I PRIEDAS

Paukščių gripo stebėsenos naminių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gairės

1.   Stebėsenos programų tikslai

Paukščių gripo stebėsenos naminių paukščių populiacijoje programų tikslai – pranešti kompetentingoms institucijoms apie plintantį paukščių gripo virusą, siekiant kontroliuoti šią ligą laikantis Direktyvos 2005/94/EB nuostatų, kasmet vykdant aktyviąją stebėseną, kuria siekiama nustatyti:

a)	H5 ir H7 potipių mažai patogenišką paukščių gripą (MPPG) vištinių (būtent viščiukų, kalakutų, perlinių vištų, fazanų, kurapkų ir putpelių) ir Ratitae genties paukščių populiacijose, taip papildant kitas esamas ankstyvo nustatymo sistemas;

b)	H5 ir H7 potipių MPPG ir labai patogenišką paukščių gripą (LPPG) naminių vandens paukščių (būtent ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, naudojamų medžiojamųjų paukščių ištekliams papildyti) populiacijose.

2.   Stebėsenos planas

Siekiant nustatyti paukščių gripo antikūnus, naminių paukščių ūkiuose imami mėginiai ir atliekami serologiniai tyrimai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/94/EB.

Aktyviąja stebėsena papildomos valstybėse narėse jau įgyvendinamos ankstyvo nustatymo sistemos, kaip nustatyta Sprendime 2005/734/EB ir Komisijos sprendimu 2006/437/EB patvirtintame Paukščių gripo diagnostikos vadovo (toliau – Diagnostikos vadovas) II skyriuje; visų pirma papildomos naminių paukščių ūkiuose, laikomuose ūkiais, kuriuose kyla didesnė paukščių gripo grėsmė, įgyvendinamos sistemos.

Egzistuoja du tarptautiniu mastu pripažinti gyvūnų ligų stebėsenos metodai: a) rizika pagrįsta stebėsena; ir b) tipiniais mėginiais pagrįsta stebėsena.

2.1.   Rizika pagrįsta stebėsena

Rizika pagrįsta stebėsena laikoma pageidautinu paukščių gripo stebėsenos metodu, kurį taikant tikslingai ir veiksmingai naudojami ištekliai.

Šį metodą pasirinkusios valstybės narės nurodo galimus naminių paukščių pulkų užkrato plitimo kelius ir naminių paukščių ūkių, nustatytų ūkiais, kuriuose kyla didesnė paukščių gripo grėsmė, mėginių ėmimo sistemas.

4.1 poskyryje pateiktas kriterijų ir rizikos veiksnių sąrašas nėra išsamus. Jis pateikiamas tik informacijai, kaip skirtingose auginimo sistemose geriau imti ir tirti tam tikrų rūšių ir auginimo kategorijų naminių paukščių mėginius. Šiuos kriterijus ir veiksnius reikėtų vertinti atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

2.2.   Tipiniais mėginiais pagrįsta stebėsena

Jeigu valstybė narė negali atlikti įrodymais pakankamai pagrįsto užkrato plitimo naminių paukščių pulkuose savo teritorijoje kelių vertinimo, ji vykdo tipinių mėginių metodu pagrįstą stebėseną. Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius turi atitikti nurodytąją 1 ir 2 lentelėse, atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį.

Mėginiai serologiniam paukščių gripo tyrimui imami visoje valstybės narės teritorijoje, kad juos būtų galima laikyti būdingais visai valstybei narei.

3.   Tikslinės populiacijos

Vykdant stebėsenos programą mėginiai imami iš šių rūšių ir auginimo kategorijų naminių paukščių:

a)	vištų dedeklių;

b)	laisvai augintų vištų dedeklių;

c)	veislinių viščiukų;

d)	veislinių kalakutų;

e)	veislinių ančių;

f)	veislinių žąsų;

g)	mėsinių kalakutų;

h)	mėsinių ančių;

i)	mėsinių žąsų;

j)	ūkiuose auginamų medžiojamųjų (vištinių) paukščių, stengiantis imti mėginius iš suaugusių paukščių, pavyzdžiui, veislinių paukščių;

k)	ūkiuose auginamų medžiojamųjų (vandens) paukščių;

l)	Ratitae genties paukščių.

Tačiau nurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis taip pat galima imti mėginius iš šių kategorijų naminių paukščių:

m)	broilerių, tačiau tik tuomet, jeigu: i) laisvai auginamas didelis jų skaičius ir ii) laikoma, kad jiems gresia didesnė rizika užsikrėsti paukščių gripu;

n)

kieme laikomų pulkų: paprastai prie viruso plitimo jie prisideda tik nedideliu mastu, o jų mėginiam imti išeikvojama daug išteklių; tačiau tam tikrose valstybėse narėse kieme laikomi pulkai gali kelti didesnę paukščių gripo grėsmę dėl didelio jų skaičiaus, laikymo arti komercinių naminių paukščių ūkių, įtraukimo į vietos ir (arba) regiono prekybą ir kitų 4.1 poskyryje išdėstytų kriterijų bei rizikos veiksnių, ypač susijusių su rūšių sudėtimi.

Vis dėlto, jeigu pateikiama gerai pagrįsta pateisinama priežastis, susijusi su naminių paukščių auginimo kategorijos keliama rizika (pavyzdžiui, veisliniai viščiukai laikomi griežtomis biologinio saugumo sąlygomis), iš šių auginimo kategorijų mėginiai gali būti neimami.

4.   Rizika pagrįstos stebėsenos metodas

Rizika pagrįstos stebėsenos pasirinkimą turi nulemti vertinimas valstybės narės lygmeniu, kurį atliekant atsižvelgiama bent į šiuos kriterijus ir rizikos veiksnius:

4.1.   Kriterijai ir rizikos veiksniai

4.1.1.   Naminių paukščių ūkių užkrėtimo virusu dėl tiesioginio arba netiesioginio sąlyčio su laukiniais, ypač nustatytų tikslinių rūšių, paukščiais kriterijai ir rizikos veiksniai

a)	Naminių paukščių ūkis yra netoli drėgnų vietovių, tvenkinių, pelkių, ežerų, upių arba jūros pakrantės, kur gali būriuotis migruojantys laukiniai vandens paukščiai.

b)	Naminių paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius migruojančių laukinių paukščių, ypač nustatant LPPG sukeliantį H5N1 potipio virusą apibūdinamų kaip tikslinių rūšių laukiniai paukščiai ir išvardytų II priedo 2 dalyje.

c)	Naminių paukščių ūkis yra netoli migruojančių laukinių vandens paukščių poilsio ir veisimosi vietų, ypač kai šios vietovės yra susietos migruojančių paukščių judėjimo į vietoves, kuriose, kaip žinoma, laukiniai arba naminiai paukščiai yra užsikrėtę H5N1 potipio LPPG.

d)	Naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai auginami laisvai, arba naminių paukščių ūkiai, kuriuose naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai yra laikomi atvirame ore bet kokiose patalpose, kuriose negalima pakankamai užkirsti kelio sąlyčiui su laukiniais paukščiais.

e)	Žemas biologinio saugumo lygis naminių paukščių ūkyje, įskaitant pašarų laikymo metodą ir paviršinio vandens naudojimą.

4.1.2.   Viruso plitimo naminių paukščių ūkyje ir tarp tokių ūkių kriterijai ir rizikos veiksniai, ir paukščių gripo plitimo naminių paukščių populiacijose ir naminių paukščių ūkiuose pasekmės (poveikis)

a)	Tame pačiame naminių paukščių ūkyje laikomi daugiau kaip vienos rūšies naminiai paukščiai, ypač su kitų rūšių naminiais paukščiais laikomos naminės antys ir žąsys.

b)	Ūkyje laikomi tokių auginimo kategorijų ir rūšių naminiai paukščiai, kurie, kaip parodė stebėsenos duomenys, toje valstybėje narėje dažniau nustatomi užsikrėtę paukščių gripu, pavyzdžiui, ančių ūkiai ir naminiai paukščiai, auginami siekiant papildyti medžiojamųjų paukščių išteklius.

c)	Paukščių ūkis yra vietovėje, kurioje yra didelis skaičius paukščių ūkių.

d)	Prekybos srautai, įskaitant įvežimą, ir susijęs tiek tiesioginis, tiek netiesioginis, naminių paukščių ir kitų veiksnių, įskaitant transporto priemones, įrangą ir asmenis, judėjimo intensyvumas.

e)	Ūkyje laikomi ilgai gyvenančių kategorijų naminiai paukščiai ir skirtingo amžiaus naminiai paukščiai (pavyzdžiui, dedeklės).

4.2.   Populiacijų, kurioms kyla pavojus užsikrėsti, atranka

Paukščiai tyrimams turi būti atrenkami atsižvelgiant į rizikos veiksnių naminių paukščių ūkyje skaičių ir svarbą.

Kompetentinga institucija rengdama stebėsenos planą gali įvertinti ir kitus rizikos veiksnius, kurie turi būti tinkamai nurodyti ir pagrįsti stebėsenos programoje.

4.3.   Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, atranka

Siekiant nustatyti naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičių kiekvienai populiacijai, kuriai gresia pavojus užsikrėsti, galima remtis 1 ir 2 lentelėmis.

5.   Tipiniais mėginiais pagrįstos stebėsenos metodas

Vykdant 2.2 poskyryje nurodytą tipiniais mėginiais pagrįstą stebėseną, naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius apskaičiuojamas remiantis 1 ir 2 lentelėse nurodytais skaičiais, atsižvelgiant į naminių paukščių ūkyje laikomas naminių paukščių rūšis.

5.1.   Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai serologiniams paukščių gripo tyrimams, skaičius

5.1.1.   Naminių paukščių ūkių (išskyrus ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkius), kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Kiekvienai naminių paukščių, išskyrus ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, auginimo kategorijai naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai užkrėstų naminių paukščių ūkių paplitimo lygis yra ne mažesnis kaip 5 % ir pasikliautinasis intervalas yra 95 %, būtų nustatytas bent vienas užkrėstas naminių paukščių ūkis.

Mėginiai imami pagal 1 lentelę:

1   lentelė

Naminių paukščių ūkių (išskyrus ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkius), kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius kiekvienai naminių paukščių auginimo kategorijai

Ūkių skaičius vienai naminių paukščių auginimo kategorijai vienai valstybei narei	Naminių paukščių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius
Iki 34	Visi
35–50	35
51–80	42
81–250	53
> 250	60

5.1.2.   Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius  (1)

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai užkrėstų naminių paukščių ūkių paplitimo lygis yra ne mažesnis kaip 5 % ir pasikliautinasis intervalas yra 99 %, būtų nustatytas bent vienas užkrėstas naminių paukščių ūkis.

Mėginiai imami pagal 2 lentelę:

2   lentelė

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių skaičius vienai valstybei narei	Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių ūkių, kuriuose turi būti imami mėginiai, skaičius
Iki 46	Visi
47–60	47
61–100	59
101–350	80
> 350	90

5.2.   Naminių paukščių (paukščių), iš kurių naminių paukščių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius

5.2.1 ir 5.2.2 punktuose nurodyti skaičiai taikomi tiek naminių paukščių ūkiams, atrinktiems remiantis rizika pagrįsta stebėsena, tiek tipiniais mėginiais pagrįsta stebėsena.

5.2.1.   Paukščių (išskyrus antis, žąsis ir didžiąsias antis), iš kurių naminių paukščių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius

Paukščių, iš kurių naminių paukščių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti 95 % tikimybę serologiniais tyrimais aptikti bent vieną paukščių gripu užkrėstą paukštį tais atvejais, kai seropozityvių paukščių paplitimo lygis yra ≥ 30 %.

Kraujo mėginiai serologiniam tyrimui viename naminių paukščių ūkyje imami iš ne mažiau kaip 5–10 visų naminių paukščių auginimo kategorijų ir visų naminių paukščių rūšių paukščių (išskyrus antis, žąsis ir didžiąsias antis) ir iš skirtingų paukštidžių, jeigu ūkyje yra daugiau negu viena paukštidė.

Jeigu ūkyje yra kelios paukštidės, mėginiai imami iš ne mažiau kaip penkių paukščių iš kiekvienos paukštidės.

5.2.2.   Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, iš kurių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius

Ančių, žąsų ir didžiųjų ančių, iš kurių ūkyje turi būti imami mėginiai, skaičius nustatomas siekiant užtikrinti 95 % tikimybę serologiniais tyrimais aptikti bent vieną paukščių gripu užkrėstą paukštį tais atvejais, kai seropozityvių paukščių paplitimo lygis yra ≥ 30 %.

Serologiniam tyrimui iš kiekvieno atrinkto naminių paukščių ūkio imama dvidešimt kraujo mėginių (2).

6.   Mėginių ėmimo procedūros serologiniam tyrimui

Mėginių ėmimo laikas naminių paukščių ūkyje turi sutapti su sezonine kiekvienos naminių paukščių kategorijos gamyba ir mėginiai taip pat gali būti imami skerdykloje. Šia mėginių ėmimo praktika neturi būti pažeidžiamas rizika pagrįstas metodas, taikomas remiantis 4.1 poskyryje išvardytais kriterijais ir rizikos veiksniais.

Siekiant padidinti veiksmingumą ir išvengti nereikalingo asmenų lankymosi naminių paukščių ūkiuose, jei įmanoma, mėginiai imami kartu su kitiems tikslams skirtais mėginiais, pavyzdžiui, salmonelių ir mikoplazmų kontrolei. Tačiau imant mėginius tokiu būdu neturi būti pažeidžiami rizika pagrįstai stebėsenai taikomi reikalavimai.

7.   Mėginių ėmimas virusologiniam tyrimui

Mėginių ėmimas virusologiniam paukščių gripo tyrimui nenaudojamas kaip alternatyva serologiniam tyrimui ir turi būti atliekamas tik vykdant tolesnius tyrimus gavus serologinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius paukščių gripo užkratą.

8.   Tyrimų dažnumas ir laikotarpis

Mėginiai iš naminių paukščių ūkių imami kasmet. Tačiau remdamosi rizikos vertinimu valstybės narės gali nuspręsti imti ir tirti mėginius dažniau. Toks sprendimas turi būti išsamiai pagrįstas stebėsenos programoje.

Mėginiai imami pagal patvirtintą stebėsenos programą nuo šios programos įgyvendinimo metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

9.   Laboratorinis tyrimas

Mėginiai tiriami valstybių narių nacionalinėse etaloninėse paukščių gripo laboratorijose arba kitose kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose, nacionalinėms etaloninėms paukščių gripo laboratorijoms prižiūrint.

Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal Diagnostikos vadovą, kuriame nustatytos paukščių gripo patvirtinimo ir diferencinės diagnostikos procedūros.

Tačiau jeigu valstybė narė pageidauja atlikti Diagnostikos vadove arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove nenustatytus laboratorinius tyrimus, šie tyrimai pirmiausia, prieš juos atliekant, remiantis patvirtintais duomenimis, turi būti ES etaloninės laboratorijos pripažinti tinkamais šiam tikslui.

Visus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus patvirtina nacionalinė etaloninė laboratorija, taikydama hemagliutinacijos slopinimo tyrimą ir naudodama ES etaloninės laboratorijos pateiktus paskirtuosius viruso štamus:

a)	H5 potipiui: i) pirminis tyrimas naudojant teal/England/7894/06 (H5N3); ii) visų mėginių, kuriuose nustatytas užkratas, tyrimas naudojant chicken/Scotland/59 (H5N1), siekiant pašalinti kryžmai reaguojantį antikūną N3;

b)	H7 potipiui: i) pirminis tyrimas naudojant turkey/England/647/77 (H7N7); ii) visų mėginių, kuriuose nustatytas užkratas, tyrimas naudojant African starling/983/79 (H7N1), siekiant pašalinti kryžmai reaguojantį antikūną N7.

Gavus visus teigiamus serologinių tyrimų rezultatus naminių paukščių ūkyje turi būti toliau atliekami epidemiologiniai tyrimai ir toliau imami mėginiai virusologiniams tyrimams, siekiant nustatyti, ar naminių paukščių ūkyje nėra aktyvaus paukščių gripo užkrato. Visų šių tyrimų išvados perduodamos Komisijai.

Laikantis Sąjungos teisės aktų, remiantis nacionalinių etaloninių laboratorijų funkcijomis ir pareigomis, kaip nustatyta Direktyvos 2005/94/EB VIII priede, visi nustatyto paukščių gripo viruso izoliatai pateikiami ES etaloninei laboratorijai, nebent būtų leista taikyti Diagnostikos vadovo V skyriaus 4 dalies d punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. H5 ir H7 potipių virusai nedelsiant pateikiami ES etaloninei laboratorijai ir pagal Diagnostikos vadovą atliekami standartiniai jų charakteristikų tyrimai (nukleotidų sekos ir (arba) IVPI nustatymas).

Mėginiams ir diagnostinei medžiagai pateikti naudojami ES etaloninės laboratorijos pateikti specialūs protokolai. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad ES etaloninė laboratorija ir nacionalinės etaloninės laboratorijos tinkamai keistųsi informacija.

---

(1)  Nustatant paukščių gripu užkrėstus ančių ir žąsų ūkius taikomas didesnis pasikliautinasis lygis, nes turima įrodymų, kad vykdant pasyviąją stebėseną arba įgyvendinant ankstyvo nustatymo sistemas labiau tikėtina, kad bus nustatyti vištinių naminių paukščių ūkiai, o ne ančių ir žąsų ūkiai.

(2)  Didesnis mėginių skaičius, palyginti su 5.2.1 punktu, būtinas dėl mažesnio diagnostinio tyrimo jautrio tiriant vandens paukščius.

II PRIEDAS

1   DALIS

Paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijoje programų įgyvendinimo gairės

1.   Stebėsenos tikslai

Paukščių gripo stebėsenos laukinių paukščių populiacijose programos tikslas – laiku nustatyti H5N1 potipio LPPG užsikrėtusius laukinius paukščius, siekiant apsaugoti naminių paukščių ūkiuose laikomus naminius paukščius ir veterinarinę visuomenės sveikatą.

2.   Stebėsenos planas

a)	Rizika pagrįsta stebėsena įgyvendinama kaip visų pirma į laukinius paukščius orientuota „pasyviosios“ stebėsenos sistema, vykdant laboratorinius gaištančių laukinių paukščių arba rastų nugaišusių paukščių tyrimus.

b)	Ypač stebimos laukinių paukščių, visų pirma migruojančių vandens paukščių, populiacijos, kurioms, kaip nustatyta, kyla didesnis pavojus užsikrėsti H5N1 potipio LPPG virusu ir jį perduoti (tikslinės rūšys).

c)	Stebimos vietovės, esančios netoli jūrų, ežerų ir vandens kelių, kuriose rasta nugaišusių paukščių; visų pirma, kai šios vietovės yra arti naminių paukščių ūkių, ypač vietovėse, kuriose yra daug naminių paukščių ūkių.

d)	Užtikrinamas glaudus bendradarbiavimas su epidemiologais, ornitologais ir už gamtos apsaugą atsakinga kompetentinga institucija rengiant stebėsenos programą, padedant nustatyti rūšis ir tobulinant mėginių ėmimą, jį pritaikant atsižvelgus į šalies padėtį.

e)

Jeigu būtina dėl epidemiologinės H5N1 potipio LPPG viruso padėties, stebėsenos veiklą papildo informavimas ir aktyvi nugaišusių arba gaištančių, ypač tikslinių rūšių, laukinių paukščių paieška. Tokia padėtis galėtų susidaryti nustačius, kad H5N1 potipio LPPG virusu užsikrėtė naminiai ir (arba) laukiniai paukščiai kaimyninėse valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse arba šalyse, kurios yra susietos migruojančių laukinių, ypač tikslinių rūšių, paukščių judėjimo į atitinkamą valstybę narę. Tokiu atveju atsižvelgiama į konkrečius migravimo modelius ir laukinių paukščių rūšis, kurios skirtingose valstybėse narėse gali skirtis.

3.   Mėginių ėmimo procedūros

a)	Mėginiai imami pagal Diagnostikos vadovą.

b)	Molekulėms nustatyti (PGR) ir virusui išskirti imami laukinių paukščių, kurie rasti nugaišę arba gaištantys, kloakos ir trachėjos (burnos ir ryklės) tepinėlių ir (arba) audinių mėginiai.

c)

Mėginiai turi būti laikomi ir vežami itin atsargiai, laikantis Diagnostikos vadovo IV skyriaus 5 ir 6 dalies nuostatų. Visi laukiniams paukščiams nustatyto paukščių gripo viruso izoliatai pateikiami ES etaloninei laboratorijai, nebent būtų leista taikyti Diagnostikos vadovo V skyriaus 4 dalies d punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą. H5 ir H7 potipių virusai nedelsiant pateikiami ES etaloninei laboratorijai ir pagal Diagnostikos vadovą atliekami standartiniai jų charakteristikų tyrimai (nukleotidų sekos ir (arba) IVPI nustatymas).

d)	Mėginiai turi būti paimti ne vėliau kaip iki stebėsenos programos įgyvendinimo metų gruodžio 31 d.

4.   Laboratorinis tyrimas

Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal Diagnostikos vadovą.

Mėginiai tiriami valstybių narių nacionalinėse etaloninėse laboratorijose arba kitose kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose, nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms prižiūrint.

Tačiau jeigu valstybė narė pageidauja atlikti Diagnostikos vadove arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove nenustatytus laboratorinius tyrimus, šie tyrimai pirmiausia, prieš juos atliekant, remiantis patvirtintais duomenimis, turi būti ES etaloninės laboratorijos pripažinti tinkamais šiam tikslui.

Atliekamas pirminis patikrinimas, taikant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) M geną, po kurio per ne ilgesnį kaip dviejų savaičių laikotarpį atliekamas greitas teigiamų H5 mėginių tyrimas. Jei rezultatas teigiamas, kuo skubiau atliekama skilimo vietos analizė, siekiant nustatyti, ar nesama labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) arba mažai patogeniško paukščių gripo (MPPG) užkrato. Jei patvirtinamas H5 potipio LPPG, turi būti skubiai atliekama tolesnė analizė N tipui nustatyti, nors tai gali tik suteikti įrodymų atmesti N1.

5.   Tolesni veiksmai

—

Jei patvirtinami teigiami H5 (N1) potipio LPPG atvejai (1), taikomos 2006 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendime 2006/563/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis, ir panaikinančiame Sprendimą 2006/115/EB (2) nustatytos kontrolės priemonės.

—	Vykdant epidemiologinius tyrimus svarbu nustatyti su šiais atvejais susijusias vietoves, kad būtų galima numatyti tolesnį paukščių gripo viruso plitimą, ypač su naminių paukščių auginimu susijusias vietoves, pavyzdžiui, vietoves, kuriose yra didelis skaičius naminių paukščių ūkių.

2   DALIS

Laukinių paukščių rūšių, iš kurių turi būti imami ir tiriami mėginiai, siekiant nustatyti paukščių gripo užkratą (tikslinės rūšys), sąrašas

Nr.	Mokslinis pavadinimas	Bendrinis pavadinimas
1.	Accipiter gentilis	Vištvanagis
2.	Accipiter nisus	Paukštvanagis
3.	Anas acuta	Smailiauodegė antis
4.	Anas clypeata	Šaukštasnapė antis
5.	Anas crecca	Rudagalvė kryklė
6.	Anas penelope	Cyplė
7.	Anas platyrhynchos	Didžioji antis
8.	Anas querquedula	Dryžgalvė kryklė
9.	Anas strepera	Pilkoji antis
10.	Anser albifrons albifrons	Baltakaktė žąsis (europinė rasė)
11.	Anser anser	Pilkoji žąsis
12.	Anser brachyrhynchus	Trumpasnapė žąsis
13.	Anser erythropus	Mažoji žąsis
14.	Anser fabalis	Želmeninė žąsis
15.	Ardea cinerea	Pilkasis garnys
16.	Aythya ferina	Rudagalvė antis
17.	Aythya fuligula	Kuoduotoji antis
18.	Branta bernicla	Paprastoji berniklė
19.	Branta canadensis	Kanadinė berniklė
20.	Branta leucopsis	Baltaskruostė berniklė
21.	Branta ruficollis	Rudakaklė berniklė
22.	Bubo bubo	Didysis apuokas
23.	Buteo buteo	Paprastasis suopis
24.	Buteo lagopus	Tūbuotasis suopis
25.	Cairina moschata	Muskusinė antis
26.	Ciconia ciconia	Baltasis gandras
27.	Circus aeruginosus	Nendrinė lingė
28.	Cygnus columbianus	Mažoji gulbė
29.	Cygnus cygnus	Gulbė giesmininkė
30.	Cygnus olor	Gulbė nebylė
31.	Falco peregrinus	Sakalas keleivis
32.	Falco tinnunculus	Pelėsakalis
33.	Fulica atra	Laukys
34.	Larus canus	Paprastasis kiras
35.	Larus ridibundus	Rudagalvis kiras
36.	Limosa limosa	Paprastasis griciukas
37.	Marmaronetta angustirostris	Marmurinė kryklė
38.	Mergus albellus	Mažasis dančiasnapis
39.	Milvus migrans	Juodasis peslys
40.	Milvus milvus	Rudasis peslys
41.	Netta rufina	Šalminė antis
42.	Phalacrocorax carbo	Didysis kormoranas
43.	Philomachus pugnax	Gaidukas
44.	Pica pica	Šarka
45.	Pluvialis apricaria	Dirvinis sėjikas
46.	Podiceps cristatus	Ausuotasis kragas
47.	Podiceps nigricollis	Juodakaklė gervė
48.	Porphyrio porphyrio	Sultonvištė
49.	Tachybaptus ruficollis	Mažasis kragas
50.	Vanellus vanellus	Pempė

---

(1)  Ligos kontrolės priemonės įgyvendinamos patvirtinus H5 potipio LPPG ir įtarus N1.

(2)  OL L 222, 2006 8 15, p. 11.