„3.   PAGRINDINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI SIEKIANT IŠVENGTI PAVOJŲ, KYLANČIŲ DĖL MAŠINŲ JUDAMUMO

Be pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų, pateiktų 1 ir 2 skirsniuose, mašinos, kurios dėl savo judamumo kelia pavojų, turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad atitiktų toliau išdėstytus reikalavimus.

Rizika, kylanti dėl mašinų judamumo, visada yra reali tose darbo vietose, kuriose naudojamos savaeigės, velkamosios arba stumiamosios, taip pat kitų mašinų arba traktorių vežamos mašinos; dirbančios mašinos judėjimas turi būti arba nuolatinis, arba pertraukiamas viena po kitos einančių fiksuotų darbo padėčių.

Rizika dėl judamumo gali kilti ir naudojant tokias mašinas, kurios, nors ir dirba nejudėdamos, yra įrengtos taip, kad galėtų būti lengviau perkeliamos iš vienos vietos į kitą (mašinos su ratais, ritiniais, pavažomis ir t. t. arba įtaisytos ant platformų, vagonėlių ir t. t.).

Kad įsitikintų, jog rotaciniai kultivatoriai ir motorinės akėčios nekelia itin didelės rizikos sąlytį turintiems asmenims, gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas turi atlikti atitinkamus kiekvieno šių mašinų tipo bandymus arba užtikrinti, kad jie būtų atlikti.

3.1.   Bendroji dalis

3.1.1.   Apibrėžimas

„Vairuotojas“ yra operatorius, atsakingas už mašinos judėjimą. Vairuotojas gali važiuoti mašinomis, eiti pėsčiomis šalia jų arba gali valdyti mašinas nuotolinio valdymo įtaisais (kabeliais, radijo bangomis ir pan.).

3.1.2.   Apšvietimas

Jei gamintojas numato, kad savaeigės mašinos bus naudojamos neapšviestose vietose, tai jos turi turėti tinkamus apšvietimo įtaisus, leidžiančius dirbti tokiose vietose, nepažeidžiant visų kitų taikytinų taisyklių (kelių eismo, navigacijos taisyklių ir t. t.).

3.1.3.   Mašinų konstrukcija, palengvinanti jų valdymą

Valdant mašinas ir (arba) jos dalis pagal gamintojo instrukcijas, neturi būti galimybės mašinai ir (arba) jos dalims staigiai pajudėti arba kilti pavojaus dėl jų nestabilumo.

3.2.   Darbo vietos

3.2.1.   Vairavimo vieta

Vairavimo vieta turi būti suprojektuota pagal ergonomikos principus. Gali būti įrengtos dvi ir daugiau vairavimo vietų, tokiais atvejais kiekviena vairavimo vieta turi turėti visus reikalingus valdymo įtaisus. Kai yra daugiau nei viena vairavimo vieta, mašinos turi būti suprojektuotos taip, kad naudojantis viena iš jų nebūtų galima naudotis kitomis, išskyrus avarinį stabdymą. Matomumas iš vairavimo vietos turi būti toks, kad vairuotojas galėtų visiškai užtikrinti savo bei kitų sąlytį turinčių asmenų saugą ir valdyti mašinas bei jų darbo įrankius numatytomis jų naudojimo sąlygomis. Prireikus atitinkami įtaisai turi panaikinti nepakankamo tiesioginio matomumo sukeliamus pavojus.

Mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad vairavimo vietoje esančiam vairuotojui ir operatoriams nekiltų jokios rizikos atsitiktinai paliesti ratus ar vikšrus.

Vairavimo vieta turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad būtų išvengta bet kokios rizikos sveikatai dėl išmetamųjų dujų poveikio ir (arba) deguonies stygiaus.

Vairavimo vieta turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad, jei yra pakankamai vietos, būtų įrengta vairuotojo kabina. Tokiu atveju kabinoje turi būti pakankamai vietos, reikalingos vairuotojui ir (arba) operatoriui instruktuoti. Kai pavojinga aplinka kelia grėsmę, vairavimo vieta turi būti su tinkama kabina.

Mašinos, turinčios kabinas, turi būti suprojektuotos, sukonstruoto ir (arba) sukomplektuotos taip, kad vairuotojas turėtų geras darbo sąlygas ir būtų apsaugotas nuo visų galinčių atsirasti pavojų (pvz., dėl netinkamo šildymo ir vėdinimo, nepakankamo matomumo, didelio triukšmo ir vibracijos, krintančių objektų, kitų daiktų, galinčių patekti į vidų, apsivertimo ir t. t.). Ji turi būti įrengta taip, kad prireikus būtų galima greitai iš jos išeiti. Be to, kitoje pusėse turi būti įrengtas atsarginis išėjimas.

Medžiagos, naudojamos kabinos ir jos įrangos gamybai, turi būti atsparios ugniai.

3.2.2.   Sėdėjimas

Kiekvienoje mašinoje turi būti įrengta vairuotojui skirta sėdynė, suprojektuota pagal ergonomikos principus ir užtikrinanti stabilią vairuotojo padėtį.

Sėdynė turi būti suprojektuota taip, kad iki žemiausio leistino lygio sumažintų vairuotojo patiriamą vibraciją. Sėdynės tvirtinamieji elementai turi išlaikyti visas apkrovas, kurios gali atsirasti mašinai apvirtus. Kai po vairuotojo kojomis nėra grindų, turi būti įrengtos kojų atramos, padengtos neslidžia medžiaga.

Kai mašinoje yra įrengta konstrukcija, apsauganti nuo apvirtimo, sėdynė turi turėti saugos diržą ar kitą analogišką įtaisą, kuris apsaugo vairuotoją sėdynėje, nevaržydamas vairavimo ar kitų judesių, galimų stabdant mašiną.

3.2.3.   Kitos vietos

Jei pagal mašinos naudojimo sąlygas numatoma, kad, be vairuotojo, mašina kartais ar nuolat bus vežami arba su ja dirbs ir kiti operatoriai, turi būti įrengtos atitinkamos vietos, kuriose jie būtų saugiai vežami arba dirbtų, svarbiausia, be rizikos nukristi.

Jei darbo sąlygos leidžia, tokiose darbo vietose turi būti įrengtos sėdynės.

Jei vairavimo vieta turi būti su kabina, kitos vietos taip pat turi būti apsaugotos nuo pavojų, dėl kurių vairavimo vieta buvo apsaugota.

3.3.   Valdymas

3.3.1.   Valdymo įtaisai

Vairuotojas turi turėti galimybę iš vairavimo vietos įjungti visus mašinų valdymo įtaisus, išskyrus reguliuojančius tas mašinos funkcijas, kurios gali būti saugiai valdomos tik valdymo įtaisais, esančiais ne vairavimo vietoje. Tai ypač svarbu ne vairavimo, o kitoms darbo vietoms, kuriose dirba ne vairuotojas, bet kiti operatoriai, arba į kurias vairuotojas turi pereiti iš savo vairavimo vietos tam, kad saugiai atliktų tam tikrą veiksmą.

Jeigu yra pedalai, jie turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad leistų vairuotojui tam tikrą veiksmą atlikti saugiai ir kad būtų kuo mažiausia galimybė apsirikti; pedalų paviršiai turi būti neslidūs ir lengvai valomi.

Jeigu valdymo įtaisų veikimas gali kelti pavojų dėl aiškiai pastebimų pavojingų judesių, mašinų valdymo įtaisai, išskyrus tuos, kurių padėtis yra iš anksto nustatyta, privalo grįžti į neutralią padėtį iš karto, kai tik operatorius jų nebevaldo.

Ratinių mašinų vairavimo sistema turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad susilpnintų staigius vairuojamų ratų judesių smūgius į vairaratį ar vairalazdę.

Kiekvienas valdymo įtaisas, užblokuojantis diferencialą, turi būti suprojektuotas ir įtaisytas taip, kad mašinai judant diferencialas būtų laisvas.

Paskutiniame 1.2.2 skirsnio sakinyje numatyti reikalavimai netaikytini judėjimo funkcijai.

3.3.2.   Paleidimas (judėjimas)

Savaeigės mašinos, kuriose yra vairavimo vieta, turi būti įrengtos taip, kad variklio negalėtų užvesti pašaliniai asmenys.

Savaeigės mašinos, kuriose yra vairavimo vieta, turi būti tokios, kad galėtų judėti tik vairuotojo valdomos.

Jeigu dėl tam tikros veiklos mašinose turi būti papildomų nestandartinių įtaisų (pvz., stabilizatoriai, krano strėlės ir t. t.), vairuotojas turi turėti priemonių, kuriomis prieš pajudant mašinoms lengvai patikrintų, ar įtaisų padėtis nekliudo mašinoms saugiai judėti.

Šis reikalavimas taikomas ir visoms kitoms mašinos dalims, kurios turi būti tam tikroje padėtyje, o jei reikia, ir užrakinamos, kad mašinos judėtų saugiai.

Jeigu techniškai ir ekonomiškai įmanoma, tai mašinų judėjimas turi priklausyti nuo saugios minėtų dalių padėties.

Paleidžiant variklį mašinos neturi pajudėti.

3.3.3.   Važiavimo funkcija

Nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų, savaeigės mašinos ir jų priekabos turi atitikti stabdymo, sustojimo, stabdžio įjungimo ir rankinio stabdžio fiksavimo reikalavimus taip, kad visomis darbo, krovimo, greičio, kelio dangos ir nuolydžio aplinkybėmis, numatytomis gamintojo ir atitinkančiomis normalaus naudojimo sąlygas, būtų užtikrinta sauga.

Vairuotojas turi turėti galimybę pagrindiniu valdymo įtaisu sulėtinti savaeigių mašinų judėjimą ir jas sustabdyti. Kai pagrindinis valdymo įtaisas sugenda arba dėl energijos tiekimo sutrikimų negalima juo naudotis, saugos sumetimais privalo būti įrengtas avarinis mašinos judėjimo lėtinimo ir sustabdymo įtaisas su visiškai savarankišku ir lengvai pasiekiamu valdymo pultu.

Saugos sumetimais privalo būti įrengtas parkavimo įtaisas, neleidžiantis stovinčiai mašinai pajudėti iš vietos. Šis įtaisas gali būti suderintas su vienu iš įtaisų, minimų antroje pastraipoje, jei jis yra mechaninis.

Nuotolinio valdymo mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad vairuotojo nevaldomos sustotų automatiškai.

1.2.4. skirsnis netaikomas važiavimo funkcijai.

3.3.4.   Pėsčio vairuotojo valdomų mašinų judėjimas

Pėsčio vairuotojo valdomos savaeigės mašinos gali judėti tik vairuotojui nuolat valdant atitinkamą įtaisą. Ypač svarbu, kad mašinos nepajudėtų paleidžiant variklį.

Pėsčio vairuotojo valdomų mašinų valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų sumažinti pavojai, kylantys dėl nenumatyto mašinos judėjimo vairuotojo link. Visų pirma:

a)	prispaudimo;

b)	sužeidimo sukamaisiais įtaisais.

Be to, normaliai važiuojančios mašinos judėjimo greitis turi būti suderintas su pėsčio vairuotojo ėjimo sparta.

Jei mašinose įrengiamas sukamasis įtaisas, neturi būti įmanoma įjungti šio įtaiso, kai įjungta atbulinė eiga, išskyrus atvejį, kai mašinų judėjimą sukelia tokio įtaiso judėjimas. Pastaruoju atveju atbulinės eigos greitis turi būti nepavojingas vairuotojui.

3.3.5.   Valdymo grandinės gedimas

Energijos tiekimo vairavimo stiprintuvui, jei toks yra, gedimas neturi nutraukti stabdomų mašinų valdymo tol, kol jos sustos.

3.4.   Apsauga nuo mechaninių pavojų

3.4.1.   Nevaldomas judėjimas

Kai mašinos dalis yra sustabdyta, kiekvienas įtaisais nevaldomas poslinkis iš stovėjimo padėties turi būti toks, kad būtų nepavojingas sąlytį turintiems asmenims.

Mašinos turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir, jei reikia, užkeltos ant judančio pagrindo taip, kad svorio centro nekontroliuojami svyravimai nemažintų jų stabilumo ar nesukeltų papildomų jų konstrukcijų įrąžų.

3.4.2.   Lūžimo rizika dirbant

Dideliu greičiu sukamos mašinų dalys, kurios, nepaisant naudotų priemonių, gali lūžti ar suirti, turi būti įrengtos ir apsaugotos taip, kad lūžimo atveju jų skeveldros būtų sulaikomos arba, jeigu to padaryti neįmanoma, nelėktų vairuotojo ir (arba) operatoriaus darbo vietų link.

3.4.3.   Apvirtimas

Kai savaeigėms mašinoms, važiuojančioms su vairuotoju ir operatoriais, yra rizika apvirsti, jas projektuojant turi būti numatyti tvirtinimo taškai, kad būtų galima įrengti konstrukcijas, apsaugančias nuo apvirtimo (ROPS).

Šios konstrukcijos turi būti tokios, kad mašinai apvirtus taip apribotų įlinkio dydį (DVL), kad būtų užtikrintas reikiamas vairuotojo, prireikus ir operatorių, saugumas.

Gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas turi atlikti arba užtikrinti, kad būtų atlikti atitinkami kiekvieno tokios konstrukcijos tipo bandymai, kad būtų galima patvirtinti, jog konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

Be to, konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo, turi būti įrengtos toliau išvardytose didesnės negu 15 kW galios žemės darbų mašinose:

—	vikšriniuose arba ratiniuose krautuvuose (ekskavatoriuose),

—	atbulinio kaušo ekskavatoriuose,

—	vikšriniuose arba ratiniuose traktoriuose,

—	krovimo arba kitokiuose skreperiuose,

—	greideriuose,

—	valdomuosiuose iškrautuvuose.

3.4.4.   Krintantys objektai

Kai yra rizika, kad ant savaeigių mašinų su jose esančiais vairuotoju ir operatoriais gali nukristi objektų ar medžiagų, tai mašinose, jei leidžia jų apimtis, turi būti suprojektuoti ir įtaisyti atraminiai taškai, prie kurių tvirtinamos konstrukcijos, apsaugančios nuo apvirtimo (FOPS).

Šios konstrukcijos turi būti tokios, kad objektams arba medžiagoms nukritus, konstrukcijos ant mašinos taip apribotų įlinkio dydį (DVL), kad būtų užtikrintas reikiamas vairuotojo, prireikus ir operatorių, saugumas.

Gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas turi atlikti arba, užtikrinti, kad būtų atlikti atitinkami kiekvieno tokios konstrukcijos tipo bandymai, kad būtų galima patvirtinti, jog konstrukcija atitinka antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

3.4.5.   Prieigos priemonės

Rankenos ir laipteliai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įtaisyti taip, kad operatoriai jais naudotųsi intuityviai, be jokių valdymo įtaisų.

3.4.6.   Vilkimo įtaisai

Visos velkančiosios ar velkamosios mašinos turi turėti vilkimo ar prikabinimo įtaisus, suprojektuotus, sukonstruotus ir įtaisytus taip, kad būtų galima lengvai ir saugiai juos prikabinti ir atkabinti ir kad juos naudojant nebūtų jokių atsitiktinių atsikabinimų.

Jeigu to reikia dėl vilkties strypo apkrovos, šiose mašinose turi būti tokio ploto atrama, kuri atitiktų apkrovos dydį ir pagrindą.

3.4.7.   Jėgos perdavimas iš savaeigės mašinos (arba traktoriaus) į priimančiąją mašiną

Transmisijos velenai su universaliaisiais lankstais, jungiančiais savaeigę mašiną (arba traktorių) su priimančiosios mašinos pirmuoju fiksuotu guoliu, turi būti per visą veleno, sujungto universaliaisiais lankstais, ilgį apsaugoti tiek iš savaeigės, tiek iš jėgą priimančiosios mašinos pusės.

Vieta savaeigės mašinos (arba traktoriaus) pusėje, prie kurios pritvirtinamas transmisijos velenas, turi būti uždengta skydu, pritvirtintu prie savaeigės mašinos (arba traktoriaus), arba kokiu kitu tokią pat apsauginę funkciją atliekančiu įtaisu.

Velenas velkamosios mašinos pusėje turi būti uždengtas prie mašinos pritvirtintu apsauginiu gaubtu.

Tik vairuojamos mašinos sukimo momento ribotuvai ar laisvosios eigos mechanizmai gali būti tvirtinami prie transmisijos su universaliaisiais lankstais tik jėgą perduodančios mašinos pusėje. Transmisijos velenas su universaliaisiais lankstais turi būti atitinkamai pažymėtas.

Visos velkamosios mašinos, kai transmisijos velenas prijungtas prie savaeigės mašinos arba traktoriaus, turi turėti tokią transmisijos veleno tvirtinamąją sistemą, kad nei velenas, nei jo apsaugai liesdamiesi su žeme arba kokia nors mašinos dalimi nebūtų gadinami mašinas atskiriant.

Išorinės apsaugos dalys turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir išdėstytos taip, kad nesisuktų kartu su transmisijos velenu. Apsaugas turi dengti transmisijos veleną iki pat jo vidinių žiočių galo, jeigu naudojami paprastieji universalieji lankstai ir bent jau iki išorinio lanksto arba lankstų centro, jei naudojami „plačiakampiai“ universalieji lankstai.

Gamintojai, numatydami prieigą į darbo vietą prie transmisijos veleno su universaliaisiais lankstais, turi užtikrinti, kad veleno apsaugai, nurodyti šeštojoje pastraipoje nebūtų naudojami kaip laipteliai, nebent jie būtų specialiai tam suprojektuoti ir sukonstruoti.

3.4.8.   Transmisijos judamosios dalys

Vidaus degimo variklių nuimamiesiems apsaugams, neleidžiantiems patekti prie judamųjų dalių variklio skyriuje, nukrypstant nuo 1.3.8.A skirsnyje nurodytų reikalavimų, nereikia turėti užrakinimo įtaisų, kuriuos atidaryti reikia specialiais įrankiais, raktu arba valdymo įtaisu, įrengtu vairavimo vietoje, jeigu jie yra visiškai uždaroje rakinamoje kabinoje, į kurią negali patekti pašaliniai.

3.5.   Apsauga nuo kitų pavojų

3.5.1.   Akumuliatoriai

Vieta akumuliatoriui turi būti numatyta bei sukonstruota, ir akumuliatorius įtaisytas taip, kad būtų visiškai išvengta galimybės elektrolitui išsilieti ant operatoriaus, kuri atsiranda mašinai apsivertus, ir (arba) būtų išvengta garų sankaupų operatoriaus darbo vietoje.

Mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad akumuliatorių būtų galima atjungti specialiu lengvai pasiekiamu įtaisu.

3.5.2.   Gaisras

Priklausomai nuo pavojų, kuriuos numato gamintojas, mašinos, kiek leidžia jų dydis, privalo turėti:

—	arba lengvai pasiekiamus gesintuvus,

—	arba įmontuotą gesinimo sistemą.

3.5.3.   Dulkių, dujų ir kitų panašių medžiagų sklaida

Jeigu esama pavojų, 1.5.13 skirsnyje numatyta sulaikymo įranga gali būti pakeista kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, nusodinimu purškiant vandenį.

1.5.13. skirsnio antroji ir trečioji pastraipos netaikomos mašinoms, kurių pagrindinė paskirtis yra purkšti produktus.

3.6.   Nurodymai

3.6.1.   Ženklai ir įspėjimai

Kad būtų užtikrinta sąlytį turinčių asmenų sveikata ir sauga, mašinos privalo turėti įspėjamąsias priemones ir (arba), jei reikia, lenteles, informuojančias apie mašinų naudojimą, reguliavimą ir priežiūrą. Jos turi būti parinktos, suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad būtų aiškiai matomos ir neištrinamos.

Nepažeidžiant reikalavimų, kurių turi būti laikomasi važiuojant viešaisiais keliais, vairuotojo valdomos mašinos privalo turėti tokią įrangą:

—	garso signalo įtaisą, kuriuo būtų galima įspėti sąlytį turinčius asmenis,

—	naudojimo sąlygas atitinkančią šviesos signalų sistemą, t. y. stabdymo signalo žibintus, atbulinės eigos žibintus, švyturėlius. Šis reikalavimas netaikomas mašinoms, skirtoms dirbti tik požeminius darbus ir naudojančioms ne elektros energiją.

Nuotolinio valdymo mašinos, kurios dirbdamos normaliomis sąlygomis gali kelti susidūrimo ar prispaudimo pavojų, turi turėti atitinkamas priemones, signalizuojančias apie jų judėjimo kryptį, arba kitomis priemonėmis turi apsaugoti sąlytį turinčius asmenis nuo tokių pavojų. Tokie pat reikalavimai keliami mašinoms, kurios, veikdamos tolygiai, kartoja vienaašį judėjimą pirmyn ir atgal ir kurių užpakalinės dalies vairuotojas aiškiai nemato.

Mašinos turi būti sukonstruotos taip, kad visų įspėjimo ir signalizavimo įtaisų nebūtų galima atsitiktinai išjungti. Jeigu tai svarbu saugai, mašinoje turi būti įtaisytos priemonės, leidžiančios patikrinti, kaip minėti įtaisai veikia, o jų gedimas turi būti akivaizdus operatoriui.

Kai mašinų ar jų darbo įrankių judėjimas yra ypač pavojingas, ant mašinų turi būti ženklai, įspėjantys apie tokios mašinos artėjimą; šie ženklai turi būti aiškiai įskaitomi iš pakankamo atstumo, užtikrinančio netoliese atsidūrusių asmenų saugumą.

3.6.2.   Ženklinimas

Būtiniausi reikalavimai, išdėstyti 1.7.3 skirsnyje, turi būti papildyti tokiais:

—	vardinė galia kilovatais (kW),

—	įprastinės konfigūracijos mašinos masė kilogramais ir prireikus: — didžiausia traukos jėga niutonais (N), kurią gamintojas nurodo ant jungiamojo kablio, — didžiausia vertikali apkrova niutonais (N), kurią gamintojas nurodo ant jungiamojo kablio.

3.6.3.   Instrukcijos vadovas

Be būtiniausių reikalavimų, nurodytų 1.7.4 skirsnyje, instrukcijos vadove dar turi būti ir tokia informacija:

a)

apie mašinos skleidžiamą vibraciją, pateikiant faktinę vertę arba apskaičiuotąją pagal identiškų mašinų duomenis: — rankas veikianti kvadratinio vidurkio svertinė pagreičio vertė, jeigu ji viršija 2,5 m/s2; jeigu neviršija 2,5 m/s2, tai turi būti nurodyta, — kūną (pėdas ar sėdmenis) veikianti kvadratinio vidurkio svertinė pagreičio vertė, jeigu ji viršija 0,5 m/s2; jeigu neviršija 0,5 m/s2, tai turi būti nurodyta. Kai nėra taikomi darnieji standartai, šių mašinų vibracija turi būti matuojama pačiu tinkamiausiu metodu. Gamintojas turi nurodyti, kokiomis sąlygomis mašinos dirbo matuojant vibraciją, ir matavimo metodiką;

b)	kai mašinos, atsižvelgiant į naudojamą įrangą, naudojamos įvairiems tikslams, pagrindinių mašinų, kurioms gali būti pritaikytos keičiamosios priemonės, gamintojas ir keičiamųjų priemonių gamintojas turi pateikti visą būtiną informaciją, kaip įrangą saugiai įtaisyti ir naudoti.

4.   PAGRINDINIAI SVEIKATOS IR SAUGOS REIKALAVIMAI, KAD BŪTŲ IŠVENGTA KONKREČIŲ PAVOJŲ ATLIEKANT KĖLIMO OPERACIJAS

Be pagrindinių sveikatos ir saugos reikalavimų, pateiktų 1, 2 ir 3 skirsniuose, mašinos, keliančios pavojų atliekant kėlimo operacijas, – daugiausia dėl to, kad kroviniai gali kristi, susidurti arba mašina gali apvirsti keldama krovinį, – turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad atitiktų toliau išdėstytus reikalavimus.

Rizika atliekant kėlimo operacijas ypač kyla tada, kai mašinos yra suprojektuotos vienetiniams kroviniams perkelti, o keliamo krovinio padėtis keičiama kėlimo metu. Krovinys gali būti atskiri objektai, medžiagos arba gaminiai.

4.1.   Bendrosios pastabos

4.1.1.   Apibrėžimai

a)	Kėlimo reikmenys „kėlimo reikmenys“ – tai sudedamosios dalys arba įranga, nepritvirtinta prie mašinos ir esanti tarp mašinų ir krovinio arba ant krovinio, kad jį pritvirtintų;

b)	atskiri kėlimo reikmenys: „atskiri kėlimo reikmenys“ – tai reikmenys, kurie padeda sukomplektuoti arba naudotis pakabinamuoju įtaisu, pvz., kabliai,, varžtai su auselėmis, žiedai, apkabos ir t. t.;

c)	valdomoji apkrova „valdomoji apkrova“ – tai tokia apkrova, kai kroviniai juda naudojant fiksuotas standžias ar lanksčias kreipes;

d)	darbo koeficientas: „darbo koeficientas“ – tai aritmetinis santykis tarp tos krovinio masės, kurią gali išlaikyti įrangos dalis, kėlimo reikmuo ar mašina ir kurią garantuoja gamintojas, ir didžiausios darbo krovinio masės, pažymėtos ant įrangos, kėlimo reikmens ar mašinos;

e)	bandymo koeficientas: „bandymo koeficientas“ – tai aritmetinis santykis tarp krovinio masės, naudotos atliekant statinius arba dinaminius kurios nors įrangos, kėlimo reikmens ar mašinų bandymus, ir didžiausios darbo krovinio masės, pažymėtos ant tos įrangos, kėlimo reikmens ar mašinų;

f)

statinis bandymas: „statinis bandymas“ – tai toks bandymas, kai mašinos ar kėlimo reikmenys iš pradžių apžiūrimi ir veikiami jėga, atitinkančia didžiausią darbo apkrovą, padauginta iš atitinkamo statinio bandymo koeficiento, o paskui dar apžiūrima apkrovą nuėmus, kad būtų įsitikinta, jog jie nebuvo pažeisti;

g)	dinaminis bandymas: „dinaminis bandymas“ – tai toks bandymas, kai mašinos dirba visomis didžiausiomis darbo apkrovomis ir visais galimais pritaikymo būdais, o tuo metu tiriama mašinų dinaminė veikla, kad būtų įsitikinta, jog mašinos ir jų saugos elementai veikia patikimai ir saugiai.

4.1.2.   Apsauga nuo mechaninių pavojų

4.1.2.1.   Rizika dėl stabilumo stokos

Mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad būtų garantuotas pagal 1.3.1 skirsnį reikalaujamas stabilumas, kai mašinos veikia ir kai neveikia, taip pat visuose mašinų gabenimo, surinkimo ir išrinkimo sugedus jų sudedamosioms dalims etapuose, taip pat tuo atveju, kai atliekami instrukcijų vadove numatyti bandymai.

Dėl to gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas privalo taikyti atitinkamus tikrinimo metodus; ypač svarbu, kad būtų patikrintos savaeigės pramoninės važiuoklės, kurių pakylos didesnės nei 1,80 m; gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas privalo atlikti arba užtikrinti, kad būtų atlikti kiekvieno tokios pramoninės važiuoklės tipo, platformos stabilumo ar panašūs bandymai.

4.1.2.2.   Kreipės ir bėgių keliai

Mašinos turi turėti įtaisus, veikiančius ant kreipių ar bėgių kelių ir neleidžiančius mašinoms nuvažiuoti nuo bėgių.

Tačiau jeigu mašina ir su šiais įtaisais gali nuvažiuoti nuo bėgių, kai sugenda bėgis arba važiuoklė, būtina įrengti įtaisus, kurie neleistų įrangai, sudedamosioms dalims ar kroviniui nukristi, o pačiai mašinai – apvirsti.

4.1.2.3.   Mechaninis atsparumas

Mašinos, kėlimo reikmenys ir jų keičiamos sudedamosios dalys turi išlaikyti darbo metu veikiančius įtempius ir jei reikia – kai mašina nedirba gamintojo numatytomis įrengimo ir naudojimo sąlygomis, visų galimų konfigūracijų, prireikus tinkamai atsižvelgiant į atmosferos veiksnius ir žmonių naudojamą jėgą. Šio reikalavimo turėtų būti paisoma gabenant, surenkant ir išmontuojant mašinas.

Mašinos ir kėlimo reikmenys turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad numatytomis naudojimo sąlygomis būtų išvengta gedimų dėl elementų susidėvėjimo arba nusilpimo.

Medžiagos, iš kurių jie pagaminti, turi būti parenkamos pagal gamintojo numatomą darbo aplinką, ypatingą dėmesį atkreipiant į korodavimą, dilumą, atsparumą smūgiams, trapumą šaltyje ir senėjimą.

Mašinos ir kėlimo reikmenys turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad galėtų be liekamųjų deformacijų ir akivaizdžių defektų išlaikyti statinių bandymų apkrovas. Skaičiuojant turi būti atsižvelgta į statinio bandymo koeficiento, parinkto reikiamam saugos lygiui užtikrinti, vertę: šio koeficiento vertės paprastai yra tokios:

a)	rankinės pavaros mašinoms ir kėlimo reikmenims – 1,5;

b)	kitoms mašinoms – 1,25.

Mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad nesugestų, kai atliekant dinaminius bandymus naudojama didžiausia darbo apkrova, padauginta iš dinaminio bandymo koeficiento. Šis dinaminio bandymo koeficientas parenkamas taip, kad užtikrintų reikiamą saugos lygį; šio koeficiento vertė paprastai yra 1,1.

Dinaminiai bandymai turi būti atlikti su mašinomis, parengtomis darbui normaliomis naudojimo sąlygomis. Paprastai bandymai atliekami mašinoms dirbant gamintojo nurodytais vardiniais greičiais. Jeigu mašinos valdymo sistema leidžia vienu metu atlikti keletą judesių (pvz., sukimą ir krovinio perkėlimą), tai bandymai turi būti atliekami nepalankiausiomis sąlygomis, t. y. paprastai derinant atitinkamą judėjimą.

4.1.2.4.   Skridiniai, būgnai, grandinės ir lynai

Skridinių, būgnų ir ratų skersmenys turi būti suderinti su matmenimis tų lynų ar grandinių, su kuriais jie gali būti naudojami.

Būgnai ir ratai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir sumontuoti taip, kad naudojami lynai ir grandinės galėtų aplink juos vyniotis nenukrisdami.

Lynai, tiesiogiai naudojami kroviniams kelti arba laikyti, turi būti be jokių sandūrų, išskyrus tas, kurios yra jų galuose (sandūros galimos įrangoje, kurią pagal jos paskirtį numatoma reguliariai keisti atsižvelgiant į naudojimo reikmes). Parinktas ištisinių lynų ir jų antgalių darbo koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį. Paprastai, šis koeficientas yra 5.

Kėlimo grandinių darbo koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį. Paprastai šis koeficientas yra 4.

Norėdami patikrinti, kad ar yra pasiektas reikiamas darbo koeficientas, gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas privalo atlikti arba būti atlikęs reikiamus grandinės, lynų ir lynų antgalių, naudojamų kroviniams kelti, tipo bandymus.

4.1.2.5.   Atskiri kėlimo reikmenys

Kėlimo reikmenys turi būti surūšiuoti tinkamai atsižvelgus į jų nusilpimą ir senėjimo procesus per tam tikrą skaičių panaudojimo ciklų, kad galėtų būti naudojami tiek kartų, kiek pagal nustatytas naudojimo sąlygas leidžia jų naudojimo laikas.

Be to:

a)	parinktas metalinio lyno (lyno antgalio) derinio darbo koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį; paprastai šis koeficientas yra 5. Lynai turi būti be jokių sandūrų arba kilpų, išskyrus tuos, kurie yra jų galuose;

b)	tuo atveju, kai naudojamos grandinės su suvirintomis grandimis, grandys turi būti trumpagrandžių tipo. Parinktas kiekvienos grandinių rūšies darbo koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį; paprastai šis koeficientas yra 4;

c)

tekstilinių lynų ir virvių darbo koeficientas priklauso nuo medžiagos, gamybos būdo, matmenų ir naudojimo. Parinktas koeficientas turi užtikrinti reikiamą saugos lygį; paprastai jis yra 7, jeigu buvo panaudotos labai geros kokybės medžiagos, o gamybos būdas atitinka jų naudojimo paskirtį. Jeigu taip nėra, šis koeficientas paprastai nustatomas didesnis, kad būtų galima užtikrinti reikiamą saugos lygį. Tekstiliniai lynai ir virvės turi būti be jokių mazgų jungčių ar sandūrų, išskyrus tuos, kurie yra kilpos galuose; šis reikalavimas netaikomas vientisai virvei;

d)	visų metalinių sudedamųjų dalių, kurios sudaro virvę arba yra naudojamos kartu su ja, darbo koeficientas parenkamas taip, kad užtikrintų reikiamą saugos lygį; paprastai šis koeficientas yra 4;

e)	didžiausias daugiagijės virvės atsparumas trūkimui apibrėžiamas pagal silpniausios gijos saugos koeficientą, gijų skaičių ir silpnėjimo faktorių, priklausantį nuo virvės suvijimo būdo;

f)	norint patikrinti, ar yra pasiektas reikiamas darbo koeficientas, gamintojas ar jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas privalo atlikti arba užtikrinti, kad būtų atlikti reikiami kiekvieno a, b, c ir d pastraipose aptartos įrangos tipo bandymai.

4.1.2.6.   Judėjimo valdymas

Judėjimą valdantys įtaisai turi veikti taip, kad mašinos, ant kurių jie įtaisyti, būtų saugios:

a)	mašinos turi būti taip suprojektuotos arba turėti tokius įtaisus, kad jų sudedamųjų dalių judėjimo amplitudės neviršytų nustatytų ribų. Prieš paleidžiant tokius įtaisus prireikus privalo būti įjungiamas įspėjamasis signalas;

b)	kai toje pačioje vietoje vienu metu manevruoja keletas stacionarių arba ant bėgių sumontuotų mašinų ir kyla rizika susidurti, šios mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad būtų galima įmontuoti sistemas, leidžiančias išvengti tokios rizikos;

c)	mašinų mechanizmai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad kroviniai negalėtų slinkti pavojingai laisvai ar netikėtai kristi, net kai iš dalies ar visiškai nutraukiamas energijos tiekimas arba kai operatorius nebevaldo mašinos;

d)	normaliomis darbo sąlygomis neturi būti galimybės nuleisti krovinį naudojantis vien frikciniais stabdžiais, išskyrus tokias mašinas, kurių funkcijos numato, kad jos frikciniai stabdžiai turi veikti būtent taip;

e)	palaikantieji įtaisai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad krovinys netikėtai nenukristų.

4.1.2.7.   Krovinių kėlimas

Mašinų vairavimo vieta turi būti įrengta taip, kad kuo geriau būtų matomos judamųjų dalių trajektorijos, siekiant išvengti galimų susidūrimų su žmonėmis, įranga ar kitomis mašinomis, manevruojančiomis tuo pačiu metu ir galinčiomis sukelti tokį pavojų.

Mašinos su valdomąja apkrova, pritvirtinta vienoje vietoje, turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad sąlytį turintys asmenys išvengtų susidūrimo su keliamu kroviniu ar atsvaru.

4.1.2.8.   Žaibas

Mašinos, kurioms dirbant reikia apsaugos nuo žaibo, privalo turėti įžeminimo sistemą.

4.2.   Specialieji reikalavimai mašinoms, išskyrus rankinės pavaros mašinas

4.2.1.   Valdymas

4.2.1.1.   Vairavimo vieta

Reikalavimai, išdėstyti 3.2.1 skirsnyje, taikytini ir nemobiliosioms mašinoms.

4.2.1.2.   Sėdynė

Reikalavimai, išdėstyti 3.2.2 skirsnio pirmoje bei antroje pastraipoje ir 3.2.3 skirsnyje, taikytini ir nemobiliosioms mašinoms.

4.2.1.3.   Valdymo įtaisai

Įtaisai, valdantys mašinų ar jų įrangos judėjimą, turi grįžti į neutralią padėtį iš karto, kai tik operatorius juos paleidžia. Nepaisant to, atlikti dalinius arba visus judesius, kuriuos atliekant nėra jokios keliamo krovinio arba mašinų susidūrimo rizikos, šie įtaisai gali būti pakeisti valdymo įtaisais su automatiškai nustatytais sustojimais iš anksto pasirinktuose lygiuose, nelaikant palaikančiojo valdymo įtaiso.

4.2.1.4.   Apkrovos kontrolė

Mašinos, kurių didžiausia darbo apkrova yra ne mažesnės kaip 1 000 kg masės arba kurių apvirtimo momentas ne mažesnis kaip 40 000 Nm, turi turėti įtaisus, kurie įspėtų vairuotoją ir neleistų kroviniams pavojingai pajudėti, kai:

—	mašinos yra perkrautos dėl: — viršijamos didžiausios darbo apkrovos arba — momentų, atsiradusių dėl per didelių apkrovų,

—	dėl keliamo krovinio neleistinai padidėja apvirtimą keliantis momentas.

4.2.2.   Kabeliais valdomi įrengimai

Kabeliais valdomus vežimėlius, traktorius arba traktorių vežimėlius turi prilaikyti atsvarai arba įtaisas, leidžiantis nuolat kontroliuoti jų įtempį.

4.2.3.   Sąlytį turinčių asmenų rizika. Prieigos prie vairavimo ir prie valdymo vietų priemonės

Mašinose su valdomąja apkrova ir mašinose, kuriose krovinių laikikliai juda aiškiai apibrėžta trajektorija, turi būti įtaisai, kad būtų užkirstas kelias sąlytį turinčių asmenų rizikai.

4.2.4.   Tikslo atitikimas

Kai mašinos pateikiamos į rinką arba pirmą kartą pradedamos eksploatuoti, gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas turi užtikrinti, imdamasis atitinkamų priemonių arba užtikrindamas jų įvykdymą, kad kėlimo reikmenys ir parengtos darbui mašinos – nesvarbu, ar jos būtų rankinės pavaros, ar variklinės, – galėtų saugiai atlikti nustatytąsias funkcijas. Minėtų priemonių turi būti imamasi atsižvelgiant į mašinų statinius ir dinaminius aspektus.

Jei gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas negali mašinų surinkti savo patalpose, turi būti imtasi atitinkamų priemonių jų naudojimo vietoje. Kitais atvejais priemonių gali būti imtasi arba gamintojo patalpose, arba naudojimo vietoje.

4.3.   Ženklinimas

4.3.1.   Grandinės ir lynai

Kiekviena keliamosios grandinės, apvaliojo ar juostinio lyno dalis, kuri nėra vientiso įtaiso dalis, turi būti pažymėta, o kai to padaryti neįmanoma, turi turėti įtvirtintą plokštelę arba nenuimamą žiedą, ant kurių būtų nurodytas gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas, adresas ir atitinkamo sertifikato nuoroda.

Sertifikate turi būti nurodyta pagal darniuosius standartus reikalaujama informacija arba, jeigu tokių standartų nėra, pateikta bent tokia informacija:

—	gamintojas arba jo įgaliotas Bendrijoje įsisteigęs atstovas,

—	gamintojo arba jo įgalioto Bendrijoje įsisteigusio atstovo adresas,

—	grandinės arba lyno aprašas, kuriame nurodyta: — vardinis dydis, — konstrukcija, — medžiaga, iš kurios pagaminta,

—	specialaus metalurginio medžiagos apdorojimo būdas,

—	pagal kokį standartą atlikti bandymai, jei bandyta,

—	grandinės arba lyno didžiausia apkrova juos naudojant. Gali būti pateikiamos kelios vertės nustatytiems naudojimo atvejams.

4.3.2.   Kėlimo reikmenys

Ant visų kėlimo reikmenų turi būti nurodyta:

—	gamintojo duomenys,

—	duomenys (pvz., pagal tarptautinę klasifikaciją), kai tokie duomenys reikalingi dėl matmenų suderinamumo,

—	didžiausia darbo apkrova,

—	EB ženklas.

Tuo atveju, kai kėlimo reikmenys sudaryti iš tokių dalių, kurių praktiškai neįmanoma paženklinti, pvz., kabelių arba lynų, pirmojoje pastraipoje minimi duomenys turi būti pateikti ant plokštelės arba kitokios informacijos priemonės, saugiai pritvirtintos prie kėlimo reikmens.

Ši informacija turi būti įskaitoma ir pateikta tokioje vietoje, kurioje ji negalėtų išnykti dėl mašininio apdorojimo, nusidėvėjimo ir t. t., o jos pritvirtinimas nesumažintų reikmens atsparumo.

4.3.3.   Mašinos

Be informacijos, nurodytos 1.7.3 skirsnyje, ant kiekvienos mašinos turi būti įskaitomai ir neištrinamai pateikta informacija apie vardinę apkrovą:

i)	ji turi būti pateikta ant įrangos reljefiškai ir nekoduota, jei mašina gali turėti tik vienos vertės vardinę apkrovą;

ii)	kai vardinė apkrova priklauso nuo mašinos konfigūracijos, kiekvienoje vairavimo vietoje turi būti apkrovų lentelė, kurioje paprastai diagramų arba lentelių forma pateikiamos vardinės kiekvienos konfigūracijos apkrovos.

Mašinos su krovinių platforma, ant kurių užlipusiems žmonėms yra pavojus nukristi, turi turėti aiškų ir neištrinamą įspėjamąjį ženklą, draudžiantį kelti žmones. Šis įspėjamasis ženklas turi būti matomas kiekvienoje vietoje, kuri galima prieiga.

4.4.   Instrukcijų vadovas

4.4.1.   Kėlimo reikmenys

Kiekvienas kėlimo reikmuo arba kiekviena komerciškai nedaloma jų siunta privalo turėti instrukcijų vadovą, kurioje būtų bent tokie duomenys:

—	normalios naudojimo sąlygos,

—	naudojimo, surinkimo ir priežiūros instrukcijos,

—	naudojimo apribojimai (ypač tų reikmenų, kurie negali atitikti 4.1.2.6 skirsnio e punkto reikalavimų).

4.4.2.   Mašinos

Be 1.7.4 skirsnyje minimų reikalavimų, instrukcijų vadove turi būti tokia informacija:

a)	mašinų techninės charakteristikos, būtent: — prireikus – apkrovų dydžių lentelės, apibūdintos 4.3.3 skirsnio ii punkte, kopija, — atraminės bei inkarinės reakcijos ir bėgių kelio charakteristikos, — prireikus – balasto aprašas ir jo montavimo priemonės;

b)	darbo žurnalo, jei jis nepateikiamas kartu su mašina, turinys;

c)	patarimai naudotojams, ypač operatoriams, kaip elgtis, kai krovinio tiesioginis matomumas yra ribotas;

d)	prieš pradedant eksploatuoti mašinas pirmą kartą, jeigu jos nebuvo surinktos gamintojo patalpose, būtina pateikti bandymų atlikimo instrukcijas.

5.   PAGRINDINIAI SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI TIK POŽEMINIAMS DARBAMS SKIRTOMS MAŠINOMS

Be pagrindinių saugos ir sveikatos reikalavimų, pateiktų 1, 2, 3 ir 4 skirsniuose, tik požeminiams darbams skirtos mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad atitiktų ir toliau pateiktus reikalavimus.

5.1.   Rizika dėl stabilumo stokos

Energiją naudojančios stogo atramos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad būtų išlaikoma numatyta judėjimo kryptis ir kad jos nepasislinktų apkraunant, kraunant ir nukraunant. Jos privalo turėti atskirų hidraulinių ramsčių viršutinių plokščių standžius įtvirtinimus.

5.2.   Judėjimas

Energiją naudojančios stogo atramos turi užtikrinti netrukdomą sąlytį turinčių asmenų judėjimą.

5.3.   Apšvietimas

1.1.4 skirsnio trečioje pastraipoje išdėstyti reikalavimai netaikomi.

5.4.   Valdymo įtaisai

Bėgiais judančių mašinų greitiklio ir stabdžių valdymas turi būti rankinis. Tačiau automatinis valdymas gali būti kojinis.

Energiją naudojančių stogo atramų valdymo įtaisai turi būti suprojektuoti ir išdėstyti taip, kad perkėlimo operacijos metu operatoriai būtų apsaugoti toje vietoje paremtu stogu. Valdymo įtaisai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio įjungimo tikimybės.

5.5.   Stabdymas

Savaeigės bėgiais judančios požeminių darbų mašinos turi turėti stabdymo įrangą, valdomą automatiškai mašinos judėjimą kontroliuojančia grandine.

5.6.   Gaisras

Jei mašinose yra greitai užsidegančių dalių, jos būtinai turi atitikti 3.5.2 skirsnio antrosios įtraukos reikalavimą.

Požeminių darbų mašinų stabdymo sistema turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad nekibirkščiuotų ir nesukeltų gaisro.

Požeminių darbų mašinos su šiluminiais varikliais privalo turėti tik tokius vidaus degimo variklius, kuriuose naudojami mažo spūdumo garai ir kuriuose negali atsirasti jokia elektros kibirkštis.

5.7.   Dulkių, dujų ir kitokia sklaida

Vidaus degimo variklių išskiriamos dujos neturi būti išleidžiamos į viršų.“

12.   Tokių tipų požeminių darbų mašinos:

—	mašinos ant bėgių: lokomotyvai ir vagonėliai su stabdžiais,

—	hidraulinės stogo atramos,

—	vidaus degimo varikliai, naudojami požeminių darbų mašinose.

13.   Rankomis pakraunami ir suspaudimo mechanizmą turintys vagonėliai buitinėms atliekoms surinkti.

14.   Apauginiai ir nuimami transmisijos velenai su universaliaisiais lankstais, apibūdinti 3.4.7 skirsnyje.

15.   Liftų priežiūros priemonės.“