Energetikos sąjungos valdymas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

• Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų koordinuotai ir darniai įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) energetikos sąjungos strategija, įtraukiant visus penkis jos aspektus.
• Juo siekiama įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas energetikos sąjungos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ES ilgalaikiuose įsipareigojimuose dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, atitinkančiuose Paryžiaus susitarimą, ir 2021–2030 m. ES 2030 m. energetikos ir klimato tikslus.
• Valdymo mechanizmu siekiama gerokai sumažinti ES valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą ir sudėtingumą.
• Juo taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti ES tikslai, visų pirma 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijos ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos uždaviniai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Energetikos sąjungos strategija apima penkis aspektus:

• priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą,
• energijos vartojimo efektyvumą,
• energetinį saugumą,
• energijos vidaus rinką,
• mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą.

Reglamentu nustatomi keli pagrindiniai elementai.

• Reikalaujama, kad ES valstybės narės imtųsi tokių veiksmų:
  • iki 2019 m. gruodžio 31 d., o vėliau – iki 2029 m. sausio 1 d. ir vėliau kas dešimt metų parengti 2021–2030 m. integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, o iki 2024 m. birželio 30 d., o vėliau – iki 2034 m. sausio 1 d. ir vėliau kas dešimt metų juos atnaujinti;
  • parengtų ir Europos Komisijai pateiktų ilgalaikes išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijas, numatydamos veiksmus 30 metų, siekiant prisidėti prie platesnių darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarime nustatytų ilgalaikių tikslų įgyvendinimo;
  • nuo 2023 m. kovo 15 d. imtų teikti kas dvejus metus teikiamas pažangos ataskaitas apie planų įgyvendinimą, apimančias visus penkis energetikos sąjungos aspektus, pažangai sekti.
• Nustatomas pakartotinis Komisijos ir valstybių narių konsultacijų procesas ir regioninis valstybių narių bendradarbiavimas, ypač prieš priimant galutinius planus ir po to kas dešimt metų kitam dešimties metų laikotarpiui.
• Jame reikalaujama, kad Komisija stebėtų ir vertintų valstybių narių pažangą siekiant jų nacionaliniuose planuose nustatytų tikslų, uždavinių ir įnašų, siūlytų priemones ir naudotųsi savo įgaliojimais ES lygmeniu, kad užtikrintų bendrą tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
• Reikalaujama sukurti išmetamo ŠESD kiekio, politikos, priemonių ir prognozių nacionalines ir ES apskaitos sistemas.
• Juo nustatomas privalomas ES tikslas iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD grynąjį kiekį (palyginti su 1990 m. lygiu) ir įsipareigojama nustatyti 2040 m. klimato politikos tikslą per šešis mėnesius nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą, kuris, kaip rekomenduoja Komisija, turėtų būti 90 proc.
• Jame minimi ne tik valstybių narių įsipareigojimai, bet ir jų nacionaliniai tikslai pagal Reglamentą (ES) 2018/841 dėl ŠESD, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos sistemą (vadinamąjį LULUCF reglamentą).
• Numatoma, kad 2025 m. Komisija atliks išsamią valstybių narių pateiktų nacionalinių inventorių duomenų peržiūrą, kad nustatytų metinius valstybių narių grynojo išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus ir valstybių narių metinius išmetamųjų teršalų paskirstymus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, kuriuo nustatomas privalomas metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas.
• Ji suderinta su persvarstytoje direktyvoje dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos (Direktyva (ES) 2018/2001 (žr. santrauką), kuria siekiama iki 2030 m. padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bendrame ES suvartojamos energijos kiekyje iki 42,5 proc. ir papildomai pridėti 2,5 proc., kad būtų pasiektas 45 proc. tikslas, nustatytais tikslais. Kiekviena valstybė narė turi prisidėti prie šio bendro tikslo.
• Ji suderinta su persvarstytoje direktyvoje dėl energijos vartojimo efektyvumo (Direktyva (ES) 2023/1791 (žr. santrauką), kurioje nustatytas privalomas ES energijos vartojimo efektyvumo tikslas užtikrinti, kad iki 2030 m. energijos suvartojimas sumažėtų bent 11,7 proc., palyginti su 2020 m. ES atskaitos scenarijaus prognozėmis, nustatytais tikslais.

Deleguotieji aktai

• Komisija turi teisę priimti deleguotuosius aktus, kad būtų galima pritaikyti šabloninius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal ES energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimus, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su ES įnašais, numatytais pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą.
• Ji taip pat turi teisę priimti deleguotuosius aktus, kad būtų atsižvelgta į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartų apskaitos ataskaitų rengimo gairių pakeitimus, nustatyti reikalavimus ES apskaitos sistemai ir įsteigti registrus.
• Deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1044 Reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių ir ES apskaitos sistemos:
  • nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014;
  • jis taikomas ataskaitoms, kurias valstybės narės pateikia nuo 2021 m.;
  • siekdamos nustatyti ir teikti ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis, valstybės narės ir Komisija naudosis visuotinio atšilimo potencialo vertėmis, išvardytomis I priede.

Įgyvendinimo aktai

Komisija priėmė tris įgyvendinimo aktus:

• Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros;
• Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1294 dėl ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo;
• Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/2299 dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų struktūros, formato, techninės informacijos ir rengimo tvarkos.

Panaikinimas

Šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2018 m. gruodžio 24 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Energetikos sąjunga (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77)

Vėlesni Reglamento (ES) 2018/1999 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2020 m. gegužės 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1044, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, apskaitos gairių ir Sąjungos apskaitos sistemos ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014 (OL L 230, 2020 7 17, p. 1–6)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 (OL L 278, 2020 8 26, p. 1–132)

2022 m. lapkričio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2299, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 taikymo taisyklės, susijusios su integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų struktūra, formatu, technine informacija ir rengimo tvarka (OL L 306, 2022 11 25, p. 1–98)

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1–25)

Žr. konsoliduotą versiją.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26–42)

Žr. konsoliduotą versiją.

2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1–3)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija (COM(2014) 15 final, 2014 1 28).

paskutinis atnaujinimas 27.05.2024