31.10.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1005/2009

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Kadangi reikia padaryti naujų pakeitimų, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)

Nustatyta, jog nuolatinis ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) išmetimas daro reikšmingą žalą ozono sluoksniui. Yra aiškių įrodymų, kad atmosferoje sumažėjo OAM kiekis, ir pastebėti kai kurie ankstyvi ženklai, kad stratosferos ozono sluoksnis atsistato. Tačiau prognozuojama, kad ozono sluoksnis atsistatys tiek, kad jo koncentracija vėl būtų tokia kaip iki 1980 m., ne greičiau kaip iki XXI amžiaus vidurio. Todėl dėl suplonėjusio ozono sluoksnio padidėjusi ultravioletinė spinduliuotė tebekelia reikšmingą pavojų sveikatai ir aplinkai. Tuo pat metu galimas didelis daugumos šių medžiagų poveikis visuotiniam atšilimui ir įtaka temperatūros didėjimui pasaulyje. Todėl būtina imtis tolesnių veiksmingų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti nuo neigiamo tokio išmetimo poveikio ir grėsmei, kad ozono sluoksnio atsikūrimas užtruks dar ilgiau, išvengti.

(3)	Atsižvelgdama į savo pareigas aplinkos ir prekybos srityse, vadovaudamasi Tarybos sprendimu 88/540/EEB (4), Bendrija tapo Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Protokolas) Šalimi.

(4)

Daugelis OAM – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau jos nekontroliuojamos pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir jos Kioto protokolą, nes manoma, kad taikant Protokolą bus palaipsniui nutrauktas OAM naudojimas. Nepaisant pažangos, pasiektos įgyvendinant Protokolą, užduotį palaipsniui nutraukti OAM naudojimą dar reikia įvykdyti Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, turint mintyje tai, kad šiuo metu daugelis OAM medžiagų alternatyvų turi didelį potencialą visuotinio atšilimo atžvilgiu. Taigi, kai yra techniškai nesunkiai įgyvendinamų alternatyvų, kuriomis naudojantis galimas poveikis visuotiniam atšilimui yra nedidelis, būtina sumažinti ir panaikinti OAM gamybą ir naudojimą.

(5)

2007 m. rugsėjo mėn. Monrealyje ir 2008 m. lapkričio mėn. Dohoje įvykusiuose susitikimuose Protokolo Šalys nustatė papildomas priemones ozono sluoksniui saugoti. Būtina, kad veiksmais, kurių imamasi Bendrijos lygmeniu, būtų vykdomi Bendrijos įsipareigojimai pagal Protokolą, visų pirma, kad būtų greičiau palaipsniui uždrausti hidrochlorfluorangliavandeniliai, tinkamai atsižvelgus į riziką, atsirandančią pradėjus palaipsniui naudotis alternatyvomis, turinčiomis didelį potencialą visuotinio atšilimo atžvilgiu.

(6)

Mokslinio vertinimo grupei 2006 m. ataskaitoje išreiškus susirūpinimą dėl didėjančios hidrochlorfluorangliavandenilių gamybos ir vartojimo besivystančiose šalyse, Protokolo Šalys XIX susitikime 2007 m. priėmė Sprendimą XIX/6, kuriame numatomas spartesnis laipsniško hidrochlorfluorangliavandenilių uždraudimo tvarkaraštis. Pagal šį sprendimą laipsniško gamybos nutraukimo data turėtų būti pakeista iš dabar numatytų 2025 m. į 2020 m.

(7)

Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 nustatyta, kad nuo 2010 m. šaldymo ir oro kondicionavimo įrangai remontuoti ir techniškai prižiūrėti nebebus galima naudoti grynų hidrochlorfluorangliavandenilių. Siekiant kuo labiau sumažinti neteisėto grynų hidrochlorfluorangliavandenilių kaip recirkuliuotos ar regeneruotos medžiagos naudojimo riziką, atliekant techninę priežiūrą ar remontuojant turėtų būti naudojamos tik regeneruotos arba recirkuliuotos medžiagos. Perparduoti recirkuliuotus hidrochlorfluorangliavandenilius turėtų būti uždrausta; jie turėtų būti naudojami tik, jei jie surenkami iš minėtosios įrangos ir juos surenka įmonė, atlikusi ar įgaliojusi atlikti surinkimą. Siekiant suderinamumo ši išimtis turėtų būti taikoma ir šilumos siurbliams.

(8)	Atsižvelgiant į tai, kad yra daug OAM pakeitimo technologijų ir alternatyvių medžiagų, tikslinga tam tikrais atvejais nustatyti griežtesnes, nei nurodytos Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 ir Protokole, kontrolės priemones.

(9)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 buvo palaipsniui nutraukta chlorfluorangliavandenilių, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių, bromchlormetano ir metilbromido gamyba ir pateikimas rinkai, taigi draudžiama teikti rinkai šias medžiagas ir šių medžiagų turinčius produktus ir įrangą. Dabar taip pat derėtų progresyvine tvarka bendrai išplėsti draudimą naudoti šias medžiagas, kad jis apimtų minėtosios įrangos techninę priežiūrą arba jos remontą.

(10)

Net palaipsniui uždraudus kontroliuojamas medžiagas Komisija tam tikromis aplinkybėmis turėtų padaryti išimtį ir leisti naudoti jas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms. Protokolo Šalių Sprendime X/14 nustatyti konkretūs išimčių darymo tokioms reikmėms kriterijai. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti su svarbiausiomis laboratorijų ir analizės reikmėmis susijusias sąlygas. Siekiant, kad tokioms reikmėms naudojamų medžiagų kiekis nepadidėtų, gamintojams ir importuotojams neturėtų būti leidžiama pateikti rinkai daug didesnį tokių medžiagų kiekį. Konkretūs tokioms reikmėms skirtų medžiagų pateikimo rinkai reikalavimai, dėl kurių nusprendžia Šalys, turėtų būti įtraukti į šį reglamentą, kad būtų užtikrintas jų laikymasis.

(11)

Kadangi yra metilbromido alternatyvų, lyginant su Protokolu, iš esmės mažinama jo gamyba ir vartojimas, tai atspindima ir 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos sprendime 2008/753/EB dėl metilbromido neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, registracijos panaikinimo (5) ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (6). Išimtys dėl metilbromido būtiniausių naudojimo atvejų turėtų būti nebedaromos, tačiau laikinai turėtų būti suteikiama galimybė padaryti išimtį ekstremaliose situacijose netikėto kenkėjų ar ligų protrūkio atvejais, kai toks naudojimas ekstremalioje situacijoje leidžiamas pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (7) ir Direktyvą 98/8/EB. Tokiais atvejais turėtų būti nurodytos išmetamo kiekio mažinimo iki minimumo priemonės, pavyzdžiui, atliekant dirvožemio fumigaciją naudoti nepralaidžias plėveles.

(12)

Atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2032/2003 dėl 10 metų programos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje, antrojo etapo (8) ir tai, kad pagal jį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. draudžiama metilbromidą naudoti kaip biocidą, ir į Sprendimą 2008/753/EB, pagal kurį draudžiama metilbromidą naudoti kaip augalų apsaugos produktą nuo 2010 m. kovo 18 d., taip pat nuo 2010 m. kovo 18 d. reikėtų uždrausti metilbromido naudojimą karantininiam apdorojimui ir apdorojimui prieš transportavimą.

(13)

Protokolo 2F straipsnio 7 dalyje reikalaujama, kad Šalys stengtųsi užtikrinti hidrochlorfluorangliavandenilių naudojimą tik tada, kai neturima labiau aplinkai tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų. Atsižvelgus į esamas alternatyvias ir pakaitines technologijas galima toliau riboti hidrochlorfluorangliavandenilių ir produktų bei įrangos, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių arba kurių veikimas nuo jų priklauso, pateikimą rinkai ir jų naudojimą. Protokolo Šalių Sprendime VI/13 numatyta, kad vertinant hidrochlorfluorangliavandenilių alternatyvas reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip ozono ardymo potencialas, energijos efektyvumas, potencialus degumas, toksiškumas, visuotinio atšilimo potencialas bei galimas poveikis veiksmingam chlorfluorangliavandenilių ir halonų naudojimui bei laipsniškam jo nutraukimui. Tame sprendime Šalys padarė išvadą, kad reikėtų iš esmės sugriežtinti Protokole numatytą hidrochlorfluorangliavandenilių kontrolę, kad būtų saugomas ozono sluoksnis ir atspindėtas alternatyvų prieinamumas.

(14)

Produktams ir įrangai, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų, taikomos kontrolės priemonės turėtų būti taikomos ir tiems produktams bei įrangai, kurių veikimas priklauso nuo tų medžiagų, kad šiame reglamente nustatyti apribojimai nebūtų apeinami. Papildomai įtraukus produktus ir įrangą, kurių konstrukcijai, naudojimui arba tinkamam jų veikimui reikalingos kontroliuojamos medžiagos, užkertamas kelias galimybei teikti rinkai, importuoti ar eksportuoti produktus arba įrangą, kuriuose tuo metu nėra kontroliuojamų medžiagų, bet kuriuos vėliau reikėtų jomis užpildyti. Be to, turėtų būti panaikintos išimtys produktams ir įrangai, pagamintiems iki įsigaliojant kontrolės priemonėms, nes jos nebereikalingos ir dėl jų gali kilti rizika, kad kontroliuojamos medžiagos bus neteisėtai pateikiamos rinkai ar jomis bus prekiaujama.

(15)

Iš valstybių, kurios nėra Protokolo šalys, neturėtų būti importuojamos kontroliuojamos medžiagos ir produktai bei įranga, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso. Be to, Bendrijoje įsigaliojus draudimui naudoti produktus ir įrangą, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių arba kurių veikimas nuo jų priklauso, arba naudoti kontroliuojamas medžiagas jiems remontuoti ar techninei priežiūrai atlikti turėtų būti uždrausta eksportuoti tokius produktus ir įrangą, kad valstybėse, kuriose nėra pakankamai naikinimo įrenginių, nesusikauptų didelis šių medžiagų kiekis.

(16)

Kontroliuojamų medžiagų licencijavimo sistema apima leidimų eksportuoti kontroliuojamas medžiagas išdavimą siekiant geriau stebėti ir kontroliuoti prekybą OAM ir sudaryti sąlygas Šalims keistis informacija. Ši licencijavimo sistema turėtų būti taikoma ir produktams bei įrangai, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso.

(17)

Siekiant patobulinti prekybos stebėseną ir kontrolę, turėtų būti licencijuojamos ne tik į muitų teritoriją įvežamos prekės, skirtos išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje, bet ir prekės, įvežamos pagal kitas muitinės procedūras arba prekės, kurioms taikomi muitinės sankcionuoti veiksmai. Prekes vežti tranzitu per Bendrijos muitų teritoriją, įforminti joms laikino saugojimo, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūrą, turėtų būti toliau leidžiama nereikalaujant licencijų, taip siekiant išvengti nereikalingos naštos įmonėms ir muitinei. Siunčiant prekes į valstybės narės teritoriją arba iš teritorijos, kuri nepriklauso Bendrijos muitų teritorijai arba nėra nurodyta šiame reglamente, tačiau ją apima valstybės narės ratifikuotas Protokolas, valstybėms narėms neturėtų būti sudaroma nereikalinga našta licencijavimo ir ataskaitų teikimo srityse, jei laikomasi šiame reglamente ir Protokole nustatytų reikalavimų.

(18)	Siekdama išvengti neteisėtos ir nepageidaujamos prekybos, Komisija, prieš išduodama importo ir eksporto licencijas, turėtų galėti atitinkamos trečiosios šalies kompetentingoje institucijoje patikrinti, ar numatomas sandoris atitiktų toje šalyje taikomus reikalavimus.

(19)

Remiantis 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (9), 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (10) ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (11) numatoma, kad medžiagos, klasifikuojamos kaip OAM, būtų ženklinamos ir būtų ženklinami mišiniai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų. Kadangi OAM, gaminamas naudoti kaip žaliava, technologijos agentai ir laboratorijų ir analizės reikmėms, galima išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje, jas reikėtų atskirti nuo kitoms reikmėms gaminamų medžiagų, siekiant išvengti kontroliuojamųjų medžiagų panaudojimo kaip žaliavos, technologijos agentų ir laboratorijų ar analizės reikmėms kitoms pagal šį reglamentą kontroliuojamoms reikmėms. Be to, siekiant informuoti galutinius naudotojus ir palengvinti šio reglamento vykdymo užtikrinimą, produktai ir įranga, kuriuose yra tokių medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, turėtų būti atitinkamai paženklinami atliekant jų techninę priežiūrą ar juos remontuojant.

(20)	Siekiant sumažinti kontroliuojamų medžiagų išmetimą į atmosferą reikėtų priimti nuostatas dėl panaudotų kontroliuojamų medžiagų surinkimo ir kontroliuojamų medžiagų nuotėkio prevencijos.

(21)

Protokole reikalaujama pateikti ataskaitas apie prekybą OAM, todėl kasmetines ataskaitas turėtų pateikti kontroliuojamų medžiagų gamintojai, importuotojai ir eksportuotojai. Siekiant, kad Komisija galėtų racionalizuoti ataskaitų teikimo procedūras, kaip reikalaujama pagal Protokolą, ir kad būtų išvengta dubliavimosi šiame procese, ataskaitos iš naikinimo įrenginių taip pat turėtų būti teikiamos tiesiogiai Komisijai. Siekiant užtikrinti atitiktį Protokole nustatytiems ataskaitų teikimo reikalavimams ir pagerinti praktinį tų reikalavimų taikymą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai keisti valstybių narių ir įmonių ataskaitų teikimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad numatoma sukurti internetines ataskaitų teikimo priemones, Komisija prireikus parengtų priemonių projektą, kad būtų galima patvirtinti ataskaitų teikimo reikalavimus, kai tik atitinkamos ataskaitų teikimo priemonės bus parengtos.

(22)

Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (12), o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 2000 m. gruodžio mėn. 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (13), visų pirma, tie aspektai, kurie yra susiję su reikalavimais dėl asmens duomenų tvarkymo konfidencialumo ir saugumo, Komisijos turimų asmens duomenų perdavimu valstybėms narėms, duomenų tvarkymo teisėtumu, duomenų subjektų teise gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis ir juos ištaisyti.

(23)

Kad užtikrintų atitiktį visoms reglamento nuostatoms, valstybės narės turėtų vykdyti patikrinimus pagal rizika grindžiamą metodą – t. y. veikla, kuri kelia didžiausią neteisėtos prekybos kontroliuojamomis medžiagomis arba jų išmetimo riziką, turėtų būti tikrinama pirmiausia. 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai (14), turėtų būti gairės valstybėms narėms vykdant patikrinimus.

(24)

Siekiant nuolat taikyti naujoves sektoriuose, kuriuos apima šis reglamentas, Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti reglamentą ir prireikus pateikti pasiūlymų, ypač dėl numatomų išimčių ir leidžiančių nukrypti nuostatų, jei taps prieinamos techniniu ir ekonominiu požiūriu įgyvendinamos kontroliuojamų medžiagų naudojimo alternatyvos, kad būtų galima toliau stiprinti ozono sluoksnio apsaugą ir kartu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Siekiant užtikrinti atitiktį Protokolui, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai šio reglamento priedus suderinti su Šalių sprendimais, visų pirma su tais, kurie susiję su patvirtintais naikinimo metodais, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms skirtų kontroliuojamų medžiagų pateikimo rinkai sąlygomis ir procesais, kuriuose kontroliuojamos medžiagos gali būti naudojamos kaip technologijos agentai.

(25)	Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingų priemonių reikėtų imtis pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(26)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti gaminamų, pateikiamų rinkai ar naudojamų kontroliuojamų medžiagų, skirtų naudoti kaip žaliava, technologijos agentas ar laboratorijose ir analizės reikmėms, etikečių formą ir turinį; iš dalies keisti III priedą dėl procesų, kuriuose kontroliuojamos medžiagos gali būti naudojamos kaip technologijos agentai; iš dalies keisti didžiausią kontroliuojamų medžiagų kiekį, kuris leidžiamas naudoti kaip technologijos agentus ar išskirti į aplinką technologijos agentų naudojimo metu; keisti V priedą dėl sąlygų, kuriomis kontroliuojamos medžiagos gali būti pateikiamos rinkai ir toliau platinamos laboratorijų ir analizės reikmėms; nustatyti kontroliuojamų medžiagų, naudojamų laboratorijų ir analizės reikmėms, kvotų paskirstymo gamintojams ir importuotojams mechanizmą; keisti VI priedą, daryti pakeitimus bei nustatyti būtiniausių halonų naudojimo atvejų palaipsnio vartojimo nutraukimo terminus; keisti duomenų, kuriuos reikia pateikti pateikiant prašymą išduoti licenciją, sąrašą; nustatyti papildomas kontroliuojamų medžiagų, naujų medžiagų arba produktų ir įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, stebėsenos priemones; nustatyti taisykles, taikytinas išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje importuotus iš bet kurios valstybės, nesančios Protokolo šalimi, produktus bei įrangą, pagamintus naudojant kontroliuojamas medžiagas; iš dalies keisti VII priedą dėl naikinimo technologijų; nustatyti produktų ir įrangos, kurių atžvilgiu kontroliuojamų medžiagų surinkimas ir jų sunaikinimas ar sunaikinimas be išankstinio kontroliuojamų medžiagų surinkimo turėtų būti laikomas techniškai ir ekonomiškai pagrįstu ir todėl privalomu; nustatyti būtiniausius personalo kvalifikacijos reikalavimus; nustatyti technologijų ir būdų, kuriuos turėtų taikyti įmonės, sąrašą, kad išvengtų kontroliuojamų medžiagų nuotėkio ir išmetimo į aplinką; įtraukti naujas medžiagas į II priedą ir iš dalies keisti ataskaitų teikimo reikalavimus valstybėms narėms ir įmonėms. Kadangi tos priemonės yra bendrojo pobūdžio, ir jų tikslas – iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(27)

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų (16), 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvoje 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (17) numatytos atliekų šalinimo ar naudojimo nekenkiant aplinkai ir pavojingų atliekų kontrolės priemonės. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas OAM, esančioms statybų ir nugriautų pastatų atliekose ir įrangoje, kuri patenka į 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų taikymo sritį (18). Vadovaujantis Protokolu, tik Šalių patvirtintos technologijos gali būti naudojamos kontroliuojamoms medžiagoms naikinti. Todėl atitinkami Šalių sprendimai turėtų būti įtraukti į šį reglamentą siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tik šios technologijos, jei jas taikant neprieštaraujama Bendrijos ir nacionaliniams teisės aktams dėl atliekų.

(28)

Reikėtų numatyti lankstų mechanizmą ir nustatyti įpareigojimus teikti ataskaitas apie medžiagas, kurios nurodytos kaip ardančias ozono sluoksnį, kad būtų galima vertinti jų poveikio aplinkai mastą, ir siekiant užtikrinti, kad toms naujoms medžiagoms, kurios nurodytos kaip turinčios reikšmingą ozono ardymo potencialą, būtų taikomos kontrolės priemonės. Atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai trumpaamžėms medžiagoms, visų pirma remiantis 2006 m. Jungtinių Tautų aplinkos programos ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos ozono įvertinimu, kurį atlikus prieita išvados, kad šių medžiagų potencialas ardyti ozono sluoksnį yra didesnis, nei buvo vertinama anksčiau.

(29)	Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imtis visų būtinų jų įgyvendinimo užtikrinimo priemonių. Numatytos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

(30)

Šio reglamento tikslų, būtent – užtikrinti, kad Bendrija vykdytų savo pareigas kaip Protokolo Šalis, ir pasauliniu masto spręsti tarptautines aplinkosaugos problemas reglamentuojant Bendrijos vidaus ir išorės prekybą OAM ir produktais bei įranga, kur yra šių medžiagų ar jos panaudotos, – valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, ir todėl tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nurodyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Laikantis tame straipsnyje nurodyto proporcingumo principo, šiuo reglamentu nenumatoma daugiau, nei būtina tiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybos, importo, eksporto, pateikimo rinkai, naudojimo, surinkimo, recirkuliavimo, regeneravimo ir naikinimo, taip pat informacijos, susijusios su šiomis medžiagomis teikimo ir produktų bei įrangos, kuriuose yra tokių medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, importo, eksporto, pateikimo rinkai ir naudojimo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas kontroliuojamoms medžiagoms, naujoms medžiagoms ir produktams bei įrangai, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso.

3 straipsnis

Sąvokos

Šio reglamento tikslais:

1)	„Protokolas“ – 1987 m. Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų su paskutiniais papildymais ir pataisomis;

2)	„Šalis“ – bet kuri Protokolo šalis;

3)	„valstybė, nesanti Protokolo šalimi“ – konkrečios kontroliuojamos medžiagos atžvilgiu yra bet kuri valstybė ar ekonominės integracijos regioninė organizacija, neįsipareigojusi vykdyti tai medžiagai taikytinų Protokolo nuostatų;

4)	„kontroliuojamos medžiagos“ – pavienės arba mišiniuose esančios grynos, surinktos; recirkuliuotos arba regeneruotos I priede išvardytos medžiagos, įskaitant jų izomerus;

5)	„chlorfluorangliavandeniliai“ – I priedo I grupėje išvardytos kontroliuojamos medžiagos, įskaitant jų izomerus;

6)	„halonai“ – I priedo III grupėje išvardytos kontroliuojamos medžiagos, įskaitant jų izomerus;

7)	„anglies tetrachloridas“ – I priedo IV grupėje nurodyta kontroliuojama medžiaga;

8)	„metilbromidas“ – I priedo VI grupėje nurodyta kontroliuojama medžiaga;

9)	„hidrochlorfluorangliavandeniliai“ – I priedo VIII grupėje išvardytos kontroliuojamos medžiagos, įskaitant jų izomerus;

10)	„naujos medžiagos“ – II priede išvardytos pavienės arba mišiniuose esančios grynos, surinktos, recirkuliuotos arba regeneruotos medžiagos;

11)	„žaliava“ – bet kuri kontroliuojama ar nauja medžiaga, kuri proceso metu chemiškai transformuojasi, visiškai pakeisdama savo pradinę sudėtį, ir kurios išmetimas yra nereikšmingas;

12)	„technologijos agentai“ – kontroliuojamos medžiagos, kurios III priede išvardytų procesų metu naudojamos kaip cheminiai technologijos agentai;

13)	„gamintojas“ – fizinis ar juridinis asmuo, Bendrijoje gaminantis kontroliuojamas arba naujas medžiagas;

14)

„gamyba“ – pagamintų, įskaitant sąmoningai ar nenumatytai susidariusias kaip šalutiniai produktai, kontroliuojamų medžiagų arba naujų medžiagų kiekis, nebent šis šalutinis produktas sunaikinamas gamybos proceso metu arba vadovaujantis dokumentais pagrįsta tvarka, pagal kurią būtų užtikrinamas atitikimas šio reglamento Bendrijos bei nacionalinių teisės aktų dėl atliekų nuostatoms. Surinktas, recirkuliuotas ar regeneruotas kiekis ar nereikšmingas kiekis, kuris neišvengiamai kaip priemaišos patenka į produktų sudėtį arba išskiriamas gamybos metu, gamybai nepriskiriamas;

15)	„ozono ardymo potencialas“ arba OAP – I ir II prieduose nurodytas skaičius, rodantis kiekvienos kontroliuojamos arba naujos medžiagos galimą poveikį ozono sluoksniui;

16)	„apskaičiuotasis lygis“ – kiekis, gautas padauginus kiekvienos kontroliuojamos medžiagos kiekį iš jos ozono ardymo potencialo ir kartu sudėjus kiekvienai I priede nurodytų kontroliuojamų medžiagų grupei atskirai gautus skaičius;

17)	„gamybos racionalizavimas“ – vieno gamintojo gamybos viso apskaičiuotojo lygio arba jo dalies perdavimas kitam gamintojui tarp Šalių arba valstybės narės viduje siekiant optimizuoti ekonominį efektyvumą arba reaguoti į numatomą tiekimo stygių dėl įmonių uždarymo;

18)	„importas“ – šiame reglamente nurodytų medžiagų, produktų ir įrangos įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją, jei tą teritoriją apima valstybės narės ratifikuotas Protokolas ir jai taikomas šis reglamentas;

19)

„eksportas“ – medžiagų, produktų ir įrangos, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie turi Bendrijos prekių statusą, išvežimas iš Bendrijos muitų teritorijos, jei tą teritoriją apima valstybės narės ratifikuotas Protokolas ir jai taikomas šis reglamentas, arba medžiagų, produktų ir įrangos, kuriems taikomas šis reglamentas, jeigu jie turi ne Bendrijos prekių statusą, reeksportas;

20)

„pateikimas rinkai“ –tiekimas arba pateikimas tretiesiems asmenims Bendrijoje už užmokestį arba nemokamai, įskaitant Reglamente (EB) Nr. 450/2008 nurodytą išleidimą į laisvą apyvartą Bendrijoje. Produktų ir įrangos, kurie yra nekilnojamojo turto ar transporto priemonių dalys, atžvilgiu ši apibrėžtis taikoma tik tiekimui ar pateikimui Bendrijoje pirmą kartą;

21)	„naudojimas“ – kontroliuojamų arba naujų medžiagų naudojimas produktų ar įrangos gamybos, techninės priežiūros ar remonto metu, taip pat pakartotinai juos pripildant, arba kitų procesų metu;

22)	„šilumos siurblys“ – įtaisas arba įrenginys, kuris išgauna šilumą iš oro, vandens ar žemės esant žemai temperatūrai ir tiekia šilumą;

23)	„surinkimas“ – kontroliuojamų medžiagų surinkimas iš produktų ir įrangos arba talpų, techninės priežiūros, remonto metu arba prieš jų šalinimą ir tokių medžiagų saugojimas;

24)	„recirkuliavimas“ – surinktos kontroliuojamos medžiagos pakartotinis naudojimas po pirminio valymo;

25)	„regeneravimas“ – surinktos kontroliuojamos medžiagos antrinis apdorojimas siekiant atkurti jos veikimo charakteristikas, lygiavertes grynai medžiagai, atsižvelgiant į numatomą naudojimą;

26)

„įmonė“ – fizinis arba juridinis asmuo kuris: a) gamina, surenka, recirkuliuoja, regeneruoja kontroliuojamas arba naujas medžiagas, jas naudoja arba naikina; b) importuoja šias medžiagas; c) eksportuoja šias medžiagas; d) pateikia šias medžiagas rinkai; arba e) eksploatuoja šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurbimo sistemas arba priešgaisrinės apsaugos sistemas, kuriose yra kontroliuojamų medžiagų;

27)

„karantininis apdorojimas“ – apdorojimas siekiant, kad karantininiai kenkėjai (įskaitant ligas) nepatektų, neįsitvirtintų ir nepasklistų, arba užtikrinti jų oficialią kontrolę, kai: — oficiali kontrolė yra kontrolė, kurią atlieka arba kurią atlikti leidimą suteikia nacionalinė augalų, gyvūnų arba aplinkos apsaugos arba sveikatos apsaugos institucija, — karantininiai kenkėjai yra potencialiai pavojingi kenkėjai vietose, kuriose jų dar nėra arba kuriose jų yra, bet jie dar nėra plačiai pasklidę ir vykdoma jų oficiali kontrolė;

28)

„apdorojimas prieš transportavimą“ – apdorojimas, išskyrus karantininį apdorojimą, atliekamas likus ne daugiau kaip 21 dienai iki eksporto siekiant laikytis importuojančiosios šalies nustatytų reikalavimų arba eksportuojančiosios šalies iki 1995 m. gruodžio 7 d. nustatytų reikalavimų. Nustatyti reikalavimai – reikalavimai, kuriuos įgyvendina arba dėl kurių leidimą suteikia nacionalinė augalų, gyvūnų, aplinkosaugos, sveikatos ar saugomų produktų institucija;

29)	„produktai ir įranga, kurių veikimas priklauso nuo kontroliuojamų medžiagų“ – produktai ir įranga, kurie neveikia be kontroliuojamų medžiagų; netaikoma produktams ir įrangai, naudojamiems kontroliuojamoms medžiagoms gaminti, perdirbti, surinkti, recirkuliuoti, regeneruoti arba naikinti;

30)	„grynos medžiagos“ – medžiagos, kurios nebuvo naudojamos anksčiau;

31)	„produktai ir įranga“ – visi produktai ir įranga, išskyrus kontroliuojamoms medžiagoms transportuoti ir saugoti naudojamas talpas.

II SKYRIUS

DRAUDIMAI

4 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų gamyba

Kontroliuojamas medžiagas gaminti draudžiama.

5 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų pateikimas rinkai ir naudojimas

1.   Pateikti rinkai ir naudoti kontroliuojamas medžiagas draudžiama.

2.   Kontroliuojamos medžiagos negali būti teikiamos rinkai vienkartinėse talpose, išskyrus kai tiekiama 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoms laboratorijų ir analizės reikmėms.

3.   Šis straipsnis netaikomas produktuose ir įrangoje esančioms kontroliuojamoms medžiagoms.

6 straipsnis

Produktų ir įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų, arba kurių veikimas nuo jų priklauso, pateikimas rinkai

1.   Draudžiama pateikti rinkai produktus ir įrangą, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, išskyrus produktus ir įrangą, kuriuose pagal 10 straipsnį, 11 straipsnio 2 dalį arba 13 straipsnį arba remiantis Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 3 straipsnio 1 dalimi leidžiama naudoti tam tikrą kontroliuojamą medžiagą.

2.   Išskyrus 13 straipsnyje nustatytus naudojimo atvejus, draudžiamos priešgaisrinės sistemos ir gesintuvai, kuriuose yra halonų ir jų eksploatavimas nutraukiamas.

III SKYRIUS

IŠIMTYS IR LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS

7 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų gamyba, pateikimas rinkai ir naudojimas kaip žaliavos

1.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, kontroliuojamas medžiagas galima gaminti, pateikti rinkai ir naudoti kaip žaliavą.

2.   Kontroliuojamos medžiagos, pagamintos ar rinkai pateiktos kaip žaliava, gali būti naudojamos tik šiuo tikslu. Nuo 2010 m. liepos 1 d. tokių medžiagų talpos turi būti aiškiai paženklintos, kad medžiagą galima naudoti tik kaip žaliavą. Jei vadovaujantis Direktyva 67/548/EEB, Direktyva 1999/45 EB arba Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 šias medžiagas reikia ženklinti, ši nuoroda užrašoma šiose direktyvose nurodytose etiketėse arba įrašoma į etiketės papildomos informacijos skyrelį, kaip nurodyta to Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje.

Komisija gali nustatyti naudotino ženklinimo formą ir turinį. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

8 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų-technologijos agentų gamyba, pateikimas rinkai ir naudojimas

1.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, kontroliuojamas medžiagas galima gaminti, pateikti rinkai ir naudoti kaip technologijos agentus.

2.   Kontroliuojamas medžiagas kaip technologijos agentus galima naudoti tik 1997 m. rugsėjo 1 d. veikusiuose įrenginiuose ir kurių išmetimas yra nereikšmingas.

3.   Kontroliuojamos medžiagos, pagamintos ar rinkai pateiktos kaip technologijos agentai, gali būti naudojamos tik šiuo tikslu. Nuo 2010 m. liepos 1 d. talpos su tokiomis medžiagomis ženklinamos aiškiai nurodant, kad šios medžiagos gali būti naudojamos tik kaip technologijos agentai. Jei vadovaujantis Direktyva 67/548/EEB, Direktyva 1999/45/EB arba Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 šias medžiagas reikia ženklinti, ši nuoroda užrašoma šiose direktyvose nurodytose etiketėse arba įrašoma į etiketės papildomos informacijos skyrelį, kaip nurodyta to Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje.

Komisija gali nustatyti naudotino ženklinimo formą ir turinį. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.   Komisija, laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, prireikus sudaro įmonių, kurioms leidžiama naudoti kontroliuojamas medžiagas kaip technologijos agentus, sąrašą ir kiekvienai konkrečiai įmonei nustato didžiausią leidžiamą sunaudoti įrengimams papildyti ar suvartoti kaip technologijos agentą kiekį, ir didžiausią leidžiamą išmesti kiekį.

Didžiausias kontroliuojamų medžiagų, kurias galima naudoti kaip technologijos agentus, kiekis Bendrijoje turi neviršyti 1 083 metrinių tonų per metus.

Didžiausias kontroliuojamų medžiagų kiekis, kuris per metus Bendrijoje gali būti išmetamas naudojant medžiagas kaip technologijos agentus, neviršija 17 metrinių tonų.

5.   Atsižvelgdama į informacijos ar technikos raidą arba į Šalių priimtus sprendimus, Komisija prireikus:

a)	iš dalies keičia III priedą,

b)	iš dalies keičia didžiausią kontroliuojamų medžiagų kiekį, kuris leidžiamas naudoti kaip technologijos agentus ar išskirti į aplinką technologijos agentų naudojimo metu, kaip nurodyta 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

9 straipsnis

Sunaikinti arba regeneruoti skirtų kontroliuojamų medžiagų ir produktų bei įrangos, kuriuose yra sunaikinti skirtų kontroliuojamų medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso, pateikimas rinkai

Nukrypstant nuo 5 ir 6 straipsnių, galima rinkai pateikti kontroliuojamas medžiagas ir produktus bei įrangą, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso, skirtas sunaikinti Bendrijoje pagal 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus naikinimo reikalavimus. Kontroliuojamos medžiagos taip pat gali būti pateiktos rinkai regeneruoti Bendrijoje.

10 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, naudojimas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms

1.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, kontroliuojamas medžiagas, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, galima gaminti, pateikti rinkai ir naudoti svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, jeigu jos užregistruojamos ir licencijuojamos pagal šį straipsnį.

2.   Komisija prireikus 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo tvarka nustato visas svarbiausias laboratorijų ir analizės reikmes, kurioms tenkinti Bendrijoje gali būti leidžiama gaminti ir importuoti kontroliuojamas medžiagas, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, tų medžiagų kiekį, išimties taikymo laikotarpį ir naudotojus, kurie gali naudoti medžiagas toms svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms.

3.   Kontroliuojamos medžiagos, pagamintos ar rinkai pateiktos svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, gali būti naudojamos tik šiuo tikslu. Nuo 2010 m. liepos 1 d. talpos su tokiomis medžiagomis ženklinamos aiškiai nurodant, kad medžiaga gali būti naudojama tik laboratorijų ir analizės reikmėms. Jei vadovaujantis Direktyva 67/548/EEB, Direktyva 1999/45 EB arba Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 šias medžiagas reikia ženklinti, ši nuoroda užrašoma šiose direktyvose nurodytose etiketėse arba įrašoma į etiketės papildomos informacijos skyrelį, kaip nurodyta to Reglamento 25 straipsnio 3 dalyje.

Komisija gali nustatyti naudotino ženklinimo formą ir turinį. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pirmoje pastraipoje nurodytos pateiktos rinkai kontroliuojamos medžiagos gali būti pateikiamos rinkai ir toliau platinamos tik laikantis V priede nustatytų reikalavimų. Šį priedą Komisija gali keisti. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.   Įmonės, naudojančios kontroliuojamas medžiagas, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, užsiregistruoja Komisijoje, nurodydami naudojamas medžiagas, jų naudojimo tikslą, per metus numatomą sunaudoti kiekį ir tų medžiagų tiekėjus, o situacijai pasikeitus atnaujina Komisijai pateiktą informaciją.

5.   Iki Komisijos pranešime nurodytos dienos gamintojai ir importuotojai, tiekiantys kontroliuojamas medžiagas 4 dalyje nurodytoms įmonėms arba jas naudojantys savo reikmėms, praneša Komisijai, koks Komisijos pranešime nurodytu laikotarpiu numatomas kontroliuojamų medžiagų poreikis, nurodydami jų rūšį ir kiekį.

6.   Komisija išduoda licencijas kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilių, pagamintų ar importuotų svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, gamintojams ir importuotojams, praneša jiems, kokioms reikmėms tenkinti jiems buvo išduotas leidimas, ir nurodo medžiagas bei jų kiekį, kurį jiems leidžiama pateikti rinkai arba sunaudoti savo reikmėms. Kasmet licencijuojamas kiekis atskiriems gamintojams ir importuotojams neviršija 130 % metinio vidutinio apskaičiuotojo kontroliuojamų medžiagų, kurioms 2007–2009 m. licenciją gavo gamintojas ar importuotojas svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, lygio.

Visas kasmet licencijuojamas kiekis, įskaitant pagal 11 straipsnio 2 dalį išduodamas licencijas hidrochlorfluorangliavandeniliams, neviršija 110 ODP tonų. Likęs kiekis gali būti paskirtas gamintojams ir importuotojams, kurie 2007–2009 metais nepateikė rinkai arba patys nepanaudojo kontroliuojamų medžiagų svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms.

Komisija nustato kvotų paskirstymo gamintojams ir importuotojams mechanizmą. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

7.   Valstybės narės, kurioje yra gamintojo atitinkama gamyba, kompetentinga institucija gali leisti gamintojui gaminti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kontroliuojamas medžiagas tam, kad būtų įvykdyti prašymai, kuriems licencija išduota pagal šio straipsnio 6 dalį.

Prieš išduodama tokį leidimą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija apie tokį ketinimą praneša Komisijai.

8.   Laikydamasi Protokolo, valstybės narės, kurioje yra atitinkama gamintojo gamyba, kompetentinga institucija gali leisti tam gamintojui viršyti 6 dalyje nustatytą apskaičiuotąjį gamybos lygį, kad Šalių prašymu būtų patenkintos jų svarbiausios laboratorijų ir analizės reikmės.

Prieš išduodama tokį leidimą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija apie tokį ketinimą praneša Komisijai.

11 straipsnis

Hidrochlorfluorangliavandenilių gamyba, pateikimas rinkai ir naudojimas ir produktų bei įrangos, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių arba kurių veikimas nuo jų priklauso, pateikimas rinkai

1.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio hidrochlorfluorangliavandeniliai gali būti gaminami, jeigu kiekvienas gamintojas užtikrina, kad:

a)	nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir per kiekvieną paskesnį 12 mėnesių laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. jo apskaičiuotasis hidrochlorfluorangliavandenilių gamybos lygis neviršytų 35 % jo apskaičiuotojo hidrochlorfluorangliavandenilių 1997 m. gamybos lygio;

b)	nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir per kiekvieną paskesnį 12 mėnesių laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. jo apskaičiuotasis hidrochlorfluorangliavandenilių gamybos lygis neviršytų 14 % jo apskaičiuotojo hidrochlorfluorangliavandenilių 1997 m. gamybos lygio;

c)	nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir per kiekvieną paskesnį 12 mėnesių laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 31 d. jo apskaičiuotasis hidrochlorfluorangliavandenilių gamybos lygis neviršytų 7 % jo apskaičiuotojo hidrochlorfluorangliavandenilių 1997 m. gamybos lygio;

d)	nuo 2019 m. gruodžio 31 d. jis nebegamins hidrochlorfluorangliavandenilių.

2.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies, hidrochlorfluorangliavandenilius galima gaminti, pateikti rinkai ir naudoti laboratorijų ir analizės reikmėms tenkinti.

Mutatis mutandis taikomos 10 straipsnio 3–7 dalys.

3.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio, iki 2014 m. gruodžio 31 d. regeneruotus hidrochlorfluorangliavandenilius galima pateikti rinkai ir naudoti esamai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai techniškai prižiūrėti ar remontuoti, jei talpa paženklinama, nurodant, kad medžiaga yra regeneruota ir pateikiant informaciją apie siuntos numerį bei regeneravimo įrenginio pavadinimą ir adresą.

4.   Iki 2014 m. gruodžio 31 d. recirkuliuotus hidrochlorfluorangliavandenilius galima naudoti esamai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai remontuoti ar techniškai prižiūrėti, tik jei jos buvo surinktos iš tokios įrangos, ir šias medžiagas gali naudoti tik įmonė, kuri jas surinko techninės priežiūros ar aptarnavimo metu, arba įmonė, kuriai šios medžiagos buvo surinktos techninės priežiūros arba remonto metu.

5.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio, iki 2019 m. gruodžio 31 d. hidrochlorfluorangliavandenilius galima pateikti rinkai siekiant juos iš naujo supakuoti ir vėliau eksportuoti. Įmonės, vykdančios hidrochlorfluorangliavandenilių perpakavimą ir vėlesnį eksportą, užsiregistruoja Komisijoje, nurodydamos atitinkamas kontroliuojamas medžiagas, jų per metus numatomą sunaudoti kiekį ir tų medžiagų tiekėjus, o situacijai pasikeitus atnaujina Komisijai pateiktą informaciją.

6.   Naudojant regeneruotus arba recirkuliuotus hidrochlorfluorangliavandenilius šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai techniškai prižiūrėti ar remontuoti, ši įranga turi būti paženklint, ženklinime nurodant įrangoje esančios medžiagos tipą bei kiekį ir ženklinimo elementus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede dėl medžiagų ir mišinių, klasifikuojamų kaip pavojingų ozono sluoksniui.

7.   Įmonės, eksploatuojančios 4 dalyje nurodytą įrangą, kurioje yra 3 kg ar daugiau skysčio ar dujų, saugo duomenis apie surinktos ir papildytos medžiagos kiekį ir tipą ir apie techninę priežiūrą ar remontą atlikusią bendrovę arba specialistą.

Įmonės, remontui ir techninei priežiūrai naudojančios regeneruotus ar recirkuliuotus hidrochlorfluorangliavandenilius, saugo duomenis apie įmones, patiekusias regeneruotus hidrochlorfluorangliavandenilius, ir apie recirkuliuotų hidrochlorfluorangliavandenilių šaltinį.

8.   Nukrypdama nuo 5 ir 6 straipsnių, Komisija, gavusi valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą ir laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos, gali suteikti tam tikrą laiką galiojančią išimtį, leidžiančią hidrochlorfluorangliavandenilius ir produktus bei įrangą, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių arba kurių veikimas nuo jų priklauso pateikti rinkai ir juos naudoti, jei įrodoma, kad konkrečiam naudojimui nei techniniu, nei ekonominiu požiūriu neturima ar negalima naudoti alternatyvių medžiagų ar technologijų.

Ši išimtis negali būti suteikiama laikotarpiui, kuris baigiasi vėliau nei 2019 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis

Metilbromido naudojimas karantininiam apdorojimui bei apdorojimui prieš transportavimą ir jo naudojimas ekstremaliose situacijose

1.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies, iki 2010 m. kovo 18 d. metilbromidą galima pateikti rinkai ir naudoti karantininiam apdorojimui bei apdorojimui prieš transportavimą siekiant parengti prekes eksportavimui su sąlyga, kad metilbromidą pateikti į rinką ir naudoti leidžiama atitinkamai pagal nacionalinę teisę, laikantis Direktyvos 91/414/EEB ir Direktyvos 98/8/EB.

Metilbromidas gali būti naudojamas tik atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintose vietose ir, jei tai ekonominiu požiūriu pagrįsta ir techniniu požiūriu įmanoma, su sąlyga, kad bus surinkta bent 80 % iš siuntos išsiskyrusio metilbromido.

2.   Apskaičiuotasis metilbromido lygis, kurį importuotojai pateikia rinkai arba sunaudoja savo reikmėms, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 kovo 18 d. neviršija 45 OAP tonų.

Kiekviena įmonė užtikrina, kad apskaičiuotasis metilbromido kiekis, kurį jis pateikia rinkai arba savarankiškai naudoja karantininiam apdorojimui arba apdorojimui prieš transportavimą, neviršytų 21 % apskaičiuotojo metilbromido kiekio, kurį jis pateikė rinkai arba naudojo savo reikmėms karantininiam apdorojimui arba apdorojimui prieš transportavimą 2005–2008 m., vidurkio.

3.   Dėl nenumatyto tam tikrų kenkėjų masinio atsiradimo ar ligų protrūkio susidarius ekstremaliai situacijai, valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Komisija gali leisti laikinai gaminti, pateikti rinkai ir naudoti metilbromidą, su sąlyga, kad metilbromidą pateikti į rinką ir naudoti leidžiama atitinkamai pagal Direktyvą 91/414/EEB ir Direktyvą 98/8/EB.

Šis leidimas galioja ne ilgiau kaip 120 dienų ir ne didesniam kaip 20 metrinių tonų kiekiui, be to, jame turi būti nurodytos konkrečios priemonės, kurių bus imtasi medžiagos išmetimui mažinti jos naudojimo laikotarpiu.

13 straipsnis

Būtiniausi halono naudojimo atvejai įrangos, kurioje yra halono, eksploatavimo nutraukimas

1.   Nukrypstant nuo 5 straipsnio 1 dalies, halonus galima pateikti rinkai ir naudoti VI priede nurodytais būtiniausiais atvejais. Halonus pateikti į rinką gali tik įmonės, kurioms suinteresuotos valstybės narės kompetentingos institucijos leido saugoti halonus būtiniausiems naudojimo atvejams.

2.   Komisija prireikus patikslina VI priedą ir daro pakeitimus bei nustato būtiniausių naudojimo atvejų palaipsnio uždraudimo terminus nustatydama naujų naudojimo atvejų nutraukimo datas ir dabar veikiančių naudojimo atvejų veikimo pabaigos datas, atsižvelgdama į galimybę taikyti ir naudoti techniniu ir ekonominiu požiūriu įgyvendinamas alternatyvas, priimtinas aplinkos ir sveikatos apsaugos požiūriu.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.   Priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kuriuose yra halono ir kurie yra naudojami 1 dalyje nurodytoms reikmėms, eksploatavimas nutraukiamas iki terminų, kurie bus nurodyti VI priede.

4.   Valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius, konkrečiu atveju, jei nėra techniškai įgyvendinamų ir ekonomiškai pagrįstų alternatyvų, Komisija 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali leisti nukrypti nuo galutinių naujų naudojimo atvejų nutraukimo datų ir dabar veikiančių naudojimo atvejų veikimo pabaigos datų, jei tos datos nurodytos VI priede laikantis 2 dalies nuostatų.

14 straipsnis

Teisių perdavimas ir gamybos racionalizavimas

1.   Visi gamintojai arba importuotojai, kuriems leidžiama kontroliuojamas medžiagas pateikti rinkai arba jas naudoti savo reikmėms, gali perleisti tokią visą arba bet kokį pagal šį straipsnį nustatytą atitinkamos grupės medžiagų kiekį apimančią teisę bet kuriam kitam tos grupės medžiagų gamintojui ar importuotojui Bendrijoje. Komisijai iš anksto pranešama apie visus tokius perdavimus. Teisės pateikti rinkai ar naudoti perdavimas nesuteikia platesnės teisės gaminti ar importuoti.

2.   Laikydamasi Protokolo, valstybės narės, kurioje yra atitinkama gamintojo gamyba, kompetentinga institucija gali leisti tam gamintojui viršyti apskaičiuotąjį gamybos lygį, nustatytą 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje, kad būtų racionalizuota gamyba atitinkamoje valstybėje narėje, jei tos valstybės narės apskaičiuotasis gamybos lygis neviršys jos vietos gamintojų apskaičiuotųjų gamybos lygių, nustatytų 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje aptariamiems laikotarpiams, sumos. Prieš išduodama tokį leidimą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija apie tokį ketinimą praneša Komisijai.

3.   Laikydamasi Protokolo, Komisija, sutarusi su valstybės narės, kurioje gamintojas gamina atitinkamą gamybą, kompetentinga institucija, gali leisti tam gamintojui viršyti apskaičiuotąjį gamybos lygį, nustatytą 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje, kad būtų racionalizuota gamyba atitinkamose valstybėse narėse, jei tų valstybių narių apskaičiuotųjų gamybos lygių suma neviršys jų vietos gamintojų apskaičiuotųjų gamybos lygių, nustatytų 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nagrinėjamiems laikotarpiams, sumos. Taip pat reikia gauti tos valstybės narės, kurioje ketinama mažinti gamybą, kompetentingos institucijos sutikimą.

4.   Laikydamasi Protokolo, Komisija, sutarusi su valstybės narės, kurioje yra atitinkama gamintojo gamyba, kompetentinga institucija ir suinteresuotosios trečiosios valstybės-Šalies Vyriausybe, gali leisti gamintojui sujungti apskaičiuotuosius gamybos lygius, nustatytus 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje, su apskaičiuotuoju gamybos lygiu, kuris pagal Protokolą ir to gamintojo nacionalinius teisės aktus yra leidžiamas trečiojoje valstybėje-Šalyje, kad būtų racionalizuota gamyba trečiojoje valstybėje-Šalyje, jei dviejų gamintojų apskaičiuotųjų gamybos lygių suma neviršys Bendrijos gamintojui pagal 10 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį leidžiamo apskaičiuotojo gamybos lygio ir trečiajai valstybei-Šaliai pagal Protokolą ir kitus atitinkamus nacionalinius teisės aktus leidžiamo apskaičiuotojo gamybos lygio sumos.

IV SKYRIUS

PREKYBA

15 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų arba produktų bei įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų ir kurių veikimas nuo jų priklauso, importas

1.   Importuoti kontroliuojamas medžiagas ar produktus bei įrangą, kuriuose yra šių medžiagų ir kurių veikimas nuo jų priklauso, išskyrus asmeninio naudojimosi daiktus, draudžiama.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas importuojant:

a)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas naudoti 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoms svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms;

b)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas naudoti kaip žaliavą;

c)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas naudoti kaip technologijos agentus;

d)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas sunaikinti technologijomis, nurodytomis 22 straipsnio 2 dalyje;

e)	iki 2019 m. gruodžio 31 d. hidrochlorfluorangliavandenilius, kurie turi būti perpakuoti ir vėliau reeksportuoti ne vėliau kaip kitų kalendorinių metų gruodžio 31 d. į Šalį, kurioje to atitinkamo hidrochlorfluorangliavandenilio naudojimas arba importas yra neuždraustas;

f)	metilbromidą, skirtą 12 straipsnio 3 dalyje nurodytoms ekstremalioms situacijoms arba skirtą perpakuoti ir vėliau reeksportuoti iki 2014 m. gruodžio 31 d., karantininiam apdorojimui bei apdorojimui prieš transportavimą, jei reeksportas vykdomas importo metais;

g)

surinktus, recirkuliuotus arba regeneruotus halonus, su sąlyga, kad jie yra importuojami tik būtiniausiems naudojimo atvejams, nurodytiems 13 straipsnio 1 dalyje, ir juos importuoja įmonės, turinčios suinteresuotos valstybės narės kompetentingų institucijų leidimus saugoti halonus būtiniausiems naudojimo atvejams;

h)	produktus ir įrangą, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso, ir kurie skirti sunaikinti, jei taikoma, technologijomis, nurodytomis 22 straipsnio 2 dalyje;

i)	produktus ir įrangą, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso ir kurie skirti 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytoms svarbiausioms analizės ir laboratorinėms reikmėms tenkinti;

j)	produktus ir įrangą, kuriuose yra halono arba kurių veikimas nuo jo priklauso ir kurie skirti 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems būtiniausiems naudojimo atvejams;

k)	produktus ir įrangą, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių ir kuriuos pateikti rinkai leista pagal 11 straipsnio 5 dalį.

3.   Importuoti 2 dalyje nurodytas prekes, išskyrus jų importą siekiant vežti tranzitu per Bendrijos muitų teritoriją arba importą siekiant įforminti joms laikino saugojimo, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūrą, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 450/2008, jeigu jos lieka Bendrijos muitų teritorijoje ne ilgiau negu 45 dienas ir vėliau nėra išleidžiamos į laisvą apyvartą Bendrijoje, sunaikinamos arba apdorojamos, leidžiama tik pateikus importo licenciją. Tas licencijas išduoda Komisija, patikrinusi, ar laikomasi 16 ir 20 straipsnių.

16 straipsnis

Importuotų kontroliuojamų medžiagų išleidimas į laisvą apyvartą Bendrijoje

1.   Ribojamas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiamų importuotų kontroliuojamų medžiagų kiekis. Komisija nustato apribojimus ir skiria kvotas įmonėms 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiui ir kiekvienam paskesniam 12 mėnesių laikotarpiui 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo tvarka.

1 dalyje nurodytos kvotos nustatomos tik šioms medžiagoms:

a)	kontroliuojamoms medžiagoms, jei jos naudojamos 10 straipsnyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytoms laboratorijų ir analizės reikmėms tenkinti ar būtiniausiems naudojimo atvejams;

b)	kontroliuojamoms medžiagoms, jei jos naudojamos kaip žaliava,

c)	kontroliuojamoms medžiagoms, jei jos naudojamos kaip technologijos agentai.

2.   Iki Komisijos pranešime nurodytos dienos 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų medžiagų importuotojai praneša Komisijai, koks Komisijos pranešime nurodytu laikotarpiu numatomas kontroliuojamų medžiagų poreikis, nurodydami jų rūšį ir kiekį. Vadovaudamasi tais pranešimais, Komisija nustato a, b ir c punktuose nurodytų medžiagų importo kiekybinius apribojimus.

17 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų ar produktų bei įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, eksportas

1.   Draudžiama eksportuoti kontroliuojamas medžiagas ar produktus bei įrangą, kuriuose yra minėtų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, išskyrus asmeninio naudojimosi daiktus.

2.   1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas eksportuojant:

a)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas svarbiausioms laboratorijų ir analitinėms 10 straipsnyje nurodytoms reikmėms tenkinti;

b)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas naudoti kaip žaliava;

c)	kontroliuojamas medžiagas, skirtas naudoti kaip technologijos agentai;

d)	produktus ir įrangą, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų, pagamintų pagal 10 straipsnio 7 dalį arba importuotų pagal 15 straipsnio 2 dalies h ir i punktus, arba kurių veikimas nuo jų priklauso;

e)

surinktus, recirkuliuotus ar regeneruotus halonus, kuriuos valstybės narės kompetentingų institucijų leidimus turinčios įmonės saugo naudoti būtiniausiais atvejais, nurodytais 13 straipsnio 1 dalyje, ir produktus bei įrangą, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, skirtus būtiniausiems naudojimo atvejams;

f)	gryniems arba regeneruotiems hidrochlorfluorangliavandeniliams, skirtiems visoms reikmėms, bet neskirtiems sunaikinti;

g)	iki 2014 m. gruodžio 31 d. metilbromidą, reeksportuojamą karantininiam apdorojimui arba apdorojimui prieš transportavimą;

h)	fiksuotų dozių inhaliatorius, pagamintus su chlorfluorangliavandeniliu, kurį naudoti leidimas suteiktas remiantis Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 3 straipsnio 1 dalimi.

3.   Nukrypdama nuo 1 dalies nuostatų Komisija, gavusi valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą ir laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos valdymo tvarkos, gali leisti eksportuoti produktus ir įrangą, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių, kai įrodoma, kad atsižvelgiant į konkrečios prekės ekonominę vertę ir numatytą likusį eksploatavimo laiką jos eksporto uždraudimas eksportuotojui sudarytų neproporcingai didelę naštą. Toks eksportas leidžiamas tik tuomet, jeigu Komisija iš anksto pateikia pranešimą importuojančiajai šaliai.

4.   Eksportuoti 2 ir 3 dalyse nurodytas prekes leidžiama tik turint licenciją, išskyrus reeksportą po vežimo tranzitu per Bendrijos muitų teritoriją, laikino saugojimo, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūros, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 450/2008, su sąlyga, kad reeksportas vykdomas ne vėliau negu 45 dienos po importo. Tą eksporto licenciją Komisija įmonėms išduoda prieš tai patikrinusi, ar jos laikosi 20 straipsnio.

18 straipsnis

Importo ir eksporto licencijavimas

1.   Komisija įdiegia ir tvarko elektroninę licencijavimo sistemą ir sprendimus dėl licencijų paraiškų priima per 30 dienų po jų gavimo.

2.   15 ir 17 straipsniuose nurodytų licencijų paraiškos teikiamos per 1 dalyje nurodytą sistemą. Prieš teikdamos licencijos paraišką įmonės užsiregistruoja toje sistemoje.

3.   Licencijos paraiškoje nurodoma:

a)	importuotojo ir eksportuotojo pavadinimai ir adresai;

b)	eksportuojanti ir importuojanti šalis;

c)

jei importuojamos arba eksportuojamos kontroliuojamos medžiagos, pateikiamas kiekvienos kontroliuojamos medžiagos aprašymas, įskaitant: i) komercinį aprašymą; ii) Kombinuotosios nomenklatūros kodą ir aprašymą, kaip nustatyta IV priede; iii) informaciją, ar medžiaga yra gryna, surinkta, recirkuliuota, ar regeneruota; iv) medžiagos kiekį metrinėje sistemoje naudojamais kilogramais; v) dėl halonų – deklaraciją, kad jie bus importuojami arba eksportuojami būtiniausiems naudojimo atvejams, nurodytiems 13 straipsnio 1 dalyje, nurodant atvejį;

d)

jei importuojami arba eksportuojami produktai ir įranga, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, nurodoma: i) produktų ir įrangos tipas ir pobūdis; ii) suskaičiuojamų daiktų – vienetų skaičius, apibūdinimas ir kiekvienos kontroliuojamos medžiagos kiekis (metriniais kilogramais) viename vienete; iii) nesuskaičiuojamų daiktų – bendras produkto kiekis, apibūdinimas ir kiekvienos kontroliuojamos medžiagos visas grynasis (neto) kiekis (metriniais kilogramais); iv) produktų ir įrangos galutinės paskirties šalis/šalys; v) ar juose esanti kontroliuojama medžiaga yra gryna, recirkuliuota, surinkta arba regeneruota; vi) produktų ir įrangos, kuriuose yra halono arba kurių veikimas nuo jo priklauso, importo ar eksporto atveju pateikiama deklaracija, kad jie bus importuojami arba eksportuojami 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems būtiniausiems naudojimo atvejams, nurodant atvejį; vii) produktų ir įrangos, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių arba kurių veikimas nuo jų priklauso, atveju, nuoroda į Komisijos leidimą, nurodytą 17 straipsnio 3 dalyje; viii) importuojamų ar eksportuojamų produktų ar įrangos Kombinuotosios nomenklatūros kodas;

e)	planuojamo importo tikslas, įskaitant numatomus muitinės veiksmus, ir, reikiamais atvejais, nurodoma konkreti muitinės procedūra;

f)	numatomo importo ar eksporto vieta ir numatoma data;

g)	muitinė, kurioje prekės bus deklaruojamos;

h)	jei importuojamos kontroliuojamos medžiagos arba produktai ir įranga, skirti sunaikinti, įrenginio, kuriame jie bus sunaikinami pavadinimas ir adresas;

i)	bet kuri papildoma, valstybės narės kompetentingos institucijos manymu reikalinga informacija.

4.   Kiekvienas importuotojas arba eksportuotojas praneša Komisijai apie visus su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija susijusius pakeitimus, kurie gali būti padaryti licencijos galiojimo metu.

5.   Komisija gali pareikalauti pateikti medžiagų, kurios bus importuojamos arba eksportuojamos, rūšį arba sudėtį patvirtinantį pažymėjimą ir šalyje, iš kurios importuojama arba į kurią eksportuojama, išduotos licencijos kopiją.

6.   Prireikus konkrečiu atveju Komisija gali jai pateiktus duomenis perduoti atitinkamų Šalių kompetentingomis institucijomis ir gali atmesti licencijos paraišką, jei nesilaikoma atitinkamų šiame reglamente numatytų įpareigojimų ir remdamasi šiais pagrindais:

a)	importo licencijos atveju, jei iš atitinkamos šalies kompetentingos institucijos pateiktos informacijos nustatoma, kad eksportuotojas nėra įmonė, turinti leidimą prekiauti atitinkama medžiaga toje šalyje;

b)

eksporto licencijos atveju, jei importuojančios šalies kompetentingos institucijos bus informavusios Komisiją, kad kontroliuojamos medžiagos importas būtų neteisėtos prekybos atvejis, neigiamai paveiktų importuojančios šalies kontrolės priemonių, nustatytų siekiant įvykdyti Protokole numatytus jos įsipareigojimus, įgyvendinimą arba dėl jo šalis viršytų Protokolu jai nustatytas kiekybines ribas.

7.   Komisija pateikia kiekvienos licencijos kopiją atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.

8.   Komisija kuo greičiau informuoja pareiškėją ir atitinkamą valstybę narę apie visas remiantis 6 dalies nuostatomis atmestus prašymus išduoti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių jos buvo atmestos.

9.   Komisija gali keisti šio straipsnio 3 dalyje ir IV priede išvardytų dalykų sąrašą. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

19 straipsnis

Neteisėtos prekybos stebėsenos priemonės

Komisija gali nustatyti papildomas kontroliuojamų medžiagų, naujų medžiagų arba produktų ir įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, kuriems įforminama laikino saugojimo, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūra, arba vežamų tranzitu per Bendrijos muitų teritoriją, arba vėliau reeksportuojamų, stebėsenos priemones, remdamasi galimos su tokiu prekių judėjimu susijusios neteisėtos prekybos rizikos vertinimu ir atsižvelgdama į tokių priemonių naudą aplinkai ir socialines ir ekonomines pasekmes.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

20 straipsnis

Prekyba su valstybe, nesančia Protokolo šalimi ir su teritorija, kuriai netaikomas Protokolas

1.   Kontroliuojamas medžiagas ir produktus bei įrangą, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, importuoti iš bet kurios valstybės, nesančios Protokolo šalimi, ir į ją eksportuoti draudžiama.

2.   Komisija gali nustatyti taisykles, taikytinas į laisvą apyvartą Bendrijoje išleidžiant iš bet kurios valstybės, nesančios Protokolo šalimi, importuotus produktus bei įrangą, pagamintus naudojant kontroliuojamas medžiagas, tačiau kuriuose nėra medžiagų, kurios gali būti identifikuotos kaip kontroliuojamos medžiagos. Tokie produktai ir įranga identifikuojami remiantis Šalims periodiškai duodamais techninio pobūdžio patarimais. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.   Nukrypdama nuo 1 dalies, Komisija gali leisti prekiauti kontroliuojamomis medžiagomis ir produktais bei įranga, kuriuose yra tokių medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, arba kurie pagaminti naudojant vieną ar daugiau tokių medžiagų, su valstybe, nesančia Protokolo Šalimi, jeigu, vadovaujantis Protokolo 4 straipsnio 8 dalimi, Šalių susitikime nustatoma, jog valstybė, nesanti Protokolo šalimi, visapusiškai laikosi Protokolo ir pateikė Protokolo 7 straipsnyje išvardytus reikiamus duomenis. Komisija laikosi šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos.

4.   Atsižvelgiant į bet kurį pagal antrą pastraipą priimtą sprendimą, 1 dalis taikoma kiekvienai teritorijai, kuriai netaikomas Protokolas, taip pat kaip ir bet kuriai valstybei, nesančiai Protokolo šalimi.

Jei teritorijos, kurioms netaikomas Protokolas, institucijos visapusiškai laikosi Protokolo ir pateikė Protokolo 7 straipsnyje išvardytus reikiamus duomenis, Komisija gali nuspręsti, kad toje teritorijoje netaikomos kai kurios arba visos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

Komisija laikosi 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos.

21 straipsnis

Produktų ir įrangos, kuriuose yra kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, sąrašas

Komisija ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. pateikia produktų ir įrangos, kuriuose gali būti kontroliuojamų medžiagų arba kurių veikimas gali nuo jų priklausyti, ir Kombinuotosios nomenklatūros kodų sąrašą, kuriuo turi vadovautis valstybių narių muitinės.

V SKYRIUS

IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖ

22 straipsnis

Naudotų kontroliuojamų medžiagų surinkimas ir naikinimas

1.   Kontroliuojamos medžiagos, kurių yra šaldymo ir oro kondicionavimo, šiluminių siurblių įrangoje, taip pat įrangoje, kurioje yra tirpiklių, arba priešgaisrinėse sistemose ir gesintuvuose, atliekant jų techninę priežiūrą, juos remontuojant arba prieš juos išmontuojant ir pašalinant, surenkamos sunaikinti, recirkuliuoti ar regeneruoti.

2.   Kontroliuojamos medžiagos ir produktai, kuriuose yra tokių medžiagų, naikinami tik taikant technologijas, išvardytas VII priede, arba kontroliuojamų medžiagų, nenurodytų šiame priede, atveju, taikant mažiausiai aplinkai žalingą naikinimo technologiją, nesusijusią su pernelyg didelėmis išlaidomis, jei tokios technologijos naudojamos laikantis Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų dėl atliekų ir laikomasi papildomų tų teisės aktų reikalavimų.

3.   Atsižvelgdama į technologijų raidą Komisija gali iš dalies keisti VII priedą.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

4.   Kontroliuojamos medžiagos, esančios kituose, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytuose produktuose ir įrangoje, jei techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, surenkamos sunaikinti, recirkuliuoti arba regeneruoti arba, taikant 2 dalyje nurodytas technologijas, sunaikinamos prieš tai jų nesurinkus.

Komisija nustato šio reglamento priedą, kuriame pateikiamas sąrašas produktų ir įrangos, iš kurių kontroliuojamas medžiagas surinkti arba sunaikinti produktus ir įrangą prieš tai nesurinkus kontroliuojamų medžiagų laikoma techniškai ir ekonomiškai įmanoma, prireikus nurodydama taikytinas technologijas. Su bet kokiu tokį priedą nustatančios priemonės projektu pateikiamas jį pagrindžiantis išsamus išlaidų ir naudos ekonominis įvertinimas, atsižvelgiant į atskiras valstybių narių aplinkybes.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5.   Valstybės narės imasi priemonių, skirtų kontroliuojamų medžiagų surinkimui, recirkuliavimui, regeneravimui ir sunaikinimui skatinti, ir nustato būtiniausius kvalifikacinius reikalavimus, keliamus šioje srityje dirbantiems darbuotojams.

Komisija įvertina priemones, kurių ėmėsi valstybės narės, ir gali, atsižvelgdama į šį įvertinimą ir techninę bei kitą atitinkamą informaciją, prireikus priimti su minėtais būtiniausiais kvalifikaciniais reikalavimais susijusias priemones.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

23 straipsnis

Kontroliuojamų medžiagų nuotėkis ir išmetimas

1.   Įmonės imasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kontroliuojamų medžiagų nuotėkio ir išmetimo arba kad jis būtų kaip įmanoma labiau sumažintas.

2.   Įmonės, eksploatuojančios šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangą ar priešgaisrinės apsaugos sistemas, įskaitant jų grandines, kuriose yra kontroliuojamų medžiagų, užtikrina, kad stacionariosios įrangos arba sistemų:

a)	kuriose yra 3 kg ar daugiau kontroliuojamų medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 12 mėnesių; ši nuostata netaikoma įrangai su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios yra atitinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau nei 6 kg kontroliuojamų medžiagų;

b)	kuriose yra 30 kg ar daugiau kontroliuojamų medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas šešis mėnesius;

c)	kuriose yra 300 kg ar daugiau kontroliuojamų medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas tris mėnesius;

ir kad nustatytas nuotėkis būtų pašalintas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų.

Įrangos ar sistemos, kurioje buvo aptiktas nuotėkis, sandarumas tikrinamas per vieną mėnesį po nuotėkio pašalinimo, siekiant užtikrinti, kad gedimas pašalintas.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės saugo duomenis apie papildytų medžiagų kiekį ir tipą bei apie šioje dalyje nurodytos įrangos ar sistemos techninės priežiūros, remonto ar galutinio šalinimo metu surinktų kontroliuojamų medžiagų kiekį ir tipą. Taip pat jos saugo kitus atitinkamus duomenis, įskaitant informaciją apie techninę priežiūrą ar remontą atlikusią bendrovę arba specialistą, taip pat įvykdytų sandarumo patikrinimo datas ir rezultatus. Valstybės narės kompetentingai institucijai ir Komisijai paprašius, joms pateikiami minėtieji registracijos įrašai.

4.   Valstybės narės nustato būtiniausius kvalifikacinius reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą vykdantiems darbuotojams. Atsižvelgdama į priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, įvertinimą ir techninę bei kitą atitinkamą informaciją, Komisija gali nustatyti su minėtų būtiniausių kvalifikacinių reikalavimų derinimu susijusias priemones.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

5.   Įmonės imasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kontroliuojamų medžiagų, naudojamų kaip žaliava arba technologijos agentai, nuotėkio ir išmetimo arba kad jis būtų kuo labiau sumažintas.

6.   Įmonės imasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad gaminant kitas chemines medžiagas būtų išvengta netyčia susidariusių kontroliuojamų medžiagų nuotėkio ir išmetimo arba kad jis būtų kuo labiau sumažintas.

7.   Komisija gali nustatyti technologijų ir būdų, kuriuos turėtų taikyti įmonės, sąrašą, kad išvengtų kontroliuojamų medžiagų nuotėkio arba jį kuo labiau sumažintų.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, inter alia, jį papildant, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

VI SKYRIUS

NAUJOS MEDŽIAGOS

24 straipsnis

Naujos medžiagos

1.   Gaminti, importuoti, pateikti rinkai, naudoti ir eksportuoti II priedo A dalyje nurodytas naujas medžiagas draudžiama. Šis draudimas netaikomas naujoms medžiagoms, kurios naudojamos kaip žaliava ar laboratorijų ir analizės reikmėms, importuojamos siekiant vežti tranzitu per Bendrijos muitų teritoriją arba importuojamos taikant laikino saugojimo, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūras, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 450/2008, nebent joms būtų pritaikytas kitoks muitinės sankcionuotas režimas, nurodytas tame reglamente, ar eksportuojamoms medžiagoms, kurias anksčiau importuojant buvo taikyta išimtis.

2.   Komisija prireikus įtraukia į II priedo A dalį šio priedo B dalyje nurodytas medžiagas, kurios, kaip nustatyta, eksportuojamos, importuojamos, gaminamos arba pateikiamos į rinką reikšmingais kiekiais ir kurioms Protokolo Mokslinio vertinimo grupė nustatė reikšmingą ozono ardymo potencialą, ir, reikiamais atvejais, nustato galimas 1 dalies taikymo išimtis.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

3.   Atsižvelgusi į atitinkamą mokslinę informaciją, Komisija prireikus į II priedo B dalį įtraukia medžiagas, kurios nėra kontroliuojamos medžiagos, tačiau kurioms Protokolo Mokslinio vertinimo grupė arba kita pripažinta lygiavertės svarbos institucija nustatė reikšmingą ozono ardymo potencialą. Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

VII SKYRIUS

KOMITETAS, ATASKAITŲ TEIKIMAS, TIKRINIMAS IR NUOBAUDOS

25 straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis – vienas mėnuo.

3.   Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

26 straipsnis

Valstybių narių ataskaitų teikimas

1.   Kasmet iki birželio 30 d. valstybės narės elektronine forma pateikia Komisijai tokią informaciją apie praėjusius kalendorinius metus:

a)	apie metilbromido, kurį pagal 12 straipsnio 2 ir 3 dalis jų teritorijoje buvo leista naudoti karantininiam apdorojimui ir apdorojimui prieš transportavimą, kiekį, metilbromido naudojimo priežastis ir pažangą, padarytą vertinant ir naudojant alternatyvias medžiagas;

b)	apie esantį įrangoje, naudotą ir saugomą halonų kiekį, skirtą būtiniausiems naudojimo atvejams, numatytiems 13 straipsnio 1 dalyje, priemones, kurių buvo imtasi išmetamam jų kiekiui sumažinti, apskaičiuotą išmestą jų kiekį bei pažangą, padarytą vertinant ir naudojant tinkamas alternatyvas;

c)	apie neteisėtos prekybos atvejus, visų pirma tuos, kurie nustatyti tikrinant pagal 28 straipsnį.

2.   Komisija 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo tvarka nustato 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo formą.

3.   Komisija gali keisti 1 dalį.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

27 straipsnis

Įmonių ataskaitų teikimas

1.   Kasmet iki kovo 31 d. kiekviena įmonė pateikia Komisijai, nusiuntusi kopiją atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, 2–6 dalyse išvardytus praėjusių kalendorinių metų duomenis apie kiekvieną kontroliuojamą medžiagą ir apie kiekvieną II priede nurodytą naują medžiagą.

2.   Kiekvienas gamintojas nurodo:

a)	bendrą kiekvienos 1 dalyje nurodytos medžiagos gamybos apimtį;

b)	Bendrijos rinkai pateiktą arba savo reikmėms sunaudotą gamybą, atskirai nurodydamas gamybą, skirtą naudoti kaip žaliava, technologijos agentai, ir kitoms reikmėms;

c)	gamybą, skirtą svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms tenkinti Bendrijoje, kurioms licencija gauta pagal 10 straipsnio 6 dalį;

d)	pagal 10 straipsnio 8 dalį gaminti leistą gamybą, skirtą svarbiausioms Šalių laboratorijų ar analitinėms reikmėms patenkinti;

e)	pagal 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis leidžiamos gaminti gamybos kiekio padidėjimą dėl gamybos racionalizavimo;

f)	recirkuliuotus, regeneruotus arba sunaikintus kiekius ir taikomą naikinimo technologiją, taip pat kiekius, susidariusius ir sunaikintus kaip šalutiniai produktai, kaip nurodyta 3 straipsnio 14 dalyje;

g)	visas atsargas;

h)	iš kitų gamintojų Bendrijoje pirktas ir jiems parduotas medžiagas.

3.   Kiekvienas importuotojas apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą medžiagą pateikia šią informaciją:

a)

į laisvą apyvartą Bendrijoje išleistą kiekį, atskirai nurodydamas kiekį, importuotą naudoti kaip žaliava ir technologijos agentai, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms tenkinti, kurioms licencija gauta pagal 10 straipsnio 6 dalį, karantininiam apdorojimui, apdorojimui prieš transportavimą ir sunaikinimui. Importuotojai, kurie importavo sunaikinti skirtas kontroliuojamas medžiagas, taip pat nurodo kiekvienos medžiagos galutinę (-es) paskirties vietą (-as) ir atskirai pateikia į kiekvieną iš šių vietų pristatytos kiekvienos medžiagos kiekį ir naikinimo įmonės, kuriai medžiaga buvo pristatyta, pavadinimą ir adresą;

b)	pagal kitas muitinės procedūras importuotų medžiagų kiekį, atskirai nurodant muitinės procedūrą ir numatytą naudojimo paskirtį;

c)	panaudotų 1 dalyje nurodytų medžiagų, importuotų recirkuliuoti arba regeneruoti, kiekį;

d)	visas atsargas;

e)	iš kitų įmonių Bendrijoje pirktas ir jiems parduotas medžiagas;

f)	eksportuojančią šalį.

4.   Kiekvienas eksportuotojas apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą medžiagą pateikia šią informaciją:

a)

eksportuotų tokių medžiagų kiekį, atskirai nurodydamas į kiekvieną paskirties šalį eksportuotą kiekį ir kiekį, eksportuotą naudoti kaip žaliava, technologijos agentai, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, būtiniausiems naudojimo atvejams, karantininiam apdorojimui ir apdorojimui prieš transportavimą;

b)	visas atsargas;

c)	iš kitų įmonių Bendrijoje pirktas ir jiems parduotas medžiagas;

d)	paskirties šalį.

5.   Kiekviena įmonė, naikinanti 1 dalyje nurodytas medžiagas, kurių neapima 2 dalis, nurodo:

a)	tokių sunaikintų medžiagų kiekį, įskaitant produktuose arba įrangoje buvusį kiekį;

b)	tokių medžiagų, kurios dar bus sunaikintos, atsargas, įskaitant produktuose arba įrangoje esantį kiekį;

c)	taikomą naikinimo technologiją.

6.   Kiekviena įmonė, naudojanti kontroliuojamas medžiagas kaip žaliavą arba technologijos agentus, pateikia šią informaciją:

a)	tokių medžiagų, naudojamų kaip žaliava ar technologijos agentai, kiekį;

b)	tokių medžiagų atsargas;

c)	susijusius procesus ir išmetamus kiekius.

7.   Kasmet iki kovo 31 d. kiekvienas gamintojas ar importuotojas, turintis 10 straipsnio 6 dalyje nurodytą licenciją, pateikia Komisijai, nusiuntęs kopiją atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai, ataskaitą apie kiekvienos medžiagos, kuriai jis gavo leidimą, naudojimo pobūdį, praėjusiais metais sunaudotą kiekį, atsargų kiekį, visą recirkuliuotą, regeneruotą arba sunaikintą kiekį, Bendrijos rinkai pateiktų ir (arba) eksportuotų produktų ir įrangos, kuriuose yra tų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, kiekį.

8.   Komisija imasi reikiamų priemonių gautos informacijos konfidencialumui išsaugoti.

9.   1–7 dalyse nurodytų ataskaitų forma nustatoma 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta valdymo tvarka.

10.   Komisija gali keisti šio straipsnio 1–7 dalyse nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus.

Tos priemonės, skirtos šio reglamento neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

28 straipsnis

Tikrinimas

1.   Valstybės narės, taikydamos rizika grindžiamą metodą, tikrina, ar įmonės laikosi šio reglamento, taip pat atlieka importuojamų ir eksportuojamų kontroliuojamų medžiagų ir produktų bei įrangos, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, patikrinimus. Valstybių narių kompetentingos institucijos atlieka tyrimus, kurie, Komisijos manymu, yra būtini pagal šį reglamentą.

2.   Komisijai ir valstybės narės, kurios teritorijoje būtina atlikti tyrimus, kompetentingai institucijai susitarus, Komisijos pareigūnai padeda tos institucijos pareigūnams atlikti jų pareigas.

3.   Vykdydama šiuo reglamentu paskirtas užduotis, Komisija gali gauti visą reikiamą informaciją iš valstybių narių Vyriausybių ir kompetentingų institucijų bei įmonių. Prašydama informacijos iš įmonės, Komisija valstybės narės, kurios teritorijoje yra įmonės būstinė, kompetentingai institucijai tuo pat metu siunčia prašymo kopiją.

4.   Komisija imasi reikiamų veiksmų, kad būtų skatinamas tinkamas nacionalinių institucijų ir Komisijos bei nacionalinių institucijų tarpusavio keitimasis informacija ir bendradarbiavimas.

Komisija imasi reikiamų priemonių pagal šį straipsnį gautos informacijos konfidencialumui išsaugoti.

5.   Valstybė narė, kitos valstybės narės prašymu, gali tikrinti arba tirti savo teritorijoje esančias įmones, kurios įtariamos dalyvavimu neteisėtai gabenant kontroliuojamas medžiagas, ir kurios veikia tos valstybės narės teritorijoje.

29 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taisykles ir imasi visų būtinų jų įgyvendinimo užtikrinimo priemonių. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės praneša Komisijai apie tas nuostatas ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Panaikinimas

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

---

(1)  OL C 100, 2009 4 30, p. 135.

(2)  2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 244, 2000 9 29, p. 1.

(4)  OL L 297, 1988 10 31, p. 8.

(5)  OL L 258, 2008 9 26, p. 68.

(6)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.

(7)  OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(8)  OL L 307, 2003 11 24, p. 1.

(9)  OL 196, 1967 8 16, p. 1.

(10)  OL L 200, 1999 7 30, p. 1.

(11)  OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(12)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(13)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(14)  OL L 118, 2001 4 27, p. 41.

(15)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16)  OL L 114, 2006 4 27, p. 9. Direktyva 2006/12/EB buvo panaikinta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinančia tam tikras direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3), nuo 2010 m. gruodžio 12 d.

(17)  OL L 377, 1991 12 31, p. 20.

(18)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

---

---

---

---

---

---

---

---

---