This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52018AR4106
Opinion of the European Committee of the Regions on ‘European Globalisation Adjustment Fund’
Europos regionų komiteto nuomonė. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas
Europos regionų komiteto nuomonė. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas
COR 2018/04106
OL C 86, 2019 3 7, p. 239–258
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
7.3.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 86/239 |
Europos regionų komiteto nuomonė. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas
(2019/C 86/12)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
1 pakeitimas
Reglamento pavadinimas
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ( EGF ) |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos pereinamojo laikotarpio paramos fondo ( ETSF ) |
Paaiškinimas
Reglamento projekto 2 straipsnyje aiškiai numatyta išplėsti fondo taikymo sritį neapsiribojant globalizacija. Pavadinimą reikėtų pakeisti visame tekste.
2 straipsnis
1 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsn yje , įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“; |
įgyvendinant fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 9 ir 10 straipsn iuose , įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Remiantis SESV 8 straipsniu, valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“; |
Paaiškinimas
Įtraukiamos svarbios teisinės nuorodos.
3 pakeitimas
6 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo (20) Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Nepaisant labai didelių atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl vis spartesnės technologinės pažangos šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau , derinant ekonomikos atvirumą ir technologinę pažangą su socialine apsauga ; |
savo Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija nustatė, kad išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių labiausiai lemia su prekyba susijusi globalizacija ir technologiniai pokyčiai. Todėl nepaisant atviresnės prekybos ir tolesnės pasaulio ekonomikų integracijos privalumų, būtina kovoti su šiuo neigiamu šalutiniu poveikiu , kurį ypač patiria tam tikros verslo sritys, tam tikros įmonės, tam tikros pažeidžiamesnių darbuotojų grupės ir tam tikri regionai . Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl technologinių ir aplinkosauginių pokyčių šis poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, bus būtina užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau ir plačiau numatomas tuo pat metu globalizacijos ir technologinių bei aplinkosauginių pokyčių daromas neigiamas poveikis ; |
Paaiškinimas
Savaime suprantama.
4 pakeitimas
14 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį EGF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 250 . Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui; |
kaip jau minėta, norint išsaugoti europinį ETSF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Tas poveikis turėtų būti apibrėžtas kaip minimalus per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičius. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 150 . Tuo pačiu metu vykstančios atleidimų skirtinguose to paties regiono sektoriuose bangos taip pat gali padaryti labai didelį poveikį vietos darbo rinkai, todėl turėtų būti suteikta galimybė teikti regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis , pavyzdžiui, regionuose, kuriems aukštas nedarbo lygis jau daro didelį poveikį, paraiškas galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui; |
Paaiškinimas
Siekiama suderinti su 5 straipsnyje siūlomais teisėkūros pakeitimais.
5 pakeitimas
15 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir jo įgyvendinimo bendro finansavimo norma turėtų būti tokia pati, kaip atitinkamos valstybės narės ESF+ norma ; |
siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo ir jo įgyvendinimo bendro finansavimo norma turėtų būti ne mažesnė nei 60 % Šis mažiausias procentinis dydis gali būti padidintas dar 5 %, jei bus numatytos objektyvios ir operatyvinės numatymo ir restruktūrizavimo priemonės ir instrumentai ; |
Paaiškinimas
Siekiama suderinti su 14 straipsnio 2 dalyje siūlomais teisėkūros pakeitimais.
6 pakeitimas
19 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
||||
|
Piniginių išmokų įtraukimą į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą visada reikėtų taikyti kaip papildomą priemonę, kai kartu imamasi ir aktyvių priemonių . Be to, bendrovės turėtų būti skatinamos prisidėti prie nacionalinio bendro ETSF priemonių finansavimo , jeigu tai yra suderinama . |
||||
|
Kita vertus, darbuotojų judumo, kuris reiškia persikėlimą į kitas vietoves, rėmimas turi būti kraštutinė priemonė, nes tai daro destabilizuojantį poveikį ir prarandamas regiono patrauklumas; |
Paaiškinimas
Pagal restruktūrizavimo politiką turėtų būti skatinama užimtumui ir augimui palanki aplinka ir priimamos priemonės, leidžiančios darbuotojams grįžti į aktyvų gyvenimą, įskaitant išimtinę ribotos trukmės pagalbą.
Į šį procesą turi būti aktyviai įtrauktos regionų valdžios institucijos, nes jos yra susipažinusios su realia padėtimi ir ją valdo.
7 pakeitimas
Naujas punktas po 19 konstatuojamosios dalies
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija pripažįsta stiprų nevienodo globalizacijos teritorinio poveikio regioninį aspektą, nes verslo sukurtos ir technologinių pokyčių nulemtos naujos darbo vietos nebūtinai atsiranda tose pačiose vietovėse, kuriose buvo panaikintos senosios darbo vietos, ir labai dažnai atleisti darbuotojai neturi gebėjimų, reikalingų minėtoms naujoms darbo vietoms užimti. Todėl sudarant ES prekybos susitarimus reikėtų kartu vertinti teritorinį poveikį, nes tai yra priemonė, kuria kompetentingoms institucijoms sudaromos sąlygos iš anksto nustatyti ir kiekybiškai apibrėžti galimą asimetrinį prekybos susitarimo poveikį, pasirengti tam poveikiui, numatyti pokyčius ir išspręsti galimo restruktūrizavimo klausimą sukuriant strategijas, pagrįstas tinkamu politikos priemonių deriniu ir efektyviu ES lėšų naudojimu; |
Paaiškinimas
Regionų komitetas remia ES prekybos politiką, jeigu ją vykdant atliekami teritorinio poveikio vertinimai, kuriuos rengiant nustatomi galimi padariniai ir į kuriuos atsižvelgiant formuojamos skaidrios ir pagrįstais įrodymais paremtos politikos priemonės.
8 pakeitimas
20 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Pirmenybė turi būti teikiama darbo vietų kūrimui konkrečiose vietovėse, kuriose buvo atleisti darbuotojai.
9 pakeitimas
23 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Siekiama pabrėžti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti nagrinėjant paraišką.
10 pakeitimas
39 konstatuojamoji dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Darbuotojų sąvoka neatrodo tinkama vartoti norminėje nuostatoje, kurioje apibūdinami piliečiai arba dirbantys asmenys. Gausu literatūros, kurioje dirbantys asmenys pripažįstami ir jiems numatoma daug platesnė socialinė ir darbo dimensija, neapsiribojant jų laikymu vien materialiniu gamybos veiksniu.
11 pakeitimas
Naujas punktas po 39 konstatuojamosios dalies
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
viešosios investicijos į gebėjimus ir žmogiškąjį kapitalą turi būti geriau derinamos su pažangiosios specializacijos strategijomis ir planuojamos vadovaujantis į atitinkamą teritoriją orientuotu požiūriu, išnagrinėjant, kokių konkrečių problemų ir iššūkių struktūriniai pokyčiai gali sukelti regiono ir (arba) vietos ekonomikoje. Kita vertus, kadangi šiuos gebėjimus reikia pritaikyti prie regiono pramonės poreikių, ekonomikos vystymosi strategijos turi būti koordinuojamos su švietimo ir užimtumo politika, kad įgūdžiai būtų vystomi vietos lygmeniu; |
Paaiškinimas
Norima pabrėžti, kad viešąsias investicijas į gebėjimus reikia suderinti su konkretaus regiono specifika ir regionų vystymąsi susieti su švietimo ir užimtumo politikos priemonėmis, kad jų poveikis būtų kuo didesnis.
12 pakeitimas
2 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
EGF , padėdamas atleistiems darbuotojams prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, prisideda prie geresnio globalizacijos ir technologinės pažangos teikiamos naudos paskirstymo . Tai darydamas EGF padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą. |
ETSF , padėdamas darbuotojams , kuriems skiriama ši pagalba, prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, remia socialinę ir ekonominę transformaciją, kuri yra globalizacijos ir technologinių bei aplinkosauginių permainų padarinys . Tai darydamas ETSF padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą. |
Paaiškinimas
Ši formuluotė yra platesnė – ji apima atleistus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ir šioje nuomonėje siūlomus įtraukti „sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus, kuriems gresia atleidimas“.
13 pakeitimas
3 straipsnio 1 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
1. Bendras iniciatyvos tikslas – parodyti solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl netikėto didelio masto restruktūrizavimo, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir juos paremti. |
1. Bendras iniciatyvos tikslas – parodyti atsakomybę ir solidarumą su atleistais darbuotojais ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko dėl netikėto didelio masto restruktūrizavimo, taip pat su sunkumų patiriančių įmonių darbuotojais, kuriems gresia atleidimas, kaip nustatyta 5 straipsnyje, ir juos paremti. |
Paaiškinimas
Rinkų globalizacijos arba krizės pasekmės gali būti Komisijos politikos šalutinis poveikis. Fondu norima parodyti ne tik solidarumą, bet ir ES atsakomybę už savo sprendimus.
Formuluotė „sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, kuriems gresia atleidimas“ atitinka šios nuomonės pasiūlymą.
14 pakeitimas
3 straipsnio 2 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
2. Konkretusis EGF tikslas – teikti paramą didelio masto netikėto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma susijusiais su globalizacijos keliamais uždaviniais (pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ginčais dėl prekybos, finansų ar ekonomikos krizėmis, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos) arba su skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padariniais. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms. |
2. Konkretusis ETSF tikslas – teikti paramą didelio masto netikėto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma susijusiais su globalizacijos keliamais uždaviniais (pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, ginčais dėl prekybos, sprendimais, priimtais pagal ES prekybos apsaugos priemonių sistemą, finansų ar ekonomikos krizėmis, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos) arba su skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padariniais. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms , kaip apibrėžta 4 straipsnyje . |
Paaiškinimas
Dėl antidempingo priemonių netaikymo neigiamą poveikį patyrę darbuotojai turėtų galėti automatiškai naudotis Europos pereinamojo laikotarpio paramos fondo taisyklėse numatytomis teisėmis ir susijusiomis priemonėmis.
Baigiamoji nuoroda į 4 straipsnį reiškia, kad būtina įtraukti grupių, kurios laikomos esančiomis nepalankiausioje padėtyje, apibrėžtį.
15 pakeitimas
4 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||||||||||||
Apibrėžtys |
Apibrėžtys |
||||||||||||||||||
Šiame reglamente: |
Šiame reglamente: |
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||
|
|
Paaiškinimas
Tikslinga aiškiai pateikti pasiūlymo dėl reglamento bendrąsias nuorodas į „palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus“ arba „pačioje nepalankiausioje padėtyje esančias grupes“, jų nesukonkretinant. Taip pat siūloma iš naujo apsvarstyti jaunimo įtrauktį ir lyčių bei lygybės aspektus.
16 pakeitimas
5 straipsnio 1 ir 2 dalys
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
Intervencijos kriterijai |
Intervencijos kriterijai |
||||
1. Valstybės narės iš EGF teikiamos finansinės paramos priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, gali prašyti vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis. |
1. Valstybės narės iš ETSF teikiamos finansinės paramos priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir veiklą nutraukusiems savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, gali prašyti vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis. |
||||
2. EGF finansinė parama teikiama didelio masto restruktūrizavimo atveju, dėl kurio: |
2. ETSF finansinė parama teikiama didelio masto restruktūrizavimo atveju, dėl kurio: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
3. Mažose darbo rinkose arba paraišką teikiančios valstybės narės tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač tais atvejais, kai teikiama su MVĮ susijusi paraiška, pagal šį straipsnį teikiama paraiška skirti finansinę paramą gali būti laikoma priimtina, net jei 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatyti kriterijai tenkinami nevisiškai, kai atleidimas daro didelį poveikį užimtumui ir vietos ar regiono ekonomikai. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo, kurie iš 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatytų kriterijų tenkinami nevisiškai. Bendra išskirtinėmis aplinkybėmis skiriamos paramos suma negali viršyti 15 % didžiausios metinės EGF sumos. |
3. Mažose darbo rinkose arba paraišką teikiančios valstybės narės tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač tais atvejais, kai teikiama su MVĮ susijusi paraiška, pagal šį straipsnį teikiama paraiška skirti finansinę paramą gali būti laikoma priimtina, net jei 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatyti kriterijai tenkinami nevisiškai, kai atleidimas daro didelį poveikį užimtumui ir vietos ar regiono ekonomikai. Paraišką teikianti valstybė narė nurodo, kurie iš 1 dalies a punkte, b punkte arba c punkte nustatytų kriterijų tenkinami nevisiškai. Bendra išskirtinėmis aplinkybėmis skiriamos paramos suma negali viršyti 15 % didžiausios metinės ETSF sumos. |
Paaiškinimas
Norima suvienodinti ir suderinti su 3 straipsnio redakcija.
Mažesnės atleistų darbuotojų grupės galimybės gauti paramą padidėja, atsižvelgiant į nedidelį įmonių dydį: didelio masto atleidimo atvejai nėra tokie dažni.
Neaišku, kodėl nustatomi skirtingi terminai. Siūloma laikotarpį suvienodinti ir pailginti iki devynių mėnesių.
17 pakeitimas
5 straipsnio 4 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
4. EGF lėšų mobilizuoti negalima, jei darbuotojai atleidžiami dėl valstybių narių biudžeto sumažinimo, darančio poveikį viešaisiais finansais finansuojamiems sektoriams. |
|
Paaiškinimas
Pagalba turėtų būti prieinama visiems atleistiems darbuotojams, neišskiriant sektorių, kurie yra priklausomi nuo viešojo finansavimo. Be to, susijusioms institucijoms gali būti ypač sunku nustatyti, kurie sektoriai finansuojami viešaisiais finansais, o kurie ne.
18 pakeitimas
Nauja 5 straipsnio dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
4 (arba 5). Valstybės narės į paraiškas dėl ETSF finansinės paramos kaip paramos gavėjus gali įtraukti sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus, kuriems gresia atleidimas (remiantis Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2014/C 249/01) pateikta tokių įmonių apibrėžtimi), kartu su kitais pirmesnėse dalyse nurodytais paramos gavėjais, kad jie galėtų išimtinėmis sąlygomis dalyvauti tikslinio mokymo ir perkvalifikavimo veikloje, įskaitant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių gebėjimų ir kitų skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių ugdymą, jei ši veikla neįtraukta į priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar galiojančias kolektyvines sutartis atsako įmonės, sąrašą. |
Paaiškinimas
Skaitmeninei transformacijai būtinas tam tikras visų Europos piliečių skaitmeninio raštingumo lygis ir šios individualiai pritaikytos paslaugos skaitmeniniams gebėjimams įgyti pirmiausiai turi būti skirtos darbuotojams, kuriems gresia atleidimas.
19 konstatuojamoji dalis
Nauja 7 straipsnio paskutinė pastraipa
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Paramos gavėjais taip pat gali būti laikomi sunkumų patiriančių įmonių darbuotojai, kuriems gresia atleidimas, taikant apribojimus, kaip nustatyta 5 straipsnio 4 dalyje (arba 5 straipsnio 5 dalyje). |
Paaiškinimas
Ši formuluotė atitinka ir papildo ankstesniame straipsnyje pateiktas nuostatas.
20 pakeitimas
8 straipsnis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||
Reikalavimus atitinkančios priemonės |
Reikalavimus atitinkančios priemonės |
||||||||
1. EGF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, padedančias tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams, reintegruotis į darbo rinką ar pradėti dirbti savarankiškai. |
1. ETSF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, padedančias tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams, reintegruotis į darbo rinką ar pradėti dirbti savarankiškai. |
||||||||
Skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas bet kokio prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas. Mokymo lygis pritaikomas prie atitinkamo paramos gavėjo kvalifikacijos ir poreikių. |
Skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti privalomas bet kokio prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontalusis elementas. Mokymo lygis pritaikomas prie atitinkamo paramos gavėjo kvalifikacijos ir poreikių , konkrečių regiono ir (arba) vietos ekonomikoje kylančių uždavinių ir visų pirma prie darbuotojų, kuriems gresia atleidimas, įgūdžių . |
||||||||
Suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, be kita ko, gali sudaryti:
|
Suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, be kita ko, gali sudaryti:
|
||||||||
Su b punkte nustatytomis priemonėmis susijusios išlaidos negali viršyti 35 % visų šioje dalyje nurodytų suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidų. |
Su b punkte nustatytomis priemonėmis susijusios išlaidos negali viršyti 35 % visų šioje dalyje nurodytų suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo išlaidų , išskyrus atvejus, kai paramos gavėjai laikomi pažeidžiamais asmenimis, – tokiais atvejais ši norma gali siekti iki 50 % |
||||||||
Investicijos į savarankišką darbą, savo verslo kūrimą ar įmonę perimantiems darbuotojams negali viršyti 20 000 EUR vienam atleistam darbuotojui. |
Investicijos į savarankišką darbą, savo verslo kūrimą ar įmonę perimantiems darbuotojams negali viršyti 20 000 EUR vienam atleistam darbuotojui. |
||||||||
|
Šios investicijos turi būti skiriamos projektams, kurie atitinka techninio, ekonominio ir finansinio įgyvendinamumo sąlygas, o valdžios institucijos šiuo tikslu numato papildomas ir mentorystės priemones, kuriomis užtikrinamas šių projektų įgyvendinamumas. |
||||||||
Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimas gebėjimų reikmes. Suderintas paslaugų paketas turi derėti su tausaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos tendencijomis ir turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidą ir į vietos darbo rinkos paklausą. |
Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimas gebėjimų reikmes. Suderintas paslaugų paketas turi derėti su tausaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos tendencijomis ir turi būti atsižvelgiama į skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidą ir į paklausą regiono ir (arba) vietos darbo rinkoje, užtikrinant, kad regionų ir (arba) vietos valdžios institucijos aktyviai dalyvautų rengiant paslaugų paketus . |
||||||||
2. EGF finansinė parama neskiriama šioms priemonėms: |
2. ETSF finansinė parama neskiriama šioms priemonėms: |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
EGF remiamos priemonės nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių. |
ETSF remiamos priemonės nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių. |
||||||||
3. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas rengiamas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba su socialiniais partneriais. |
3. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas rengiamas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba su socialiniais partneriais ir aktyviai dalyvaujant regionų ir vietos valdžios institucijoms . |
||||||||
4. Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF finansinė parama gali būti teikiama parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai. |
4. Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF finansinė parama gali būti teikiama parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai , taip pat šių regionų ir (arba) vietos valdžios institucijų, kuriose vykdoma reikšminga ir nenumatyta restruktūrizacija, pajėgumų stiprinimo priemonėms . |
Paaiškinimas
Dėl struktūrinių pokyčių tam tikrose teritorijose kyla specifinių problemų, todėl turėtų įsitraukti regionų valdžios institucijos.
Atsižvelgiant į 4 straipsnio pasiūlymą siūlomas palankesnis požiūris į pažeidžiamus darbuotojus.
Turi būti konsultuojama dėl savarankiško darbo projektų įgyvendinamumo ir siekiama ateityje išvengti klaidų.
21 konstatuojamoji dalis
9 straipsnio 5 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
Paaiškinimas
Regionų valdžios institucijos turi dalyvauti apibrėžiant tikslus, nes jos susipažinusios su įdarbinimo galimybėmis atitinkamoje regiono ekonomikoje.
Likusių aspektų formuluotės atitinka pirmiau pateiktas arba toliau nurodytas nuostatas (ES kokybės sistemos, papildomos techninės paramos).
22 konstatuojamoji dalis
12 straipsnio 4 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
4. Komisijos techninė parama apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją apie EGF naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Konsultavimo priemonės gali apimti ir darbo grupės subūrimą didelio ekonomikos sutrikdymo valstybėje narėje atveju. |
4. Komisijos techninė parama apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą ETSF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją apie ETSF naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Konsultavimo priemonės gali apimti ir darbo grupės subūrimą didelio ekonomikos sutrikdymo valstybėje narėje atveju tiek nacionaliniu, tiek regiono lygmeniu . |
Paaiškinimas
Reikia užtikrinti, kad būtų informuojamos vietos ir regionų valdžios institucijos.
23 konstatuojamoji dalis
Nauja 12 straipsnio dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
5. Komisija, patvirtindama finansinę paramą, gali sutelkti lėšas iš techninei ir administracinei paramai skirtos sumos valstybėms narėms, kurios to prašo pateikdamos ataskaitą, kurioje pagrindžiama, kad joms trūksta administracinių pajėgumų siekiant sklandžiai ir veiksmingai valdyti atitinkamą pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito arba vertinimo veiklą. |
Paaiškinimas
Siekiant padėti greičiau reaguoti ir panaikinti valdymo pajėgumų trūkumą regionuose, gavusi pagrįstą prašymą, Komisija gali leisti sutelkti techninei paramai skirtų lėšų dalį pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, kurią turi vykdyti regionai.
24 konstatuojamoji dalis
14 straipsnio 2 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
2. Siūlomų priemonių EGF bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje. |
2. Siūlomų priemonių ETSF bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje. Ši norma jokiu būdu negali būti mažesnė nei 60 % Ši minimali norma gali būti papildomai padidinta 5 %, jei kaip ex ante sąlyga yra patvirtintos objektyvios ir veiksmingos įvairaus strateginio pobūdžio ir veiksmų numatymo ir restruktūrizavimo priemonės, pageidautina, atitinkančios vietos ypatumais grindžiamą požiūrį. |
Paaiškinimas
Kad būtų išvengta regioninių išteklių trūkumo ir kadangi tai solidarumo su susijusiais darbuotojais priemonės, siūloma bet kuriuo atveju numatyti ne mažesnę nei 60 % normą.
Be to, didindami bendrą finansavimą 5 % skatiname teikti paraiškas valstybes nares, kurios jau turi numatymo priemones, taikant kokybės sistemos gerąją praktiką.
25 konstatuojamoji dalis
17 straipsnio 5 dalis
Europos Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Reikia užtikrinti, kad būtų informuojamos regionų valdžios institucijos.
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas
Ankstesni argumentai ir svarstymai
1. |
nurodo, jog Europa turi suvokti, kad dėl didelių struktūrinių iššūkių, iš esmės kylančių dėl ekonomikos atvėrimo, klimato kaitos, technologinių prisitaikymo procesų, migracijos srautų suaktyvėjimo ar gyventojų senėjimo, daromo poveikio viena iš pagrindinių dėmesio sričių ateityje bus darbas, jo sąlygos ir šalutiniai jo padariniai asmeniniu, šeimos ir regiono lygmenimis; |
2. |
reiškia susirūpinimą ir įspėja apie Europos socialinio modelio nykimo poveikį – vyraujant išteklių trūkumui ir nepritekliui, kurį jaučia ekstremalioje padėtyje esantys asmenys, atsiranda ir plinta naujos nesaugių darbo santykių formos – asmenys neturi laisvės pasirinkti, ar priimti didelių tarptautinių įmonių siūlomą atlygį, o šios įmonės mokesčius moka ne valstybėse narėse ir, naudodamosi savo dominuojančia padėtimi rinkoje, išstumia mažas vietos įmones; |
3. |
nurodo, kad teritorija, kaip santykių erdvė ir socialinė konstrukcija, apimanti aplinkos, socialinius ir kultūrinius, ekonominius, organizacinius ir žmogiškuosius elementus, teikia išskirtinę vertę vietos bendruomenių vystymuisi ir raidai ir ši vertė gali gerokai sumažėti dėl globalizacijos ir kitų transformacijos ir blogėjančios padėties procesų keliamų faktinių ir materialinių padarinių, kai vyksta atitinkamos teritorijos vietinių išteklių ir žmogiškojo kapitalo pokyčiai; |
4. |
mano, kad, kaip jau ne kartą paaiškėjo, išsilavinusi Europa yra pajėgi ir pakankamai jautri, kad galėtų sumažinti įtampą tarp konkurencingumo išlaikymo pasaulinėje ekonomikoje ir garantijų, kuriomis ginama ir stiprinama apskritai mūsų gerovės sistema, ir, kita vertus, užimtumo, išsilavinimo ir ypač darbuotojų teisių, taip siekiant reaguoti į Europos Sąjungos piliečių lūkesčius ir patenkinti regionų poreikius; |
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo svarba
5. |
nurodo ir teigiamai vertina 2018 m. gegužės 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nauja redakcija išdėstomas reglamentas dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF), nes šis fondas nuo jo įgyvendinimo pradžios 2007 m. atliko svarbų vaidmenį – pagal 160 intervencinių paramos veiksmų 147 000 darbuotojų iš įvairių regionų ir šalių buvo išmokėta 611 mln. EUR paramos, taip parodant ES solidarumą ir atsakomybę už bendrosios rinkos sistemoje priimtus sprendimus; |
6. |
patvirtina fondo vertę – tai yra naudinga (1) ir išskirtinai veiksminga priemonė, kurią taikant apie 50 % darbuotojų reintegruojama į darbo rinką, tam tikrą laiką palaikomi jų gebėjimai įsidarbinti ir pagerinami dalyvaujančių asmenų įgūdžiai; be to, šios priemonės politinis matomumas yra didelis (2); |
7. |
įspėja dėl augančio ES piliečių nepasitenkinimo ir susirūpinimo pasaulinėmis tendencijomis, žinomų kaip nepasitenkinimo geografija, kurių pagrindu formuojasi izoliacionistiniai judėjimai, ir pabrėžia, kokį vaidmenį gali atlikti geras EGF priemonių įgyvendinimas, be kita ko, mažinant svarbių nenumatytų restruktūrizavimo atvejų, kurie dėl ekonomikos specializacijos, darbo sąnaudų ar ekonomiškai aktyvių gyventojų išsilavinimo lygio yra būdingi daugeliui Europos regionų, padarinius (3); |
Veiksmingas politikos priemonių ir fondų tarpusavio papildomumas ir koordinavimas
8. |
teigiamai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama skaitmeniniame amžiuje reikalingų gebėjimų sklaidai – tai yra privalomas tarpdisciplininis bet kurio teikiamų individualiai pritaikytų paslaugų paketo elementas, nors siūloma jį geriau suderinti su pažangiosios specializacijos strategijomis ir metodais, specialiai pritaikytais pagal konkrečios regiono ekonomikos problematiką; |
9. |
ragina regionų valdžios institucijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant regiono ekonomikos vystymosi strategijas, nes kompetenciją ir gebėjimus reikia pritaikyti regiono pramonės poreikiams – tai turi būti daroma švietimo ir mokymo sektoriui glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais subjektais, profesinėmis sąjungomis ir regiono verslo subjektais; |
10. |
pažymi, jog reikia imtis lankstesnių ir lengviau pritaikomų lėšų panaudojimo priemonių, kad paramą būtų galima teikti platesnio spektro ekonomikos vystymosi priemonėms, kuriomis būtų padedama panaikinti esamą trumpalaikių priemonių atotrūkį nuo ilgesnio laikotarpio restruktūrizavimo strategijų, finansuojamų sanglaudos politikos lėšomis (4); |
11. |
pritaria, kad EGF, kaip sukrėtimus sušvelninanti priemonė, kurios parama teikiama tik nelauktomis ir netikėtomis aplinkybėmis, ir Europos socialinis fondas (ESF+), kurio lėšomis remiamas ilgesnio laikotarpio atsakas į iššūkius ir kuris turi veikti pasitelkdamas struktūrines, raidos, transformacines ir pasirengimo pokyčiams priemones, vienas kitą papildytų ir būtų naudojami labiau koordinuotai, siekiant remti aktyvias ilgalaikes užimtumo politikos priemones, mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą ir padėti iš anksto užkirsti kelią nedarbui (5); |
12. |
pabrėžia, kad ES investicijų politika, vykdoma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo lėšomis, tampa viena iš svarbiausių reikalingų ir solidarių priemonių, teikiančių pridėtinę vertę nacionalinio ir regionų lygmens veiksmams, kuriais siekiama įveikti daugelį didelių iššūkių – globalizaciją, ekonomikos transformaciją, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, aplinkosaugos iššūkius, demografines problemas, migraciją ir miestų skurdo židinius, – su kuriais vis dažniau susiduria daugelis visos ES regionų, net ir labiausiai išsivysčiusių (6); |
EGF taikymo sritis ir misija
13. |
palankiai vertina Komisijos pasiūlymą fondo misijoje numatyti platesnes galimybes prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių ir kartu atsižvelgti į kitas prisitaikymo galimybes, sudarytas ES politikos priemonėmis ir sprendimais, turinčiais poveikį rinkoms – tada šis prisitaikymas bus techniškai tinkamesnis ir teisingesnis; |
14. |
nurodo, kad, nors misijoje nustatyta, jog fondas padeda taikyti principus, apibrėžtus pagal Europos socialinių teisių ramstį, ir gerina regionų bei valstybių narių tarpusavio socialinę ir ekonominę sanglaudą, šie principai turi būti veikiantys ir jais vadovaujantis turi būti siekiama įgyvendinti socialinių rezultatų suvestinėje nurodytus uždavinius; |
Biudžetas
15. |
toliau reiškia abejones ir kelia Komisijai klausimą dėl EGF laikymo „specialia priemone“, viršijančia 2021–2027 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos viršutines ribas. Nors šis fondas priklauso nuo kitų veiksnių, didelį susirūpinimą kelia individualus kiekvienos paraiškos tvirtinimas, kai bendra tendencija 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje yra mažinti pačioms sanglaudos politikos priemonėms skiriamus finansinius išteklius; |
16. |
pabrėžia, kad, kalbant apie fondo veiklos srities išplėtimą, būsimos Europos ekonomikos krizės privers daugiau lėšų skirti prisitaikymui, todėl šiuo tikslu siūloma padidinti prašomą finansavimą – bendra disponuojamų lėšų suma turėtų padidėti nuo 200 iki 500 mln. EUR per metus. Reikia didinti tiek priemonių skaičių ryžtingai įtraukiant MVĮ, tiek finansinės pagalbos vienam darbuotojui dydį; |
Palankesni kriterijai ir priemonės, konkreti nuoroda į pažeidžiamus darbuotojus
17. |
teigiamai vertina atleistų darbuotojų ribos sumažinimą numatant laisvą galimybę tai susieti su ta pačia įmone arba konkrečiais sektoriais, nes taip geriau prisitaikoma prie tikrovės, ir yra įsitikinęs, kad toks sumažinimas padės geriau panaudoti ir sutelkti lėšas; dėl šių priežasčių siūlo nustatyti 150 darbo vietų ribą; |
18. |
reiškia abejones dėl skirtingų referencinių laikotarpių nustatymo skirtingoms situacijoms (keturi arba šeši mėnesiai) ir, jeigu tokie skirtumai nėra pagrįsti statistiniais duomenimis, siūlo apsvarstyti galimybę visoms aplinkybėms taikyti vienodą ilgesnį laikotarpį; |
19. |
siūlo įtraukti ir teisiškai įtvirtinti naują subjektą, kuriam parama gali būti teikiama finansuojant tik kvalifikacijos kėlimo ir naujų, skaitmeniniam amžiui skirtų inovacinių gebėjimų ugdymo veiksmus: sunkumų patiriančių įmonių darbuotojus, kuriems gresia atleidimas (7); |
20. |
nurodo, kad, nors siūlomos priemonės bendro finansavimo EGF lėšomis procentinės dalys galėtų būti didesnės ir atitinkamai pritaikytos prie didesnės ESF+ bendro finansavimo procentinės dalies atitinkamoje valstybėje narėje, užtektų ir mažesnės nei dabartinė 60 % dalies – ši procentinė dalis visais atvejais numatyta kaip minimali tokiems scenarijams taikytina dalis, nes atsižvelgiama į numatomą regioninės kilmės lėšų trūkumą ir į išskirtinumą bei solidarumą, būdingus šio fondo lėšomis teikiamai paramai; |
21. |
palankiai vertina investicijų, skirtų savarankiškai dirbantiems asmenims, padidinimą iki 20 000 EUR kiekvienam atleistam darbuotojui, tačiau nurodo, kad kartu su šia priemone turėtų būti teikiamos konsultacijos, mokymai ir papildantieji veiksmai, reikalingi, kad tokie projektai taptų perspektyvūs ir vidutiniu laikotarpiu būtų išvengta nusivylimo ir demotyvacijos; |
22. |
įspėja dėl atleistų darbuotojų judumo skatinimo tikslingumo siekiant jiems padėti susirasti darbą kitoje vietovėje, – mobiliausios darbo jėgos, aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų emigracija mažina regiono darbo rinkos kokybę ir kartu menkina regiono konkurencingumą (8); |
23. |
įspėja dėl to, kad daromos nuorodos tik į nepalankiausioje padėtyje esančius paramos gavėjus, tačiau nenurodoma jokia priemonė, kuria būtų atsižvelgiama į šių paramos gavėjų ypatumus; todėl siūlo pasiūlyme apibrėžti ir į jį įtraukti sąvoką „pažeidžiamas darbuotojas“, kuriam turi poveikį EGF parama. Ši sąvoka išdėstoma kaip asmenų tarpusavio solidarumo elementas, kuris turėtų būti suvokiamas kaip aiškus Europos pilietiškumo koncepcijos pavyzdys; |
24. |
primygtinai ragina Komisiją, ES institucijas ir valstybes nares geriausiu atveju atsisakyti vartoti sąvoką „nesimokantis ir nedirbantis jaunimas“, kai kalbama apie nedirbančius, nestudijuojančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunuolius, nes tai labiau menkinanti, negu apibūdinanti sąvoka, kuri stigmatizuoja ir trukdo pripažinti jaunuolius už tai, kas jie yra ir kuo užsiima, o ne už tai, kuo neužsiima – tarsi nebūtų siekiama nei jiems padėti, nei jiems suteikti galimybių įsidarbinti ar mokytis; |
Procedūros supaprastinimas ir tobulinimas
25. |
remia pastangas tobulinti ir supaprastinti EGF procedūrą ir teigiamai vertina administracinės naštos, tenkančios paraišką teikiančiai valstybei narei ir tinkamumą finansuoti tikrinančiai Komisijai, sumažinimą, nes nereikės atlikti išsamios darbuotojų atleidimo aplinkybių ir priežasčių analizės; kartu paramos įgyvendinimas vyks greičiau, nes panaikinami Komisijos pasiūlymai sutelkti EGF lėšas (9); |
Teritorinių įstaigų ir subjektų vaidmuo: decentralizacija ir pasidalijamasis valdymas
26. |
mano, jog regionų ir vietos aspekto įtraukimas yra naudingas, tačiau pabrėžia, kad regioninių įstaigų dalyvavimas EGF veikloje ir intervenciniuose veiksmuose yra mažai pastebimas, o jų potencialas – mažai pripažįstamas, ir reikalauja, kad fondo valdyme daugiau įtakos įgytų tų valstybių narių, pagal kurių organizacinę struktūrą įmanoma decentralizacija, regionų ir vietos valdžios institucijos; |
27. |
ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su vietos ir regionų įstaigomis ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač su socialiniais subjektais, siekiant suteikti teisinius, finansinius ir organizacinius išteklius, kad būtų galima savarankiškai dalyvauti ir bendradarbiauti vystant šias sritis; |
Argumentai dėl išankstinių priemonių
28. |
siūlo priimti priemones, kuriomis būtų stiprinami valstybių narių instituciniai gebėjimai – būtų siekiama ne tik nedelsiant reaguoti ir įgyvendinti paraiškų nagrinėjimo mechanizmus, bet ir užtikrinti efektyvų ir veiksmingą priemonių vykdymą; siūlo, kad ateityje EGF atliktų labiau numatančio ir prevencinio pobūdžio vaidmenį; |
29. |
siūlo aktyviau imtis Eurofound priklausančio Permainų stebėjimo centro globalizacijos ir restruktūrizavimo tendencijų vertinimo ir sustiprinti jo teikiamą pagalbą Komisijai ir valstybėms narėms, kai jos, prieš priimdamos bet kokį sprendimą ar sudarydamos prekybos susitarimą, galintį šiuo lygmeniu turėti reikšmingų pasekmių, vertina teritorinį poveikį ir padarinius Europos regionuose; |
30. |
pabrėžia, kad EGF reikia koordinuoti su Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje parengtomis rekomendacijomis ir padidinti šių rekomendacijų aprėptį, pragmatiškumą ir įtaką, taip siekiant plačiau taikyti geriausią praktiką ir siūlymus darbuotojams, įmonėms, socialiniams partneriams ir regionų bei nacionalinėms institucijoms; |
31. |
mano, kad reikia skatinti tas valstybes nares ir tuos regionus, kurie kaip ex ante sąlygą patvirtino objektyvias ir veiksmingas įvairaus strateginio pobūdžio ir veiksmų numatymo ir restruktūrizavimo priemones, pageidautina, atitinkančias vietos ypatumais grindžiamą požiūrį, pažangiąja specializacija arba socialinių inovacijų, lydinčių struktūrinę transformaciją ir pokyčius, skatinimu (10). |
2018 m. gruodžio 5 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Karl-Heinz LAMBERTZ
(20) https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-harnessing- globalisation _en.
(1) 2018 m. gegužės 16 d.Komisijos ataskaita dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) laikotarpio vidurio vertinimo, COM(2018) 297 final.
(2) Konsultacijų proceso metu tai patvirtino EGF valdyme dalyvaujančios suinteresuotosios šalys.
(3) Kaip nurodoma Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities.
(4) Minėta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita.
(5) 2017 m. spalio 31 d. paskelbta Komisijos ataskaita dėl EGF veiklos rezultatų 2015 ir 2016 m. vertinimo.
(6) Žr. poveikio vertinimą, pridėtą prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo.
(7) Kaip nurodyta šių įmonių apibrėžtyje, pateiktoje Komisijos komunikate Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2014/C 249/01).
(8) Kaip pastebi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), reaguodamas į EBPO ataskaitą.
(9) Už EGF programas atsakingų nacionalinės valdžios institucijų apklausa atskleidė, kad tarp galimų atgrasančių veiksnių nurodomi griežti tinkamumo kriterijai, sudėtingos teisinės nuostatos ir ilga procedūra.
(10) RK nuomonė Europos pramonės strategija. Regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo ir perspektyva (CDR3214/2017, pranešėjas Heinz Lehmann (DE/EPP), priimta 2018 m. kovo 23 d.).