30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/1

(1)

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2930/86 (3) buvo iš esmės keičiamas (4). Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

vykdant bendrą žvejybos politiką remiamasi žvejybinių laivų charakteristikomis (laivo ilgis, plotis, tonažas, data, kada laivas imtas eksploatuoti, ir variklio galia);

(3)

siekiant Sąjungoje visiems sukurti vienodas veikimo sąlygas, yra svarbu, kad apibrėžiant žvejybinių laivų charakteristikas būtų laikomasi bendrų taisyklių. Tos taisyklės turėtų atitikti Bendrosios žuvininkystės politikos standartus;

(4)

šiame reglamente nustatytos apibrėžtys turėtų būti grindžiamos specialistų tarptautinių organizacijų jau parodytomis iniciatyvomis;

(5)

todėl reikėtų atsižvelgti į 1958 m. balandžio 29 d. Ženevoje pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją dėl atviros jūros žvejybos ir gyvųjų išteklių išsaugojimo, 1969 m. birželio 23 d. pasirašytą Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo (toliau – 1969 m. Konvencija) ir 1977 m. balandžio 2 d. Toremoline pasirašytą Tarptautinę konvenciją dėl žvejybinių laivų saugumo;

(6)

žvejybos laivams, kurių ilgis trumpesnis nei 15 metrų, 1969 m. Konvencijos I priede išdėstyta metodologija kai kuriais atvejais nėra tinkama. Todėl tokių laivų tonažą reikėtų apibrėžti paprasčiau;

(7)

tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) jau yra parengusi vidaus degimo variklių standartus, kurie plačiai taikomi valstybėse narėse;

(8)

siekiant pritaikyti nuorodą atitinkamam ISO tarptautiniam standartui, nustatančiam reikalavimus ilgalaikei variklio galiai nustatyti atsižvelgiant į technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl reikalingo nuorodos į atitinkamą ISO tarptautinį standartą dalinio pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose,

a)

laivo pirmagalys apima vandeniui nepralaidžią laivo korpuso struktūrą, denio pirmagalį, forštevenį ir priekinį falšbortą (apsauginį bortą), jeigu jis yra, tačiau laivo pirmagaliui nepriskirtini bušpritai ir lejeriai;

b)

laivagalis apima vandeniui nepralaidžią laivo korpuso struktūrą, trancą, jutą, slipą ir falšbortą (apsauginį bortą), tačiau laivagaliui nepriskirtini lejeriai, lieptai, pagrindinis mechanizmas, vairai, vairavimo įrenginys, narų kopėčios bei platformos.

a)

jei oficialus laivo saugos sertifikatas nėra išduotas arba

b)

jei žvejybiniai laivai buvo pradėti eksploatuoti anksčiau nei 1986 m. gruodžio 1 d.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/8

(1)

pinigų rinkos fondai (PRF) teikia trumpalaikį finansavimą finansų įstaigoms, įmonėms ir valdžios sektoriui. Teikdami finansavimą tiems subjektams PRF prisideda prie Sąjungos ekonomikos finansavimo. Tie subjektai naudojasi investicijomis į PRF kaip efektyvia kredito rizikos ir pozicijos paskirstymo priemone, nesikliaudami vien banko indėliais;

(2)

žvelgiant iš paklausos perspektyvos, PRF yra trumpalaikių grynųjų pinigų valdymo priemonės, kurios užtikrina aukštą pagrindinės investuotos sumos likvidumo, diversifikacijos ir vertės stabilumo lygį, taip pat rinka grindžiamą pajamingumą. PRF daugiausia naudojasi įmonės, norinčios trumpam laikotarpiui investuoti perteklinius grynuosius pinigus. Taigi PRF – esminė grandis, siejanti trumpalaikių grynųjų pinigų paklausą ir pasiūlą;

(3)

įvykiai per finansų krizę išryškino tam tikras PRF savybes, dėl kurių šie fondai tampa pažeidžiami, kai finansų rinkose kyla sunkumų, ir per PRF rizika gali pasklisti arba padidėti visoje finansų sistemoje. Kai turto, į kurį investavo PRF, kainos pradeda mažėti, visų pirma nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, PRF ne visada gali vykdyti investuotojams duotą pažadą nedelsiant išpirkti PRF išleistus investicinius vienetus ar akcijas ir išlaikyti jų pagrindinės sumos vertę. Tokia padėtis, kuri, Finansinio stabilumo tarybos (FSB) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) nuomone, gali sukelti ypač didelių sunkumų pastovios ar stabilios grynosios turto vertės PRF, galėtų paskatinti investuotojus dideliu mastu ir staiga pateikti paraiškas išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, galimai sukeliant platesnio masto makroekonominių pasekmių;

(4)

gavę paraiškas išpirkti daug investicinių vienetų ar akcijų PRF galėtų būti priversti parduoti tam tikrą savo investicinį turtą rinkos nuosmukio sąlygomis, o tai galėtų sustiprinti likvidumo krizę. Tomis aplinkybėmis pinigų rinkos emitentai gali turėti didelių finansavimo sunkumų, jeigu likvidumas komercinių vekselių ir kitų pinigų rinkos priemonių rinkose labai sumažėja. Dėl to neigiamas poveikis gali pradėti plisti trumpalaikio finansavimo rinkoje ir sukelti didelius tiesioginius finansų įstaigų, įmonių ir valdžios sektoriaus, taigi ir ekonomikos, finansavimo sunkumus;

(5)

turto valdytojai, turėdami rėmėjų paramą, gali savo nuožiūra nuspręsti suteikti paramą, siekdami palaikyti savo PRF likvidumą ir stabilumą. Rėmėjai dažnai yra priversti suteikti paramą savo remiamiems PRF, kurių vertė mažėja, kai atsiranda rizika reputacijai ir bijoma, kad panika gali išplisti į kitas rėmėjų veiklos sritis. Priklausomai nuo PRF dydžio ir spaudimo išpirkti investicinius vienetus ar akcijas masto, rėmėjo parama gali išaugti tiek, kad viršys lengvai prieinamus rėmėjo išteklius. Todėl PRF neturėtų būti teikiama išorės parama;

(6)

siekiant išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir stabilumą, būtina nustatyti PRF veiklos vykdymo, visų pirma PRF portfelio sudėties, taisykles. Tomis taisyklėmis siekiama užtikrinti didesnį PRF atsparumą ir apriboti neigiamo poveikio plitimo kanalus. Vienodos visoje Sąjungoje taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad PRF sugebėtų patenkinti investuotojų paraiškas išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, visų pirma nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Vienodos PRF portfelio taisyklės taip pat reikalingos norint užtikrinti, kad PRF galėtų patenkinti didelio masto ir staigias didelės investuotojų grupės paraiškas išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;

(7)

be to, vienodos PRF taisyklės reikalingos tam, kad būtų užtikrintas sklandus trumpalaikio finansavimo rinkos veikimas finansų įstaigoms, įmonėms, kurios yra trumpalaikių skolos vertybinių popierių emitentės, ir valdžios sektoriui. Jos taip pat reikalingos siekiant užtikrinti vienodas sąlygas į PRF investuojantiems subjektams ir siekiant išvengti, kad investuotojai, vėliau besikreipiantys dėl savo turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo, neatsidurtų nepalankioje padėtyje, jeigu išpirkimas būtų laikinai stabdomas arba PRF likviduojamas;

(8)

būtina užtikrinti, kad su PRF susiję rizikos ribojimo reikalavimai būtų suderinti nustatant aiškias taisykles, kuriomis visoje Sąjungoje būtų nustatomi tiesioginiai įpareigojimai PRF ir jų valdytojams. Toks suderinimas padidintų PRF – trumpalaikio finansavimo valdžios sektoriui ir įmonių sektoriui visoje Sąjungoje šaltinio – stabilumą. Taip pat būtų užtikrinta, kad PRF ir toliau būtų patikima Sąjungos pramonės grynųjų pinigų valdymo priemonė;

(9)

Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto 2010 m. gegužės 19 d. priimtos Europos pinigų rinkos fondų bendros apibrėžties gairės, kuriomis Sąjungoje siekiama sukurti būtiniausias vienodas PRF veiklos sąlygas, praėjus metams nuo jų įsigaliojimo dienos buvo taikomos tik 12 valstybių narių – tai rodo, kad vis dar taikomos skirtingos nacionalinės taisyklės. Kaip parodė finansų krizė, taikant skirtingus nacionalinius metodus Sąjungos pinigų rinkų trūkumų pašalinti nepavyksta, taip pat nepavyksta sumažinti neigiamo poveikio plitimo rizikos, todėl kyla pavojus ES vidaus rinkos veikimui ir stabilumui. Todėl šiame reglamente numatytų bendrų PRF taisyklių tikslas – užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą, užkirsti kelią bet kokiai galimai neigiamo poveikio plitimo rizikai, kylančiai dėl galimų masiško investicijų atsiėmimo iš PRF atvejų, ir tokią riziką sumažinti;

(10)

nesant reglamento, kuriuo būtų nustatytos PRF taisyklės, nacionaliniu lygmeniu ir toliau gali būti priimamos skirtingos priemonės. Dėl tokių priemonių ir toliau būtų labai iškraipoma konkurencija, nes galiotų labai skirtingi esminiai investicijų apsaugos standartai. Skirtingi portfelio sudėties, reikalavimus atitinkančio turto, jo termino, likvidumo ir diversifikacijos, taip pat emitentų ir pinigų rinkos priemonių kredito kokybės reikalavimai lemia skirtingą investuotojų apsaugos lygį, nes skiriasi investavimo pasiūlymų, susijusių su PRF, rizikingumas. Todėl labai svarbu priimti vienodų taisyklių rinkinį ir taip išvengti neigiamo poveikio plitimo trumpalaikio finansavimo rinkoje, nes toks neigiamas poveikis keltų pavojų Sąjungos finansų rinkos stabilumui. Siekiant sumažinti sisteminę riziką, pastovios grynosios turto vertės PRF Sąjungoje turėtų veikti tik kaip valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF;

(11)

naujosios PRF taisyklės grindžiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB (4), kuri sudaro kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) steigimo, valdymo ir jų investicinių vienetų ar akcijų platinimo reguliavimo teisinę sistemą Sąjungoje, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES (5), kuri sudaro alternatyvaus investavimo fondų (AIF) steigimo, valdymo ir jų investicinių vienetų ar akcijų reguliavimo teisinę sistemą Sąjungoje;

(12)

kolektyvinio investavimo subjektai Sąjungoje gali vykdyti veiklą kaip KIPVPS, kuriuos valdo KIPVPS valdytojai arba KIPVPS investicinės įmonės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, arba kaip AIF, kuriuos valdo alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), gavę leidimą arba įregistruoti pagal Direktyvą 2011/61/ES. Naujosios PRF taikomos taisyklės grindžiamos esama pagal tas direktyvas nustatyta teisine sistema, įskaitant joms įgyvendinti priimtus aktus, ir todėl turėtų būti taikomos drauge su tomis direktyvomis. Be to, esamoje teisinėje sistemoje nustatytos valdymo ir platinimo taisyklės turėtų būti taikomos PRF atsižvelgiant į tai, ar jie yra KIPVPS, ar AIF. Taip pat PRF tarpvalstybinei veiklai turėtų būti atitinkamai taikomos direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytos taisyklės dėl tarpvalstybinio paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvės. Tuo pat metu reikėtų aiškiai nustatyti, kad netaikomos tam tikros taisyklės, susijusios su KIPVPS investavimo politika, nustatytos Direktyvos 2009/65/EB VII skyriuje;

(13)

suderintos taisyklės turėtų būti taikomos kolektyvinio investavimo subjektams, kurių savybės atitinka su PRF siejamas savybes. Naujosios PRF taisyklės turėtų būti privalomos KIPVPS ir AIF, kurie siekia teikti grąžą, atitinkančią pinigų rinkos palūkanų normas, arba išlaikyti investicijos vertę ir to siekdami investuoja į trumpalaikį turtą, tokį kaip pinigų rinkos priemonės ar indėliai, arba sudaro atvirkštinio atpirkimo sandorius ar tam tikras išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėdami vienintelį tikslą – apdrausti riziką, būdingą kitoms fondo investicijoms;

(14)

PRF specifiškumą lemia turto, į kurį jie investuoja, ir tikslų, kurių jie siekia, derinys. Tikslas teikti grąžą, atitinkančią pinigų rinkos palūkanų normas, ir tikslas išlaikyti investicijos vertę nėra nesuderinami. PRF gali siekti vieno iš tų tikslų arba jų abiejų kartu;

(15)

tikslas teikti grąžą, atitinkančią pinigų rinkos palūkanų normas, turėtų būti suprantamas plačiąja prasme. Numatoma grąža neturi tiksliai atitikti EONIA, LIBOR, EURIBOR ar kurios kitos atitinkamos pinigų rinkos palūkanų normos. Jeigu tikslas yra pasiekti šiek tiek geresnį rezultatą nei pinigų rinkos palūkanų norma, neturėtų būti laikoma, kad KIPVPS ar AIF netaikomos šiame reglamente numatytos naujosios vienodos taisyklės;

(16)

tikslas išlaikyti investicijos vertę neturėtų būti suprantamas kaip PRF žadama kapitalo išsaugojimo garantija. Jį reikėtų suprasti kaip tikslą, kurio siekia KIPVPS arba AIF. Investicijų vertės sumažėjimas nereiškia, kad kolektyvinio investavimo subjektas pakeitė savo tikslą išlaikyti investicijos vertę;

(17)

svarbu, kad PRF savybių turintys KIPVPS ir AIF būtų identifikuojami kaip PRF ir kad jų pajėgumas nuolat laikytis naujųjų vienodų PRF taisyklių būtų aiškiai tikrinamas. Siekiant to tikslo, kompetentingos institucijos turėtų išduoti PRF veiklos leidimus. KIPVPS atveju PRF veiklos leidimų išdavimas turėtų būti KIPVPS veiklos leidimų išdavimo, laikantis suderintų procedūrų pagal Direktyvą 2009/65/EB, dalis. Vadovaujantis Direktyva 2011/61/ES, suderintos leidimų išdavimo ir priežiūros procedūros AIF netaikomos, todėl būtina nustatyti bendras pagrindines leidimų išdavimo taisykles, kurios atitiktų esamas suderintas KIPVPS taisykles. Laikantis tokių procedūrų turėtų būti užtikrinta, kad AIF, kuriam išduodamas PRF veiklos leidimas, valdytojas būtų AIFV, turintis pagal Direktyvą 2011/61/ES išduotą leidimą;

(18)

siekiant užtikrinti, kad naujosios bendros PRF taisyklės būtų taikomos visiems kolektyvinio investavimo subjektams, kuriems būdingos PRF savybės, derėtų uždrausti naudoti nuorodą „PRF“ (angl. MMF) ar bet kokį kitą terminą, kuris reiškia, kad kolektyvinio investavimo subjektas turi PRF savybių, visais atvejais, kai subjektas neturi pagal šį reglamentą išduoto PRF veiklos leidimo. Kad nebūtų apeinamos šiuo reglamentu nustatytos taisyklės, kompetentingos institucijos turėtų stebėti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie yra įsteigti arba kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami jų jurisdikcijos teritorijoje, rinkos praktiką, kad patikrintų, ar naujosios teisinės sistemos nesilaikantys subjektai nenaudoja PRF nuorodos arba kitaip nenurodo, kad jie yra PRF;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad KIPVPS ir AIF gali būti įvairių teisinių formų, kurios ne visuomet jiems suteikia juridinio asmens statusą, turėtų būti laikoma, kad šio reglamento nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad PRF imtųsi veiksmų, yra taikomos PRF valdytojui tais atvejais, kai PRF yra įsteigtas kaip KIPVPS arba AIF, kuris negali veikti savarankiškai, nes neturi juridinio asmens statuso;

(20)

PRF portfelio taisyklėse turėtų būti aiškiai nustatytos reikalavimus atitinkančio turto, į kurį gali investuoti PRF, kategorijos ir sąlygos, kuriomis turtas atitinka reikalavimus. Siekiant užtikrinti PRF stabilumą, taip pat derėtų uždrausti PRF sudaryti tam tikrus finansinius sandorius, dėl kurių kiltų pavojus PRF investavimo strategijai ir tikslams;

(21)

pinigų rinkos priemonės yra perleidžiamos priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, pavyzdžiui, iždo ir savivaldybių vekseliai, indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai ir vidutinės trukmės ar trumpalaikiai vekseliai. Pinigų rinkos priemonės turėtų būti laikomos reikalavimus atitinkančiu turtu, į kurį gali investuoti PRF, tačiau tik tuo atveju, jei jos atitinka terminų ribas ir jei PRF laiko, kad jų kredito kokybė yra aukšta;

(22)

neskaitant tų atvejų, kai PRF investuoja į banko indėlius, vadovaudamasis fondo taisyklėmis arba steigimo dokumentais, turėtų būti galima leisti PRF turėti papildomo likvidaus turto, pavyzdžiui, bet kuriuo metu prieinamų grynųjų pinigų banko sąskaitoje. Tokio papildomo likvidaus turto turėjimas galėtų būti pagrįstas, be kita ko, kai norima atlikti einamuosius arba specialiuosius mokėjimus, o pardavimo atveju – kai reikalingas laikas, siekiant reinvestuoti į reikalavimus atitinkantį turtą;

(23)

pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės ir turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, turėtų būti laikomi atitinkančiais reikalavimus, tačiau tik tuo atveju, jei jie atitinka tam tikrus papildomus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad per finansų krizę tam tikros pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės buvo ypač nestabilios, turėtų būti nustatyti tam tikri pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių kokybės kriterijai tam, kad tik tos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės ir tie turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, kurie duoda gerų rezultatų, būtų laikomi atitinkančiais reikalavimus. Iki tos dienos, kai bus priimtas ir pradėtas taikyti siūlomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais (siūlomas Paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas) šio reglamento tikslais, PRF turėtų būti leidžiama investuoti iki 15 % savo turto į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir turtu užtikrintus komercinius vekselius. Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, siekiant užtikrinti, kad taikant šį reglamentą būtų laikomasi kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kurios priemonės yra paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės. Nuo tos dienos, kai bus taikomas tas deleguotasis aktas, PRF turėtų būti leidžiama į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones investuoti iki 20 % savo turto, o į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir turtu užtikrintus komercinius vekselius, kurie nėra paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, galės būti investuojama iki 15 % PRF turto;

(24)

PRF turėtų būti leidžiama investuoti į indėlius tiek, kad jis galėtų bet kuriuo metu atsiimti pinigus. Faktinė atsiėmimo galimybė sumažėtų, jei su atsiėmimu anksčiau termino susijusios baudos būtų tokios didelės, kad viršytų iki atsiėmimo dienos sukauptas palūkanas. Dėl tos priežasties PRF turėtų tinkamai pasirūpinti, kad neinvestuotų į indėlius kredito įstaigoje, kuri reikalauja didesnių už vidutines baudų, ir neturėtų pernelyg ilgo termino indėlių, jeigu dėl to baudos būtų per didelės;

(25)

siekiant atsižvelgti į bankinių struktūrų skirtumus Sąjungoje, ypač mažesnėse valstybėse narėse arba tose valstybėse narėse, kurių bankų sektoriuje yra didelė koncentracija, ir į tuos atvejus, kai PRF būtų ekonominiu požiūriu neefektyvu naudotis kredito įstaigos paslaugomis kitoje valstybėje narėje, pavyzdžiui, būtų būtina keisti valiutą ir patirti visas su tuo susijusias sąnaudas ir riziką, derėtų leisti tam tikrą lankstumą dėl diversifikavimo reikalavimo, taikomo investicijoms į indėlius toje pačioje kredito įstaigoje;

(26)

reikalavimus atitinkančios išvestinės finansinės priemonės, į kurias gali investuoti PRF, turėtų būti naudojamos tik siekiant apsidrausti nuo palūkanų normos ir valiutos rizikos, o jų bazinė priemonė turėtų būti tik palūkanų normos, valiutų keitimo kursai arba tų kategorijų indeksai. Išvestines finansines priemones naudoti kitais tikslais arba su kitu baziniu turtu turėtų būti draudžiama. Išvestinės finansinės priemonės turėtų būti naudojamos tik norint papildyti PRF strateginius veiksmus, o ne kaip pagrindinė priemonė siekti PRF tikslų. Tais atvejais, kai PRF investuoja į turtą, išreikštą kita nei PRF valiuta, reiktų tikėtis, kad PRF valdytojas apdraus visą valiutos rizikos poziciją, be kita ko, pasinaudodamas išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Derėtų suteikti teisę PRF investuoti į išvestines finansines priemones, jeigu tomis priemonėmis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte, arba nebiržinėje prekyboje ir jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos;

(27)

PRF turėtų galėti naudoti atvirkštinio atpirkimo sandorius kaip priemonę labai trumpam laikui investuoti perteklinius grynuosius pinigus su sąlyga, kad pozicija būtų visiškai užtikrinta užstatu. Siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad sudarant atvirkštinio atpirkimo sandorius pateiktas užstatas būtų aukštos kokybės ir nebūtų labai priklausomas nuo sandorio šalies veiklos rezultatų, siekiant išvengti neigiamo poveikio tuo atveju, jeigu sandorio šalis negalėtų vykdyti įsipareigojimų. Be to, derėtų leisti PRF į atvirkštinio atpirkimo sandorius investuoti iki 10 % savo turto. PRF neturėtų naudoti jokių kitų efektyvių portfelio valdymo metodų, įskaitant vertybinių popierių skolinimą ir skolinimąsi, nes jie gali kliudyti PRF pasiekti investavimo tikslus;

(28)

siekiant apriboti PRF prisiimamą riziką, PRF portfeliui būtina taikyti aiškius diversifikavimo reikalavimus ir taip sumažinti sandorio šalies riziką. Tuo tikslu taip pat būtina užtikrinti, kad atvirkštinio atpirkimo sandoriai būtų visiškai užtikrinti užstatu ir kad, siekiant apriboti operacinę riziką, pozicija vienos atvirkštinio atpirkimo sandorio šalies atžvilgiu neviršytų daugiau nei 15 % PRF turto. Visoms nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (6);

(29)

dėl rizikos ribojimo priežasčių ir siekiant užtikrinti, kad PRF nedarytų reikšmingos įtakos emitento valdymui, reikėtų vengti per didelės PRF investicijų į to paties emitento išleistas priemones koncentracijos;

(30)

PRF, kurie veikia tik kaip darbuotojų santaupų sistemos, turėtų galėti nukrypti nuo tam tikrų reikalavimų, taikomų investicijoms į kitus PRF, jeigu tokių sistemų nariams, kurie yra fiziniai asmenys, taikomos investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo apribojimo sąlygos, susietos ne su rinkos pokyčiais, bet su konkrečiais ir iš anksto nustatytais gyvenimo įvykiais, pavyzdžiui, išėjimu į pensiją, ir kitomis ypatingomis aplinkybėmis, įskaitant pagrindinio būsto įsigijimą, skyrybas, ligą ar nedarbą ir kt. Svarbu, kad darbuotojams būtų leidžiama investuoti į PRF, nes investicijos į PRF laikomos vienomis saugiausių trumpalaikių investicijų. Tokia leidžianti nukrypti nuostata nekelia grėsmės šio reglamento tikslui užtikrinti finansinį stabilumą, nes darbuotojai, investuojantys į PRF per savo darbuotojų santaupų sistemą, kuriai priklauso, negali savo nuožiūra reikalauti išpirkti savo investicinių vienetų ar akcijų. Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išperkami tik tam tikrų iš anksto nustatytų gyvenimo įvykių atvejais. Todėl net ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis darbuotojai negalės reikalauti išpirkti jų turimų PRF investicinių vienetų ar akcijų;

(31)

PRF turėtų būti įpareigotas investuoti į kokybišką reikalavimus atitinkantį turtą. Todėl PRF turėtų taikyti riziką ribojančią vidinio kredito kokybės vertinimo procedūrą, skirtą pinigų rinkos priemonių, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių, į kuriuos fondas ketina investuoti, kredito kokybei nustatyti. Vadovaujantis Sąjungos teisės aktais, kurias ribojamas per didelis kliovimasis kredito reitingais, svarbu, kad PRF vengtų mechaniškai ir pernelyg kliautis reitingų agentūrų teikiamais reitingais. PRF turėtų galėti naudotis reitingais kaip jų pačių atliekamo reikalavimus atitinkančio turto kokybės vertinimo papildomąja priemone. PRF valdytojai turėtų atlikti naują pinigų rinkos priemonių, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių vertinimą visais atvejais, kai yra esminių pasikeitimų, ir ypač tada, kai PRF valdytojas sužino, kad kuri nors kredito reitingų agentūra, kurios veikla reglamentuojama ir sertifikuojama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 (7), sumažino pinigų rinkos priemonės, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės arba turtu užtikrinto komercinio vekselio reitingą iki žemesnio reitingo, kuris nėra vienas iš dviejų aukščiausių trumpalaikio kredito reitingų. To siekiant, PRF valdytojas turėtų galėti nustatyti vidinę kredito reitingų agentūrų, tinkamų atsižvelgiant į specifinį PRF investicijų portfelį, atrankos ir PRF vykdytino tų agentūrų reitingų stebėjimo dažnumo nustatymo procedūrą. Kredito reitingų agentūrų atranka turėtų būti nuosekli ilgą laiką;

(32)

atsižvelgiant į tokių tarptautinių organizacijų, kaip IOSCO ir FSB, nuveiktą darbą, siekiant sumažinti pernelyg didelį investuotojų pasikliovimą kredito reitingais, taip pat atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/14/ES (8), draudimas užsakyti arba finansuoti bet kokio produkto, įskaitant PRF, kredito išorės reitingą nebūtų tikslingas;

(33)

siekiant užtikrinti, kad vertindami pinigų rinkos priemonės, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės ar turtu užtikrinto komercinio vekselio kredito kokybę PRF valdytojai nenaudotų skirtingų vertinimo kriterijų ir tai pačiai priemonei nepriskirtų skirtingų rizikos ypatybių, svarbu, kad valdytojai remtųsi tais pačiais kriterijais. To siekiant, derėtų suderinti minimaliuosius pinigų rinkos priemonės, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės ir turtu užtikrinto komercinio vekselio vertinimo kriterijus. Vidinio kredito kokybės vertinimo kriterijų pavyzdžiai yra priemonės emitento kiekybiniai rodikliai, tokie kaip finansiniai koeficientai, balanso dinamika ir pelningumo gairės, kurių kiekvienas yra vertinamas ir lyginamas su atitinkamais kitų sektoriaus subjektų ir grupių rodikliais, ir priemonės emitento kokybiniai rodikliai, tokie kaip valdymo efektyvumas ir įmonės strategija, kurių kiekvienas yra analizuojamas siekiant nustatyti, ar bendra emitento strategija nedaro neigiamo poveikio jo būsimai kredito kokybei. Teigiama vidinio kredito kokybės vertinimo išvada turėtų rodyti, kad priemonių emitento kreditingumas yra pakankamas ir kad priemonių kredito kokybė yra pakankamai aukšta;

(34)

siekiant, kad būtų plėtojama skaidri ir nuosekli vidinio kredito kokybės vertinimo procedūra, PRF valdytojas turėtų dokumentais įforminti procedūrą ir kredito kokybės vertinimus. Toks reikalavimas turėtų užtikrinti, kad procedūra būtų pagrįsta aiškiomis taisyklėmis, kurias galima stebėti, ir kad taikomos metodikos būtų pateiktos investuotojams ir kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą, jei jie to prašo;

(35)

siekiant sumažinti PRF portfelio riziką, svarbu nustatyti terminų apribojimus, numatant ilgiausią leidžiamą vidutinį svertinį terminą (WAM) ir vidutinę svertinę trukmę (WAL);

(36)

WAM naudojamas PRF jautrumui kintančioms pinigų rinkos palūkanų normoms matuoti. Apskaičiuodami WAM, PRF valdytojai turėtų atsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių, indėlių, atpirkimo sandorių ir atvirkštinio atpirkimo sandorių poveikį ir atskleisti jų poveikį PRF palūkanų normos rizikai. Kai PRF sudaro apsikeitimo sandorį siekdamas įgyti fiksuotosios palūkanų normos priemonės poziciją vietoje kintamosios palūkanų normos pozicijos, nustatant WAM į tai reikėtų atsižvelgti;

(37)

WAL naudojama PRF portfelio kredito rizikai įvertinti: kuo toliau atidedamas pagrindinės sumos išmokėjimas, tuo didesnė kredito rizika. WAL taip pat naudojama siekiant apriboti PRF portfelio likvidumo riziką. Priešingai nei apskaičiuojant WAM, apskaičiuojant kintamųjų palūkanų normų vertybinių popierių ir struktūrizuotųjų finansinių priemonių WAL negalima naudoti palūkanų normos perskaičiavimo datų ir vietoje jų naudojamas tik nurodytas galutinis finansinės priemonės terminas. Terminas, naudojamas skaičiuojant WAL, yra iki galutinės išpirkimo dienos likęs terminas, kadangi galutinis išpirkimo terminas yra vienintelė data, kurią valdymo įmonė gali pagrįstai numatyti kaip finansinės priemonės apmokėjimo datą. Atsižvelgiant į specifinį kai kurių pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių bazinio turto pobūdį, amortizacinių priemonių atveju turėtų būti galima grįsti WAL skaičiavimus amortizacinių priemonių termino skaičiavimais, atliekamais remiantis sutartyje numatytu tokių priemonių amortizacijos profiliu arba bazinio turto, užtikrinančio tokių priemonių išpirkimui skirtų grynųjų pinigų srautus, amortizacijos profiliu;

(38)

siekiant sustiprinti PRF gebėjimą išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ir išvengti PRF turto pardavimo už gerokai sumažintas kainas, PRF turėtų nuolat turėti minimalią likvidaus turto, kurio terminas yra diena ar savaitė, sumą. Dienos termino turtas turėtų apimti tokį turtą kaip grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, kurių terminas ne ilgesnis kaip viena darbo diena, ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai. Savaitės termino turtas turėtų apimti tokį turtą kaip grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, kurių terminas ne ilgesnis kaip viena savaitė, ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai. Valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF atveju į savaitės likvidumo reikalavimus atitinkančią sumą taip pat turėtų būti galima įskaičiuoti tam tikrą valdžios sektoriaus popierių, kurių likutinis terminas ne ilgesnis kaip 190 dienų ir už kuriuos atsiskaitymą galima įvykdyti per vieną darbo dieną, procentinę dalį. Kintamos grynosios turto vertės PRF atveju į savaitės likvidumo reikalavimus atitinkančią sumą taip pat turėtų būti galima įskaičiuoti tam tikrą reikalavimus atitinkančių pinigų rinkos priemonių ar PRF investicinių vienetų ar akcijų procentinę dalį su sąlyga, kad atsiskaitymą už juos galima įvykdyti per penkias darbo dienas. Apskaičiuojant dienos ir savaitės termino turto procentinę dalį, turėtų būti naudojama turto galutinė išpirkimo data. Galima atsižvelgti į PRF valdytojo galimybę nutraukti sutartį per trumpą laiką. Pavyzdžiui, jei atvirkštinio atpirkimo sandoris gali būti nutrauktas per vieną dieną nuo išankstinio pranešimo dienos, jis turėtų būti laikomas dienos termino turtu. Jei valdytojas turi galimybę atsiimti pinigus iš indėlio sąskaitos per vieną dieną nuo išankstinio pranešimo dienos, jie turėtų būti laikomi dienos termino turtu. Jeigu į finansinės priemonės sutartį įtraukta pasirinkimo parduoti teisė ir galima laisvai pasinaudoti ta teise per vieną dieną arba per penkias darbo dienas, ir tokio pardavimo kaina yra artima numatytai priemonės kainai, ta priemonė turėtų būti atitinkamai įskaičiuojama į dienos arba savaitės termino turtą;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad PRF gali investuoti į turtą, kurio terminai yra skirtingi, svarbu, kad investuotojai galėtų atskirti skirtingų kategorijų PRF. Todėl PRF turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikių investicijų PRF arba standartiniai PRF. Trumpalaikių investicijų PRF turi tikslą teikti grąžą, atitinkančią pinigų rinkos palūkanų normas, ir sykiu užtikrinti aukščiausią įmanomą investuotojų apsaugos lygį. Naudojant trumpą WAM ir WAL trumpalaikių investicijų PRF trukmės rizika ir kredito rizika išlieka nedidelės;

(40)

standartiniai PRF turi tikslą teikti šiek tiek didesnę grąžą, nei pinigų rinkos grąža, todėl jie investuoja į ilgesnio termino turtą. Kad gautų tokį geresnį rezultatą, standartiniams PRF turėtų būti leidžiama taikyti didesnes portfelio rizikos ribas, pavyzdžiui, ilgesnius WAM ir WAL;

(41)

pagal Direktyvos 2009/65/EB 84 straipsnį KIPVPS tipo PRF valdytojai turi galimybę laikinai sustabdyti išpirkimą išskirtiniais atvejais, kai tai reikalinga dėl susidariusių aplinkybių. Pagal Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnį ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 (9) 47 straipsnį AIF tipo PRF valdytojai gali naudoti specialiuosius susitarimus, kad išspręstų problemas, susijusias su fondo turto nelikvidumu;

(42)

siekiant užtikrinti tinkamą likvidumo valdymą, PRF turėtų nustatyti patikimą savo investuotojų pažinimo politiką ir procedūras. PRF valdytojo taikoma politika turėtų padėti suprasti pagrindinius PRF investuotojus, kad būtų galima numatyti, kada bus paraiškų išpirkti daug investicinių vienetų ar akcijų. Kad PRF išvengtų staigaus masinio išpirkimo atvejų, ypatingą dėmesį reikėtų skirti stambiems investuotojams, kuriems tenka didelė PRF turto dalis, pavyzdžiui, kai vienam investuotojui tenkanti dalis yra didesnė už tam tikrą dienos termino turto procentinę dalį. PRF valdytojas, kai įmanoma, turėtų nustatyti jo investuotojų tapatybę, net jei investuojama per kito asmens vardu atidarytas sąskaitas, portalus ar kitą netiesioginį pirkėją;

(43)

laikydamiesi rizikos ribojimo valdymo praktikos, PRF turėtų bent du kartus per metus atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Kai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad yra trūkumų, PRF valdytojas turėtų imtis veiksmų PRF patikimumui sustiprinti;

(44)

siekiant parodyti faktinę turto vertę, pirmenybė turėtų būti teikiama vertinimo rinkos kainomis vertinimo metodui. PRF valdytojui neturėtų būti leidžiama taikyti vertinimo pagal modelį, kai atliekant vertinimą rinkos kainomis gaunama patikima turto vertė, nes atliekant vertinimą pagal modelį gautas vertinimas paprastai yra ne toks tikslus. Paprastai numatoma, kad tokio turto kaip iždo ir savivaldybių vekseliai, vidutinės trukmės ar trumpalaikiai vekseliai vertę galima patikimai įvertinti rinkos kainomis. Kai vertinami komerciniai vekseliai ar indėlių sertifikatai, PRF valdytojas turėtų patikrinti, ar antrinėje rinkoje galima gauti tikslias kainas. Emitento siūloma atpirkimo kaina taip pat laikoma priimtinu komercinio vekselio vertės įverčiu. Tam tikrą turtą, pavyzdžiui, kai kurias nebiržines išvestines finansines priemones, kurių prekybos apimtis menka, dėl jo pobūdžio gali būti sunku įvertinti remiantis rinkos kainomis. Tais atvejais ir kai vertinimo rinkos kainomis metodas neužtikrina patikimo turto vertės nustatymo, PRF valdytojas turėtų nustatyti tikrąją vertę pasinaudodamas vertinimo pagal modelį metodu: pavyzdžiui, PRF valdytojas turėtų pasinaudoti rinkos duomenimis, tokiais kaip palyginamų emisijų ir palyginamų emitentų pajamingumas, arba diskontuoti grynųjų pinigų, kuriuos užtikrina tas turtas, srauto sumas. Vertinimo pagal modelį metodas grindžiamas finansiniais modeliais, siekiant nustatyti tikrąją turto vertę. Tokius modelius gali nustatyti, pavyzdžiui, pats PRF arba PRF gali naudotis esamais modeliais, kuriuos yra nustatę išoriniai asmenys, pavyzdžiui, duomenų pardavėjai;

(45)

valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF siekia išlaikyti investuoto kapitalo vertę ir sykiu užtikrinti aukšto lygio likvidumą. Daugumos valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF nustatyta investicinio vieneto ar akcijos grynoji turto vertė (GTV) yra, pavyzdžiui, 1 EUR, 1 USD arba 1 GBP už investicinį vienetą ar akciją, kai jie paskirsto pajamas investuotojams. Kiti valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF kaupia pajamas fondo GTV padidinti, sykiu išlaikydami pastovią tikrąją turto vertę;

(46)

siekiant atsižvelgti į valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF specifiką, tam tikro turto atveju derėtų jiems taip pat leisti naudoti tarptautiniu mastu pripažintą amortizuotos savikainos metodą, nustatytą pagal Sąjungos priimtus tarptautinius apskaitos standartus. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat stebimas skirtumas tarp investicinio vieneto ar akcijos pastovios GTV ir investicinio vieneto ar akcijos GTV, valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF taip pat turėtų apskaičiuoti savo turto vertę taikydami vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal modelį metodus;

(47)

kadangi PRF turėtų skelbti GTV, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į visus jo turto vertės pokyčius, skelbiama GTV turėtų būti suapvalinta daugiausia iki artimiausio bazinio punkto arba jo ekvivalento. Todėl, kai GTV skelbiama konkrečia valiuta (pavyzdžiui, 1 EUR), laipsniškas vertės pokytis turėtų būti parodomas kiekvieno 0,0001 EUR pokyčio atveju. Tuo atveju, kai GTV yra 100 EUR, laipsniškas vertės pokytis turėtų būti parodomas kiekvieno 0,01 EUR pokyčio atveju. Be to, jeigu PRF yra valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF arba mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF, PRF turėtų galėti skelbti pastovią GTV ir skirtumą tarp pastovios GTV ir GTV. Tuo atveju pastovi GTV apskaičiuojama suapvalinant GTV iki artimiausio cento, kai GTV yra 1 EUR (kiekvienas 0,01 EUR pokytis);

(48)

kad galėtų nepalankiausiomis rinkos sąlygomis sumažinti galimus investuotojų reikalavimus išpirkti jų investicinius vienetus ar akcijas, valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF ir mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF turėtų taikyti likvidumo mokesčių ir išpirkimo apribojimų nuostatas, siekdami užtikrinti investuotojų apsaugą ir išvengti pirmųjų padavusių paraiškas pranašumo įgijimo. Likvidumo mokesčiai turėtų tinkamai atitikti PRF likvidumo užtikrinimo sąnaudas ir neturėtų prilygti baudai, kuri kompensuotų kitų investuotojų dėl išpirkimo patiriamus nuostolius;

(49)

PRF teikiama išorės parama, kuria siekiama išlaikyti likvidumą arba stabilumą arba kuri de facto turi tokį poveikį, padidina riziką, kad neigiamas poveikis plis iš PRF sektoriaus į visą finansų sektorių. Tokią paramą teikiantys tretieji asmenys, įskaitant kredito įstaigas, kitas finansų įstaigas ar teisinius subjektus, priklausančius tai pačiai grupei kaip ir PRF, gali būti suinteresuoti ją teikti, nes turi ekonominių interesų, susijusių su PRF valdančia valdymo įmone, arba nori išvengti žalos savo reputacijai tuo atveju, jei jų vardas būtų siejamas su PRF žlugimu. Tie tretieji asmenys ne visada aiškiai įsipareigoja suteikti ar garantuoti paramą, todėl neaišku, ar tokia parama tikrai bus suteikta, kai PRF jos prireiks. Tomis aplinkybėmis dėl rėmėjų paramos teikimo vien savo nuožiūra padidėja netikrumas rinkos dalyviams dėl to, kas padengs PRF nuostolius, kai fondas jų turės. Dėl to netikrumo tikėtina, kad PRF dar labiau nukentės nuo masinio investicijų atsiėmimo finansinio nestabilumo laikotarpiu, kai pasireiškia didžiausia platesnio pobūdžio finansinė rizika ir kyla susirūpinimas dėl rėmėjų patikimumo ir jų gebėjimo teikti paramą susijusiems PRF. Dėl tų priežasčių išorės parama PRF turėtų būti uždrausta;

(50)

prieš investuodami į PRF, investuotojai turėtų būti aiškiai informuojami, ar PRF yra trumpalaikių investicijų, ar standartinis fondas, taip pat ar PRF yra valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF, mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ar kintamos grynosios turto vertės PRF. Kad investuotojas neturėtų klaidingų lūkesčių, visuose platinimo dokumentuose taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kad PRF nėra garantuotų investicijų priemonė. PRF taip pat turėtų kartą per savaitę investuotojams teikti tam tikrą kitą informaciją, įskaitant išskaidytus duomenis apie portfelio turto terminus, kredito profilį ir dešimt stambiausių PRF akcijų paketų;

(51)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti, stebėti ir reaguoti į riziką PRF rinkoje, PRF papildomai prie ataskaitų, kurių jau reikalaujama pagal Direktyvą 2009/65/EB arba Direktyvą 2011/61/ES, savo kompetentingoms institucijoms turėtų sąrašu pateikti išsamią informaciją apie PRF, įskaitant informaciją apie PRF tipą ir savybes, portfelio rodiklius ir portfelio turtą. Kompetentingos institucijos tuos duomenis turėtų rinkti nuosekliai visoje Sąjungoje, kad būtų galima gauti esminių žinių apie pagrindinius pokyčius PRF rinkoje. Kad būtų lengviau kolektyviai analizuoti galimą Sąjungos PRF rinkos poveikį, tokie duomenys turėtų būti perduodami Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (ESMA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10), kuri turėtų sukurti centrinę PRF duomenų bazę;

(52)

PRF kompetentinga institucija turėtų nuolat tikrinti, ar PRF pajėgus nuolat laikytis šio reglamento. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, įskaitant galimybę skirti tam tikras sankcijas ir taikyti priemones, būtini tam, kad jos galėtų vykdyti savo funkcijas pagal šį reglamentą. Tie įgaliojimai turėtų nedaryti poveikio įgaliojimams, suteiktiems pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES. KIPVPS arba AIF kompetentingos institucijos taip pat turėtų tikrinti, ar visi kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems būdingos PRF savybės ir kurie šio reglamento įsigaliojimo metu yra veikiantys, laikosi reikalavimų;

(53)

siekiant išsamiau nustatyti techninius šio reglamento aspektus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių atveju taikytinų paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo kriterijų kryžminės nuorodos taikymo, turtui taikytinų kiekybinių ir kokybinių likvidumo ir kredito kokybės reikalavimų nustatymo ir kredito kokybės vertinimo kriterijų nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, visi dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios rengia deleguotuosius aktus, posėdžiuose;

(54)

Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti techninius įgyvendinimo standartus. ESMA turėtų būti pavesta parengti ir Komisijai pateikti techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl ataskaitos, kurioje kompetentingoms institucijoms pateikiama informacija apie PRF, šablono;

(55)

ESMA turėtų turėti galimybę pagal šį reglamentą naudotis visais įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES. Jai taip pat pavedama parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(56)

ne vėliau kaip 2022 m. liepos 21 d. Komisija turėtų atlikti šio reglamento peržiūrą. Per tą peržiūrą derėtų atsižvelgti į taikant šį reglamentą įgytą patirtį ir išanalizuoti poveikį įvairiems su PRF susijusiems ekonominiams aspektams. Taip pat reikėtų atsižvelgti į poveikį investuotojams, PRF ir PRF valdytojams Sąjungoje. Be to, reikėtų įvertinti, kokį vaidmenį atlieka PRF valstybių narių išleistų ar garantuotų skolos vertybinių popierių pirkimo aspektu, sykiu atsižvelgiant į specifines tokių skolos vertybinių popierių ypatybes, nes jiems tenka itin svarbus vaidmuo valstybių narių finansavimo srityje. Per peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (12) 509 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą, šio reglamento poveikį trumpalaikio finansavimo rinkoms ir tarptautinio masto reguliavimo pokyčius. Ne vėliau kaip 2022 m. liepos 21 d. Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl galimybių nustatyti 80 % ES valdžios sektoriaus skolos kvotą, nes ES trumpalaikių valdžios sektoriaus skolos priemonių emisijas reglamentuoja Sąjungos teisės aktai, taigi, rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros požiūriu būtų pateisinama joms teikti pirmenybę prieš ne ES valdžios sektoriaus skolos priemones. Kadangi šiuo metu ES trumpalaikių valdžios sektoriaus skolos priemonių labai mažai ir yra daug netikrumo dėl naujai įsteigtų mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF vystymosi, Komisija turėtų peržiūrėti 80 % ES valdžios sektoriaus skolos kvotos nustatymo perspektyvas ne vėliau kaip 2022 m. liepos 21 d., įvertinti, ar mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF modelis tapo tinkama alternatyva ne ES valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF;

(57)

šiame reglamente numatytos naujos suderintos PRF taisyklės turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (13) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (14).

(58)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti, kad PRF visoje Sąjungoje būtų taikomi vienodi rizikos ribojimo, valdymo ir skaidrumo reikalavimai, sykiu visapusiškai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pusiausvyrą tarp PRF saugumo ir patikimumo, veiksmingo pinigų rinkos veikimo ir įvairių suinteresuotųjų subjektų sąnaudų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(59)

šiame reglamente numatytose naujose vienodose PRF taisyklėse paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač vartotojų apsaugos, laisvės užsiimti verslu ir asmens duomenų apsaugos. Naujos vienodos PRF taisyklės turėtų būti taikomos vadovaujantis tomis teisėmis ir principais,

a)

kuriems reikia leidimo vykdyti KIPVPS veiklą arba kurie turi KIPVPS leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB, arba kurie yra AIF pagal Direktyvą 2011/61/ES;

b)

kurie investuoja į trumpalaikį turtą ir

c)

kurie turi atskirų ar bendrų tikslų teikti grąžą, atitinkančią pinigų rinkos palūkanų normas, arba išlaikyti investicijos vertę.

a)

kuris siekia išlaikyti nepakitusią investicinio vieneto ar akcijos grynąją turto vertę (GTV);

b)

kai fondo pajamos sukaupiamos kiekvieną dieną ir gali būti išmokamos investuotojui arba būti panaudotos tam, kad būtų įsigyta daugiau fondo investicinių vienetų ar akcijų;

c)

kai turtas paprastai vertinamas amortizuotos savikainos metodu ir kai GTV suapvalinama iki artimiausio procentinio punkto arba jo ekvivalento tam tikra valiuta, ir

d)

kuris investuoja bent 99,5 % savo turto į 17 straipsnio 7 dalyje nurodytas priemones, 17 straipsnio 7 dalyje nurodytomis valdžios sektoriaus skolos priemonėmis užtikrintus atvirkštinio atpirkimo sandorius ir į grynuosius pinigus;

a)

KIPVPS atveju – KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, paskirta pagal Direktyvos 2009/65/EB 97 straipsnį;

b)

ES AIF atveju – AIF buveinės valstybės narės, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies p punkte, kompetentinga institucija;

c)

ne ES AIF atveju – viena iš šių institucijų:

a)

bet kurios sandorio šalies vykdomą pardavimą pagal atpirkimo sandorį, kai viena šalis yra sutikusi kitai šaliai parduoti vertybinį popierių nustatyta kaina, tai kitai šaliai prisiėmus įsipareigojimą tą vertybinį popierių vėliau parduoti sandorio šaliai kita nustatyta kaina, arba

b)

ateities sandorio ar kito išvestinių finansinių priemonių sandorio sudarymą, kai susitariama tam tikrą datą ateityje parduoti vertybinius popierius nustatyta kaina;

a)

kintamos grynosios turto vertės PRF;

b)

valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF;

c)

mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF.

a)

PRF taisykles arba steigimo dokumentus, įskaitant informaciją, kurio tipo iš 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tipų PRF jis yra;

b)

PRF valdytojo identifikavimo duomenis;

c)

depozitoriumo identifikavimo duomenis;

d)

PRF aprašą arba kitą investuotojams teikiamą informaciją apie PRF;

e)

tvarkos ir procedūrų, būtinų siekiant laikytis II–VII skyriuose nurodytų reikalavimų, aprašą arba kitą informaciją apie jas;

f)

bet kokią kitą informaciją ar dokumentus, kurių prašo PRF kompetentinga institucija, kad patikrintų, ar vykdomi šio reglamento reikalavimai.

a)

rašytinį susitarimą su depozitoriumu;

b)

informaciją apie delegavimo susitarimus, susijusius su AIF portfelio ir rizikos valdymu ir administravimu;

c)

informaciją apie AIF tipo PRF, kuriuos AIFV valdo ar ketina valdyti, investavimo strategijas, rizikos profilį ir kitas savybes.

a)

AIFV nesilaiko šio reglamento;

b)

AIFV nesilaiko Direktyvos 2011/61/ES;

c)

AIFV neturi savo kompetentingos institucijos leidimo valdyti PRF;

d)

AIFV nepateikė 2 dalyje nurodytų dokumentų.

a)

pinigų rinkos priemones, įskaitant finansines priemones, kurias atskirai ar drauge išleido arba garantavo Sąjunga, valstybių narių nacionalinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos arba centriniai bankai, Europos Centrinis Bankas, Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, Europos stabilumo mechanizmas, Europos finansinio stabilumo fondas, trečiosios valstybės centrinės valdžios institucija ar centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas ar bet kuri kita atitinkama tarptautinė finansų įstaiga ar organizacija, kuriai priklauso viena ar daugiau valstybių narių;

b)

reikalavimus atitinkančias pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir turtu užtikrintus komercinius vekselius;

c)

indėlius kredito įstaigose;

d)

išvestines finansines priemones;

e)

atpirkimo sandorius, kurie tenkina 14 straipsnyje išdėstytas sąlygas;

f)

atvirkštinio atpirkimo sandorius, kurie tenkina 15 straipsnyje išdėstytas sąlygas;

g)

kitų PRF investicinius vienetus ar akcijas.

a)

investavimu į kitą turtą, nei nurodyta 1 dalyje;

b)

skolintų vertybinių popierių pardavimu, kai parduodamos bet kurios iš šių priemonių: pinigų rinkos priemonės, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės, turtu užtikrinti komerciniai vekseliai ir kitų PRF investiciniai vienetai ar akcijos;

c)

tiesioginės ar netiesioginės pozicijos akcijų arba biržos prekių atžvilgiu įgijimu, įskaitant per išvestines finansines priemones, jų sertifikatus, jomis pagrįstus indeksus ar kitais būdais ar priemonėmis, dėl kurių susidarytų tokia pozicija;

d)

vertybinių popierių skolinimo sandorių ar vertybinių popierių skolinimosi sandorių arba bet kokių kitų sandorių, kuriais būtų susaistomas PRF turtas, sudarymu;

e)

grynųjų pinigų skolinimusi ir skolinimu.

a)

ji priklauso vienai iš pinigų rinkos priemonių kategorijų, nurodytų Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalies a, b, c arba h punkte;

b)

jai būdinga viena iš šių dviejų savybių:

c)

pinigų rinkos priemonės emitentas ir pinigų rinkos priemonės kokybė teigiamai įvertinti pagal 19–22 straipsnius;

d)

jeigu PRF investuoja į pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ar turtu užtikrintus komercinius vekselius, PRF taikomi 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

a)

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 (16) 13 straipsnyje nurodyta pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė;

b)

pagal turtu užtikrintų komercinių vekselių programą išleistas turtu užtikrintas komercinis vekselis:

c)

yra paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė arba turtu užtikrintas komercinis vekselis.

a)

1 dalies a punkte nurodytų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių galutinis išpirkimo terminas jos emisijos metu yra dveji metai ar trumpesnis, o laikotarpis, likęs iki kito palūkanų normos perskaičiavimo dienos, yra 397 dienos arba trumpesnis;

b)

1 dalies b ir c punktuose nurodytų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ar turtu užtikrintų komercinių vekselių galutinis išpirkimo terminas jų emisijos metu arba likutinis terminas yra 397 dienos arba trumpesnis;

c)

1 dalies a ir c punktuose nurodytos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra amortizacinės priemonės ir jų WAL yra dveji metai arba trumpesnė.

a)

1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių galutinis išpirkimo terminas arba likutinis terminas yra dveji metai arba trumpesnis, o laikotarpis, likęs iki kito palūkanų normos perskaičiavimo dienos, yra 397 dienos arba trumpesnis;

b)

1 dalies a ir c punktuose nurodytos pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės yra amortizacinės priemonės ir jų WAL yra dveji metai arba trumpesnė.

a)

reikalavimus, susijusius su pakeitimo vertybiniais popieriais paprastumu, įskaitant pakeitimo priemonių tikrojo pardavimo užtikrinimą ir pozicijų garantavimo standartų laikymąsi;

b)

reikalavimus, susijusiu su pakeitimo vertybiniais popieriais standartizavimu, įskaitant rizikos išlaikymo reikalavimus;

c)

reikalavimus, susijusius su pakeitimo vertybiniais popieriais skaidrumu, įskaitant informacijos teikimą potencialiems investuotojams;

d)

turtu užtikrintų komercinių vekselių atveju (papildomai prie a, b ir c punktų reikalavimų) reikalavimus, susijusius su rėmėju ir rėmėjo parama turtu užtikrintų komercinių vekselių programai.

a)

indėlis yra išmokamas pareikalavus arba jį galima atsiimti bet kuriuo metu;

b)

indėlio terminas yra ne ilgesnis kaip 12 mėnesių;

c)

kredito įstaigos registruotoji buveinė yra valstybėje narėje arba, jeigu kredito įstaigos registruotoji buveinė yra trečiojoje valstybėje, jai taikomos rizikos ribojimo taisyklės, laikomos lygiavertėmis Sąjungos teisės aktuose nustatytoms taisyklėms, laikantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 107 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

a)

išvestinės finansinės priemonės bazinė priemonė yra palūkanų normos, valiutų keitimo kursai, valiutos arba vienos iš šių kategorijų indeksai;

b)

išvestinė finansinė priemonė naudojama tik siekiant apsidrausti nuo palūkanų normos arba valiutos kurso rizikos, būdingos kitoms PRF investicijoms;

c)

nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių šalys yra įstaigos, kurioms yra taikomas rizikos ribojimo principais pagrįstas reguliavimas ir priežiūra ir kurios priklauso PRF kompetentingos institucijos patvirtintoms kategorijoms;

d)

nebiržinės išvestinės finansinės priemonės kasdien patikimai ir patikrinamai įvertinamos ir PRF iniciatyva jos gali būti bet kada parduotos, likviduotos arba jų pozicija gali būti bet kada uždaryta įskaitymo sandoriu už jų tikrą vertę.

a)

tokie sandoriai sudaromi ne nuolat ir ne ilgesniam nei septynių darbo dienų laikotarpiui, turint vienintelį tikslą valdyti likvidumą ir neturint kitų investavimo tikslų, nei nurodyti c punkte;

b)

sandorio šaliai, priimančiai PRF perduotą turtą kaip užstatą pagal atpirkimo sandorį, draudžiama parduoti, investuoti, įkeisti ar kitaip perduoti tą turtą be išankstinio PRF sutikimo;

c)

PRF pagal atpirkimo sandorį gaunami grynieji pinigai gali būti:

d)

grynųjų pinigų, kuriuos PRF gavo pagal atpirkimo sandorį, suma neviršija 10 % jo turto;

e)

PRF turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sandorį apie tai iš anksto pranešęs ne daugiau kaip prieš dvi darbo dienas.

a)

PRF turi teisę bet kuriuo metu nutraukti sandorį apie tai iš anksto pranešęs ne daugiau kaip prieš dvi darbo dienas;

b)

pagal atvirkštinio atpirkimo sandorį gauto turto rinkos vertė visada yra bent lygi sumokėtų grynųjų pinigų vertei.

a)

priemones išleido arba garantavo Sąjunga, valstybės narės centrinės valdžios institucija arba centrinis bankas, Europos Centrinis Bankas, Europos investicijų bankas, Europos stabilumo mechanizmas arba Europos finansinio stabilumo fondas, jeigu gautas teigiamas įvertinimas pagal 19–22 straipsnius;

b)

priemones išleido arba garantavo trečiosios šalies centrinės valdžios institucija arba centrinis bankas, jeigu gautas teigiamas įvertinimas pagal 19–22 straipsnius.

a)

pagal tikslinio PRF taisykles arba steigimo dokumentus ne daugiau kaip 10 % viso jo turto gali būti investuota į kitų PRF investicinius vienetus ar akcijas;

b)

tikslinis PRF neturi įsigyjančiojo PRF investicinių vienetų ar akcijų.

a)

tikslinis PRF turi veiklos leidimą pagal šį reglamentą;

b)

jeigu tikslinį PRF tiesiogiai arba pagal įgaliojimą valdo ta pati valdymo įmonė, kuri valdo įsigyjantįjį PRF, arba kita įmonė, su kuria įsigyjančiojo PRF valdytoją sieja bendras valdymas arba kontrolė, arba esminė tiesioginė arba netiesioginė akcinė nuosavybė, tikslinio PRF valdytojas arba ta kita įmonė negali imti pasirašymo arba išpirkimo mokesčių už įsigyjančiojo PRF investicijas į tikslinio PRF investicinius vienetus ar akcijas;

c)

jeigu PRF į kitų PRF investicinius vienetus ir akcijas investuoja bent 10 % savo turto:

a)

PRF investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik pagal darbuotojų santaupų sistemą, kurią reglamentuoja nacionalinė teisė ir pagal kurią investuoja tik fiziniai asmenys;

b)

pagal a punkte nurodytą darbuotojų santaupų sistemą investuotojams leidžiama atsiimti investicijas tik išpirkimo ribojimo sąlygomis, nustatytomis nacionalinėje teisėje, pagal kurias išperkama tik tam tikromis aplinkybėmis, nesusijusiomis su rinkos pokyčiais.

a)

PRF investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik pagal darbuotojų santaupų sistemą, kurią reglamentuoja nacionalinė teisė ir pagal kurią investuoja tik fiziniai asmenys;

b)

pagal a punkte nurodytą darbuotojų santaupų sistemą investuotojams leidžiama atsiimti investicijas tik išpirkimo ribojimo sąlygomis, nustatytomis nacionalinėje teisėje, pagal kurias išperkama tik tam tikromis aplinkybėmis, nesusijusiomis su rinkos pokyčiais.

a)

5 % savo turto į to paties subjekto išleistas pinigų rinkos priemones, pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir turtu užtikrintus komercinius vekselius;

b)

10 % savo turto į toje pačioje kredito įstaigoje padėtus indėlius, nebent valstybės narės, kurioje yra PRF buveinė, bankų sektoriaus struktūra yra tokia, kad nepakanka perspektyvių kredito įstaigų, kad būtų galima vykdyti diversifikavimo reikalavimą, ir ekonominiu požiūriu PRF neracionalu padėti indėlį kitoje valstybėje narėje – tokiu atveju PRF gali į indėlius toje pačioje kredito įstaigoje investuoti iki 15 % savo turto.

a)

investicijų į to subjekto išleistas pinigų rinkos priemones, pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir turtu užtikrintus komercinius vekselius;

b)

į tą subjektą įneštų indėlių;

c)

nebiržinių išvestinių finansinių priemonių, dėl kurių susidaro sandorio šalies rizikos pozicija to subjekto atžvilgiu.

a)

PRF turi pinigų rinkos priemonių bent iš šešių skirtingų emitento emisijų;

b)

PRF investicija į pinigų rinkos priemones iš tos pačios emisijos neviršija daugiausiai 30 % jo turto;

c)

PRF fondo taisyklėse ar steigimo dokumente aiškiai nurodomos visos pirmoje pastraipoje nurodytos valdžios institucijos, įstaigos ar organizacijos, atskirai ar drauge išduodančios pinigų rinkos priemones, į kurias PRF ketina investuoti daugiau kaip 5 % savo turto, ar už jas garantuojančios;

d)

PRF į savo prospektą ir rinkodaros pranešimus įtraukia aiškų pareiškimą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į tai, kad pasinaudojama šia nukrypti leidžiančia nuostata, ir nurodomos visos pirmoje pastraipoje nurodytos valdžios institucijos, įstaigos ar organizacijos, atskirai ar drauge išduodančios pinigų rinkos priemones, į kurias PRF ketina investuoti daugiau nei 5 % savo turto, ar už jas garantuojančios.

a)

nustatoma veiksminga tvarka, siekiant gauti ir atnaujinti svarbią informaciją apie emitentą ir priemonės savybes;

b)

priimamos ir įgyvendinamos tinkamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad vidinis kredito kokybės vertinimas būtų pagrįstas išsamia prieinamos ir aktualios informacijos analize ir apimtų visus svarbius veiksnius, turinčius įtakos emitento kreditingumui ir priemonės kredito kokybei;

c)

vidinio kredito kokybės vertinimo procedūra nuolat stebima ir visi kredito kokybės vertinimai peržiūrimi bent kartą per metus;

d)

be to, kad, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 5a straipsnyje, negali būti mechaniškai pernelyg kliaujamasi išorės reitingais, PRF valdytojas iš naujo atlieka pinigų rinkos priemonių, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir turtu užtikrintų komercinių vekselių kredito kokybės vertinimą, jeigu yra esminių pasikeitimų, kurie galėtų turėti įtakos esamam priemonės vertinimui;

e)

PRF valdytojas peržiūri kredito kokybės vertinimo metodikas bent kartą per metus, siekdamas nustatyti, ar jos tebėra tinkamos esamam portfeliui ir išorės sąlygoms, ir perduoda peržiūros rezultatus PRF valdytojo kompetentingai institucijai. Jeigu PRF valdytojas aptinka kredito kokybės vertinimo metodikos arba jos taikymo klaidų, jis nedelsdamas tas klaidas ištaiso;

f)

pasikeitus vidinio kredito kokybės vertinimo procedūroje naudojamoms metodikoms, modeliams ar pagrindinėms prielaidoms, PRF valdytojas kuo skubiau peržiūri visus su tais pokyčiais susijusius vidinius kredito kokybės vertinimus.

a)

kiekybinį emitento kredito rizikos ir santykinės emitento įsipareigojimų nevykdymo ir priemonės rizikos vertinimą;

b)

kokybinius priemonės emitento vertinimo rodiklius, įskaitant makroekonominę padėtį ir padėtį finansų rinkoje;

c)

trumpalaikį pinigų rinkos priemonių pobūdį;

d)

turto, prie kurio priskiriama priemonė, kategoriją;

e)

emitento tipą, išskiriant bent šiuos emitentų tipus: nacionalinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos, finansų bendrovės ir ne finansų bendrovės;

f)

struktūrizuotų finansinių priemonių atveju – struktūrizuotam finansiniam sandoriui būdingą operacinę ir sandorio šalies riziką, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju – emitento kredito riziką, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės struktūrą ir bazinio turto kredito riziką;

g)

priemonės likvidumo profilį.

a)

išsami informacija apie vidinio kredito kokybės vertinimo procedūros struktūrą ir veikimą, pateikiama tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos galėtų suprasti kredito kokybės vertinimą ir įvertinti jo tinkamumą;

b)

kredito kokybės vertinimo, PRF valdytojo kredito kokybės vertinimo peržiūros kriterijų ir peržiūros dažnumo pasirinkimo principai ir pagrindžiamoji analizė;

c)

visi esminiai vidinio kredito kokybės vertinimo procedūros pakeitimai, įskaitant tokių pakeitimų priežastis;

d)

vidinio kredito kokybės vertinimo procedūros organizavimas ir vidaus kontrolės struktūra;

e)

išsamūs ankstesni vidinio priemonių, emitentų ir, jei taikoma, pripažintų garantų kredito kokybės vertinimo duomenys;

f)

už vidinio kredito kokybės vertinimo procedūrą atsakingas asmuo arba asmenys.

a)

kredito kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo kriterijus, kaip nurodyta 19 straipsnio 3 dalyje;

b)

kiekybinio emitento kredito rizikos ir santykinės emitento įsipareigojimų nevykdymo ir priemonės rizikos vertinimo kriterijus, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalies a punkte;

c)

20 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų kokybinių priemonės emitento vertinimo rodiklių nustatymo kriterijus;

d)

19 straipsnio 4 dalies d punkte nurodytos esminio pasikeitimo sąvokos reikšmę.

a)

jo portfelio WAM yra ne ilgesnis kaip 60 dienų;

b)

jo portfelio WAL yra ne ilgesnė kaip 120 dienų, laikantis antros ir trečios pastraipų;

c)

mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF atveju bent 10 % PRF turto sudaro dienos termino turtas, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti per vieną darbo dieną nuo išankstinio pranešimo dienos, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti per vieną darbo dieną nuo išankstinio pranešimo dienos. Mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF neįsigyja jokio kito turto, išskyrus dienos termino turtą, jeigu dėl tokio įsigijimo tokio PRF investicijos į dienos termino turtą sudarytų mažiau nei 10 % jo portfelio;

d)

trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF atveju bent 7,5 % PRF turto sudaro dienos termino turtas, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti per vieną darbo dieną nuo išankstinio pranešimo dienos, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti per vieną darbo dieną nuo išankstinio pranešimo dienos. Trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF neįsigyja jokio kito turto, išskyrus dienos termino turtą, jeigu dėl tokio įsigijimo tokio PRF investicijos į dienos termino turtą sudarytų mažiau nei 7,5 % jo portfelio;

e)

mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF atveju bent 30 % PRF turto sudaro savaitės termino turtas, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti per penkias darbo dienas nuo išankstinio pranešimo dienos, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti per penkias darbo dienas nuo išankstinio pranešimo dienos. Mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF neįsigyja jokio kito turto, išskyrus savaitės termino turtą, jeigu dėl tokio įsigijimo tokio PRF investicijos į savaitės termino turtą sudarytų mažiau nei 30 % jo portfelio;

f)

trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF atveju bent 15 % PRF turto sudaro savaitės termino turtas, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti per penkias darbo dienas nuo išankstinio pranešimo dienos, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti per penkias darbo dienas nuo išankstinio pranešimo dienos. Trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF neįsigyja jokio kito turto, išskyrus savaitės termino turtą, jeigu dėl tokio įsigijimo tokio PRF investicijos į savaitės termino turtą sudarytų mažiau nei 15 % jo portfelio;

g)

atliekant e punkte nurodytus skaičiavimus, į mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF ir valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF savaitės termino turtą galima taip pat įtraukti 17 straipsnio 7 dalyje nurodytas priemones, kurios yra labai likvidžios, gali būti išpirktos ir už jas gali būti atsiskaityta per vieną darbo dieną ir kurių likutinis terminas ne ilgesnis kaip 190 dienų, neviršijant 17,5 % PRF turto ribos;

h)

atliekant f punkte nurodytus skaičiavimus, kitų PRF pinigų rinkos priemonės arba investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukti į trumpalaikių investicijų kintamos grynosios turto vertės PRF savaitės termino turtą, neviršijant 7,5 % PRF turto ribos, jeigu jie gali būti išpirkti ir už juos gali būti atsiskaityta per penkias darbo dienas.

i)

trumpalaikių investicijų PRF gali laisvai pasinaudoti pasirinkimo parduoti teise pasirinkimo parduoti sandorio įvykdymo dieną;

ii)

pasirinkimo parduoti sandorio vykdymo kaina yra artima numatytai priemonės kainai pasirinkimo parduoti sandorio įvykdymo dieną;

iii)

trumpalaikių investicijų PRF investavimo strategija leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog atėjus pasirinkimo parduoti sandorio įvykdymo dienai tas sandoris bus įvykdytas.

i)

sutartyje nurodytu tokių priemonių amortizacijos profiliu;

ii)

bazinio turto, užtikrinančio tokių priemonių išpirkimui skirtų grynųjų pinigų srautus, amortizacijos profiliu.

a)

jo portfelio WAM bet kuriuo metu yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai;

b)

jo portfelio WAL bet kuriuo metu yra ne ilgesnė kaip 12 mėnesių, laikantis antros ir trečios pastraipų.

c)

bent 7,5 % PRF turto sudaro dienos termino turtas, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti per vieną darbo dieną nuo išankstinio pranešimo dienos, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti per vieną darbo dieną nuo išankstinio pranešimo dienos. Standartinis PRF neįsigyja jokio kito turto, išskyrus dienos termino turtą, jeigu dėl tokio įsigijimo tokio PRF investicijos į dienos termino turtą sudarytų mažiau nei 7,5 % jo portfelio;

d)

bent 15 % PRF turto sudaro savaitės termino turtas, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kuriuos galima nutraukti per penkias darbo dienas nuo išankstinio pranešimo dienos, arba grynieji pinigai, kuriuos galima atsiimti per penkias darbo dienas nuo išankstinio pranešimo dienos. Standartinis PRF neįsigyja jokio kito turto, išskyrus savaitės termino turtą, jeigu dėl tokio įsigijimo tokio PRF investicijos į savaitės termino turtą sudarytų mažiau nei 15 % jo portfelio;

e)

atliekant d punkte nurodytus skaičiavimus, kitų PRF pinigų rinkos priemonės arba investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukti į savaitės termino turtą, neviršijant 7,5 % PRF turto ribos, jeigu jie gali būti išpirkti ir už juos gali būti atsiskaityta per penkias darbo dienas.

i)

standartinis PRF gali laisvai pasinaudoti pasirinkimo parduoti teise pasirinkimo parduoti sandorio įvykdymo dieną;

ii)

pasirinkimo parduoti sandorio vykdymo kaina yra artima numatytai priemonės kainai pasirinkimo parduoti sandorio įvykdymo dieną;

iii)

standartinio PRF investavimo strategija leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog atėjus pasirinkimo parduoti sandorio įvykdymo dienai tas sandoris bus įvykdytas.

i)

sutartyje nurodytu tokių priemonių amortizacijos profiliu;

ii)

bazinio turto, užtikrinančio tokių priemonių išpirkimui skirtų grynųjų pinigų srautus, amortizacijos profiliu.

a)

atpažįstamus investuotojo grynųjų pinigų poreikių modelius, įskaitant ciklinius PRF akcijų skaičiaus pokyčius;

b)

įvairių investuotojų nenorą rizikuoti;

c)

koreliacijos arba glaudžių ryšių tarp įvairių PRF investuotojų mastą.

a)

hipotetinius PRF portfelyje turimo turto likvidumo lygio pokyčius;

b)

hipotetinius PRF portfelyje turimo turto kredito rizikos lygio pokyčius, įskaitant kredito įvykius ir reitingų įvykius;

c)

hipotetinius palūkanų normų ir valiutų kursų pokyčius;

d)

hipotetinius išpirkimo lygius;

e)

hipotetinį indeksų, su kuriais susietos portfelio vertybinių popierių palūkanų normos, skirtumų padidėjimą ar sumažėjimą;

f)

hipotetinius makrolygio sisteminius sukrėtimus, turinčius įtakos visai ekonomikai.

a)

PRF turtas vertinamas taikant atsargesnes siūlomas pirkimo ir pardavimo kainas, nebent turto priemonės pozicija gali būti uždaryta vidutine rinkos kaina;

b)

naudojami tik kokybiški rinkos duomenys; tokie duomenys vertinami pagal visus šiuos veiksnius:

a)

to turto apimtį ir apyvartą rinkoje;

b)

emisijos dydį ir emisijos dalį, kurią PRF planuoja pirkti ar parduoti;

c)

su turtu susijusią rinkos riziką, palūkanų normos riziką ir kredito riziką.

a)

valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF investicinių vienetų ar akcijų emisijos arba išpirkimo kaina gali būti lygi PRF investicinio vieneto ar akcijos pastoviai GTV;

b)

mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF investicinių vienetų ar akcijų emisijos ar išpirkimo kaina gali būti lygi to PRF investicinio vieneto ar akcijos pastoviai GTV, tačiau tik tuo atveju, jei investicinio vieneto ar akcijos pastovi GTV, apskaičiuota pagal 32 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, nesiskiria nuo investicinio vieneto ar akcijos GTV, apskaičiuotos pagal 30 straipsnį, daugiau kaip 20 bazinių punktų.

a)

kai savaitės termino turto procentinė dalis, nustatyta 24 straipsnio 1 dalies e punkte, sumažėja tiek, kad nebesudaro 30 % viso valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF arba mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF turto ir grynoji kasdieninio išpirkimo vertė per vieną darbo dieną viršija 10 % viso turto, valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF arba mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF valdytojas nedelsdamas apie tai informuoja PRF valdybą, o valdyba atlieka dokumentais įforminamą padėties vertinimą, siekdama nustatyti tinkamą veiksmų kryptį, atsižvelgdama į investuotojų interesus, ir nusprendžia, ar taikyti vieną ar daugiau šių priemonių:

b)

kai savaitės termino turto procentinė dalis, nustatyta 24 straipsnio 1 dalies e punkte, sumažėja tiek, kad nebesudaro 10 % viso valdžios sektoriaus skolos pastovios grynosios turto vertės PRF arba mažo kintamumo grynosios turto vertės PRF turto, PRF valdytojas nedelsdamas apie tai informuoja PRF valdybą, o valdyba atlieka dokumentais įforminamą padėties vertinimą ir, remdamasi tuo vertinimu ir atsižvelgdama į investuotojų interesus, taiko vieną ar daugiau toliau nurodytų priemonių, dokumentais pagrįsdama savo pasirinkimą:

a)

pinigų injekcijas iš trečiojo asmens;

b)

atvejus, kai trečiasis asmuo įsigyja PRF turto už pernelyg didelę kainą;

c)

atvejus, kai trečiasis asmuo įsigyja PRF investicinių vienetų ar akcijų tam, kad užtikrintų fondo likvidumą;

d)

trečiojo asmens bet kokios rūšies tiesioginės ar netiesioginės garantijos, laidavimo ar patvirtinimo rašto PRF naudai suteikimą;

e)

bet kokius trečiojo asmens veiksmus, kurių tiesioginis arba netiesioginis tikslas yra išlaikyti PRF likvidumo profilį ir investicinio vieneto ar akcijos GTV.

a)

PRF portfelio pasiskirstymą pagal turto terminus;

b)

PRF kredito profilį;

c)

PRF WAM ir WAL;

d)

išsamią informaciją apie dešimt stambiausių PRF investicinių vienetų ar akcijų paketų, įskaitant jų turėtojų pavardę ar pavadinimą, šalį, terminą ir turto tipą, ir, kai sudaromi atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai, sandorio šalį;

e)

bendrą PRF turto vertę;

f)

PRF grynąjį pajamingumą.

a)

kad PRF nereiškia garantuotos investicijos;

b)

kad investicijos į PRF skiriasi nuo investicijų į indėlius, visų pirma nurodant riziką, kad į PRF investuota pagrindinė suma gali keistis;

c)

kad PRF nesikliauja išorės parama, siekdamas užtikrinti PRF likvidumą arba stabilizuoti investicinio vieneto ar akcijos GTV;

d)

kad pagrindinės investuotos sumos praradimo rizika tenka investuotojui.

a)

PRF tipą ir savybes;

b)

portfelio rodiklius, tokius kaip bendra turto vertė, GTV, WAM, WAL, turto pasiskirstymas pagal terminus, likvidumas ir pajamingumas;

c)

testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir, jei taikytina, siūlomą veiksmų planą;

d)

informaciją apie PRF portfelyje turimą turtą, įskaitant:

e)

informaciją apie PRF įsipareigojimus, įskaitant:

a)

apie visus įvykius, kai turto, vertinamo taikant amortizuotos savikainos metodą pagal 29 straipsnio 7 dalies pirmą pastraipą, kaina skiriasi nuo to turto kainos, apskaičiuotos pagal 29 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, daugiau kaip 10 bazinių punktų;

b)

visus įvykius, kai investicinio vieneto ar akcijos pastovi GTV, apskaičiuota pagal 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriasi nuo investicinio vieneto ar akcijos GTV, apskaičiuotos pagal 30 straipsnį, daugiau kaip 20 bazinių punktų;

c)

visus įvykius, kai susidaro 34 straipsnio 3 dalyje minima padėtis, ir priemones, kurių valdyba imasi pagal 34 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

a)

reikalauti leisti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

b)

reikalauti iš PRF ar PRF valdytojo nedelsiant pateikti informaciją;

c)

reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su PRF ar PRF valdytojo veikla;

d)

atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus iš anksto;

e)

imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad PRF ar PRF valdytojas nuolat laikytųsi šio reglamento reikalavimų;

f)

pateikti nurodymą, siekiant užtikrinti, kad PRF ar PRF valdytojas laikytųsi šio reglamento reikalavimų ir nebedarytų jokių veiksmų, kuriais galėtų pažeisti šį reglamentą.

a)

nesilaiko turto sudėties reikalavimų, pažeisdamas 9–16 straipsnius;

b)

nesilaiko portfelio reikalavimų, pažeisdamas 17, 18, 24 ar 25 straipsnį;

c)

gavo veiklos leidimą pateikęs neteisingą informaciją arba kitais neteisėtais būdais, pažeisdamas 4 ar 5 straipsnį;

d)

naudoja nuorodą „pinigų rinkos fondas“, „PRF“ (angl. MMF) arba kitą nuorodą, kuri leidžia suprasti, kad KIPVPS ar AIF yra PRF, pažeisdamas 6 straipsnį;

e)

nesilaiko vidinio kredito kokybės vertinimo reikalavimų, pažeisdamas 19 ar 20 straipsnį;

f)

nesilaiko valdymo, dokumentų ar skaidrumo reikalavimų, pažeisdamas 21, 23, 26, 27, 28 ar 36 straipsnį;

g)

nesilaiko turto vertinimo reikalavimų, pažeisdamas 29, 30, 31, 32, 33 ar 34 straipsnį.

a)

imasi priemonių siekdama užtikrinti, kad PRF ar PRF valdytojas laikytųsi atitinkamų nuostatų;

b)

panaikina pagal 4 arba 5 straipsnį išduotą veiklos leidimą.

a)

išanalizuojama taikant šį reglamentą įgyta patirtis, poveikis investuotojams, PRF ir PRF valdytojams Sąjungoje;

b)

įvertinamas PRF vaidmuo perkant valstybių narių išleistus arba garantuotus skolos vertybinius popierius;

c)

atsižvelgiama į specifines valstybių narių išleistų ar garantuotų skolos vertybinių popierių savybes ir šių skolos vertybinių popierių vaidmenį finansuojant valstybes nares;

d)

atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 509 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą;

e)

atsižvelgiama į šio reglamento poveikį trumpalaikio finansavimo rinkoms;

f)

atsižvelgiama į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius.

30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/46

I ANTRAŠTINĖ

I skyrius

II skyrius

1 skirsnis

2 skirsnis

III skyrius

1 skirsnis

2 skirsnis

3 skirsnis

4 skirsnis

IV skyrius

1 skirsnis

2 skirsnis

3 skirsnis

4 skirsnis

5 skirsnis

6 skirsnis

II ANTRAŠTINĖ

1 skyrius

1 skirsnis

2 skirsnis

3 skirsnis

4 skirsnis

5 skirsnis

II skyrius

III skyrius

1 skirsnis

2 skirsnis

3 skirsnis

4 skirsnis

5 skirsnis

6 skirsnis

III ANTRAŠTINĖ

(1)

Tarybos direktyvos 82/891/EEB (3) ir 89/666/EEB (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/56/EB (5), 2009/101/EB (6), 2011/35/ES (7) ir 2012/30/ES (8) buvo keletą kartų iš esmės keičiamos (9). Dėl aiškumo ir racionalumo tos direktyvos turėtų būti kodifikuotos;

(2)

Sutarties 50 straipsnio 2 dalies g punkte ir Bendrojoje įsisteigimo laisvės suvaržymų panaikinimo programoje numatytas koordinavimas, pradėtas Pirmąja Tarybos direktyva 68/151/EEB (10), yra ypač svarbus akcinėms bendrovėms, nes jų veikla vyrauja valstybių narių ekonomikoje ir dažnai peržengia nacionalinių teritorijų ribas;

(3)

siekiant užtikrinti minimalią lygiavertę akcinių bendrovių akcininkų ir kreditorių apsaugą, itin svarbu yra koordinuoti nacionalines nuostatas dėl tokių bendrovių steigimo ir kapitalo palaikymo, didinimo arba mažinimo;

(4)

Sąjungoje akcinės bendrovės įstatai ar steigimo dokumentas turi suteikti galimybę bet kuriam suinteresuotam asmeniui susipažinti su svarbiausiais bendrovės duomenimis, įskaitant tikslią bendrovės kapitalo sudėtį;

(5)

trečiųjų asmenų apsauga turėtų būti užtikrinta priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovių, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar ribotos turtinės atsakomybės bendrovių vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja;

(6)

tam, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas santykiuose tarp bendrovių ir trečiųjų asmenų bei santykiuose tarp narių, būtina apriboti bendrovės pripažinimo negaliojančia atvejus, ir bendrovės pripažinimo negaliojančia paskelbimo grįžtamąja galia atvejus, bei nustatyti trumpą laikotarpį, per kurį tretieji asmenys galėtų užginčyti tokį paskelbimą;

(7)

nacionalinės teisės nuostatų dėl bendrovių, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar ribotos turtinės atsakomybės bendrovių atskleidimo, prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių pripažinimo negaliojančiomis koordinavimas yra itin svarbus, ypač siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus;

(8)

atskleidimas tretiesiems asmenims turėtų suteikti galimybę susipažinti su bendrovės pagrindiniais dokumentais ir sužinoti kai kuriuos su bendrove susijusius duomenis, ypač duomenis apie asmenis, kurie yra įgalinti prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu;

(9)

nedarant poveikio valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytiems esminiams reikalavimams ir formalumams, bendrovėms turėtų būti leidžiama pasirinkti, ar teikti savo privalomus dokumentus ir duomenis popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis;

(10)

suinteresuotiems asmenims turėtų būti leidžiama gauti iš registro tokių dokumentų ir duomenų kopiją popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis;

(11)

valstybėms narėms turėtų būti leista nuspręsti ar nacionalinį leidinį, skirtą privalomiems dokumentams ir duomenims skelbti, turėti popierinės arba elektroninės formos, ar atskleidimą vykdyti lygiavertėmis veiksmingomis priemonėmis;

(12)

turėtų būti palengvintas bendrovių informacijos prieinamumas, peržengiantis valstybės sienas, ir be privalomo atskleidimo viena iš atitinkamos bendrovės valstybėje narėje leidžiamų kalbų leidžiama savanoriškai registruoti reikalaujamus dokumentus ir duomenis papildomai kitomis kalbomis. Tretieji asmenys sąžiningai veikdami turėtų turėti teisę remtis jų vertimais;

(13)

reikėtų patikslinti, kad šioje direktyvoje nustatyti privalomi duomenys turėtų būti nurodyti visuose bendrovių laiškuose ir užsakymų formose, nepriklausomai nuo to, ar jos pateikiamos popierine, ar bet kokia kita forma. Įvertinus technologijų plėtrą, taip pat reikėtų numatyti, kad privalomi duomenys būtų pateikiami bendrovių interneto svetainėse;

(14)

filialo steigimas, kaip ir dukterinės bendrovės steigimas, yra viena iš dabar esančių galimybių bendrovėms įgyvendinti įsisteigimo teisę kitoje valstybėje narėje;

(15)

filialų atžvilgiu dėl koordinavimo stokos, ypač kiek tai susiję su atskleidimu, apsaugant akcininkus ir trečiuosius asmenis atsiranda tam tikrų skirtumų tarp bendrovių, kurios veikia kitose valstybėse narėse steigdamos savo filialus, ir tų, kurios veikia steigdamos dukterines bendroves;

(16)

norint apsaugoti asmenis, kurie turi santykių su bendrovėmis per jų filialus, reikalaujama, kad valstybėje narėje, kurioje yra filialas, būtų imtasi priemonių dėl atskleidimo. Kai kuriais atžvilgiais ekonominė ir socialinė tokio filialo įtaka gali būti lyginama su dukterinės bendrovės įtaka taip, kad atsiranda viešasis interesas per filialą atskleisti bendrovę. Tokiam atskleidimui vykdyti būtina panaudoti procedūras Sąjungoje jau sukurtas bendrovėms, kurių kapitalas padalintas į akcijas;

(17)

toks atskleidimas susijęs su grupe svarbių dokumentų ir duomenų bei su jų pakeitimais;

(18)

toks atskleidimas, išskyrus atstovavimo įgaliojimus, bendrovės pavadinimą ir teisinę formą, jos pasibaigimą bei nemokumo bylas, gali būti apribotas informacija apie patį filialą kartu nurodant bendrovės, kurios dalis yra tas filialas, registrą, nes pagal esamas Sąjungos taisykles visa informacija apie pačią bendrovę gali būti gaunama tame registre;

(19)

nacionalinės nuostatos dėl filialų atskaitomybės dokumentų atskleidimo negali būti ilgiau grindžiamos nacionalinės teisės normomis dėl bendrovių atskaitomybės dokumentų sudarymo, audito ir atskleidimo koordinavimo. Atitinkamai yra pakankama filialo registre atskleisti audituotus ir atskleistus bendrovės apskaitos dokumentus;

(20)

filialo naudojamuose raštuose ir užsakymų formose turi būti bent tokia pati informacija kaip ir bendrovės naudojamuose raštuose ir užsakymų formose, ir nurodytas registras, į kurį tas filialas yra įtrauktas;

(21)

siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos tikslai būtų visiškai įgyvendinti, ir išvengti bet kokios diskriminacijos dėl to, kurioje valstybėje įsteigta bendrovė, ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma filialams, steigiamiems bendrovių, kurioms taikomi valstybių trečiųjų šalių įstatymai ir kurių teisinės formos yra panašios į tų bendrovių, kurioms taikoma ši direktyva. Tokiems filialams būtina taikyti tam tikras nuostatas, kurios skiriasi nuo taikomų filialams tų bendrovių, kurioms taikomi kitų valstybių narių įstatymai, nes ši direktyva netaikoma trečiųjų šalių bendrovėms;

(22)

šia direktyva jokiais atžvilgiais nedaroma įtaka atskleidimo reikalavimams filialams pagal kitas nuostatas, pavyzdžiui, darbo įstatymų nuostatas dėl darbininkų teisių į informaciją ir mokesčių įstatymų nuostatas, ar statistikos tikslais;

(23)

centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveika laikoma priemone, reikalinga verslo subjektams palankesnei teisinei ir mokestinei aplinkai sukurti. Ji turėtų prisidėti skatinant Europos verslo subjektų konkurencingumą mažinant administracinę naštą ir didinant teisinį tikrumą, ir taip padedant įveikti pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę, o tai yra vienas iš darbotvarkės „Europa 2020“ prioritetų. Taikant informacinių ir ryšių technologijų inovacijas taip pat būtų pagerintas registrų tarpvalstybinis keitimasis informacija;

(24)

Europos e. teisingumo daugiamečiame veiksmų plane 2009–2013 m. (11) buvo numatyta tobulinti Europos e. teisingumo portalą (toliau – portalas), kad šis taptų vieninteliu Europos elektroninės prieigos prie teisinės informacijos, teisminių ir administracinių institucijų, registrų, duomenų bazių ir kitų paslaugų punktu, ir nurodyta, kad centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveika yra svarbi;

(25)

tarpvalstybinę prieigą prie verslo informacijos apie bendroves ir apie kitose valstybėse narėse atidarytus jų filialus galima pagerinti tik tuomet, jei visos valstybės narės sudarys sąlygas registrams keistis informacija elektroninėmis priemonėmis ir standartizuotai perduoti informaciją atskiriems vartotojams, visoje Sąjungoje pasitelkus vienodą turinį ir sąveikias technologijas. Ši registrų sąveika turėtų būti užtikrinama valstybių narių registrams (toliau – nacionaliniai registrai) teikiant paslaugas, kuriomis turėtų būti užtikrinamos sąsajos su centrine Europos platforma (toliau – platforma). Platforma turėtų būti centralizuotas paslaugų integravimo informacinių technologijų priemonių rinkinys ir ji turėtų sudaryti bendrą sąsają. Tą sąsają turėtų naudoti visi nacionaliniai registrai. Platforma taip pat turėtų teikti paslaugas, kurios sudarytų sąsają su portalu – Europos elektroninės prieigos punktu – ir papildomais valstybių narių sukurtais prieigos punktais. Platforma turėtų būti vertinama tik kaip registrų sąsajos priemonė, o ne kaip atskiras subjektas, esantis juridiniu asmeniu. Naudojant unikalius atpažinties kodus, platforma turėtų būti galima perduoti informaciją iš kiekvieno valstybių narių registro kitiems valstybių narių kompetentingiems registrams standartiniu pranešimo formatu (pranešimų, kuriais keičiamasi informacinių technologijų sistemose, elektronine forma, pavyzdžiui, XML formatu) ir atitinkama kalba;

(26)

šios direktyvos tikslas nėra sukurti centralizuotą registrų duomenų bazę, kurioje būtų saugoma esminė informacija apie bendroves. Centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistemos (toliau – registrų sąveikos sistema) įgyvendinimo etape turėtų būti nustatytas tik tinkamam platformos veikimui būtinų duomenų rinkinys. Tie duomenys turėtų apimti, visų pirma, eksploatavimo duomenis, žodynus ir glosarijus. Jie turėtų būti nustatyti taip pat atsižvelgiant į poreikį užtikrinti efektyvų registrų sąveikos sistemos veikimą. Tie duomenys turėtų būti naudojami tam, kad platforma galėtų vykdyti savo funkcijas, ir niekuomet neturėtų būti tiesiogiai prieinami viešai. Be to, platforma neturėtų keisti nei nacionaliniuose registruose saugomų duomenų apie bendroves turinio, nei informacijos apie bendroves, perduotos per registrų sąveikos sistemą;

(27)

kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/17/ES (12) tikslas nebuvo suderinti nacionalines centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sistemas, ta direktyva neįpareigojo valstybių narių keisti savo vidinių registrų sistemų, visų pirma susijusių su duomenų valdymu ir saugojimu, mokesčiais ir informacijos naudojimu bei atskleidimu nacionaliniais tikslais;

(28)

portalas, naudodamas šią platformą, turėtų teikti informaciją pagal pavienių vartotojų pateiktas užklausas dėl nacionaliniuose registruose saugomos informacijos apie bendroves ir kitose valstybėse narėse atidarytus jų filialus. Tai turėtų sudaryti sąlygas portale pateikti paieškos rezultatus, taip pat aiškinamąsias korteles visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis, kuriose išvardijama teikiama informacija. Be to, siekiant užtikrinti geresnę trečiųjų asmenų apsaugą kitose valstybėse narėse, portale turėtų būti prieinama pagrindinė informacija apie dokumentų ir duomenų, atskleistų pagal valstybių narių įstatymus, priimtus vadovaujantis šia direktyva, teisinę vertę;

(29)

valstybės narės turėtų turėti galimybę įsteigti vieną ar daugiau papildomų prieigos punktų, kurie gali turėti įtakos platformos naudojimui ir veikimui. Todėl Komisijai turėtų būti pranešama apie jų įsteigimą ir apie visus svarbius jų veiklos pokyčius, ypač apie jų uždarymą. Toks pranešimas jokiu būdu neturėtų riboti valstybių narių įgaliojimų, susijusių su papildomų prieigos punktų įsteigimu ir veikimu;

(30)

bendrovės ir kitose valstybėse narėse atidaryti jų filialai turėtų turėti unikalų atpažinties kodą, kuris leistų aiškiai juos identifikuoti Sąjungoje. Atpažinties kodas skirtas informacijai iš vieno registro į kitą perduoti pasinaudojant registrų sąveikos sistema. Todėl bendrovės ir filialai neturėtų privalėti įtraukti unikalaus atpažinties kodo į šioje direktyvoje nurodytus bendrovės laiškus arba užsakymų formas. Savo informacijos perdavimo tikslais jie toliau turėtų naudoti savo šalies registracijos numerį;

(31)

turėtų būti sudarytos sąlygos nustatyti aiškų ryšį tarp bendrovės registro ir jos filialų, atidarytų kitose valstybėse narėse, registrų, keičiantis informacija apie bendrovės likvidavimo ar nemokumo bylų pradėjimą arba užbaigimą ir apie bendrovės pašalinimą iš registro, jei tai turi teisinių pasekmių bendrovės registro valstybėje narėje. Nors valstybės narės turėtų turėti galimybę pačios nuspręsti, kokias procedūras, susijusias su jų teritorijoje registruotais filialais, turėtų taikyti, jos turėtų užtikrinti bent tai, kad nutraukusių veiklą bendrovių filialai būtų nedelsiant ir, jei taikoma, išnagrinėjus atitinkamo filialo likvidavimo bylą, išbraukiami iš registro. Ši pareiga neturėtų būti taikoma bendrovių, kurios buvo išbrauktos iš registro, tačiau turi jų teisių perėmėją, filialams, pavyzdžiui, bendrovės teisinės formos keitimo, jungimo ar skaidymo atveju arba perkeliant jos registruotąją buveinę į kitą valstybę;

(32)

su registrų sąveika susijusios šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos filialui, kurį valstybėje narėje atidarė bendrovė, kuriai netaikomi valstybės narės teisės aktai;

(33)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jeigu pasikeičia registruose pateikta informacija apie bendroves, informacija būtų nedelsiant atnaujinama. Informacija apie duomenų atnaujinimą paprastai turėtų būti atskleista per 21 dieną po to, kai buvo gauti išsamūs su tais pakeitimais susiję dokumentai, įskaitant teisėtumo patikrinimą pagal nacionalinę teisę. Tą terminą reikėtų aiškinti taip: per jį valstybės narės turi imtis protingų veiksmų, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatyto termino. Jis neturėtų būti taikomas apskaitos dokumentams, kuriuos bendrovės turi pateikti už kiekvienus finansinius metus. Ta išimtis grindžiama tuo, kad ataskaitų teikimo laikotarpiais nacionaliniams registrams tenka itin didelis darbo krūvis. Vadovaujantis bendraisiais teisės principais, kurie yra bendri visoms valstybėms narėms, 21 dienos terminas force majeure atvejais turėtų būti sustabdomas;

(34)

jei Komisija nuspręstų sukurti platformą ir (arba) vykdyti jos veiklą pasitelkdama trečiąjį asmenį, tai turėtų būti padaryta vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (13). Tinkamas valstybių narių dalyvavimo šiame procese lygis turėtų būti užtikrintas nustatant technines specifikacijas viešųjų pirkimų tvarkai, priimant įgyvendinimo aktus pagal nagrinėjimo procedūrą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14) 5 straipsnyje;

(35)

jei Komisija nuspręstų vykdyti platformos veiklą pasitelkdama trečiąjį asmenį, turėtų būti užtikrinta registrų sąveikos sistemos paslaugų teikimo tęstinumas ir tinkama platformos veikimo viešoji priežiūra. Išsamios taisyklės dėl platformos veiklos valdymo turėtų būti patvirtintos priimant įgyvendinimo aktus pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Bet kuriuo atveju valstybių narių dalyvavimas visos sistemos veikime turėtų būti užtikrinamas palaikant reguliarų Komisijos ir valstybių narių atstovų dialogą klausimais, susijusiais su registrų sąveikos sistemos veikimu ir tolesniu jos kūrimu;

(36)

siekiant užtikrinti centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveiką, reikia koordinuoti skirtingų techninių savybių turinčias nacionalines sistemas. Tai reiškia, kad reikia nustatyti tokias technines priemones ir specifikacijas, kuriomis būtų atsižvelgta į registrų tarpusavio skirtumus. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai spręsti tuos techninius ir veiklos klausimus. Tie įgaliojimai turėtų būti vykdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

(37)

šia direktyva neturėtų būti apribojamos valstybių narių teisės imti mokesčius už per registrų sąveikos sistemą gautą informaciją apie bendroves, jei tokie mokesčiai privalomi pagal nacionalinės teisės aktus. Todėl nustatant registrų sąveikos sistemos technines priemones ir specifikacijas turėtų būti numatyta galimybė nustatyti mokėjimų tvarką. Šiuo atžvilgiu ši direktyva neturėtų daryti įtakos konkretiems techniniams sprendimams, nes mokėjimų tvarka turėtų būti nustatyta priimant įgyvendinimo aktus, atsižvelgiant į plačiai prieinamas mokėjimų internetu priemones;

(38)

pageidautina, kad tretieji asmenys ateityje galėtų dalyvauti registrų sąveikos sistemoje;

(39)

teisingas sprendimas dėl registrų sąveikos sistemos finansavimo reiškia, kad tos sistemos finansavime dalyvauja ir Sąjunga, ir jos valstybės narės. Valstybėms narėms turėtų tekti finansinė našta, susijusi su jų nacionalinių registrų pritaikymu prie tos sistemos, o centriniai organai, t. y. platforma ir portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas – turėtų būti finansuojami pagal atitinkamą Sąjungos bendrojo biudžeto eilutę. Siekiant papildyti neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl informacijos apie bendroves gavimo apmokestinimo. Tai neturi įtakos nacionalinių registrų galimybei imti mokesčius, tačiau tai galėtų apimti papildomą mokestį siekiant bendrai finansuoti platformos administravimą ir veikimą. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(40)

Sąjungos nuostatos yra būtinos dėl kapitalo, kuris yra kreditorių garantija, palaikymo, ypač uždraudžiant kokiu nors būdu jį sumažinti, paskirstant akcininkams, kai pastarieji neturi teisės gauti kapitalo dalies, ir ribojant akcinių bendrovių teisę įsigyti savas akcijas;

(41)

apribojimai akcinei bendrovei įsigyti savų akcijų turėtų būti taikomi ne tik tais atvejais, kai bendrovė įsigyja savų akcijų pati, bet ir kai šias akcijas įgyja bet kuris asmuo, veikiantis savo vardu, tačiau bendrovės naudai;

(42)

siekiant užkirsti kelią akcinei bendrovei pasinaudoti kita bendrove, kurioje ji turi daugumą balsavimo teisių ar kuriai ji gali daryti lemiamą įtaką įvykdyti tokius įsigijimus nesilaikant tuo atžvilgiu priimtų apribojimų, priemonės, reguliuojančios bendrovės savų akcijų įsigijimą, turėtų apimti svarbiausius ir dažniausius akcijų įsigijimo atvejus, kai akcijas įsigyja kitos tokios bendrovės. Tos priemonės turėtų apimti akcinės bendrovės akcijų pasirašymą;

(43)

siekiant užkirsti kelią apeiti šią direktyvą, 42 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės taip pat turėtų apimti bendroves, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar ribotos turtinės atsakomybės bendroves, reguliuojamas šios direktyvos, ir bendroves, reguliuojamas trečiųjų šalių įstatymų ir turinčias panašias teisines formas;

(44)

kai santykiai tarp akcinės bendrovės ir kitos bendrovės, tokios kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, yra tiktai netiesioginiai, atrodytų, kad būtų pateisinama sušvelninti nuostatas, taikomas, kai tie santykiai yra tiesioginiai, numatant balsavimo teisių sustabdymą kaip minimalią priemonę šios direktyvos tikslams pasiekti;

(45)

be to, išimtys yra pateisinamos tais atvejais, kai profesinės veiklos specifinė prigimtis atmeta galimybę, kad šios direktyvos tikslų siekimui iškils pavojus;

(46)

atsižvelgiant į Sutarties 50 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytus tikslus, būtina, kad valstybių narių įstatymai, susiję su kapitalo didinimu ar mažinimu, užtikrintų, jog laikomasi principų, pagal kuriuos visi akcininkai, kurių padėtis yra tokia pati, turi vienodas teises, o kreditoriai, kurių reikalavimai yra ankstesni nei sprendimas dėl kapitalo sumažinimo, apsaugoti, ir kad tokie principai būtų suderinti;

(47)

siekiant sustiprinti standartizuotą kreditorių apsaugą visose valstybėse narėse, kreditoriai turėtų galėti pasinaudoti, esant tam tikroms sąlygoms, teisminėmis arba administracinėmis procedūromis, kai dėl akcinės bendrovės kapitalo sumažinimo kyla grėsmė jų reikalavimams;

(48)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama rinka, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (15) nuostatas;

(49)

narių ir trečiųjų asmenų interesų apsauga reikalauja, kad valstybių narių akcinių bendrovių jungimo srities teisės aktai būtų koordinuojami ir kad jungimą reglamentuojančios nuostatos būtų nustatytos visų valstybių narių teisės aktuose;

(50)

dėl tokio koordinavimo ypač svarbu, kad jungiamų bendrovių akcininkai būtų kaip galima objektyviau tinkamai informuojami ir jų teisės būtų tinkamai ginamos. Tačiau nėra būtinybės reikalauti, kad nepriklausomas ekspertas akcininkams pateiktų jungimo sąlygų projekto vertinimą, jei visi akcininkai sutinka, kad tai yra nebūtina;

(51)

kreditoriai, įskaitant obligacijų turėtojus, ir asmenys, turintys kitokių reikalavimų jungiamoms bendrovėms, turėtų būti apsaugoti taip, kad jungimas nepakenktų jų interesams;

(52)

informacijos atskleidimo reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, turėtų būti taikomi jungimui taip, kad tretieji asmenys būtų tinkamai informuojami;

(53)

apsaugos priemonės, akcinių bendrovių jungimo atveju taikomos nariams ir tretiesiems asmenims, turėtų apimti tam tikrą teisės praktiką, kuri kai kuriais svarbiais aspektais yra panaši į jungimą, kad būtų negalima išvengti prievolės suteikti tokią apsaugą;

(54)

norint užtikrinti teisinį tikrumą santykiams tarp atitinkamų bendrovių, tarp šių bendrovių ir trečiųjų asmenų, ir tarp narių, reikia riboti jungimo pripažinimo negaliojančiu atvejus nustatant, kad trūkumai, kur tik įmanoma, būtų pašalinami, ir apribojamas laikotarpis, per kurį gali būti pradėta jungimo pripažinimo negaliojančiu procedūra;

(55)

ši direktyva taip pat turėtų palengvinti ribotos atsakomybės bendrovių jungimąsi, peržengiantį vienos valstybės ribas. Valstybių narių įstatymai turėtų leisti vienos valstybės narės ribotos atsakomybės bendrovei jungtis su kitos valstybės narės ribotos atsakomybės bendrove, jei atitinkamų valstybių nacionalinė teisė leidžia tokių tipų bendrovių jungimąsi;

(56)

siekiant palengvinti vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi, turėtų būti nustatyta, kad kiekvienai taip besijungiančiai bendrovei ir bet kuriam susijusiam trečiajam asmeniui ir toliau galiotų nacionalinės teisės nuostatos ir formalumai, kurie taikomi valstybės viduje vykstančiam jungimuisi, jei šioje direktyvoje nenustatoma kitaip. Šioje direktyvoje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos ir formalumai jokiu būdu neturėtų riboti įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, išskyrus atvejus, kai tokie apribojimai gali būti pateisinti pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją ir ypač dėl bendrojo intereso reikalavimų, ir yra būtini bei proporcingi siekiant tokių pagrindinių reikalavimų;

(57)

visoms besijungiančioms bendrovėms skirtingose valstybėse narėse turėtų būti parengtas vienodo turinio bendras vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektas. Todėl turėtų būti nustatyti minimalūs tokio bendro sąlygų projekto turinio reikalavimai, tuo pat metu paliekant bendrovėms laisvę susitarti dėl kitų sąlygų;

(58)

siekiant apsaugoti narių ir kitų asmenų interesus bendras vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektas ir pats jungimosi įgyvendinimas turėtų būti paskelbti atitinkamame viešajame registre kiekvienos besijungiančios bendrovės atžvilgiu;

(59)

visų valstybių narių įstatymai turėtų nustatyti, kad kiekvienai besijungiančiai bendrovei nacionaliniu lygmeniu vieno ar kelių ekspertų būtų parengiama ataskaita apie bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektą. Siekiant riboti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi ekspertų išlaidas, turėtų būti nustatyta galimybė parengti vieną ataskaitą, skirtą visiems besijungiančių bendrovių nariams. Bendrą vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi sąlygų projektą turėtų patvirtinti kiekvienos tos bendrovės visuotinis susirinkimas;

(60)

siekiant palengvinti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi vykdymą turėtų būti nustatyta, kad kiekvienu atveju nacionalinės institucijos, turinčios jurisdikciją kiekvienos iš besijungiančių bendrovių atžvilgiu, turėtų tikrinti sprendimų priėmimo procedūros teisėtumą ir užbaigimą, o vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įvykdymą ir teisėtumą turėtų tikrinti nacionalinė institucija, turinti jurisdikciją po jungimosi veiksiančios bendrovės atžvilgiu. Ši nacionalinė institucija galėtų būti teismas, notaras ar bet kuri kita atitinkamos valstybės narės paskirta institucija. Taip pat reikia nustatyti, kokia nacionaline teise remiantis nustatomas vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įsigaliojimo laikas, t. y. kokia teise privalo vadovautis po jungimosi veiksianti bendrovė;

(61)

siekiant apsaugoti narių ir kitų asmenų interesus, reikėtų patikslinti vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi teisines pasekmes nurodant ar po jungimosi veiksianti bendrovė yra įsigyjanti ar nauja bendrovė. Siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, reikia nustatyti, kad po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi įsigaliojimo datos šis vėliau negalėtų būti paskelbtas negaliojančiu;

(62)

ši direktyva nedaro poveikio teisės aktų dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės taikymui nei Sąjungos, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (16), nei valstybės narės mastu;

(63)

ši direktyva neturi įtakos kredito įstaigoms ir kitoms finansinių paslaugų įmonėms taikomiems Sąjungos teisės aktams ir juos įgyvendinančioms nacionalinės teisės nuostatoms;

(64)

ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisės aktams, kuriais remiantis reikia nurodyti informaciją apie siūlomą po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančios bendrovės centrinės administracijos vietą arba pagrindinę verslo vietą;

(65)

darbuotojų teisės (kitos nei dalyvavimo) turėtų ir toliau būti reglamentuojamos nacionalinėmis nuostatomis, nurodytomis Tarybos direktyvose 98/59/EB (17) ir 2001/23/EB (18) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/14/EB (19) ir 2009/38/EB (20);

(66)

jei besijungiančios bendrovės darbuotojai pagal šią direktyvą turi dalyvavimo priimant sprendimus teisę ir jei valstybės narės, kurioje po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksianti bendrovė turės registruotą buveinę, vidaus teisė nenumato tokios pačios dalyvavimo priimant sprendimus apimties kaip atitinkamose besijungiančiose bendrovėse – įskaitant priežiūros organo komitetus, kuriems suteiktos sprendimų priėmimo galios – arba ši teisė nenumato po vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi veiksiančios bendrovės padalinių darbuotojams tokios pačios teisės naudotis minėtomis teisėmis, po tokio jungimosi veiksiančios bendrovės darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus ir jų įtraukimas nustatant tokias teises turėtų būti reglamentuotas. Kartu reikėtų vadovautis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2157/2001 (21) ir Tarybos direktyvos 2001/86/EB (22) principais ir procedūromis atliekant pakeitimus, kurie laikomi būtinais, kadangi po jungimosi veiksiančiai bendrovei galioja valstybės narės, kurioje yra registruota buveinė, nacionalinė teisė. Kad jungimasis nebūtų be reikalo vilkinamas, pagal Direktyvos 2001/86/EB 3 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės gali užtikrinti greitą šios direktyvos 133 straipsnyje numatytų derybų pradžią;

(67)

siekiant nustatyti darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus lygį besijungiančiose bendrovėse, reikėtų taip pat atsižvelgti į darbuotojų atstovų procentinę dalį valdymo grupėje, kuri atsakinga už bendrovės pelno vienetus;

(68)

narių ir trečiųjų asmenų interesų apsauga reikalauja, kad valstybių narių teisės aktai dėl akcinių bendrovių skaidymo, jeigu valstybės narės tokias procedūras leidžia, būtų koordinuojami;

(69)

vykdant tokį koordinavimą ypač svarbu, kad skaidomų bendrovių akcininkai būtų tinkamai, kaip galima objektyviau ir tiksliau informuojami, ir kad jų teisės būtų tinkamai apsaugotos;

(70)

kreditoriai, įskaitant ir skolos vertybinių popierių savininkus bei asmenis, turinčius kitokių reikalavimų skaidomoms akcinėms bendrovėms, turėtų būti apsaugoti taip, kad skaidymas nepakenktų jų interesams;

(71)

pagal šios direktyvos I antraštinės dalies III skyriaus 1 skirsnį nustatyti reikalavimai atskleisti informaciją ir skaidymui turėtų būti taikomi taip, kad tretieji asmenys būtų tinkamai informuojami;

(72)

vykdant skaidymą nariams ir tretiesiems asmenims teikiamos apsaugos priemonės turėtų apimti tam tikrus teisinius veiksmus, kurie svarbiais aspektais yra panašūs į skaidymą, kad nebūtų išvengiama įpareigojimo teikti tokią apsaugą;

(73)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą santykių tarp skaidomų akcinių bendrovių, tarp šių bendrovių ir trečiųjų asmenų, taip pat ir tarp jų narių atžvilgiu, galimybė pripažinti skaidymą negaliojančiu turėtų būti apribota nustatant, kad skaidymo trūkumai būtų šalinami visais atvejais, kada tai įmanoma, ir apribojant laikotarpį, per kurį gali būti pradėti procesiniai veiksmai dėl skaidymo pripažinimo negaliojančiu;

(74)

tam tikrais atvejais bendrovių ar kitos interneto svetainės yra alternatyva skelbimui per bendrovių registrus. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nurodyti tas kitas interneto svetaines, kuriose bendrovės galėtų nemokamai skelbti, pvz., verslo asociacijų ar prekybos rūmų interneto svetaines arba centrinę elektroninę bazę, nurodytą šioje direktyvoje. Kai yra galimybė naudoti bendrovės interneto svetainę ar kitas interneto svetaines jungimo ir (arba) skaidymo sąlygų projektui ar kitiems dokumentams, kurie turi būti pateikti akcininkams ir kreditoriams proceso metu, paskelbti, turėtų būti suteiktos garantijos, susijusios su interneto svetainės apsauga ir dokumentų autentiškumu;

(75)

valstybėms narėms turėtų būti leista numatyti, kad nebūtina laikytis išsamaus pranešimo ar informavimo reikalavimų, susijusių su bendrovių jungimu ar skaidymu, nustatytų II antraštinės dalies I skyriuje ir III skyriuje, kai visi jungime ar skaidyme dalyvaujančių bendrovių akcininkai sutinka, kad gali būti apsieita be tokio laikymosi;

(76)

bet koks II antraštinės dalies I skyriaus ir III skyriaus pakeitimas, kuriuo leidžiamas toks akcininkų sutikimas, turėtų nedaryti poveikio besijungiančių ar besiskaidančių bendrovių kreditorių interesų apsaugos sistemoms ir taisyklėms, kuriomis siekiama užtikrinti reikalingos informacijos suteikimą tų bendrovių darbuotojams ir valstybės institucijoms, pvz., mokesčių institucijoms, kurios kontroliuoja bendrovių jungimą ar skaidymą pagal galiojančią Sąjungos teisę;

(77)

nebūtina nustatyti reikalavimo rengti apskaitos ataskaitą, kai emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skelbia pusmečio finansines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (23);

(78)

nepriklausomo eksperto ataskaita dėl nepiniginio įnašo dažnai yra nereikalinga, kai nepriklausomo eksperto ataskaita, kuri skirta apsaugoti akcininkų ar kreditorių interesus, taip pat turi būti rengiama bendrovių jungimo ar skaidymo atveju. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę tokiais atvejais bendrovėms netaikyti reikalavimo teikti ataskaitas dėl nepiniginio įnašo arba numatyti, kad abi ataskaitas gali parengti tas pats ekspertas;

(79)

asmens duomenų tvarkymą, įskaitant elektroninį asmens duomenų perdavimą valstybėse narėse, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (24) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (25). Valstybių narių registrai, Komisija ir, jei taikoma, platformos veiklos vykdyme dalyvaujantis trečiasis asmuo asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamiesi tų teisės aktų. Įgyvendinimo aktais, kurie turi būti priimti dėl registrų sąveikos sistemos, atitinkamais atvejais turėtų būti užtikrinamas toks teisės aktų laikymasis, pirmiausia nustatant visų susijusių dalyvių užduotis ir atsakomybę bei jiems taikomas organizacinio ir techninio pobūdžio taisykles;

(80)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 8 straipsnyje, kuriame teigiama, kad kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą;

(81)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

—

apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo,

—

apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir trečiųjų asmenų interesų apsaugai dėl bendrovių, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar ribotos turtinės atsakomybės bendrovių atskleidimo, bendrovių prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių pripažinimo negaliojančiomis, koordinavimo,

—

atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai,

—

akcinių bendrovių jungimo,

—

ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas,

—

akcinių bendrovių skaidymo.

—

kurių vienintelis veiklos objektas yra jų lėšų investavimas į įvairius vertybinius popierius ir akcijas, žemę ar kitą turtą, turint vienintelį tikslą – paskirstyti investavimo riziką ir teikti akcininkams naudą, gautą valdant jų turtą,

—

kurios viešai siūlo pasirašyti savo akcijas, ir

—

kurių įstatuose nurodyta, kad neperžengdamos minimalaus ir maksimalaus kapitalo dydžio ribų, jos gali bet kuriuo metu išleisti, išpirkti ar vėl parduoti savo akcijas.

a)

bendrovės tipas ir pavadinimas;

b)

bendrovės veiklos objektas;

c)

jei bendrovė neturi autorizuoto kapitalo – pasirašytojo kapitalo dydis;

d)

jei bendrovė turi autorizuotą kapitalą – jo dydis ir pasirašytojo kapitalo dydis bendrovės įsteigimo metu arba jai gavus leidimą pradėti verslą bei bet kuriuo įstatinio kapitalo pakeitimo metu, nedarant poveikio 14 straipsnio e punkto taikymui;

e)

jei nėra teisiškai nustatytos – taisyklės, kurios reguliuoja organų, atsakingų už atstovavimą bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, narių skaičių ir jų paskyrimo tvarką, bendrovės administravimą, valdymą, priežiūrą ar kontrolę bei įgaliojimų tarp šių organų paskirstymą;

f)

bendrovės veiklos laikotarpis, išskyrus atvejus, kai jis yra neribotas.

a)

registruota buveinė;

b)

pasirašytų akcijų nominali vertė ir bent kartą per metus – jų skaičius;

c)

akcijų, pasirašytų nenurodant nominalios vertės, jei tokios akcijos gali būti išleistos pagal nacionalinę teisę, skaičius;

d)

specialios, ribojančios akcijų perleidimą sąlygos, jei tokių yra;

e)

jei yra keleto klasių akcijos – b, c ir d punktuose nurodyta informacija apie kiekvienos klasės akcijas ir kiekvienos klasės akcijų suteikiamos teisės;

f)

ar akcijos yra vardinės, ar pareikštinės, jei pagal nacionalinę teisę galimos abi rūšys, ir bet kurios nuostatos dėl tokių akcijų konvertavimo, išskyrus atvejus, kai tokią tvarką reglamentuoja įstatymas;

g)

apmokėto pasirašytojo kapitalo dydis bendrovės įsteigimo metu arba gavus leidimą pradėti verslą;

h)

akcijų nominali vertė arba, kai nėra nominalios vertės, akcijų, išleistų apmokant nepiniginiu įnašu, skaičius, įnašo pobūdis ir įnašą įnešančio asmens vardas, pavardė arba pavadinimas;

i)

fiziniai ar juridiniai asmenys, bendrovės arba firmos, pasirašę įstatus ar steigimo dokumentą (arba kurių vardu jie buvo pasirašyti) arba, jeigu bendrovė tuo pačiu metu nebuvo įsteigta, tų dokumentų projektus;

j)

visų išlaidų, kurias patiria bendrovė arba kurios jai taikytinos ją steigiant ir, atitinkamais atvejais, prieš jai išduodant leidimą pradėti verslą, bendra ar bent apytikslė suma;

k)

bet kokios specialios lengvatos, suteiktos bendrovės steigimo metu arba iki leidimo pradėti verslą išdavimo, bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam steigiant bendrovę arba sudarant sandorius dėl tokio leidimo išdavimo.

a)

bendrovė turi būti pripažinta negaliojančia teismo sprendimu;

b)

bendrovė gali būti pripažinta negaliojančia tik šiais pagrindais:

a)

steigimo dokumentą ir įstatus, jei tai yra atskiras dokumentas;

b)

visus a punkte nurodytų dokumentų pakeitimus, įskaitant bendrovės veiklos trukmės pratęsimą;

c)

po kiekvieno steigimo dokumento arba įstatų pakeitimo – viso steigimo dokumento ar įstatų teksto aktualią redakciją;

d)

paskyrimą, atleidimą iš pareigų ir duomenis apie asmenis, kurie kaip teisės aktuose numatytas organas arba tokio organo nariai:

e)

mažiausiai vieną kartą per metus – duomenis apie pasirašytąjį kapitalą, jei steigimo dokumente ar įstatuose minimas autorizuotas kapitalas, išskyrus atvejus, kai dėl bet kokio pasirašytojo kapitalo padidėjimo būtina pakeisti įstatus;

f)

kiekvienų finansinių metų apskaitos dokumentus, kuriuos reikalaujama paskelbti laikantis Tarybos direktyvų 86/635/EEB (26) ir 91/674/EEB (27) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (28);

g)

bet kokį bendrovės buveinės perkėlimą;

h)

bendrovės likvidavimą;

i)

bet kokį teismo sprendimą dėl bendrovės pripažinimo negaliojančia;

j)

likvidatorių paskyrimą, duomenis apie juos ir jų atitinkamus įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai šie įgaliojimai tiesiogiai ir išimtinai yra numatyti įstatyme ar bendrovės įstatuose;

k)

bet kokį likvidavimo užbaigimą, ir tose valstybėse narėse, kuriose pašalinimas iš registro sukelia teisines pasekmes, apie bet kurio tokio pašalinimo faktą.

a)

14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir duomenis;

b)

aiškinamąsias korteles, pateiktas visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis, kuriose išvardijami tie duomenys ir tų dokumentų rūšys.

a)

bendrovės pavadinimas ir teisinė forma;

b)

bendrovės registruota buveinė ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota, bei

c)

bendrovės registracijos numeris.

—

valstybių narių registrai,

—

platforma,

—

portalas, veikiantis kaip Europos elektroninės prieigos punktas.

—

platformos veikimo priežiūra,

—

duomenų, kurie platinami ar kuriais keičiamasi naudojantis šia platforma, saugumas ir apsauga,

—

valstybių narių registrų ir trečiojo asmens santykių koordinavimas.

a)

technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami registrų sąveikos sistemai skirti ryšių palaikymo elektroninėmis priemonėmis metodai;

b)

informacijos perdavimo protokolų technines specifikacijas;

c)

technines priemones, kuriomis užtikrinami būtiniausi informacinių technologijų saugumo standartai informacijos perdavimui ir platinimui per registrų sąveikos sistemą;

d)

technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami 20 ir 34 straipsniuose nurodytų bendrovės registro ir filialo registro keitimosi informacija metodai;

e)

išsamų sąrašą duomenų, kurie turi būti perduoti registrams keičiantis informacija, kaip nurodyta 20, 34 ir 130 straipsniuose;

f)

technines specifikacijas, kuriose apibrėžiama registrų, platformos ir portalo keitimuisi informacija skirto standartinio pranešimo formato struktūra;

g)

technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami duomenys, kurių reikia platformos funkcijoms vykdyti, taip pat tokių duomenų saugojimo, naudojimo ir apsaugos metodas;

h)

technines specifikacijas, kuriose apibrėžiama unikalaus atpažinties kodo struktūra ir jo naudojimas perduodant informaciją iš vieno registro į kitą;

i)

specifikacijas, kuriose apibrėžiami techniniai registrų sąveikos sistemos veikimo metodai, susiję su informacijos platinimu ir keitimusi informacija, taip pat specifikacijas, kuriose apibrėžiamos informacinių technologijų paslaugos, kurias teikia platforma, užtikrinant pranešimų pateikimą atitinkama kalba;

j)

portalo suteikiamos galimybės vykdyti paiešką suderintus kriterijus;

k)

mokėjimų tvarką, atsižvelgdama į prieinamas mokėjimų priemones, pavyzdžiui, mokėjimus internetu;

l)

aiškinamųjų kortelių, kuriose išvardijami 14 straipsnyje nurodyti duomenys ir dokumentų rūšys, duomenis;

m)

galimybės naudotis registrų sąveikos sistemos teikiamomis paslaugomis technines sąlygas;

n)

papildomų prieigos punktų prijungimo prie platformos tvarką ir techninius reikalavimus.

a)

informacija, reikalinga identifikuoti registrui, kuriame saugoma 16 straipsnyje nurodyta byla, kartu su bendrovės registracijos numeriu tame registre;

b)

bendrovės teisinė forma, jos registruotos buveinės vieta ir, kai taikoma, faktas, kad bendrovė yra likviduojama.

a)

neatskleidžiami apskaitos dokumentai, kaip reikalaujama 14 straipsnio f punkte;

b)

komerciniuose dokumentuose ar bet kurioje bendrovės interneto svetainėje nepateikiami 26 straipsnyje numatyti privalomi duomenys.

a)

filialo adresą;

b)

filialo veiklą;

c)

registrą, kuriame laikoma bendrovės byla, nurodyta 16 straipsnyje, kartu su bendrovės registravimo numeriu tame registre;

d)

bendrovės pavadinimą ir teisinę formą, bei filialo pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo bendrovės pavadinimo;

e)

paskyrimą, pareigų ėjimo pabaigą bei duomenis asmenų, kurie turi įgaliojimus atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teismo procesuose:

f)

g)

atskaitomybės dokumentus pagal 31 straipsnį;

h)

filialo uždarymą.

a)

asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies e ir f punktuose, parašai;

b)

steigimo dokumentai, steigimo sutartis bei įstatai, jeigu jie yra atskiri dokumentai pagal 14 straipsnio a, b ir c punktus, kartu su tų dokumentų pakeitimais;

c)

patvirtinantis išrašas iš registro, nurodyto šio straipsnio 1 dalies c punkte, apie bendrovės buvimą;

d)

pranešimas, kuriame nurodoma apie toje valstybėje narėje esantį bendrovės turtą apsunkinančias daiktines teises, jei toks atskleidimas susijęs su tų daiktinių teisių galiojimu.

a)

filialo adresą;

b)

filialo veiklą;

c)

teisę valstybės, kuri reglamentuoja bendrovės veiklą;

d)

jei tame įstatyme nustatyta, registrą, kuriame įregistruota bendrovė ir bendrovės registravimo numerį tame registre;

e)

steigimo dokumentus, steigimo sutartį bei įstatus, jeigu tai yra atskiri dokumentai, kartu su šių dokumentų visais pakeitimais;

f)

bendrovės teisinę formą, jos pagrindinę verslo vietą ir jos tikslus ir, bent kartą per metus, pasirašyto kapitalo dydį, jeigu tie duomenys nėra pateikti dokumentuose, nurodytuose e punkte;

g)

bendrovės pavadinimą ir filialo pavadinimą, jeigu jis skiriasi nuo bendrovės pavadinimo;

h)

paskyrimą, pareigų ėjimo pabaigą bei duomenis asmenų, kurie turi įgaliojimus atstovauti bendrovei esant santykiams su kitais asmenimis ir teismo procesuose:

Nurodoma asmenų, įgaliotų atstovauti bendrovei, įgaliojimų ribos, taip pat nurodoma, ar tie asmenys gali atstovauti bendrovei vieni, ar jų reikalaujama veikti bendrai;

i)

j)

atskaitomybės dokumentus pagal 38 straipsnį;

k)

filialo uždarymą.

a)

nedarant poveikio Sutarties 258 ir 259 straipsniams, palengvinti suderintą 2, 3 skirsnių nuostatų ir šio skirsnio taikymą rengdamas reguliarius susitikimus, ypač praktinėms problemoms, kylančioms dėl jų taikymo, nagrinėti;

b)

jeigu reikia, patarti Komisijai 2, 3 skirsnių ir šio skirsnio nuostatų papildymo arba pakeitimo klausimais.

a)

4 straipsnio i punkte nurodyti asmenys nusprendžia nereikalauti ekspertų ataskaitos tokį įnašą gaunančios bendrovės atžvilgiu;

b)

toks sprendimas buvo paskelbtas taip, kaip nurodyta 3 dalyje;

c)

bendrovės, įnešančios tokį įnašą, turi rezervų, kurie negali būti paskirstyti pagal įstatymą arba įstatus ir kurie yra bent jau lygūs akcijų, išleidžiamų už nepiniginį įnašą, nominaliai vertei arba, jeigu nominalios vertės nėra, buhalterinei vertei;

d)

bendrovės, įnešančios tokį įnašą, garantuoja iki sumos, lygios c punkte nurodytai sumai, padengti gaunančios bendrovės skolas, atsirandančias laikotarpiu nuo akcijų už nepiniginį įnašą išleidimo ir vienerius metus nuo tos bendrovės metinių finansinių ataskaitų už finansinius metus, kuriais toks įnašas buvo įneštas, paskelbimo. Bet koks tokių akcijų perleidimas tuo laikotarpiu draudžiamas;

e)

apie d punkte nurodytą garantiją buvo paskelbta kaip numatyta 3 dalyje; ir

f)

bendrovės, įnešančios tokį įnašą, perveda sumą, lygią nurodytajai c punkte, į rezervą, kuris negali būti paskirstytas, kol nėra praėję treji metai nuo gaunančios bendrovės metinių finansinių ataskaitų paskelbimo už finansinius metus, kuriais toks įnašas buvo įneštas, arba, jeigu būtina, iki vėlesnės datos, kol bus patenkinti visi per šį laikotarpį pateikti reikalavimai, susiję su d punkte nurodyta garantija.

a)

tikroji vertė yra nustatyta ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki faktinės apmokėjimo turtu dienos; ir

b)

vertinimas buvo atliktas pagal valstybėje narėje bendrai pripažintus vertinimo standartus ir principus, kurie yra taikomi tokios pat rūšies turtui, kokiu apmokama.

a)

atitinkamo nepiniginio įnašo aprašymas;

b)

jo vertė, to vertinimo šaltinis ir, atitinkamais atvejais, vertinimo metodas;

c)

pareiškimas, ar nustatyta vertė atitinka bent už tokį įnašą išleidžiamų akcijų skaičių, nominalią vertę arba, kai nominalios vertės nėra, buhalterinę vertę ir, atitinkamais atvejais, akcijų priedus, ir

d)

pareiškimas, kad neiškilo naujų svarbių aplinkybių, susijusių su pirminiu vertinimu.

a)

sudaromos tarpinės finansinės ataskaitos, parodančios, kad paskirstymui naudotinų lėšų pakanka;

b)

paskirstoma suma negali viršyti viso pelno, gauto nuo paskutinių finansinių metų, kurių metinės finansinės ataskaitos sudarytos, pabaigos, viso ankstesnių finansinių metų nepaskirstyto pelno bei sumų iš rezervų, kurias galima tam tikslui panaudoti, atėmus visą ankstesnių finansinių metų nepaskirstytą nuostolį bei sumas, kurios turės būti pervestos į rezervą pagal įstatymo ar įstatų reikalavimus.

a)

kurių vienintelis veiklos objektas yra jų lėšų investavimas į įvairius vertybinius popierius ir akcijas, žemę ar kitą turtą, turint vienintelį tikslą – paskirstyti investavimo riziką ir teikti akcininkams naudą, gautą valdant jų turtą; ir

b)

kurios viešai siūlo pasirašyti savo akcijas.

a)

reikalauja, kad tokios bendrovės vartotų sąvoką „investicinė bendrovė“ visuose dokumentuose, nurodytuose 26 straipsnyje;

b)

neleidžia bet kuriai tokiai bendrovei, kurios grynasis turtas tampa mažesnis už dydį, nurodytą 1 dalyje, atlikti paskirstymo akcininkams, jei paskutinių finansinių metų paskutinę dieną bendrovės metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas visas turtas yra arba po tokio paskirstymo taptų pusantro karto mažesnis nei bendrovės visų įsipareigojimų kreditoriams, nurodytų metinėse finansinėse ataskaitose, suma;

c)

reikalauja, kad bet kuri tokia bendrovė, kuri atlieka paskirstymą, kai jos grynasis turtas tampa mažesnis nei 1 dalyje nurodytas dydis, tai pažymėtų savo metinėse finansinėse ataskaitose.

a)

leidimą suteikia visuotinis susirinkimas, kuris apibrėžia tokių įsigijimų terminus ir sąlygas, ir visų pirma didžiausią leidžiamų įsigyti akcijų skaičių, laikotarpio, kuriam toks leidimas suteiktas, kurio didžiausia trukmė nustatoma nacionalinės teisės aktais, tačiau neviršijant penkerių metų, trukmę ir, jeigu įsigyjama už atlygį, maksimalų ir minimalų įnašo dydį. Administravimo ar valdymo organo nariai privalo įsitikinti, kad kiekvieną kartą, įsigyjant akcijas, kurių įsigijimui duotas leidimas, būtų laikomasi b ir c punktuose nurodytų sąlygų;

b)

dėl įsigijimų, įskaitant akcijų, kurias bendrovė įsigijo anksčiau ir turi, bei akcijų, kurias įgijo asmuo, veikiantis savo vardu, tačiau bendrovės naudai, grynasis turtas negali tapti mažesnis nei nurodytasis 56 straipsnio 1 ir 2 dalyse; ir

c)

sandoris gali būti vykdomas tik dėl visiškai apmokėtų akcijų.

a)

įsigytų akcijų nominali vertė arba, jei jos nėra, buhalterinė vertė, įskaitant anksčiau bendrovės įsigytas ir turimas akcijas bei akcijas, įgytas asmens, veikiančio savo vardu, bet bendrovės naudai, neviršija valstybių narių nustatytos ribos; ta riba negali būti mažesnė nei 10 % pasirašytojo kapitalo;

b)

bendrovės teisė įsigyti savas akcijas, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, didžiausias leidžiamų įsigyti akcijų skaičius, laikotarpio, kuriuo tokia teisė yra suteikta, trukmė ir maksimalus ar minimalus įnašo dydis būtų nustatyti bendrovės įstatuose arba steigimo dokumente;

c)

bendrovė laikosi atitinkamų ataskaitų teikimo ir pranešimo reikalavimų;

d)

iš tam tikrų valstybių narių nurodytų bendrovių gali būti reikalaujama panaikinti įsigytas akcijas, su sąlyga, kad panaikintų akcijų nominaliai vertei lygi suma būtų įtraukta į rezervą, kuris negali būti paskirstytas akcininkams, išskyrus pasirašytojo kapitalo mažinimo atvejus. Tas rezervas gali būti panaudotas tik pasirašytajam kapitalui didinti kapitalizuojant rezervus;

e)

įsigijimas neapsunkina kreditorių reikalavimų įvykdymo.

a)

akcijoms, įsigytoms vykdant sprendimą sumažinti kapitalą, arba susidarius 82 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms;

b)

akcijoms, įsigytoms perduodant visą turtą;

c)

visiškai apmokėtoms akcijoms, įsigytoms nemokamai, arba akcijoms, kurias įsigijo bankai ir kitos finansų įstaigos kaip komisinį mokestį;

d)

akcijoms, įsigytoms vykdant teisinę prievolę arba teismo sprendimą, kad būtų apsaugoti smulkieji akcininkai, ypač bendrovėms jungiantis, keičiant bendrovės veiklos objektą ar formą, perkeliant registruotą buveinę į užsienį ar pradėjus taikyti akcijų perleidimo apribojimus;

e)

akcijoms, įsigytoms iš akcininko, nesugebėjusio jų apmokėti;

f)

akcijoms, įsigytoms siekiant atlyginti žalą smulkiesiems akcininkams asocijuotose bendrovėse;

g)

visiškai apmokėtoms akcijoms, įsigytoms pagal teismo sprendimą, kad būtų apmokėta akcijų savininko skola bendrovei, ir

h)

visiškai apmokėtoms akcijoms, kurias išleidžia 56 straipsnio 7 dalies antrojoje pastraipoje apibrėžta investicinė bendrovė su nekintamu kapitalu ir kurias investuotojui pareikalavus įsigyja ta bendrovė ar asocijuotoji bendrovė. Tokiu atveju taikomas 56 straipsnio 7 dalies trečios pastraipos a punktas. Dėl tokių įsigijimų grynasis turtas negali tapti mažesnis už pasirašytojo kapitalo ir rezervų, kurių paskirstymą draudžia įstatymas, sumą.

a)

iš teisių, kurias suteikia akcijos, bendrovės savų akcijų suteikiama balsavimo teisė bet kuriuo atveju yra sustabdoma;

b)

jei tokios akcijos yra įtrauktos į balanse nurodytą turtą, tokio pat dydžio rezervas, kurio negalima paskirstyti, įtraukiamas į įsipareigojimus.

a)

įsigijimų, padarytų per finansinius metus, priežastys;

b)

akcijų, įsigytų ir perleistų per finansinius metus, skaičius ir nominali vertė arba, jei nominalios vertės nėra, buhalterinė vertė ir pasirašytojo kapitalo dalis, kurią jos sudaro;

c)

apmokėjimas už akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už atlygį;

d)

visų bendrovės įsigytų ir turimų akcijų skaičius ir nominali vertė arba, jei nominalios vertės nėra, buhalterinė vertė ir pasirašytojo kapitalo dalis, kurią jos sudaro.

a)

sandorio priežastis;

b)

bendrovės suinteresuotumą sudaryti tokį sandorį;

c)

sąlygas, kuriomis sandoris sudaromas;

d)

su sandoriu susijusią riziką bendrovės likvidumui ir mokumui; ir

e)