruktūrizavimo plano gyvybingumo, Prancūzija patikslino kai kuriuos šio plano elementus. CMR vėl imsis laivų remonto veiklos, kurią CMdR buvo apleidusi dėl laivų techninio pertvarkymo sektoriaus. Ji planuoja dalį išėjusiųjų į „asbesto pensiją“ pakeisti jaunais labiau kvalifikuotais darbuotojais ir skirs neregėtai daug dėmesio savo personalo rengimui. Taip pat numatoma įvesti metinę darbo laiko apskaitą, atsižvelgiant į įstatymų nustatytą 35 valandų darbo savaitę, bei harmonizuoti skirtingus personalo statusus. Be to, bus modernizuojama įranga ir darbo metodai, gerinamos saugumo sąlygos ir sukurtas ISO 9001 kokybės standarto planas. Prancūzijos manymu, šios priemonės kartu su tomis, apie kurias buvo pranešta anksčiau, leis per protingai pagrįstą laiką užtikrinti CMR gyvybingumą.

(47)

Prancūzija taip pat tvirtina, kad plano gyvybingumą užtikrina realistiškos komercinės prielaidos, grindžiamos realia Marselyje veikiančių laivų remonto bendrovių veikla iki jas integruojant į Cammell Laird. Be to, Prancūzija pažymi, kad CMR su savo darbuotojais sudarė susitarimą, garantuojantį socialinę santarvę statykloje. Galiausiai ji priduria, kad 2002 m. ir 2003 m. pirmojo pusmečio CMR einamosios veiklos rezultatai leidžia teigti, kad greičiausiai nuo 2003 m. bendrovė bus gyvybinga, kaip numatyta restruktūrizavimo plane.

(48)

Kalbėdama apie būtinybę išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo, Prancūzija teigia, kad laivų remonto pajėgumai bus sumažinti uždarius dvi kitas Marselio laivų remonto dirbtuves (Marine Technologie ir Travofer).

(49)

Be to, Prancūzija pažymi, kad šiuo požiūriu šiaurinės Viduržemio jūros laivų remonto bendrovės viena kitą papildo, ir tarp jų tikros konkurencijos nėra.

(50)

Prancūzija taip pat patvirtina, kad pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms 2 straipsnio b punkto nuostatas (10) CMR yra MVĮ.

(51)

Galiausiai Prancūzija patikslina, kad CMR perėmė 132 CMdR darbuotojus ir kad 2002–2004 metais 58 žmonės paliks bendrovę dėl priežasčių, susijusių su asbesto poveikiu darbe.

(52)

Dėl klausimo, ar šios priemonės yra proporcingos, Prancūzija pažymi, kad 5 930 000 EUR dydžio valstybinės ir privačios pagalbos suma visų pirma padengs restruktūrizavimo sąnaudas (3 649 494 EUR), antra – dalį bendrovės apyvartinio kapitalo poreikių, nesusijusių su restruktūrizavimu.

(53)

Prancūzija aiškina, kad, jos manymu, subrangovų personalo mokymo sąnaudos yra restruktūrizavimo sąnaudų sudedamoji dalis. Šiuo klausimu Prancūzija pažymi, kad daug operacijų, būtinų CMR funkcionavimui, atlieka specializuotos išorės bendrovės. Veikdamos kaip subrangovai, jos pačios pajuto Marselio laivų remonto sektorių ištikusią krizę ir nėra pajėgios finansuoti savo darbuotojų mokymo. Todėl CMR jį finansuoja savo sąskaita kaip užsakovė, visiškai atsakinga laivo savininko atžvilgiu.

(54)

Kartu su pagalbos restruktūrizavimui prašymu Prancūzija paprašė Komisiją ištirti, ar šios finansinės priemonės būtų suderinamos su bendrąja rinka tiesiogiai remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu tuo atveju, jei ši pagalba būtų netinkama pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas. Prancūzija pažymi, kad laivų statyba yra būtina tinkamam Marselio uosto funkcionavimui veikla, tai yra kad ji būtina norint užtikrinti laivų priėmimą, uosto funkcionavimui būtiną laivų priežiūrą ir paslaugas, susijusias su laivybos saugumu, bei paslaugas, susijusias su turizmu (pramoginių laivų remontas). Prancūzija taip pat teigia, kad laivų remonto veiklos Marselyje palaikymas naudingas Bendrijai, nes tai atitinka bendrąją transporto politiką, skatinančią jūrų transportą. Galiausiai Prancūzija pabrėžia istorines ir strategines priežastis, pateisinančias laivų remonto veiklos išsaugojimą Marselio uoste.

(55)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.“

(56)

Pirma, Prancūzijos valstybės CMR skirta 1 600 000 EUR subsidija yra iš valstybinių išteklių suteiktas finansinis pranašumas. Be to, valstybinių išteklių kriterijus galioja ir ekonominiams pranašumams, kuriuos suteikia valstybių narių regioninių ar vietos savivaldos institucijos. Todėl pirmąjį Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijų atitinka subsidijos (kiekviena po 630 000 eurų), kurias CMR skyrė Provanso-Alpių-Žydrojo kranto regionas, Bouches-du-Rhône departamentas ir Marselio miestas.

(57)

Antra, kadangi šios subsidijos buvo skirtos konkrečiai įmonei – CMR, tai atitinka atrankos kriterijų, dėl kurio ir yra taikomos Sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatos.

(58)

Trečia, trys regioninių ir vietos savivaldos institucijų paramos bei Prancūzijos vyriausybės skirta beprocentė paskola suteikia CMR ekonominę naudą, kurios jai nebūtų skyręs privatus sektorius. Todėl pagal savo prigimtį šios priemonės gali iškreipti konkurenciją.

(59)

Ketvirta, priemonė atitinka poveikio tarpusavio prekybai kriterijų, nes naudos gavėjas vykdo ekonominę veiklą, kurioje vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba. Kaip tik tokia yra CMR vykdoma laivų remonto veikla. Tokiame jautriame sektoriuje kaip laivų remontas galima įtarti poveikį tarpusavio prekybai, net ir potencialų. Ši prielaida yra valstybės pagalbos laivų statybos sektoriui vykdomos subalansuotos politikos specialiųjų taisyklių atžvilgiu pagrindas. Šios taisyklės visos taikomos laivų remonto veiklai, kuriai galioja tie patys principai kaip ir laivų statybai. Be to, dėl savo geografinės padėties CMR bent jau potencialiai sudaro konkurenciją Italijos ir Ispanijos laivų remonto bendrovėms.

(60)

Komisija daro išvadą, kad CMR skirtos valstybinės lėšos, nurodytos 3 lentelės 1 dalyje, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(61)

Komisija taip pat pažymi, kad Prancūzija neįvykdė jai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį tenkančio įsipareigojimo neįgyvendinti planuojamų priemonių, kol vykdant procedūrą nebus priimtas galutinis sprendimas (išankstinė išlyga). Todėl pagalba laikoma neteisėta.

(62)

Kadangi CMR veikia laivų remonto sektoriuje, pagalbai, kuri jai buvo skirta veiklai paremti, galioja specialiosios valstybės pagalbos taisyklės, taikomos laivų statybos sektoriui. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios taisyklės galioja valstybės pagalbos laivų statybai sistemoje (11), pakeitusios reglamento dėl laivų statybos nustatytas taisykles. Tačiau, remiantis Komisijos pranešimu dėl taisyklių, taikomų neteisėtai valstybės pagalbai, nustatymo (12), neteisėta pagalba, tai yra pagalba, suteikta pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, turi būti vertinama remiantis pagalbos skyrimo metu galiojusiose priemonėse nustatytais esminiais kriterijais. Taigi šiuo atveju taikomas reglamentas dėl laivų statybos. Nesvarbu ar Komisija taikytų reglamentą dėl laivų statybos, ar jį pakeitusią valstybės pagalbos laivų statybai sistemą (13), siekiant išsamumo turi būti patikslinta, kad tai neturi jokios įtakos vertinimo apie tinkamumą išvadoms, nes esminiai pagalbos sanavimui ir restruktūrizavimui, regioninės pagalbos ir pagalbos mokymui kriterijai yra identiški (14).

(63)

Prancūzija paprašė Komisiją ištirti šių finansinių priemonių suderinamumą su bendrąja rinka tiesiogiai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą pabrėždama, kad tokio dydžio uosto kaip Marselis tinkamam funkcionavimui laivų remontas yra būtinas.

(64)

Visų pirma Komisija pažymi, kad, jei CMR teikiamos laivų remonto paslaugos iš tiesų būtų būtinos uosto funkcionavimui, ši veikla iš principo turėtų būti vykdoma paties uosto ištekliais, nesinaudojant valstybės pagalba. Be to, Komisija leidžia skirti dalį pagalbos – regioninę investicinę pagalbą, šitaip atsižvelgdama į iškilusias regionines problemas.

(65)

Be to, reglamentas dėl laivų statybos yra specifinė ir išsami šiam sektoriui (šiuo atveju – laivų remontui) taikomų taisyklių visuma, Sutarties atžvilgiu ji yra lex specialis. Tiesioginis Sutarties taikymas pagalbos skyrimo atveju trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama nustatant sektoriui taikomas specifines ir ribojančias taisykles.

(66)

Todėl Komisija negali vertinti šios pagalbos tiesiogiai pagal Sutarties nuostatas.

(67)

Pagal reglamento dėl laivų statybos 2 straipsnį laivų remontui skirta pagalba gali būti laikoma atitinkančia bendrosios rinkos reikalavimus tik tada, jei atitinka šio reglamento nuostatas.

(68)

Prancūzijos tvirtinimu, šios pagalbos tikslas – CMR veiklos restruktūrizavimas. Remiantis reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnio nuostatomis, pagalba, skirta gelbėti ir restruktūrizuoti laivų remonto sektoriuje veikiančias įmones, išimtiniais atvejais gali būti laikoma suderinama su bendrosios rinkos reikalavimais, jeigu tokia pagalba atitinka restruktūrizavimo gairių nuostatas ir specialiąsias 5 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(69)

Todėl Komisija ištyrė, ar buvo įgyvendinti restruktūrizavimo gairėse nustatyti kriterijai.

(70)

Pagal restruktūrizavimo gaires, kad įmonei būtų suteikta teisė gauti pagalbą restruktūrizavimui, ji turi atitikti šiose gairėse pateiktą sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimą. Nors nėra Bendrijos nustatyto apibrėžimo, Komisija laiko, kad įmonė patiria sunkumų, kai savo pačios finansiniais ištekliais arba iš savo savininkų arba akcininkų ar kreditorių gautomis lėšomis nepajėgia sustabdyti nuostolių, kurie be valdžios įsikišimo per trumpą arba vidutinės trukmės laikotarpį beveik garantuotai pasmerktų ją žlugti (restruktūrizavimo gairių 4 dalis). Sunkumų patiriančios įmonės požymiai yra, pavyzdžiui, didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos, didėjantys finansiniai įsipareigojimai ir krintanti arba mažėjanti arba net nulinė grynojo turto vertė.

(71)

Tačiau pagal restruktūrizavimo gairių 7 dalį naujai sukurta įmonė neturi teisės gauti pagalbos restruktūrizavimui net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Taip būna, pavyzdžiui, kai nauja įmonė atsiranda likvidavus ankstesnę įmonę arba kai ji tiesiog perima tokios įmonės turtą.

(72)

Teisės gauti pagalbą restruktūrizavimui nesuteikimas naujai sukurtoms įmonėms grindžiamas tuo principu, kad sprendimas kurti įmonę turi būti nulemtas rinkos situacijos. Todėl įmonė turi būti kuriama tik tuomet, jei galės veikti atitinkamoje rinkoje, tai yra jei ji turi kapitalo ir yra gyvybinga nuo pat pradžių.

(73)

Nauja įmonė neturi teisės gauti restruktūrizavimo pagalbos, nes, nors be jokios abejonės galinti susidurti su sunkumais pradėdama veiklą, ji negali patirti tų sunkumų, kurie yra apibrėžti restruktūrizavimo gairėse. Šie sunkumai, nurodyti konstatuojamosios dalies 70 punkte, yra susiję su įmonės praeitimi, nes yra atsiradę jai veikiant. Nauja įmonė tokio pobūdžio sunkumų negali patirti dėl savo prigimties.

(74)

Tačiau nauja įmonė gali patirti nuostolių pradėdama savo veiklą, nes ji turi finansuoti investicijas ir veiklos sąnaudas, kurių iš pradžių negali padengti iš savo veiklos gaunamomis pajamomis. Šios sąnaudos vis dėlto yra siejamos su įmonės veiklos pradžia, o ne su jos restruktūrizavimu. Todėl jos negali būti finansuojamos iš pagalbos restruktūrizavimui, nes neatitinka specifinio pastarosios tikslo bei riboto jos taikymo.

(75)

Šis restruktūrizavimo gairių taikymo apribojimas taikomas naujoms įmonėms, atsiradusioms likvidavus ankstesnę įmonę, arba tiesiog perėmusioms tokios įmonės turtą. Tokiais atvejais nauja įmonė paprastai neperima ankstesniosios skolų, vadinasi, nepatiria ir restruktūrizavimo gairėse apibrėžtų sunkumų.

(76)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija abejojo, ar CMR turi teisę gauti pagalbą restruktūrizavimui, kadangi ji atrodė esanti nauja įmonė.

(77)

Šiuo klausimu Komisija pažymi, o Prancūzija pripažįsta, kad CMR yra naujas juridinis vienetas, turintis su CMdR nesusijusį juridinio asmens statusą.

(78)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad CMR yra naujas, atskiras nuo CMdR ūkio vienetas. Tiesa, CMR tęsia tokią pat ūkinę veiklą kaip ir CMdR (laivų remontas). Tačiau negalima teigti, kad CMR yra tas pats ūkinis vienetas kaip CMdR. Priešingai, Komisija laikosi nuomonės, kad perėmimas reiškia sąsajos tarp naujos ir ankstesnės veiklos nutrūkimą, nors CMR perėmė turtą bei verslą, taip pat personalą ir kai kuriuos su socialine apsauga susijusius įsipareigojimus ir nors ji veikia tame pačiame veiklos sektoriuje kaip ir CMdR. Tai, kad nebuvo perimtos su ankstesniąja veikla susijusios skolos, reiškia sąsajų nutrūkimą. Taigi CMR finansinė padėtis nebuvo tokia pat kaip CMdR. Pažymėtina, kad tokią situaciją lėmusios priežastys, tai yra arba ankstesnioji įmonė įvykdė savo skolinius įsipareigojimus, arba jokių skolų nebuvo, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Tikroji CMR padėtis tuo metu, kai ji pradėjo savo veiklą, gali būti apibūdinta kaip nauja pradžia. Sąsajų nutrūkimą liudija ir tai, kad nebuvo perimtas nė vienas nebaigtas darbas; visi pradėti darbai buvo baigti ir tiekėjams buvo sumokėta iki CMdR likvidavimo.

(79)

Todėl daroma išvada, kad CMR iš tikrųjų yra nauja įmonė.

(80)

Faktiškai Prancūzija šios išvados neginčija. Tačiau pažymi, kad, nors CMR ir yra nauja įmonė, jos patiriami sunkumai leidžia ją prilyginti jau veikiančiai įmonei, nes šių sunkumų priežastis – personalo ir su juo susijusių socialinių įsipareigojimų perėmimas.

(81)

Atsakydama į šį argumentą Komisija pažymi, kad CMR neturi sunkumų patiriančios įmonės požymių, kaip jie apibrėžti restruktūrizavimo gairėse, aptartose konstatuojamosios dalies 70 punkte. Ji paprasčiausiai susidūrė su įprastinėmis įmonės sąnaudomis ir įprastiniais veiklos pradžios nuostoliais, atsirandančiais dėl to, kad investicijų projektas dar tik pradedamas.

(82)

Komercinės veiklos pradžios sąnaudos yra neišvengiamos ir nėra susijusios su įmonės praeitimi. CMR būtų tekę patirti tokias pat sąnaudas net tuomet, jei jos akcininkai būtų nutarę sukurti visiškai nuo ankstesnės laivų remonto veiklos nepriklausančią bendrovę, nes ir šis kelias neišvengiamai susijęs su pradinėmis sąnaudomis, ypač įrangos pirkimui, personalo samdymui ir mokymui ir pan.

(83)

Be to, Komisija pažymi, kad personalo perėmimas su nepakeistomis kvalifikacijos pripažinimo, atlyginimo ir stažo skaičiavimo sąlygomis bei su tam tikrais socialiniais įsipareigojimais (nesumokėtos mokamos atostogos, „asbesto pensijos“) yra tik paprasta investuotojui žinoma juridinė Prancūzijos socialinės teisės (tuo panašios į daugelio kitų šalių teisę) pasekmė (15). Kitaip tariant, šis perėmimas buvo turto perėmimo operacijos sąlyga. Be to, fiksuojant pirkimo kainą būtų reikėję atsižvelgti į visas su įgytu turtu susijusias sąnaudas.

(84)

Be to, Komisija pažymi, kad CMR perimti darbuotojai yra sudedamoji perimto turto dalis ir nėra našta. Iš tiesų šis perėmimas turėjo palengvinti CMR atėjimą į rinką, nes ji išvengė su naujo personalo įdarbinimu ir mokymu susijusių sąnaudų.

(85)

Prancūzija taip pat pažymi, kad CMR yra sunkumų turinti įmonė, nes vykdo tokio pat pobūdžio veiklą kaip CMdR ir privalo laikytis Prancūzijos įstatymų paskirtų socialinės apsaugos įpareigojimų, paveldėtų iš CMdR.

(86)

Galiausiai Prancūzija pažymi, kad CMdR sunkumai buvo susiję su jos vykdomos veiklos pobūdžiu. Tačiau ji taip pat pažymi, kad jei Marselyje veiktų tik viena laivų remonto bendrovė, tai atitiktų rinkos poreikius. Akivaizdu, kad po to, kai buvo uždarytos Marine Technologie ir Travofer, CMR iš tikrųjų yra viena tokio tipo laivų remonto bendrovė Marselyje. Taigi dėl to, kad CMR užsiima laivų remonto veikla, neturėtų kilti finansinių sunkumų ir nereikėtų restruktūrizuoti.

(87)

Darydama išvadą Komisija pažymi, kad CMR neperėmė iš CMdR pasyvo elementų, kurie reikštų, kad tęsiama senoji laivų remonto veikla. CMR yra naujai įsteigta bendrovė, kuri, beje, pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas nėra patirianti sunkumų. Komisija teigia, kad investicinė parama galėtų būti labiau pritaikyta kitiems finansiniams sunkumams, su kuriais galėtų susidurti CMR.

(88)

Pagal praktiką, Komisijos taikomą nuo restruktūrizavimo gairių įsigaliojimo 1999 m., bendrovė yra laikoma nauja dvejus metus nuo jos įsteigimo. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad CMR 2002 m. birželio 20 d. buvo įsteigta kaip nauja bendrovė. Teisiškai įpareigojantis sprendimas skirti CMR pagalbą buvo priimtas 2002 m. birželio 26 d., tai yra nepraėjus dvejų metų nuo įsteigimo laikotarpiui.

(89)

Todėl Komisija daro išvadą, kad CMR neturi teisės pasinaudoti pagalba restruktūrizavimui. Toliau pateikiamuose konstatuojamosios dalies punktuose Komisija aiškinasi, ar Prancūzijos pateikta informacija galėjo išsklaidyti kitas sprendime pradėti tyrimą iškeltas abejones dėl pagalbos suderinamumo su kitomis restruktūrizavimo pagalbai taikomomis sąlygomis. Komisijos išvadomis dėl šių sąlygų bus remiamasi iškėlus prielaidą, kad CMR yra ne nauja bendrovė, o bendrovė, turinti finansinių sunkumų, todėl turinti teisę pasinaudoti pagalba restruktūrizavimui.

(90)

Siekdama išsamumo Komisija pažymi, kad svarstomos priemonės negali būti laikomos pagalba sanavimui. Tinkamumo gauti pagalbą sanavimui taisyklė yra tokia pati kaip pagalbai restruktūrizavimui taikoma taisyklė. Pagal restruktūrizavimo gairių 7 dalies nuostatas naujos įmonės neturi teisės gauti pagalbos sanavimui. Todėl CMR, būdama nauja įmonė, neturinti sunkumų pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas, negali gauti šios rūšies pagalbos.

(91)

Pagal restruktūrizavimo gaires pagalbos skyrimas turi būti siejamas su restruktūrizavimo planu, leidžiančiu per protingai pagrįstą laiką atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą, paremtą realistinėmis prielaidomis apie būsimos eksploatacijos sąlygas, siekiant padėti įmonei veikti savarankiškai. Šio tikslo turi būti siekiama daugiausia vidinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, atsisakant veiklos, kuri net po restruktūrizavimo būtų deficitinė struktūriniu požiūriu.

(92)

Komisijai kilo abejonių, nes Prancūzija nepaaiškino, kokius struktūrinius sunkumus turėjo išspręsti restruktūrizavimas, pasitenkinusi pareiškimu, kad sunkumai, su kuriais susidūrė CMR, daugiausia atsirado dėl CMdR bankroto. Dėl to Komisijai kilo abejonių, ar CMR patiria tokius sunkumus ir ar įmonės verslo planas galės atkurti jos gyvybingumą.

(93)

Prancūzija paaiškino, kad CMR sunkumai atsirado dėl Cammell Laird vykdytos prekybos politikos, kai buvo mėginama perorientuoti Marselio laivų remonto bendroves į laivų techninį pertvarkymą. Šio perorientavimo pasekmė buvo prarasta tradicinė laivų remonto sektoriaus klientūra. Siekdama tai iliustruoti Prancūzija pareiškė, kad CMdR tęsė laivų remonto veiklą, nors ir ribotą, ir kad jai užsidarius jos užsakymų sąsiuvinis buvo visiškai tuščias.

(94)

Komisija iš to daro išvadą, kad sunkumas, su kuriuo susidūrė CMR, buvo padėtis, vyravusi šioje laivų remonto rinkoje, tai yra, sumažėjusi paklausa ir iškilusi būtinybė atkurti šios veiklos patikimumą, kuriam pakenkė ankstesniojo operatoriaus vykdyta politika.

(95)

Komisija taip pat daro išvadą, kad verslo įmonės planas, apie kurį pranešė Prancūzija, būtų pajėgus atkurti CMR gyvybingumą per protingai pagrįstą laiką. Tačiau ji pareiškė, kad tinkamiausia priemonė tokios rūšies sunkumams išspręsti yra pagalba investicijoms.

(96)

Komisija taip pat abejoja, ar CMR tikrai ir negrįžtamai sumažins savo pajėgumus, kaip to reikalauja reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

(97)

Pajėgumų mažinimas turi atitikti skiriamos pagalbos dydį, uždaryti gamybiniai įrenginiai turėjo būti reguliariai naudojami laivų statybai, remontui ar techniniam pertvarkymui iki pat pranešimo apie pagalbą dienos ir turės būti uždaryti ne mažiau nei dešimt metų nuo tada, kai Komisija patvirtins pagalbą. Be to, nebus atsižvelgiama į kitų tos pačios valstybės narės įmonių pajėgumų mažinimą, išskyrus atvejus, kai pagalbą gaunančios įmonės pajėgumų neįmanoma sumažinti taip, kad nekiltų grėsmė galimybei įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Galiausiai pajėgumų mažinimo dydis nustatomas atsižvelgiant į faktinį gamybos lygį per pastaruosius penkerius metus iki restruktūrizavimo.

(98)

Visų pirma dėl Prancūzijos argumento, kad pajėgumai bus sumažinti uždarius dvi kitas Marselio laivų remonto dirbtuves (Marine Technologie ir Travofer), Komisija laikosi nuomonės, kad pagal reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnio 2 dalį į šį uždarymą neturi būti atsižvelgiama, nes jis liečia kitas įmones, o ne pagalbos gavėją, išskyrus atvejus, kai nebuvo įmanoma sumažinti pajėgumų nepakenkiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimui.

(99)

Šiuo atveju Marine Technologie ir Travofer yra nuo CMR juridiškai nepriklausomi juridiniai vienetai, o jų uždarymas buvo nuo pastarosios nepriklausančio įvykio – pagrindinės bendrovės Cammell Laird bankroto – rezultatas. Be to, Prancūzija neteigė, kad, sumažinus pajėgumus, kiltų pavojus CMR įmonės plano įgyvendinimo galimybei.

(100)

Dėl šios priežasties Komisija negali sutikti, kad šis argumentas įrodo sumažėjus CMR gamybos pajėgumus.

(101)

Antra, buvo iškelta daug kitų klausimų, galinčių pasirodyti reikšmingų priimant sprendimą dėl nederamų konkurencijos iškraipymų (žr. konstatuojamosios dalies 48–51 punktus).

(102)

Komisija visų pirma pažymi, kad restruktūrizavimo gairės iš principo atleidžia MVĮ nuo pagalbos gavėjams tenkančios pareigos sumažinti neigiamą pagalbos poveikį konkurentams, jei atitinkamo sektoriaus valstybės pagalbos skyrimo taisyklės nenurodo kitaip. Tokios taisyklės yra nustatytos reglamente dėl laivų statybos, kuriame nenumatyta jokių išimčių MVĮ.

(103)

Lygiai taip pat nėra reikšminga, kad kitos regiono laivų remonto įmonės nekonkuruoja su CMR. Reglamente dėl laivų statybos keliama prielaida, kad pagalba restruktūrizavimui šiame sektoriuje daro poveikį konkurencijai ir, priešingai nei restruktūrizavimo gairių 36 dalyje, nenumatoma jokia išlyga pagal konkrečią rinkos situaciją. Pagalbos gavėjas privalo imtis priemonių, padėsiančių jam sumažinti pajėgumus proporcingai skiriamos pagalbos dydžiui. Šios laivų statybai taikomos griežtesnės taisyklės aiškinamos sektoriui būdingais per dideliais pajėgumais. Dėl tų pačių perteklinių pajėgumų kitam jautriam sektoriui – laivų remontui – taikomos tos pačios taisyklės ir principai kaip ir laivų statybai.

(104)

Galiausiai Komisija pažymi, kad 1996 m., kai prasidėjo sunkumai, CMdR dirbo 310 asmenų. O tuomet, kai CMdR turtą perėmė CMR, joje dirbo 132 žmonės. Taigi personalo skaičius buvo sumažintas dar CMdR, anksčiau, nei CMR buvo skirta pagalba restruktūrizavimui. Todėl tai negali būti laikoma konkurencijos iškraipymus mažinančia priemone.

(105)

Dėl argumento, kad pajėgumai bus sumažinti „asbesto pensijų“ sąskaita, naujausi (2004 m. sausio mėn.) duomenys rodo, kad tai palies 58 asmenis per 2002–2004 m. Tačiau aišku, kad bent dalis šių žmonių bus pakeisti kitais (pagal 2003 m. kovo 6 d. laišką – 30).

(106)

Visa ši informacija neleidžia atmesti Komisijos abejonių, ar CMR iš tikrųjų ir negrįžtamai sumažino savo pajėgumus proporcingai paskirtos pagalbos dydžiui. Tačiau net jei CMR galėtų gauti pagalbą kaip sunkumų patirianti įmonė, ši pagalba nebūtų suderinama su reglamento dėl laivų statybos nuostatomis.

(107)

Pagal restruktūrizavimo gairių nuostatas pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo atsižvelgiant į finansines įmonės galimybes. Pagalbos gavėjai turi žymiai prisidėti prie restruktūrizavimo plano savo ištekliais arba lėšomis, gautomis rinkos sąlygomis iš išorinių finansavimo šaltinių.

(108)

Komisija abejojo, ar ši sąlyga buvo įgyvendinta, nes turimi privatūs ir valstybiniai finansiniai ištekliai buvo didesni nei išreikštas poreikis. Prancūzija atsakė į tai, kad valstybinės ir privačios paramos suma, iš viso 5 930 000 EUR, visų pirma dengė restruktūrizavimo sąnaudas (3 649 494 EUR), antra – dalį apyvartinio kapitalo poreikio, nesusijusio su restruktūrizavimo reikmėmis.

(109)

Komisija iškėlė CMR skirtos paskolos grynojo subsidijos ekvivalento nustatymo klausimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo orientacinė norma gali būti padidinta ypatingos rizikos atvejais. Komisija daro išvadą, kad, jei CMR žinojo apie sunkumus, dėl kurių buvo reikalingas restruktūrizavimas, – tai yra Prancūzijos ginamas argumentas, su kuriuo Komisija nesutinka, – tada iš tiesų būtų ypatingos rizikos padėtis. Joks privatus skolintojas neteiktų CMR paskolos tokiomis sąlygomis, tai yra be palūkanų ir be jokios garantijos. Todėl visa paskola yra pagalba. Visa pagalbos suma tuomet būtų 3 490 000 EUR.

(110)

Skelbiami su restruktūrizavimu susiję finansavimo poreikiai siekia 3 649 494 EUR. Kadangi pagalbos suma lygi 3 490 000 EUR, privačios lėšos, kuriomis pagalbos gavėjas prisidėjo prie restruktūrizavimo, yra 159 494 EUR. Taigi priešingai, nei reikalaujama restruktūrizavimo gairėse, pagalbos gavėjo įnašas nėra žymus.

(111)

Komisija daro išvadą., kad net jei CMR būtų sunkumų patirianti įmonė, turinti teisę gauti pagalbą restruktūrizavimui, nebuvo įvykdytas proporcingumo kriterijus, todėl pagalba būtų nesuderinama su restruktūrizavimo gairių nuostatomis.

(112)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija įvertino priemones pagal 1999 m. priimtų restruktūrizavimo gairių nuostatas. Atsakydama į minėtą sprendimą Prancūzija šiam metodui neprieštaravo. Pažymėtina, kad reglamento dėl laivų statybos 5 straipsnyje daroma nuoroda į 1994 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (16) (toliau – 1994 m. restruktūrizavimo gairės), kurias 1999 m. pakeitė naujos restruktūrizavimo gairės. Tačiau Komisijos manymu, net jei būtų buvusios taikytos 1994 m. restruktūrizavimo gairės, anksčiau pateiktos išvados būtų buvusios tokios pat. Visų pirma nauja bendrovė pagal savo pobūdį negali būti sunkumų patirianti įmonė. Nors ir ne tokios tikslios, 1994 m. restruktūrizavimo gairės, ypač pagal sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimą, yra akivaizdžiai skirtos jau egzistuojančių, o ne naujai sukurtų įmonių sanavimui ir restruktūrizavimui. Antra, pagalbos apribojimo iki minimumo kriterijus jau egzistavo 1994 m. restruktūrizavimo gairėse (17), o šiuo atveju jis nėra įvykdytas.

(113)

Dėl to pagalba nėra suderinama su 1994 m. restruktūrizavimo gairių nuostatomis.

(114)

Regioninės pagalbos investicijoms suderinamumo su bendrąja rinka sąlygos yra nurodytos reglamento dėl laivų statybos 7 straipsnyje. Visų pirma priemonės turi būti skirtos Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a arba c punktuose nurodytam regionui. Antra, pagalbos intensyvumas negali viršyti šiuo reglamentu nustatytos ribos. Trečia, tai turi būti priemonės, skirtos tobulinti arba modernizuoti statyklas siekiant padidinti jau naudojamų įrenginių našumą. Ketvirta, pagalba negali būti susijusi su finansiniu statyklos restruktūrizavimu. Penkta, pagalba turi būti skirta tik teisėtoms išlaidoms, apibrėžtoms nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse (18) (toliau – regioninės gairės).

(115)

Marselio regionas yra zona, kuriai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą gali būti skiriama pagalba. Pagal reglamentą dėl laivų statybos ir atsižvelgiant į Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį, šiam regionui skiriamos pagalbos grynasis intensyvumas negali viršyti 12,5 % (19).

(116)

Pagal regioninių gairių 4.5 punktą investicijos, kurioms gali būti skiriama pagalba, išreiškiamos kaip vieninga visuma išlaidų, atitinkančių investicijas į šiuos elementus: žemę, pastatus ir įrangą. Pagal šių gairių 4.6 punktą į reikalavimus atitinkančias išlaidas gali taip pat įeiti kai kurios nematerialios investicijos.

(117)

2004 birželio 29 d. laiške Prancūzija išvardijo CMR investicijas, tinkamas gauti regioninę pagalbą: atsargos, investicijos į įrangą ir pastatus. Kadangi su atsargomis susijusios išlaidos padengia eksploatacijos sąnaudas, jos yra netinkamos gauti pagalbą pradinėms investicijoms. 5 lentelėje Komisija nurodo išlaidas, kurias ji laiko tinkamomis gauti pagalbą pradinėms investicijoms.

5 lentelė

Išlaidos (20), tinkamos gauti regioninę pagalbą investicijoms

(118)

Komisija pripažįsta, kad šios investicijos padeda įgyvendinti CMR įmonės plano tikslus, nurodytus konstatuojamosios dalies 20 punkte, taigi ir atnaujinti bei modernizuoti statyklą siekiant padidinti jos našumą. Be to, šios investicijos atitinka vieningą išlaidų visumą: investicijas į pastatus (5 lentelės 5 punktas) ir investicijas į įrangą (5 lentelės 1–4 punktai).

(119)

Taigi išlaidų, tinkamų gauti regioninę pagalbą investicijoms, bendra suma yra 421 108 EUR (patikslinta vertė 401 152 EUR, baziniai metai – 2002, diskonto norma 5,06 %).

(120)

Didžiausias leistinas grynasis pagalbos intensyvumas yra 12,5 % (šiuo atveju 18,9 % bruto (21)). Todėl leidžiamos pagalbos dydis yra 75 737 EUR.

(121)

Komisija daro išvadą, kad CMR skirta pagalba iš dalies gali būti patvirtinta kaip pagalba pradinėms investicijoms, neviršijanti 75 737 EUR.

(122)

Komisija pažymėjo, kad kai kurios išlaidos, kurias CMR pateikia savo įmonės plane, yra susijusios su mokymu. Pagalba buvo skirta įsigaliojus 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentui (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (22) (toliau – reglamentas dėl pagalbos mokymui).

(123)

Reglamentą dėl pagalbos mokymui priėmė Komisija, įgaliota 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (23). Reglamentas dėl pagalbos mokymui, kaip vėlesnis įstatymas, iš dalies pakeičia reglamentą dėl laivų statybos, kuriame nėra numatyta galimybė skirti pagalbą mokymui laivų statybos sektoriuje. Reglamento dėl pagalbos mokymui 1 straipsnyje nurodoma, kad jis taikomas pagalbai mokymui visuose sektoriuose, vadinasi, jis taikomas ir laivų statybos sektoriuje.

(124)

Reglamente dėl pagalbos mokymui nurodyta, kad individuali pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, jei atitinka visas šiame reglamente numatytas sąlygas, tai yra, jei neviršija didžiausio leistino pagalbos intensyvumo ir yra skirta padengti pagal 4 straipsnio 7 dalį tinkamas finansuoti išlaidas.

(125)

Prancūzija CMR mokymo poreikius apibūdino kaip specialųjį mokymą, skirtą 20 CMR darbuotojų ir 50 CMR subrangovų darbuotojų per metus. Komisija pažymi, kad reglamento dėl pagalbos mokymui 2 straipsnyje specialusis mokymas apibrėžiamas kaip mokymas, tiesiogiai ir iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, tai yra CMR. CMR subrangovų darbuotojai nėra mokomi pagal jų užimamas pareigas CMR, todėl negali gauti jai skiriamos pagalbos mokymui. Kita vertus, Prancūzija nepateikė Komisijai jokios garantijos, kad CMR subrangovų mokymui skirta pagalbos dalis bus visa perduota šiems subrangovams, nes CMR tėra šios pagalbos perdavėja. Dėl šių priežasčių Komisija negali vertinti šios pagalbos kaip netiesiogiai skiriamos CMR subrangovams. Kadangi Prancūzija neatsakė į Komisijos klausimą dėl išlaidų mokymui paskirstymo tarp CMR darbuotojų ir CMR subrangovų darbuotojų, Komisija tinkamas finansuoti išlaidas nustatys proporciniu būdu.

(126)

Bendros Prancūzijos deklaruojamos mokymo sąnaudos sudaro 896 000 EUR. Tuomet atitinkamai išlaidos, skirtos 20 CMR darbuotojų, yra 256 000 EUR. Komisijos manymu, šioms išlaidoms padengti gali būti skiriama pagalba mokymui.

(127)

Pagal reglamento dėl pagalbos mokymui 4 straipsnio nuostatas mažoms ir vidutinėms įmonėms, esančioms regionuose, kuriems gali būti teikiama regioninė pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalbos intensyvumas specialiojo mokymo projektams negali būti didesnis nei 40 %.

(128)

Taigi visa pagalbos mokymui suma yra 102 400 EUR.

(129)

Komisija daro išvadą, kad pagalba CMR gali būti skiriama iš dalies, kaip pagalba mokymui, neviršijanti 102 400 eurų.

(130)

Komisija nusprendė, kad Prancūzija neteisėtai skyrė 3 490 000 EUR pagalbą, pažeisdama Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi šią pagalbą, Komisija nusprendė, kad ši pagalba, kaip CMR skirta pagalba restruktūrizavimui, yra nesuderinama su bendrąja rinka, nes neatitinka reglamente dėl laivų statybos ir restruktūrizavimo gairėse numatytų sąlygų. Vis dėlto Komisija pažymi, kad ši pagalba iš dalies yra suderinama su bendrąja rinka kaip regioninė pagalba investicijoms pagal reglamento dėl laivų statybos 7 straipsnį ir kaip pagalba mokymui pagal reglamento dėl pagalbos mokymui nuostatas. Skirtumas tarp jau išmokėtos sumos (3 490 000 EUR) ir tinkamos finansuoti sumos (75 737 EUR + 102 400 EUR = 178 137 EUR), arba 3 311 863 EUR, turi būti grąžintas,

a)

75 737 EUR yra suderinami su bendrąja rinka kaip regioninė pagalba investicijoms pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies e punktą;

b)

102 400 EUR yra suderinami su bendrąja rinka kaip pagalba mokymui pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą;

c)

3 311 863 EUR yra nesuderinami su bendrąja rinka.