22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/1

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Liuksemburgo stabilumo programą, kuri apima 2007–2010 m. laikotarpį.

(2)

2001–2003 m. pasibaigus ekonomikos sulėtėjimo etapui, Liuksemburge išgyvenamas naujas stipraus ekonomikos augimo laikotarpis. 2004–2007 m. realusis BVP kasmet vidutiniškai didėjo 5,25 %, o vidaus užimtumas – daugiau kaip 3 %. Šiomis aplinkybėmis Liuksemburgas sugebėjo vėl pasiekti valstybės biudžeto perteklių. Per programos apimamą laikotarpį augimas turėtų ir toliau išlikti didelis, nors ir prognozuojama, kad per ateinančius metus jis šiek tiek lėtės. Vis dėlto, nepaisant šiuo metu geros ūkio ir visų pirma valstybės finansų būklės, visuomenės senėjimo problema Liuksemburge bus ypač opi, todėl ilgalaikis tvarumas yra rimtas uždavinys.

(3)

Programoje pateikti du skirtingi makroekonominių ir biudžeto projekcijų scenarijai: pagrindinis ir alternatyvusis. Programoje remiamasi pagrindiniu scenarijumi, kuriuo pagrįstos programoje pateiktos biudžetinės projekcijos. Remiantis šiuo metu turima informacija (2) panašu, kad šis scenarijus pagrįstas patikimomis augimo prielaidomis. Jame numatoma, kad realiojo BVP augimas sumažės nuo 6 % 2007 m. iki vidutiniškai 4,5 % 2008–2010 m. laikotarpiu. Programoje pateiktos 2008 m. infliacijos projekcijos yra mažokos, atsižvelgiant į 2007 m. pabaigos spartų vartotojų kainų augimą ir neseniai padidėjusias energijos kainas. Darbo sąnaudų padidėjimas Liuksemburge gerokai viršijo ES vidurkį nuo šio dešimtmečio pradžios, o programoje planuojama, kad per apimamą laikotarpį jis išliks gana didelis, o dėl to galėtų laipsniškai silpnėti šalies konkurencingumas.

(4)

Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje numatomas 2007 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius – 1,2 % BVP, o 2007 m. atnaujintoje stabilumo programoje – 1 % BVP, palyginti su 0,9 % BVP deficitu, kurio siekta pagal ankstesnę atnaujintą programą. Pagrindinė šio didelio skirtumo, palyginti su siektinu rodikliu, priežastis – pastaraisiais metais gerokai patikslinti valstybės finansų duomenys, dėl to nuo 2005 m. valdžios sektoriaus balansas labai pagerėjo. Šis pagerėjimas reiškia, kad Liuksemburgas pastaraisiais metais buvo nuolat pasiekęs vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslą, kuris yra 0,75 % BVP struktūrinis deficitas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas deficitas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones). Šis rezultatas yra kur kas geresnis, palyginti su 2006 m. atnaujintoje programoje pateiktu planu vidutinės trukmės tikslą pasiekti nuo 2007 m. Nors 2007 m. valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas atitiko pusę 2006 m. atnaujintoje programoje suplanuoto dydžio, o geresnį nei numatyta rezultatą beveik visiškai nulėmė tai, kad buvo gerokai patikslinti valstybės finansų duomenys, 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl 2006 m. atnaujintos programos (3) patvirtinti tikslai 2007 m. vykdant biudžetą yra pasiekti. Taryba pažymi, kad biudžeto vykdymas taip pat atitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktas biudžeto politikos gaires.

(5)

Atsižvelgiant į šiuos patikslintus duomenis, dabartinėje programoje biudžeto konsolidavimas (kaip ankstesnėje programoje) nebenumatomas. Pagrindinis joje numatytas vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas šiuo metu yra išlaikyti nominalųjį vidutiniškai maždaug 1 % BVP biudžeto perteklių ir toliau su pakankama atsarga laikytis vidutinės trukmės tikslo per visą programos laikotarpį. Planuojama, kad nominalusis biudžeto perteklius sumažės nuo 1 % BVP 2007 m. iki 0,8 % 2008 m., nes sumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis, o vėliau perteklius turėtų laipsniškai didėti. Pirminio pertekliaus pokyčiai turėtų būti panašūs. Planuojama, kad 2007–2010 m. perteklius padidės dėl 0,9 procentinio punkto BVP sumažėsiančio išlaidų santykio, kuris daugiau nei kompensuos 0,7 procentinio punkto BVP sumažėsiantį pajamų santykį. Išskyrus 2008 m., kurių duomenys susiję su biudžete numatytomis priemonėmis, šie duomenys rodo projekcijas tuo atveju, jei politika nesikeis, o ne siektinus rodiklius, susijusius su politikos priemonių įgyvendinimu.

(6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota. Šios projekcijos pagrįstos patikimu makroekonominiu scenarijumi ir atrodo, kad įmanoma jas įgyvendinti. Iš tiesų, rezultatai galėtų būti net šiek tiek geresni nei planuojama programoje, nes visų pirma pajamų projekcijos yra atsargios, o šalies biudžeto vykdymo rezultatai iki šiol buvo geri.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, atrodo, kad programoje apibrėžtos biudžeto politikos kryptys yra pakankamos, siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo su didele atsarga būtų laikomasi visą programos apimamą laikotarpį. Programoje numatytos fiskalinės politikos kryptys atitinka Stabilumo ir augimo paktą visu laikotarpiu. Taryba pažymi, kad fiskalinės politikos kryptys taip pat atitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktas gaires.

(8)

Atrodo, kad Liuksemburge rizika valstybės finansų tvarumo atžvilgiu yra vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra vienas didžiausių ES, kuriam pirmiausia įtakos turi planuojamas labai didelis pensijų išlaidų padidėjimas. Programoje numatyta 2007 m. biudžeto būklė, kuri yra geresnė už ankstesnėje programoje numatytą pradinę būklę, nedidelis skolos santykis, socialinės apsaugos sektoriuje sukauptas didelis turtas ir struktūrinis pirminis perteklius padeda atsverti planuojamą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Tačiau to nepakanka labai padidėsiančioms su visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms padengti. Didelis pirminis perteklius vidutinės trukmės laikotarpiu ir, kaip pripažino valdžios institucijos, priemonių, kuriomis būtų siekiama sustabdyti didelį su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą, įgyvendinimas padėtų sumažinti riziką valstybės finansų tvarumo atžvilgiu.

(9)

Atrodo, kad stabilumo programa tam tikru mastu suderinta su nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaita. Visų pirma stabilumo programoje nurodytos priemonės atitinka 2005 m. nacionalinę reformų programą ir 2007 m. spalio mėn. jos įgyvendinimo ataskaitą, pvz., planuojamas MTTP išlaidų didinimas ir nauji investicijų į geležinkelių ir kelių infrastruktūrą projektai. Stabilumo programoje pateiktose biudžeto projekcijose atsižvelgta į tų nacionalinėje reformų programoje numatytų reformų, kurių poveikis biudžetui yra tiesioginis.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į integruotas gaires, ir gaires euro zonos valstybėms narėms biudžeto politikos srityje, pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją. Visų pirma pensijų sistemos reformos siekiant padidinti valstybės finansų tvarumą iki šiol nepradėtos.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (4).

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/5

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Suomijos stabilumo programą, kuri apima 2007–2011 m.

(2)

Pastaraisiais metais Suomijos makroekonominiai rezultatai buvo tvirti ir subalansuoti – ekonomika pastaraisiais metais augo daug sparčiau nei anksčiau planuota. Dabar išgyvenamas ciklinis ekonominės veiklos pakilimas yra tinkamai išnaudojamas biudžeto pertekliui sudaryti ir pasirengti visuomenės senėjimo poveikiui kompensuoti, taip labai sumažinant riziką valstybės finansų tvarumui. Vis dėlto numatoma, kad numatomas demografinis pasikeitimas ekonomikos augimą stabdys jau programos laikotarpio pabaigoje, kartu mažės fiskalinis perteklius, dėl to prireiks tvariai kontroliuoti viešąsias išlaidas.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas per programos laikotarpį mažės, t. y. sudarys daugiau kaip 3 % 2008–2009 m. ir sumažės iki vos daugiau kaip 2 % 2011 m. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), šis scenarijus yra pagrįstas patikimomis augimo prielaidomis, o 2010 m. ir 2011 m. prognozės atsargios. Programoje pateiktos infliacijos prognozės atrodo realios.

(4)

Šioje atnaujintoje programoje apskaičiuota, kad 2007 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius bus 4,5 % BVP (šis rodiklis iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozę), palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu siektinu 2,8 % BVP pertekliumi. Šį neatitikimą galima paaiškinti geresnių nei tikėtasi 2006 m. rezultatų poveikiu ir netikėtais augimo tempais 2007 m., dėl kurių valstybės pajamos išaugo, o išlaidos buvo iš esmės kontroliuojamos laikantis ankstesnių planų. 2007 m. biudžeto vykdymas iš esmės atitiko Tarybos nuomonę dėl ankstesnės programos (3) Taryba taip pat pažymi, kad 2007 m. biudžeto vykdymas iš esmės atitiko 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktas biudžeto politikos gaires.

(5)

Programoje nurodytas pagrindinis tikslas – užtikrinti valstybės finansų tvarumą atsižvelgiant į visuomenės senėjimo poveikį. Kaip ir ankstesnėje programoje, Suomijos vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslas – 2 % BVP struktūrinis bendras valdžios sektoriaus perteklius, t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Nominalusis ir pirminis balansas turėtų kasmet mažėti, nors 2007 m. jis yra labai teigiamas. Programoje planuojama, kad struktūrinis perteklius išliks didesnis už vidutinės trukmės tikslą visu programos laikotarpiu. Palyginti su ankstesne programa, naujojoje atnaujintoje programoje planuojamas 1,5 procentinio punkto didesnis 2007 m. struktūrinis perteklius (apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką), bet pagal abi atnaujintas programas 2010 m. planuojamas tas pats struktūrinis balansas. Staigesnį pertekliaus sumažėjimą pagal naujausią atnaujintą programą galima paaiškinti tuo, kad išlaidų santykis mažėja tik labai nedaug, o pajamų santykis – kur kas daugiau. Didelis pajamų santykio mažėjimas susijęs su laipsnišku paskelbtu mokesčių mažinimu ir atsargiomis pajamų projekcijomis atsižvelgiant į BVP augimą. Ne toks didelis išlaidų santykio mažėjimas, palyginti su ankstesne programa, susijęs su daugiamečių viršutinių biudžeto ribų centrinės valdžios sektoriui padidinimu vieneriais metais, išlaidų didinimą atkėlus į 2008 m., t. y. pirmuosius naujosios vyriausybės kadencijos metus.

(6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota. Atsižvelgiant į kur kas atsargesnes mokestinių pajamų prielaidas 2008 metams, tų metų biudžeto rezultatai galėtų būti geresni nei planuota programoje. Tam tikros rizikos galėtų atsirasti dėl greito darbo užmokesčio didėjimo viešajame sektoriuje, dėl to didėtų spaudimas didinti išlaidas. Kita vertus, atsargios vėlesnių programos metų augimo projekcijos kartu su konservatyviomis pajamų prielaidomis kompensuoja neigiamą riziką.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto politikos kryptys būtų pakankamos siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo laikomasi su pakankama atsarga per visą programos laikotarpį. Tai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Tačiau 2008 m. planuojama fiskalinė ekspansija, kurią rodo struktūrinio pertekliaus sumažėjimas 0,5 procentinio punkto BVP pagal Komisijos tarnybų rudens prognozę ir 1 procentiniu punktu pagal programą. Nors numatoma, kad 2008 m. ekonominės sąlygos iš ekonomikos pakilimo sąlygų pasikeis į neutralias sąlygas, tikėtina, kad ankstesnių metų palankios ekonominės sąlygos tęsis ir 2008 m. Nepaisant to, esama rizikos, kad programoje numatyta fiskalinė politika 2008 m. gali tapti procikline. Vis dėlto tikėtina, kad galimas prociklinis ekonomikos stimulas būtų nedidelis, o fiskalinė politika taptų iš esmės neutrali jau kitais metais. Vis dar būtų išlaikytas nemažas biudžeto perteklius.

(8)

Rizika valstybės finansų tvarumui Suomijoje yra nedidelė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra didesnis už ES vidurkį, tačiau planuotą pensijų išlaidų didėjimą per ateinančius dešimtmečius padeda riboti įvykdytos pensijų reformos. Programoje numatoma 2007 m. biudžeto būklė, t. y. didelis struktūrinis perteklius, labai padeda atsverti ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, o pagal valstybines pensijų kaupimo schemas sukauptas didelis turtas padės finansuoti padidėsiančių pensijų išlaidų dalį. Didelį pirminį perteklių taip pat bus svarbu išlaikyti vidutinės trukmės laikotarpiu siekiant apriboti riziką valstybės finansų tvarumui.

(9)

Panašu, kad stabilumo programa yra suderinta su nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaita. Visų pirma neatskiriama stabilumo programos strategijos dalis yra nacionalinės reformų programos įgyvendinimo ataskaitoje nurodytos priemonės visuomenės senėjimo rizikai riboti. Numatyta ir toliau tvirtai įsipareigoti įgyvendinti našumą viešųjų paslaugų sektoriuje didinančias priemones, kad išlaidų didinimo veiksniai būtų kontroliuojami. Kartu stabilumo programos projekcijų pagrindą sudarančiomis centrinės valdžios sektoriaus daugiametėmis viršutinėmis išlaidų ribomis bus tvirtai ribojamos nacionalinėje reformų programoje numatytų priemonių išlaidos.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires biudžeto politikos srityje, įtrauktas į integruotas gaires euro zonos valstybėms narėms ir pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją.

(11)

Programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys, susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų (4).

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/8

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Nyderlandų stabilumo programą, kuri apima 2007–2010 m. laikotarpį.

(2)

Nuo 2006 m. Nyderlandų BVP augimas vėl gerokai viršija augimo potencialą. Dabartinis ekonomikos pakilimas iš esmės vertinamas kaip įprastas cikliškas pakilimas; klaidingai nebemanoma, kaip buvo per gana ilgą spartų ekonomikos augimo laikotarpį dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kad tai reiškia padidėjusį augimo potencialą. Be to, ekonomikos pakilimas labiau paremtas tiek vidaus, tiek išorės augimo šaltiniais. Vis dėlto, atsižvelgiant į gerą pradinę padėtį, įtampa darbo rinkoje gali gana anksti paskatinti darbo užmokesčio ir kainų didėjimą.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas lėtės nuo 2,75 % 2007 m. iki 2,5 % 2008 m. ir bus 1,75 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), šis scenarijus grindžiamas patikimomis augimo prielaidomis iki 2008 m. ir atsargiomis augimo prielaidomis vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog Nyderlandų darbo rinkos perkaitimo požymių jau yra ir tikėtina, kad tai skatins darbo užmokesčio didėjimą, programoje pateikiamos 2 % infliacijos nuo 2009 m. projekcijos atrodo per mažos.

(4)

2007 m. Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje ir programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 0,4 % BVP (nors pastarojoje taip pat minimas paskutinis oficialus planuojamas dydis – 0,2 % BVP, o atsižvelgiant į naujausią informaciją, rezultatai galėtų būti net geresni). Ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje buvo siekiama 0,2 % BVP pertekliaus. Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių pablogėjo rezultatai – numatytų išlaidų viršijimas (ypač sveikatos priežiūros sistemoje) ir mažesnės pajamos už dujas, nors mokestinių pajamų surinkta daugiau nei planuota. Nors 2007 m. biudžeto politika ir toliau vykdyta siekiant vidutinės trukmės tikslo, ją vykdant nesilaikyta 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonės dėl ankstesnės atnaujintos stabilumo programos (3), kurioje Nyderlandai paraginti išlaikyti tvirtą struktūrinę būklę 2007 m. ir vėliau ir taip išvengti prociklinės fiskalinės politikos ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Taryba pažymi, kad ji taip pat neatitiko 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės biudžeto politikos gairių 2007 metams, nes nebuvo išvengta numatytų išlaidų viršijimo, o neplanuotai gautos papildomos pajamos tik iš dalies panaudotos valdžios sektoriaus deficitui ir skolai sumažinti.

(5)

Pagrindinis programos biudžeto strategijos tikslas – iki planuojamos vyriausybės kadencijos pabaigos 2011 m. pasiekti 1 % BVP struktūrinį perteklių, t. y. pakoreguotą pagal ciklą perteklių, neskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių. Taigi visą programos laikotarpį Nyderlandai planuoja visiškai laikytis biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslo, tai yra siekti 0,5–1 % BVP struktūrinio deficito. Po didelio pablogėjimo 2007 m. programoje planuojama grįžti prie nedidelių, iš esmės stabilių nominalių perteklių. Pirminio balanso raida panaši – 2008–2010 m. jis turėtų stabilizuotis pasiekęs 2,75 % BVP. Ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje buvo daroma prielaida, kad augimas sulėtės 2008 m., o ne 2009 m. ir buvo siekiama iš esmės subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto iki 2008 m. ir beveik 1 % BVP pertekliaus 2009 m. Dabartinėje atnaujintoje programoje nominalus koregavimas programos laikotarpiu yra visiškai paremtas pajamomis ir vykdomas laikotarpio pradžioje 2008 m. Jį iš esmės skatina pajamų už dujas didėjimas, vyriausybės nuožiūra padidintos socialinės įmokos ir palankios ekonomikos augimo perspektyvos. Valdžios sektoriaus išlaidas planuojama valdyti laikantis didžiausių realiųjų išlaidų ribų, kurios buvo nustatytos 2008 m. biudžeto projekte visai vyriausybės kadencijai.

(6)

Su biudžeto projekcijomis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota iki 2008 m., o nuo 2009 m. biudžeto rezultatai galėtų būti geresni nei prognozuojama, nes ekonomika gali augti sparčiau nei numatyta programoje. Tačiau planuojamos priemonės dar turi būti išsamiai apibrėžtos. Jei ekonomikos augimas bus geresnis nei numatyta programoje, tai turėtų sudaryti sąlygas geresniems biudžeto rezultatams nuo 2009 m. pasiekti, kad būtų išvengta prociklinės fiskalinės politikos.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos vertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto kryptys atrodo pakankamos siekiant išlaikyti programoje numatytą vidutinės trukmės tikslą su pakankama atsarga per visą programos laikotarpį. Programoje numatytos fiskalinės politikos kryptys atitinka Stabilumo ir augimo paktą visu laikotarpiu. Taryba taip pat pažymi, kad 2008 m. biudžeto vykdymas atitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktas biudžeto politikos gaires.

(8)

Atrodo, kad rizika valstybės finansų tvarumui Nyderlanduose yra vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra didesnis už ES vidurkį, visų pirma dėl santykinai didelio, palyginti su visu BVP, su pensijomis susijusių išlaidų didėjimo ateinančiais dešimtmečiais. Tačiau dėl atidėto privačių pensijų apmokestinimo ateityje numatomas pajamų dalies, palyginti su visu BVP, didėjimas ilgainiui iš dalies atsvertų viešųjų išlaidų didėjimą. Programoje įvertinta 2007 m. biudžeto būklė, kuri yra blogesnė už pirminę būklę pagal ankstesnę programą, padeda mažinti planuojamą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, tačiau nėra pakankama visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms padengti, visų pirma atsižvelgiant į blogesnį, palyginti su 2006 m., struktūrinį pirminį balansą 2007 m. Vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinus didesnį pirminį perteklių, kaip jau numatyta programoje, ir (arba) įgyvendinus reformos priemones, kuriomis būtų apribotas numatomas su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimas, būtų galima sumažinti riziką valstybės finansų tvarumui.

(9)

Atrodo, kad stabilumo programa atitinka nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaitą. Nors programoje nepateikiamas nacionalinės reformų programos įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas, abiejuose dokumentuose aptariami tinkamų priemonių, įtrauktų į vyriausybės šešių ramsčių strategiją, kuria paremta valdžios sektoriaus politika dabartinės vyriausybės kadencijos laikotarpiu, komplektai. Abiejuose dokumentuose dėmesys sutelkiamas į tiesioginį poveikį biudžetui turinčias priemones ir nustatoma, kad pradedant 2009 m. per 15 metų laikotarpį bus palaipsniui panaikinta galimybė perkelti bendrųjų mokesčių lengvatas. Stabilumo programoje taip pat pateikti planai 2009 m. sumažinti darbuotojų ir darbdavių į nedarbo draudimo fondą mokamas įmokas, šį sumažinimą numatant finansuoti tais pačiais metais padidinus PVM normą.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires biudžeto politikos srityje, įtrauktas į integruotas gaires euro zonos valstybėms narėms ir pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų.

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/12

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Vokietijos stabilumo programą, kuri apima 2007–2011 m. laikotarpį.

(2)

2006 ir 2007 m. Vokietijos ekonomikos augimas buvo daug didesnis, palyginti su pirmąja dešimtmečio puse. Nuolatinė darbo užmokesčio augimo kontrolė ir struktūrinės reformos padėjo atgauti konkurencingumą ir skatinti užimtumo augimą. Pastebimas padėties darbo rinkoje pagerėjimas patvirtina stabilaus vidaus paklausos atsigavimo projekciją ir padeda atsverti numatomą mažesnę grynosios išorės paklausos įtaką augimui.

Biudžeto konsolidavimo sparta buvo labai didelė. Valdžios sektoriaus balansas pastebimai pasikeitė: 2005 m. deficitas sudarė beveik 3,5 % BVP, o 2007 m. atsirado nedidelis perteklius. Struktūrinis deficitas 2005–2007 m. taip pat sumažėjo 2,5 % procentinio punkto BVP. Esminis konsolidavimo elementas buvo valdžios sektoriaus išlaidų kontrolė – jos sumažintos nuo beveik 47 % BVP 2005 m. iki mažiau kaip 44 % 2007 m. Tai nulėmė nuo 2005 m. patvirtintos konsolidavimo priemonės, o kartu ir tai, kad neplanuotai didelės mokestinės pajamos buvo ne išleistos, o panaudotos deficitui sumažinti.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas lėtės nuo 2,4 % 2007 m. iki 2 % 2008 m., o per likusį programos laikotarpį sudarys vidutiniškai 1,5 %. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), šis augimo scenarijus iki 2008 m. atrodo patikimas, o vėliau atsargus. BVP augimas 2009–2011 m. neviršytų potencialaus, nors numatoma, kad užimtumas turėtų nuolat didėti. Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės nedaug, taigi dėl to infliacinis spaudimas nedidės. Tačiau paskutiniuosius dešimt metų pastebima kainų konkurencingumo didėjimo tendencija išnyks.

(4)

Atnaujintoje programoje numatoma, kad 2007 m. biudžetas bus subalansuotas, ir tai iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozę, kurioje planuojamas 0,1 % BVP biudžeto perteklius, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu siektinu 1,5 % BVP deficitu. Didelis biudžeto būklės pagerėjimas palyginti su siektinu rodikliu yra bazinio poveikio, susijusio su mažesniu nei planuota 2006 m. deficitu, stipresniu cikliniu poveikiu ir griežtesne fiskaline politika, rezultatas. 2007 m. biudžeto vykdymas atitiko 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos stabilumo programos (3) pateiktas politikos rekomendacijas. Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad neplanuotai gautos mokestinės pajamos visiškai panaudotos deficitui mažinti, todėl biudžeto vykdymas taip pat atitiko 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktas biudžeto politikos gaires.

(5)

Pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą. Šiam tikslui pasiekti programoje siūloma tęsti biudžeto konsolidavimą, tuo pat metu gerinant augimo ir užimtumo sąlygas. Vidutinės trukmės tikslas, kurį sudaro struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones), 2007 m. iš esmės pasiektas. Programoje planuojama, kad 2008 m. struktūrinis balansas šiek tiek susilpnės, o vėliau pagerės ir galiausiai vidutinės trukmės tikslas vėl bus pasiektas 2010 m., o struktūrinis perteklius (apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką) – 2011 m. Ankstesnėje programoje nebuvo numatyta pasiekti vidutinės trukmės tikslą per programos laikotarpį. Be to, daroma prielaida, kad ekonominės sąlygos padės pereiti prie nedidelio valdžios sektoriaus biudžeto pertekliaus. Pirminis balansas turėtų gerėti pagal tą pačią tendenciją iki 3,5 % BVP pertekliaus 2011 m. Numatomas konsolidavimas grindžiamas vien išlaidomis. Taip bus visiškai kompensuotas pajamų sumažėjimas daugiausia dėl 2008 m. įmonių apmokestinimo reformos ir nedarbo draudimo įmokos normos sumažinimo. Iki 2011 m. išlaidų santykis turėtų sumažėti 2,5 procentinio punkto ir sudaryti 41,5 % BVP – šį rodiklį planuojama pasiekti pirmiausia apribojant socialines išlaidas. Planuojama, kad bendroji valdžios sektoriaus skola, kuri 2007 m. turėtų sumažėti iki 65 % BVP ir kuri vis dar viršija Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę, per programos laikotarpį sumažės dar 7,5 procentinio punkto.

(6)

Su programoje pateiktomis biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo subalansuota. Makroekonominė perspektyva 2008 m. yra patikima, o vėliau atsargi. Be to, per pastaruosius dvejus metus faktinė biudžeto būklė galiausiai buvo geresnė nei siekta. Programoje daroma prielaida, kad struktūrinis pagerėjimas dėl darbo rinkos reformų bus jaučiamas per visą programos laikotarpį. Kadangi tolesnių reformų neplanuojama, siekiant užtikrinti numatomą biudžeto rezultatą reikės ir toliau laikytis įsipareigojimo vykdyti griežtą išlaidų kontrolę. Atrodo, kad su numatytu skolos santykio pokyčiu susijusi rizika taip pat yra subalansuota.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje pateiktos biudžeto kryptys yra pakankamos, kad vidutinės trukmės tikslas būtų vėl pasiektas 2010 m., kaip numatyta programoje. Jomis būtų užtikrinta pakankama patikimumo riba per visą programos laikotarpį, kad dėl įprastų makroekonominių svyravimų nebūtų pažeista 3 % BVP deficito riba. Tačiau planuojamas fiskalinės drausmes susilpnėjimas apytiksliai 0,5 % BVP taip pat reiškia, kad nuo vidutinės trukmės tikslo bus nukrypstama tik 2008 m. Todėl programoje nurodytos fiskalinės politikos priemonės gali nevisiškai atitikti Stabilumo ir augimo paktą. Taryba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. biudžeto vykdymo planai atitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktas biudžeto politikos gaires. Galiausiai, atsižvelgiant į minėtą su skolos projekcijomis susijusią riziką, skolos santykis programos laikotarpiu siekiant pamatinės vertės mažėja pakankamai.

(8)

Su valstybės finansų tvarumu susijusi rizika Vokietijoje atrodo vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra artimas ES vidurkiui, o dėl jau priimtų pensijų reformų pensijų išlaidos didėja šiek tiek lėčiau nei daugelyje kitų šalių. Pagal neseniai (2007 m.) atliktą pensijų reformą pensinis amžius nuo 2012 m. bus laipsniškai didinamas iki 67 metų, dėl to turėtų toliau mažėti numatomas su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimas. Programoje numatyta 2007 m. biudžeto būklė, geresnė nei pradinė ankstesnės programos būklė, padeda kompensuoti planuojamą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Tačiau to neužtenka siekiant visiškai pašalinti būsimą su išlaidomis susijusį spaudimą. Sumažinti riziką valstybės finansų tvarumui padėtų didelio pirminio pertekliaus išlaikymas vidutinės trukmės laikotarpiu ir skolos santykio sumažinimas iki mažesnio už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę dydžio.

(9)

Nors stabilumo programoje tiesioginis nacionalinės reformų programos 2007 m. rudens įgyvendinimo ataskaitos poveikis biudžetui nedetalizuojamas, abiejuose dokumentuose išdėstytos biudžeto strategijos atrodo suderintos. Pagrindinės nacionalinės reformų programos įgyvendinimo ataskaitoje pasiūlytos priemonės, kurios darys tiesioginį poveikį biudžetui, minimos ir stabilumo programoje, pvz., įmonių apmokestinimo reforma, pensinio amžiaus didinimas, socialinių įmokų normos mažinimas, vaikų priežiūros sąlygos ir federalinės sistemos reformos antrasis etapas (skirtingų valdžios lygmenų fiskalinių santykių peržiūra siekiant užtikrinti biudžetinę drausmę).

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires biudžeto politikos srityje, įtrauktas į jungtines gaires ir gaires euro zonos valstybėms narėms, pateiktas pagal Lisabonos strategiją.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (4).

i)

išlaikyti 2007 m. pasiektus teigiamus rezultatus toliau griežtai kontroliuojant išlaidas pagal programoje pateiktus siektinus rodiklius ir neplanuotai gautas papildomas pajamas naudojant skolai mažinti;

ii)

didinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą toliau įgyvendinant pradėtas augimą bei užimtumą skatinančias ekonomines reformas ir kartu paremti atliktą fiskalinį konsolidavimą stiprinant biudžeto valdymo institucijas, visų pirma vykdant pradėtą federalinių fiskalinių santykių peržiūrą.

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/16

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Švedijos konvergencijos programą, kuri apima 2007–2010 m. laikotarpį.

(2)

Pastaraisiais metais Švedijos ekonominiai rezultatai buvo geri. 2007 m. prasidėjo brandesnės ekonomikos etapas, kurį rodo didelė vidaus paklausa, skatinama didelio investicijų ir privataus vartojimo augimo. Šiomis aplinkybėmis Švedijos valstybės finansų būklė taip pat tvirta – kelerius metus nuosekliai registruojamas didelis valdžios sektoriaus biudžeto perteklius.

Geros būklės valstybės finansus teigiamai veikia į stabilumą orientuotos makroekonominės sąlygos, pakankamas ekonomikos augimas ir nacionalinė teisės aktais pagrįsta biudžeto sistema. Nors prognozuojama, kad ekonominė veikla per kelerius ateinančius metus laipsniškai lėtės, tiek pagrindiniai ekonomikos rodikliai, tiek fiskalinė padėtis turėtų išlikti teigiami. Šiomis aplinkybėmis svarbu, kad laisvė manevruoti, kurią suteikia tvirta valstybės finansų padėtis, nebūtų naudojama viešojo vartojimo išlaidoms nuolat didinti. Visų pirma jei vietos valdžia didintų išlaidas ekonomikos pakilimo laikotarpiu, dėl to ateityje viešosios išlaidos galėtų nuolat būti didesnės – tai trukdytų laikui bėgant įgyvendinti nuosaikaus išlaidų ir BVP santykio mažinimo planus ir vyriausybės strategiją mažinti mokesčius siekiant didinti paskatas dirbti.

(3)

Programoje pateikiami trys skirtingi makroekonominių ir biudžeto projekcijų scenarijai: pagrindinis, nedidelio augimo ir didelio augimo. Vertinant biudžeto projekcijas remiamasi pagrindiniu scenarijumi, nors, palyginti su šiuo metu turima informacija (2), atrodo, kad jis yra grindžiamas šiek tiek optimistinėmis augimo prielaidomis. Pagal šį scenarijų realiojo BVP augimas sumažės nuo 3,2 % 2007 m. iki vidutiniškai 2,6 % likusiu programos laikotarpiu. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos, kuriomis remiantis ji bus didesnė už Riksbank siekiamą 2 % rodiklį, taip pat yra tikroviškos. Numatoma, kad didesnis darbo užmokesčio augimas ir mažesnis nei pastaraisiais metais našumo augimas lems vieneto darbo sąnaudų didėjimą, kuris galėtų būti dar vienas iš infliacinio spaudimo veiksnių.

(4)

Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2007 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius bus 3 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 1,2 % BVP pertekliumi. Geresnį nei siekta balansą visų pirma lems bazės efektas (rodantis geresnius nei ankstesnėje programoje planuota 2006 m. rezultatus) ir tvirtesnė nei numatyta darbo rinka 2007 m. – šie veiksniai padarė geresnį nei numatyta poveikį pajamoms ir kiek mažiau – išlaidoms.

Pagal 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos (3) pateiktą raginimą numatoma, kad struktūrinis balansas 2007 m. turėtų labai padidėti – tai rodo, kad biudžeto politikos kryptys 2007 m. buvo kontraciklinės.

(5)

Programoje pateiktas pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas – pasiekti, kad nominalusis biudžeto perteklius būtų vidutiniškai 1 % BVP per verslo ciklą kartu nustatant daugiametes didžiausias išlaidų ribas centrinės valdžios sektoriui ir subalansuoto biudžeto reikalavimą vietos valdžios sektoriui. Šis siektinas perteklius atitinka Švedijos biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslą, kuris yra 1 % BVP struktūrinis perteklius (t. y. pagal ciklą pakoreguotas perteklius atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones) – šio rodiklio su tam tikra atsarga numatoma laikytis visu programos laikotarpiu. Siektinas vidutinės trukmės tikslas sumažintas, palyginti su 2 % ankstesnėje atnaujintoje programoje, įgyvendinant 2004 m. kovo mėn. Eurostato sprendimą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo lėšų registravimo atskirai nuo valdžios sektoriaus lėšų nuo 2007 m. balandžio mėn. (4). Šis sumažinimas yra tik techninio pobūdžio, o naujuoju siektinu rodikliu patvirtinama, kad fiskaliniai tikslai nepasikeitė. Numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto perteklius turėtų šiek tiek sumažėti nuo 3 % BVP 2007 m. iki 2,8 % 2008 m. Planuojama, kad vėliau balansas laipsniškai gerės iki 3,6 % 2010 m. 2008 m. pertekliaus sumažėjimas atspindi didelį pajamų mokesčio sumažinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims didinant mokesčio kreditą dirbantiesiems, o šis sumažinimas tik iš dalies finansuojamas kitomis pajamas didinančiomis ir išlaidas mažinančiomis priemonėmis. Likusiu programos laikotarpiu projekcijos pagrįstos prielaida, kad politika nesikeis, ir pagal jas planuojama, kad tiek pajamų, tiek išlaidų santykis turės tendenciją laipsniškai mažėti. Atsižvelgiant į geresnius nei numatyta rezultatus 2006 ir 2007 m., šios pertekliaus projekcijos yra kur kas didesnės negu ankstesnėje atnaujintoje programoje, atsižvelgiant į iš esmės panašias makroekonomines aplinkybes. Pirminis ir struktūrinis balansas turėtų keistis panašiai kaip ir nominalusis balansas.

(6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota. Nors programoje numatoma, kad BVP augimas per visą programos laikotarpį laipsniškai lėtės (5), augimo elementai vis tiek lieka palankūs valstybės finansų atžvilgiu, visų pirma atsižvelgiant į tvirtą privataus vartojimo augimą. Be to, biudžeto projekcijos yra grindžiamos gerais jų įgyvendinimo rezultatais – tai iš dalies priklauso nuo minėtų didžiausių išlaidų ribų, o mokestinių pajamų projekcijos patikimos.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto kryptys tinkamos, siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo su pakankama atsarga būtų laikomasi visą programos laikotarpį. Šiek tiek prastesnė 2008 m. biudžeto būklė yra susijusi su tolesnėmis struktūrinėmis reformomis, kuriomis siekiama skatinti darbo jėgos dalyvavimą darbo rinkoje mažinant mokesčių naštą, o dėl to didėja ekonomikos augimo potencialas. Naujausia informacija, rodanti mažesnes augimo perspektyvas, reiškia, kad prociklinės fiskalinės politikos rizika 2008 m. yra labai ribota. Be to, biudžeto būklės pablogėjimas 2008 m. būtų laikinas, nes nenumatoma, kad jis turėtų įtakos vėlesnių metų rezultatams.

(8)

Atrodo, kad Švedijoje rizika valstybės finansų tvarumui yra nedidelė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį ir numatoma, kad dėl didelio išlaidas mažinančio 1998 m. patvirtintos pensijų sistemos reformos poveikio su pensijomis susijusios išlaidos, palyginti su visu BVP, ilguoju laikotarpiu išliks palyginti stabilios. Programoje nurodyta 2007 m. biudžeto būklė esant dideliam pirminiam biudžeto pertekliui, padės mažinti bendrąją skolą. Užtikrinus patikimus valdžios sektoriaus finansus esant programoje planuojamam nuolatiniam pertekliui, būtų padėta apriboti riziką valstybės finansų tvarumui.

(9)

Konvergencijos programa visiškai atitinka nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaitą. Visų pirma abiejuose dokumentuose nurodytos fiskalinės priemonės, kuriomis siekiama didinti paskatas dirbti ir darbo jėgos pasiūlą. Sutelkiant dėmesį į tiesioginį poveikį biudžetui darančias priemones, pajamų mokesčiai 2008 m. bus dar labiau mažinami, o nedarbo ir sveikatos draudimo sistemos reformuojamos, siekiant geriau integruoti šiuo metu darbo rinkoje nedalyvaujančius asmenis. Atnaujintoje konvergencijos programoje taip pat pateikiamas bendro nacionalinės reformų programos poveikio vidutinės trukmės fiskalinės strategijos laikotarpiu, visų pirma siekiant didinti darbo jėgos pasiūlą, visai valstybės finansų būklei ir ekonomikos augimo potencialui kokybinis apibūdinimas.

(10)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (6).

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/20

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Vengrijos konvergencijos programą, kuri apima 2007–2011 m. laikotarpį.

(2)

Per pastaruosius kelerius metus Vengrija, vydamasi labiau pažengusias ES šalis, atsiliko nuo savo kaimynių. Lygia greta buvo vykdoma vis laisvesnė biudžeto politika, prisidėjusi prie didelio vidaus bei išorės disbalanso ir palyginti griežtos pinigų politikos. Nuo 2006 m. vidurio vyriausybė ėmėsi išsamių priemonių valstybės finansams konsoliduoti.

Dėl šių priemonių biudžeto deficitas sumažėjo nuo didžiausio 9 % BVP viršijančio dydžio 2006 m. iki maždaug 6 % (pagal naujausius įvertinimus, gal net ir mažesnio dydžio) 2007 m. ir pradėjo gerėti išorės balansas. Tuo pat metu padidėję netiesioginiai mokesčiai ir išaugusios reguliuojamos kainos laikinai padidino infliacinį spaudimą, tačiau nuo 2008 m. infliacija turėtų vėl sumažėti. Toliau vykdomas fiskalinis konsolidavimas kartu su geresniu fiskaliniu valdymu ir intensyviau vykdomomis struktūrinėmis reformomis turėtų sudaryti sąlygas sugrįžti prie spartaus ir subalansuoto augimo. Dėl vykdomo fiskalinio konsolidavimo taip pat galėtų atsirasti didesnė manevravimo laisvė vykdant pinigų politiką ir galėtų sumažėti rizikos premijos.

(3)

Pagrindiniame makroekonominiame scenarijuje numatoma, kad 2007 m. ir 2008 m. realusis BVP augs lėčiau už ilgalaikį vidurkį, o nuo 2009 m. vėl sudarys 4 % arba daugiau. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), augimo prielaidos 2007 m. ir 2008 m. atrodo patikimos, o vėliau gana palankios. Programoje visų pirma prognozuojama, kad 2009 m. prasidės gana greitas atsigavimas, taigi ir gana palankios vidaus paklausos tendencijos, tuo tarpu tik šiek tiek sumažėjusio grynojo eksporto poveikis bus nedidelis. Numatomas didelis augimas po 2008 m. remiasi gana optimistine darbo našumo didėjimo prielaida bei prognozuojamu privataus vartojimo augimu ir investicijų didėjimu. Prognozuojamas išorės balanso pagerėjimas yra tikėtinas, jei fiskalinis konsolidavimas bus tęsiamas kaip planuota. Nors numatomas infliacijos sumažėjimas nuo 7,9 % 2007 m. iki maždaug 3 % vėlesniais programos metais iš esmės yra tikėtinas, didesnis nei prognozuota darbo užmokestis ir tolesnis prekių kainų spaudimas gali kelti pavojų programoje numatytai infliacijos raidai ir gali dar atitolinti nominaliąją konvergenciją. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka tolesniam struktūrinių reformų įgyvendinimui.

(4)

Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje 2007 m. numatomas 6,4 % BVP valdžios sektoriaus deficitas, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 6,8 % BVP deficitu. Programoje 2007 m. numatomas dar mažesnis deficitas – 6,2 % BVP, kuris, atsižvelgiant į naujausius biudžeto vykdymo rezultatus, galbūt buvo dar mažesnis. Sausio mėn. viduryje vyriausybė paskelbė, kad prognozuojamas dar mažesnis 5,7 % BVP deficitas. 2007 m. siektinas deficitas buvo mažesnis daugiausia dėl palankaus 2006 m. bazinio poveikio, dėl didesnių nei prognozuota pajamų, gautų dėl mokesčių padidinimo ir mokesčių slėpimo problemos sprendimo įvairių priemonių įgyvendinimo. Deficitas galėjo būti sumažintas dar daugiau, jei dalis papildomų dėl manevravimo laisvės atsiradusių lėšų nebūtų buvusios panaudotos išlaidoms padidinti daugiau nei planuota. Apskritai biudžeto vykdymas 2007 m. iš esmės atitiko 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos pateiktą raginimą griežtai vykdyti 2007 m. biudžetą (3).

(5)

Atnaujintos programos pagrindinis tikslas – iki 2009 m. ištaisyti perviršinį deficitą (mažinant deficitą nuo 6,2 % BVP 2007 m. iki 3,2 % BVP 2009 m. (4)), kaip numatyta ankstesnėje atnaujintoje programoje esant labai panašiam makroekonominiam scenarijui, ir toliau jį mažinti iki 2,2 % BVP 2011 m. Kadangi numatoma, kad palūkanų išlaidos po 2008 m. laipsniškai mažės, pirminis balansas pagerės kiek mažiau – nuo 2,2 % BVP deficito 2007 m. iki 1,1 % BVP pertekliaus 2011 m. Atnaujintoje programoje patvirtinamas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas, kuris yra 0,5 % BVP struktūrinis deficitas (t. y. pakoreguotas pagal ciklą, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones), kurio programos laikotarpiu nenumatoma pasiekti.

Biudžeto konsolidavimą ketinama pasiekti mažinant išlaidų ir BVP santykį, kuris, 2007 m. sumažėjęs 1,5 procentinio punkto, programos laikotarpiu turėtų būti sumažintas apie 6 procentiniais punktais – tai visiškai atsvertų pajamų ir BVP santykio sumažėjimą nuo 2008 m. maždaug 2 procentiniais punktais (daugiausia dėl mokesčių naštos sumažinimo, kadangi didesni mokesčiai menkai prisideda prie BVP augimo). Numatoma, kad 2009 m. pasibaigus išlaidų įšaldymo laikotarpiui, išlaidų santykis bus mažinamas palaipsniui pradedant struktūrines reformas viešojo administravimo, švietimo, sveikatos priežiūros bei pensijų srityse ir toliau mažinant kainų subsidijas. Prognozuojama, jog bendroji valdžios sektoriaus skola, kuri 2007 m. sudarė apie 65 % BVP, t. y. buvo didesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę, programos laikotarpiu sumažės 3,6 procentinio punkto.

(6)

2008 m. su biudžeto projekcijomis susijusi rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota dėl geresnių nei numatyta programoje 2007 m. rezultatų ir todėl, kad galimus išlaidų neatitikimus gali atsverti biudžeto rezervai. Nuo 2009 m. biudžeto rezultatai gali būti prastesni už siektinus. Deficito scenarijui kylanti rizika, susijusi su makroekonomine perspektyva, 2008 m. atrodo neutrali. Egzistuoja rizika, kad nuo 2009 m. BVP augs mažiau nei prognozuota, o dėl to gali susidaryti didesnis deficitas. Atsiranda tam tikrų požymių, rodančių, kad silpnėja išlaidų kontrolės priemonių įgyvendinimas, nes nuo 2007 m. vidurio išlaidos didėjo, vydamosi didesnes nei prognozuota pajamas, o nominalus viešojo sektoriaus darbo užmokesčio įšaldymas (kurio galiojimas turėtų baigtis 2009 m.) 2008 m. nebus taikomas (nes, iš dalies dėl didesnės nei prognozuota infliacijos, valstybės sektoriaus darbo užmokestis buvo padidintas). Gali kilti papildoma su išlaidomis susijusi rizika, jei planuojamas daug įsiskolinusios valstybinės geležinkelio įmonės reorganizavimas nepadės sumažinti susijusių valdžios sektoriaus išlaidų (5). Mažinant išlaidas labai svarbus vaidmuo tenka tolesniems planams ir veiksmams vykdant viešojo administravimo, sveikatos priežiūros, pensijų, kainų subsidijų ir švietimo sistemų struktūrines reformas. Vis dėlto jie turi būti konkrečiai apibūdinti ir patvirtinti.

Svarbus 2007 m. lapkričio mėn. parlamentui pateiktas pasiūlymas dėl fiskalinio valdymo gerinimo reformos turėtų padidinti biudžeto strategijos patikimumą ir sumažinti su biudžetu susijusią riziką, tačiau jis turės būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma ir jo veiksmingumas ištaisant pastaraisiais metais buvusius nuokrypius nuo patvirtinto biudžeto dar turės būti įrodytas. Nors naujausi biudžeto vykdymo rezultatai yra geresni nei buvo planuota, nuo 2009 m. gali kilti pavojus, kad biudžetas bus vykdomas ne taip griežtai, kaip numatoma planuose, nes tokią tendenciją rodo patirtis. Skolos santykiui kyla ta pati rizika, kaip ir biudžeto tikslams, todėl numatyta skolos santykio raida nuo 2009 m. gali būti mažiau palanki nei numatoma programoje.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, galima teigti, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys iš esmės atitinka tikslą iki 2009 m. ištaisyti perviršinį deficitą, kaip rekomendavo Taryba, jei biudžeto priemonės ir programoje paskelbtos struktūrinės reformos veiksmai bus iki galo ir veiksmingai įgyvendinti. Nors biudžeto planuose nuo 2009 m. numatyti su išlaidomis susiję rezervai, planuojamas 2009 m. siektinas 3,2 % BVP deficitas tinkamai neapsaugo nuo nenumatytos neigiamos biudžeto vykdymo raidos. Nėra tikimasi, kad per visą programos laikotarpį bus užtikrinta pakankama patikimumo riba, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Vėlesniais metais, jau ištaisius perviršinį deficitą, programoje numatytas koregavimo siekiant vidutinės trukmės tikslo tempas yra netinkamas ir nėra pakankamai remiamas konkrečiomis priemonėmis. Galiausiai, atsižvelgiant į su pirmiau minėtomis skolos projekcijomis susijusią riziką, skolos santykis programos laikotarpiu gali nepakankamai priartėti prie pamatinės vertės.

(8)

Nors 2006 m. ir 2007 m. vykdytos reformos padėjo sustabdyti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą, su valstybės finansų tvarumu susijusi rizika Vengrijoje atrodo didelė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis bendrosioms viešosioms išlaidoms tebeviršija ES vidurkį. Biudžeto santaupų, kurių tikimasi dėl planuojamo pensijų tiesioginio apmokestinimo nuo 2013 m., užtikrinimas priklausys nuo to, kaip šis apmokestinimas bus įgyvendinamas.

Be to, svarbu tai, jog programoje numatyta 2007 m. biudžeto būklė, nors ir labai pagerėjusi, palyginti su 2006 m., vis dar kelia riziką valstybės finansų tvarumui net neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui. Be to, dabartinis bendrosios skolos lygis viršija Sutartyje nustatytą vertę. Tolesnis programoje numatytas biudžeto konsolidavimas padėtų sumažinti valstybės finansų tvarumui kylančią riziką.

(9)

Konvergencijos programa iš dalies atitinka nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaitą. Abiejose programose daugiausia dėmesio skiriama tiesioginį poveikį biudžetui turinčioms priemonėms ir nustatomi jau priimti bei suplanuoti veiksmai viso viešojo sektoriaus institucinei sistemai supaprastinti, kartu racionalizuojant viešojo administravimo ir sveikatos priežiūros sistemos gebėjimus, taip pat nustatomos įvairios ankstyvo išėjimo į pensiją neskatinimo priemonės. Naujojoje atnaujintoje programoje pateikiami kai kurie duomenys, susiję su struktūrinės reformos planų ir neseniai priimtų įgyvendinimo ataskaitoje pateikiamų priemonių tiesioginiu poveikiu biudžetui. Vis dėlto ne visos numatomos priemonės kiekybiškai įtrauktos į konvergencijos programos biudžeto projekcijas; be to, jų įtraukimas nėra nei išsamus, nei sistemingas.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į jungtines gaires biudžeto politikos srityje, pateiktas pagal Lisabonos strategiją.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (6).

i)

griežtai vykdyti 2008 m. biudžetą, imtis tinkamų veiksmų užtikrinti, kad perviršinis deficitas, kaip planuota, būtų ištaisytas iki 2009 m., prireikus pasitelkiant papildomas priemones; didesnes nei numatyta pajamas skirti tolesniam deficito mažinimui, taip pat atsižvelgiant į nepakankamą, palyginti su rizika, patikimumo ribą 2009 m., ir taip prisidėti spartinant skolos sumažinimo iki 60 % BVP ribos tempą;

ii)

užtikrinti nuolatinį išlaidų mažinimą toliau tobulinant fiskalines taisykles bei institucijas ir priimant bei greitai įgyvendinant likusias paskelbtas racionalizavimo priemones viešojo administravimo, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemose;

iii)

atsižvelgiant į skolos dydį ir su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą greitai siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir toliau reformuoti pensijų sistemą, kaip paskelbta po veiksmų, kurių jau imtasi 2006–2007 m.

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/25

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Jungtinės Karalystės konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2007–2008 iki 2012–2013 finansinių metų (2).

(2)

Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas per pastaruosius dešimt metų buvo didelis ir nepaprastai stabilus, o 2007 m. ekonomikos augimo norma viršijo potencialą, nors didėja pusiausvyros sutrikimai, įskaitant menkas namų ūkių santaupas ir didesnį užsienio prekybos deficitą. Vis dėlto einamaisiais 2007–2008 finansiniais metais, nepaisant valdžios sektoriaus deficito didėjimo, susidarė palankios ekonomikos augimo sąlygos. 2006–2007 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 2,6 % BVP ir programoje numatyta, kad 2007–2008 m. jis turėtų būti apie 3 % BVP nenumatant atsargos pamatinės vertės atžvilgiu.

Be to, esama pavojaus, kad dėl 2007 m. antrojo pusmečio finansų rinkos krizės ir silpnėjančios būsto rinkos ekonominės perspektyvos toliau prastės. Tai rodo, kad artimiausiu laikotarpiu ekonomikos augimas lėtės. Ateityje dėl to gali mažėti pajamų augimas ir didėti būtinybė riboti išlaidas, kad Jungtinės Karalystės fiskalinis balansas pagerėtų. Dėl neseniai įvykusio palyginti greito valiutos nuvertėjimo taip pat gali padidėti infliacinis spaudimas. Tam tikra makroekonominė rizika yra susijusi su žymiai staigesniu aktyvumo sumažėjimu būsto rinkoje, dėl kurio gali mažėti privataus vartojimo augimas, ir didesniu nei tikėtasi finansinių paslaugų augimo ir užimtumo mažėjimu.

(3)

Programoje pateikiami du makroekonominiai scenarijai: pagrindinis ir alternatyvus, kuris pagrįstas ketvirčiu procentinio punkto mažesne augimo tendencija, nei nurodyta pagrindiniame scenarijuje. Valstybės finansų projekcijos pagrįstos alternatyviu scenarijumi, kuris yra atsargesnis už pagrindinį. Dėl nesenų finansų rinkos sukrėtimų pagal abu scenarijus numatomas tam tikras perėjimas prie griežtesnių kredito sąlygų. Vertinant atnaujintą programą buvo remiamasi alternatyviu scenarijumi. Šiame scenarijuje numatoma, kad ekonomikos augimas lėtės nuo 3 % 2007–2008 m. iki 2 % 2008–2009 m. Programoje planuojama, kad 2009–2010 m. augimas vėl paspartės ir padidės iki 2,75 %. Vertinant pagal šiuo metu turimą informaciją (3), įskaitant vis labiau tikėtinas didelio nuosmukio būsto rinkoje perspektyvas ir užsitęsusius sunkumus finansų rinkoje, galima teigti, kad šis scenarijus iki 2009–2010 m. pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis, o vėliau — patikimomis augimo prielaidomis. Pagal programoje pateiktas projekcijas infliacija trumpuoju laikotarpiu taip pat būtų nedidelė, visų pirma dėl naftos kainų kitais metais hipotezių. Tačiau atsižvelgiant į artimojo laikotarpio perspektyvą, kad ekonominė veikla bus neaktyvi, palyginti su potencialu, infliacija neturėtų didėti, dėl to kainos turėtų išlikti stabilios.

(4)

Remiantis Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognoze, 2007–2008 m. valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti 3 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje numatytu 2,3 % BVP. Struktūrinis deficitas, t. y. pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas pagal ciklą pakoreguotas biudžeto balansas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, bus 0,5 % BVP didesnis nei praėjusiais finansiniais metais. Biudžeto būklės pablogėjimą pirmiausia lėmė mažesnės nei numatyta pajamos iš įmonių pelno mokesčio, nors reikėtų pažymėti, kad, palyginti su ankstesne programa, dėl nacionalinių ataskaitų perklasifikavimo deficitas didėja maždaug 0,25 % BVP per metus. Iš naujesnės informacijos, įskaitant metų centrinės valdžios pajamų duomenis, galima spręsti, kad rizika, jog deficitas 2007–2008 m. bus didesnis ir viršys pamatinę vertę, yra neabejotina. Tokiu atveju numatomas valstybės finansų būklės pablogėjimas neatitinka siekio konsoliduoti biudžetą, kaip Taryba rekomendavo 2007 m. vasario 27 d. nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos (4).

(5)

Atnaujintoje programoje kiekybinis vidutinės trukmės biudžeto būklės tikslas tiksliai nenurodomas. Programoje projekcijos pateikiamos su prielaida, kad politika nesikeis, ir numatomas laipsniškas valdžios sektoriaus deficito mažinimas. Planuojama, kad 2008–2009 m. deficito ir BVP santykis bus šiek tiek mažesnis negu praėjusiais metais. Tais pačiais metais struktūrinis deficitas turėtų sumažėti maždaug 0,3 procentinio punkto. Pirminis deficitas turėtų padidėti, nes pirminių išlaidų didėjimą tik iš dalies kompensuoja mažesni palūkanų mokėjimai. Todėl programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009–2010 m. sumažės 0,5 procentinio punkto, o per kitus trejus finansinius metus – vidutiniškai 0,25 procentinio punkto kasmet. Pirminis balansas turėtų pagerėti nuo 0,9 % BVP deficito 2008–2009 m. iki nulio 2010–2011 m. Per programos laikotarpį pajamų ir BVP santykio padidėjimas ir išlaidų santykio sumažėjimas turėtų sudaryti atitinkamai maždaug tris penktadalius ir du penktadalius koregavimo rezultato. Pajamų santykis per visą programos laikotarpį didės vienodai, nes pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (didesnės dėl infliacijos) ir kiek mažiau priemonės, apie kurias jau pranešta, padės didinti pajamas.

Kiek tai susiję su išlaidomis, remiantis 2007 m. Išsamioje išlaidų apžvalgoje nustatytu išlaidų paketu, vidutinis metinis išlaidų augimas nuo 2008–2009 m. iki 2010–2011 m. turėtų smarkiai sumažėti, palyginti su ankstesnių dešimties metų metiniu vidurkiu. Tarnybos jau padarė didelę pažangą siekdamos 2004 m. Išlaidų apžvalgos laikotarpiui, kuris baigiasi 2007–2008 m., nustatytų veiksmingumo tikslų ir viešai paskelbė Išsamios išlaidų apžvalgos laikotarpiui siūlomų santaupų santrauką. Tačiau bendros išlaidos 2008–2009 m. vis tiek turėtų didėti greičiau nei nominalusis BVP; dėl to didės deficito santykis. Nors iš dalies tai susiję su minėtu nacionalinių ataskaitų perklasifikavimu, naujojoje atnaujintoje programoje planuojama, kad biudžeto perspektyva, visų pirma ankstyvuoju programos laikotarpiu, bus prastesnė, palyginti su ankstesne programa. Bendrosios skolos santykis turėtų ir toliau būti gerokai mažesnis už 60 % BVP pamatinę vertę, nors ir planuojama, kad iki 2010–2011 m. jis didės.

(6)

Biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei planuojama programoje visų pirma dėl mažesnių mokestinių pajamų ir galimų atsiradusių įsipareigojimų dėl didesnio ir ilgesnio finansų sektoriaus veiklos nuosmukio. Tiesiogiai su mokesčiais susijusios išlaidos, visų pirma namų ūkių vartojimas, taip pat galėtų labai sumažėti ilgu būsto rinkos prisitaikymo laikotarpiu. Dėl pajamų pokyčių didesnis nei planuota deficitas 2007–2008 m. galėtų taip pat lemti didesnį deficitą 2008–2009 m. Atsižvelgiant į su 2008 m. makroekonominiais rezultatais susijusią riziką, konvergencijos programoje daroma prielaida, kad 2009–2010 m. Jungtinės Karalystės ekonomika greitai atsigaus ir vėl pasieks potencialaus augimo lygį, yra optimistinė, todėl kyla pavojus, kad deficitas bus didesnis nei planuota. Kartu pagal naujausią Išsamią išlaidų apžvalgą siekiama staigaus išlaidų augimo lėtėjimo, taip pat nustatyti tikslai daug didesniam viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumui pasiekti; nepasiekus šių tikslų galėtų prireikti išlaidas didinti daugiau, nei numatoma Apžvalgoje. 2011–2012 m. ir 2012–2013 m., t. y. vėlesnių už artimiausią Apžvalgos laikotarpį metų, projekcijose daroma prielaida, kad išlaidos didės nedaug, bet šios projekcijos yra didesnės nei numatyta ankstesniems metams sudarytuose išsamiuose tarnybų išlaidų planuose.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą galima teigti, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys gali būti nepakankamos programoje numatytam ribotam konsolidavimui užtikrinti. Kyla aiškus pavojus, kad artimuoju laikotarpiu deficitas bus didesnis ir viršys pamatinę vertę. Tikimybė, kad per programos laikotarpį bus pasiektas deficitas, kuriuo užtikrinama patikimumo riba, kad esant įprastiems ekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba (t. y. 1,5 % BVP), yra nedidelė. Programos laikotarpiu turėtų būti paspartintas fiskalinio konsolidavimo tempas.

(8)

Su valstybės finansų tvarumu susijusi rizika Jungtinėje Karalystėje yra vidutinė. Visuomenės senėjimo ilgalaikis poveikis biudžetui yra panašus į ES vidurkį, o pensijų išlaidos didėja šiek tiek mažiau nei vidutiniškai ES; iš dalies taip yra dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje palyginti daugiau nei kitose ES šalyse naudojamasi privačiomis pensijų kaupimo priemonėmis. Tikėtina, kad 2007 m. reformos, kuriomis sprendžiama galimai nepakankamo pensinio aprūpinimo ateityje problema, lems šiek tiek didesnį su amžiumi susijusių išlaidų didėjimą. Net neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui, programoje nurodyta 2007 m. biudžeto būklė, kuri daug prastesnė už ankstesnės programos pradžioje užfiksuotą būklę, kelia pavojų valstybės finansų tvarumui. Valstybės finansų tvarumui gresiančius pavojus padėtų sumažinti pasiektas didelis pirminis perteklius.

(9)

Konvergencijos programa suderinta su nacionalinės reformų programos 2007 m. rugsėjo mėn. įgyvendinimo ataskaita. Visų pirma abiejose programose atsižvelgiama į 2007 m. Išsamią išlaidų apžvalgą, įskaitant laipsnišką vyriausybės tikslų didinti viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumą ir derinti kainos bei kokybės santykį įgyvendinimą. Konvergencijos programoje pateiktose biudžetinėse projekcijose atsižvelgiama į svarbių reformų elementų, kurie pabrėžti nacionalinės reformų programos įgyvendinimo ataskaitoje, įskaitant valstybinės pensijos vertės ir aprėpties didinimą, taip pat naujausias iniciatyvas, kurių imtasi būsto pasiūlai didinti, moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai ir inovacijoms skatinti ir darbo jėgos kvalifikacijai kelti, tiesioginį poveikį biudžetui.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires biudžeto politikos srityje, įtrauktas į jungtines gaires ir pateiktas pagal Lisabonos strategiją.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje ir toliau yra didelių trūkumų pateikiant privalomus ir neprivalomus duomenis (5), taigi rezultatai reaguojant į ankstesnį Tarybos raginimą laikytis šių reikalavimų nėra geresni.

i)

įgyvendinti būtinas priemones, kad deficitas neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės;

ii)

paspartinti fiskalinės sistemos tobulinimą per visą programos laikotarpį, nes taip kartu būtų mažinami padidėję pavojai ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/29

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Italijos stabilumo programą, kuri apima 2007–2011 m. laikotarpį.

(2)

Realiojo BVP augimas Italijoje nuo dešimtojo dešimtmečio buvo mažesnis už euro zonos vidurkį, o augimo potencialas, dešimtojo dešimtmečio pradžioje apytikriai buvęs daugiau kaip 2 %, per pastaruosius 15 metų sumažėjo iki 1,5 %. Teigiamas aspektas yra tai, kad Italijoje nuo 2000 m. užimtumas gerokai padidėjo, o nedarbo lygis labai sumažėjo – tai taip pat rodo darbo rinkos reformų poveikį.

Italija dar turi dėti daug pastangų, kad pasiektų ES užimtumo lygio vidurkį, be to, spartaus užimtumo didėjimo ir lėto BVP augimo derinys išryškina našumo problemas Italijoje. Nepaisant pastarojo meto pagyvėjimo, Italijos ekonomikos vidutinės trukmės perspektyvos ir toliau kelia susirūpinimą turint omenyje pagrindinius struktūrinius trūkumus. Vienas iš šių trūkumų visų pirma yra nedidelė vidaus konkurencija paslaugų rinkose, ir ši problema pradėta spręsti tik pastaraisiais metais. Struktūriniai trūkumai lemia nedidelį našumo augimą, nuolatinį išorės konkurencingumo praradimą ir iki pastarojo meto – teigiamą infliacijos diferencialą, palyginti su euro zonos vidurkiu. Dėl didesnio kaip 100 % valstybės skolos ir BVP santykio ir vis dar didelio, nors ir mažėjančio, biudžeto deficito didėja ekonominis neapibrėžtumas ir susidaro didelės skolos aptarnavimo išlaidos, dėl to Italija tampa pažeidžiama palūkanų normų didinimo atveju. Šie veiksniai taip pat trukdo našiau naudoti viešuosius išteklius ir mažina galimybes fiskalinėje politikoje veiksmingai veikti automatiniams stabilizatoriams. Siekiant greitai sumažinti skolos santykį ir vėl užtikrinti tvarią valstybės finansų būklę būtina toliau kontroliuoti struktūrinių pirminių išlaidų santykį, kuris pastaruoju metu stabilizavosi, ir didinti augimo potencialą, be kita ko, gerinant valstybės finansų kokybę.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas nuo 1,9 % 2007 m. sulėtės iki 1,5 % 2008 m. Vėliau likusiu programos laikotarpiu jis nedaug, bet nuolat spartės, taigi numatoma, kad augimas 2011 m. bus 1,8 %. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, programoje daroma 2008 m. augimo prielaida atrodo yra palanki (2), nes dabar tikimasi, kad realiojo BVP augimas 2008 m. bus aiškiai mažesnis, negu numatyta programoje, o tai gali turėti įtakos ir ekonominės veiklos po 2008 m. lygiui. Programoje pateikiamos infliacijos projekcijos 2008 m. taip pat atrodo santykinai optimistinės, o vėlesniu laikotarpiu – patikimos. Šios infliacijos perspektyvos ir pamatinis nedidelis vieneto darbo sąnaudų augimas nuosekliai dera su Italijos ekonomikos konkurencingumo mažėjimo apribojimu.

(4)

2007 m. atnaujintoje stabilumo programoje numatyta, kad 2007 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 2,4 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje programoje nustatytu 2,8 % BVP siektinu rodikliu. Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje numatoma, kad deficitas bus 2,3 % BVP. Šios mažesnio deficito projekcijos paremtos tuo, kad nominalusis BVP augimas 2007 m. buvo 1,8 procentinio punkto didesnis negu planuota 2006 m. programoje ir kad 2006 m. ir 2007 m. buvo veiksmingai įgyvendinamos korekcinės priemonės, nors šį augimą iš dalies atsveria maždaug 0,9 % BVP papildomų išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro socialiniai pervedimai ir kapitalo išlaidos ir dėl kurių sprendimas priimtas 2007 m. Atsižvelgiant į naujesnę informaciją, 2007 m. deficitas galėtų būti kur kas mažesnis nei numatyta rudens prognozėje; taigi gerokai mažesnis už Sutartyje numatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Biudžeto vykdymas 2007 m. atitinka vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos stabilumo programos (3) pateiktą raginimą ištaisyti perviršinį deficitą. Tikėtinas labai teigiamas 2007 m. biudžeto rezultatas galėjo būti net geresnis, jei per tuos metus nebūtų buvę patvirtinta minėtų papildomų išlaidų, todėl negali būti laikoma, kad jis visiškai atitinka raginimą pasinaudoti geresniais nei numatoma biudžeto duomenų pokyčiais deficitui sumažinti. Taryba pažymi, kad vykdant 2007 m. biudžetą taip pat nebuvo iki galo laikomasi 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktų biudžeto politikos gairių.

(5)

Programoje numatyta biudžeto strategija siekiama fiskalinio konsolidavimo ir vidutinės trukmės tikslo, kuris yra struktūrinis balansas, t. y. pagal ciklą pakoreguotas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, kurį planuojama pasiekti iki 2011 m. Kadangi ekonominė perspektyva panaši kaip ir ankstesnėje programoje, 2008–2011 m. siektinas deficitas iš esmės nepasikeitė. Tačiau planuojamas koregavimas 2008 m. yra maždaug 0,5 procentinio punkto BVP mažesnis nei numatyta ankstesnėje atnaujintoje programoje, nes siektinas rodiklis nepasikeitė, o pradinė būklė yra geresnė. Siekiama, kad valstybės biudžeto deficitas 2008 m. sumažėtų tik 0,2 procentinio punkto BVP, o vėliau – maždaug 0,75 procentinio punkto per metus, kad biudžeto būklė būtų subalansuota 2011 m. Pateikta tik 2008 m. koregavimo struktūra, kai suplanuota, kad 0,2 procentinio punkto BVP deficito sumažinimas bus susijęs daugiausia su išlaidomis.

Po 2008 m. programoje pateikiamas tik bendras konsolidavimo paketo, kuris būtinas kasmet, kad siektini biudžeto rodikliai, susiję su tendencijomis pagal nesikeičiantį teisėkūros scenarijų, būtų įgyvendinti, dydis, o jo sudėtis visiškai nenurodyta. Planuojama, kad bendrasis skolos ir BVP santykis, kuris 2007 m. turėtų būti 105 %, t. y. daug didesnis už Sutartyje numatytą 60 % BVP pamatinę vertę, per programos laikotarpį sumažės maždaug 10 procentinių punktų.

(6)

Su 2008 m. biudžeto deficito projekcijomis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota, bet vėliau biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni nei prognozuojama programoje. Nors tikėtinas teigiamas 2007 m. rezultatas darytų palankų bazinį poveikį 2008 metams, 2008 m. biudžeto įstatyme numatyta, kad, pasiekus biudžeto tikslą, didesnėmis nei numatyta nuolatinėmis pajamomis gali būti pasinaudota mokesčių mažinimui finansuoti. Atsižvelgiant į naujausius ekonominius pokyčius, 2008 m. deficito rezultatas taip pat priklausys nuo gerokai mažesnio BVP augimo rizikos. 2008 m. pasiekus užsibrėžtą 2,2 % BVP deficitą, palyginti su 2007 m. galėtų pablogėti tiek nominalusis, tiek struktūrinis balansas (4). Nesikeičiantis teisėkūros scenarijus reiškia, kad nepakankamai įvertinamos išlaidų tendencijos. Toks scenarijus, ir tai, kad kartu su juo nepateikta informacija apie būtino konsolidavimo priemonių paketo struktūrą, kelia aiškų pavojų. Visų pirma reikėtų apibūdinti tinkamas priemones išlaidų pokyčiams apriboti. Atsižvelgiant į šią biudžeto siektinų rodiklių riziką, nuo 2009 m. skolos santykis gali keistis ne taip palankiai, kaip planuojama programoje.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje nustatytos biudžeto politikos kryptys atitinka tikslą ištaisyti perviršinį deficitą 2007 m., kaip rekomendavo Taryba. Tačiau pakankama patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams, gali būti nepasiekta iki 2010 m., o programoje numatomos biudžeto politikos kryptys gali būti nepakankamos siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki programos laikotarpio pabaigos, kaip numatyta programoje. 2008 m. struktūrinio balanso rizika labai padidėja, nebent būtų išlaikyta geresnė nei planuojama 2007 m. pradinė būklė. Programoje numatyta koregavimo strategija 2008 m. siekiant vidutinės trukmės tikslo yra nepakankama ir turėtų būti sustiprinta, kad atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, kuriame nurodoma, kad euro zonos ir VKM II valstybėse narėse struktūrinis balansas turėtų kasmet pagerėti bent 0,5 % BVP. Be to, Taryba pažymi, kad 2008 m. biudžeto politikos kryptys neatitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktų biudžeto politikos gairių, kuriose raginama kruopščiai parengti 2008 m. fiskalinę politiką, kad būtų paspartintas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo. Nuo 2009 m. programoje numatomos biudžeto politikos kryptys turėtų būti paremtos priemonėmis. Galiausiai, atsižvelgiant į minėtų skolos projekcijų riziką, skolos santykis siekiant pamatinės vertės per programos laikotarpį gali mažėti nepakankamai.

(8)

Valstybės finansų tvarumui gresianti rizika Italijoje yra vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra mažesnis už ES vidurkį, o dėl patvirtintų pensijų reformų pensijų išlaidos didėja mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Vis dėlto pensijų išlaidos, palyginti su visu BVP, ir toliau yra didžiausios ES, o projekcijos priklauso nuo prielaidos, kad pastaruoju metu patvirtintos reformos būtų visiškai įgyvendintos, kad visų pirma aktuarinių koeficientų peržiūra būtų, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose, įgyvendinta nuo 2010 m. nenukrypstant nuo įmokų principo, kuriuo pagrįsta reformuota pensijų sistema. Programoje numatyta 2007 m. biudžeto būklė, kuri yra geresnė už pradinę ankstesnėje programoje numatytą būklę, padeda atsverti planuojamą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, bet vis tiek ji nepakankama siekiant visiškai pašalinti būsimą su išlaidomis susijusį spaudimą, net jei vertinama pagal tikėtiną geresnį rezultatą. Be to, esama bendroji valstybės skola yra kur kas didesnė už Sutartyje numatytą pamatinę vertę; norint ją sumažinti, reikės pasiekti ir ilgai išlaikyti didelį pirminį perteklių.

(9)

Stabilumo programa visiškai suderinta su nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaita. Visų pirma ataskaitoje pateikti biudžeto pokyčiai ir fiskalinės politikos strategija atitinka stabilumo programoje išsamiau apibūdintus pokyčius ir strategiją. Nors ir ne sistemiškai, programoje pateiktose biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į struktūrinių reformų veiksmų, darančių tiesioginį poveikį biudžetui ir numatytų ataskaitoje, būtent į 2007 m. liepos 23 d. Socialinės gerovės, konkurencingumo ir darbo rinkos susitarimo protokolą įtraukto paketo, taip pat tam tikrų veiksmų mokslinių tyrimų ir plėtros srityje poveikį valstybės finansams.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires biudžeto politikos srityje, įtrauktas į integruotas gaires, ir gaires euro zonos valstybėms narėms, pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją. Turint omenyje palankius ciklo ir biudžeto pokyčius, Italija turėjo nusistatyti didesnio užmojo konsolidavimo strategiją. Buvo vykdomos priemonės, skirtos valstybės finansų kokybei gerinti, be kita ko, biudžeto perklasifikavimas ir išlaidų apžvalga. Tačiau dar reikia nustatyti priemones, skirtas einamųjų pirminių išlaidų didėjimo tendencijai stabdyti ir šių išlaidų veiksmingumui bei ekonomiškumui didinti.

(11)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje yra pateikti ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (5).

i)

remiantis teigiamais 2007 m. rezultatais, padidinti 2008 m. siektiną biudžeto rodiklį, kad būtų užtikrintas didelio užmojo koregavimas, ir nurodytomis priemonėmis įgyvendinti planuojamą fiskalinį konsolidavimą, taip užtikrinant tinkamą pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo, kad jis būtų pasiektas programos laikotarpiu ir taip būtų paspartintas skolos mažinimo tempas;

ii)

atsižvelgiant į labai didelę valstybės skolą, visiškai įgyvendinti pensijų reformas, visų pirma planuojamą periodinį aktuarinį koregavimą, tam, kad būtų išvengta didelio su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimo; bei

iii)

nustatyti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto strategiją laikantis Stabilumo ir augimo pakto bei elgesio kodekso reikalavimų, toliau dėti pastangas valstybės finansų kokybei gerinti dėmesį sutelkiant į jų struktūrą, didinti biudžeto procedūros skaidrumą ir veiksmingai įgyvendinti išlaidų stebėsenos ir kontrolės mechanizmus.

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/34

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Prancūzijos stabilumo programą, kurioje apimamas 2007–2012 m. laikotarpis, t. y. vieneriais metais ilgesnis nei nustatyta ataskaitinis laikotarpis, kuris sutampa su vyriausybės programa.

(2)

2001–2005 m. realusis BVP vidutiniškai kasmet augo tik šiek tiek daugiau kaip 1,5 %. Šis augimas nesiskyrė nuo vidutinio augimo euro zonoje, o infliacija buvo šiek tiek mažesnė už euro zonos vidurkį. Nuo 2006 m. Prancūzijos BVP augimas, palyginti su euro zonos vidurkiu, sumažėjo; atsirado vis daugiau struktūrinių problemų ir su jomis susijusio konkurencingumo mažėjimo įrodymų. Nors nedarbo lygis nuo 2005 m. sumažėjo, jis ir toliau smarkiai viršija euro zonos vidurkį, o užimtumo lygis ir dirbtų valandų skaičius vis dar nedidelis.

Šiomis aplinkybėmis, jei bus visiškai įgyvendintos patvirtintos priemonės ir visapusiškos darbo bei produktų rinkų reformos, kurias vyriausybė planuoja per ateinančius penkerius metus, padidėtų augimo potencialas bei konkurencingumas ir pagerėtų ilgalaikis valstybės finansų tvarumas. Nors valdžios sektoriaus deficito ir skolos santykiai mažėja, jie išlieka dideli. Pastaruoju metu imtasi teigiamų veiksmų išlaidoms, visų pirma socialinės apsaugos srityje, apriboti, bet išlaidų ir BVP santykis, palyginti su euro zona, Prancūzijoje didžiausias, o deficitas vis dar gana artimas 3 % BVP ribai. Todėl Prancūzijos planuojamos įgyvendinti reformos, skirtos augimo potencialui didinti, Prancūzijos ekonomikos konkurencingumui stiprinti ir tolesniam biudžeto konsolidavimo procesui vykdyti, išlaidoms visais valdžios lygiais griežtai riboti ir šių išlaidų veiksmingumui didinti, galėtų padėti įveikti pagrindines problemas ateinančiais metais.

(3)

Programoje pateikti du skirtingi makroekonominių ir biudžeto projekcijų scenarijai: nedidelio augimo scenarijus ir didelio augimo scenarijus. Vertinant valstybės finansų projekcijas remiamasi nedidelio augimo scenarijumi. Jame numatoma, kad realiojo BVP augimas padidės nuo 2 % 2007 m. iki 2–2,5 % 2008 m. ir bus 2,5 % likusiu programos laikotarpiu, t. y. jis bus didesnis už Komisijos tarnybų augimo potencialo įvertinimą, kuris yra šiek tiek didesnis nei 2 %. Paskelbtos augimą skatinančios darbo ir produktų rinkos reformos laipsniškai padės didinti augimo potencialą, tačiau yra daug neaiškumų dėl šių reformų apimties ir jų įgyvendinimo laiko. Remiantis šiuo metu turima informacija (2) atrodo, kad net šis scenarijus pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis, ypač 2009 metams. Todėl mažesnis nei numatyta programoje augimas vidutinės trukmės laikotarpiu galimas ir dėl to, kad remiamasi iš dalies palankiomis su tarptautine aplinka susijusiomis prielaidomis.

(4)

Komisijos tarnybų 2007 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2007 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 2,6 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu siektinu 2,5 % BVP deficitu. Naujoje atnaujintoje programoje numatoma, kad deficitas bus 2,4 % BVP. Pajamų padidėjimas, kurį iš dalies nulėmė teigiamas bazės efektas, nes 2006 m. pajamos buvo didesnės nei numatyta, iš esmės atsveria vasarą patvirtinto fiskalinio paketo, skirto augimui remti (daugiausia mažinant mokesčius), įgyvendinimo išlaidų neigiamą poveikį, visų pirma didesnį nei biudžete numatyta išlaidų padidėjimą (daugiausia sveikatos priežiūros srityje, neatsižvelgiant į korekcines priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti viršytas nacionalines išlaidas sveikatos draudimui, kai Įspėjamasis komitetas 2007 m. birželio mėn. nustatė trūkumus). Taigi nepaisant to, kad ankstesnėje atnaujintoje programoje nustatytas biudžeto tikslas galimai pasiektas, galima teigti, kad 2007 m. vykdant biudžetą buvo tik iš dalies laikytasi politinio raginimo, išdėstyto 2007 m. vasario 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos stabilumo programos (3), „išnaudoti stipraus augimo perspektyvas ir geresnių nei anksčiau tikėtasi 2006 m. rezultatų teigiamą poveikį ir koregavimą atlikti laikotarpio pradžioje siekiant vidutinės trukmės tikslo, o artimiausiais metais atlikti plataus užmojo koregavimą siekiant iki 2010 m., kaip planuota, pasiekti vidutinės trukmės tikslą, ... visų pirma 2007 m. biudžetas turėtų būti visiškai ir veiksmingai įvykdytas, taip pat turėtų būti pasinaudota visomis galimybėmis paspartinti struktūrinį koregavimą“. Taryba taip pat pažymi, kad panašu, jog biudžeto vykdymas neatitinka visų 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės priimtų biudžeto politikos gairių, nes neplanuotai gautos papildomos pajamos buvo iš dalies panaudotos mokesčių mažinimui ir didesnėms nei numatytos biudžete išlaidoms padengti.

(5)

Pagrindinis atnaujintoje stabilumo programoje pateiktos biudžeto strategijos tikslas – smarkiai apriboti valstybės išlaidas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis augimas turėtų sustiprėti patvirtinant ir paskelbiant struktūrines reformas, kad ne vėliau kaip 2012 m. būtų pasiektas vidutinės trukmės tikslas – struktūrinis subalansuotas biudžetas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones).

Pagal orientacinį scenarijų nominalusis deficitas nuo 2007 m. buvusių 2,4 % BVP 2008 m. turėtų šiek tiek sumažėti ir sudaryti 2,3 % BVP, o vėliau mažėti sparčiau – po 0,6 procentinio punkto per metus, kol 2012 m. bus pasiektas subalansuotas biudžetas. Tuo pačiu metu pirminis perteklius turėtų padidėti nuo 0,2 % BVP 2007 m. iki 2,5 % BVP 2012 m. Nors makroekonominio augimo prielaidos yra palankesnės, o pradinė biudžeto būklė yra geresnė, šioje programoje atidedamas ankstesnėje atnaujintoje programoje planuotas koregavimas, kurioje vidutinės trukmės tikslą pasiekti buvo numatyta 2010 m. Pirmaisiais programos metais bus atliekamas tik nedidelis struktūrinis koregavimas, koregavimą planuojama atlikti ilgesniu laikotarpiu. Planuojama, kad deficito mažinimas bus visiškai pagrįstas išlaidomis. Planuojama, kad išlaidų santykis turėtų sumažėti beveik 3 procentiniais punktais BVP. Pajamų ir BVP santykis taip pat turėtų šiek tiek sumažėti 2008 m. ir 2009 m., o vėliau – stabilizuotis. Valdžios sektoriaus bendroji skola, kuri atnaujintoje programoje yra 64,2 % BVP 2007 m., t. y. viršija Sutartyje numatytą 60 % BVP pamatinę vertę, per programos laikotarpį turėtų sumažėti daugiau kaip 4 procentiniais punktais BVP ir 2012 m. pasiekti pamatinę vertę.

(6)

Biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni nei numatyta programoje. Makroekonominis scenarijus, kuris grindžiamas tuo, kad tarptautinė aplinka bus palanki, yra palankus per visą programos laikotarpį. Tai iš dalies susiję su tuo, kad jame numatoma, jog bus įgyvendintos struktūrinės reformos, įskaitant specialių pensijų sistemų reformas ir darbo sutarčių peržiūrą, dėl kurių iš esmės susitarta, taip pat reformos, dėl kurių sprendimas dar nepriimtas. Siekiant, kad vykdant šias reformas būtų visapusiškai prisidėta prie augimo potencialo, turėtų būti ryžtingai įgyvendinamos struktūrinės priemonės. Artimuoju laikotarpiu numatomos kelios konkrečios priemonės išlaidų ribojimui remti (pvz., minimalaus mokesčio, kurį moka ligoniai, kad padengtų tam tikras sveikatos priežiūros išlaidas, nustatymas ir dalinis pensininkų pakeitimas viešojo administravimo sektoriuje).

Vidutinės trukmės laikotarpiu, kai numatomas didesnis konsolidavimas, turėtų būti juntamas viešosios politikos bendrosios peržiūros teigiamas poveikis, kadangi visose valstybės išlaidų srityse turėtų būti vykdomos struktūrinės reformos, dėl kurių sprendimas turės būti priimtas 2008 m. pavasarį ir kurios turės apimti 2009–2011 m. laikotarpį, tačiau tikslios priemonės dar nėra nustatytos, todėl jų poveikis biudžetui nėra aiškus. Išlaidos galėtų būti geriau ribojamos, jei valstybės išlaidoms taikomos taisyklės būtų taikomos vietos valdžios institucijų gaunamiems pervedimams. Didelį pavojų bendroms valdžios sektoriaus išlaidoms ir toliau kelia vietos valdžios institucijų ir socialinio draudimo išlaidos. Atsižvelgiant į šią su biudžeto tikslais susijusią riziką, skolos santykio raida taip pat galėtų būti didesnė nei planuojama programoje.

(7)

Atsižvelgiant į pateiktą rizikos vertinimą ir tai, kad vargu, ar struktūrinis balansas 2008 m. pagerės, o vėliau kasmet turėtų gerėti vidutiniškai apie 0,5 procentinio punkto BVP, programoje numatytos biudžeto politikos kryptys yra nepakankamos, kad būtų užtikrinta, jog vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas iki 2010 m., kaip planuota ankstesnėje programoje, ar net iki 2012 m., kaip numatyta programoje. Be to, Taryba pažymi, kad biudžeto politikos kryptys neatitinka Euro grupės 2007 m. balandžio mėn. gairių. Programoje nustatyta, kad esant įprastiems makroekonominiams svyravimams iki 2009 m. bus pasiekta pakankama patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Atsižvelgiant į biudžeto tikslams gresiančią riziką, ši riba galėtų būti pasiekta vėliau. Programoje numatytas koregavimas neatitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatyto 0,5 % BVP kriterijaus, pirmiausia dėl nepakankamo koregavimo 2008 m. Taryba pažymi, kad tai neatitinka 2007 m. balandžio mėn. Euro grupės pateiktų gairių. Atsižvelgiant į minėtą riziką, susijusią su deficito projekcijomis, skolos santykis programos laikotarpiu siekiant pamatinės vertės gali mažėti nepakankamai.

(8)

Valstybės finansų tvarumui gresianti rizika Prancūzijoje yra vidutinė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį, o dėl jau pradėtų pensijų reformų pensijoms skirtos išlaidos didėja šiek tiek lėčiau. Netgi dar neįvertinus visuomenės senėjimo ilgalaikio poveikio biudžetui, programoje nurodyta 2007 m. biudžeto būklė, nors ir geresnė, palyginti su praėjusiais metais, vis dar kelia grėsmę valstybės finansų tvarumui. Be to, esamas bendrosios skolos dydis viršija Sutartyje nurodytą pamatinę vertę. Valstybės finansų tvarumui gresiančią riziką padėtų sumažinti biudžeto konsolidavimo vykdymas.

(9)

Stabilumo programa iš dalies suderinta su nacionalinės reformų programos 2007 m. spalio mėn. įgyvendinimo ataskaita. Visų pirma abiejose programose pateikta visapusiška vyriausybės reformų darbotvarkė, kurioje numatyta darbo rinkos reforma, viešojo administravimo pertvarkymas ir bendrovių konkurencinės sistemos tobulinimas. Pažymėtina, kad iki šiol vyriausybė patvirtino universitetų reformą, papildomas paskatas įmonių moksliniams tyrimams ir viršvalandžių apmokestinimo panaikinimą ir mažmeninio sektoriaus reformą (loi Galland) bei susitarė dėl specialių pensijų sistemų pertvarkymo ir dėl ANPE (nedarbo agentūros) bei Unedic (nedarbo pašalpų fondo) sujungimo. Be to, vykdomos reformos, kurios apima daug sričių, pvz., tolesnį pensijų sistemos ir darbo rinkos pertvarkymą, įskaitant darbo sutarčių peržiūrą, ir Prancūzijos ekonomikos modernizavimą atsižvelgiant į Attali komisijos pasiūlymus. Įgyvendinimo ataskaitoje aptariami įvairūs klausimai, o stabilumo programoje pateikiama daugiau informacijos apie naujausius pokyčius. Abiejose programose nepateikta susisteminta informacija apie tiesiogines išlaidas iš biudžeto (arba sutaupytas lėšas), susijusias su pagrindinėmis numatomomis reformomis, nors teigiama, kad jomis grindžiamas stabilumo programoje numatytas biudžeto konsolidavimas.

(10)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires ir gaires euro zonos valstybėms narėms biudžeto politikos srityje, pateiktas atsižvelgiant į Lisabonos strategiją. Visų pirma nepanašu, kad Prancūzija pasiektų vidutinės trukmės biudžeto tikslą iki 2010 m., o valdžios sektoriaus skolos mažinimo tempas vis dar nepakankamas.

(11)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (4).

i)

paspartinti biudžeto konsolidavimo ir skolos mažinimo tempą, pavyzdžiui, tiksliai vykdant 2008 m. biudžetą, siekiant, kad kuo greičiau būtų užtikrinta pakankamai patikima riba, kad nebūtų viršyta 3 % deficito riba ir kad – palankiai susiklosčius ciklinėms sąlygoms – vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki 2010 m. siekiant tvirtai prisidėti prie ilgalaikio valstybės finansų tvarumo padidinimo;

ii)

veiksmingai vykdyti galiojančias išlaidų taisykles ir imtis tolesnių priemonių siekiant garantuoti, kad visuose subsektoriuose būtų siekiama valdžios sektoriaus nustatytų didelio užmojo daugiamečių išlaidų mažinimo tikslų ir tokiu būdu būtų sumažintas išlaidų ir BVP santykis;

iii)

tęsti ir paspartinti struktūrines reformas, kad didėtų augimo potencialas ir sumažėtų viešosios išlaidos.

22.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/39

(1)

2008 m. vasario 12 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Rumunijos konvergencijos programą, kuri apima 2007–2010 metus.

(2)

2003–2006 m. Rumunijos ekonomika sparčiai augo, vidutiniškai 6,5 % per metus. Vis dėlto sparčiai auganti ekonomika rodo aiškius perkaitimo požymius: tai visų pirma didelis ir dar didėjantis užsienio sąskaitos deficitas (prognozuojama, kad 2007 m. jis sieks beveik 13 % BVP), kurio padengimas TUI lėšomis sumažėjo – nepaisant tvarių, su privatizavimu nesusijusių investicijų 2007 m. – tačiau kurį kol kas dar mažina padidėjusios vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikės kapitalo įplaukos, kaip rodo turimi 2007 m. duomenys.

Kiti perkaitimo požymiai: didėjantis darbo jėgos trūkumas, smarkus konkurencingumą mažinantis darbo užmokesčio didėjimas, sparčiai didėjantis namų ūkių skolinimasis. Po ilgo sėkmingo defliacijos laikotarpio staigų infliacijos padidėjimą sukėlė visų pirma su pasiūla susijęs šokas, kai 2007 m. blogos oro sąlygos lėmė prastus ekonominės veiklos rezultatus žemės ūkio sektoriuje. Prie to prisidėjo didėjančių pajamų ir augančių kreditų poveikis bendrai paklausai, pernelyg laisva fiskalinė bei viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika bei nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs lėjos nuvertėjimas (nors ankstesniais metais lėjos kursas didėjo). Siekiant užtikrinti sparčią konvergenciją ir priartėti prie 27 valstybių narių Europos Sąjungos vidurkio pagal BVP vienam gyventojui, Rumunijai bus labai svarbu spręsti didėjančio išorės disbalanso problemą. Šioje situacijoje fiskalinė politika atlieka svarbų vaidmenį mažinant vidaus paklausą, tuo pat metu gerinant valstybės finansų kokybę, visų pirma pereinant prie augimą didinančių investicijų.

(3)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas didės nuo 6,1 % 2007 m. iki 6,5 % 2008 m. ir tada sumažės iki 5,8 % 2010 m. Remiantis šiuo metu turima informacija (2), prognozuojamas augimas 2008 ir 2009 m. yra pernelyg optimistinis. Visų pirma neaišku, kaip bus sumažintas neigiamas grynojo eksporto poveikis ekonomikos augimui, kai didėja vieneto darbo sąnaudos ir yra didelis paklausos keliamas spaudimas ir kai šią situaciją dar labiau blogina negriežta fiskalinė politika. Atsižvelgiant į rizikos perkainojimą tarptautinėse finansų rinkose, susirūpinimą kelia išorės disbalanso dydis ir staigus jo didėjimas, kaip rodo nuo 2007 m. vidurio nuvertėjanti lėja. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat yra pernelyg mažos. Didelis darbo užmokesčio (įskaitant viešojo sektoriaus darbo užmokestį) raidos keliamas infliacinis spaudimas, spartus tarptautinių maisto ir prekių kainų didėjimas ir blogesnis valiutos keitimo kursas (po ilgo lėjos kurso didėjimo laikotarpio) rodo, kad spartaus infliacijos mažinimo proceso lėtėjimas buvo labiau akivaizdus. Numatoma, kad Rumunijos ir ES-27 infliacijos (SVKI) diferencialas stabilizuosis arba tik nežymiai sumažės per laikotarpį, kuriam sudaroma prognozė. Apskritai programoje numatytos įvairios politikos priemonės gali būti nepakankamos tam, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant nominalios konvergencijos.

(4)

Remiantis atnaujinta programa, 2007 m. prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas yra 2,9 % BVP – 0,2 procentinio punkto aukštesnis už Komisijos tarnybų rudens prognozėje ir ankstesnėje programoje nustatytą siektiną deficitą. Teigiamą bazės efektą dėl mažesnio nei tikėtasi 2006 m. deficito atsvėrė 2007 m. daugiau už pajamas padidėjusios išlaidos. Todėl biudžeto vykdymas 2007 m. neatitinka 2007 m. kovo 27 d. Tarybos nuomonėje dėl ankstesnės atnaujintos konvergencijos programos pateikto raginimo „pasinaudoti ekonomikos pakilimu, kad būtų žymiai paspartintas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo, 2007 ir vėlesniais metais užsibrėžiant didesnius biudžeto tikslus“ (3).

(5)

Atnaujintoje programoje patvirtinamas ankstesnėje programoje nurodytas pagrindinis biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas – iki 2011 m. (t. y. pasibaigus programos laikotarpiui) pasiekti 0,9 % BVP struktūrinį deficitą (t. y. pagal ciklą pakoreguotą deficitą atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones). Programoje siekiama stabilizuoti nominalųjį deficitą ties 2,9 % BVP riba per 2007–2009 m. laikotarpį ir jį sumažinti iki 2,4 % BVP 2010 m. Pirminio balanso raida panaši. 2007–2009 m., kai struktūrinis deficitas pagal apskaičiavimus turėtų išlikti pastovus ties maždaug 3,5 % BVP, nenumatoma imtis jokių fiskalinės politikos veiksmų, ir tik 2010 m. numatomas 0,75 % koregavimas siekiant vidutinės trukmės tikslo. Palyginti su ankstesne konvergencijos programa, kurioje planuota koregavimą siekiant vidutinės trukmės tikslo vykdyti gana laipsniškai, o ne pačioje programos pabaigoje, biudžeto tikslai yra mažesni, nepaisant palankesnių programoje numatomų augimo 2008–2009 m. prielaidų. Koregavimas atnaujintoje programoje paremtas dideliu pajamų ir BVP santykio padidėjimu (3,5 procentinio punkto, daugiausia remiantis optimistinėmis pajamų bazės projekcijomis), kuris pranoksta taip pat nemažą išlaidų ir BVP santykio padidėjimą (beveik 3 procentiniais punktais).

Daugiausia prie pajamų didėjimo prisideda mokesčiai (1,4 procentinio punkto BVP) dėl numatomo tiesioginių mokesčių didėjimo (numatoma, kad pajamų mokesčiai didės dėl palankios vidutinio darbo užmokesčio raidos ir darbuotojų skaičiaus, o įmonių pelno mokesčiams teigiamą poveikį darys sumažintos darbdavių socialinio draudimo įmokos), tačiau taip pat dėl PVM skirtų priemonių (susijusių su kai kurių PVM įmokų rinkimo laiko), nors jos programoje nepakankamai išaiškintos. Kitų pajamų panašus didėjimas atspindi numatomą ES lėšų didėjimą. Socialinio draudimo įmokoms 2008 m. bus taikomos kelios reformų priemonės, kurios, kaip numatoma, padarys teigiamą grynąjį poveikį (tarifas bus sumažintas 6 procentiniais punktais, bus įdiegta antroji pensijų pakopa ir išplėsta pensijų įmokų bazė panaikinant penkių vidutinių darbo užmokesčių ribą bei įtraukiant priemokas į mokesčių bazę). Kiek tai susiję su išlaidomis, pokyčius iš esmės lems labai išaugusios valstybės investicijos dėl numatomo gerokai padidėsiančio ES lėšų įsisavinimo, kuris, ko gero, yra ambicingas. Be to, numatoma, kad gerokai padidės socialinės išmokos (ypač pensijos). Šį padidėjimą tik iš dalies atsvers smarkiai sumažėsianti kompensacija dirbantiesiems ir subsidijos (nei viena, nei kita programoje nėra pagrįsta).

(6)

Biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni, nei prognozuojama programoje. Atsižvelgiant į teigiamą programoje numatomą mokesčių elastingumą ir naujausią biudžeto vykdymo informaciją, planuojamas pajamų lygis 2007 m. greičiausiai nebus pasiektas. Tai reikštų neigiamą bazės efektą pajamoms programos laikotarpiu ir prastesnius nei prognozuota biudžeto rezultatus 2008–2010 m. laikotarpiu. Situaciją dar galėtų bloginti palankios augimo 2008–2009 m. prielaidos. Taip pat gali būti pervertintas socialinio draudimo įmokų ir netiesioginių mokesčių didėjimas. Kiek tai susiję su išlaidomis, programoje investicijų išlaidoms ir vėl numatomos per didelės biudžeto lėšos. Dėl to kyla rizika, kad investicijoms skirti ištekliai bent iš dalies bus panaudoti einamosioms išlaidoms, kaip jau yra buvę praeityje, visų pirma reikmėms, kurioms programoje skirtas nepakankamas biudžetas, t. y. kompensacijai dirbantiesiems, socialiniams pervedimams ir subsidijoms.

Nors programoje numatoma atsargesnė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika 2008–2010 m., ji programoje nėra pagrįsta ir neatrodo, kad ji realiai galėtų būti vykdoma, atsižvelgiant į praeityje buvusius išlaidų viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui perviršius: 2006 ir 2007 m. darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip dvigubai nei planuota ir pradžių. Atsižvelgiant į šį išlaidų pokytį, išlaidų ir BVP santykis gali būti didesnis nei planuota, ypač 2009–2010 m. Papildomi rizikos veiksniai – prastas biudžeto planavimas ir vykdymas, spaudimas didinti išlaidas 2008 ir 2009 m., kai vyks rinkimai, ir neaiškumas, susijęs su kompensacijų suma, kurią vyriausybė iš vadinamojo turto fondo išmokės komunistinio režimo metais nacionalizuoto turto savininkams. Be to, 2010 m. numatytas fiskalinių sąlygų griežtinimas nepakankamai pagrįstas priemonėmis.

(7)

Įvertinus šiuos pavojus, programoje pateiktos biudžeto politikos kryptys yra nepakankamos, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki 2011 m., kaip numatyta programoje. Pakankama patikimumo riba, kad nebūtų viršyta 3 % BVP pamatinė vertė (apskaičiuota ties 1,75 % BVP), nebus užtikrinta iki programos laikotarpio pabaigos, todėl yra rimtas pavojus, kad pamatinė vertė bus viršyta netolimoje ateityje. Po smarkaus deficito padidėjimo 2007 m., koregavimo siekiant vidutinės trukmės tikslo nereikėtų tikėtis iki 2010 m., nepaisant to, kad atsiranda ekonomikos perkaitimo požymių. Tai neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Biudžeto politikos kryptys nepadeda mažinti pirmiau minėto makroekonominio disbalanso, visų pirma didelio ir dar didėjančio išorės deficito ir vidaus paklausos spaudimo, kuris kelia pavojų makroekonominiam ir finansiniam stabilumui.

(8)

Kadangi nepateiktos su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų ilgalaikės projekcijos, pagrįstos bendromis makroekonominėmis prielaidomis, kurias parengė EPK ir Komisija, neįmanoma palygintinai ir patikimai įvertinti visuomenės senėjimo poveikio Rumunijai, kaip šiuo metu daroma su kitomis valstybėmis narėmis. Nors, atsižvelgiant į dabartinę demografinę struktūrą, negalima neįvertinti didelio visuomenės senėjimo poveikio išlaidoms, programoje pateikiama 2007 m. biudžeto būklė, kuri pasižymi dideliu struktūriniu deficitu, yra nepakankama skolai stabilizuoti, netgi neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui. Gerinant struktūrinę biudžeto būklę vidutinės trukmės laikotarpiu būtų prisidedama prie valstybės finansų tvarumui kylančios rizikos sumažinimo.

(9)

Konvergencijos programa iš dalies atitinka 2007 m. liepos mėn. nacionalinę reformų programą (NRP). Joje patvirtinami pagrindiniai vyriausybės politikos prioritetai, kaip antai pagerinti viešųjų išlaidų kokybę ir valdymą, verslo aplinką ir viešąjį administravimą bei pagrindines reformas, tiesiogiai veikiančias valstybės finansus, visų pirma darbo rinkos, pensijų, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Joje taip pat patvirtinami išlaidų prioritetai švietimo, mokslinių tyrimų, sveikatos, infrastruktūros, aplinkos ir žemės ūkio srityse. Kita vertus, konvergencijos programoje nepateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas, susijusias su pagrindinėmis NRP numatytomis reformomis.

(10)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys, nors tam tikra pažanga padaryta (4).

i)

stipriai paspartinti koregavimo tempą siekiant vidutinės trukmės tikslo, 2008 ir vėlesniais metais užsibrėžiant iš esmės didesnius biudžeto tikslus siekiant sumažinti perviršinio deficito riziką, skatinti makroekonominį stabilumą ir sulaikyti išorės disbalanso didėjimą bei mažinti ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui kylančią riziką;

ii)

sumažinti numatytą didelį valstybės išlaidų augimą, pagerinti išlaidų struktūrą, kad būtų padindintas ekonominio augimo potencialas, bei patobulinti išlaidų planavimą ir vykdymą pasitelkus įpareigojančią sistemą vidutinės trukmės laikotarpiu;

iii)

taikyti infliaciniam spaudimui suvaldyti skirtas politikos nuostatas, rekomenduojamą griežtesnę fiskalinę politiką papildant tinkama darbo užmokesčio politika ir toliau vykdant struktūrines reformas.