31998L0031

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB

1998 m. birželio 22 d.

iš dalies keičianti tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 57 straipsnio 2 dalies pirmąjį ir trečiąjį sakinius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Europos pinigų instituto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [4],

(1) kadangi rizikai, susijusiai su prekyba biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis priemonėmis, šiuo metu yra taikoma 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo [5]; kadangi vis dėlto Direktyvoje 89/647/EEB rinkos rizika, susijusi su šiomis pozicijomis, nėra tiksliai apibrėžta; kadangi būtina išplėsti "prekybos knygos" sąvoką, papildant ją biržos prekių arba biržos prekių išvestinių priemonių, kurios laikomos prekybos tikslais ir kurioms labiausiai gresia rinkos rizika, pozicijomis; kadangi įstaigos privalo laikytis šios direktyvos, kad apsisaugotų nuo biržos prekių rizikos visoje savo veikloje; kadangi Bendrijai vis daugiau susirūpinimo kelia kai kurių biržos prekių būsimuosius sandorius vykdančių prekybininkų stambaus sukčiavimo atvejai ir pavojus, iškilęs prekybos būsimaisiais sandoriais įvaizdžiui ir sąžiningumui; kadangi pageidautina, kad Komisija apsvarstytų atitinkamą rizikos ribojimo principais pagrįstos sistemos apibrėžimą, siekiant užkirsti kelią minėtai apgaulingai veiklai ateityje;

(2) kadangi 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvoje 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo [6] yra nustatytas standartizuotas kapitalo reikalavimų skaičiavimo metodas dėl rinkos rizikos, kurią patiria investicinės įmonės ir kredito įstaigos; kadangi įstaigos yra sukūrusios savas rizikos valdymo sistemas (vidaus modelius), pagal kurias investicinių įmonių ir kredito įstaigų patiriamą rinkos riziką galima įvertinti daug tiksliau negu taikant standartizuotą metodą; kadangi reikėtų skatinti naudoti tikslesnius rizikos įvertinimo metodus;

(3) kadangi tokių vidaus modelių naudojimas kapitalo reikalavimams skaičiuoti reikalauja griežtos vidaus kontrolės mechanizmų, o jų naudojimą turėtų tvirtinti ir prižiūrėti kompetentingos institucijos; kadangi nuolatinį pagal vidaus modelį atliekamų skaičiavimų rezultatų patikimumą reikėtų tikrinti taikant grįžtamojo tikrinimo metodą;

(4) kadangi yra tinkama, kad kompetentingos institucijos galėtų leisti privalomųjų įnašų reikalavimus būsimiesiems ir pasirinkimo sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje, ir pereinamojo laikotarpio tokio pat pobūdžio apmokėtoms nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis kliringas atliktas, naudoti vietoj kapitalo reikalavimo, kuris skaičiuojamas tokioms priemonėms pagal šią direktyvą, jeigu dėl to kapitalo reikalavimas netampa mažesnis už kapitalo reikalavimą, skaičiuojamą pagal kitus šioje direktyvoje nustatytus metodus; kadangi šio principo taikymas nereikalauja, kad šį principą taikančios įstaigos nuolatos tikrintų, ar tokie privalomojo įnašo reikalavimai yra lygiaverčiai kapitalo reikalavimams, kurie skaičiuojami pagal kitus šioje direktyvoje nustatytus metodus;

(5) kadangi, siekiant skatinti sudėtingesnius vidaus modeliais pagrįstus rizikos valdymo metodus, platesniu tarptautiniu lygiu priimtose taisyklėse gali būti nustatyti mažesni kapitalo reikalavimai trečiųjų šalių kredito įstaigoms; kadangi tokios kredito įstaigos konkuruoja su valstybėse narėse įsteigtomis investicinėmis įmonėmis ir kredito įstaigomis; kadangi valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms panašus skatinimas kurti ir naudoti vidaus modelius gali būti numatytas tik iš dalies pakeitus Direktyvą 93/6/EEB;

(6) kadangi, skaičiuojant kapitalo reikalavimus rinkos rizikai padengti, aukso ir aukso išvestinių priemonių pozicijos turėtų būti vertinamos panašiai kaip užsienio valiutos pozicijos;

(7) kadangi subordinuotos skolos priemonių emisija nereiškia, kad emitento nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti savaime išskiriami iš akcijų portfelio, kuriam taikomas 2 % kapitalo reikalavimas specifinei rizikai padengti pagal Direktyvos 93/6/EEB I priedo 33 punktą;

(8) kadangi ši direktyva atitinka tarptautinio bankų priežiūros darbuotojų forumo veiklą, susijusią su rinkos rizikos ir biržos prekių bei biržos prekių išvestinių priemonių pozicijų priežiūros vykdymo tvarka;

(9) kadangi būtina, jog investicinėms įmonėms ir kredito įstaigoms, užsiimančioms reikšmingu biržos prekių verslu bei turinčioms įvairų biržos prekių portfelį ir dar negalinčioms naudoti modelių, skirtų apskaičiuoti kapitalo reikalavimus biržos prekių rizikai padengti, būtų taikoma pereinamojo laikotarpio kapitalo skaičiavimo tvarka, siekiant užtikrinti suderintą šios direktyvos taikymą;

(10) kadangi ši direktyva yra tinkamiausia užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo priemonė pasiekti ir neperžengia to, kas būtina norint pasiekti šiuos tikslus, ribų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 93/6/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 6 dalies a punktas ir įvadinė frazė bei 6 dalies b punkto i ir ii papunkčiai pakeičiami taip:

"a) savo sąskaita įgytų finansinių priemonių, biržos prekių ir biržos prekių išvestinių priemonių, kurios laikomos perparduoti ir (arba) kurias įstaiga įsigyja tikėdamasi per trumpą laiką gauti pelno dėl jų pirkimo ir pardavimo kainų realių ir (arba) numatomų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų, pozicijos, taip pat finansinių priemonių, biržos prekių ir biržos prekių išvestinių priemonių pozicijos, atsirandančios atliekant sandorius savo sąskaita, arba pozicijos, įgyjamos siekiant nuo rizikos apsaugoti kitus prekybos knygos elementus;

b) pozicijos, susijusios su dar neapmokėtais sandoriais, pristatymais be atsiskaitymo ir nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nurodytos II priedo 1, 2, 3 ir 5 dalyse, II priedo 4 dalyje nurodytos pozicijos, susijusios su atpirkimo sandoriais ir vertybinių popierių bei biržos prekių, kurių pagrindą sudaro vertybiniai popieriai arba biržos prekės, įtrauktos į prekybos knygą, kaip apibrėžta a punkte, skolinimu, taip pat pozicijos, susijusios su toje pačioje dalyje apibūdintais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais bei vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimosi operacijomis, jeigu tam pritaria kompetentingos institucijos ir jeigu jos atitinka i, ii, iii ir v arba iv ir v punktuose pateiktas sąlygas:

i) pozicijos kiekvieną dieną įvertinamos pagal rinkos kainas remiantis II priede nustatyta tvarka;

ii) užstatas yra koreguojamas, kad būtų atsižvelgiama į atitinkamoje sutartyje ar sandoryje naudojamų vertybinių popierių arba biržos prekių vertės esminius pasikeitimus, vadovaujantis kompetentingoms institucijoms priimtina taisykle";

b) 15 ir 16 punktai pakeičiami taip:

"15. "Varantas"; — garantija, suteikianti jos turėtojui teisę pirkti pagrindinius vertybinius popierius už nustatytą kainą iki varanto galiojimo termino pabaigos. Už ją galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą.

16. "Finansavimas parduodamų atsargų sąskaita"; – pozicijos, pagal kurias realios atsargos parduodamos pagal išankstinį sandorį, o finansavimo kaina įšaldoma iki išankstinio pardavimo sandorio datos.";

c) 17 punkto pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

"17. "Atpirkimo sandoris"; ir "atvirkštinis atpirkimo sandoris"; – bet koks sandoris, pagal kurį įstaiga arba įstaigos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes ar garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įstaiga negali perduoti arba užstatyti tam tikrų vertybinių popierių arba biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią pardavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiai įstaigai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai įstaigai – atvirkštinis atpirkimo sandoris.";

d) 18 punktas pakeičiamas taip:

"18. "Vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas" ir "vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis" – bet koks sandoris, kurio metu įstaiga arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes už atitinkamą užstatą, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; toks sandoris vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai įstaigai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o įstaigai, kuriai tokie vertybiniai popieriai arba biržos prekės perduodami – vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis.

Vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis yra laikomas profesionalų tarpusavio sandoriu, kai sandorio šaliai atžvilgiu Bendrijos lygiu yra taikomas rizikos ribojimo principais pagrįstas veiklos koordinavimas arba kai sandorio šalis yra A zonai priklausanti kredito įstaiga, kaip nurodyta Direktyvoje 89/647/EEB, arba kai ji yra pripažinta trečiosios šalies investicinė įmonė, arba kai sandoris yra sudarytas su pripažintais kliringo namais arba birža."

2. 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i ir ii punktai pakeičiami taip:

"i) jų prekybos knygos veiklai nustatytų kapitalo reikalavimų sumą, kuri skaičiuojama pagal I, II ir VI priedus ir prireikus pagal VIII priedą;

ii) visoms jų veiklos rūšims nustatytų kapitalo reikalavimų sumą, kuri skaičiuojama pagal III ir VII priedus ir prireikus pagal VIII priedą."

3. 5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Nepaisant 1 dalies reikalavimų, tos įstaigos, kurios skaičiuoja kapitalo reikalavimus savo prekybos knygos veiklai pagal I ir II priedus ir prireikus pagal VIII priedą, stebi ir kontroliuoja savo dideles paskolas pagal Direktyvą 92/121/EEB, atsižvelgdamos į šios direktyvos VI priede nustatytus pakeitimus."

4. 7 straipsnio 10 dalis ir 7 straipsnio 11 dalies įvadinė dalis pakeičiami taip:

"10. Jeigu nesinaudojama 7 ir 9 dalyse numatytomis teisėmis netaikyti nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos, norėdamos konsoliduotai skaičiuoti I ir VIII prieduose nustatytus kapitalo reikalavimus ir VI priede nurodytas paskolas klientams, gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos prekybos knygos grynąsias pozicijas ir kitos įstaigos prekybos knygos pozicijas pagal I, VI ir VIII prieduose nustatytas taisykles.

Be to, jos gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos užsienio valiutos pozicijas ir kitos įstaigos užsienio valiutos pozicijas pagal III ir (arba) VIII priede nustatytas taisykles. Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti tarpusavyje įskaityti vienos įstaigos biržos prekių pozicijas ir kitos įstaigos biržos prekių pozicijas pagal VII ir (arba) VIII priede nustatytas taisykles.

11. Kompetentingos institucijos taip pat gali leisti atitinkamai tarpusavyje įskaityti įmonių, esančių trečiosiose šalyse, prekybos knygos pozicijas ir užsienio valiutos bei biržos prekių pozicijas, jeigu tuo pačiu metu įvykdomos toliau išvardytos sąlygos:".

5. 8 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

"5. Kompetentingos institucijos įpareigoja įstaigas nedelsiant pranešti apie bet kurį atvejį, kai šių įstaigų sandorio šalys, su kuriomis sudaryti atpirkimo ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai arba vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi operacijos, nevykdo savo įsipareigojimų. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie tokius atvejus ir jų reikšmės tokių sandorių ir operacijų traktavimui šioje direktyvoje praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po 12 straipsnyje nurodytos datos. Tokioje ataskaitoje taip pat nurodoma, kaip įstaigos vykdo joms taikomas 2 straipsnio 6 dalies b punkto i–v papunkčiuose, ir ypač v papunktyje, sąlygas. Be to, ataskaitoje turi būti smulkiai išdėstyti visi įstaigų tradicinio skolinimo bei skolinimo naudojant atvirkštinius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių skolinimosi arba biržos prekių skolinimosi operacijų sąlyginės apimties pasikeitimai. Jeigu Komisija, remdamasi tokia ataskaita ir kita informacija, nustato, kad reikalingos papildomos apsaugos priemonės, padedančios užkirsti kelią piktnaudžiavimui, ji pateikia atitinkamus pasiūlymus."

6. Įterpiamas toks straipsnis:

"11a straipsnis

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali leisti savo įstaigoms naudoti minimalius pirkimopardavimo kainų skirtumo, gabenimo ir tiesioginio sandorio kainų koeficientus pagal toliau pateiktą lentelę vietoj VII priedo 13, 14, 17 ir 18 dalyse išvardytųjų, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone:

i) įstaigos užsiima reikšmingu biržos prekių verslu;

ii) įstaigų portfelį sudaro įvairios biržos prekės ir

iii) įstaigos dar negali naudoti vidaus modelių, skirtų apskaičiuoti kapitalo reikalavimus biržos prekių rizikai padengti pagal VIII priedą.

Lentelė

| Brangieji metalai (išskyrus auksą) | Pagrindiniai metalai | Žemės ūkio produktai (neperdirbti) | Kita, įskaitant energetikos produktus |

Pirkimo pardavimo kainų skirtumo koeficientas (%) | 1,0 | 1,2 | 1,5 | 1,5 |

Gabenimo kainų koeficientas (%) | 0,3 | 0,5 | 0,6 | 0,6 |

Tiesioginio sandorio kainų koeficientas (%) | 8 | 10 | 12 | 15 |

Valstybės narės informuoja Komisiją apie šio straipsnio taikymą."

7. I, II III ir V priedai iš dalies keičiami ir VII bei VIII priedai pridedami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priimaįstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų vidaus teisės aktų pagrindines nuostatas.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1998 m. birželio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Cunningham

[1] OL C 240, 1997 8 6, p. 24 ir OL C 118, 1998 4 17, p. 16.

[2] OL C 19, 1998 1 21, p. 9.

[3] Nuomonė, pareikšta 1997 m. spalio 7 d.

[4] 1997 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 14, 1998 1 19), 1998 m. kovo 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 135, 1998 4 30, p. 7) ir 1998 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 152, 1998 5 18). 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas.

[5] OL L 386, 1989 12 30, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/32/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 26).

[6] OL L 141, 1993 6 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/33/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 29).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

4

dalyje paskutinis sakinys išbraukiamas ir dalis papildoma tokia pastraipa:

"Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo reikalavimas būsimajam sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi būsimojo sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus būsimojo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Iki 2006 metų gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad šioje dalyje nurodytos rūšies nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių kliringą vykdo minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo reikalavimas būtų lygus kliringo namų reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus atitinkamo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą."

b) 5 dalyje trečia pastraipa pakeičiama taip:

"Kompetentingos institucijos reikalauja, kad būtų apsisaugoma ne tik nuo delta rizikos, bet ir nuo visos kitos su pasirinkimo sandoriais susijusios rizikos. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad pasirašytam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, nustatytas reikalavimas būtų lygus biržos reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su atskiru sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad nebiržiniam pasirinkimo sandoriui, kurio kliringą atlieka minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo reikalavimas būtų lygus kliringo namų reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi atitinkamo pasirinkimo sandorio riziką ir kad jis yra bent jau lygus nebiržinio pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, skaičiuojamam pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Be to, kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas nupirktam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, arba nebiržiniam pasirinkimo sandoriui atitiktų pagrindinei finansinei priemonei nustatytą reikalavimą, jeigu gautas reikalavimas neviršija pasirinkimo sandorio rinkos vertės. Reikalavimas pasirašytam nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę pasirinkimo sandorio finansinę priemonę."

c) 6 dalis pakeičiama taip:

"6. Varantai, susiję su skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, vertinami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai pagal 5 dalį."

d) 33 dalies i punktas pakeičiamas taip:

"i) tai negali būti tik skolos finansines priemones, kuriomis prekiaujama ir kurioms pagal 14 dalyje pateiktą 1 lentelę šiuo metu taikomas 8 % arba mažesnis reikalavimas, išleidusių emitentų nuosavybės vertybiniai popieriai tik dėl to, kad jie yra garantuoti arba apdrausti."

2. II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

"1. Tokiais atvejais, kada sudarius sandorius, kurių metu už skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius ir biržos prekes (išskyrus atpirkimo sandorius, atvirkštinius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimąsi) neatsiskaitoma po jų pristatymo datos, įstaiga privalo apskaičiuoti kainų skirtumą, kurio ji negali gauti. Tai yra sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius arba biržos prekes kainos ir dabartinės jų rinkos vertės skirtumas, dėl kurio įstaiga gali patirti nuostolių. Norėdama apskaičiuoti savo kapitalo reikalavimą, įstaiga turi padauginti šį skirtumą iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 2 dalyje pateiktos lentelės A skiltyje."

b)

3.1 ir 3.2 dalys pakeičiamos taip:

"3.1. Įstaiga privalo turėti kapitalo rizikai, susijusiai su sandorio šalim, padengti, jeigu:

i) ji sumokėjo už vertybinius popierius arba biržos prekes iki jų gavimo arba pristatė vertybinius popierius ar biržos prekes prieš gaudama užmokestį už juos;

ir

ii) tarptautinių sandorių atveju po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praėjo viena arba daugiau dienų.

3.2. Kapitalo reikalavimas yra 8 % vertybinių popierių ar biržos prekių ar grynųjų pinigų, kurie turi būti sumokėti įstaigai, vertės dauginama iš atitinkamai sandorio šaliai taikomo rizikos koeficiento."

c)

Antraštė, esanti prieš 4.1 dalį, ir 4.1 dalies pirma pastraipa pakeičiamos taip:

"Atpirkimo ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir skolinimasis

4.1. Sudarydama atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo sandorius, pagrįstus į prekybos knygą įtrauktais vertybiniais popieriais arba biržos prekėmis, įstaiga skaičiuoja skirtumą tarp vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertės ir įstaigos pasiskolintos sumos arba užstato rinkos vertės, jeigu šis skirtumas yra teigiamas. Sudarydama atvirkštinius atpirkimo sandorius ir skolindamasi vertybinius popierius arba biržos prekes, įstaiga skaičiuoja skirtumą tarp sumos, kurią ji yra pasiskolinusi, arba užstato rinkos vertės ir jos gautų vertybinių popierių arba biržos prekių rinkos vertės, jeigu minėtas skirtumas yra teigiamas."

3. III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

"1. Jeigu pagal toliau nustatytą tvarką įstaigos bendros grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma sudaro daugiau kaip 2 % jos nuosavų lėšų, norėdama apskaičiuoti, kiek nuosavų lėšų reikės užsienio valiutų rizikai padengti, įstaiga savo grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos sumą daugina iš 8 %.

Iki 2004 m. gruodžio 31 d. kompetentingosios institucijos gali leisti, kad įstaigos savo nuosavų lėšų reikalavimą skaičiuotų, daugindamos iš 8 % sumą, kuria jos bendros grynosios užsienio valiutos pozicijos ir jos grynosios aukso pozicijos suma viršija 2 % visų įstaigos nuosavų lėšų"

b)

3.1 ir 3.2 dalys pakeičiamos taip:

"3.1. Pirmiausia skaičiuojama įstaigos kiekvienos valiutos (įskaitant valiutą, kuri nurodoma ataskaitose) ir aukso grynoji atviroji pozicija. Ši pozicija apima toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) sumą:

- grynoji neatidėliotino keitimo sandorių pozicija (t. y. visų turto straipsnių atėmus visus įsipareigojimų straipsnius, įskaitant atitinkama valiuta sukauptas palūkanas arba, aukso atveju, grynąsias aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicijas),

- grynoji išankstinių sandorių pozicija (t. y. visos gautinos sumos atėmus visas sumas, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso būsimuosius sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją),

- neatšaukiamos garantijos (bei panašios finansinių priemonės), kurias tikrai reikės įvykdyti, ir kurios gali būti neatšaukiamos,

- grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos (atsiskaitančios įstaigos nuožiūra ir gavus išankstinį kompetentingų institucijų sutikimą, minėtosioms pajamoms (išlaidoms) taip pat gali būti priskirtos grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nėra įtrauktos į apskaitos dokumentus, bet jau visiškai apdraustos išankstiniais užsienio valiutos sandoriais). Tokio savo pasirinkimo įstaigos privalo laikytis nuosekliai,

- visos užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių knygos grynojo delta koeficiento (ar pagrįsto delta koeficientu) ekvivalento,

- kitų pasirinkimo sandorių (t. y. ne užsienio valiutos ir ne aukso sandorių) rinkos vertės,

- bet kurių pozicijų, kurias įstaiga sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo keitimo kurso poveikio jos kapitalo pakankamumo normatyvui, galima neįtraukti į grynųjų atvirųjų valiutos pozicijų skaičiavimą. Tokios pozicijos turėtų būti neprekybinio arba struktūrinio pobūdžio, o jų neįtraukimą arba bet kurį tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimą turi patvirtinti kompetentingos institucijos. Tokios pat pirmiau išdėstytos sąlygos gali būti taikomos vertinant įstaigos turimas pozicijas, kurios yra susijusios su sudėtinėmis dalimis, jau atimtomis, skaičiuojant nuosavas lėšas.

3.2 Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali leisti, kad įstaigos, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, naudotų grynąją dabartinę vertę."

c)

4 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

"4. Antra, kiekvienos valiutos, išskyrus ataskaitose nurodomą valiutą, grynosios trumposios ir atvirosios pozicijos ir grynoji ilgoji arba grynoji trumpoji aukso pozicija į ataskaitose nurodomą valiutą konvertuojamos pagal neatidėliotino keitimo kursus."

d)

7 dalis pakeičiama taip:

"7. Antra, iki 2004 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms taikyti metodą, alternatyvų šio priedo 1-6 dalyse išvardytiesiems. Kapitalo reikalavimas, skaičiuojamas pagal šį metodą, turi būti pakankamas, kad viršytų 2 % grynosios atvirosios pozicijos, skaičiuojamos pagal 4 dalį, ir, remiantis pastarųjų trejų metų visų pasikartojančių 10 darbo dienų laikotarpių valiutų kursų pokyčių analize, būtų didesnis už minėto laikotarpio galimus įstaigos nuostolius 99 % arba daugiau.

Pirmoje pastraipoje apibūdintą alternatyvų metodą galima naudoti tik toliau išvardytomis sąlygomis:

i) skaičiavimo formulę ir koreliacijos koeficientus nustato kompetentingos institucijos, remdamosi jų atlikta valiutų kursų pokyčių analize;

ii) kompetentingos institucijos nuolat peržiūri koreliacijos koeficientus, atsižvelgdamos į pokyčius užsienio valiutų rinkose."

4. V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

"Nepaisydamos šio priedo 1 dalies nuostatų, kompetentingos institucijos gali leisti, kad įstaigos, privalančios vykdyti I, II, III, IV, VI, VII ir VIII prieduose nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus, alternatyvų apibrėžimą naudotų tik įgyvendindamos minėtus reikalavimus."

b)

4 dalis pakeičiama taip:

"4. 2 dalies c punkte minimas subordinuotų paskolų kapitalas negali viršyti didžiausios 150 % pirminių nuosavų lėšų sumos, laikomos I, II, III, IV, VI, VII ir VIII prieduose nustatytiems reikalavimams įvykdyti, ir gali priartėti prie šio maksimalaus dydžio tik tam tikromis aplinkybėmis, kurios yra priimtinos atitinkamoms institucijoms."

c)

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

"6. Kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms viršyti 4 dalyje nustatytą subordinuotų paskolų kapitalo maksimalų dydį, jeigu, jų nuomone, toks viršijimas rizikos ribojimo požiūriu yra leistinas ir jeigu tokio subordinuotų paskolų kapitalo ir 5 dalyje minimų punktų bendra suma neviršija 200 % pirminių nuosavų lėšų, laikomų I, II, III, IV, VI, VII ir VIII prieduose nustatytiems reikalavimams vykdyti, arba 250 % tos pačios sumos, jeigu investicinės įmonės, skaičiuodamos nuosavas lėšas, atima 2 dalyje nurodytą d punktą.

7. Kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigai viršyti 4 dalyje nustatytą subordinuotų paskolų kapitalo maksimalų dydį, jeigu, jų nuomone, toks viršijimas rizikos ribojimo požiūriu yra leistinas, ir jeigu tokio subordinuotų paskolų kapitalo ir 5 dalyje minimų punktų bendra suma neviršija 250 % pirminių nuosavų lėšų, laikomų I, II, III, VI, VII ir VIII prieduose nustatytiems reikalavimams vykdyti."

5. Pridedami šie priedai:"

VII PRIEDAS

BIRŽOS PREKIŲ RIZIKA

1. Kiekviena biržos prekių arba biržos prekių išvestinių priemonių pozicija išreiškiama standartiniais mato vienetais. Kiekvienos biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kaina išreiškiama ataskaitose nurodoma valiuta.

2. Laikomasi nuomonės, kad aukso ir aukso išvestinių priemonių pozicijos susiduria su tokia pat rizika kaip užsienio valiuta ir jų rinkos rizika prireikus skaičiuojama pagal III arba VIII priede nustatytas sąlygas.

3. Pagal šį priedą pozicijos, kurios yra tik finansavimo parduodamų atsargų sąskaita pozicijos, gali būti neįtraukiamos tik skaičiuojant biržos prekių riziką.

4. Palūkanų normų rizika ir užsienio valiutos rizika, kurių neapima kitos šio priedo nuostatos, yra įtraukiamos į skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendrosios rizikos ir užsienio valiutos rizikos skaičiavimus.

5. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įstaigoms taip pat reikia apsisaugoti nuo nepakankamo likvidumo, galinčio egzistuoti kai kuriose rinkose.

6. Pagal 19 dalį suma, kuria įstaigos ilgosios (trumposios) pozicijos viršija įstaigos tos pačios biržos prekės ir tapačių būsimųjų, pasirinkimo ir ilgalaikės pirkimo teisės biržos prekių sandorių trumpąsias (ilgąsias) pozicijas, yra įstaigos kiekvienos biržos prekės grynoji pozicija. Kompetentingos institucijos leidžia, kad išvestinių finansinių priemonių pozicijoms 8, 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka būtų taikomos tokios pat sąlygos kaip pagrindinės biržos prekės pozicijoms.

7. Kompetentingos institucijos toliau išvardytas pozicijas gali laikyti tos pačios biržos prekės pozicijomis:

- įvairių subkategorijų biržos prekių pozicijas tais atvejais, kai minėtos subkategorijos gali vienos kitas pakeisti,

ir

- panašių biržos prekių pozicijas, jeigu jos yra artimi pakaitalai ir jeigu mažiausiai 0,9 kainų pasikeitimo koreliacijos koeficientą galima aiškiai nustatyti ne mažesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.

Konkrečios priemonės

8. Biržos prekių būsimieji sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti arba parduoti atskiras biržos prekes į matų sistemą įtraukiami kaip nominalios sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais, nustatant jų terminą pagal galutinę datą. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad kapitalo reikalavimas būsimajam sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi būsimojo sandorio riziką, ir kad jis yra bent jau lygus būsimojo sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas skaičiuojant pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba pagal VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad šioje dalyje nurodytos rūšies nebiržinių biržos prekių išvestinių priemonių sandoriams, kurių kliringą vykdo minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, kapitalo reikalavimas būtų lygus kliringo namų nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi biržos prekių išvestinių priemonių sandorio riziką ir kad jis yra bent jau lygus atitinkamo sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas skaičiuojant pagal toliau šiame priede nustatytą metodą arba pagal VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą.

9. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės — dabartine rinkos kaina, yra skirstomi naudojant klasifikavimo pagal terminus metodą kaip serija sandorio nominaliai sumai lygių pozicijų, kai viena pozicija atitinka kiekvieną atsiskaitymą pagal apsikeitimo sandorį, ir yra skirstomi pagal 13 dalyje pateiktą terminų lentelę. Įstaigos pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu įstaiga gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą.

Biržos prekių apsikeitimo sandoriai, kai sandorio pusėse yra skirtingos biržos prekės, atitinkamuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodomi naudojant klasifikavimo pagal terminus metodą.

10. Biržos prekių arba biržos prekių išvestinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento, kaip nustatyta šiame priede. Pastarosios pozicijos gali būti tarpusavyje įskaitomos su bet kuriomis tapačios pagrindinės biržos prekės arba biržos prekės išvestinės priemonės priešpriešinėmis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta arba tas, kurį apskaičiuoja kompetentingos institucijos, o tais atvejais, kai nė vienas iš pirmiau nurodytų delta koeficientų nėra nustatytas, arba nebiržinių pasirinkimo sandorių atveju naudojamas pačios įstaigos apskaičiuotas delta, jeigu kompetentingosios institucijos yra užsitikrinusios, kad įstaigos taikomas delta skaičiavimo modelis yra priimtinas.

Vis dėlto kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaigos skaičiuotų savo deltas pagal kompetentingų institucijų nustatytą metodologiją.

Kompetentingos institucijos reikalauja apsisaugoti ne tik nuo delta rizikos, bet ir nuo visos kitos su biržos prekių pasirinkimo sandoriais susijusios rizikos. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas, nustatytas pasirašytam biržos prekių pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, būtų lygus biržos reikalaujamam privalomam įnašui, jeigu jos visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką, ir yra bent jau lygus pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, kuri būtų gautas pagal toliau šiame priede apibūdintą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede nustatytą vidaus modelių metodą. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos taip pat gali leisti, kad kapitalo reikalavimas, skaičiuojamas nebiržiniams biržos prekių pasirinkimo sandoriams, kurių kliringą atlieka minėtų institucijų pripažinti kliringo namai, būtų lygus kliringo namų nustatytam privalomam įnašui, jeigu jos yra visiškai tikros, kad privalomas įnašas teisingai atspindi su pasirinkimo sandoriu susijusią riziką ir kad jis yra bent jau lygus nebiržinio pasirinkimo sandorio kapitalo reikalavimui, kuris būtų gautas pagal toliau šiame priede nustatytą skaičiavimo metodą arba taikant VIII priede apibūdintą vidaus modelių metodą. Be to, kompetentingos institucijos gali leisti, kad reikalavimas, nustatytas nupirktam biržos prekių pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, arba nebiržiniam biržos prekių pasirinkimo sandoriui atitiktų pagrindinei biržos prekei nustatytą reikalavimą, jeigu apskaičiuotas reikalavimas nėra didesnis už pasirinkimo sandorio rinkos vertę. Reikalavimas pasirašytam nebiržiniam pasirinkimo sandoriui nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę sandorio biržos prekę.

11. Su biržos prekėmis susijusiems varantams taikomos biržos prekių pasirinkimo sandoriams nustatytos sąlygos, nurodytos 10 dalyje.

12. Biržos prekių arba garantuotų nuosavybės teisių į biržos prekes perdavėjas pagal atpirkimo sandorį ir biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sutartį tokias biržos prekes įtraukia skaičiuodami kapitalo reikalavimą pagal šį priedą.

a) Klasifikavimo pagal terminus metodas

13. Įstaiga visas biržos prekes suklasifikuoja pagal terminus, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje. Visos tos biržos prekės pozicijos ir visos pozicijos, kurios pagal 7 dalį laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, priskiriamos atitinkamoms terminų grupėms. Fizinės atsargos priskiriamos pirmajai terminų grupei.

Terminų grupė (1) | Pirkimopardavimo kainų skirtumo koeficientas (procentais) (2) |

0 ≤ 1 mėnuo | 1,50 |

>1 ≤ 3 mėnesiai | 1,50 |

> 3 ≤ 6 mėnesiai | 1,50 |

> 6 ≤ 12 mėnesių | 1,50 |

> 1 ≤ 2 metai | 1,50 |

> 2 ≤ 3 metai | 1,50 |

> 3 metai | 1,50 |

14. Kompetentingos institucijos gali leisti tarpusavyje įskaityti pozicijas, kurios yra arba pagal 7 dalį laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas atitinkamoms terminų grupėms grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:

- sandorių, kurie turi būti įvykdyti tuo pačiu metu, pozicijos,

ir

- sandorių, kurie turi būti įvykdyti per 10 dienų, pozicijos, jeigu sandoriais prekiaujama rinkose, kuriose yra nustatytos kiekvienos dienos pristatymo datos.

15. Po to įstaiga skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas. Pirmųjų (pastarųjų) pozicijų suma, kuri yra suderinta su pastarųjų (pirmųjų) pozicijų suma nustatytoje terminų grupėje, yra suderintos tos terminų grupės pozicijos, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra nesuderinta tos pačios terminų grupės pozicija.

16. Nustatytos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri yra suderinta su kitos terminų grupės nesuderinta trumpąja (ilgąja) pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti tokiu būdu suderinta, yra nesuderinta pozicija.

17. Įstaigos kapitalo reikalavimas kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas klasifikuojant pagal atitinkamus terminus susumavus toliau išvardytus elementus:

i) suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumą, padaugintą iš atitinkamo pirkimopardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto 13 dalyje pateiktos lentelės antroje skiltyje kiekvienai terminų grupei, ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos;

ii) dviejų terminų grupių tarpusavyje suderintą poziciją kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, padauginus ją iš 0,6 % (gabenimo kainų koeficiento) ir iš atitinkamos biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos;

iii) likusias nesuderintas pozicijas, padauginus iš 15 % (išankstinio sandorio kainų koeficiento) ir iš biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos.

18. Įstaigos bendras kapitalo reikalavimas apsisaugoti nuo biržos prekių rizikos skaičiuojamas sudedant kapitalo reikalavimus, apskaičiuotus kiekvienai biržos prekei pagal 17 dalį.

b) Supaprastintas metodas

19. Įstaigos kapitalo reikalavimas kiekvienai prekei skaičiuojamas sudedant:

i) 15 % grynosios, ilgosios arba trumposios, pozicijos, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos;

ii) 3 % bendrosios, ilgosios ir trumposios, pozicijos, padauginus iš biržos prekės neatidėliotino pristatymo sandorio kainos.

20. Įstaigos bendras kapitalo reikalavimas apsisaugoti nuo biržos prekių rizikos skaičiuojamas susumuojant kiekvienai biržos prekei pagal 19 dalį apskaičiuotus kapitalo reikalavimus.

VIII PRIEDAS

VIDAUS MODELIAI

1. Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šiame priede nustatytomis sąlygomis, gali leisti, kad įstaigos, skaičiuodamos savo kapitalo reikalavimus, kurių reikia siekiant apsisaugoti nuo pozicijos rizikos, užsienio valiutos kurso rizikos ir (arba) biržos prekių kainos rizikos, vietoj I, III ir VII prieduose apibūdintų metodų taikytų savo vidaus rizikos valdymo modelius arba derintų juos su minėtais metodais. Kiekvienu atveju kompetentingos institucijos turi aiškiai patvirtinti modelių naudojimą kapitalo priežiūros tikslais.

2. Patvirtinimas suteikiamas, jeigu kompetentinga institucija įsitikina, kad įstaigos rizikos valdymo sistema yra iš esmės patikima ir nuosekliai įgyvendinta, ir kad pirmiausia įvykdomi toliau išvardyti kokybės reikalavimai:

i) vidaus rizikos įvertinimo modelis yra glaudžiai integruotas į kasdieninį įstaigos rizikos valdymo procesą ir tarnauja kaip pagrindas teikiant įstaigos vyresniesiems administracijos pareigūnams ataskaitas dėl pozicijų, susijusių su rizika;

ii) įstaigoje veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris yra nepriklausomas nuo verslu užsiimančių skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vyresniesiems administracijos pareigūnams. Skyrius turi būti atsakingas už įstaigos rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą. Jis rengia ir analizuoja kiekvienos dienos rizikos valdymo modelio gaunamų rezultatų ataskaitas ir atitinkamų priemonių, kurias reikia taikyti sandorių apribojimų srityje;

iii) įstaigos direktorių valdyba ir administracijos vyresnieji pareigūnai aktyviai dalyvauja rizikos kontrolės procese. Rizikos kontrolės skyriaus parengtas kiekvienos dienos ataskaitas peržiūri vadovai, pakankamai įtakingi sumažinti atskirų prekybininkų prisiimamas pozicijas ir bendrą įstaigos rizikos poziciją;

iv) įstaigoje dirba pakankamai darbuotojų, kurie turi sudėtingų modelių naudojimo įgūdžius prekybos, rizikos kontrolės, audito ir operacijų vykdymo srityse;

v) įstaiga yra nustačiusi procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose išdėstytos vidaus politikos ir kontrolės, susijusios su bendru rizikos įvertinimo sistemos veikimu;

vi) įstaigos modeliai turi pakankamai tikslų rizikos įvertinimą patvirtinančius įrašus;

vii) įstaiga dažnai vykdo griežtą tikrinimo nepalankiausiomis sąlygomis programą. Tokių testų rezultatai peržiūrimi vyresniųjų administracijos pareigūnų ir atspindimi jos nustatomoje politikoje ir apribojimuose;

viii) įstaiga privalo atlikti nepriklausomą savo rizikos įvertinimo sistemos patikrinimą kaip dalį jos nuolatinio vidaus audito proceso. Jo metu turi būti tikrinama verslu užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla. Ne rečiau kaip kartą per metus įstaiga privalo tikrinti savo bendrą rizikos valdymo procesą. Tikrinimas apima:

- rizikos valdymo sistemos ir proceso dokumentacijos pakankamumą ir rizikos kontrolės skyriaus organizavimą,

- rinkos rizikos vertinimo priemonių integravimą į kasdienės rizikos valdymą ir vadovybės informavimo sistemos vientisumą,

- įstaigos taikomą rizikos įvertinimo modelių ir vertinimo sistemų, kuriuos naudoja sandorius sudarantys ir operacijas atliekantys darbuotojai, tvirtinimo procesą,

- rinkos rizikos, kuriai taikomas rizikos įvertinimo modelis, apimtį ir bet kurių reikšmingų rizikos įvertinimo proceso pakeitimų patvirtinimą,

- pozicijų duomenų tikslumą ir išbaigtumą, svyravimų ir koreliacijos prielaidų tikslumą ir tinkamumą ir vertinimo bei jautrumo rizikai skaičiavimų tikslumą,

- tikrinimo procesą, kurį įstaiga naudoja, kad įvertintų duomenų šaltinių, naudojamų vidaus modeliams, nuoseklumą, pateikimą laiku ir patikimumą, įskaitant tokių duomenų šaltinių objektyvumą,

ir

- grįžtamojo patikrinimo, kuris atliekamas modelio tikslumui nustatyti, patvirtinimo procesą.

3. Įstaiga stebi savo modelio tikslumą ir veikimą, taikydama grįžtamojo patikrinimo programą. Atliekant grįžtamąjį patikrinimą, kiekvieną darbo dieną įstaigos modeliu apskaičiuotas vienos dienos portfelio pozicijų dienos pabaigoje rizikos vertės matas palyginamas su vienos dienos portfelio vertės pokyčiu kitos darbo dienos pabaigoje. Kompetentingos institucijos tikrina įstaigos sugebėjimą atlikti faktinių ir spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamąjį patikrinimą. Spėjamų portfelio vertės pokyčių grįžtamasis patikrinimas yra pagrįstas portfelio vertės dienos pabaigoje palyginimu su jo verte kitos dienos pabaigoje darant prielaidą, kad pozicijos nepasikeitė. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos imtųsi atitinkamų priemonių patobulinti savo grįžtamojo patikrinimo programą, jeigu, kompetentingų institucijų nuomone, ji nepakankama.

4. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų specifinės rizikos kapitalo reikalavimus įstaiga skaičiuotų naudodama vidaus modelį, jeigu jis atitinka likusioje šio priedo dalyje nustatytas sąlygas ir:

- paaiškina istorinius portfelio kainų pokyčius,

- apima koncentraciją, kalbant apie portfelio dydį ir sudėties pasikeitimus,

- yra atsparus neigiamai aplinkos įtakai,

- yra patvirtintas, taikant grįžtamąjį patikrinimą, skirtą specifinės rizikos įvertinimo tikslumui nustatyti. Jeigu kompetentingos institucijos leidžia šį grįžtamąjį patikrinimą taikyti atitinkamoms portfelio dalims, jas reikia rinktis nuosekliai.

5. Įstaigoms, naudojančioms modelius, kurie nėra patvirtinti pagal 4 dalį, yra nustatomas atskiras kapitalo mokestis už specifinę riziką, skaičiuojamą I priede nustatyta tvarka.

6. Pagal 10 dalies ii punktą, įstaigos atliktų skaičiavimų rezultatai proporcingai didinami dauginant juos iš multiplikatoriaus koeficiento, kuris yra ne mažesnis kaip 3.

7. Multiplikatoriaus koeficientas didinamas taikant padidėjimo koeficientą nuo 0 iki 1 pagal toliau pateiktą lentelę atsižvelgiant į pastarųjų 250 darbo dienų nukrypimų skaičių, patvirtintą įstaigos atlikto grįžtamojo patikrinimo metu. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad įstaigos nuosekliai skaičiuotų nukrypimus, atsižvelgdamos į grįžtamuosius portfelio vertės faktinių arba spėjamų pokyčių tikrinimus. Nukrypimas yra vienos dienos portfelio vertės pokytis, kuris viršija atitinkamą vienos dienos rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos modelį. Norint nustatyti padidėjimo koeficientą, nukrypimų skaičius įvertinamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

Nukrypimų skaičius | Padidėjimo koeficientas |

Mažiau negu 5 | 0,00 |

5 | 0,40 |

6 | 0,50 |

7 | 0,65 |

8 | 0,75 |

9 | 0,85 |

10 arba daugiau | 1,00 |

Atskirais atvejais ir atsižvelgdamos į išskirtinę situaciją, kompetentingos institucijos gali nereikalauti padidinti daugiklį padidėjimo koeficientu pagal pirmiau pateiktą lentelę, jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodė, kad toks padidinimas yra nepagrįstas ir kad modelis iš esmės yra patikimas.

Jeigu didelis nukrypimų skaičius rodo, kad modelis nėra pakankamai tikslus, kompetentingos institucijos atšaukia modelio patvirtinimą arba taiko atitinkamas priemones, užtikrinančias, kad modelis bus nedelsiant patobulintas.

Kad kompetentingos institucijos galėtų nuolat stebėti padidėjimo koeficiento tinkamumą, įstaigos iš karto ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato, taikydamos savo grįžtamojo patikrinimo programą, ir kurie pagal pirmiau pateiktą lentelę galėtų reikšti padidėjimo koeficiento padidinimą.

8. Jeigu kompetentingos institucijos patvirtina įstaigos modelį pagal 4 dalį kaip tinkamą kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, reikalavimams skaičiuoti, įstaiga prideda prie savo kapitalo reikalavimo, kuris skaičiuojamas pagal 6, 7 ir 10 dalis, papildomą sumą, kuri lygi:

i) rizikos vertės mato specifinės rizikos daliai, kurią reikėtų atskirti pagal priežiūros nuostatas; arba, įstaigos nuožiūra;

ii) skolos ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų portfelio sudėtinių dalių, susijusių su specifine rizika, rizikos vertės matams.

Įstaigos, kurios renkasi ii variantą, turi iš anksto nurodyti savo portfelio sudėtinių dalių sandarą ir neturėtų jos keisti be kompetentingų institucijų sutikimo.

9. Kompetentingos institucijos gali netaikyti 8 dalyje nustatytos priemokos reikalavimo, jeigu įstaiga įrodo, kad pagal nustatytus tarptautinius standartus jos modelis taip pat tiksliai apsaugo nuo įvykių rizikos ir įsipareigojimų nevykdymo rizikos, susijusios su jos skolos priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

10. Kiekviena įstaiga privalo įvykdyti kapitalo reikalavimą, kuris yra didesnis už:

i) jos praėjusios dienos rizikos vertės skaičių, apskaičiuotą pagal šiame priede nustatytus parametrus;

ii) kiekvienos iš praėjusių 60 darbo dienų kasdienių rizikos vertės matų vidurkį, padaugintą iš 6 dalyje nustatyto koeficiento ir patikslintą 7 dalyje nustatytu koeficientu.

11. Rizikos vertei skaičiuoti taikomi toliau išvardyti minimalūs reikalavimai:

i) rizikos vertė skaičiuojama bent jau kiekvieną dieną;

ii) 99 % pasikliautinasis intervalas;

iii) 10 dienų laikymo laikotarpio ekvivalentas;

iv) ne mažiau kaip vienerių metų efektyvus istorinis stebėjimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti taikomas trumpesnis stebėjimo laikotarpis dėl labai išaugusio kainų svyravimo;

v) trijų mėnesių duomenų grupės patikslinimai.

12. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad rizikos įvertinimo modelis tiksliai padengtų visas reikšmingiausias pasirinkimo sandorių arba panašių į pasirinkimo sandorius pozicijų kainų rizikas ir kad bet kuri kita rizika, kurios modelis neapima, būtų atitinkamai padengta iš nuosavų lėšų.

13. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad rizikos vertinimo modelis apimtų pakankami rizikos veiksnių, atsižvelgiant į įstaigos veiklos lygį atitinkamose rinkose. Turi būti laikomasi bent jau šių toliau išvardytų nuostatų:

i) palūkanų normos rizikos srityje rizikos įvertinimo sistemą sudaro visuma rizikos koeficientų, atitinkančių kiekvienos valiutos, kurios pozicijos įstaigos balansiniuose arba nebalansiniuose straipsniuose yra jautrios palūkanų normų pasikeitimams, palūkanų normas. Įstaiga modeliuoja pelningumo kreives pagal vieną iš visuotinai pripažintų metodų. Reikšmingos pagrindinių valiutų ir rinkų palūkanų normų rizikos atveju, pelningumo kreivė dalijama į ne mažiau kaip šešias dalis pagal terminus, siekiant apimti palūkanų normų svyravimų kaitą išilgai visos pelningumo kreivės. Rizikos įvertinimo sistema taip pat turi apimti riziką, susijusią su ne visai vienas kitą atitinkančiais skirtingų pelningumo kreivių tarpusavio judėjimais;

ii) užsienio valiutos rizikos srityje rizikos įvertinimo sistemą sudaro rizikos koeficientai, atitinkantys aukso pozicijas ir atskiras užsienio valiutas, kuriomis yra išreikštos įstaigos pozicijos;

iii) nuosavybės vertybinių popierių rizikos srityje rizikos įvertinimo sistema taiko atskirą rizikos koeficientą bent jau kiekvienai nuosavybės vertybinių popierių rinkai, kurioje įstaiga turi reikšmingas pozicijas;

iv) biržos prekių rizikos srityje rizikos įvertinimo sistema atskirą rizikos koeficientą taiko bent jau kiekvienai biržos prekei, jeigu tos biržos prekės įstaigos pozicijos yra reikšmingos. Rizikos įvertinimo sistema taip pat turi apimti ne visai vienas kitą atitinkančiais judėjimų tarp panašių, bet ne tapačių biržos prekių riziką ir išankstinių sandorių kainų pasikeitimų riziką, kylančią dėl terminų neatitikimų. Taip pat reikia atsižvelgti į rinkos charakteristikas, ypač į pristatymo datas ir prekybininkams suteikiamą galimybę uždaryti pozicijas.

14. Kompetentingos institucijos gali leisti, kad įstaigos naudotų empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir jų viduje, jeigu jos įsitikina, kad įstaigos koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.

"

--------------------------------------------------