31968L0089

Tarybos direktyva

1968 m. sausio 23 d.

dėl valstybių narių įstatymų dėl žaliavinės medienos klasifikavimo suderinimo

(68/89/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi, sukūrus bendrąją rinką, išsiplėtė Bendrijos vidaus prekyba žaliavine mediena, kurios parduodama po keletą milijonų kubinių metrų per metus;

kadangi skirtingose valstybėse narėse yra naudojamos įvairios žaliavinės medienos matavimo ir klasifikavimo sistemos, o šie skirtumai daro tiesioginį poveikį bendrosios rinkos veikimui;

kadangi šios srities įstatymų suderinimas, kurio pageidavo 1969 m. Briuselio miškų ūkio konferencijos dalyviai, turėtų ne tik palengvinti Bendrijos vidaus prekybą, bet ir sudaryti sąlygas rinkti ir lyginti statistinius duomenis apie Bendrijos žaliavinės medienos gamybą, prekybą, vartojimą ir kainas;

kadangi šiuos tikslus galima pasiekti, jei valstybės narės nutrauks visas iš kitų valstybių narių atgabentos žaliavinės medienos privalomo klasifikavimo procedūras ir įteisins visoje Bendrijoje vienodą matavimo ir klasifikavimo sistemą;

kadangi Bendrijos rinkoje neturi būti prekiaujama žaliavine mediena, kuri yra paženklinta žyma "EEB klasifikacijos", jei ji neatitinka kurios nors iš nustatytų klasifikacijų;

kadangi ne vėliau kaip po dvejų metų nuo pranešimo apie šią direktyvą turėtų nebelikti jokių dėl klasifikavimo susidarančių Bendrijos vidaus prekybos žaliavine mediena kliūčių,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma žaliavinei medienai, kuri yra parduodama Bendrijoje kaip "EEB klasifikacijos" žaliavinė mediena.

2 straipsnis

"Žaliavinė mediena" – tai nukirsta ir nugenėta mediena be viršūnių, nužievinta arba nenužievinta, supjaustyta skersai arba perskelta.

3 straipsnis

1. Valstybės narės nustato, kad rinkai tiekiama žaliavinė mediena nebūtų apibūdinama kaip "EEB klasifikacijos", jei ji nėra suklasifikuota ir prireikus paženklinta pagal šios direktyvos priede išdėstytus reikalavimus.

2. Valstybės narės imasi priemonių, kad priede nurodyto klasifikavimo žyma būtų suteikiama tik pagal priedo reikalavimus suklasifikuotai žaliavinei medienai.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų laikomasi nuostatų, kurias jos priėmė vadovaudamosi šio straipsnio 1 ir 2 dalimis.

4 straipsnis

Valstybė narė gali reikalauti nustatyti, kad parduodant dalį arba visą žaliavinės medienos produkciją rinkai šioje direktyvoje nurodyto klasifikavimo reikalavimai būtų privalomi.

5 straipsnis

Šioje direktyvoje numatyti klasifikavimo pagal matmenis arba kokybę reikalavimai nedraudžia pardavimui rinkoje nustatyti žaliavinės medienos poklasių. Vis dėlto nustatytieji poklasiai neturi sudaryti kliūčių Bendrijos vidaus prekybai.

6 straipsnis

Valstybės narės panaikina visas nuostatas, reikalaujančias klasifikuoti žaliavinę medieną iš kitos valstybės narės.

7 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję per dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą, ją įgyvendina, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1968 m. sausio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Couve de Murville

[1] OL 156, 1967 7 15, p. 59.

[2] OL 17, 1967 1 28, p. 282/67.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. MATAVIMAS

1.1 Bendrosios nuostatos

1.1.1 Matuojamas tūris (kietmetriais ar erdvmetriais) arba masė.

1.1.2 Matavimams taikoma tiktai metrinė sistema.

1.1.3 Matavimo priemonės oficialiai tikrinamos ir tinkamai laikomos.

1.2 Ilga mediena

1.2.1 Žaliavinė mediena, kurios tūris paprastai išreiškiamas kietmetriais, yra vadinama ilga mediena.

1.2.2 Ilgai medienai matuoti paprastai taikomas vienetinis metodas. Nestandartinės formos ilga mediena matuojama sekcijomis.

1.2.3 Medienos vienetų tūris nustatomas išmatavus medienos ilgį ir skersmenį su žieve arba be jos.

Tūriui apskaičiuoti naudojamos įprastos tūrio lentelės, duomenys pateikiami bent jau dviejų dešimtųjų tikslumu.

1.2.4 Skersmens duomenys suapvalinami iki mažesnio centimetro. Kai matuojamas medienos skersmuo su žieve, duomenys atitinkamai sumažinami. Nurodoma, kiek duomenys buvo sumažinti.

1.2.5 Kai matuojama iki 19 cm, įskaitant ir 19 cm storio, mediena, jos skersmuo be žievės nustatomas miškininkystės žerglėmis išmatavus nukirstą kamieną (horizontalus skersmuo). Tačiau matuojant 20 cm be žievės ir didesnio skersmens medieną, skersmuo be žievės nustatomas dviem kryžminiais vienas kitam statmenais matavimais (matuojamas kuo toliau vienas nuo kito didžiausias ir mažiausias skersmuo). Jei vieta, kurią reikia išmatuoti yra šalia menturės arba kitoje netaisyklingos formos kamieno vietoje, skersmuo nustatomas išvedant vidurkį matmenų, gautų išmatavus iš abiejų pusių vienodu atstumu nuo matuotinos vietos.

1.2.6 Ilgio matavimo rezultatai suapvalinami iki mažesnio decimetro. Ilgos medienos, kurios vidutinis skersmuo be žievės yra 20 cm arba mažesnis, ilgis gali būti suapvalintas iki mažesnio metro.

Jei medienoje yra pakirta, ilgis matuojamas nuo pakirtos vidurio.

1.3 Trumpa mediena

1.3.1 Žaliavinė mediena, kurios tūris paprastai išreiškiamas erdvmetriais, vadinama trumpa mediena.

1.3.2 Matuojant trumpą medieną taikoma ne mažesnė kaip 3 % užlaida aukščio matavimams.

2. KLASIFIKAVIMAS

2.1 Bendrosios nuostatos

2.1.1 Žaliavinė mediena gali būti klasifikuojama:

i) pagal rūšį ir bendrąjį pavadinimą;

ii) pagal matmenis;

iii) pagal kokybę.

2.2 Klasifikavimas pagal matmenis

2.2.1 Klasifikuojant medieną pagal skersmenį ir ilgį, taikomi 1.2.4, 1.2.5 ir 1.2.6 papunkčiai.

2.2.2 Nepriklausomai nuo ilgio, pagal matmenis atsižvelgiant į medienos vidurio skersmenį be žievės, mediena skirstoma į tokias klases:

Klasė | Skersmuo |

L 0 | ne didesnis kaip 10 cm |

L 1 a | 10–14 cm |

L 1 b | 15–19 cm |

L 2 a | 20–24 cm |

L 2 b | 25–29 cm |

L 3 a | 30–34 cm |

L 3 b | 35–39 cm |

L 4 | 40–49 cm |

L 5 | 50–59 cm |

L 6 | 60 cm ir didesnis |

2.2.3 Taikant tą pačią gradaciją, galima nustatyti ir kitas, už 6 klasę didesnes klases. Skirstymo į a ir b poklasius galima atsisakyti arba jį taikyti visoms klasėms.

2.2.4 Ilga mediena klasifikuojama pagal jos mažiausią ilgį ir plongalio mažiausią skersmenį be žievės į šias klases:

Klasė | Minimalus ilgis | Minimalus plongalio skersmuo |

H 1 | 8 m | 10 cm |

H 2 | 10 m | 12 cm |

H 3 | 14 m | 14 cm |

H 4 | 16 m | 17 cm |

H 5 | 18 m | 22 cm |

H 6 | 18 m | 30 cm |

Atsižvelgiant į 1.2.3 papunkčio nuostatas, plongalio skersmuo matuojamas tik vieną kartą.

2.2.5 Įprastų grupių skirtingų tipų ilga mediena (stulpai, poliai ir kt.), matuojant skersmenį su žieve 1 cm atstumu nuo storgalio, skirstoma į tokias klases:

Klasė | Skersmuo |

P 1 | ne didesnis kaip 6 cm |

P 2 | 7–13 cm |

P 3 | 14 cm ir didesnis |

2.2.6 Trumpa mediena pagal storgalio skersmenį be žievės skirstoma į šias klases:

Klasė | |

S 1 | 3–6 cm skersmens apvalieji rąstai (plonrąsčiai) |

S 2 | 7–13 cm skersmens apvalieji rąstai (rąstai) |

S 3 | 14 cm ir didesnio skersmens apvalieji rąstai ir ketvirtrąsčiai (dideli rąstai ir ketvirtrąsčiai) |

Kai trumpa mediena yra nužievinama, pirmiau išvardyti skersmenys sumažinami 1 centimetru.

2.3 Klasifikavimas pagal kokybę

2.3.1 Klasifikuojant pagal kokybę, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

- kreivumą: kreivumas matuojamas bendrą įlinkį, išreikštą centimetrais suapvalintais iki artimesnio sveiko centimetro, padalinant iš atstumo tarp tolimiausių išlinkimo taškų, išreikšto metrais vienos dešimtosios tikslumu.

Kreivumas išreiškiamas cm/m,

- įvijumą: šio defekto dydis matuojamas 1 m ilgyje nustatant atstumą, išreikštą centimetrais, suapvalintais iki artimiausio sveiko centimetro, tarp medienos pluošto krypties ir tiesės, lygiagrečios medienos ašiai.

Įvijumo matmenys nurodomi cm/m,

- nuolaibį: nuolaibis matuojamas padalijant skirtumą tarp ilgos medienos skersmenų, išmatuotų 1 m atstumu nuo galų ir išreikšto centimetrais, suapvalintais iki mažesnio sveiko centimetro, iš juos skiriančio atstumo, išreikšto metrais vienos dešimtosios tikslumu.

Nuolaibis išreiškiamas cm/m vienos dešimtosios tikslumu,

- atvirąsias šakas, sveikąsias (šviesiąsias) šakas, pūvančiąsias (tamsiąsias) šakas.

Matuojamas mažiausias šakų skersmuo ir išreiškiamas milimetrais,

- apaugusias šakas, gumbus,

- šerdies poslinkį,

- reaktingąją medieną: lapuočių temptąją medieną, spygliuočių suspaustąją medieną (arba ruduosius dryžius),

- paviršiaus nelygumą,

- žiedinius plyšius, spindulinius plyšius, vertimo plyšius, šalčio plyšius,

- sausuolių medieną ir dėl džiovinimo (laikymo) atsiradusius defektus – plyšius,

- nusispalvinimą,

- kitus defektus, atsiradusius dėl kenksmingų organizmų poveikio.

2.3.2 Kai klasifikuojama pagal kokybę, žaliavinė mediena taip skirstoma į kokybės klases:

A klasė/EEB: | sveikoji aukščiausios kokybės mediena neturinti defektų arba turinti nedidelius defektus, kurie neriboja jos naudojimo. |

B klasė/EEB: | standartinės kokybės mediena, įskaitant sausuolių medieną, turinti vieną ar kelis iš šių defektų: nežymų kreivumą, nedidelį įvijumą, ir nuolaibį, tačiau be didelių šakų, tik su smulkiomis ar vidutinio dydžio sveikomis šakomis, turinti šiek tiek smulkių pūvančiųjų šakų, nežymų šerdies poslinkį, keletą paviršiaus nelygumų arba kitų atskirų defektų, kuriuos kompensuoja bendra gera kokybė. |

C klasė/EEB: | mediena, kurios dėl jos defektų negalima priskirti nei A/EEB nei B/EEB klasėms, tačiau kuri yra tokios kokybės, kuri leidžia ją naudoti pramonėje. |

2.3.3 Ant A/EEB ir C/EEB kokybės klasėms priskiriamos ilgos medienos turi būti neištrinamais spaudmenimis pažymėta jos klasė. Ant B/EEB klasei priskiriamos ilgos medienos nurodyti klasę nebūtina.

--------------------------------------------------