EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31989D0507

1989 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas, nustatantis grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo monitoringo bei jų genetinės vertės nustatymo metodus

OL L 247, 1989 8 23, p. 43–44 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 03/07/2020; panaikino 32020R0602

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/1989/507/oj

31989D0507



Oficialusis leidinys L 247 , 23/08/1989 p. 0043 - 0044
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 3 tomas 30 p. 0117
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 3 tomas 30 p. 0117


Komisijos sprendimas

1989 m. liepos 18 d.

nustatantis grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo monitoringo bei jų genetinės vertės nustatymo metodus

(89/507/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 88/661/EEB dėl veislinėms kiaulėms taikomų zootechnikos standartų [1], ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį,

kadangi valstybėse narėse taikomi veislinių kiaulių produktyvumo monitoringo bei jų genetinės vertės nustatymo metodai yra maždaug panašūs;

kadangi dėl to būtina dar labiau suvienodinti šių metodų išsamias taisykles, kad būtų galima palyginti rezultatus;

kadangi šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Zootechnikos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikomi tie grynaveislių ir hibridinių veislinių kiaulių produktyvumo monitoringo bei jų genetinės vertės nustatymo metodai, kurie nurodyti šiame priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1989 m. liepos 18 d.

Komisijos vardu

Ray Mac Sharry

Komisijos narys

[1] OL L 382, 1988 12 31, p. 36.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Kiaulių genetinę vertę galima apskaičiuoti taikant vieną arba kelis iš nurodytų metodų. Pirminių tyrimų rezultatais sukaupti duomenys turi būti prieinami kompetentingoms institucijoms. Galutiniai rezultai turi būti prieinami.

1. Produktyvumo išbandymas

i) produktyvumo išbandymas stotyje

a) turi būti nurodytas už stotį atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas ir už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimas.

b) turi būti nustatytas išbandymo modelis.

c) turi būti aiškiai nurodyti šie dalykai:

- priėmimo į stotį sąlygos ir ypač maksimalus jaunų veislinių gyvulių amžius išbandymo pradžioje,

- išbandymo laikotarpio trukmė,

- dietos tipas ir šėrimo sistema.

d) nurodomos užfiksuotos savybės (pvz., gyvas svoris, pašarų sąnaudos, kūno sudėjimo įvertinimas arba bet kurie kiti svarbūs duomenys).

e) genetinės vertės nustatymo metodas turi būti moksliškai priimtinas atsižvelgiant į nustatytus zootechnikos principus. Išbandomų veislinių gyvulių genetinė vertė turi būti nurodyta kaip veislinė vertė ar dabartinis kiekvienos savybės palyginimas.

ii) produktyvumo išbandymas ūkyje

Produktyvumo išbandymas gali būti atliekamas ūkyje su sąlyga, kad tyrimo pabaigoje pagal nustatytus zootechnikos principus bus galima apskaičiuoti veislinę vertę.

2. Palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių išbandymas

A. Turi būti nurodytas už išbandymą atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas ir už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimas.

B. Veislinio gyvulio genetinė vertė turi būti apskaičiuota įvertinus reikiamo skaičiaus palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių savybes, susijusias su jų produktyvumu:

- turi būti pateiktas arba nurodytas išsamus išbandymo metodo aprašas,

- palikuonys ir (arba) tolimesni giminaičiai negali būti išbandomi atrankiniu būdu,

- turi būti pripažinti trys palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių išbandymo tipai:

a) centralizuotas palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių išbandymas išbandymo stotyje;

b) planinis palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių išbandymas ūkyje. Palikuonys ir (arba) tolimesni giminaičiai turi būti išsiskirstę po bandas taip, kad būtų galima veiksmingai palyginti veislinius gyvulius;

c) apie identifikuotas palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių skerdenas surinkti duomenis.

C. Palikuoniai ir (arba) tolimesni giminaičiai turi būti pasirenkami objektyviai. Vertinant veislinių gyvulių veislinę vertę, turi būti naudojami visi reikalingi duomenys. Nustatant veislinę vertę, atitinkamomis procedūromis turi būti atmesti bet kokie įtakos veiksniai, išskyrus genetinę vertę.

D. Turi būti nurodytos užfiksuotos savybės (pvz., palikuonių ir (arba) tolimesnių giminaičių priaugtas gyvas svoris, pašarų įsisavinimas, skerdenų kokybė, reprodukcinės savybės, vaisingumas, vislumas, palikuonių gyvybingumas arba bet kurie kiti susiję duomenys).

E. Genetinės vertės apskaičiavimo metodas turi būti moksliškai priimtinas atsižvelgiant į nustatytus zootechninius principus.

3. Kitų hibridinių linijų veislinių gyvulių bendraamžių išbandymas

Reikalavimai, skirti 2 punkto A, B, C, D ir E dalyse nurodytiems palikuonims ir (arba) tolimesniems giminaičiams, su atitinkamais pakeitimais yra taikytini kitų hibridinių linijų veislinių gyvulių bendraamžiams.

--------------------------------------------------

Top