(1)

informacinės visuomenės paslaugos ir ypač tarpininkavimo paslaugos yra tapusios svarbia Sąjungos ekonomikos ir kasdienio Sąjungos piliečių gyvenimo dalimi. Praėjus dvidešimčiai metų po esamos tokioms paslaugoms taikomos teisinės sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB (4), priėmimo, nauji ir novatoriški verslo modeliai ir paslaugos, kaip antai internetiniai socialiniai tinklai ir interneto platformos, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, verslo naudotojams ir vartotojams leidžia naujais būdais teikti bei gauti informaciją ir sudaryti sandorius. Dauguma Sąjungos piliečių dabar naudojasi tomis paslaugomis kasdien. Tačiau dėl skaitmeninės pertvarkos ir vis aktyvesnio naudojimosi tomis paslaugomis taip pat kyla naujų pavojų ir sunkumų pavieniams atitinkamų paslaugų gavėjams, įmonėms ir visai visuomenei;

(2)

valstybės narės vis dažniau priima ar svarsto galimybę priimti nacionalinius įstatymus į šį reglamentą įtrauktais klausimais, visų pirma nustatydamos patikrinimo reikalavimus tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl to, kaip jie turėtų spręsti neteisėto turinio, dezinformacijos internete ar kitas visuomenei kylančias grėsmes. Tie skirtingi nacionaliniai įstatymai daro neigiamą poveikį vidaus rinkai, kurią pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnį sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas ir įsisteigimo laisvė, atsižvelgiant į savaime tarpvalstybinį interneto, kuris paprastai naudojamas toms paslaugoms teikti, pobūdį. Tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygas vidaus rinkoje reikėtų suderinti, kad įmonės galėtų patekti į naujas rinkas ir turėtų galimybę išnaudoti vidaus rinkos teikiamą pranašumus, o vartotojai ir kiti paslaugų gavėjai turėtų didesnį pasirinkimą. Šiame reglamente verslo klientai, vartotojai ir kiti naudotojai laikomi paslaugos gavėjais;

(3)

norint užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką ir sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams bei kitiems asmenims naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, garantuojamomis pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), visų pirma saviraiškos ir informacijos laisve, laisve užsiimti verslu, teise į nediskriminavimą ir aukšto lygio vartotojų apsaugos įgyvendinimu, būtina, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai elgtųsi atsakingai ir stropiai;

(4)

taigi, siekiant apsaugoti ir pagerinti vidaus rinkos veikimą, Sąjungos lygmeniu reikėtų suformuoti tikslinį vienodų, veiksmingų ir proporcingų privalomų taisyklių rinkinį. Šiame reglamente numatomos sąlygos vidaus rinkoje atsirasti novatoriškoms skaitmeninėms paslaugoms ir joms plėtoti. Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo bei jį pašalinti ir užtikrinti teisinį saugumą, taip sumažinant neapibrėžtį paslaugų kūrėjams ir skatinant suderinamumą, Sąjungos lygmeniu būtina suderinti nacionalines reguliavimo priemones dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjams keliamų reikalavimų. Taikant technologijų požiūriu neutralius reikalavimus, inovacijoms turėtų būti ne kliudoma, atvirkščiai, jos turėtų būti skatinamos;

(5)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (5), t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiamų paslaugų, teikėjams. Konkrečiai kalbant, šis reglamentas turėtų būti taikomas tarpininkavimo paslaugų, ypač tarpininkavimo paslaugų, kurias sudaro paprasto perdavimo, podėliavimo bei prieglobos paslaugos, teikėjams, atsižvelgiant į tai, kad dėl eksponentiškai augančio naudojimosi tomis paslaugomis, pirmiausia įvairiais teisėtais ir socialiai naudingais tikslais, jų vaidmuo tarpininkavimo ir neteisėtos ar kitokios žalingos informacijos ir veiklos sklidimo srityje taip pat tampa svarbesnis;

(6)

praktiškai tam tikri tarpininkavimo paslaugų teikėjai vykdo tarpininkavimo veiklą, susijusią su paslaugomis, kurios gali arba negali būti teikiamos elektroninėmis priemonėmis, kaip antai nuotolinėmis informacinių technologijų paslaugomis, transporto, apgyvendinimo ar pristatymo paslaugomis. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tarpininkavimo paslaugoms ir neturėtų daryti poveikio Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytiems reikalavimams, susijusiems su produktais ar paslaugomis, dėl kurių tarpininkaujama teikiant tarpininkavimo paslaugas, įskaitant atvejus, kai tarpininkavimo paslauga yra neatsiejama kitos paslaugos, kuri nėra pripažįstama tarpininkavimo paslauga pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, dalis;

(7)

siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių efektyvumą ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje, tos taisyklės turėtų būti taikomos tarpininkavimo paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą ar jų buvimo vietą, jei jie siūlo paslaugas Sąjungoje ir tai patvirtinama esminiu ryšiu su Sąjunga;

(8)

turėtų būti laikoma, kad esama tokio esminio ryšio su Sąjunga, jei paslaugos teikėjas yra įsisteigęs Sąjungoje arba, jeigu jis Sąjungoje nėra įsisteigęs, paslaugos gavėjų vienoje ar daugiau valstybių narių yra daug, palyginti su jos (jų) gyventojų skaičiumi, arba paslaugos teikėjas savo veiklą skiria vienai ar daugiau valstybių narių. Veiklos skyrimas vienai ar daugiau valstybių narių gali būti nustatomas remiantis visomis atitinkamomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius, kaip toje valstybėje narėje paprastai naudojamos kalbos ar valiutos naudojimas, arba galimybė užsisakyti produktus ar paslaugas, arba atitinkamo aukščiausio lygio domeno vardo naudojimas. Veiklos susiejimą su valstybe nare taip pat galima nustatyti pagal tai, ar taikomoji programa yra atitinkamoje nacionalinėje taikomųjų programų parduotuvėje, pagal vietos reklamą ar toje valstybėje narėje vartojama kalba skelbiamą reklamą arba klientų aptarnavimą, pavyzdžiui, klientus aptarnaujant toje valstybėje narėje paprastai vartojama kalba. Prielaidą dėl esminio ryšio buvimo taip pat galima daryti, jei paslaugų teikėjas susieja savo veiklą su viena ar daugiau valstybių narių, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (6) 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Priešingai, vien techninės galimybės prieiti prie interneto svetainės iš Sąjungos tik šiuo pagrindu negalima laikyti esminio ryšio su Sąjunga įrodymu;

(9)

šiuo reglamentu visiškai suderinamos taisyklės, taikytinos tarpininkavimo paslaugoms vidaus rinkoje, siekiant užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką, spręsti neteisėto turinio sklaidos internete problemą ir mažinti visuomenei kylančias grėsmes, kurias gali kelti dezinformacijos ar kito turinio sklaida, ir kurioje yra veiksmingai apsaugotos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir sudaromos palankesnės sąlygos inovacijoms. Dėl to valstybės narės neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta šiame reglamente, nes tai paveiktų tiesioginį ir vienodą visiškai suderintų taisyklių, taikytinų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taikymą atsižvelgiant į šio reglamento tikslus. Tai neturėtų užkirsti kelio galimybei taikyti kitus nacionalinius teisės aktus, taikomus tarpininkavimo paslaugų teikėjams, laikantis Sąjungos teisės, įskaitant Direktyvą 2000/31/EB, ypač jos 3 straipsnį, kai nacionalinės teisės nuostatomis siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų nei tie, kurių siekiama šiuo reglamentu;

(10)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais apskritai reglamentuojamas informacinės visuomenės paslaugų teikimas, reglamentuojami kiti tarpininkavimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje aspektai arba patikslinamos bei papildomos šiame reglamente nustatytos suderintos taisyklės, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (7), įskaitant jos nuostatas dėl dalijimosi vaizdo medžiaga platformų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2019/1148 (8), (ES) 2019/1150 (9), (ES) 2021/784 (10) ir (ES) 2021/1232 (11) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (12), ir Sąjungos teisės nuostatos, išdėstytos reglamente dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių ir direktyvoje, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės.

Analogiškai, dėl aiškumo, šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisei dėl vartotojų apsaugos, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2017/2394 (13) bei (ES) 2019/1020 (14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms 2001/95/EB (15), 2005/29/EB (16), 2011/83/ES (17) bei 2013/11/ES (18), ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB (19), ir dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 (20).

Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma taisyklėms dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kaip kad Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012, taip pat taisyklėms dėl sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės. Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis reglamentuojama tik Sąjungos teisės taisyklėmis toje srityje, visų pirma Reglamentu (ES) 2016/679 ir Direktyva 2002/58/EB. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisei dėl darbo sąlygų ir Sąjungos teisei teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje. Tačiau tiek, kiek tais Sąjungos teisės aktais siekiama tų pačių tikslų, kaip išdėstyta šiame reglamente, šio reglamento taisyklės turėtų būti taikomos klausimams, kurie nėra reglamentuojami ar nėra pakankamai reglamentuojami tais kitais teisės aktais, taip pat klausimams, dėl kurių pagal tuos kitus teisės aktus valstybėms narėms paliekama galimybė priimti tam tikras nacionalinio lygmens priemones;

(11)

turėtų būti patikslinta, kad šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos teisei dėl autorių teisių ir susijusių teisių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/29/EB (21), 2004/48/EB (22) bei (ES) 2019/790 (23), kuriose įtvirtintos konkrečios taisyklės ir procedūros, kurios turėtų likti nepakitusios;

(12)

siekiant tikslo užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką, šiame reglamente terminas „neteisėtas turinys“ turėtų bendrais bruožais atspindėti neinternetinėje aplinkoje taikomas taisykles. Visų pirma, terminas „neteisėtas turinys“ turėtų būti apibrėžiamas plačiai, kad jis apimtų informaciją, susijusią su neteisėtu turiniu, produktais, paslaugomis ir veikla. Visų pirma, tą terminą reikėtų suprasti kaip susijusį su bet kokio pavidalo informacija, kuri pagal taikytiną teisę savaime yra neteisėta, kaip antai neteisėta neapykantą kurstanti kalba arba teroristinis turinys ir neteisėtas diskriminacinis turinys, arba kad pagal taikytinas taisykles ji yra neteisėta, atsižvelgiant į tai, kad ji yra susijusi su neteisėta veikla. Iliustruojantys pavyzdžiai: dalijimasis seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdais, neteisėtas dalijimasis privačiais vaizdais be sutikimo, persekiojimas kibernetinėje erdvėje, reikalavimų neatitinkančių ar suklastotų produktų pardavimas, produktų pardavimas ar paslaugų teikimas pažeidžiant vartotojų apsaugos teisę, neteisėtas autorių teisėmis apsaugotos medžiagos naudojimas, neteisėtas apgyvendinimo paslaugų siūlymas arba neteisėtas gyvų gyvūnų pardavimas. Tačiau galimo nusikaltimo liudytojo vaizdo įrašas neturėtų būti laikomas neteisėtu turiniu vien dėl to, kad jame vaizduojamas neteisėtas veiksmas, kai tokio vaizdo įrašas ar jo sklaida visuomenei nėra neteisėtas pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę. Šiuo požiūriu nesvarbu, ar informacijos ar veiklos neteisėtumas sietinas su Sąjungos teise ar Sąjungos teisę atitinkančia nacionaline teise, taip pat nesvarbu, koks yra tikslus tam tikro teisės akto pobūdis ar dalykas;

(13)

atsižvelgiant į konkrečias atitinkamų paslaugų charakteristikas ir susijusį poreikį nustatyti jų teikėjams tam tikras konkrečias prievoles, didesnėje prieglobos paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta šiame reglamente, kategorijoje būtina išskirti interneto platformų pakategorę. Interneto platformos, kaip antai socialiniai tinklai ar interneto platformos, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, turėtų būti apibrėžiamos kaip prieglobos paslaugų teikėjai, kurie ne tik saugo jų prašymu paslaugos gavėjų pateiktą informaciją, bet taip pat tą informaciją skleidžia visuomenei paslaugos gavėjų prašymu. Tačiau, siekiant išvengti pernelyg bendro pobūdžio prievolių nustatymo, prieglobos paslaugų teikėjų nereikėtų laikyti interneto platformomis, kai informacijos sklaida visuomenei tėra nedidelis ar tik papildomas elementas, iš esmės susijęs su kitos paslaugos funkcija, arba pagrindinės paslaugos nedidelė funkcionalumo galimybė, to elemento ar funkcionalumo galimybės dėl objektyvių techninių priežasčių neįmanoma naudoti be tos kitos ar pagrindinės paslaugos ir to elemento ar funkcionalumo galimybės integravimas nėra būdas išvengti šio reglamento taisyklių, taikomų interneto platformoms, taikymo. Pavyzdžiui, toks elementas galėtų būti komentarų skirsnis internetiniame laikraštyje, kai yra akivaizdu, kad jis yra papildomas pagrindinės žinių skelbimo paslaugos, už kurią redakcinė atsakomybė tenka leidėjui, elementas. Priešingai, komentarų saugojimas socialiniame tinkle turėtų būti laikomas interneto platformos paslauga, kai yra akivaizdu, kad jis nėra nedidelis siūlomos paslaugos elementas, net jeigu komentarų saugojimas socialiniame tinkle yra papildomas paslaugos gavėjų įrašų skelbimo elementas. Šiame reglamente debesijos kompiuterijos arba saityno prieglobos paslaugos neturėtų būti laikomos interneto platforma, kurioje konkrečios informacijos sklaida visuomenei yra nedidelis ir papildomas tokių paslaugų elementas arba nedidelė funkcionalumo galimybė.

Be to, debesijos paslaugos ir saityno prieglobos paslaugos, naudojant jas kaip infrastruktūrą, pavyzdžiui, kaip interneto programa, interneto svetainė ar interneto platforma grindžiamą saugojimo ir skaičiavimo paslaugų infrastruktūrą, savaime neturėtų būti laikomos skleidžiančios visuomenei informaciją, saugomą ar tvarkomą programos, interneto svetainės ar interneto platformos, kuriose ji talpinama, paslaugos gavėjo prašymu;

(14)

šiame reglamente vartojamas terminas „informacijos sklaida visuomenei“ turėtų suponuoti informacijos teikimą potencialiai neribotam asmenų skaičiui, o tai reiškia lengvos prieigos prie informacijos suteikimą paslaugos gavėjams apskritai, prašomą informaciją teikiančiam paslaugos gavėjui nesiimant jokių papildomų veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys faktiškai susipažįsta su ta informacija. Atitinkamai, kai dėl prieigos prie informacijos reikia registruotis ar prisijungti prie paslaugos gavėjų grupės, turėtų būti laikoma, kad tai yra informacijos sklaida visuomenei tik tuo atveju, kai prieigos prie informacijos prašantys paslaugos gavėjai yra automatiškai registruojami arba jiems suteikiamas leidimas be žmogaus priimamo sprendimo ar atrankos, kam suteikti prieigą. Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/1972 (24), kaip antai e. pašto ar asmeninių žinučių paslaugos, nepatenka į termino „interneto platforma“ apibrėžtį, nes jos naudojamos baigtinio asmenų skaičiaus, kurį nustato pranešimo siuntėjas, tarpusavio ryšiui. Vis dėlto šiame reglamente interneto platformų paslaugų teikėjams nustatytos pareigos gali būti taikomos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pateikti informaciją potencialiai neribotam paslaugų gavėjų skaičiui, kurio pranešimo siuntėjas nenustato, pavyzdžiui, per viešas grupes ar atvirus kanalus. Informacija turėtų būti laikoma paskleista visuomenei, kaip tai suprantama šiame reglamente, tik kai ta sklaida vyksta dėl tiesioginio informaciją suteikusio paslaugos gavėjo prašymo;

(15)

jei kai kurioms paslaugų teikėjo teikiamoms paslaugoms šis reglamentas taikomas, o kitoms ne, arba jei paslaugų teikėjo teikiamoms paslaugoms taikomi skirtingi šio reglamento skirsniai, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik toms paslaugoms, kurios patenka į jų taikymo sritį;

(16)

pradėjus taikyti horizontaliąją sąlyginio atleidimo nuo atsakomybės sistemą, skirtą tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir įtvirtintą Direktyvoje 2000/31/EB, ir taip užtikrinus teisinį saugumą atsirado daug naujų paslaugų, kurios išplito visoje vidaus rinkoje. Todėl tokią sistemą reikėtų išsaugoti. Tačiau, atsižvelgiant į atitinkamų taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę bei taikymo skirtumus ir dėl aiškumo bei nuoseklumo, tą sistemą reikėtų įtraukti į šį reglamentą. Taip pat būtina paaiškinti kai kuriuos tos sistemos elementus atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją;

(17)

pagal šiame reglamente nustatytas tarpininkavimo paslaugų teikėjų atleidimo nuo atsakomybės taisykles turėtų būti nustatomi tik atvejai, kai atitinkamų tarpininkavimo paslaugų teikėjas negali būti laikomas atsakingu už paslaugos gavėjų pateiktą neteisėtą turinį. Tų taisyklių nereikėtų laikyti tinkamu pagrindu nustatyti, kada paslaugų teikėjas gali būti laikomas atsakingu, nes tai turi būti nustatoma pagal taikytinas Sąjungos ar nacionalinės teisės taisykles. Be to, šiame reglamente nustatytas atleidimas nuo atsakomybės turėtų būti taikomas bet kokio pobūdžio atsakomybei už bet kokios rūšies neteisėtą turinį, neatsižvelgiant į tikslų tų teisės aktų dalyką ar pobūdį;

(18)

šiame reglamente nustatytas atleidimas nuo atsakomybės neturėtų būti taikomas, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas ne tik neutraliai teikia paslaugas tiesiog techniškai ir automatiškai apdorodamas paslaugos gavėjo pateiktą informaciją, bet taip pat atlieka tokį aktyvų vaidmenį, kad yra susipažinęs su ta informacija arba ją kontroliuoja. Toks atleidimas nuo atsakomybės neturėtų būti taikomas atsakomybei, susijusiai su informacija, kurią pateikė ne paslaugos gavėjas, o pats tarpininkavimo paslaugų teikėjas, įskaitant atvejus, kai informacija buvo parengta to paslaugų teikėjo redakcine atsakomybe;

(19)

atsižvelgiant į skirtingą paprasto perdavimo, podėliavimo bei prieglobos veiklos pobūdį ir skirtingą atitinkamų paslaugų teikėjų padėtį ir gebėjimus, būtina išskirti tai veiklai taikytinas taisykles, kai pagal šį reglamentą jai taikomi skirtingi reikalavimai bei sąlygos ir skiriasi jų taikymo sritis, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

(20)

kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas tyčia bendradarbiauja su paslaugų gavėju siekdamas vykdyti neteisėtą veiklą, neturėtų būti laikoma, kad paslaugos buvo suteiktos neutraliai, ir todėl paslaugų teikėjas neturėtų turėti galimybės pasinaudoti šiame reglamente numatytu atleidimu nuo atsakomybės. Taip turėtų būti, pavyzdžiui, kai teikėjas siūlo paslaugą, kurios pagrindinis tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, aiškiai nurodydamas savo tikslą sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtai veiklai ar tai, kad jo paslaugos yra tinkamos tam tikslui. Vien tai, kad paslauga siūlomas užšifruotas perdavimas ar bet kokia kita sistema, dėl kurios neįmanoma nustatyti naudotojo tapatybės, savaime neturėtų būti laikoma palankesnių sąlygų neteisėtai veiklai sudarymu;

(21)

paslaugos teikėjas turėtų turėti galimybę pasinaudoti paprasto perdavimo bei podėliavimo paslaugoms taikomu atleidimu nuo atsakomybės, kai jis niekaip neprisideda prie perduodamos ar pasiektos informacijos. Tam reikalinga, be kita ko, sąlyga, kad paslaugos teikėjas perduodamos informacijos ar informacijos, prie kurios jis suteikia prieigą, nekeistų. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti laikomas taikomu techninio pobūdžio manipuliacijoms, kurios vyksta perdavimo ar prieigos metu, jei tos manipuliacijos nekeičia perduodamos informacijos ar informacijos, prie kurios suteikta prieiga, vientisumo;

(22)

norėdamas būti atleistas nuo atsakomybės už prieglobos paslaugas, faktiškai sužinojęs apie neteisėtą veiklą ar neteisėtą turinį paslaugų teikėjas turėtų skubiai imtis veiksmų, kad pašalintų tą turinį arba panaikintų prieigą prie jo. Turinį reikėtų šalinti arba panaikinti prieigą prie jo laikantis paslaugos gavėjo pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę. Paslaugos teikėjas gali gauti tokių faktinių žinių arba sužinoti apie neteisėtą turinio pobūdį, inter alia, atlikęs tyrimus savo iniciatyva arba iš jam pagal šį reglamentą pateiktų fizinių asmenų ar kitų subjektų pranešimų, jei tokie pranešimai yra pakankamai tikslūs ir tinkamai pagrįsti, kad stropus ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pagrįstai nustatyti bei įvertinti tariamai neteisėtą turinį ir, kai tikslinga, imtis veiksmų prieš jį. Tačiau tokios faktinės žinios ar žinojimas negali būti laikomi gautais vien dėl to, kad tas paslaugų teikėjas apskritai žino, jog jo paslauga taip pat naudojama neteisėtam turiniui saugoti. Be to, tai, kad paslaugos teikėjas automatiškai indeksuoja informaciją, įkeltą naudojantis jo teikiama paslauga, kad turi paieškos funkciją ar kad rekomenduoja informaciją pagal paslaugos gavėjų profilius ar pomėgius, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad tas paslaugos teikėjas turi „konkrečių“ žinių apie toje platformoje vykdomą neteisėtą veiklą ar joje saugomą neteisėtą turinį;

(23)

atleidimas nuo atsakomybės neturėtų būti taikomas, kai paslaugos gavėjas veikia pagal prieglobos paslaugos teikėjo įgaliojimus ar jo kontroliuojamas. Pavyzdžiui, jei interneto platformos, kuri naudotojams suteikia galimybę sudaryti nuotolines sutartis su prekiautojais, nustato prekiautojo siūlomų prekių ir paslaugų kainas, laikoma, kad prekiautojas veikia pagal tos platformos įgaliojimus ar jos kontroliuojamas;

(24)

siekdami užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą internetu sudarant komercinius sandorius dalyvaujant tarpininkams, tam tikri prieglobos paslaugų teikėjai, būtent interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, neturėtų turėti galimybės pasinaudoti atleidimu nuo atsakomybės už prieglobos paslaugas, kaip numatyta šiame reglamente, jei tokiose interneto platformose atitinkama su nagrinėjamais sandoriais susijusi informacija pateikiama taip, kad vartotojai mano, jog tą informaciją pateikė pačios interneto platformos ar prekiautojai, veikiantys pagal jų įgaliojimus ar jų kontroliuojami, ir kad tos interneto platformos atitinkamai žino apie informaciją ar ją kontroliuoja, net jeigu taip iš tikrųjų ir nėra. Tokio elgesio pavyzdžiu galėtų būti atvejai, kai interneto platforma aiškiai nenurodo prekiautojo tapatybės, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą, kai interneto platforma prekiautojo tapatybės ar kontaktinių duomenų nepateikia iki tol, kol bus sudaryta prekiautojo ir vartotojo sutartis, arba kai interneto platforma parduoda produktą ar paslaugą savo vardu, o ne naudodama prekiautojo, kuris tieks tą produktą ar paslaugą, pavadinimą. Tuo požiūriu, atsižvelgiant į visas svarbias galimybes, reikėtų objektyviai nustatyti, ar pateikiant informaciją, vidutinis vartotojas galėtų manyti, kad atitinkamą informaciją pateikė pati interneto platforma arba prekiautojai, veikiantys pagal jos įgaliojimus ar jos kontroliuojami;

(25)

šiame reglamente numatytas atleidimas nuo atsakomybės neturėtų daryti poveikio galimybei nustatyti tarpininkavimo paslaugų teikėjams įvairius draudimus, net jei jie atitinka dalį to atleidimo sąlygų. Tokie draudimai gali būti, visų pirma, teismų ar administracinių institucijų nurodymai, nustatyti laikantis Sąjungos teisės, kuriais reikalaujama nutraukti bet kokius pažeidimus ar užkirsti jiems kelią, įskaitant tokiuose nurodymuose minimo neteisėto turinio pašalinimą ar prieigos prie jo panaikinimą;

(26)

siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir neatgrasyti imtis veiklos, kurios savanoriškai imasi visų kategorijų tarpininkavimo paslaugų teikėjai norėdami aptikti bei nustatyti neteisėtą turinį ir su juo kovoti, turėtų būti patikslinta, kad vien tai, kad paslaugų teikėjai imasi tokios veiklos, nereiškia, kad negali būti naudojamasi šiame reglamente numatytu atleidimu nuo atsakomybės, jei tokia veikla vykdoma sąžiningai ir stropiai. Sąlyga veikti sąžiningai ir stropiai turėtų apimti objektyvų, nediskriminacinį ir proporcingą veikimą, tinkamai atsižvelgiant į visų susijusių šalių teises ir teisėtus interesus, ir būtinų apsaugos priemonių, kad nebūtų nepagrįstai pašalintas teisėtas turinys, suteikimą, laikantis šio reglamento tikslo ir reikalavimų. Tuo tikslu atitinkami paslaugų teikėjai turėtų, pavyzdžiui, imtis pagrįstų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai tokiai veiklai vykdyti naudojamos automatinės priemonės, atitinkama technologija būtų pakankamai patikima, kad būtų kuo labiau apribotas klaidų mastas. Be to, tinkama patikslinti, kad vien tai, kad paslaugų teikėjai sąžiningai imasi priemonių siekdami laikytis Sąjungos teisės reikalavimų, įskaitant šiame reglamente nustatytus reikalavimus dėl jų nuostatų ir sąlygų įgyvendinimo, neturėtų reikšti, kad negali būti naudojamasi atleidimu nuo atsakomybės, nustatytos šiuo reglamentu. Todėl, nustatant, ar paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės, visų pirma, ar paslaugų teikėjas teikia paslaugą neutraliai ir todėl jam gali būti taikoma atitinkama nuostata, nereikėtų atsižvelgti į tokią veiklą ir priemones, kurių galėjo imtis tam tikras paslaugų teikėjas, tačiau tokia taisyklė nereiškia, kad paslaugų teikėjas būtinai gali pasikliauti tokiu atleidimu. Savanoriškais veiksmais neturėtų būti naudojamasi siekiant išvengti tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigų pagal šį reglamentą;

(27)

nors šiame reglamente išdėstytos tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės taisyklės yra daugiausia susijusios su tarpininkavimo paslaugų teikėjų atleidimu nuo atsakomybės, svarbu priminti, kad, neatsižvelgiant į paprastai svarbų tokių paslaugų teikėjų vaidmenį, neteisėto turinio ir veiklos internete problemos nereikėtų spręsti sutelkiant dėmesį tik į jų atsakomybę ir pareigas. Kai įmanoma, trečiosios šalys, kurioms daro poveikį internete perduodamas ar saugomas neteisėtas turinys, turėtų stengtis išspręsti su tokiu turiniu susijusius konfliktus neįtraukdami atitinkamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų. Kai tai numatyta taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje dėl tokios atsakomybės nustatymo, paslaugos gavėjai turėtų būti laikomi atsakingais už neteisėtą turinį, kurį jie teikia ir gali skleisti visuomenei pasinaudodami tarpininkavimo paslaugomis. Kai tinkama, kiti subjektai, kaip antai grupės moderatoriai uždaroje interneto aplinkoje, visų pirma didelių grupių atveju, taip pat turėtų padėti išvengti neteisėto turinio sklaidos internete, kaip numatyta taikytinoje teisėje. Be to, kai yra būtina įtraukti informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, įskaitant tarpininkavimo paslaugų teikėjus, visus prašymus ar nurodymus dėl tokio įtraukimo paprastai reikėtų adresuoti konkrečiam paslaugos teikėjui, kuris techniškai ir praktiškai turi galimybę imtis veiksmų dėl konkrečių neteisėto turinio elementų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam galimam neigiamam poveikiui, kuris gali būti padarytas informacijos, kuri nėra neteisėtas turinys, pasiūlai ir prieinamumui, ir jis būtų kuo labiau sumažintas;

(28)

nuo 2000 m. atsirado naujų technologijų, dėl kurių padidėja duomenų perdavimui, surandamumui bei saugojimui internete skirtų sistemų prieinamumas, veiksmingumas, sparta, patikimumas, pajėgumas ir saugumas, tad formuojasi vis sudėtingesnė skaitmeninė ekosistema. Šiuo požiūriu turėtų būti priminta, kad paslaugų teikėjai, sukuriantys ir sudarantys palankesnes sąlygas pagrindinei loginei architektūrai ir tinkamam interneto veikimui, įskaitant pagalbines technines funkcijas, taip pat gali pasinaudoti šiame reglamente numatytu atleidimu nuo atsakomybės, jei jų paslaugos laikomos paprasto perdavimo, podėliavimo ar prieglobos paslaugomis. Tokios paslaugos atitinkamais atvejais yra belaidžiai vietiniai tinklai, domenų vardų sistemos (DNS) paslaugos, aukščiausio lygio domenų vardų registrai, registruotojai, sertifikuojančios institucijos, išduodančios skaitmeninius sertifikatus, virtualieji privatieji tinklai, interneto paieškos sistemos, debesijos infrastruktūros paslaugos arba turinio teikimo tinklai, užtikrinantys ar patobulinantys kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjų funkcijas arba nustatantys tų funkcijų vietą. Be to, gerokai pasikeitė ir ryšių tikslais naudojamos paslaugos ir techninės jų teikimo priemonės, atsirado tokių internetinių paslaugų, kaip IP telefonija, žinučių paslaugos ir saityno e. pašto paslaugos, kurias teikiant ryšys užtikrinamas naudojantis interneto prieigos paslauga. Tos paslaugos taip pat gali būti atleidžiamos nuo atsakomybės, jei jos laikomos paprasto perdavimo, podėliavimo ar prieglobos paslaugomis;

(29)

tarpininkavimo paslaugos apima įvairią internete vykdomą ekonominę veiklą, kuri nuolat plėtojama siekiant užtikrinti greitą, saugų ir patikimą informacijos perdavimą, taip pat patogumą visiems interneto ekosistemos dalyviams. Pavyzdžiui, paprasto perdavimo tarpininkavimo paslaugos apima bendrąsias paslaugų kategorijas, pavyzdžiui, interneto duomenų srautų mainų taškus, belaidžio ryšio prieigos taškus, virtualiuosius privačiuosius tinklus, DNS paslaugas ir keitiklius, aukščiausio lygio domenų vardų registrus, registruotojus, sertifikuojančias institucijas, išduodančias skaitmeninius sertifikatus, IP telefonijos ir kitas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, o bendrieji podėliavimo tarpininkavimo paslaugų pavyzdžiai apima vien turinio teikimo tinklų, atvirkštinių įgaliotųjų serverių arba turinio pritaikymo įgaliotųjų serverių paslaugų teikimą. Tokios paslaugos yra labai svarbios siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą internetu teikiamos informacijos perdavimą. Prieglobos paslaugų pavyzdžiai apima tokias paslaugų kategorijas kaip debesijos kompiuterija, saityno svetainių priegloba, mokamos nuorodų teikimo paslaugos arba paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos dalytis informacija ir turiniu internete, įskaitant rinkmenų saugojimą ir dalijimąsi jomis. Tarpininkavimo paslaugos gali būti teikiamos atskirai, kaip kitos rūšies tarpininkavimo paslaugos dalis arba vienu metu su kitomis tarpininkavimo paslaugomis. Tai, ar konkreti paslauga yra paprasto perdavimo, podėliavimo ar prieglobos paslauga, priklauso tik nuo jos techninio funkcionalumo, kuris gali keistis laikui bėgant ir turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai;

(30)

kalbant apie bendrojo pobūdžio prievoles, tarpininkavimo paslaugų teikėjams nei de jure, nei de facto neturėtų būti taikoma stebėsenos prievolė. Tai nedaro poveikio stebėsenos prievolei tam tikrais atvejais, ypač nacionalinių valdžios institucijų nurodymams pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkant Sąjungos teisę, kaip aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir remiantis šiuo reglamentu nustatytomis sąlygomis. Jokios šio reglamento nuostatos negali būti laikomos nustatančiomis bendrąją stebėsenos prievolę ar bendrąją aktyvaus faktų nustatymo prievolę arba bendrąją prievolę paslaugų teikėjams imtis iniciatyvių priemonių, susijusių su neteisėtu turiniu;

(31)

priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės teisės sistemos ir atitinkamos teisės srities, nacionalinės teisminės ar administracinės institucijos, įskaitant teisėsaugos institucijas, gali nurodyti tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų dėl vieno ar daugiau konkrečių neteisėto turinio elementų arba pateikti tam tikrą konkrečią informaciją. Nacionaliniai teisės aktai, kuriais remiantis pateikiami tokie nurodymai, gerokai skiriasi ir vis daugiau nurodymų vykdoma tarpvalstybiniu lygmeniu. Siekiant užtikrinti, kad tuos nurodymus būtų galima vykdyti efektyviai ir veiksmingai, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste, kad atitinkamos valdžios institucijos galėtų atlikti savo užduotis, o paslaugų teikėjams nesusidarytų neproporcinga našta, nedarant nepagrįsto poveikio trečiųjų šalių teisėms bei teisėtiems interesams, būtina nustatyti tam tikras sąlygas, kurias tie nurodymai turėtų atitikti, ir tam tikrus papildomus reikalavimus, susijusius su tų nurodymų vykdymu. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti suderintos tik tam tikros konkrečios būtiniausios sąlygos, kurias tokie nurodymai turėtų atitikti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai privalėtų informuoti atitinkamas institucijas apie tų nurodymų vykdymą. Todėl šiuo reglamentu nenustatomas nei tokių nurodymų pateikimo, nei jų teritorinės taikymo srities ar tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo reguliavimo teisinis pagrindas;

(32)

pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę, kuria remiantis tie nurodymai yra pateikiami, galėtų būti reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas ir ji turėtų būti atitinkamų nurodymų vykdymo užtikrinimo pagrindas. Tokio nurodymo nevykdymo atveju nurodymą pateikusi valstybė narė turėtų turėti galimybę užtikrinti jo vykdymą pagal savo nacionalinę teisę. Taikytina nacionalinė teisė turėtų atitikti Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją ir SESV nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas Sąjungoje, visų pirma nuotolinių lošimų ir lažybų paslaugų srityje. Taip pat tokių nacionalinių teisės aktų taikymas siekiant užtikrinti atitinkamų nurodymų vykdymą nedaro poveikio taikytiniems Sąjungos teisės aktams arba Sąjungos ar valstybių narių sudarytiems tarptautiniams susitarimams, susijusiems su tarpvalstybiniu tų nurodymų pripažinimu, vykdymu ir vykdymo užtikrinimu, visų pirma civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kita vertus, pareigos informuoti atitinkamas institucijas apie tų nurodymų vykdymą įgyvendinimui, skirtingai nuo pačių nurodymų vykdymo, turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės;

(33)

tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas tokius nurodymus pateikusią instituciją turėtų informuoti apie visus tolesnius veiksmus, kurių imtasi dėl tokių nurodymų, laikydamasis atitinkamoje Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų terminų;

(34)

atitinkamoms nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė pateikti tokius nurodymus dėl neteisėtu laikomo turinio arba nurodymus pateikti informaciją remiantis Sąjungos teise ar nacionaline teise, atitinkant Sąjungos teisę, ypač Chartiją, ir adresuoti juos tarpininkavimo paslaugų teikėjams, įskaitant kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus. Tačiau šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisei teisminio bendradarbiavimo civilinėse ar baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 ir reglamentą dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių, ir nacionalinei baudžiamojo ar civilinio proceso teisei. Todėl tais atvejais, kai tuose baudžiamojo ar civilinio proceso teisės aktuose numatomos papildomos ar nesuderinamos sąlygos, palyginti su šiame reglamente numatytomis sąlygomis, kiek tai susiję su nurodymais imtis veiksmų dėl neteisėto turinio ar pateikti informaciją, šiame reglamente numatytos sąlygos negalėtų būti taikomos arba galėtų būti pritaikytos. Visų pirma nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareiga perduoti nurodymo kopiją visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams galėtų būti netaikoma baudžiamojo proceso kontekste arba galėtų būti pritaikyta, jei taip numatyta taikytinoje nacionalinėje baudžiamojo proceso teisėje.

Be to, pareiga nurodymuose pateikti motyvų paaiškinimą, kuriame nurodoma, kodėl informacija yra laikoma neteisėtu turiniu, prireikus turėtų būti pritaikyta pagal taikytiną nacionalinę baudžiamojo proceso teisę, susijusią su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas. Galiausiai tarpininkavimo paslaugų teikėjams nustatytos pareigos informuoti paslaugos gavėją vykdymas galėtų būti atidėtas pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę, visų pirma baudžiamojo, civilinio ar administracinio proceso kontekste. Be to, nurodymai turėtų būti pateikiami laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir draudimo nustatyti bendrąją pareigą stebėti informaciją ar aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, kurie bylotų apie neteisėtą veiklą, kaip numatyta šiame reglamente. Šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir reikalavimais, kurie taikomi nurodymams imtis veiksmų dėl neteisėto turinio, nedaromas poveikis kitiems Sąjungos aktams, kuriuose numatomos panašios veiksmų dėl konkrečių rūšių neteisėto turinio sistemos, kaip antai Reglamentui (ES) 2021/784, Reglamentui (ES) 2019/1020 ar Reglamentui (ES) 2017/2394, kuriuo nustatomi konkretūs įgaliojimai nurodyti valstybės narės vartotojų apsaugos teisės vykdymą užtikrinančioms institucijoms teikti informaciją, o nurodymams teikti informaciją taikomomis sąlygomis ir reikalavimais nedaromas poveikis kitiems Sąjungos aktams, kuriais nustatomos panašios konkretiems sektoriams skirtos atitinkamos taisyklės. Tomis sąlygomis ir tais reikalavimais neturėtų būti daromas poveikis saugojimo ir išsaugojimo taisyklėms pagal taikytiną nacionalinę teisę, laikantis Sąjungos teisės ir teisėsaugos institucijų prašymų užtikrinti konfidencialumą, susijusių su informacijos neatskleidimu. Tos sąlygos ir tie reikalavimai neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas užkirstų kelią pažeidimui, laikantis Sąjungos teisės, įskaitant šį reglamentą, ir visų pirma draudimo vykdyti bendrąsias stebėsenos prievoles;

(35)

šiame reglamente nustatytos sąlygos ir reikalavimai turėtų būti įvykdyti ne vėliau kaip perduodant nurodymą atitinkamam paslaugų teikėjui. Todėl nurodymas gali būti pateiktas viena iš atitinkamos valstybės narės nurodymą pateikiančios institucijos oficialiųjų kalbų. Tačiau, kai ta kalba skiriasi nuo tarpininkavimo paslaugų teikėjo deklaruotos kalbos arba valstybės narės kitos oficialiosios kalbos, dėl kurios susitarė nurodymą pateikianti institucija ir tarpininkavimo paslaugų teikėjas, kartu su nurodymu turėtų būti perduodamas bent šiame reglamente išdėstytų nurodymo elementų vertimas. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas su valstybės narės institucijomis susitarė vartoti tam tikrą kalbą, jis turėtų būti raginamas priimti kitų valstybių narių institucijų ta pačia kalba priimtus nurodymus. Nurodymuose turėtų būti pateikti elementai, pagal kuriuos adresatas galėtų nustatyti nurodymą pateikiančią instituciją, įskaitant, kai tinkama, tos institucijos kontaktinio centro kontaktinius duomenis, ir patikrinti nurodymo autentiškumą;

(36)

turėtų būti aiškiai nustatyta tokių nurodymų imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį teritorinę taikymo sritį remiantis taikytina Sąjungos ar nacionaline teise, pagal kurią galima pateikti nurodymą, ir turėtų būti daroma tik tai, kas yra būtina nurodymo tikslams pasiekti. Tuo požiūriu nurodymą pateikianti nacionalinė teisminė ar administracinė institucija, kuri galėtų būti teisėsaugos institucija, turėtų suderinti nurodymo tikslą pagal jo pateikimo teisinį pagrindą su visų trečiųjų šalių, kurioms nurodymas gali padaryti poveikį, teisėmis ir teisėtais interesais, visų pirma, su jų pagrindinėmis teisėmis pagal Chartiją. Visų pirma tarpvalstybiniame kontekste nurodymas iš esmės turėtų būti įgyvendinamas tik nurodymą pateikiančios valstybės narės teritorijoje, išskyrus atvejus, kai turinio neteisėtumas kyla tiesiogiai iš Sąjungos teisės arba nurodymą pateikianti institucija mano, kad atitinkamos teisės reikalauja platesnės teritorinės taikymo srities pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę, kartu atsižvelgiant į tarptautinio mandagumo interesus;

(37)

į šį reglamentą įtraukti nurodymai teikti informaciją yra susiję su konkrečios informacijos apie pavienius atitinkamos tarpininkavimo paslaugos gavėjus, kurie yra nurodyti tuose nurodymuose, rengimu siekiant nustatyti, kaip paslaugų gavėjai laikosi taikytinų Sąjungos ar nacionalinių taisyklių. Tokiuose nurodymuose turėtų būti prašoma informacijos siekiant nustatyti atitinkamos paslaugos gavėjus. Taigi šio reglamento reikalavimai dėl informacijos teikimo netaikomi nurodymams dėl informacijos apie konkrečiai nenustatytų paslaugos gavėjų grupę, įskaitant nurodymus teikti suminę informaciją, kurios reikia statistiniais tikslais arba rengiant įrodymais pagrįstą politiką;

(38)

nurodymams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį ir teikti informaciją taikomos taisyklės dėl valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs atitinkamas paslaugų teikėjas, kompetencijos apsaugos ir taisyklės, kuriomis nustatomos galimos tam tikrais atvejais nukrypti nuo tos kompetencijos leidžiančios nuostatos, nustatytos Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsnyje, tik jeigu tenkinamos to straipsnio sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkami nurodymai yra susiję su konkrečiais neteisėto turinio ir informacijos elementais, kai jie yra skirti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams, jais iš principo nėra apribojama tų paslaugų teikėjų laisvė teikti savo paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu. Todėl Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsnyje nustatytos taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su poreikiu tam tikrais konkrečiais pagrindais pagrįsti priemones, nukrypstančias nuo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, kompetencijos, ir su pranešimu apie tokias priemones, tiems nurodymams netaikomos;

(39)

reikalavimai pateikti informaciją apie teisių gynimo priemonių mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugos teikėjas ir turinį pateikęs paslaugos gavėjas, apima reikalavimą pateikti informaciją apie administracinius skundų nagrinėjimo mechanizmus ir apskundimą teismine tvarka, įskaitant apeliacinius skundus dėl teisminių institucijų pateiktų nurodymų. Be to, skaitmeninių paslaugų koordinatoriai galėtų parengti nacionalines priemones ir gaires dėl jų atitinkamoje teritorijoje taikytinų skundų ir teisių gynimo mechanizmų, kad paslaugos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis tokiais mechanizmais. Galiausiai, taikydamos šį reglamentą, valstybės narės turėtų gerbti pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta Chartijos 47 straipsnyje. Todėl šiuo reglamentu atitinkamoms nacionalinėms teisminėms ar administracinėms institucijoms neturėtų būti užkertamas kelias, remiantis taikytina Sąjungos ar nacionaline teise, pateikti nurodymą atkurti turinį, kai toks turinys atitiko tarpininkavimo paslaugų teikėjo nuostatas ir sąlygas, tačiau tas teikėjas jį klaidingai laikė neteisėtu ir pašalino;

(40)

siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus ir, visų pirma, pagerinti vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti saugią ir skaidrią interneto aplinką, būtina sudaryti aiškų, veiksmingą, nuspėjamą ir subalansuotą suderintų išsamaus patikrinimo prievolių rinkinį, skirtą tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Tomis pareigomis turėtų būti siekiama, visų pirma, užtikrinti įvairius viešosios politikos tikslus, kaip antai paslaugos gavėjų, įskaitant vartotojus, nepilnamečius ir naudotojus, kuriems kyla ypatinga su neapykantą kurstančia kalba, seksualiniu priekabiavimu ar kitais diskriminaciniais veiksmais susijusi rizika, saugumą ir pasitikėjimą, apsaugoti atitinkamas Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises, prasmingą tų teikėjų atskaitomybę ir įgalinti paslaugos gavėjus ir kitas susijusias šalis, kartu kompetentingoms institucijoms sudarant palankesnes sąlygas vykdyti būtiną priežiūrą;

(41)

tuo požiūriu svarbu, kad išsamaus patikrinimo prievolės būtų pritaikytos prie atitinkamos tarpininkavimo paslaugos rūšies, dydžio ir pobūdžio. Dėl to šiame reglamente nustatomos pagrindinės pareigos, taikytinos visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taip pat papildomos pareigos prieglobos paslaugų teikėjams ir, konkrečiau, interneto platformų, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjai priskirtini prie keleto skirtingų kategorijų pagal savo paslaugų pobūdį ir savo dydį, jie turėtų vykdyti visas atitinkamas šiame reglamente nustatytas prievoles, susijusias su tomis paslaugomis. Tos suderintos išsamaus patikrinimo prievolės, kurios turėtų būti pagrįstos ir nesavavališkos, reikalingos siekiant spręsti nustatytas viešosios politikos problemas, kaip antai susijusias su paslaugos gavėjų teisėtų interesų apsauga, neteisėtos praktikos panaikinimu ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsauga. Išsamaus patikrinimo prievolės yra nepriklausomos nuo tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės klausimo, todėl jas reikia vertinti atskirai;

(42)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam ir veiksmingam abipusiam bendravimui į šį reglamentą įtrauktais klausimais, be kita ko, kai aktualu, patvirtinant atitinkamų pranešimų gavimą, iš tarpininkavimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama paskirti bendrą elektroninį kontaktinį centrą ir paskelbti bei atnaujinti su tuo kontaktiniu centru susijusią svarbią informaciją, įskaitant kalbas, kuriomis galima bendrauti. Elektroniniu kontaktiniu centru taip pat gali naudotis patikimi pranešėjai ir profesionalūs subjektai, turintys konkrečius santykius su tarpininkavimo paslaugų teikėju. Priešingai nei teisinio atstovo atveju, elektroninis kontaktinis centras turėtų duoti su veikla susijusios naudos ir nebūtinai turi būti fiziškai įsteigtas. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai gali paskirti tą patį kontaktinį centrą šio reglamento reikalavimų tikslais ir kitų Sąjungos teisės aktų tikslais. Nustatydami bendravimo kalbas, tarpininkavimo paslaugų teikėjai raginami užtikrinti, kad pasirinktos kalbos pačios savaime netaptų bendravimo kliūtimi. Prireikus tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir valstybių narių institucijos turėtų galėti atskirai susitarti dėl bendravimo kalbos arba ieškoti alternatyvių priemonių kalbos barjerui įveikti, be kita ko, pasitelkiant visas turimas technologines priemones ar vidaus ir išorės žmogiškuosius išteklius;

(43)

tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų būti įpareigoti paskirti vieną bendrą paslaugų gavėjams skirtą kontaktinį centrą, kuris sudarytų sąlygas greitai, tiesiogiai ir veiksmingai bendrauti, visų pirma lengvai prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefono numeriais, e. pašto adresais, elektroninėmis kontaktinėmis formomis, pokalbių robotais ar tikralaikiais žinučių pokalbiais. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kai paslaugos gavėjas bendrauja su pokalbių robotais. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paslaugų gavėjams turėtų suteikti galimybę pasirinkti tiesioginį ir veiksmingą bendravimą, kuris apima ne tik automatizuotas priemones. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų dėti visas pagrįstas pastangas, kad būtų skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinant, kad bendravimas vyktų laiku ir veiksmingai;

(44)

tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kurie yra įsisteigę trečiojoje valstybėje ir kurie siūlo paslaugas Sąjungoje, turėtų paskirti pakankamus įgaliojimus turintį teisinį atstovą Sąjungoje, atitinkamoms institucijoms pateikti su savo teisiniais atstovais susijusią informaciją ir ją viešai paskelbti. Siekdami įvykdyti tą pareigą, tokie tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad paskirtasis teisinis atstovas turėtų būtinus įgaliojimus ir išteklius bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas paskiria tos pačios grupės patronuojamąją įmonę kaip paslaugų teikėją ar jo patronuojančiąją įmonę, jei ta patronuojamoji įmonė ar patronuojančioji įmonė yra įsisteigusios Sąjungoje. Tačiau taip gali nebūti tuo atveju, kai, pavyzdžiui, teisiniam atstovui taikoma reorganizavimo, bankroto arba fizinio asmens ar įmonės nemokumo procedūros. Ta pareiga turėtų sudaryti sąlygas efektyviai vykdyti priežiūrą ir prireikus užtikrinti šio reglamento vykdymą tų paslaugų teikėjų atžvilgiu. Turėtų būti įmanoma, kad teisinį atstovą pagal nacionalinę teisę įgaliotų daugiau kaip vienas tarpininkavimo paslaugų teikėjas. Teisinis atstovas taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip kontaktinis centras, jei laikomasi atitinkamų šio reglamento reikalavimų;

(45)

nors iš esmės reikėtų gerbti tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę sudaryti sutartis, skaidrumo sumetimais, taip pat siekiant apsaugoti paslaugos gavėjus ir išvengti neteisingų ar atsitiktinių rezultatų, tikslinga nustatyti tam tikras taisykles dėl tų paslaugų teikėjų nuostatų ir sąlygų turinio, taikymo ir vykdymo užtikrinimo. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo nuostatose ir sąlygose turėtų aiškiai nurodyti ir nuolat atnaujinti informaciją dėl motyvų, kuriais remdamiesi jie gali apriboti savo paslaugų teikimą. Visų pirma, jie turėtų įtraukti informaciją apie bet kokią politiką, procedūras, priemones ir įrankius, naudojamus turinio moderavimo tikslais, įskaitant algoritminį sprendimų priėmimą ir žmonių atliekamą peržiūrą, taip pat jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos darbo tvarkos taisykles. Jie taip pat turėtų pateikti lengvai prieinamą informaciją apie teisę nutraukti naudojimąsi paslauga. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo paslaugų teikimo sąlygose pagrindiniams informacijos reikalavimų, nurodytų šiame reglamente, elementams iliustruoti gali naudoti grafinius elementus, pavyzdžiui, piktogramas ar vaizdus. Paslaugų teikėjai tinkamomis priemonėmis turėtų informuoti savo paslaugos gavėjus apie svarbius nuostatų ir sąlygų pakeitimus, pavyzdžiui, kai jie keičia taisykles dėl informacijos, kuri leidžiama teikiant jų paslaugas, arba apie kitus tokius pakeitimus, kurie galėtų turėti tiesioginį poveikį paslaugos gavėjų gebėjimui naudotis paslauga;

(46)

tarpininkavimo paslaugų, kurios, pirmiausia, yra skirtos nepilnamečiams, pavyzdžiui, projektuojant ar parduodant paslaugą, arba kurias daugiausia naudoja nepilnamečiai, teikėjai turėtų dėti ypatingas pastangas, kad jų nuostatų ir sąlygų paaiškinimas būtų lengvai suprantamas nepilnamečiams;

(47)

kurdami, taikydami ir įgyvendindami tuos apribojimus, tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų veikti nešališkai bei nediskriminuodami ir atsižvelgti į paslaugos gavėjų teises ir teisėtus interesus, įskaitant pagrindines teises, kaip jos įtvirtintos Chartijoje. Pavyzdžiui, labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai, visų pirma, turėtų deramai atsižvelgti į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų deramai atsižvelgti į atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

(48)

atsižvelgiant į ypatingą jų vaidmenį ir aprėptį, labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms tikslinga nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su jų nuostatų ir sąlygų informacija bei skaidrumu. Dėl to labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų teikėjai turėtų pateikti savo nuostatas ir sąlygas visų valstybių narių, kuriose jie siūlo savo paslaugas, oficialiosiomis kalbomis, o paslaugų gavėjams taip pat turėtų pateikti glaustą ir lengvai suprantamą nuostatų ir sąlygų pagrindinių elementų santrauką. Tokiose santraukose turėtų būti nurodyti pagrindiniai informacijos reikalavimų elementai, įskaitant galimybę nesunkiai atsisakyti neprivalomų nuostatų;

(49)

siekiant užtikrinti tinkamo lygio skaidrumą ir atskaitomybę, tarpininkavimo paslaugų teikėjai, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų suderintų reikalavimų, turėtų kompiuteriu skaitoma forma viešai paskelbti metinę ataskaitą dėl jų vykdomo turinio moderavimo, įskaitant priemones, kurių imamasi taikant jų nuostatas ir sąlygas bei užtikrinant jų vykdymą. Tačiau, siekiant išvengti neproporcingos naštos, tos skaidrumo ataskaitų teikimo pareigos neturėtų būti taikomos paslaugų teikėjams, kurie yra labai mažos ar mažosios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (25), ir kurie nėra labai didelės interneto platformos, kaip tai suprantama šiame reglamente;

(50)

prieglobos paslaugų teikėjai atlieka ypač svarbų vaidmenį kovojant su neteisėtu turiniu internete, nes jie saugo paslaugos gavėjų ir jų prašymu pateikiamą informaciją ir paprastai suteikia galimybę kitiems paslaugos gavėjams su ja susipažinti, kartais dideliu mastu. Svarbu, kad visi prieglobos paslaugų teikėjai, neatsižvelgiant į jų dydį, įsidiegtų lengvai prieinamus ir naudotojui patogius pranešimo ir veiksmų mechanizmus, kuriuos naudojant sudaromos palankesnės sąlygos pranešti apie konkrečius informacijos elementus, kuriuos pranešančioji šalis laiko neteisėtu turiniu, atitinkamam prieglobos paslaugų teikėjui (toliau – pranešimas), ir paslaugų teikėjas, remdamasis tuo pranešimu, gali priimti sprendimą, ar pritaria dėl tokio vertinimo ar ne ir ar nori pašalinti tą turinį ar panaikinti prieigą prie jo (toliau – veiksmai). Tokie mechanizmai turėtų būti aiškiai identifikuojami, išdėstyti šalia atitinkamos informacijos ir bent jau taip pat lengvai surandami ir naudojami kaip pranešimo apie turinį, kuriuo pažeidžiamos prieglobos paslaugų teikėjo nuostatos ir sąlygos, mechanizmai. Jei laikomasi pranešimams keliamų reikalavimų, fiziniams asmenims ar subjektams turėtų būti sudaryta galimybė vienu pranešimu pranešti apie daugelį konkrečių tariamo neteisėto turinio elementų, kad būtų užtikrintas veiksmingas pranešimo ir veiksmų mechanizmų veikimas. Pranešimo mechanizmas turėtų leisti, bet nereikalauti, kad būtų galima nustatyti fizinį asmenį ar subjektą, teikiantį pranešimą. Kai kurių rūšių informacijos elementų, apie kuriuos pranešama, atveju galėtų būti būtina nurodyti fizinio asmens ar subjekto, teikiančio pranešimą, tapatybę, kad būtų galima nustatyti, ar atitinkama informacija yra neteisėtas turinys, kaip teigiama. Prievolė įdiegti pranešimo ir veiksmų mechanizmus turėtų būti taikoma, pavyzdžiui, rinkmenų saugojimo ir dalijimosi jomis paslaugoms, saityno prieglobos paslaugoms, reklamos serveriams ir teksto kopijavimo paslaugoms (angl. paste bin), jei tokios paslaugos laikomos prieglobos paslaugomis, patenkančiomis į šį reglamentą;

(51)

atsižvelgiant į poreikį tinkamai atsižvelgti į visų susijusių šalių pagrindines teises, garantuojamas pagal Chartiją, bet kokie veiksmai, kurių prieglobos paslaugų teikėjas imasi gavęs pranešimą, turėtų būti griežtai tiksliniai, t. y. jais turėtų būti siekiama pašalinti konkrečius informacijos elementus, kurie laikomi neteisėtu turiniu, arba panaikinti prieigą prie jų, nedarant nederamo poveikio paslaugos gavėjų saviraiškos ir informacijos laisvei. Todėl pranešimai paprastai turėtų būti skirti prieglobos paslaugų teikėjams, kurie pagrįstai gali turėti techninių ir organizacinių galimybių imtis veiksmų prieš tokius konkrečius elementus. Prieglobos paslaugų teikėjai, gavę pranešimą, kuriame nurodyto konkretaus informacijos elemento jie dėl techninių ar organizacinių priežasčių pašalinti negali, turėtų apie tai informuoti pranešimą pateikusį asmenį ar subjektą;

(52)

taisyklės dėl tokių pranešimo ir veiksmų mechanizmų turėtų būti suderintos Sąjungos lygmeniu, kad pranešimai būtų tvarkomi laiku, stropiai bei nešališkai remiantis vienodomis, skaidriomis ir aiškiomis taisyklėmis ir kad būtų numatytos patikimos visų dalyvaujančių šalių teisių ir teisėtų interesų, visų pirma Chartija garantuojamų pagrindinių teisių, apsaugos priemonės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje narėje tos šalys yra įsisteigusios ar yra ir kokios srities teisė yra taikoma. Tos pagrindinės teisės atitinkamais atvejais gali būti (bet jomis neapsiribojant): paslaugos gavėjams – saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į nediskriminavimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą; paslaugų teikėjams – laisvė užsiimti verslu, įskaitant laisvę sudaryti sutartis; visoms šalims, kurioms neteisėtas turinys daro poveikį – teisė į žmogaus orumą, vaiko teisės, teisė į nuosavybės apsaugą, įskaitant intelektinę nuosavybę, ir teisė į nediskriminavimą. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų laiku imtis veiksmų pagal pranešimus, visų pirma, atsižvelgdami į neteisėto turinio, apie kurį pranešama, rūšį ir skubumą imtis veiksmų. Pavyzdžiui, galima tikėtis, kad tokie teikėjai nedelsdami imsis veiksmų, kai pranešama apie tariamai neteisėtą turinį, keliantį grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui. Prieglobos paslaugų teikėjas, priėmęs sprendimą, ar imtis ar nesiimti veiksmų pagal pranešimą, turėtų nepagrįstai nedelsdamas apie tai informuoti apie konkretų turinį pranešusį fizinį asmenį ar subjektą;

(53)

pranešimo ir veiksmų mechanizmai turėtų sudaryti sąlygas pateikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus pranešimus, kad atitinkamas prieglobos paslaugų teikėjas galėtų priimti informacija pagrįstą ir stropų sprendimą, suderinamą su saviraiškos ir informacijos laisve, dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma, dėl to, ar tas turinys turi būti laikomas neteisėtu turiniu ir turi būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo. Tie mechanizmai turėtų būti tokie, kad pranešėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti pranešimus, kuriuose išdėstomos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo ar subjektas, teikiantis pranešimą, laiko tą turinį neteisėtu turiniu, ir aiškiai nurodo to turinio vietą. Kai pranešime pateikiama pakankamai informacijos, kad stropus prieglobos paslaugų teikėjas, neatlikęs išsamaus teisinio patikrinimo, galėtų nustatyti, kad turinys yra neteisėtas, turėtų būti laikoma, kad pranešimas suteikia faktinių žinių ar žinojimą apie neteisėtumą. Išskyrus pranešimų apie nusikalstamas veikas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES (26) 3–7 straipsniuose, teikimą, tais mechanizmais fizinio asmens ar subjekto, teikiančio pranešimą, turėtų būti prašoma atskleisti savo tapatybę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo;

(54)

jeigu prieglobos paslaugų teikėjas nusprendžia, kad gavėjo suteikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jo nuostatomis ir sąlygomis, ją pašalinti ar panaikinti prieigą prie jos arba kitaip apriboti jos matomumą ar monetizavimą, pavyzdžiui, gavęs pranešimą ar ėmęsis veiksmų savo iniciatyva, be kita ko, vien tik automatinėmis priemonėmis, tas paslaugų teikėjas turėtų aiškiai ir lengvai suprantama forma informuoti paslaugos gavėją apie savo sprendimą, jo motyvus ir esamas teisių gynimo priemones sprendimui apskųsti, atsižvelgiant į neigiamas pasekmes, kurias tokie sprendimai gali turėti paslaugos gavėjui, be kita ko, kiek tai susiję su naudojimusi pagrindine teise į saviraiškos laisvę. Ta pareiga turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į sprendimo motyvus, visų pirma į tai, ar veiksmų imtasi dėl to, kad pateikta informacija yra laikoma neteisėtu turiniu arba nesuderinama su taikytinomis nuostatomis ir sąlygomis. Jei sprendimas buvo priimtas gavus pranešimą, prieglobos paslaugų teikėjas turėtų atskleisti pranešimą paslaugos gavėjui pateikusio asmens ar subjekto tapatybę tik tais atvejais, kai ši informacija yra būtina turinio neteisėtumui nustatyti, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejais;

(55)

matomumas gali būti apribojamas suprastinant poziciją reitingo ar rekomendavimo sistemose, taip pat ribojant vieno ar daugiau paslaugos gavėjų prieigą arba užblokuojant naudotojo prieigą prie internetinės bendruomenės jam apie tai nežinant (slaptas blokavimas). Paslaugos gavėjo pateiktos informacijos monetizavimas pajamomis iš reklamos gali būti apribotas sustabdant ar nutraukiant su ta informacija susijusius piniginius mokėjimus ar pajamas. Vis dėlto pareiga pateikti motyvų paaiškinimą neturėtų būti taikoma apgaulingam didelio masto komerciniam turiniui, skleidžiamam tyčia manipuliuojant paslaugą, visų pirma, neautentiškam naudojimuisi paslauga, pavyzdžiui, naudojant interneto robotus ar suklastotas paskyras arba kitaip apgaulingai naudojantis paslauga. Nepriklausomai nuo kitų prieglobos paslaugų teikėjo sprendimo apskundimo galimybių, paslaugos gavėjas visuomet turėtų turėti teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal nacionalinę teisę;

(56)

tam tikrais atvejais prieglobos paslaugų teikėjas gali sužinoti, pavyzdžiui, gavęs pranešančiosios šalies pranešimą arba vykdydamas savanoriškas priemones, apie informaciją, susijusią su tam tikra paslaugos gavėjo veikla, kaip antai tam tikrų rūšių neteisėto turinio teikimą, kuria, atsižvelgiant į visas svarbias prieglobos paslaugų teikėjo žinomas aplinkybes, pagrįstai patvirtinamas įtarimas, kad tas paslaugos gavėjas gali būti padaręs, gali daryti ar tikriausiai padarys nusikalstamą veiką, keliančią grėsmę asmens ar asmenų gyvybei ar saugumui, kaip antai veikas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/36/ES (27), Direktyvoje 2011/93/ES ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (28). Pavyzdžiui, konkretūs turinio elementai galėtų sukelti įtarimą dėl grėsmės visuomenei, pavyzdžiui, terorizmo kurstymo, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2017/541 21 straipsnyje. Tokiais atvejais prieglobos paslaugų teikėjas apie tokį įtarimą turėtų nedelsdamas pranešti kompetentingoms teisėsaugos institucijoms. Prieglobos paslaugų teikėjas turėtų pateikti visą jam prieinamą svarbią informaciją, įskaitant, kai aktualu, atitinkamą turinį ir, jeigu įmanoma, nurodyti laiką, kada turinys buvo paskelbtas, įskaitant nustatytą laiko juostą, savo įtarimo paaiškinimą ir atitinkamo paslaugos gavėjo buvimo vietai nustatyti ir jam identifikuoti būtiną informaciją. Šis reglamentas nėra paslaugos gavėjų profiliavimo, kurį prieglobos paslaugų teikėjai atlieka siekdami nustatyti galimas nusikalstamas veikas, teisinis pagrindas. Prieglobos paslaugų teikėjai, informuodami teisėsaugos institucijas, taip pat turėtų laikytis kitų taikytinų Sąjungos ar nacionalinės teisės taisyklių dėl fizinių asmenų teisių ir laisvių apsaugos;

(57)

siekiant išvengti neproporcingos naštos, papildomos prievolės, pagal šį reglamentą nustatytos interneto platformų teikėjams, įskaitant platformas, leidžiančias vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, turėtų būti netaikomos teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB. Dėl tos pačios priežasties tos papildomos prievolės taip pat turėtų būti netaikomos interneto platformų teikėjams, kurie anksčiau per 12 mėnesių laikotarpį nuo statuso praradimo buvo laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis. Tokiems paslaugų teikėjams neturėtų būti netaikoma prievolė įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu teikti informaciją apie vidutinius aktyvius paslaugos gavėjus per mėnesį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos turi didesnę aprėptį ir didesnį poveikį darant įtaką tam, kaip paslaugos gavėjai gauna informaciją ir bendrauja internetu, tokie paslaugų teikėjai neturėtų galėti pasinaudoti ta išimtimi, nepaisant to, ar jie atitinka labai mažų ar mažųjų įmonių kriterijus ar neseniai tokiomis kvalifikavosi. Rekomendacijoje 2003/361/EB nustatytomis konsolidavimo taisyklėmis padedama užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias kokiu nors būdu tų papildomų prievolių nevykdyti. Nė viena šio reglamento nuostata netrukdo interneto platformų teikėjams, kuriems taikoma ta išimtis, savanoriškai sukurti sistemą, atitinkančią vieną ar daugiau tų prievolių;

(58)

paslaugos gavėjai turėtų turėti galimybę lengvai ir efektyviai apskųsti tam tikrus interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimus dėl turinio neteisėtumo ar jo neatitikimo nuostatoms ir sąlygoms, kurie daro jiems neigiamą poveikį. Todėl interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti numatyti vidaus skundų nagrinėjimo sistemas, atitinkančias tam tikras sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sistemos būtų lengvai prieinamos ir greitai, nešališkai, nediskriminuojant duotų sąžiningų rezultatų, ir kad jas, kai naudojamos automatinės priemonės, tikrintų žmogus. Tokios sistemos visiems paslaugos gavėjams turėtų sudaryti sąlygas pateikti skundą ir jose neturėtų būti nustatyti oficialūs reikalavimai, pavyzdžiui, nukreipimas į konkrečias susijusias teisines nuostatas ar išsamūs teisiniai paaiškinimai. Paslaugos gavėjai, pateikę pranešimą per šiame reglamente numatytą pranešimo ir veiksmų mechanizmą arba per pranešimo apie turinį, kuriuo pažeidžiamos interneto platformų teikėjo nuostatos ir sąlygos, mechanizmą, turėtų turėti teisę naudotis skundų teikimo mechanizmu, kad užginčytų interneto platformų teikėjo sprendimą dėl jų pranešimų, įskaitant atvejus, kai jie mano, kad veiksmai, kurių ėmėsi tas paslaugų teikėjas, buvo netinkami. Skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo turėtų būti galima pateikti ne trumpiau kaip per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo momento, kai interneto platformų teikėjas pranešė paslaugos gavėjui apie sprendimą;

(59)

be to, turėtų būti numatyta nuostata dėl neteisminio ginčų sprendimo sąžiningai bendradarbiaujant galimybės, be kita ko, tokių ginčių, kurių nepavyksta patenkinamai išspręsti per vidaus skundų nagrinėjimo sistemas, kreipiantis į sertifikuotas įstaigas, atitinkančias nepriklausomumo reikalavimus ir turinčias išteklių bei ekspertinių žinių vykdyti savo veiklą sąžiningai, sparčiai ir ekonomiškai efektyviai. Neteisminio ginčų sprendimo įstaigų nepriklausomumas taip pat turėtų būti užtikrintas fizinių asmenų, atsakingų už ginčų sprendimą, lygmeniu, be kita ko, taikant taisykles dėl interesų konflikto. Neteisminio ginčų sprendimo įstaigų imami mokesčiai turėtų būti pagrįsti, prieinami, patrauklūs, nebrangūs vartotojams bei proporcingi ir vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Jei neteisminio ginčų sprendimo įstaigą sertifikuoja kompetentingas skaitmeninių paslaugų koordinatorius, tas sertifikavimas turėtų galioti visose valstybėse narėse. Interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę atsisakyti taikyti neteisminio ginčų sprendimo procedūras pagal šį reglamentą, kai tas pats ginčas, visų pirma susijęs su atitinkama informacija ir ginčijamo sprendimo priėmimo priežastimis, sprendimo padariniais ir nurodytomis sprendimo užginčijimo priežastimis, jau yra išspręstas arba nagrinėjamas kompetentingame teisme ar kitoje kompetentingoje neteisminio ginčų sprendimo įstaigoje. Paslaugos gavėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudoti vidinį skundų nagrinėjimo mechanizmą ar taikyti neteisminį ginčų sprendimą, ar pasinaudoti galimybe bet kuriuo etapu pradėti teismo procesą. Kadangi neteisminio ginčų sprendimo procedūros rezultatas nėra privalomas, šalims neturėtų būti trukdoma pradėti teismo procesą dėl to paties ginčo. Taip sukurtomis galimybėmis apskųsti interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimus neturėtų paveikti galimybės apskųsti teismine tvarka pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus ir dėl to neturėtų būti daroma jokio poveikio pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą pagal Chartijos 47 straipsnį. Šio reglamento nuostatomis dėl neteisminio ginčų sprendimo neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų tokias neteisminio ginčų sprendimo įstaigas;

(60)

kalbant apie sutartinius ginčus tarp vartotojų ir įmonių dėl prekių ar paslaugų pirkimo, Direktyva 2013/11/ES užtikrinama, kad Sąjungos vartotojai ir įmonės Sąjungoje turėtų galimybę kreiptis į kokybės sertifikatą turinčius alternatyvaus ginčų sprendimo subjektus. Šiuo požiūriu reikėtų patikslinti, kad šio reglamento taisyklėmis dėl neteisminio ginčų sprendimo nedaromas poveikis tai direktyvai, įskaitant toje direktyvoje įtvirtintą vartotojų teisę pasitraukti iš procedūros bet kuriame jos etape, jeigu jie yra nepatenkinti procedūros veiksmingumu ar vykdymu;

(61)

veiksmų prieš neteisėtą turinį galima imtis greičiau ir patikimiau, kai interneto platformų paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pranešimams, kuriuos naudodamiesi pagal šį reglamentą privalomais pranešimo ir veiksmų mechanizmais teikia patikimi pagal jiems nustatytą ekspertinių žinių sritį veikiantys pranešėjai, suteikiama pirmenybė, nedarant poveikio reikalavimui tvarkyti visus per tuos mechanizmus pateiktus prašymus ir priimti dėl jų sprendimus laiku, stropiai ir nešališkai. Tokį patikimo pranešėjo statusą turėtų suteikti valstybės narės, kurioje pareiškėjas įsisteigęs, skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir jį turėtų pripažinti visi interneto platformų paslaugų teikėjai, kuriems taikomas šis reglamentas. Toks patikimo pranešėjo statusas turėtų būti suteiktas tik subjektams (ne fiziniams asmenims), kurie yra įrodę, be kita ko, kad jie turi konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos kovojant su neteisėtu turiniu, ir kad jie dirba stropiai, tiksliai ir objektyviai. Tokie subjektai pagal savo pobūdį gali būti vieši, kaip antai, teroristinio turinio atveju, internetinės informacijos žymėjimo padaliniai nacionalinėse teisėsaugos institucijose arba Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), arba tai gali būti nevyriausybinės organizacijos ir privačios ar pusiau viešos įstaigos, kaip antai organizacijos, priklausančios INHOPE karštųjų linijų tinklui, kuriam pranešama apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, ir organizacijos, įsipareigojusios pranešti apie neteisėtas rasizmo ir ksenofobijos išraiškas internete. Siekiant nesumažinti tokio mechanizmo pridėtinės vertės, bendras patikimų pranešėjų, paskirtų pagal šį reglamentą, skaičius turėtų būti ribotas. Visų pirma, savo narių interesams atstovaujančios pramonės asociacijos skatinamos kreiptis dėl patikimų pranešėjų statuso, nedarant poveikio privačių subjektų ar fizinių asmenų teisei sudaryti dvišalius susitarimus su interneto platformų paslaugų teikėjais;

(62)

patikimi pranešėjai turėtų skelbti lengvai suprantamas ir išsamias ataskaitas apie pranešimus, pateiktus pagal šį reglamentą. Tose ataskaitose turėtų būti nurodyta tokia informacija kaip pranešimų, suskirstytų pagal prieglobos paslaugų teikėją, skaičius, turinio rūšis ir veiksmai, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas. Atsižvelgiant į tai, kad patikimi pranešėjai įrodė savo ekspertines žinias ir kompetenciją, galima tikėtis, kad patikimų pranešėjų pateiktų pranešimų tvarkymas bus paprastesnis ir dėl to greitesnis, palyginti su kitų paslaugos gavėjų pranešimais. Tačiau vidutinis tvarkymo laikas vis dar gali skirtis priklausomai nuo veiksnių, įskaitant neteisėto turinio rūšį, pranešimų kokybę bei esamas technines tokių pranešimų pateikimo procedūras.

Pavyzdžiui, nors 2016 m. Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekse nustatytas taikyme dalyvaujančių bendrovių lyginamasis standartas susijęs su laiku, kurio reikia baigti tvarkyti priimtiniems pranešimams dėl neapykantą kurstančios kalbos pašalinimo, kitų rūšių neteisėto turinio tvarkymas gali užtrukti labai skirtingą laiką, kuris priklauso nuo konkrečių faktų ir aplinkybių, taip pat nuo neteisėto turinio rūšių. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo patikimo pranešėjo statusu, turėtų būti galima sustabdyti tokio statuso galiojimą, kai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius pradeda tyrimą dėl teisėtų priežasčių. Šio reglamento taisyklės dėl patikimų pranešėjų neturėtų būti suprantamos kaip taisyklės, kuriomis užkertamas kelias interneto platformų paslaugų teikėjams panašiai elgtis su pranešimais, kuriuos teikia subjektai ar fiziniai asmenys, kuriems nebuvo suteiktas patikimo pranešėjo statusas pagal šį reglamentą, ir kitomis priemonėmis bendradarbiauti su kitais subjektais pagal taikytiną teisę, įskaitant šį reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 (29). Šio reglamento taisyklėmis neturėtų būti užkertamas kelias interneto platformų paslaugų teikėjams pasitelkti tokį patikimą pranešėją ar panašius mechanizmus siekiant imtis greitų ir patikimų veiksmų prieš turinį, kuris nesuderinamas su jų nuostatomis ir sąlygomis, visų pirma prieš turinį, kuris daro žalą pažeidžiamiems paslaugos gavėjams, pavyzdžiui, nepilnamečiams;

(63)

piktnaudžiaujant interneto platformomis dažnai pateikiant akivaizdžiai neteisėtą turinį arba dažnai pateikiant akivaizdžiai nepagrįstus pranešimus ar skundus atitinkamai per mechanizmus ir sistemas, sukurtus pagal šį reglamentą, sumažėja suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir daroma žala jų teisėms bei teisėtiems interesams. Todėl reikia sukurti tinkamas proporcingas ir veiksmingas apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemones, kuriomis turi būti paisoma visų susijusių šalių teisių ir teisėtų interesų, įskaitant taikytinas pagrindines teises ir laisves, kaip įtvirtinta Chartijoje, visų pirma, saviraiškos laisvę. Informaciją reikėtų laikyti akivaizdžiai neteisėtu turiniu ir pranešimus arba skundus reikėtų laikyti akivaizdžiai nepagrįstais, kai ir neprofesionalui, neatliekant jokios esminės analizės, yra aišku, kad turinys yra neteisėtas arba atitinkamai kad pranešimai ar skundai yra nepagrįsti;

(64)

tam tikromis sąlygomis interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų laikinai sustabdyti savo veiklą piktnaudžiaujančio asmens atžvilgiu. Tai nedaro poveikio interneto platformų paslaugų teikėjų laisvei parengti savo nuostatas ir sąlygas bei numatyti griežtesnes priemones, taikytinas su sunkiais nusikaltimais susijusiam akivaizdžiai neteisėtam turiniui, pavyzdžiui, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai. Dėl skaidrumo ši galimybė turėtų būti aiškiai ir pakankamai išsamiai įtvirtinta interneto platformų nuostatose ir sąlygose. Turėtų būti visuomet galima pasinaudoti teisių gynimu dėl sprendimų, kuriuos šiuo požiūriu priima interneto platformų paslaugų teikėjai, ir juos turėtų prižiūrėti kompetentingas skaitmeninių paslaugų koordinatorius. Interneto platformų paslaugų teikėjai, prieš priimdami sprendimą dėl sustabdymo, turėtų nusiųsti išankstinį įspėjimą, kuriame turėtų būti nurodyti galimo sustabdymo motyvai ir teisių gynimo priemonės dėl interneto platformos paslaugos teikėjų sprendimo. Spręsdami dėl sustabdymo, interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų išsiųsti motyvų paaiškinimą pagal šiame reglamente išdėstytas taisykles. Šio reglamento taisyklės dėl piktnaudžiavimo neturėtų užkirsti kelio interneto platformų paslaugų teikėjams imtis kitų priemonių dėl jų paslaugos gavėjų skelbiamo neteisėto turinio ar kitokio piktnaudžiavimo jų paslaugomis, be kita ko, pažeidžiant jų nuostatas ir sąlygas, kaip numatyta taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje. Tos taisyklės nedaro poveikio galimybei patraukti asmenis, dalyvaujančius piktnaudžiavimo veiksmuose, atsakomybėn, be kita ko dėl žalos, kaip numatyta Sąjungos ar nacionalinėje teisėje;

(65)

atsižvelgiant į konkrečią interneto platformų paslaugų teikėjų atsakomybę ir pareigas jiems reikėtų nustatyti skaidrumo ataskaitų teikimo pareigas, kurios būtų taikomos kartu su skaidrumo ataskaitų teikimo pareigomis, taikytinomis visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą. Siekiant nustatyti, ar interneto platformos ir interneto paieškos sistemos gali būti atitinkamai labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos, kurioms pagal šį reglamentą yra nustatytos tam tikros papildomos pareigos, į interneto platformoms ir interneto paieškos sistemoms nustatytas skaidrumo ataskaitų teikimo pareigas reikėtų įtraukti tam tikras pareigas, susijusias su informacijos apie vidutinį aktyvių paslaugos gavėjų skaičių per mėnesį Sąjungoje skelbimu ir pateikimu;

(66)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas tikrinti interneto platformų teikėjų sprendimus dėl turinio moderavimo ir stebėti neteisėto turinio sklaidą internete, Komisija turėtų tvarkyti ir paskelbti duomenų bazę, kurioje pateikiami interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimai ir motyvų paaiškinimai, kai jie pašalina informaciją ar kitaip apriboja jos prieinamumą ir prieigą prie jos. Kad duomenų bazė būtų nuolat atnaujinama, interneto platformų teikėjai turėtų standartiniu formatu nepagrįstai nedelsdami po to, kai priimamas sprendimas, pateikti sprendimus ir motyvų pareiškimą, kad būtų galima atlikti atnaujinimus tikruoju laiku, jei tai techniškai įmanoma ir proporcinga atitinkamos interneto platformos priemonėms. Struktūruota duomenų bazė turėtų sudaryti sąlygas prieigai prie atitinkamos informacijos ir suteikti galimybę pateikti užklausas dėl jos, visų pirma, kiek tai susiję su atitinkamo tariamai neteisėto turinio rūšimi;

(67)

interneto platformų elektroninių sąsajų tamsūs modeliai yra praktika, kuri tikslingai ar faktiškai iškreipia arba kenkia paslaugos gavėjų galimybei savarankiškai ir turint pakankamai informacijos rinktis ar priimti sprendimus. Ta praktika gali būti naudojamasi siekiant įtikinti paslaugos gavėjus imtis nepageidaujamų veiksmų ar priimti nenorimus sprendimus, kurie jiems turi neigiamų pasekmių. Todėl interneto platformų teikėjams turėtų būti draudžiama apgaudinėti ar spausti paslaugų gavėjus ir iškreipti paslaugų gavėjų savarankiškumą, sprendimų priėmimą arba paslaugų gavėjų pasirinkimą per elektroninės sąsajos ar jos dalies struktūrą, dizainą ar funkcijas arba pakenkti tam savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar pasirinkimui. Tai turėtų apimti, bet neapsiriboti išnaudojimu grindžiamu dizaino pasirinkimu, nukreipiančiu paslaugos gavėją atlikti veiksmus, kurie yra naudingi interneto platformų teikėjui, tačiau kurie gali neatitikti paslaugos gavėjų interesų, pasirinkimo galimybių pateikimu ne neutraliu būdu, pavyzdžiui, pabrėžiant tam tikras pasirinkimo galimybes naudojant vaizdinius, garsinius ar kitokius komponentus, kai paslaugos gavėjo prašoma priimti sprendimą.

Tai taip pat turėtų apimti pakartotinius prašymus paslaugos gavėjui pasirinkti, kai toks pasirinkimas jau buvo padarytas, taip padarant paslaugos atšaukimo procedūrą gerokai sudėtingesne nei paslaugos užsakymą, arba kai kurių pasirinkimo galimybių padarymą sudėtingesnėmis ar ilgiau trunkančiomis nei kitos ir kai dėl to tampa nepagrįstai sunku nutraukti pirkimą arba išsiregistruoti iš tam tikros interneto platformos, kuri sudaro galimybę vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais ir apgauna paslaugos gavėjus, juos spaudžiant priimti sprendimus dėl sandorių ar sutikti su standartiniais nustatymais, kuriuos labai sunku pakeisti, ir taip nepagrįstai nukreipiant paslaugos gavėjo sprendimų priėmimą tokiu būdu, kad būtų iškraipomas ir mažinamas jų savarankiškumas, sprendimų priėmimas bei pasirinkimas. Tačiau taisyklės, kuriomis užkertamas kelias tamsiems modeliams, neturėtų būti suprantamos kaip paslaugų teikėjams trukdančios tiesiogiai sąveikauti su paslaugos gavėjais ir siūlyti jiems naujas ar papildomas paslaugas. Teisėta praktika, pavyzdžiui, naudojama reklamose, kuri atitinka Sąjungos teisę, pati savaime neturėtų būti laikoma tamsiais modeliais. Tos taisyklės dėl tamsių modelių turėtų būti aiškinamos taip, kad jos apima į šio reglamento taikymo sritį patenkančią draudžiamą praktiką tiek, kiek tai praktikai dar netaikoma Direktyva 2005/29/EB ar Reglamentas (ES) 2016/679;

(68)

internetinė reklama atlieka svarbų vaidmenį interneto aplinkoje, be kita ko, dėl interneto platformų paslaugų teikimo, kai už paslaugos teikimą kartais visiškai ar iš dalies tiesiogiai ar netiesiogiai atlyginama iš reklamos pajamų. Internetinė reklama gali prisidėti prie didelės rizikos nuo to, kad pati reklama gali būti neteisėtas turinys, iki to, kad ja gali būti prisidedama prie finansinių paskatų skelbti ar stiprinti neteisėtą ar kitaip žalingą turinį ir veiklą internete, arba gali būti diskriminuojant pateikiama reklama, daranti poveikį vienodam požiūriui į piliečius ir vienodoms galimybėms jiems. Todėl, be Direktyvos 2000/31/EB 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti užtikrinti, kad paslaugos gavėjai turėtų tam tikrą individualizuotą informaciją, kurios jiems reikia, kad jie suprastų, kada ir kieno vardu pateikiama reklama. Jie turėtų užtikrinti, kad informacija būtų esminė, be kita ko, naudojant vidutiniam paslaugos gavėjui aiškiai atpažįstamus ir nedviprasmiškus standartizuotus vaizdo ar garso ženklus, ir turėtų būti pritaikyta prie atskiros paslaugos elektroninės sąsajos pobūdžio. Be to, paslaugos gavėjai turėtų turėti tiesiogiai per elektroninę sąsają, kurioje pateikiama reklama, prieinamą informaciją apie pagrindinius parametrus, naudojamus nustatant, kad jiems būtų pateikiama konkreti reklama, ir pateikiant prasmingus tuo tikslu taikomos logikos paaiškinimus, įskaitant atvejus, kai tai grindžiama profiliavimu.

Tokie paaiškinimai turėtų apimti informaciją apie reklamos pateikimo metodą, pavyzdžiui, ar reklama yra kontekstinė ar kitokio pobūdžio, ir, kai taikytina, pagrindinius taikomus profiliavimo kriterijus; ja gavėjas taip pat turėtų būti informuojamas apie visas turimas priemones tokiems kriterijams pakeisti. Šio reglamento reikalavimai dėl su reklama susijusios informacijos teikimo nedaro poveikio atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, ypač susijusių su teise nesutikti, automatiškai priimamais sprendimais, įskaitant profiliavimą, ir konkrečiai su būtinybe gauti duomenų subjekto sutikimą prieš tvarkant asmens duomenis tikslinės reklamos tikslais, taikymui. Taip pat nedaromas poveikis Direktyvos 2002/58/EB nuostatoms, ypač susijusioms su informacijos saugojimu galiniuose įrenginiuose ir prieiga prie juose saugomos informacijos. Galiausiai, šiuo reglamentu papildomas Direktyvos 2010/13/ES, kuria nustatomos priemonės, kuriomis naudotojams sudaromos galimybės deklaruoti komercinius audiovizualinius pranešimus naudotojų sukurtuose vaizdo įrašuose, taikymas. Juo taip pat papildomos prekiautojų pareigos atskleisti komercinius pranešimus, kylančios iš Direktyvos 2005/29/EB;

(69)

kai paslaugos gavėjams pateikiama reklama, grindžiama atrankiojo adresavimo metodais, optimizuotais, kad atitiktų jų interesus, ir potencialiai orientuotais į jų pažeidžiamumą, tai gali turėti ypač didelį neigiamą poveikį. Tam tikrais atvejais manipuliavimo metodai gali daryti neigiamą poveikį visoms grupėms ir padidinti žalą visuomenei, pavyzdžiui, prisidėdami prie dezinformacijos kampanijų ar tam tikrų grupių diskriminacijos. Interneto platformos yra ypač jautri aplinka tokiai praktikai ir kelia didesnę riziką visuomenei. Dėl to interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų neteikti reklamos, grindžiamos profiliavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, naudojant specialių kategorijų asmens duomenis, nurodytus to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, naudojant tomis specialiomis kategorijomis grindžiamas profiliavimo kategorijas. Šis draudimas nedaro poveikio pareigoms, kurios pagal Sąjungos teisę dėl asmens duomenų apsaugos taikomos interneto platformų teikėjams arba bet kuriam kitam paslaugų teikėjui ar reklamuotojui, dalyvaujantiems reklamos sklaidos veikloje;

(70)

pagrindinė interneto platformos veiklos dalis yra susijusi su tuo, kaip informacijai suteikiama pirmenybė ir kaip ji pateikiama jos elektroninėje sąsajoje, kad paslaugos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su informacija ir prie jos prieiti. Tai daroma, pavyzdžiui, algoritmų priemonėmis siūlant bei dėliojant informaciją ir suteikiant jai pirmenybę, teksto ar kitokiu vizualiuoju pavidalu išskiriant paslaugos gavėjų pateiktą informaciją arba kitaip ją tvarkant. Tokios rekomendavimo sistemos gali padaryti didelį poveikį paslaugos gavėjų gebėjimui rasti informaciją internete ir imtis su ja susijusių veiksmų, be kita ko, paslaugos gavėjams sudaryti palankesnes sąlygas susijusios informacijos paieškai ir prisidėti prie geresnės naudotojo patirties. Jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant tam tikrų žinučių plitimą, virusinei informacijos sklaidai ir skatinant elgesį internete. Todėl interneto platformos turėtų nuosekliai užtikrinti, kad jų teikiamų paslaugų gavėjai būtų tinkamai informuoti apie tai, kokią įtaką rekomendavimo sistemos daro rodomai informacijai ir kaip jos gali daryti poveikį informacijos pateikimo būdams. Jos turėtų aiškiai ir lengvai suprantamu būdu pristatyti tokių rekomendavimo sistemų parametrus, kad paslaugos gavėjai suprastų, kaip jiems gaunant informaciją informacijai suteikiama pirmenybė. Tie parametrai turėtų apimti bent svarbiausius kriterijus nustatant, kokia informacija siūloma paslaugos gavėjui, ir jų atitinkamos svarbos priežastis, įskaitant atvejus, kai informacijai suteikiama pirmenybė remiantis profiliavimu ir jų elgesiu internete;

(71)

nepilnamečių apsauga yra svarbus Sąjungos politikos tikslas. Interneto platforma gali būti laikoma prieinama nepilnamečiams, kai pagal jos nuostatas ir sąlygas nepilnamečiams leidžiama naudotis paslauga, kai jos paslauga skirta nepilnamečiams ar ja daugiausia naudojasi nepilnamečiai arba kai paslaugų teikėjui kitais būdais žinoma, kad kai kurie jos paslaugos gavėjai yra nepilnamečiai, pavyzdžiui, dėl to, kad jis jau tvarko paslaugos gavėjų asmens duomenis, atskleidžiančius jų amžių kitais tikslais. Nepilnamečių naudojamų interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų imtis tinkamų ir proporcingų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečius, pavyzdžiui, kuriant elektronines sąsajas ar jų dalis užtikrinti aukščiausią nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygį pagal nutylėjimą, kai tinkama, ar patvirtindami nepilnamečių apsaugos standartus arba dalyvaudami taikant nepilnamečių apsaugos elgesio kodeksus. Jie turėtų atsižvelgti į geriausią praktiką ir esamas gaires, pavyzdžiui, pateiktas Komisijos komunikate „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+)“. Interneto platformų paslaugų teikėjai neturėtų teikti reklamos, pagrįstos profiliavimu naudojant paslaugos gavėjo asmens duomenis, kai jie pakankamai tiksliai žino, kad paslaugos gavėjas yra nepilnametis. Kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma, duomenų kiekio mažinimo principą, kaip numatyta jo 5 straipsnio 1 dalies c punkte, dėl šio draudimo interneto platformos paslaugų teikėjas neturėtų būti priverstas saugoti, gauti ar tvarkyti daugiau asmens duomenų, nei jis jau turi, kad įvertintų, ar paslaugos gavėjas yra nepilnametis. Taigi, ši pareiga neturėtų skatinti interneto platformų paslaugų teikėjų rinkti duomenis apie paslaugos gavėjo amžių prieš jiems naudojantis paslaugomis. Tai turėtų nedaryti poveikio Sąjungos teisei dėl asmens duomenų apsaugos;

(72)

siekdamos padėti kurti saugią, patikimą ir skaidrią interneto aplinką vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kaip antai konkuruojantiems prekiautojams bei intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, ir atgrasyti prekiautojus nuo taikytinų taisyklių neatitinkančių produktų ar paslaugų pardavimo, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, turėtų užtikrinti, kad tokius prekiautojus būtų galima atsekti. Todėl prekiautojas turėtų būti įpareigotas pateikti tam tikrą esminę informaciją interneto platformos, kurioje vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, paslaugų teikėjams, be kita ko, žinučių apie produktus reklamavimo ar produktų siūlymo tikslais. Tas reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas prekiautojams, kurie reklamuoja žinutes apie produktus ar paslaugas prekių ženklų vardu pagal sudarytus susitarimus. Tie interneto platformos paslaugų teikėjai visą informaciją turėtų saugiai saugoti visą savo sutartinių santykių su prekiautoju laikotarpį ir 6 mėnesius jam pasibaigus, kad būtų galima pareikšti bet kokius reikalavimus prekiautojui ar vykdyti su prekiautoju susijusius nurodymus.

Ši pareiga būtina ir proporcinga tam, kad valdžios institucijos ir teisėtų interesų turinčios privačios šalys galėtų prieiti prie šios informacijos pagal taikytiną teisę, be kita ko, dėl asmens duomenų apsaugos, įskaitant atvejus, kai pateikiami šiame reglamente nurodyti nurodymai pateikti informaciją. Ši pareiga nedaro poveikio galimoms pareigoms saugoti tam tikrą turinį ilgesnį laikotarpį, remiantis kita Sąjungos teise ar nacionaliniais įstatymais, laikantis Sąjungos teisės. Nedarant poveikio šiame reglamente pateiktai apibrėžčiai, bet kuris prekiautojas, nepriklausomai nuo to, ar tai fizinis ar juridinis asmuo, nustatytas pagal Direktyvos 2011/83/ES 6a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 4 dalies f punktą, turėtų būti atsekamas, kai jis siūlo produktą ar paslaugą interneto platformoje. Direktyvoje 2000/31/EB reikalaujama, kad visi informacinės visuomenės paslaugų teikėjai paslaugos gavėjams ir kompetentingoms institucijoms padarytų lengvai, tiesiogiai ir nuolat prieinamą tam tikrą informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti visus paslaugų teikėjus. Šiame reglamente išdėstyti interneto platformų, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, teikėjų atsekamumo reikalavimai nedaro poveikio Tarybos direktyvos (ES) 2021/514 (30), kuria siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų, taikymui;

(73)

siekdamos užtikrinti veiksmingą ir tinkamą tos prievolės taikymą nesudarant neproporcingos naštos, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai turėtų dėti visas pastangas, kad įvertintų atitinkamų prekiautojų pateikiamos informacijos patikimumą, visų pirma, naudodami laisvai prieinamas oficialias interneto duomenų bazes ir elektronines sąsajas, kaip antai nacionalinius prekybos registrus ir PVM informacijos mainų sistemą, arba prašydami atitinkamų prekiautojų pateikti patikimus patvirtinamuosius dokumentus, kaip antai tapatybės dokumentų kopijas, patvirtintus mokėjimo sąskaitų išrašus, įmonių pažymėjimus ir prekybos registrų pažymas. Vykdydamos šią prievolę jos taip pat gali naudotis kitais šaltiniais, kuriais galima pasinaudoti nuotoliniu būdu ir kurie yra panašaus patikimumo lygio. Tačiau iš atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjų nereikėtų reikalauti imtis nereikalingų ar brangiai kainuojančių faktų nustatymo internete veiksmų arba atlikti neproporcingus patikrinimus vietoje. Taip pat nereikėtų manyti, kad tokie paslaugų teikėjai, dedantys visas pastangas, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą, garantuoja informacijos patikimumą vartotojams ar kitoms suinteresuotosioms šalims;

(74)

interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, paslaugų teikėjai turėtų sukurti ir organizuoti savo elektroninę sąsają taip, kad prekiautojai galėtų vykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę, visų pirma, reikalavimus, išdėstytus Direktyvos 2011/83/ES 6 bei 8 straipsniuose, Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnyje, Direktyvos 2000/31/EB 5 bei 6 straipsniuose ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB (31) 3 straipsnyje. Tuo tikslu, laikydamiesi atitinkamos taikytinos Sąjungos teisės, atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų dėti visas pastangas, kad įvertintų, ar jų paslaugomis besinaudojantys prekiautojai įkėlė visą informaciją į savo elektronines sąsajas. Interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad produktai ar paslaugos nebūtų siūlomi tol, kol tokia informacija nebus įkelta visa. Tai neturėtų reikšti nei atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjų pareigos bendrai stebėti per jų paslaugas prekiautojų siūlomus produktus ar paslaugas, nei bendrosios faktų nustatymo pareigos, visų pirma siekiant įvertinti prekiautojų pateiktos informacijos tikslumą. Elektroninės sąsajos turėtų būti naudotojui patogios ir lengvai prieinamos prekiautojams ir vartotojams. Be to ir po to, kai leidžia prekiautojui siūlyti produktą ar paslaugą, atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų dėti pagrįstas pastangas, kad atsitiktine tvarka patikrintų, ar kurioje nors laisvai valstybėje narėje ar Sąjungoje prieinamoje oficialioje ir kompiuterio skaitomoje internetinėje duomenų bazėje ar elektroninėje sąsajoje nustatyta, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra neteisėti. Komisija taip pat turėtų skatinti produktų atsekamumą taikant technologinius sprendimus, pavyzdžiui, skaitmeniniu būdu pasirašytus greitojo atsako kodus (kitaip – QR kodus) ar nepakeičiamus žetonus. Komisija turėtų skatinti standartų ir, jei jų nėra, rinkos principais pagrįstų sprendimų, kurie gali būti priimtini atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, rengimą;

(75)

atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų svarbą, susijusią su jų aprėptimi, visų pirma pagal paslaugos gavėjų skaičių, sudarant palankesnes sąlygas viešoms diskusijoms, ekonominiams sandoriams ir informacijos sklaidai visuomenei, nuomonėms bei idėjoms ir darant įtaką tam, kaip paslaugos gavėjai gauna ir pateikia informaciją internete, be visoms interneto platformoms taikytinų pareigų, būtina nustatyti konkrečias tų platformų paslaugų teikėjams skirtas pareigas. Kadangi labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant informacijos buvimo vietą ir užtikrinant, kad ją būtų galima rasti internete, tas pareigas, kiek jos taikytinos, taip pat būtina nustatyti ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Tos labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų papildomos pareigos yra būtinos norinti spręsti viešosios politikos problemas, nes tokio pat rezultato neįmanoma pasiekti jokiomis kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis;

(76)

labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos gali kelti kitokio masto ir poveikio pavojų visuomenei nei mažesnės platformos. Todėl tokie labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų išlaikyti aukščiausią išsamaus patikrinimo prievolės standartą, proporcingą jų daromam poveikiui visuomenei. Kai aktyvių interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų gavėjų skaičius, skaičiuojant pagal šešių mėnesių vidurkį, padidėja tiek, kad sudaro reikšmingą Sąjungos gyventojų skaičiaus dalį, interneto platforma ar paieškos sistema gali daryti neproporcingą poveikį Sąjungoje. Tokia dalis turėtų būti laikoma reikšminga, kai toks skaičius viršija nustatytą 45 mln. darbinę ribinę vertę, t. y. tas skaičius sudaro 10 % Sąjungos gyventojų skaičiaus. Šią darbinę ribinę vertę reikėtų nuolat atnaujinti, todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, prireikus, deleguotaisiais aktais papildyti šio reglamento nuostatas;

(77)

siekiant nustatyti konkrečios interneto platformos ar interneto paieškos sistemos aprėptį, būtina atskirai nustatyti vidutinį aktyvių kiekvienos paslaugos gavėjų skaičių. Atitinkamai vidutinis aktyvių interneto platformos paslaugų gavėjų skaičius per mėnesį turėtų atspindėti visus paslaugų gavėjus, kurie faktiškai naudojasi paslauga bent kartą per tam tikrą laikotarpį, t. y. turėti prieigą prie interneto platformos elektroninėje sąsajoje skleidžiamos informacijos, pavyzdžiui, ją peržiūrėti ar jos klausytis, arba teikti informaciją, pavyzdžiui, tai, ką daro prekiautojai interneto platformose, leidžiančiose vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais.

Šiame reglamente naudojimasis neapsiriboja tik sąveika su informacija, t. y. spustelėjimu, komentavimu, saito nurodymu, dalijimusi, pirkimu ar sandorių vykdymu interneto platformoje. Dėl to sąvoka „aktyvus paslaugos gavėjas“ ir sąvoka „registruotas paslaugos naudotojas“ gali ir nesutapti. Kalbant apie interneto paieškos sistemas, sąvoka „aktyvus paslaugos gavėjas“ turėtų apimti tuos, kurie žiūri informaciją savo elektroninėje sąsajoje, bet pavyzdžiui, ne interneto paieškos sistemos indeksuotų interneto svetainių savininkus, nes jie aktyviai nesinaudoja paslauga. Aktyvių paslaugos gavėjų skaičius turėtų apimti visus unikalius paslaugos gavėjus, kurie naudojasi konkrečia paslauga. Šiuo tikslu paslaugos gavėjas, kuris naudojasi skirtingomis elektroninėmis sąsajomis, pavyzdžiui, interneto svetainėmis ar programėlėmis, įskaitant atvejus, kai paslaugomis galima naudotis skirtingais universaliaisiais išteklių adresais (toliau – URL) ar domenų vardais, kai įmanoma, turėtų būti skaičiuojamas tik vieną kartą. Tačiau sąvoka „aktyvus paslaugos gavėjas“ neturėtų apimti atsitiktinio kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie netiesiogiai sudaro sąlygas susipažinti su informacija, kurios atžvilgiu prieglobos paslaugas teikia interneto platformų paslaugų teikėjas, interneto paieškos sistemos teikėjui nurodant saitą ar indeksuojant, paslaugų gavėjų naudojimosi paslauga. Be to, šiuo reglamentu nereikalaujama, kad interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai vykdytų specialų asmenų sekimą internete. Kai tokie paslaugų teikėjai geba atmesti automatizuotus naudotojus, pavyzdžiui, interneto robotus ar turinio vagysčių robotus, be tolesnio asmens duomenų tvarkymo ir sekimo, jie tai gali daryti. Aktyvių paslaugos gavėjų skaičiaus nustatymui gali turėti įtakos rinkos ir technikos pokyčiai, todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai papildyti šio reglamento nuostatas priimant deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma interneto platformos ar interneto paieškos sistemos aktyvių gavėjų nustatymo metodika, prireikus, atspindinti paslaugos pobūdį ir paslaugos gavėjų sąveikos su ja būdą;

(78)

atsižvelgiant į platformų ekonomikai būdingą tinklo efektą, interneto platformos ar interneto paieškos sistemos naudotojų bazė gali greitai augti ir pasiekti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos dydį darant atitinkamą poveikį vidaus rinkai. Taip gali būti, kad per trumpus laikotarpius stebimas eksponentinis augimas arba didelis paplitimas pasaulyje ir apyvarta, kurią turėdama interneto platforma ar interneto paieškos sistema gali visapusiškai išnaudoti tinklo efektą ir masto bei aprėpties ekonomiją. Didelė metinė apyvarta ar rinkos kapitalizacija gali būti, visų pirma, nuoroda į greitą naudotojų aprėpties išplečiamumą. Tais atvejais įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija turėtų turėti galimybę prašyti interneto platformos teikėjo ar interneto paieškos sistemos dažniau teikti ataskaitas apie aktyvių paslaugos naudotojų skaičių, kad galėtų laiku nustatyti momentą, nuo kurio ta platforma ar ta interneto paieškos sistema šio reglamento tikslais turėtų būti laikoma atitinkamai labai didele interneto platforma ar labai didele interneto paieškos sistema;

(79)

labai didelėmis interneto platformomis ir labai didelėmis interneto paieškos sistemomis gali būti naudojamasi taip, kad galėtų būti daroma didelė įtaka saugumui internete, viešosios nuomonės bei diskurso formavimui ir prekybai internetu. Paslaugos paprastai kuriamos taip, kad būtų optimali nauda jų verslo modeliams, kurie neretai priklauso nuo reklamos, ir dėl to gali kilti su visuomene susijusių nuogąstavimų. Siekiant veiksmingai nustatyti ir sumažinti potencialią riziką ir žalą visuomenei ir ekonomikai, būtinas veiksmingas reguliavimas ir vykdymo užtikrinimas. Todėl pagal šį reglamentą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų vertinti sisteminę riziką, kylančią dėl jų paslaugų dizaino, veikimo ir naudojimo, taip pat dėl to, kad paslaugos gavėjai gali piktnaudžiauti, ir turėtų imtis tinkamų poveikio mažinimo priemonių, atsižvelgdami į pagrindines teises. Nustatydami galimų neigiamų padarinių ir poveikio reikšmingumą, paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į galimo poveikio rimtumą ir visų tokių sisteminių rizikų tikimybę. Pavyzdžiui, jie galėtų įvertinti, ar galimas neigiamas poveikis gali paveikti didelį asmenų skaičių, jo galimą negrįžtamumą, ar sunku jį ištaisyti ir atkurti padėtį, buvusią prieš galimą poveikį;

(80)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų nuodugniai įvertinti keturių kategorijų sisteminę riziką. Pirmoji kategorija yra susijusi su rizika, kad gali būti skleidžiamas neteisėtas turinys, pavyzdžiui, skleidžiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga ar neteisėta neapykantą kurstanti kalba arba kitaip piktnaudžiaujama jų paslaugomis nusikalstamos veikos tikslais, ir vykdant neteisėtą veiklą, kaip antai parduodant pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę draudžiamus produktus ar paslaugas, įskaitant pavojingus ar suklastotus produktus, arba neteisėtą prekybą gyvūnais. Pavyzdžiui, tokia sklaida ar veikla gali kelti didelę sisteminę riziką, kai prieiga prie neteisėto turinio gali sparčiai ir plačiai plisti per ypač didelio pasiekiamumo paskyras ar kitas stiprinimo priemones. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų įvertinti neteisėto turinio sklaidos riziką, nepriklausomai nuo to, ar informacija taip pat yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis. Šis vertinimas nedaro poveikio labai didelių interneto platformų paslaugos gavėjo ar labai didelių interneto paieškos sistemų indeksuotų interneto svetainių savininkų asmeninei atsakomybei už galimą jų veiklos neteisėtumą pagal taikytiną teisę;

(81)

antroji kategorija yra susijusi su paslaugos faktiniu ar nuspėjamu poveikiu naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis, saugomomis pagal Chartiją, įskaitant, tačiau neapsiribojant žmogaus orumu, saviraiškos ir informacijos laisve, be kita ko, žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu, teise į privatų gyvenimą, duomenų apsauga, teise į nediskriminavimą, vaiko teisėmis ir vartotojų apsauga. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, dėl labai didelės platformos ar labai didelės paieškos sistemos naudojamų algoritminių sistemų konstrukcijos arba piktnaudžiavimo jų paslaugomis pateikiant neteisėtus pranešimus arba pasitelkiant kitas priemones neleisti kalbėti ar trikdyti konkurenciją. Vertindami vaiko teisėms kylančią riziką, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų apsvarstyti, pavyzdžiui, kaip lengva nepilnamečiams suprasti paslaugos struktūrą ir veikimą, taip pat tai, kaip nepilnamečiai, naudodamiesi jų paslaugomis, gali susidurti su turiniu, kuris gali pakenkti nepilnamečių sveikatai, fiziniam, protiniam bei moraliniam vystymuisi. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, kuriant elektronines sąsajas, kuriomis tyčia ar netyčia išnaudojamas nepilnamečių silpnumas ir nepatyrimas arba kurios gali sukelti priklausomybę;

(82)

trečiosios kategorijos rizika yra susijusi su faktiniu ar nuspėjamu neigiamu poveikiu demokratiniams procesams, pilietiniam diskursui bei rinkimų procesams ir visuomenės saugumui;

(83)

ketvirtosios kategorijos rizikos kyla dėl panašių susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų dizainu, veikimu ar naudojimu, įskaitant manipuliavimą, darančiu faktinį ar nuspėjamą neigiamą poveikį visuomenės sveikatos apsaugai, nepilnamečiams ir sukelia rimtas neigiamas pasekmes asmens fizinei ir psichinei gerovei ar pasekmes, susijusias su smurtu dėl lyties. Tokia rizika taip pat gali kilti dėl koordinuotų dezinformacijos kampanijų, susijusių su visuomenės sveikata, arba dėl elektroninės sąsajos dizaino, kuris gali paskatinti paslaugos gavėjų elgesio priklausomybę;

(84)

vertindami tokią sisteminę riziką, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų sutelkti dėmesį į sistemas ar kitus elementus, kurie gali padidinti riziką, įskaitant visas algoritmų sistemas, kurios gali būti svarbios, visų pirma, jų rekomendavimo ir reklamos sistemas, atkreipdami dėmesį į susijusią duomenų rinkimo ir naudojimo praktiką. Jie taip pat turėtų įvertinti, ar jų nuostatos ir sąlygos bei jų vykdymo užtikrinimas yra tinkami, taip pat įvertinti savo turinio moderavimo procesus, technines priemones ir paskirtus išteklius. Vertindami šiame reglamente nustatytą sisteminę riziką, tie paslaugų teikėjai taip pat turėtų sutelkti dėmesį į informaciją, kuri nėra neteisėta, bet didina šiame reglamente nustatytą sisteminę riziką. Todėl tokie paslaugų teikėjai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip jų paslaugomis naudojamasi klaidinančiam ar apgaulingam turiniui, įskaitant dezinformaciją, skleisti ar stiprinti. Tais atvejais, kai algoritminiu informacijos stiprinimu didinama sisteminė rizika, tie paslaugų teikėjai turėtų tinkamai į tai atsižvelgti savo rizikos vertinimuose. Jei rizika yra lokalizuota arba esama kalbinių skirtumų, tie paslaugų teikėjai savo rizikos vertinimuose taip pat turėtų į tai atsižvelgti. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, visų pirma, turėtų įvertinti, kaip jų paslaugos dizainas ir veikimas, taip pat tyčinis ir dažnai koordinuotas manipuliavimas ir naudojimasis jų paslaugomis arba sisteminis jų paslaugų teikimo nuostatų pažeidimas didina tokią riziką. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, naudojant paslaugą neautentiškai, kaip antai, sukuriant netikras paskyras, naudojant interneto robotus arba apgaulingai naudojant paslaugą ir imantis kitų automatizuotų ar iš dalies automatizuotų priemonių, dėl kurių gali vykti spartus ir plataus masto informacijos sklaida visuomenei, kuri yra neteisėtas turinys arba kuri yra nesuderinama su interneto platformos ar interneto paieškos sistemos nuostatomis ir sąlygomis ir kuri prisideda prie dezinformacijos kampanijų;

(85)

siekiant sudaryti sąlygas vėlesniems rizikos vertinimams būti grindžiamiems vienas kitu ir rodyti nustatytos rizikos raidą, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tyrimams ir vykdymo užtikrinimo veiksmams, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų saugoti visus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su rizikos vertinimais, kuriuos jie atliko, pavyzdžiui, informaciją apie jų rengimą, pagrindinius duomenis ir duomenis apie jų algoritminių sistemų bandymus;

(86)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų įdiegti būtinas priemones, kad stropiai mažintų rizikos vertinimuose nustatytą sisteminę riziką, atsižvelgdami į pagrindines teises. Visos priimamos priemonės turėtų atitikti šio reglamento išsamaus patikrinimo reikalavimus ir būti pagrįstos bei efektyvios siekiant mažinti konkrečią nustatytą sisteminę riziką. Jos turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ekonominį pajėgumą ir poreikį vengti nebūtinų naudojimosi jų paslaugomis apribojimų, tinkamai atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį toms pagrindinėms teisėms. Tie paslaugų teikėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti poveikiui saviraiškos laisvei;

(87)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, taikydami tokias rizikos mažinimo priemones, turėtų svarstyti galimybę, pavyzdžiui, pritaikyti, bet kokį būtiną savo paslaugos dizainą, elementą ar veikimą, pavyzdžiui, elektroninės sąsajos dizainą. Jie turėtų, laikydamiesi šio reglamento taisyklių dėl nuostatų ir sąlygų, reikiamu mastu pritaikyti ir taikyti savo nuostatas ir sąlygas. Kitos tinkamos priemonės galėtų apimti jų turinio moderavimo sistemų ir vidaus procesų pritaikymą arba jų sprendimų priėmimo procesų ir išteklių, įskaitant turinio moderavimo darbuotojus, jų apmokymą ir vietos ekspertines žinias, pritaikymą. Tai, visų pirma, susiję su pranešimų tvarkymo sparta ir kokybe. Pavyzdžiui, dėl šio klausimo 2016 m. Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekse yra nustatytas lyginamasis standartas, pagal kurį priimtini pranešimai dėl neapykantą kurstančios kalbos pašalinimo turi būti baigti tvarkyti per mažiau nei 24 valandas. Labai didelių interneto platformų, visų pirma, tų, kurios pirmiausia yra naudojamos pornografiniam turiniui skleisti visuomenei, paslaugų teikėjai turėtų stropiai vykdyti visas savo pareigas pagal šį reglamentą, susijusias su neteisėtu turiniu, kuris laikomas kibernetiniu smurtu, įskaitant neteisėtą pornografinį turinį, visų pirma siekiant užtikrinti, kad aukos galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis, susijusiomis su turiniu, kuriuo dalijamasi intymia ar manipuliuota medžiaga negavus sutikimo, skubiai tvarkydami pranešimus ir nepagrįstai nedelsiant pašalindami tokį turinį. Kitų rūšių neteisėtam turiniui gali prireikti ilgesnių ar trumpesnių pranešimų tvarkymo terminų, o tai priklausys nuo nagrinėjamo neteisėto turinio faktų, aplinkybių ir rūšių. Tie paslaugų teikėjai taip pat gali pradėti ar sustiprinti bendradarbiavimą su patikimais pranešėjais ir organizuoti mokymo sesijas bei mainus su patikimų pranešėjų organizacijomis;

(88)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai taip pat turėtų būti stropūs priemonių, kurių jie imasi, kad išbandytų ir prireikus pritaikytų savo algoritmines sistemas, ypač savo rekomendavimo sistemas, atžvilgiu. Jiems gali prireikti sumažinti neigiamą asmeniškai pritaikytų rekomendacijų poveikį ir ištaisyti jų rekomendacijose naudojamus kriterijus. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų naudojamos reklamos sistemos taip pat gali didinti sisteminę riziką. Tie paslaugų teikėjai turėtų apsvarstyti galimybę imtis taisomųjų priemonių, kaip antai nutraukti pajamas iš tam tikros informacijos reklamos, ar kitų veiksmų, pavyzdžiui, padidinti autoritetingų informacijos šaltinių matomumą, arba labiau struktūrizuotai pritaikyti savo reklamos sistemas. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams gali prireikti tobulinti savo vidaus procesus ar stiprinti savo veiklos priežiūrą, visų pirma, kiek tai susiję su sisteminės rizikos nustatymu, ir atlikti dažnesnius ar tikslingesnius rizikos vertinimus, susijusius su naujomis funkcijomis. Visų pirma, kai skirtingos labai didelės interneto platformos ar interneto paieškos sistemos susiduria su tokia pačia rizika, jos turėtų bendradarbiauti su kitais paslaugų teikėjais, be kita ko, rengdamos elgesio kodeksus ar priimdamos kitas savireguliavimo priemones arba prisijungdamos prie jau esamų kodeksų ar savireguliavimo priemonių. Jos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę imtis informuotumo didinimo veiksmų, visų pirma, tais atvejais, kai rizika yra susijusi su dezinformacijos kampanijomis;

(89)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, imdamiesi tokių priemonių kaip savo paslaugų ir savo elektroninės sąsajos dizaino pritaikymas, turėtų atsižvelgti į nepilnamečių interesus, ypač, kai jų paslaugos skirtos nepilnamečiams arba jomis daugiausia naudojasi nepilnamečiai. Jie turėtų užtikrinti, kad jų paslaugos būtų organizuojamos taip, kad, kai taikytina, nepilnamečiai galėtų lengvai naudotis šiame reglamente numatytais mechanizmais, įskaitant pranešimo ir veiksmų bei skundų nagrinėjimo mechanizmus. Jie taip pat turėtų imtis priemonių, kad apsaugotų nepilnamečius nuo turinio, kuris gali pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi, ir suteikti priemones, kurios suteiktų sąlyginę prieigą prie tokios informacijos. Rinkdamiesi tinkamas poveikio mažinimo priemones, paslaugų teikėjai, kai tikslinga, gali apsvarstyti pramonės geriausią praktiką, be kita ko, nustatytą bendradarbiaujant savireguliavimo srityje, pavyzdžiui, elgesio kodeksus, ir turėtų atsižvelgti į Komisijos gaires;

(90)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų požiūris į rizikos vertinimą bei mažinimą būtų grindžiamas geriausia turima informacija bei mokslinėmis įžvalgomis ir kad jie išbandytų savo prielaidas su grupėmis, kurioms rizika ir priemonės, kurių jie imasi, daro didžiausią poveikį. Kai tinkama, tuo tikslu jie turėtų atlikti savo rizikos vertinimus ir parengti savo rizikos mažinimo priemones dalyvaujant paslaugos gavėjų atstovams, grupių, kurioms jų paslaugos gali daryti poveikį, atstovams, nepriklausomiems ekspertams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Jie turėtų siekti įtraukti tokias konsultacijas į savo rizikos vertinimo ir poveikio mažinimo priemonių rengimo metodikas, įskaitant, kai tinkama, apklausas, tikslines grupes, apskritojo stalo diskusijas ir kitus konsultacijų bei projektavimo metodus. Vertinant, ar priemonė yra pagrįsta, proporcinga ir veiksminga, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisei į saviraiškos laisvę;

(91)

krizės laikotarpiu galėtų prireikti, kad labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai be priemonių, kurių jie imtųsi atsižvelgdami į savo pareigas pagal šį reglamentą, skubiai imtųsi tam tikrų konkrečių priemonių. Tuo atžvilgiu turėtų būti laikoma, kad krizė kilo, jei atsiranda ypatingų aplinkybių, dėl kurių Sąjungoje ar didelėje jos dalyje gali kilti didelė grėsmė visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai. Tokias krizes galėtų sukelti ginkluoti konfliktai ar teroro aktai, įskaitant naujus konfliktus ar teroro aktus, gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ir uraganai, taip pat pandemijos ir kitos didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės visuomenės sveikatai. Komisija, gavusi Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) rekomendaciją, turėtų galėti reikalauti, kad labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai skubiai imtųsi reagavimo į krizę veiksmų. Priemonės, kurias tie paslaugų teikėjai gali nustatyti ir svarstyti taikyti, gali apimti, pavyzdžiui, turinio moderavimo procesų pritaikymą ir turinio moderavimui skirtų išteklių didinimą, nuostatų ir sąlygų, atitinkamų algoritminių sistemų ir reklamos sistemų pritaikymą, tolesnį bendradarbiavimo su patikimais pranešėjais stiprinimą, informuotumo didinimo priemonių taikymą ir patikimos informacijos propagavimą bei jo elektroninių sąsajų dizaino pritaikymą. Turėtų būti numatyti būtini reikalavimai siekiant užtikrinti, kad tokių priemonių būtų imamasi per labai trumpą laikotarpį ir kad reagavimo į krizes mechanizmas būtų naudojamas tik tada ir tokiu mastu, kokiu tai tikrai būtina, o visos priemonės, kurių imamasi pagal šį mechanizmą, būtų veiksmingos ir proporcingos, jomis tinkamai atsižvelgiant į visų susijusių šalių teises ir teisėtus interesus. Naudojant mechanizmą neturėtų būti daromas poveikis kitų šio reglamento nuostatų, pavyzdžiui, nuostatų dėl rizikos vertinimo, poveikio mažinimo priemonių bei jų vykdymo užtikrinimo ir nuostatų dėl krizių protokolų taikymui;

(92)

atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad nepriklausomi ekspertai atliktų patikrinimą, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atliekant nepriklausomą auditą turėtų atsiskaityti už šiame reglamente nustatytų pareigų ir, kai aktualu, visų papildomų įsipareigojimų, prisiimtų pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, vykdymą. Siekiant užtikrinti, kad auditai būtų atliekami efektyviai, veiksmingai ir laiku, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti būtiną bendradarbiavimą su auditą atliekančiomis organizacijomis ir joms teikti pagalbą, be kita ko, suteikti auditoriui prieigą prie visų svarbių duomenų ir patalpų, būtinų auditui tinkamai atlikti, įskaitant, kai tinkama, prieigą prie duomenų, susijusių su algoritminėmis sistemomis, ir atsakyti į klausimus žodžiu ar raštu. Auditoriai taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudoti kitais objektyvios informacijos šaltiniais, įskaitant patikrintų tyrėjų tyrimus. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai neturėtų kenkti audito atlikimui. Auditas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į pramonės geriausią praktiką ir aukštą profesinę etiką bei objektyvumą, tinkamai atsižvelgiant į audito standartus ir praktikos kodeksus. Auditoriai turėtų garantuoti informacijos, kaip antai komercinių paslapčių, kurią jie gauna atlikdami savo užduotis, konfidencialumą, saugumą bei vientisumą. Ši garantija neturėtų būti naudojama siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų atlikti auditą taikymo. Auditoriai turėtų turėti būtinas ekspertines žinias rizikos valdymo srityje ir techninę kompetenciją algoritmų auditui atlikti. Jie turėtų būti nepriklausomi, kad galėtų atlikti savo užduotis tinkamai ir patikimai. Jie turėtų laikytis pagrindinių nepriklausomumo reikalavimų, susijusių su draudimu teikti ne audito paslaugas, įmonių rotacija ir nuo rezultatų nepriklausomais mokesčiais. Jeigu dėl jų nepriklausomumo ir techninės kompetencijos kyla abejonių, jie turėtų atsistatydinti ar nedalyvauti atliekant auditą;

(93)

audito ataskaita turėtų būti pagrįsta, kad tai būtų prasmingas vykdomos veiklos ir padarytų išvadų pristatymas. Ji turėtų padėti pagrįsti ir, kai tinkama, pasiūlyti, kaip patobulinti priemones, kurių imasi labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjai, kad įvykdytų savo pareigas pagal šį reglamentą. Gavus audito ataskaitą, audito ataskaitą reikėtų nedelsiant pateikti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, Komisijai ir Valdybai. Paslaugų teikėjai taip pat turėtų nepagrįstai nedelsdami po audito užbaigimo perduoti kiekvieną ataskaitą apie rizikos vertinimą ir poveikio mažinimo priemones, taip pat labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo audito įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kaip jie atsižvelgė į audito rekomendacijas. Į audito ataskaitą turėtų būti įtraukta audito nuomonė, grindžiama išvadomis, padarytomis remiantis gautais audito įrodymais. „Teigiama nuomonė“ turėtų būti priimama, kai iš visų įrodymų matyti, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas vykdo šiuo reglamentu nustatytas pareigas arba, kai taikytina, visus pagal elgesio kodeksą ar krizės protokolą prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma, nustatant, vertinant ir mažinant jos sistemos ir paslaugų keliamą sisteminę riziką. Prie „teigiamos nuomonės“ reikėtų pateikti komentarų, kai auditorius pageidauja pateikti pastabų, nedarančių didelio poveikio audito rezultatui. „Neigiama nuomonė“ turėtų būti priimama, kai auditorius mano, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas nesilaiko šio reglamento arba nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Jei audito nuomonėje nebuvo galima padaryti išvados dėl konkrečių audito elementų, į audito nuomonę reikėtų įtraukti priežasčių, kodėl nepavyko pateikti tokios išvados, paaiškinimą. Kai taikytina, į ataskaitą turėtų būti įtrauktas konkrečių elementų, kurių audito nebuvo įmanoma atlikti, aprašymas ir paaiškinimas, kodėl nebuvo įmanoma atlikti jų audito;

(94)

dėl rizikų vertinimo ir mažinimo pareigų kiekvienu konkrečiu atveju turėtų atsirasti poreikis labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams įvertinti ir prireikus pritaikyti savo rekomendavimo sistemų dizainą, pavyzdžiui, imantis priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šališkumui, dėl kurio diskriminuojami pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, arba jį sumažinti, visų pirma, kai toks pritaikymas atitinka duomenų apsaugos teisę ir kai informacija yra asmeniškai pritaikyta specialių kategorijų asmens duomenų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje, pagrindu. Be to, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, papildydami interneto platformoms taikomas skaidrumo pareigas, kiek tai susiję su jų rekomendavimo sistemomis, turėtų nuosekliai užtikrinti, kad jų paslaugų gavėjai galėtų naudotis alternatyviomis galimybėmis, kurios nėra grindžiamos profiliavimu, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/679, dėl jų rekomendavimo sistemų pagrindinių parametrų. Tokios pasirinkimo galimybės turėtų būti tiesiogiai prieinamos per elektroninę sąsają, kurioje pateikiamos rekomendacijos;

(95)

labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų naudojamos reklamos sistemos kelia ypatingą riziką, todėl būtina užtikrinti jų papildomą viešąją ir reguliavimo priežiūrą atsižvelgiant į jų mastą ir gebėjimą orientuotis į paslaugos gavėjus ir juos pasiekti remiantis jų elgesiu tos platformos ar paieškos sistemos elektroninėje sąsajoje ir už jos ribų. Labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos turėtų užtikrinti viešąją prieigą prie jų elektroninėse sąsajose pateikiamos reklamos saugyklų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti priežiūrą ir tirti naujai kylančią riziką dėl reklamos sklaidos internete, pavyzdžiui, dėl neteisėtos reklamos ar manipuliavimo priemonių ir dezinformacijos, kuri daro tikrą ir nuspėjamą neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, visuomenės saugumui, pilietiniam diskursui, politiniam dalyvavimui ir lygybei. Saugyklose turėtų būti saugomas reklamos turinys, įskaitant produkto, paslaugos ar prekės ženklo pavadinimą ir reklamos objektą, ir susiję reklamuotojo ir, jeigu skiriasi, fizinio ar juridinio asmens, kuris sumokėjo už reklamą, duomenys ir reklamos pateikimo duomenys, visų pirma, kai reklama yra tikslinė. Ši informacija turėtų apimti informaciją apie tikslingumo kriterijus ir pateikimo kriterijus, visų pirma tais atvejais, kai reklama pateikiama pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, pavyzdžiui, nepilnamečiams;

(96)

siekdamas tinkamai stebėti ir vertinti, kaip labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos vykdo šiuo reglamentu nustatytas pareigas, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija gali reikalauti suteikti prieigą prie tam tikrų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su algoritmais, arba juos pateikti. Toks reikalavimas gali būti susijęs, pavyzdžiui, su duomenimis, kurie yra būtini siekiant įvertinti riziką ir galimą žalą, kurią gali padaryti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos naudojamos sistemos, duomenimis dėl algoritminių turinio moderavimo sistemų, rekomendavimo sistemų ar reklamos sistemų tikslumo, veikimo ir bandymų, įskaitant, kai tinkama, mokymo duomenis ir algoritmus, arba duomenimis dėl turinio moderavimo ar vidaus skundų nagrinėjimo sistemų procesų ir rezultatų, kaip tai suprantama šiame reglamente. Tokie prašymai suteikti prieigą prie duomenų neturėtų apimti prašymų pateikti konkrečią informaciją apie atskirus paslaugos gavėjus, siekiant nustatyti, ar tokie paslaugos gavėjai laikosi kitos taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės. Tyrėjų atliekami tyrimai dėl sisteminės rizikos internete raidos ir sunkumo ypač svarbūs siekiant pašalinti informacijos asimetriją ir sukurti atsparią rizikos mažinimo sistemą, informuojant interneto platformų paslaugų teikėjus, interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kitas kompetentingas institucijas, Komisiją ir visuomenę;

(97)

todėl šiame reglamente numatoma sistema, pagal kurią labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos yra įpareigojamos suteikti prieigą prie duomenų patikrintiems tyrėjams, susijusiems su mokslinių tyrimų organizacija, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2019/790 2 straipsnyje, kuri šio reglamento tikslais gali apimti pilietinės visuomenės organizacijas, atliekančias mokslinius tyrimus, kurių pagrindinis tikslas – remti savo viešojo intereso misiją. Visi toje sistemoje pateikti prašymai dėl prieigos prie duomenų turėtų būti proporcingi ir tinkamai apsaugoti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos ir visų kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant paslaugos gavėjus, teises ir teisėtus interesus, įskaitant asmens duomenų apsaugą, komercines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas, dėl to, kad atsižvelgiama į paslaugų teikėjų komercinius interesus, neturėtų būti atsisakoma suteikti prieigą prie duomenų, būtinų konkrečiam mokslinių tyrimų tikslui pasiekti, kai pateikiamas prašymas pagal šį reglamentą. Šiuo atžvilgiu, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 (32) taikymui, paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti tinkamą prieigą tyrėjams, be kita ko, prireikus imdamiesi techninės apsaugos priemonių, pavyzdžiui, pasitelkdami duomenų saugyklas. Prašymai suteikti prieigą prie duomenų galėtų apimti, pavyzdžiui, paslaugų gavėjų atliktų peržiūrų skaičių arba, kai tinkama, kitų rūšių prieigą prie turinio prieš labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams pašalinant turinį;

(98)

be to, tais atvejais, kai duomenys yra viešai prieinami, tokie teikėjai neturėtų trukdyti atitinkamus kriterijus atitinkantiems tyrėjams naudoti šiuos duomenis mokslinių tyrimų tikslais, kurie padeda aptikti, nustatyti ir suvokti sisteminę riziką. Jie tokiems tyrėjams turėtų suteikti prieigą, įskaitant, kai tai techniškai įmanoma, tikruoju laiku, prie viešai prieinamų duomenų, pavyzdžiui, apie suminę sąveiką su viešųjų puslapių, viešųjų grupių ar visuomenės veikėjų turiniu, įskaitant įspūdžio ir naudojimosi duomenis, pavyzdžiui, paslaugos gavėjų reakcijų, dalijimosi ir komentarų skaičių. Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų būti skatinami savanoriškais veiksmais bendradarbiauti su tyrėjais ir suteikti platesnę prieigą prie duomenų, kad būtų galima stebėti visuomenei rūpimus klausimus, be kita ko, vykdant įsipareigojimus ir procedūras, dėl kurių susitarta pagal elgesio kodeksus ar krizės protokolus. Tie paslaugų teikėjai ir tyrėjai turėtų skirti ypatingą dėmesį asmens duomenų apsaugai ir užtikrinti, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas būtų vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2016/679. Paslaugų teikėjai turėtų nuasmeninti asmens duomenis arba suteikti jiems pseudonimus, išskyrus atvejus, kai siekiamas mokslinių tyrimų tikslas taptų neįmanomas;

(99)

atsižvelgiant į įdiegtų sistemų veikimo sudėtingumą ir keliamą sisteminę riziką visuomenei, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų nustatyti atitikties užtikrinimo funkciją, kuri turėtų būti nepriklausoma nuo tų paslaugų teikėjų veiklos funkcijų. Atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovas turėtų tiesiogiai atsiskaityti tų paslaugų teikėjų vadovybei, be kita ko, dėl klausimų, susijusių su šio reglamento nesilaikymu. Atitikties užtikrinimo pareigūnai, dalyvaujantys atitikties užtikrinimo funkcijos departamento darbe, turėtų turėti būtiną kvalifikaciją, žinių, patirties ir gebėjimų, kad įgyvendintų priemones ir stebėtų, kaip labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo organizacijoje laikomasi šio reglamento. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad atitikties užtikrinimo funkcija būtų tinkamai ir laiku įtraukiama į visų su šiuo reglamentu susijusių klausimų nagrinėjimą, įskaitant rizikos vertinimą ir jos mažinimo strategiją bei konkrečias priemones, taip pat, kai taikytina, vertinant, kaip tie teikėjai laikosi įsipareigojimų pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, kurių jie įsipareigojo laikytis;

(100)

atsižvelgiant į papildomą su jų veikla susijusią riziką ir papildomas pareigas pagal šį reglamentą, papildomi skaidrumo reikalavimai turėtų būti konkrečiai taikomi labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, visų pirma, reikalavimas teikti išsamias ataskaitas apie atliktą rizikos vertinimą ir priimtas tolesnes priemones, kaip numatyta šiuo reglamentu;

(101)

savo užduotims pagal šį reglamentą atlikti Komisija turėtų turėti visus būtinus išteklius – darbuotojus, ekspertines žinias ir finansines galimybes. Siekiant užtikrinti, kad būtų išteklių, būtinų tinkamai priežiūrai Sąjungos lygmeniu pagal šį reglamentą vykdyti, ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turėtų turėti teisę jų teritorijoje įsisteigusiems paslaugų teikėjams taikyti priežiūros mokestį už jų institucijų vykdomas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis, Komisija labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms turėtų taikyti priežiūros mokestį, kurio dydis turėtų būti nustatomas kasmet. Bendra taikomo metinio priežiūros mokesčio suma turėtų būti nustatyta remiantis iš anksto pagrįstai numatoma bendra išlaidų, kurias Komisija patiria vykdydama savo priežiūros užduotis pagal šį reglamentą, suma. Į tokią sumą turėtų būti įtrauktos priežiūros, tyrimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos, susijusios su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais, išlaidos, susijusios su naudojimusi konkrečiais įgaliojimais ir užduotimis, įskaitant išlaidas, susijusias su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų statuso suteikimu ar šiame reglamente numatytų duomenų bazių kūrimu, priežiūra ir veikimu.

Į ją taip pat turėtų būti įtraukiamos išlaidos, susijusios su skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Valdybos ir Komisijos bendradarbiavimui skirtos pagrindinės informacijos ir institucinės infrastruktūros kūrimu, priežiūra ir veikimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl savo dydžio ir aprėpties labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos daro didelį poveikį ištekliams, kurių reikia tokiai infrastruktūrai paremti. Apskaičiuojant bendras išlaidas turėtų būti atsižvelgiama į priežiūros išlaidas, patirtas ankstesniais metais, įskaitant, kai taikytina, tas išlaidas, kurios viršija ankstesniais metais nustatytą individualų metinį priežiūros mokestį. Išorės asignuotosios pajamos, gaunamos iš metinio priežiūros mokesčio, galėtų būti naudojamos finansuoti papildomiems žmogiškiesiems ištekliams, pavyzdžiui, sutartininkams bei deleguotiems nacionaliniams ekspertams, ir kitoms išlaidoms, susijusioms pagal šį reglamentą Komisijai patikėtų užduočių vykdymu. Metinis priežiūros mokestis, taikomas labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, turėtų būti proporcingas paslaugos dydžiui, kurį atspindi jos aktyvių paslaugos naudotojų skaičius Sąjungoje. Be to, individualus metinis priežiūros mokestis neturėtų viršyti kiekvieno labai didelių interneto platformų ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo bendros viršutinės ribos, atsižvelgiant į paslaugos ar paslaugų teikėjo, kuriam suteiktas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo statusas, ekonominį pajėgumą;

(102)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ir nuosekliai vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, kurias gali tekti vykdyti technologinėmis priemonėmis, svarbu skatinti savanoriškus standartus dėl tam tikrų techninių procedūrų, kai pramonė gali padėti sukurti standartizuotas priemones, kurios padėtų tarpininkavimo paslaugų teikėjams laikytis šio reglamento, pavyzdžiui, leidžiančias teikti pranešimus, be kita ko, per taikomųjų programų sąsajas, arba su nuostatomis ir sąlygomis susijusius standartus ar su auditu susijusius standartus, arba pranešimus dėl reklamos saugyklų sąveikumo. Be to, tokie standartai galėtų apimti standartus, susijusius su internetine reklama, rekomendavimo sistemomis, prieinamumu ir nepilnamečių apsauga internete. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai gali laisvai priimti standartus, tačiau jų priėmimas nereiškia, kad jie laikosi šio reglamento. Tuo pat metu, teikiant geriausios praktikos pavyzdžius, tokie standartai galėtų būti naudingi, visų pirma, palyginti nedideliems tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Remiantis standartais būtų galima atitinkamai atskirti įvairių rūšių neteisėtą turinį ar įvairių rūšių tarpininkavimo paslaugas;

(103)

Komisija ir Valdyba turėtų skatinti savanoriškų elgesio kodeksų rengimą ir tų kodeksų nuostatų įgyvendinimą, kad būtų prisidedama prie šio reglamento taikymo. Komisija ir Valdyba turėtų siekti, kad elgesio kodeksuose būtų aiškiai apibrėžtas siekiamų viešojo intereso tikslų pobūdis, kad juose būtų numatyti nepriklausomo tų tikslų pasiekimo vertinimo mechanizmai ir kad būtų aiškiai apibrėžtas atitinkamų institucijų vaidmuo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio saugumui, privatumo ir asmens duomenų apsaugai, taip pat draudimui nustatyti bendros stebėsenos pareigą. Nors elgesio kodeksų įgyvendinimą turėtų būti įmanoma įvertinti kiekybiškai ir jam taikyti viešąją priežiūrą, dėl to neturėtų nukentėti tokių kodeksų savanoriškas pobūdis ir suinteresuotųjų šalių laisvė spręsti, ar dalyvauti taikyme. Tam tikromis aplinkybėmis svarbu, kad labai didelės interneto platformos bendradarbiautų rengiant konkrečius elgesio kodeksus ir jų laikytųsi. Jokia šio reglamento nuostata neužkerta kelio kitiems paslaugų teikėjams dalyvaujant tų pačių elgesio kodeksų taikyme laikytis tokių pat išsamaus patikrinimo standartų, perimti geriausią praktiką ir naudotis Komisijos ir Valdybos gairėmis;

(104)

šiame reglamente tikslinga nustatyti tam tikras sritis, kurias derėtų apsvarstyti kaip įtrauktinas į tokius elgesio kodeksus. Visų pirma, remiantis savireguliavimo ir bendro reguliavimo susitarimais, turėtų būti tyrinėjamos rizikos mažinimo priemonės dėl konkrečių rūšių neteisėto turinio. Dar vienas svarstytinas aspektas – galimas neigiamas sisteminės rizikos poveikis visuomenei ir demokratijai, kaip antai dezinformacija ar manipuliavimo ir piktnaudžiavimo veiksmai arba galimas neigiamas poveikis nepilnamečiams. Tai apima suderintus veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti informaciją, įskaitant dezinformaciją, kaip antai naudojant interneto robotus ar netikras paskyras siekiant kurti tikslingai netikslią ar klaidinančią informaciją, kartais siekiant gauti ekonominės naudos, kai tai daro itin žalingą poveikį pažeidžiamiems paslaugos teikėjams, pavyzdžiui, nepilnamečiams. Kalbant apie tokias sritis, tinkama rizikos mažinimo priemone gali būti laikoma tai, kad labai didelė interneto platforma ar labai didelė interneto paieškos sistema laikosi tam tikro elgesio kodekso ir vykdo jo reikalavimus. Tam tikrais atvejais, nustatant, ar interneto platforma ar interneto paieškos sistema yra pažeidusi šiame reglamente nustatytas pareigas, kai aktualu, gali būti atsižvelgiama į interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo nemotyvuotą atsisakymą priimti Komisijos kvietimą dalyvauti tokio elgesio kodekso taikyme. Vien tai, kad dalyvaujama taikant tam tikrą elgesio kodeksą ir jis įgyvendinamas, neturėtų reikšti, kad laikomasi šio reglamento;

(105)

elgesio kodeksai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų prieinamumui, laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kad neįgaliesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis. Visų pirma, elgesio kodeksais galėtų būti užtikrinama, kad informacija būtų pateikiama suvokiamu, naudotinu, suprantamu bei tvariu būdu ir kad pagal šį reglamentą teikiamos formos bei priemonės būtų pateikiamos taip, kad neįgaliesiems jas būtų lengva rasti ir jiems jos būtų prieinamos;

(106)

elgesio kodeksų taisyklės pagal šį reglamentą galėtų būti pagrindas jau įdėtoms Sąjungos lygmens savireguliavimo pastangoms, įskaitant Įsipareigojimą užtikrinti produktų saugą, Susitarimo memorandumą dėl suklastotų prekių pardavimo internetu, Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Kalbant būtent apie pastarąjį, remiantis Komisijos gairėmis, Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas buvo sustiprintas, kaip pranešta Europos demokratijos veiksmų plane;

(107)

teikiant reklamą internete paprastai dalyvauja keli subjektai, įskaitant tarpininkavimo paslaugas, kurias naudodami reklamos leidėjai palaiko ryšį su reklamuotojais. Elgesio kodeksais turėtų būti remiamos ir papildomos šiame reglamente numatytos interneto platformų, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų skaidrumo pareigos, susijusios su reklama, siekiant numatyti lanksčius ir efektyvius mechanizmus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tų pareigų laikymasis ir jis būtų sustiprintas, ypač kiek jos yra susijusios su atitinkamos informacijos perdavimo sąlygomis, ir kad jų būtų laikomasi griežčiau. Tai turėtų apimti palankesnių sąlygų sudarymą informacijos apie reklamuotoją, kuris moka už reklamą, perdavimui, tais atvejais, kai reklamuotojas skiriasi nuo fizinio ar juridinio asmens, kurio vardu reklama pateikiama interneto platformos elektroninėje sąsajoje. Elgesio kodeksuose taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad visoje vertės grandinėje būtų tinkamai dalijamasi prasminga informacija apie duomenų monetizavimą. Daugelio įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu turėtų būti užtikrinama, kad tie elgesio kodeksai būtų plačiai remiami, techniškai pagrįsti bei efektyvūs ir užtikrintų aukščiausio lygio patogumą naudotojams, kad skaidrumo pareigos pasiektų savo tikslus. Siekdama užtikrinti elgesio kodeksų veiksmingumą, Komisija turėtų įtraukti vertinimo mechanizmus, naudojamus rengiant elgesio kodeksus. Kai tinkama, Komisija Pagrindinių teisių agentūros ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno gali paprašyti pareikšti savo nuomonę dėl atitinkamo elgesio kodekso;

(108)

be reagavimo į krizes mechanizmo, skirto labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, Komisija gali inicijuoti savanoriškų krizės protokolų rengimą, kad interneto aplinkoje suformuotų greitą kolektyvinį tarpvalstybinio lygmens atsaką. Toks atsakas gali būti, pavyzdžiui, atvejais, kai interneto platformomis piktnaudžiaujama siekiant greitai skleisti neteisėtą turinį ar dezinformaciją arba kai reikia greitai paskleisti patikimą informaciją. Atsižvelgiant į svarbų labai didelių interneto platformų vaidmenį skleidžiant informaciją mūsų visuomenėse ir tarpvalstybiniu mastu, tokių platformų paslaugų teikėjus reikėtų raginti parengti ir taikyti konkrečius krizės protokolus. Tokius krizės protokolus reikėtų aktyvuoti tik ribotam laikotarpiui, o priimtos priemonės taip pat turėtų apsiriboti tik tuo, kas yra visiškai būtina spręsti su ypatingoms aplinkybėms susijusias problemas. Tos priemonės turėtų derėti su šiuo reglamentu ir neturėtų reikšti bendrosios pareigos taikyme dalyvaujantiems labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams stebėti informaciją, kurią jie perduoda ar saugo, bei aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti neteisėtą turinį;

(109)

siekdamos užtikrinti tinkamą šiame reglamente nustatytų pareigų priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų paskirti bent vieną instituciją, kuriai būtų pavesta prižiūrėti šio reglamento taikymą ir užtikrinti jo vykdymą, nedarant poveikio galimybei paskirti esamą instituciją ir jos teisinei formai pagal nacionalinę teisę. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę patikėti konkrečias su šio reglamento taikymu susijusias priežiūros ar vykdymo užtikrinimo užduotis ir kompetencijas daugiau nei vienai kompetentingai institucijai, pavyzdžiui, dėl konkrečių sektorių, kuriuose įgaliojimai taip pat gali būti suteikiami esamoms institucijoms, kaip antai elektroninių ryšių reguliavimo institucijai, žiniasklaidos reguliavimo institucijai ar vartotojų apsaugos institucijai, atsižvelgiant į jų vidaus konstitucinę, organizacinę ir administracinę struktūrą. Vykdydamos savo užduotis, visos kompetentingos institucijos turėtų prisidėti siekiant šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti tinkamą tarpininkavimo paslaugų vidaus rinkos veikimą, kai veiksmingai prižiūrimos inovacijoms palankesnes sąlygas sudarančios suderintos taisyklės dėl saugios, nuspėjamos bei patikimos interneto aplinkos, visų pirma, suderintos taisyklės dėl deramo stropumo pareigų, taikytinų įvairių kategorijų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, ir užtikrinamas jų vykdymas, kad būtų užtikrinta veiksminga pagrindinių teisių, kaip jos įtvirtintos Chartijoje, įskaitant vartotojų apsaugos principą, apsauga. Šiuo reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms pavestų užduotį spręsti dėl konkrečių turinio elementų teisėtumo;

(110)

atsižvelgiant į tarpvalstybinį nagrinėjamų paslaugų pobūdį ir horizontalią šiuo reglamentu nustatomų pareigų aprėptį, kiekvienoje valstybėje narėje vieną instituciją, kuriai pavesta vykdyti šio reglamento taikymo priežiūrą ir prireikus užtikrinti jo vykdymą, reikėtų paskirti skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi. Kai šio reglamento taikymui prižiūrėti ir jo vykdymui užtikrinti paskiriama daugiau nei viena kompetentinga institucija, skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi toje valstybėje narėje turėtų būti paskirta tik vieną iš jų. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais turėtų veikti kaip vienas kontaktinis centras Komisijai, Valdybai, kitų valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir kitoms suinteresuotosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Visų pirma, jei tam tikroje valstybėje narėje užduočių pagal šį reglamentą vykdymas pavedamas kelioms kompetentingoms institucijoms, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų užtikrinti koordinavimą ir bendradarbiauti su tomis institucijomis pagal nacionalinę teisę, kuria nustatomos jų atitinkamos užduotys, ir nedarant poveikio nepriklausomam kitų kompetentingų institucijų vertinimui. Vykdydamas savo užduotis, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, neužimdamas jokios hierarchiškai viršesnės pozicijos kitų kompetentingų institucijų atžvilgiu, turėtų užtikrinti veiksmingą visų atitinkamų kompetentingų institucijų dalyvavimą ir apie jų bendradarbiavimo priežiūros ir vykdymo užtikrinimo Sąjungos lygmeniu srityje vertinimą turėtų pranešti laiku. Be to, be konkrečių šiame reglamente numatytų mechanizmų, kiek tai susiję su bendradarbiavimu Sąjungos lygmeniu, valstybė narė taip pat turėtų užtikrinti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ir kitų nacionaliniu lygmeniu paskirtų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kai taikytina, tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, telkiant išteklius, jungtinėmis darbo grupėmis, bendrais tyrimais ir savitarpio pagalbos mechanizmais;

(111)

skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir kitos pagal šį reglamentą paskirtos kompetentingos institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant šiame reglamente nustatytų teisių ir pareigų efektyvumą ir jo tikslų įgyvendinimą. Todėl būtina užtikrinti, kad tos institucijos turėtų būtinų priemonių, įskaitant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, visų Sąjungos piliečių labui prižiūrėti visus jų kompetencijai priklausančius tarpininkavimo paslaugų teikėjus. Atsižvelgiant į tarpininkavimo paslaugų teikėjų įvairovę ir jų naudojimąsi pažangiomis technologijomis teikiant paslaugas, taip pat labai svarbu, kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų būtiną skaičių darbuotojų ir ekspertų, turinčių specialių įgūdžių ir pažangių techninių priemonių, ir kad jie savarankiškai valdytų finansinius išteklius savo užduotims atlikti. Be to, nustatant išteklių lygį reikėtų atsižvelgti į jų kompetencijai priklausančių tarpininkavimo paslaugų teikėjų dydį, sudėtingumą ir galimą poveikį visuomenei, taip pat į jų paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių galimybei nustatyti finansavimo mechanizmus, grindžiamus priežiūros mokesčiu, kuris pagal nacionalinę teisę taikomas tarpininkavimo paslaugų teikėjui laikantis Sąjungos teisės tiek, kiek jis taikomas tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurių pagrindinė buveinė yra atitinkamoje valstybėje narėje, neviršijant to, kas būtina ir proporcinga siekiant padengti kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą pavestų užduočių vykdymo išlaidas, išskyrus Komisijai pavestas užduotis, ir kad būtų užtikrintas tinkamas tokio priežiūros mokesčio rinkimo ir naudojimo skaidrumas;

(112)

pagal šį reglamentą paskirtos kompetentingos institucijos taip pat turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo privačiųjų ir viešųjų subjektų, be pareigos ar galimybės prašyti ar gauti nurodymų, be kita ko, iš vyriausybės, ir nedarant poveikio konkrečioms pareigoms bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis, skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Valdyba ir Komisija. Kita vertus, tų institucijų nepriklausomumas neturėtų reikšti, kad joms negali būti, laikantis nacionalinių konstitucijų ir nekeliant pavojaus šio reglamento tikslų įgyvendinimui, taikomi proporcingi atskaitomybės mechanizmai, susiję su bendro pobūdžio skaitmeninių paslaugų koordinatorių veikla, pavyzdžiui, jų finansinėmis išlaidomis ar ataskaitų teikimu nacionaliniams parlamentams. Nepriklausomumo reikalavimas neturėtų užkirsti kelio teisminės peržiūros vykdymui arba galimybei konsultuotis ar reguliariai keistis nuomonėmis su kitomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant teisėsaugos institucijas, krizių valdymo institucijas ar vartotojų apsaugos institucijas, kai tinkama, siekiant informuoti viena kitą apie vykstančius tyrimus, nedarant poveikio naudojimuisi jų atitinkamais įgaliojimais;

(113)

valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją gali pavesti vykdyti esamai nacionalinei institucijai arba patikėti jai konkrečias užduotis prižiūrėti šio reglamento taikymą ir užtikrinti jo vykdymą, jei tokia paskirtoji institucija laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su jos nepriklausomumu. Be to, valstybėms narėms iš principo netrukdoma sujungti funkcijų su esama institucija, laikantis Sąjungos teisės. Priemonės siekiant to, inter alia, gali būti draudimas nušalinti esamos institucijos kolegialaus organo pirmininką ar valdybos narį prieš pasibaigiant jo kadencijai vien dėl to, kad įvyko institucinė reforma, kurios metu skirtingos funkcijos buvo sujungtos vienoje institucijoje, nes nėra jokių taisyklių, kuriomis būtų garantuojama, kad toks atleidimas iš pareigų nekels pavojaus tokių narių nepriklausomumui ir nešališkumui;

(114)

valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir bet kokiai kitai pagal šį reglamentą paskirtai kompetentingai institucijai turėtų suteikti pakankamus įgaliojimus ir išteklius, kad būtų užtikrinamas efektyvus tyrimas ir vykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į jiems pavestas užduotis. Tai apima kompetentingų institucijų įgaliojimus priimti laikinąsias priemones pagal nacionalinę teisę didelės žalos rizikos atveju. Tokiomis laikinosiomis priemonėmis, kurios gali apimti nurodymus nutraukti ar ištaisyti tam tikrą įtariamą pažeidimą, neturėtų būti viršijama to, kas būtina, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias didelei žalai, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, visų pirma, turėtų turėti galimybę ieškoti jų teritorijoje esančios informacijos ir ją gauti, be kita ko, atliekant bendrus tyrimus, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemones dėl paslaugų teikėjo, priklausančio kitos valstybės narės ar Komisijos jurisdikcijai, turėtų priimti tos kitos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai aktualu, pagal su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu susijusias procedūras, arba, kai taikytina, Komisija;

(115)

valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės ir, visų pirma, šio reglamento bei Chartijos, savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti išsamias sąlygas ir apribojimus dėl jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir, kai tinkama, kitų kompetentingų institucijų tiriamųjų ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų vykdymo pagal šį reglamentą;

(116)

vykdydamos tuos įgaliojimus kompetentingos institucijos turėtų laikytis taikytinų nacionalinių taisyklių dėl procedūrų ir klausimų, pavyzdžiui, susijusių su poreikiu gauti išankstinį teismo leidimą patekti į tam tikras patalpas ir advokato teise neatskleisti profesinės paslapties. Tomis nuostatomis, visų pirma, turėtų būti užtikrinama, kad būtų paisoma pagrindinių teisių į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę į gynybą, ir teisės į privatų gyvenimą. Šiuo požiūriu tinkamas orientyras galėtų būti garantijos, numatytos dėl Komisijos procedūrų pagal šį reglamentą. Prieš priimant bet kokį galutinį sprendimą reikėtų garantuoti išankstinę teisingą ir nešališką procedūrą, įskaitant atitinkamų suinteresuotųjų asmenų teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su byla, kartu užtikrinant konfidencialumą ir profesinių bei verslo paslapčių apsaugą, taip pat pareigą nurodyti prasmingus sprendimo motyvus. Tačiau tai neturėtų būti kliūtis tinkamai pagrįstais skubiais atvejais ir tinkamomis sąlygomis imtis priemonių, laikantis atitinkamų procedūrų. Naudojimasis įgaliojimais taip pat turėtų būti proporcingas, inter alia, pažeidimo ar įtariamo pažeidimo pobūdžiui ir bendrai faktinei ar galimai jo daromai žalai. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus svarbius faktus ir bylos aplinkybes, įskaitant informaciją, kurią kompetentingos institucijos surinko kitose valstybėse narėse;

(117)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šiame reglamente nustatytų pareigų pažeidimus galėtų būti skiriamos efektyvios, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę atitinkamo viešojo intereso, vykdomos veiklos masto bei rūšies ir pažeidėjo ekonominių pajėgumų atžvilgiu. Skiriant sankcijas reikėtų, visų pirma, atsižvelgti į tai, ar atitinkamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas nevykdo savo pareigų pagal šį reglamentą sistemingai ar pakartotinai, ir, kai tinkama, į nukentėjusių paslaugos gavėjų skaičių, į tyčinį ar neatsargų pažeidimo pobūdį ir į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo veiklą keliose valstybėse narėse. Kai šiame reglamente numatyta didžiausia baudos ar periodinės baudos suma, ši didžiausia suma turėtų būti taikoma už kiekvieną šio reglamento pažeidimą ir nedarant poveikio baudų ar periodinių baudų už konkrečius pažeidimus moduliavimui. Valstybės narės, atsižvelgdamos į visus kriterijus, susijusius su bendrosiomis baudų ar periodinių baudų skyrimo sąlygomis, turėtų užtikrinti, kad baudų ar periodinių baudų už pažeidimus skyrimas kiekvienu atskiru atveju būtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas, nustatydamos nacionalines taisykles ir procedūras pagal šį reglamentą;

(118)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą fiziniai asmenys ar atstovaujančios organizacijos turėtų turėti galimybę pateikti skundą, susijusį su tų pareigų vykdymu, teritorijos, kurioje jie gavo paslaugą, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, nedarant poveikio šio reglamento taisyklių dėl kompetencijų paskirstymo taikymui ir taikytinoms skundų nagrinėjimo taisyklėms pagal nacionalinius gero administravimo principus. Skunduose galėtų būti sąžiningai apžvelgiami visi susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su tuo, kaip tam tikras tarpininkavimo paslaugos teikėjas laikosi reikalavimų, ir skaitmeninių paslaugų koordinatorius taip pat galėtų būti informuojamas apie visus labiau kompleksinius klausimus. Jeigu klausimą reikia spręsti bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygmeniu, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų įtraukti kitas nacionalines kompetentingas institucijas ir kitos valstybės narės, visų pirma tos, kurioje yra įsisteigęs atitinkamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas, skaitmeninių paslaugų koordinatorių;

(119)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų koordinatoriai galėtų imtis priemonių, kurios būtų veiksmingos šalinant tam tikrus itin sunkius ir nuolat daromus šio reglamento pažeidimus ir būtų jiems proporcingos. Ypač tais atvejais, kai tos priemonės gali padaryti poveikį trečiųjų šalių teisėms ir interesams, kaip gali atsitikti visų pirma tuo atveju, kai prieiga prie elektroninių sąsajų yra apribota, yra tinkama reikalauti, kad imantis priemonių būtų numatytos papildomos apsaugos priemonės. Visų pirma, galimai paveiktoms trečiosioms šalims turėtų būti sudaroma galimybė būti išklausytoms ir tokie nurodymai turėtų būti pateikiami tik kai įgaliojimais imtis tokių priemonių, kaip numatyta kituose Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės aktuose, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, užtikrinti, kad būtų skubiai pašalinti tinklalapiai, kuriuose yra vaikų pornografijos ar kuriuose ji skleidžiama, arba panaikinta prieiga prie paslaugų, kuriomis naudojasi trečioji šalis, siekdama pažeisti intelektinės nuosavybės teisę, dėl pagrįstų priežasčių pasinaudoti neįmanoma;

(120)

tokiu nurodymu apriboti prieigą neturėtų būti viršijama to, kas būtina reglamento tikslui pasiekti. Tuo tikslu nurodymas turėtų galioti laikinai ir iš esmės turėtų būti skirtas tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kaip antai atitinkamam prieglobos paslaugų teikėjui, interneto paslaugų teikėjui arba domenų vardų registrui ar registruotojui, kuris gali pagrįstai pasiekti tą tikslą netaikydamas nereikalingų prieigos prie teisėtos informacijos apribojimų;

(121)

nedarant poveikio šiame reglamente numatytoms nuostatoms dėl atleidimo nuo atsakomybės, kiek tai susiję su paslaugos gavėjo prašymu perduodama ar saugoma informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų būti atsakingas už paslaugos padėjėjams padarytą žalą, kurią sukelia to paslaugų teikėjo padarytas pareigų, nustatytų šiame reglamente, pažeidimas. Tokia kompensacija turėtų atitikti taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles bei procedūras ir nedaryti poveikio kitoms vartotojų apsaugos taisyklėse numatytoms teisių gynimo galimybėms;

(122)

skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų reguliariai skelbti, pavyzdžiui, savo interneto svetainėje, pagal šį reglamentą vykdomos veiklos ataskaitą. Visų pirma ataskaita turėtų būti skelbiama kompiuterio skaitomu formatu ir į ją turėtų būti įtraukta gautų skundų ir tolesnių su jais susijusių veiksmų apžvalga, pavyzdžiui, bendras gautų skundų skaičius ir skundų, dėl kurių pradėtas oficialus tyrimas arba kurie buvo perduoti kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, skaičius, nenurodant jokių asmens duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninių paslaugų koordinatoriui taip pat pranešama apie nurodymus imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį arba teikti šiuo reglamentu reguliuojamą informaciją per dalijimosi informacija sistemą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius į savo metinę ataskaitą turėtų įtraukti tokių tarpininkavimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriuos pateikė jo valstybės narės teisminės ir administracinės institucijos, skaičių ir kategorijas;

(123)

siekiant aiškumo, paprastumo ir efektyvumo, įgaliojimai prižiūrėti, kaip vykdomos pareigos pagal šį reglamentą, ir užtikrinti jų vykdymą turėtų būti suteikti valstybės narės, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, t. y. vieta, kurioje yra tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė ar registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė, kompetentingoms institucijoms. Kalbant apie paslaugų teikėjus, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, bet siūlo savo paslaugas Sąjungoje ir kuriems dėl to taikomas šis reglamentas, kompetencija turėtų priklausyti valstybei narei, kurioje tie paslaugų teikėjai yra paskyrę savo teisinį atstovą, turint omenyje pagal šį reglamentą nustatytą teisinių atstovų funkciją. Tačiau tam, kad šis reglamentas būtų taikomas efektyviai, visos valstybės narės ar, kai taikytina, Komisija turėtų turėti kompetenciją dėl paslaugų teikėjų, kurie nėra paskyrę teisinio atstovo. Ta kompetencija gali naudotis bet kuri kompetentinga institucija ar Komisija su sąlyga, kad kita kompetentinga institucija ar Komisija dėl tų pačių faktų nebūtų pradėjusi vykdymo užtikrinimo procedūrų. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ne bis in idem principo, ir, visų pirma, išvengti, kad už tą patį šiame reglamente nustatytų pareigų pažeidimą būtų baudžiama daugiau nei vieną kartą, kiekviena valstybė narė, ketinanti pasinaudoti savo kompetencija tokių paslaugų teikėjų atžvilgiu, turėtų nepagrįstai nedelsdama informuoti visas kitas institucijas, įskaitant Komisiją, naudodamasi šio reglamento tikslais sukurta dalijimosi informacija sistema;

(124)

atsižvelgiant į galimą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų poveikį ir sunkumus, susijusius su veiksminga jų priežiūra, reikia jiems taikomų specialių priežiūros ir vykdymo užtikrinimo taisyklių. Komisija, prireikus padedant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, turėtų būti atsakinga už sisteminių klausimų, pavyzdžiui, klausimų, darančių didelį poveikį paslaugų gavėjų kolektyviniams interesams, priežiūrą ir viešąjį vykdymo užtikrinimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti išimtiniai įgaliojimai prižiūrėti ir užtikrinti, kad būtų vykdomos labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams šiuo reglamentu nustatytos papildomos pareigos valdyti sisteminę riziką. Komisijos išimtiniai įgaliojimai neturėtų daryti poveikio tam tikrų administracinių užduočių, kurios pavedamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms šiuo reglamentu, vykdymui, pavyzdžiui, tyrėjų patikrinimui;

(125)

Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų dalytis deramo stropumo pareigų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, kurie nėra šiuo reglamentu labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams nustatytos papildomos pareigos valdyti sisteminę riziką. Viena vertus, Komisija daugeliu atvejų galėtų būti tinkamesnė kompetentinga institucija reaguoti į tų paslaugų teikėjų padarytus sisteminius pažeidimus, pavyzdžiui, pažeidimus, kurie daro poveikį kelioms valstybėms narėms, ar sunkius pakartotinius pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su tuo, kad nebuvo sukurti veiksmingi mechanizmai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą. Kita vertus, valstybės narės, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentingos institucijos galėtų geriau reaguoti į atskirus tų paslaugų teikėjų padarytus pažeidimus, dėl kurių nekyla jokių sisteminių ar tarpvalstybinių problemų. Siekiant veiksmingumo bei siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti, kad būtų laikomasi principo ne bis in idem, Komisija turėtų įvertinti, ar konkrečiu atveju tikslinga naudotis ta pasidalijamąja kompetencija, ir, kai ji pradeda procedūrą, valstybės narės nebeturėtų turėti galimybės pradėti savo procedūras. Valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, o Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas šiuo reglamentu nustatytos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemos veikimas;

(126)

šio reglamento taisyklės dėl kompetencijos paskirstymo neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisės nuostatų ir nacionalinių taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės, susijusių su jurisdikcija ir taikytina teise civilinėse ir komercinėse bylose, pavyzdžiui, vartotojų iškeltoms byloms valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, taikymui. Kalbant apie šiuo reglamentu tarpininkavimo paslaugų teikėjams nustatytas pareigas informuoti nurodymą pateikiančią instituciją apie nurodymo imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį ir nurodymo pateikti informaciją poveikį, kompetencijos paskirstymo taisyklės turėtų būti taikomos tik tų pareigų vykdymo priežiūrai, bet ne kitiems su nurodymu susijusiems klausimams, pavyzdžiui, kompetencijai pateikti nurodymą;

(127)

atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo paslaugos yra svarbios tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu mastu, aukšto lygio bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą ir atitinkamos informacijos, reikalingos vykdymo užtikrinimo užduotims atlikti, prieinamumą per keitimosi informacija sistemą. Atsižvelgiant į svarstomus klausimus, bendradarbiavimas gali būti įvairių formų, nedarant poveikio konkrečių bendrų tyrimų vykdymui. Bet kuriuo atveju būtina, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius informuotų kitus skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie klausimus, tyrimus ir veiksmus, kurių bus imtasi tokio paslaugų teikėjo atžvilgiu. Be to, kai valstybės narės kompetentinga institucija turi informacijos, aktualios įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui, arba gali rinkti tokią informaciją, esančią jos teritorijoje, su kuria įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos susipažinti negali, paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų laiku padėti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, be kita ko, naudodamasis savo įgaliojimais atlikti tyrimą pagal taikytinas nacionalines procedūras ir Chartiją. Tokių tyrimo priemonių adresatas turėtų laikytis tų priemonių ir būti atsakingas, jei jų nesilaikoma, o įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę pasitikėti informacija, surinkta teikiant savitarpio pagalbą, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis;

(128)

paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, visų pirma remdamasis gautais skundais arba, kai tinkama, kitų nacionalinių kompetentingų institucijų pateikta informacija, arba Valdyba, jei klausimai susiję su bent trimis valstybėmis narėmis, turėtų turėti galimybę prašyti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus imtis tyrimo ar vykdymo užtikrinimo veiksmų jo kompetencijai priskiriamo paslaugų teikėjo atžvilgiu. Tokie prašymai imtis veiksmų turėtų būti pagrįsti tinkamai pagrįstais įrodymais, rodančiais, kad padarytas įtariamas pažeidimas, darantis neigiamą poveikį paslaugų gavėjų kolektyviniams interesams jos valstybėje narėje arba turintis neigiamą poveikį visuomenei. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų turėti galimybę pasitikėti savitarpio pagalba arba pakviesti prašymą pateikusį skaitmeninių paslaugų koordinatorių prisijungti prie bendro tyrimą, jei sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, nedarant poveikio galimybei Komisijos prašyti įvertinti klausimą, jeigu jis turi pagrindo įtarti, kad labai didelės interneto platforma ar labai didelės interneto paieškos sistema atlieka sisteminį pažeidimą;

(129)

Valdyba turėtų turėti galimybę perduoti klausimą Komisijai, jei, gavus prašymą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo ar bendro tyrimo, nesutariama dėl vertinimo arba įgyvendinamų ar siūlomų priemonių arba nesiimama jokių priemonių pagal šį reglamentą. Jei Komisija, remdamasi atitinkamų institucijų pateikta informacija, mano, kad siūlomomis priemonėmis, įskaitant siūlomą baudų dydį, negalima užtikrinti veiksmingo šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymo, ji atitinkamai turėtų turėti galimybę pareikšti savo rimtas abejones ir kompetentingo skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paprašyti per nustatytą laikotarpį iš naujo įvertinti klausimą ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento. Tokia galimybė nedaro poveikio Komisijos bendrajai pareigai vykdyti Sąjungos teisės taikymo priežiūrą ir prireikus užtikrinti jos vykdymą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui vykdant kontrolę pagal Sutartis;

(130)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiame reglamente nustatytų pareigų tarpvalstybinei priežiūrai ir tyrimams, susijusiems su keliomis valstybėmis narėmis, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų turėti galimybę naudodamiesi keitimosi informacija sistema pakviesti kitus skaitmeninių paslaugų koordinatorius prisijungti prie bendro tyrimo dėl įtariamo šio reglamento pažeidimo. Kiti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir, kai tikslinga, kitos kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prisijungti prie įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus siūlomo tyrimo, nebent pastarasis mano, kad pernelyg didelis dalyvaujančių institucijų skaičius gali pakenkti tyrimo veiksmingumui, atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo ypatybes ir tai, kad tiesioginis poveikis paslaugos gavėjams tose valstybėse narėse nedaromas. Bendri tyrimai gali apimti įvairius veiksmus, kuriuos, atsižvelgdamas į dalyvaujančių institucijų galimybes, turi koordinuoti įsisteigimo valstybė narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, pavyzdžiui, koordinuotą duomenų rinkimo veiklą, išteklių telkimą, darbo grupes, koordinuojamus prašymus pateikti informaciją ar atlikti bendrai atliekamus patalpų patikrinimus. Visos bendrame tyrime dalyvaujančios kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi, be kita ko, naudodamosi įgaliojimais atlikti tyrimą savo teritorijoje pagal taikytinas nacionalines procedūras. Bendras tyrimas turėtų būti baigtas per nustatytą laikotarpį pateikiant galutinę ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas visų dalyvaujančių kompetentingų institucijų indėlis. Be to, Valdyba, gavusi bent trijų paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorių prašymą, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui gali rekomenduoti pradėti tokį bendrą tyrimą ir pateikti informaciją apie jo organizavimą. Siekiant išvengti aklaviečių, Valdyba turėtų turėti galimybę tam tikrais atvejais perduoti klausimą Komisijai, įskaitant atvejus, kai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius atsisako pradėti tyrimą, o Valdyba nesutinka su jo pateiktu pagrindimu;

(131)

siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, Sąjungos lygmeniu būtina įsteigti nepriklausomą patariamąją grupę – Europos skaitmeninių paslaugų valdybą, kuri remtų Komisiją ir padėtų koordinuoti skaitmeninių paslaugų koordinatorių veiksmus. Valdybą turėtų sudaryti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, jei jie yra paskirti, nedarant poveikio galimybei skaitmeninių paslaugų koordinatoriams į savo posėdžius kviesti ar paskirti ad hoc delegatus iš kitų kompetentingų institucijų, kurioms pagal šį reglamentą pavedamos konkrečios užduotys, jei tai yra reikalinga paskirstant užduotis ir kompetencijas nacionaliniu lygmeniu. Jei yra daug dalyvių iš vienos valstybės narės, balsavimo teisė turėtų būti suteikiama tik vienam valstybės narės atstovui;

(132)

Valdyba turėtų padėti siekti bendro Sąjungos tikslo nuosekliai taikyti šį reglamentą ir užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, patardama Komisijai ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriams dėl tinkamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, visų pirma dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų, ir, visų pirma, atsižvelgiant į tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę teikti paslaugas visoje Sąjungoje. Valdyba taip pat turėtų padėti rengti atitinkamus šablonus bei elgesio kodeksus ir padėti analizuoti besiformuojančias bendrąsias tendencijas plėtojant skaitmenines paslaugas Sąjungoje, be kita ko, teikdama nuomones ar rekomendacijas su standartais susijusiais klausimais;

(133)

tuo tikslu Valdyba turėtų turėti galimybę rengti nuomones, prašymus ir rekomendacijas, skirtas skaitmeninių paslaugų teikėjams ar kitoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Nors tokie dokumentai nėra teisiškai privalomi, sprendimą nuo jų nukrypti reikėtų tinkamai paaiškinti ir Komisija gali į tai atsižvelgti vertindama atitinkamos valstybės narės pareigų vykdymą pagal šį reglamentą;

(134)

siekdama užtikrinti, kad jai pateikiami klausimai būtų vertinami iš visos Europos perspektyvos, Valdyba turėtų suburti skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir galbūt kitų kompetentingų institucijų atstovus pirmininkaujant Komisijai. Atsižvelgiant į galimus kompleksinius elementus, kurie gali būti svarbūs kitoms Sąjungos lygmens reguliavimo sistemoms, Valdybai, tokia apimtimi, kokia yra būtina jos užduotims atlikti, turėtų būti leidžiama bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis, tarnybomis, agentūromis ir patariamosiomis grupėmis, atsakingomis už tokias sritis, kaip lygybė, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimas, duomenų apsauga, elektroniniai ryšiai, audiovizualinės paslaugos, Sąjungos biudžetui kenkiančio sukčiavimo, susijusio su muitais, nustatymas ir tyrimas, vartotojų apsauga ar konkurencijos teisė;

(135)

Komisija, atstovaujama pirmininko, turėtų dalyvauti Valdybos veikloje be balsavimo teisių. Atstovaujama pirmininko, Komisija turėtų užtikrinti, kad posėdžių darbotvarkė būtų rengiama atsižvelgiant į Valdybos narių prašymus, kaip nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, ir laikantis šiame reglamente nustatytų Valdybos pareigų;

(136)

atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti paramą Valdybos veiklai, Valdyba turėtų turėti galimybę pasikliauti Komisijos ir kompetentingų nacionalinių institucijų ekspertinėmis žiniomis ir žmogiškaisiais ištekliais. Konkrečios Valdybos vidaus veikimo sąlygos turėtų būti išsamiau išdėstytos Valdybos darbo tvarkos taisyklėse;

(137)

atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų svarbą jų aprėpties bei poveikio atžvilgiu, konkrečiai joms taikomų pareigų nevykdymas gali daryti poveikį reikšmingam skaičiui paslaugų gavėjų įvairiose valstybėse narėse ir daryti didelės žalos visuomenei, be to, tokius pažeidimus gali būti ypač sunku nustatyti ir pašalinti. Dėl šios priežasties Komisija, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, turėtų plėtoti Sąjungos ekspertines žinias bei pajėgumus, kiek tai susiję su labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų priežiūra. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę koordinuoti tokių institucijų ekspertinių žinių bei išteklių naudojimą ir jais remtis, pavyzdžiui, nuolat ar laikinai analizuodama konkrečias besiformuojančias tendencijas ar naujai kylančias klausimus dėl vienos ar daugiau labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija plėtodamos tokius pajėgumus, be kita ko, deleguodamos darbuotojus, kai tikslinga, ir prisidėdamos prie bendrų Sąjungos priežiūros pajėgumų kūrimo. Siekdama plėtoti Sąjungos ekspertines žinias ir pajėgumus, Komisija taip pat gali remtis Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro, įsteigto 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimu, kuriuo sudaroma Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupė, atitinkamų ekspertų įstaigų ir kompetencijos centrų ekspertinėmis žiniomis ir pajėgumais. Komisija gali kviesti ekspertus, turinčius konkrečių ekspertinių žinių, įskaitant visų pirma patikrintus tyrėjus, Sąjungos agentūrų bei įstaigų atstovus, pramonės atstovus, naudotojams ar pilietinei visuomenei atstovaujančias asociacijas, tarptautines organizacijas, privačiojo sektoriaus ekspertus ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

(138)

Komisija turėtų turėti galimybę savo iniciatyva tirti pažeidimus pagal šiame reglamente numatytus įgaliojimus, be kita ko, prašydama prieigos prie duomenų, prašydama informacijos ar atlikdama patikrinimus, taip pat pasikliaudama skaitmeninių paslaugų koordinatorių parama. Tais atvejais, kai kompetentingų nacionalinių institucijų vykdoma labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atskirų įtariamų pažeidimų priežiūra parodo, kad esama sisteminių problemų, pavyzdžiui, problemų, turinčių didelį poveikį paslaugos gavėjų kolektyviniams interesams, skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų galėti, remdamiesi tinkamai pagrįstu prašymu, nukreipti tokias problemas Komisijai. Tokiame prašyme turėtų būti pateikti bent jau visi faktai ir aplinkybės, pagrindžiantys įtariamą pažeidimą ir jo sisteminį pobūdį. Atsižvelgdama į savo pačios atlikto vertinimo rezultatus, Komisija turėtų turėti galimybę imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių pagal šį reglamentą, be kita ko, kai aktualu, pradėti tyrimą ar patvirtinti laikinąsias priemones;

(139)

siekdama veiksmingai atlikti savo užduotis, Komisija turėtų išlaikyti tam tikrą veiksmų laisvę, susijusią su sprendimu inicijuoti procedūras labai didelių interneto platformų ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjų atžvilgiu. Komisijai inicijavus procedūrą, siekiant išvengti dubliavimosi, nenuoseklumo ir rizikos nesilaikyti principo ne bis in idem, atitinkamiems įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriams neturėtų būti leidžiama naudotis savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, kiek tai susiję su atitinkamais labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo veiksmais. Tačiau Komisija turėtų turėti galimybę prašyti, kad skaitmeninių paslaugų koordinatoriai individualiai ar bendrai prisidėtų prie tyrimo. Laikydamasis lojalaus bendradarbiavimo pareigos, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų dėti visas pastangas, kad įvykdytų pagrįstus ir proporcingus Komisijos prašymus, susijusius su tyrimu. Be to, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Valdyba, ir, kai aktualu, visi kiti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai turėtų teikti visą būtiną informaciją ir pagalbą, kad ji galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis, įskaitant informaciją, surinktą vykdant duomenų rinkimo ar prieigos prie duomenų veiksmus, tiek, kiek tai neprieštarauja teisiniam pagrindui, kuriuo vadovaujantis informacija buvo surinkta. Tuo tarpu Komisija turėtų nuolat informuoti skaitmeninių paslaugų koordinatorių bei Valdybą apie naudojimąsi savo įgaliojimais ir, visų pirma, apie tai, kada ji ketina inicijuoti procedūrą bei pasinaudoti savo įgaliojimais atlikti tyrimą. Be to, kai Komisija atitinkamiems labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams praneša apie savo preliminarias išvadas, įskaitant bet kokį klausimą, kuriam ji prieštarauja, ji apie tai taip pat turėtų pranešti Valdybai. Valdyba turėtų pateikti savo nuomonę dėl Komisijos pareikštų prieštaravimų ir pateikto vertinimo, o Komisija turėtų atsižvelgti į šią nuomonę argumentuodama, kuo grindžiamas Komisijos galutinis sprendimas;

(140)

atsižvelgiant į konkrečius iššūkius, kurių gali kilti siekiant užtikrinti, kad labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai laikytųsi reikalavimų, ir į tai, kad svarbu visa tai padaryti veiksmingai, turint omenyje tų platformų ir sistemų dydį bei poveikį ir žalą, kurią jos gali padaryti, Komisijai turėtų būti suteikti dideli tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, kad ji galėtų tirti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, užtikrinti jų vykdymą ir tai stebėti visapusiškai paisydama pagrindinių teisės būti išklausytiems ir teisės turėti galimybę susipažinti su byla vykdymo užtikrinimo procedūrų kontekste, proporcingumo principo ir paveiktų šalių teisių bei interesų;

(141)

Komisija turėtų turėti galimybę prašyti informacijos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų pareigų įgyvendinimą ir laikymąsi visoje Sąjungoje. Komisija, visų pirma, turėtų turėti galimybę susipažinti su visais svarbiais dokumentais, duomenimis ir informacija, kurių reikia inicijuojant bei atliekant tyrimus ir stebint, kaip vykdomos tam tikros šiame reglamente nustatytos pareigos, neatsižvelgiant nei į tai, kas valdo atitinkamus dokumentus, duomenis ar informaciją, nei į jų formą ar formatą, jų saugojimo laikmeną ar tikslią vietą, kurioje jie laikomi. Komisija, pateikdama tinkamai pagrįstą prašymą pateikti informaciją, turėtų turėti galimybę tiesiogiai reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės internetinės paieškos sistemos paslaugų teikėjas, taip pat visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kurie gali pagrįstai žinoti informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu ar pažeidimu, priklausomai nuo to, kas taikytina, pateiktų visus aktualius įrodymus, duomenis ir informaciją. Be to, šio reglamento tikslais Komisija turėtų turėti galimybę prašyti svarbios informacijos iš bet kokios valdžios institucijos, įstaigos ar agentūros valstybėje narėje. Komisija turėtų turėti galimybę, naudodamasi įgaliojimais atlikti tyrimą, pavyzdžiui, prašymais pateikti informaciją ar apklausomis, reikalauti leisti susipažinti su informacija ir pateikti paaiškinimus, susijusius su atitinkamų asmenų dokumentais, duomenimis, informacija, duomenų bazėmis bei algoritmais; gavusi jų sutikimą, apklausti visus fizinius ar juridinius asmenis, kurie gali turėti naudingos informacijos, ir padarytus pareiškimus registruoti bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota atlikti visus patikrinimus, kurie yra būtini atitinkamų šio reglamento nuostatų vykdymui užtikrinti. Tų įgaliojimų atlikti tyrimą tikslas – suteikti Komisijai papildomą galimybę prašyti pagalbos iš skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir kitų valstybių narių valdžios institucijų, pavyzdžiui, teikiant informaciją ar įgyvendinant tuos įgaliojimus;

(142)

laikinosios priemonės gali būti svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad, vykstant tyrimui, dėl tiriamo pažeidimo nekiltų didelės žalos paslaugos gavėjams pavojus. Ši priemonė yra svarbi siekiant išvengti pokyčių, po kurių grįžti į buvusią padėtį Komisijos priimtu sprendimu procedūrų pabaigoje galėtų būti labai sunku. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai sprendimu nustatyti laikinąsias apsaugos priemones procedūrų, pradėtų atsižvelgiant į galimą sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo priėmimą, kontekste. Šis įgaliojimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai Komisija prima facie nustato, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pažeidė pareigas pagal šį reglamentą. Sprendimas, kuriuo nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, turėtų būti taikomas tik konkretų laikotarpį, kuris baigiasi Komisijai užbaigus procedūras, arba nustatytą laikotarpį, kurį, jei būtina ir tikslinga, galima pratęsti;

(143)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikta galimybė imtis būtinų veiksmų, skirtų stebėti, ar šiame reglamente nustatytos pareigos yra veiksmingai įgyvendinamos ir vykdomos. Tokie veiksmai turėtų apimti galimybę paskirti nepriklausomus išorės ekspertus ir auditorius, kurie padėtų Komisijai šiame procese, įskaitant, kai taikytina, iš valstybių narių kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, duomenų ar vartotojų apsaugos institucijų. Skirdama auditorius Komisija turėtų užtikrinti pakankamą rotaciją;

(144)

pagal šį reglamentą nustatytų atitinkamų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas skiriant baudas ir periodines baudas. Tuo tikslu taip pat turėtų būti nustatyti atitinkami už pareigų nevykdymą ir procedūrinių taisyklių pažeidimus skiriamų baudų ir periodinių baudų dydžiai numatant atitinkamus senaties terminus, laikantis proporcingumo ir ne bis in idem principų. Komisija ir atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo pastangas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi tų principų. Visų pirma, Komisija turėtų atsižvelgti į tam pačiam juridiniam asmeniui už tas pačias faktines aplinkybes skiriamas baudas ir sankcijas, galutiniu sprendimu, priimtu vykdant procedūras, susijusias su kitų Sąjungos ar nacionalinių taisyklių pažeidimu, kad būtų užtikrinta, jog bendra paskirtų baudų ir sankcijų visuma būtų proporcinga ir atitiktų padarytų pažeidimų sunkumą. Visus pagal šį reglamentą priimtus Komisijos sprendimus pagal SESV gali peržiūrėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją dėl baudų ir sankcijų pagal SESV 261 straipsnį;

(145)

atsižvelgiant į galimą didelį papildomų pareigų valdyti sisteminę riziką, taikomų tik labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, pažeidimo poveikį visuomenei ir siekiant spręsti tuos susirūpinimą keliančius viešosios politikos klausimus, būtina numatyti bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant veiksmingai nutraukti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimus, sustiprintos priežiūros sistemą. Todėl, nustačius vienos iš šio reglamento nuostatų, kurios taikomos tik labai didelėms interneto platformoms ar labai didelėms interneto paieškos sistemoms, pažeidimą ir prireikus skyrus sankcijas, Komisija turėtų reikalauti, kad tokios platformos ar tokios paieškos sistemos paslaugų teikėjas parengtų išsamų veiksmų planą, kaip pašalinti bet kokį pažeidimo poveikį ateityje, ir tokį veiksmų planą pateikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Komisijai ir Valdybai per Komisijos nustatytą terminą. Komisija, atsižvelgdama į Valdybos nuomonę, turėtų nustatyti, ar į veiksmų planą įtrauktų priemonių pakanka pažeidimui pašalinti, taip pat atsižvelgdama į tai, ar į siūlomas priemones yra įtraukta nuostata dėl atitinkamo elgesio kodekso laikymosi. Komisija taip pat turėtų stebėti visas tolesnes priemones, kurių imasi atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės internetinės paieškos sistemos paslaugų teikėjas, kaip nustatyta jo veiksmų plane, atsižvelgiant ir į paslaugų teikėjo prašymu atliktą nepriklausomą auditą. Jeigu įgyvendinus veiksmų planą Komisija vis dar mano, kad pažeidimas nebuvo visiškai pašalintas, arba jeigu veiksmų planas nebuvo pateiktas ar nėra laikomas tinkamu, ji turėtų turėti galimybę naudotis bet kokiais tyrimo ar vykdymo užtikrinimo įgaliojimais pagal šį reglamentą, įskaitant įgaliojimus skirti periodines baudas ir inicijuoti procedūrą, kuria panaikinama prieiga prie pažeidimą sudarančios paslaugos;

(146)

atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdomi Komisijos įgaliojimai ir kurių interesams sprendimas gali padaryti poveikį, turėtų būti suteikta galimybė iš anksto pateikti savo pastabas, o priimti sprendimai turėtų būti plačiai skelbiami. Užtikrinant suinteresuotųjų šalių teises į gynybą, visų pirma teisę susipažinti su byla, yra būtina apsaugoti informacijos konfidencialumą. Be to, apsaugodama informacijos konfidencialumą Komisija turėtų užtikrinti, kad visa informacija, kuria remiamasi priimant Komisijos sprendimą, būtų atskleidžiama tik tiek, kad sprendimo adresatas galėtų suprasti faktus ir svarstymus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas;

(147)

siekiant garantuoti suderintą šio reglamento taikymą ir jo vykdymo užtikrinimą, svarbu užtikrinti, kad nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalinius teismus, turėtų visą būtiną informaciją, kad užtikrintų, jog jų sprendimai neprieštarautų pagal šį reglamentą Komisijos priimtam sprendimui. Tai nedaro poveikio SESV 267 straipsniui;

(148)

siekiant veiksmingai vykdyti šio reglamento vykdymo užtikrinimą ir jo stebėseną, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Valdybai ir Komisijai reikia sklandžiai ir tikruoju laiku keistis informacija, remiantis šiame reglamente išdėstytais informacijos srautais ir procedūromis. Dėl to, kai tikslinga, taip pat gali būti užtikrinta kitų kompetentingų institucijų prieiga prie šios sistemos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad informacija, kuria keičiamasi, gali būti konfidenciali arba susijusi su asmens duomenimis, ji turėtų likti apsaugota taip, kad neteisėta prieiga prie jos nebūtų įmanoma, atsižvelgiant į tikslus, kuriais informacija buvo surinkta. Dėl šios priežasties visa komunikacija tarp tų institucijų turėtų vykti remiantis patikima ir saugia keitimosi informacija sistema, o jos ypatybės turėtų būti nustatytos įgyvendinimo akte. Keitimosi informacija sistema gali būti grindžiama esamomis vidaus rinkos priemonėmis tiek, kiek jomis galima ekonomiškai efektyviai pasiekti šio reglamento tikslus;

(149)

nedarant poveikio paslaugų gavėjų teisėms kreiptis į atstovą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 (33) arba bet kokios kitos rūšies atstovavimui pagal nacionalinę teisę, paslaugų gavėjai taip pat turėtų turėti teisę įgalioti juridinį asmenį ar viešąją įstaigą naudotis jų teisėmis, numatytomis šiame reglamente. Tokios teisės gali apimti teises, susijusias su pranešimų pateikimu, tarpininkavimo paslaugų teikėjų priimtų sprendimų ginčijimu ir skundų dėl paslaugų teikėjų padaryto šio reglamento pažeidimo teikimu. Tam tikros įstaigos, organizacijos ir asociacijos turi ypatingų ekspertinių žinių ir kompetencijos aptikti ir pranešti apie klaidingus ar nepagrįstus turinio moderavimo sprendimus, o jų skundai paslaugos gavėjų vardu gali turėti teigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei apskritai, todėl interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų išnagrinėti tuos skundus nepagrįstai nedelsdami;

(150)

siekdama užtikrinti efektyvumą ir veiksmingumą Komisija turėtų atlikti bendrąjį šio reglamento vertinimą. Tame bendrajame vertinime konkrečiai turėtų būti nagrinėjama, inter alia, paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, apimtis, sąveika su kitais teisės aktais, šio reglamento poveikis vidaus rinkos veikimui (be kita ko, skaitmeninių paslaugų srityje), elgesio kodeksų įgyvendinimas, pareiga paskirti Sąjungoje įsisteigusį teisinį atstovą, pareigų poveikis mažosioms ir labai mažoms įmonėms, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmo veiksmingumas bei poveikis saviraiškos ir informacijos laisvei. Be to, siekiant išvengti neproporcingos naštos ir užtikrinti nuolatinį šio reglamento veiksmingumą, Komisija per trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios turėtų atlikti jame išdėstytų pareigų poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms vertinimą, o per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo – paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, apimties vertinimą, ypač labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų atžvilgiu, ir šio reglamento sąveikos su kitais teisės aktais vertinimą;

(151)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti šablonus, susijusius su pranešimų apie turinio moderavimą forma, turiniu ir kita informacija, nustatyti metinio priežiūros mokesčio, taikomo labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, dydį, nustatyti praktinio pobūdžio tvarką dėl procedūrų, klausymų ir suderinto informacijos atskleidimo labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atžvilgiu priežiūros, tyrimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos kontekste, taip pat nustatyti keitimosi informacija sistemos veikimo ir jos sąveikumo su kitomis atitinkamomis sistemomis praktinę ir veiklos tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (34);

(152)

siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų nustatymo kriterijų, audito procedūrinių etapų, metodikų ir ataskaitų teikimo šablonų, prašymų suteikti prieigą techninių specifikacijų ir išsamios priežiūros mokesčio nustatymo metodikos bei procedūrų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (35) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(153)

šiuo reglamentu gerbiamos Chartijoje pripažintos pagrindinės teisės ir pagrindinės teisės, kurios sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus. Dėl to šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas laikantis tų pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, taip pat žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo. Vykdydamos šiame reglamente nustatytus įgaliojimus visos dalyvaujančios valdžios institucijos atitinkamų pagrindinių teisių kolizijos atvejais turėtų užtikrinti teisingą atitinkamų teisių pusiausvyrą laikydamosi proporcingumo principo;

(154)

atsižvelgiant į pavojaus visuomenei, kurį gali kelti labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos, apimtį ir poveikį, poreikį reaguoti į tą pavojų pirmumo tvarka ir pajėgumą imtis būtinų priemonių, laikotarpio, po kurio šis reglamentas bus pradėtas taikyti tokių paslaugų teikėjams, ribojimas yra pateisinamas;

(155)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir saugios, nuspėjamos ir patikimos interneto aplinkos, kurioje būtų tinkamai apsaugotos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, užtikrinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos veikdamos vienos negali užtikrinti būtino teisės aktų suderinimo ir bendradarbiavimo, o dėl teritorinio ir asmeninio masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(156)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (36) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2021 m. vasario 10 d. (37),