Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32012R0223

2012 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 223/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, kad jo I ir IV priedai būtų pritaikyti prie technikos pažangos Tekstas svarbus EEE

OL L 75, 2012 3 15, p. 12–23 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 15/07/2022; netiesiogiai panaikino 32019R1009

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/223/oj

15.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 75/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 223/2012

2012 m. kovo 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų, kad jo I ir IV priedai būtų pritaikyti prie technikos pažangos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 3 straipsnyje nustatyta, kad trąšos, priklausančios I priede išvardytų trąšų tipui ir atitinkančios tame reglamente nustatytas sąlygas, gali būti vadinamos „EB trąšomis“;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede pateiktame trąšų tipų sąraše yra tam tikrų tipų trąšos, kurias galima parduoti tik smulkių miltelių pavidalo, ir kitų tipų trąšos, kurias galima parduoti ir suspensijos pavidalo. Suspensijos pavidalo trąšos kelia mažesnį pavojų ūkininkų sveikatai, kai jos naudojamos sąlygomis, kuriomis smulkių miltelių pavidalo trąšų dulkės gali būti įkvepiamos. Kad būtų sumažintas dulkių pavojus ūkininkams, reikėtų papildomai numatyti galimybę naudoti suspensijų pavidalo mangano mikroelementų tipo trąšas ir išplėsti sudedamųjų dalių, kurias leidžiama naudoti esamose boro ir vario trąšų suspensijose, spektrą;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 2003/2003 numatyta, kad kompleksodarius galima naudoti kaip mikroelementų trąšų sudedamąsias dalis. Tačiau tokios trąšos nebuvo pavadintos EB trąšomis, nes minėto reglamento I priede dar nėra sudaryta leidžiamų naudoti kompleksodarių sąrašo ir nėra nustatyta trąšų, kuriose yra kompleksodarių, tipų pavadinimų. Kadangi šiuo metu jau yra tinkamų kompleksodarių (lignosulfonrūgšties druskos, toliau – LS), juos reikėtų įrašyti į leidžiamų naudoti kompleksodarių sąrašą ir paskirti jiems atitinkamą tipo pavadinimą. Kad būtų galima naudoti kompleksodarius, taip pat reikėtų suderinti esamus trąšų tirpalų tipų pavadinimus, tačiau, kad būtų lengviau vykdyti oficialią kontrolę, kiekviename iš tokių tirpalų turėtų būti ne daugiau kaip vienas kompleksodaris;

(4)

dėl naujų taisyklių, taikomų mikroelementų tirpalams ir suspensijoms, tokių tipų trąšas reikia iš naujo paženklinti. Tačiau pagal senas taisykles paženklintų trąšų atsargos dar kurį laiką bus naudojamos. Todėl gamintojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko naujoms etiketėms paruošti ir visoms turimoms atsargoms parduoti;

(5)

Reglamente (EB) Nr. 2003/2003 nustatytos mikroelementų trąšų mišinių ženklinimo taisyklės, bet jo I priede nenustatyti atitinkami jų tipų pavadinimai. Reglamentu (ES) Nr. 137/2011 į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedo E.2 skirsnį įtraukta E.2.4 lentelė, kurioje išvardyti atitinkami mikroelementų trąšų mišinių tipų pavadinimai ir aiškesnės su jomis susijusios taisyklės. Tačiau E.2.4 lentelėje reikalaujama tam tikros ženklinimo informacijos, kuri kai kuriais atvejais neatitiktų reikalaujamosios pagal Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 6 straipsnio 6 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį. Todėl E.2.4 lentelę reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Siekiant sudaryti sąlygas ūkinės veiklos vykdytojams prisitaikyti prie naujų taisyklių ir parduoti mikroelementų trąšų mišinių atsargas reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį;

(6)

N,N'-di(2-hidroksibenzil)etilendiamin-N,N'-diacto rūgštis (toliau – HBED) – organinis mikroelementų kompleksonas. HBED rūgštimi chelatinta geležis visų pirma naudojama įvairių veislių vaismedžių geležies trūkumui kompensuoti ir nuo geležies chlorozės. Pašalinus geležies chlorozę ir jos simptomus užtikrinama žalia lapija ir geras vaisiaus augimas bei vystimasis. Lenkijoje buvo leista naudoti HBED geležies chelato pavidalu nepadarant aplinkai jokios žalos. Todėl HBED reikėtų įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede pateiktą leidžiamų naudoti mikroelementų organinių kompleksonų sąrašą. Tačiau tam, kad HBED būtų leidžiama naudoti po atitinkamo EN standarto paskelbimo, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį;

(7)

diciandiamid/1,2,4 triazolas (toliau – DCD/TZ) ir 1,2,4 triazol/3-metilpirazolas (toliau – TZ/MP) – nitrifikacijos inhibitoriai, naudojami kartu su trąšomis, kurių sudėtyje yra karbamido pavidalo ir (arba) amonio druskų pavidalo maistingojo azoto. Naudojant šiuos inhibitorius azotas tampa ilgiau prieinamas kultūriniams augalams, sumažinamas nitratų išplovimas ir azoto oksido išmetimas į atmosferą;

(8)

N-(2-nitrofenil)fosforo triamidas (toliau – 2-NPT) – ureazės inhibitorius, sukurtas azoto trąšoms, kuriose yra karbamido, kad azotas būtų geriau prieinamas augalams ir tuo pačiu į atmosferą būtų išmetama mažiau amonio;

(9)

DCD/TZ, TZ/MP ir 2-NPT daug metų buvo veiksmingai naudojami Vokietijoje, o DCD/TZ ir TZ/MP – Čekijoje, ir nekėlė jokio pavojaus aplinkai; Todėl DCD/TZ, TZ/MP ir 2-NPT reikėtų įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priede pateiktą leidžiamų naudoti nitrifikacijos ir ureazės inhibitorių sąrašą, kad ūkininkai Sąjungoje galėtų juos plačiau naudoti;

(10)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 reikalaujama, kad EB trąšų kontrolė būtų atliekama pagal to reglamento IV priede aprašytus atrankos ir analizės metodus. Tačiau kai kurie iš šių metodų nepripažįstami tarptautiniu mastu ir turėtų būti pakeisti neseniai Europos standartizacijos komiteto parengtais EN standartais;

(11)

EN standartai paprastai tvirtinami atliekant tarplaboratorinį palyginimą, skirtą kiekybiškai įvertinti, ar taikant analizės metodus gaunami atkuriami ir vienodi rezultatai. Todėl norint nustatyti statistiškai patikimus EN standartus reikėtų atskirti patvirtintus EN standartus ir nepatvirtintus metodus;

(12)

siekiant supaprastinti teisės aktus ir palengvinti būsimą persvarstymą, tikslinga pakeisti visą Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo analizės metodų tekstą Europos standartizacijos komiteto paskelbtų EN standartų nuorodomis;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 32 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pakeitimai

1.   Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2.   Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I priedo 1 punkto a papunktis, b papunkčio i įtrauka, c papunkčio i ir ii įtraukos, d papunkčio i įtrauka, e papunkčio i įtrauka, f papunkčio i įtrauka ir 2 punktas taikomi nuo 2013 m. balandžio 4 d.

I priedo 3 punkto 11 įrašas taikomas nuo 2012 m. liepos 4 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 304, 2003 11 21, p. 1.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

E.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

E.1.1 skirsnio 1f įrašas pakeičiamas taip:

„1f

Boro trąšos – suspensija

Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 1a ir (arba) 1b ir (arba) 1c ir (arba) 1d tipo boro junginius

2 % suminio B

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti esančių komponentų pavadinimai

Bendrasis boras (B)

Vandenyje tirpus boras (B) (jei yra)“

b)

E.1.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

2c įrašas pakeičiamas taip:

„2c

Kobalto trąšų tirpalas

2a ir (arba) 2b arba 2d tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Co

Kai sumaišyti 2a ir 2d tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Co

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti bet kurio kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus kobaltas (Co)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis kobaltas (Co)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis kobaltas (Co)

Neprivaloma: suminis kobaltas (Co), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius“

ii)

įrašomas šis 2d įrašas:

„2d

Kobalto kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Co ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % viso vandenyje tirpaus kobalto

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus kobaltas (Co)

Suminis kobaltas (Co) kompleksinio junginio pavidalu“

c)

E.1.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

3f įrašas pakeičiamas taip:

„3f

Vario trąšų tirpalas

3a ir (arba) 3d arba 3i tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Cu

Kai sumaišyti 3a ir 3i tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Cu

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus varis (Cu)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis varis (Cu)

Neprivaloma: suminis varis (Cu), su leidžiamais naudoti kompleksonais sudarantis chelatinius junginius“

ii)

3h įrašas pakeičiamas taip:

„3h

Vario trąšos – suspensija

Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 3a ir (arba) 3b, ir (arba) 3c, ir (arba) 3d, ir (arba) 3g tipo vario junginius

17 % suminio Cu

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

Suminis varis (Cu)

Vandenyje tirpus varis (Cu) (jei yra)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu)“

iii)

įrašomas šis 3i įrašas:

„3i

Vario kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Cu ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus varis (Cu)

Suminis varis (Cu) kompleksinio junginio pavidalu“

d)

E.1.4 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

4c įrašas pakeičiamas taip:

„4c

Geležies trąšų tirpalas

4a ir (arba) 4b arba 4d tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpios Fe

Kai sumaišyti 4a ir 4d tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpios Fe

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpi geležis (Fe)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudaranti geležis (Fe)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudaranti geležis (Fe)

Neprivaloma: suminė geležis (Fe), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudaranti chelatinius junginius“

ii)

įrašomas šis 4d įrašas:

„4d

Geležies kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpi Fe ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpios geležies

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpi geležis (Fe)

Suminė geležis (Fe) kompleksinio junginio pavidalu“

e)

E.1.5 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

5e įrašas pakeičiamas taip:

„5e

Mangano trąšų tirpalas

5a ir (arba) 5b arba 5g tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Mn

Kai sumaišyti 5a ir 5g tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Mn

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus manganas (Mn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis manganas (Mn)

Neprivaloma: suminis manganas (Mn), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius“

ii)

įrašomi šie 5f ir 5g įrašai:

„5f

Mangano trąšos – suspensija

Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 5a ir (arba) 5b, ir (arba) 5c tipo mangano junginius

17 % suminio Mn

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

Suminis manganas (Mn)

Vandenyje tirpus manganas (Mn) (jei yra)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn)

5g

Mangano kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Mn ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus manganas (Mn)

Suminis manganas (Mn) kompleksinio junginio pavidalu“

f)

E.1.7 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

7e įrašas pakeičiamas taip:

„7e

Cinko trąšų tirpalas

7a ir (arba) 7b arba 7g tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Zn

Kai sumaišyti 7a ir 7g tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Zn

Pavadinimą turi sudaryti:

1)

mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)

leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus cinkas (Zn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis cinkas (Zn)

Neprivaloma: suminis cinkas (Zn), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius“

ii)

įrašomas šis 7g įrašas:

„7g

Cinko kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus cinkas ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus cinkas (Zn)

Suminis cinkas (Zn) kompleksinio junginio pavidalu“

2)

E.2 skirsnio E.2.4 lentelė pakeičiama taip:

„Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius reikalavimus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Mikroelementų forma ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

Mikroelementų mišinys

Produktas, gaunamas maišant dviejų ar daugiau E.1 tipų trąšas arba vandenyje tirpinant ir (arba) suspenduojant dviejų arba daugiau E.1 tipų trąšas

1)

5 % viso kietojo mišinio sudėties

arba

2)

2 % viso skystojo mišinio sudėties

Atskiri mikroelementai pagal E.2.1 skirsnį

Kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir jo cheminis simbolis, nurodyti jų cheminių simbolių abėcėlės tvarka, iš karto po tipo pavadinimo pateikiant jų priešjonio (-ių) pavadinimą (-us).

Suminis kiekvieno mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, išskyrus, jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje.

Vandenyje tirpios kiekvieno mikroelemento dalies kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, jei tirpioji dalis sudaro bent pusę suminio kiekio. Jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpios medžiagos kiekis.

Jei mikroelementas yra chemiškai sujungtas su organine molekule, mikroelemento kiekis, kaip trąšų masės procentinė dalis, deklaruojamas iš karto po vandenyje tirpios dalies kiekio, o toliau rašomas vienas iš terminų: „chelatinis junginys su“ arba „kompleksinis junginys su“, nurodant kiekvieno leidžiamo naudoti kompleksono arba kompleksodario pavadinimą, kaip nustatyta E.3 skyriuje. Organinės molekulės pavadinimas gali būti pakeistas jos pavadinimo pirmosiomis raidėmis.

Po privalomų ir neprivalomų deklaracijų pateikiamas toks sakinys: „Naudoti tik esant būtinam reikalui. Neviršyti atitinkamų dozės verčių“.“

3)

E.3.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„E.3.1.   Kompleksonai (1)

Rūgštys arba natrio, kalio ar amonio druskos:

Nr.

Pavadinimas

Alternatyvus pavadinimas

Cheminė formulė

Rūgšties CAS Nr. (2)

1

Etilendiamintetraacto rūgštis

EDTA

C10H16O8N2

60-00-4

2

2-hidroksietiletilendiamintriacto rūgštis

HEEDTA

C10H18O7N2

150-39-0

3

Dietilentriaminpentaacto rūgštis

DTPA

C14H23O10N3

67-43-6

4

Etilendiamin- N,N-di[(orto-hidroksifenil)acto rūgštis]

[o,o] EDDHA

C18H20O6N2

1170-02-1

5

Etilendiamin- N-[(orto-hidroksifenil)acto rūgštis]- N’-[(para-hidroksifenil)acto rūgštis]

[o,p] EDDHA

C18H20O6N2

475475-49-1

6

Etilendiamin- N,N-di[(orto-hidroksi-metilfenil)acto rūgštis]

[o,o] EDDHMA

C20H24O6N2

641632-90-8

7

Etilendiamin- N-[(orto-hidroksi-metilfenil)acto rūgštis]- N’-[(para-hidroksi-metilifenil)acto rūgštis]

[o,p] EDDHMA

C20H24O6N2

641633-41-2

8

Etilendiamin- N,N’-di[(5-karboksi-2-hidroksifenil)acto rūgštis]

EDDCHA

C20H20O10N2

85120-53-2

9

Etilendiamin- N,N’-di[(2-hidroksi-5-sulfofenil)acto rūgštis ir jos kondensacijos produktai

EDDHSA

C18H20O12N2S2 + n*(C12H14O8N2S)

57368-07-7 ir 642045-40-7

10

Imino(di)gintaro rūgštis

IDHA

C8H11O8N

131669-35-7

11

N,N'-di(2-hidroksibenzil)etilendiamin-N,N'-diacto rūgštis

HBED

C20H24N2O6

35998-29-9

4)

E.3.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„E.3.2.   Kompleksodariai (3)

Toliau išvardytus kompleksodarius leidžiama naudoti tik produktams, skirtiems tręšti laistymo būdu ir (arba) naudoti lapams, išskyrus cinko lignosulfonatą, geležies lignosulfonatą, vario lignosulfonatą ir mangano lignosulfonatą (juos galima naudoti tiesiogiai dirvožemiui).

Rūgštys arba natrio, kalio ar amonio druskos:

Nr.

Pavadinimas

Alternatyvus pavadinimas

Cheminė formulė

Rūgšties CAS Nr. (4)

1

Lignosulfonrūgštis

LS

Cheminės formulės nėra

8062-15-5

5)

F.1 skirsnis papildomas tokiais įrašais:

„2

Produktas, kuriame yra diciandiamido (DCD) ir 1,2,4-triazolo (TZ)

EC# EINECS No 207-312-8

EC# EINECS No 206-022-9

Mažiausiai 2,0

Daugiausiai 4,0

 

Mišinio santykis 10:1

(DCD:TZ)

3

Produktas, kuriame yra 1,2,4-triazolo (TZ) ir 3-metilpirazolo (MP)

EC# EINECS No 206-022-9

EC# EINECS No 215-925-7

Mažiausiai 0,2

Daugiausiai 1,0

 

Mišinio santykis 2:1

(TZ:MP)“

6)

F.2 skirsnis papildomas tokiu įrašu:

„2

N-(2-nitrofenil)fosforo triamidas (2-NPT)

EC# EINECS No 477-690-9

Mažiausiai 0,04

Daugiausiai 0,15“

 

 

(1)  Kompleksonus reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti taikant Europos standartus, kurie apima minėtus kompleksonus.“

(2)  Pateikiama tik susipažinti.

(3)  Kompleksodarius reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti taikant Europos standartus, kurie apima minėtus kompleksodarius.“

(4)  Pateikiama tik susipažinti.

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 IV priedo B skirsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

3.1.1–3.1.4 metodai pakeičiami taip:

„3.1.1 metodas

Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15956: Trąšos. Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.2 metodas

2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15919: Trąšos. 2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.3 metodas

2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15920: Trąšos. 2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.4 metodas

Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15957: Trąšos. Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

2)

3.1.5.1–3.1.5.3 metodai pakeičiami taip:

„3.1.5.1 metodas

Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje

EN 15921: Trąšos. Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.5.2 metodas

Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje

EN 15922: Trąšos. Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.5.3 metodas

Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15923: Trąšos. Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

3)

3.1.6 metodas pakeičiamas taip:

„3.1.6 metodas

Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15958: Trąšos. Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

4)

3.2 metodas pakeičiamas taip:

„3.2 metodas

Ekstrahuotojo fosforo nustatymas

EN 15959: Trąšos. Ekstrahuotojo fosforo nustatymas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

5)

7.1 ir 7.2 metodai pakeičiami taip:

„7.1 metodas

Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)

EN 15928: Trąšos. Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

7.2 metodas

Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas

EN 15924: Trąšos. Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

6)

8.1–8.5 metodai pakeičiami taip:

„8.1 metodas

Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu

EN 15960: Trąšos. Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.2 metodas

Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas

EN 15925: Trąšos. Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.3 metodas

Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)

EN 15961: Trąšos. Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.4 metodas

Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas

EN 15926: Trąšos. Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.5 metodas

Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas

EN 16032: Trąšos. Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

7)

Įterpiamas toks 8.11 metodas:

„8.11 metodas

Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose

EN 15909: Trąšos. Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

8)

11.3 metodas pakeičiamas taip:

„11.3 metodas

o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

EN 13368-2: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose chromatografijos metodu. 2 dalis. o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografija

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

9)

Įterpiami tokie 11.6, 11.7 ir 11.8 metodai:

„11.6 metodas

IDHA nustatymas

EN 15950: Trąšos. N-(1,2-dikarboksietil) D,L-asparto rūgšties (imino(di)gintaro rūgšties, IDHA) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.7 metodas

Lignosulfonatų nustatymas

EN 16109: Trąšos. Mikroelementų jonų kompleksų trąšose nustatymas. Lignosulfonatų atpažinimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.8 metodas

Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas

EN 15962: Trąšos. Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“

10)

Įterpiami tokie 12.3, 12.4 ir 12.5 metodai:

„12.3 metodas

3-metilpirazolo nustatymas

EN 15905: Trąšos. 3-metilpirazolo (MP) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.4 metodas

TZ nustatymas

EN 16024: Trąšos. 1H,1,2,4-triazolo nustatymas karbamide ir karbamido turinčiose trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.5 metodas

2-NPT nustatymas

EN 16075: Trąšos. N-(2-nitrofenil)fosforo triamido (2-NPT) nustatymas karbamide ir karbamido turinčiose trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.“
Top