31999D0391

Komisijos sprendimas

1999 m. gegužės 31 d.

dėl klausimyno, susijusio su Tarybos Direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) (Tarybos direktyvos 91/692/EEB įgyvendinimo)

(pranešta dokumentu Nr. C(1999) 1395)

(tekstas svarbus EEE)

(1999/391/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės [1], ypač į jos 16 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvą 91/692/EEB, standartizuojančią ir racionalizuojančią ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą [2],

(1) kadangi Direktyvos 96/61/EB 16 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad ataskaitos apie direktyvos įgyvendinimą ir jos veiksmingumą palyginti su kitais Bendrijos aplinkos apsaugos dokumentais būtų nustatytos Direktyvos 91/692/EEB 5 ir 6 straipsniuose nustatyta tvarka;

(2) kadangi Direktyvos 91/692/EEB 5 straipsnis reikalauja, kad ataskaita būtų parengta remiantis arba klausimynu, arba nuostatomis, kurias sudarė Komisija, direktyvos 6 straipsniu įkurtam komitetui padedant;

(3) kadangi pirmoji ataskaita apims laikotarpį nuo 2000 m. iki 2002 m. imtinai;

(4) kadangi šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto pagal Direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnį pareikštą nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu priimamas ir prie šio sprendimo pridedamas klausimynas, susijęs su Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.

2 straipsnis

Remdamosi šiuo klausimynu valstybės narės rengia ataskaitas, kurias teikia Komisijai pagal Direktyvos 91/692/EEB 5 straipsnį ir Direktyvos 96/61/EB 16 straipsnio 3 dalį.

3 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gegužės 31 d.

Komisijos vardu

Ritt Bjerregaard

Komisijos narys

[1] OL L 257, 1996 10 10, p. 26.

[2] OL L 377, 1991 12 31, p. 48.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

KLAUSIMYNAS APIE DIREKTYVOS 96/61/EB DĖL TARŠOS INTEGRUOTOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS (IPPC) ĮGYVENDINIMĄ

1. Bendras apibūdinimas

1.1. Kokie pagrindiniai nacionalinių teisės aktų ir leidimų išdavimo sistemos pakeitimai buvo reikalingi, kad būtų pasiektas bendras integruotos prevencijos ir taršos kontrolės tikslas, vykdant direktyvos I priede išvardytą veiklą.

2. Taikymas įrenginiams

2.1. Kiek yra nustatyta pirmojo priedo, kiekvienos iš šešių pagrindinių veiklos rūšių, įrenginių?

- visi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje esami ir veikiantys įrenginiai kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje,

- esami įrenginiai, apie kurių žymius pakeitimus buvo pranešta kompetentingai institucijai ir kuriems per ataskaitinį laikotarpį buvo suteiktas leidimas,

- nauji įrenginiai (įskaitant tuos, kurie dar nepradėjo veikti (kuriems per ataskaitinį laikotarpį suteiktas leidimas).

3. Pagrindiniai veiklos vykdytojų įsipareigojimai

3.1. Kokių priemonių imtasi, kad kompetentingos institucijos užtikrintų, kad įrenginiai būtų eksploatuojami pagal bendruosius 3 straipsnyje išdėstytus principus?

4. Esami įrenginiai

4.1. Ar numatoma 5 straipsnio 1 dalyje minėtus reikalavimus taikyti tam tikroms esamų įrenginių kategorijoms prieš baigiantis ten nurodytam pereinamajam laikotarpiui?

4.2. Iki kurios datos esamiems įrenginiams turi būti gautos naujos paraiškos ar papildoma informacija, siekiant užtikrinti, kad iki 5 straipsnio 1 dalyje minėtos pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų laikomasi ten minėtų reikalavimų?

5. Paraiškos leidimams

5.1. Kaip nacionaliniai teisės aktai užtikrina, kad paraiškoje leidimui būtų visa 6 straipsnyje reikalaujama informacija?

6. Leidimų išdavimo tvarkos ir sąlygų koordinavimas

6.1. Kuri kompetentinga institucija ar institucijos dalyvauja, išduodant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus?

6.2. Kaip nacionaliniai teisės aktai užtikrina, kad leidimų tvarka ir sąlygos būtų visiškai koordinuojamos, kai tame procese dalyvauja daugiau nei viena kompetentinga institucija? Kaip toks koordinavimas veikia praktiškai?

7. Leidimo sąlygos

7.1. Leidimo sąlygų užbaigtumas

7.1.1. Kaip nacionaliniai teisės aktai užtikrina, kad leidime būtų visi 9 straipsnyje nurodyti reikalavimai? Pateikite konkrečią informaciją, kaip užtikrinamas kiekvienas toliau nurodytas punktas:

- ribinės išleidžiamų į orą ir vandenį teršalų vertės,

- tolimos ir tarpvalstybinės taršos mažinimas,

- dirvožemio ir gruntinio vandens apsauga,

- atliekų tvarkymas,

- teršalų išleidimo monitoringas,

- priemonės, susijusios su neatitiktinėmis eksploatacijos sąlygomis.

7.2. Leidimų sąlygų atitiktis ir pakankamumas

7.2.1. Kokios yra išleidžiamų teršalų ribinių verčių ir kitų leidimo sąlygų nustatymo įstatyminės nuostatos, tvarka ir kriterijai, užtikrinantys aukštą visos aplinkos apsaugos lygį?

7.2.2. Kokios valstybėse narėse yra (privalomos ar neprivalomos) rekomendacijos, kaip nustatyti geriausius prieinamus gamybos būdus?

7.2.3. Kaip apskritai ir konkrečiais atvejais atsižvelgiama į Direktyvos IV priede nurodytus principus, nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus?

7.2.4. Kaip bendrai ir konkrečiais atvejais atsižvelgiama į Komisijos arba tarptautinių organizacijų pagal 16 straipsnio 2 dalį skelbiamą informaciją, nustatant geriausius prieinamus gamybos būdus?

7.2.5. Kokių priemonių imtasi, kad išmetamų teršalų ribinės vertės ir lygiaverčiai parametrai bei 9 straipsnio 3 dalyje minėtos techninės priemonės būtų paremtos geriausiais prieinamais gamybos būdais, nereikalaujant taikyti kokio nors konkretaus metodo ar technologijos, bet atsižvelgiant į įrenginio technines charakteristikas, jo geografinę vietą ir vietines aplinkos sąlygas?

7.2.6. Kokios valstybėse narėse yra (privalomos ar neprivalomos) rekomendacijos, teršalų išmetimo monitoringo reikalavimų įrašymui į leidimą?

7.3. Turima pagrindinė informacija

7.3.1. Pateikite turimus duomenis apie ribines vertes pagal I priedo konkrečias veiklos rūšis ir, jei tikslinga, geriausius prieinamus gamybos būdus, kuriais tos vertės yra nustatytos. Apibūdinkite, kaip tie duomenys yra parinkti ir surinkti.

Prieš ataskaitinį laikotarpį arba jo metu Komisija gali pasiūlyti rekomendacijas, kaip atsakyti į klausimus apie tam tikrus sektorius, ypač remiantis pagal 16 straipsnio 2 dalį paskelbta informacija. Nesant tokių rekomendacijų, duomenys gali būti išreikšti ribinių verčių intervalais.

7.3.2. Kokios yra nustatytos, be nustatytų išmetamų į aplinką teršalų ribinių verčių, papildomos leidimų sąlygos? Pateikite pavyzdžių, iliustruojančių:

- tolygius parametrus ir technines priemones, kurios papildo išmetamų į aplinką teršalų ribines vertes, nustatytas leidime,

- tolygius parametrus ir technines priemones, kurios pakeičia išmetamų į aplinką teršalų ribines vertes,

- sąlygas, susijusias su dirvožemio ir gruntinio vandens apsauga, atliekų tvarkymu, teršalų išleidimo monitoringo reikalavimais ir priemonėmis, susijusiomis su neatitiktinėmis eksploatacijos sąlygomis.

8. Bendrieji reikalavimai

8.1. Ar nacionalinė teisė numato galimybę nustatyti bendruosius reikalavimus tam tikrų veiklos rūšių įrenginiams vietoj tokių reikalavimų, įrašomų į atskirų leidimų sąlygas?

8.2. Kokioms veiklos rūšims yra nustatyti bendrieji reikalavimai? Kokia tokių reikalavimų forma?

9. Aplinkos kokybės standartai

9.1. Kaip nacionalinėje teisėje sprendžiamas papildomų priemonių reikalingumas tais atvejais, kai taikyti geriausius prieinamus gamybos būdus nepakanka, norint pasiekti Bendrijos teisės aktuose išdėstytus arba pagal juos apibrėžtus aplinkos kokybės standartus?

9.2. Ar tokie atvejai pasitaikė? Jei taip, kokių papildomų priemonių buvo imtasi?

10. Geriausių prieinamų gamybos būdų pasikeitimai

10.1. Kokių priemonių yra imtasi, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos sektų arba būtų informuojamos apie geriausių prieinamų gamybos būdų pasikeitimus?

11. Įrenginių pakeitimai

11.1. Kokias teisės aktai numato procedūras ir reikalavimus tais atvejais, kai veiklos vykdytojai įrenginiuose padaro esminius pakeitimus?

11.2. Kaip kompetentingos institucijos nusprendžia, ar eksploatacijos pakeitimas gali turėti poveikį aplinkai (2 straipsnio 10 dalis a punktas) ir (arba) ar toks pakeitimas gali turėti didelės neigiamos įtakos žmonėms ar aplinkai (2 straipsnio 10 dalis b punktas)?

12. Leidimo sąlygų koregavimas ir atnaujinimas

12.1. Kokias teisės aktai numato procedūras ir reikalavimus tais atvejais, kai kompetentinga institucija koreguoja ir atnaujina leidimų sąlygas?

12.2. Ar nacionalinėje teisėje yra konkrečiai nurodytas leidimų koregavimo ir prireikus atnaujinimo dažnumas, ar tai yra nustatyta kitais būdais?

12.3. Kaip kompetentingos institucijos nusprendžia, ar 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai yra tenkinami?

13. Leidimo sąlygų laikymosi kontrolė

13.1. Bendrais bruožais apibūdinkite teisės aktų nuostatas, procedūras ir reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad bus laikomasi leidimo reikalavimų.

13.2. Kokie teisės aktai užtikrina, kad veiklos vykdytojai institucijoms reguliariai praneša apie teršalų išleidimo monitoringo rezultatus ir nedelsiant informuoja apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą ar įvykį, kuris turi didelį poveikį aplinkai?

13.3. Ar nacionalinė teisė suteikia kompetentingoms institucijoms teisę ir (arba) jas įpareigoja atlikti patikrinimus vietoje?

13.4. Kokia yra kompetentingų institucijų atliekamų reguliarių patikrinimų vietoje tvarka ir procedūros? Jei reguliarūs patikrinimai vietoje neatliekami, kaip kompetentingos institucijos tikrina veiklos vykdytojų pateiktą informaciją?

13.5. Kokių apribojimų ir kitų priemonių galima imtis, jei nesilaikoma leidimo sąlygų? Ar tokie apribojimai ar kitos priemonės buvo taikomos per ataskaitinį laikotarpį?

14. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas leidimų išdavime

14.1. Kaip nacionalinė teisė numato visuomenės informavimą ir dalyvavimą leidimų procedūroje?

14.2. Kaip visuomenė gali susipažinti su informacija apie paraiškas, sprendimus ir teršalų išleidimo monitoringo rezultatus?

14.3. Kokių priemonių yra imtasi, kad visuomenė žinotų apie savo teisę pareikšti pastabas apie 15 straipsnio 1 dalyje minėtus dokumentus?

14.4. Kiek laiko duodama visuomenei pareikšti pastabas dėl leidimo paraiškų, prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą?

14.5. Kaip priimdamos sprendimus institucijos atsižvelgia į visuomenės pastabas?

14.6. Kokiomis aplinkybėmis visuomenės nariai kitai institucijai ar teismui gali paduoti skundą dėl leidimo?

14.7. Kokią įtaką turėjo Direktyvos 90/313/EEB 3 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyti informacijos prieinamumo ir visuomenės dalyvavimo leidimų procedūroje apribojimai?

15. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas

15.1. Ar nacionalinė teisė numato tarpvalstybinį informavimą ir bendradarbiavimą, ar tai paliekama valstybių narių dvišaliams ar daugiašaliams santykiams, ar administravimo praktikai?

15.2. Kaip praktikoje nustatoma, ar įrenginio poveikis turės didelį neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai?

15.3. Kaip nacionalinė teisė ir (arba) reikalavimai valstybėje narėje reglamentuoja valstybės narės, kuriai gali būti daromas poveikis, visuomenei užtikrina tinkamą informacijos prieinamumą ir dalyvavimą leidimų procedūroje? Ar toks dalyvavimas papildomas teise paduoti skundą?

15.4. Kiek tokių atvejų pasitaikė per ataskaitinį laikotarpį?

16. Ryšys su kitais Bendrijos dokumentais

16.1. Kaip valstybės narės vertina Direktyvos veiksmingumą palyginti su kitais Bendrijos aplinkos apsaugos dokumentais?

16.2. Kokių priemonių imtasi, kad Direktyvos įgyvendinimas būtų derinamas su kitų Bendrijos aplinkos apsaugos dokumentų įgyvendinimu?

--------------------------------------------------