–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. M. Hoogveld,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Kronborg, C. Maertens ir Y. Thyregod Kollberg,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos A. Laine ir M. Pere,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Eggers, M. ter Haar ir M. Zerwes,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2010 m. kovo 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 200/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatos dėl Europos Sąjungos tikslo mažinti salmonelių serotipų paplitimą veislinių Gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose (OL L 61, 2010, p. 1), iš dalies pakeisto 2019 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/268 (OL L 46, 2019, p. 11), (toliau – Reglamentas Nr. 200/2010) priedo 2.2.2.2 punkto c papunkčio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant L. VOF (toliau – L.) ginčą su Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit (Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras, Nyderlandai; toliau – ministras) dėl salmonelių kontrolės priemonių, kurių pastarasis ėmėsi dėl L. laikomo veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulko.

3

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 328), iš dalies pakeisto 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 213/2009 (OL L 73, 2009, p. 5; toliau – Reglamentas Nr. 2160/2003), 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Kalbant apie salmonelių kontrolę, iš turimos informacijos galima spręsti, jog paukštienos produktai yra pagrindinis žmonių salmoneliozės šaltinis. Todėl šių produktų gamybai turėtų būti taikomos kontrolės priemonės <…>. Kalbant apie valgymui skirtų kiaušinių gavybą, svarbu nustatyti konkrečias priemones, susijusias su produktų, gautų iš paukščių, kuriems nepaneigtos atitinkamos salmonelės, pateikimu į rinką. Kalbant apie paukštieną, į rinką siekiama pateikti tokią mėsą, kurioje garantuotai nebūtų atitinkamų salmonelių. <…>“

4

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, skirtų apsaugoti nuo salmonelių bei kitų zoonozių sukėlėjų ir juos kontroliuoti visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ypač pradinės gamybos etape, įskaitant pašaruose, siekiant sumažinti jų plitimą ir žmonių sveikatai keliamą pavojų.“

5

Minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Nustatomi Bendrijos tikslai, susiję su I priedo 1 stulpelyje išvardytų zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimo mažinimu I priedo 2 stulpelyje išvardytų gyvūnų populiacijose. <…>“

6

To paties reglamento 5 straipsnio „Nacionalinės kontrolės programos“ 1 dalyje nustatyta:

„Siekdamos įgyvendinti 4 straipsnyje numatytus Bendrijos tikslus, valstybės narės sukuria nacionalinės kontrolės programas kiekvienai I priede išvardytai zoonozei ir zoonozės sukėlėjui. Nacionalinėse kontrolės programose atsižvelgiama į geografinį zoonozės pasiskirstymą kiekvienoje valstybėje narėje ir pirminių gamintojų bei pašarų ir maisto verslo operatorių finansines galimybes kurti veiksmingą kontrolę.“

7

Reglamento 2160/2003 II priede išdėstytos konkrečios to reglamento I priede išvardytų zoonozių ir jų sukėlėjų kontrolės priemonės.

8

Minėto II priedo C dalyje „Specialūs reikalavimai veislinių Gallus gallus rūšies vištų ir veislinių kalakutų pulkams“, be kita ko, yra tokios nuostatos:

„1. 3–5 punktuose nustatytos priemonės turi būti taikomos, jei pagal B dalies nuostatas tiriant mėginius ar pagal [2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1003/2005, įgyvendinančio Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo sumažinti tam tikrų salmonelių serotipų paplitimą veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose ir iš dalies keičiančio tą reglamentą (OL L 170, 2005, p. 12), ir 2008 m. birželio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 584/2008, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose (OL L 162, 2008, p. 3)] priedų [prieduose aprašytas] tikrinimo sistemas nustatoma, kad 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis Gallus gallus rūšies veislinių vištų ir veislinių kalakutų pulkai užkrėsti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium.

<…>

3. Neinkubuoti paukščių pulko kiaušiniai turi būti sunaikinti.

<…>

4. Visi pulko paukščiai, įskaitant vienos dienos viščiukus, turi būti paskersti arba sunaikinti, siekiant kuo labiau sumažinti salmonelių išplitimo riziką. <…>

5. Jei perykloje vis dar yra Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium turinčių paukščių pulkų kiaušinių, skirtų perin[ti], šiuos kiaušinius būtina sunaikinti arba apdoroti pagal [2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002, nustatančio sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL L 273, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 37 t., p. 92)] nuostatas.

<…>“

9

Reglamento Nr. 200/2010 1 ir 3 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

10

Šio reglamento 1 straipsnis „Sąjungos tikslai“ suformuluotas taip:

„1.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos tikslas, kaip nurodyta Reglamento <…> Nr. 2160/2003 4 straipsnio 1 dalyje, dėl Salmonella sp. paplitimo veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose mažinimo (toliau – Europos Sąjungos tikslas), yra maksimalų veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkų, kuriuose Salmonella enteritidis <…> (toliau – atitinkami salmonelių serotipai) tyrimų rezultatai išlieka teigiami, procentą sumažinti iki 1 % arba iki dar mažesnio procento.

<…>

2.   Priede išdėstyta tikrinimo sistema, kuri yra būtina įsitikinti, kad padaryta pažanga siekiant Europos Sąjungos tikslo.“

11

Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.1 punkte numatyta:

„Veislinių paukščių pulkų mėginiai imami maisto verslo subjekto iniciatyva ir kaip oficialios kontrolės dalis.“

12

Šio priedo 2.2.2.1 punkte pateikta mėginių ėmimo tvarka, taikytina įprastam mėginių ėmimui ūkyje maisto verslo subjekto iniciatyva.

13

Minėto priedo 2.2.2.2 punkte, kuriame įtvirtinta mėginių ėmimo vykdant oficialią kontrolę tvarka, nustatyta:

14

To paties priedo 4 punktas „Rezultatai ir ataskaitos teikimas“ suformuluotas taip:

„Manoma, kad veislinių paukščių pulkas užregistruotas kaip „teigiamas“ Europos Sąjungos tikslo įgyvendinimo požiūriu,

Ši taisyklė netaikoma išimtiniems atvejais, apibūdintais 2.2.2.2 dalies c punkte, kai pirminio mėginių, paimtų maisto verslo subjekto iniciatyva, teigiami salmonelių aptikimo rezultatai nepatvirtinami, kai mėginiai imami kaip oficialios kontrolės dalis.

<…>“

15

Vykdydamas Reglamento Nr. 2160/2003 5 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą ministras parengė „Nationale Salmonella Controle en Bestrijdingsplan“ (Nacionalinis salmonelių kontrolės ir kovos su jomis planas). Šio plano įgyvendinimas išdėstytas „Draaiboek afhandelen verdenking en besmetting Zoönotische Salmonella pluimvee“ (veiksmų, kurių reikia imtis įtarus, kad naminiuose paukščiuose esama zoonozinių salmonelių, ar jų aptikus, gairės; toliau – veiksmų gairės); Europos Komisijai priėmus poziciją dėl šiose gairėse numatyto standartiškai taikomo tyrimo, 2020 m. sausio mėn. jos buvo peržiūrėtos.

16

Peržiūrėtose veiksmų gairėse yra tokios nuostatos:

„<…> Veislinių vištų pulkų diagnozė nustatoma, kai vykdant stebėseną paimtame mėginyje akredituota laboratorija išskiria bet kurį iš nurodytų Salmonella serotipų arba kai ištyrus penkias vištas aptinkama antibiotikų likučių.

Veislinių paukščių pulkų atveju patvirtinamųjų tyrimų paprastai neatliekama; atitinkamas pulkas pripažįstamas užsikrėtusiu remiantis vykdant stebėseną veisėjo arba veterinarijos gydytojo paimtais mėginiais.

Patvirtinamieji tyrimai gali būti atlikti tik tada, kai teigiamas vykdant stebėseną paimto mėginio tyrimo rezultatas laikomas nepatikimu. Tokiu atveju tiek laiko, kiek reikia tyrimui atlikti, pulkas ir jo perinti skirti kiaušiniai laikomi pačiame ūkyje ir inkubatoriuje, kad būtų galima juos pašalinti. <…>“

17

L. eksploatuoja Nyderlanduose esantį veislinių Gallus gallus rūšies naminių paukščių ūkį, kuriame laikoma apie 27000 vištų. 2020 m. vasario 10 d. L. atliko įprastą mėginių ėmimą iš penkių vištidžių, kuriose šis paukščių pulkas buvo laikomas. 2020 m. vasario 17 d. akredituota laboratorija aptiko salmonelių kairės kojos antbačio mėginiuose, kurie buvo gauti trijose iš tų vištidžių.

18

Gavus teigiamus tyrimų rezultatus, 2020 m. vasario 18 d. sprendimu (toliau – pirminis sprendimas) ministras paskelbė, kad nuo tos dienos tos trys vištidės laikomos užkrėstomis salmonelėmis, ir nustatė ūkiui kontrolės priemones. Taikant šias priemones nuo minėtos dienos buvo uždrausta iš užkrėstų vištidžių išvežti paukščius, kiaušinius ir paukščių mėšlą, taip pat į jas vežti paukščius ir kiaušinius. Be to, tose vištidėse buvusius paukščius Nederlandse Voedsel- en Warenautoriteit (Nyderlandų maisto ir produktų saugos tarnyba, toliau – NVWA) turėjo pašalinti arba sunaikinti. Šios priemonės buvo įgyvendintos 2020 m. vasario 28 d.

19

Pagal peržiūrėtas veiksmų gaires pirminis sprendimas buvo priimtas prieš tai neatlikus patvirtinamojo tyrimo, nes ministras manė, kad nėra pagrįstų abejonių dėl 2020 m. vasario 10 d. atliktus įprastą mėginių ėmimą gauto teigiamo rezultato tikslumo.

20

Šiuo klausimu College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ministras nurodė, kad iki 2020 m. sausio mėn. teigiamo rezultato atveju maisto produktų ir vartojimo prekių kontrolės institucija visada atlikdavo patvirtintąjį tyrimą, kuriuo remdamasi pulką pripažindavo užkrėstu arba ne. Vis dėlto 2020 m. sausio 13 d. rašte Komisija nurodė, kad šis standartiškai atliekamas patvirtinamasis tyrimas prieštarauja Sąjungos teisei, todėl jai teks nutraukti Nyderlandų kovos su salmonelėmis plano Europos bendrąjį finansavimą. 2020 m. sausio 24 d. raštu Nyderlandų Karalystė informavo Komisiją, kad sutinka su jos pozicija, ir atitinkamai patikslino savo kontrolės politiką. Taigi atsižvelgiant į Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį peržiūrėtose veiksmų gairėse nenumatyta standartiškai atliekamo patvirtinamojo tyrimo; jis galimas, tik jei atliekant stebėseną paimto mėginio tyrimo teigiamas rezultatas laikomas nepatikimu.

21

Ministrui atmetus L. skundą dėl pirminio sprendimo, tokį ministro sprendimą L. apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

22

Šiame skunde L. tvirtina, kad šiuo atveju kompetentinga institucija turėjo priežasčių abejoti 2020 m. vasario 10 d. atlikto įprasto mėginių ėmimo tyrimo teigiamais rezultatais, todėl prieš priimdama pirminį sprendimą turėjo atlikti patvirtinamąjį tyrimą. Grįsdamas šį teiginį L. visų pirma nurodo tokias aplinkybes. Pirma, už per šį įprastą mėginių ėmimą paimtų mėginių analizę atsakinga laboratorija gavo teigiamą rezultatą tik viename iš dviejų trijose vištidėse paimtų mėginių, t. y. kairės kojos antbačio mėginyje. Antra, 2020 m. vasario 18 d. L. iniciatyva atliktų kelių iš eilės mėginių tyrimų rezultatai buvo neigiami. Trečia, aptariamas pulkas buvo jaunas ir visiškai paskiepytas nuo salmonelių, be to, L. ūkyje buvo įdiegta itin gera biologinio saugumo sistema. Ketvirta, užsikrėtimas salmonelėmis tik trijose iš penkių vištidžių yra mažai tikėtinas. Penkta, mėginiai nagrinėjamame ūkyje buvo imami kas dvi savaites ir nei prieš minėtą įprastą mėginių ėmimą, nei po jo nebuvo gauta jokių kitų teigiamų rezultatų.

23

Ministras mano, kad Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį reikia aiškinti siaurai. Gavus teigiamą salmonelių tyrimo rezultatą, patvirtinamąjį tyrimą reikia atlikti tik išimtiniais atvejais; nagrinėjamas atvejis toks nebuvo.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad dėl ministro siūlomo Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunkčio siauro aiškinimo ši nuostata visiškai netektų prasmės tais atvejais, kai ištyrus įprastai paimtus mėginius būtų gautas teigiamas rezultatas. Toks aiškinimas nepalieka galimybės tokiu atveju atlikti patvirtinamąjį tyrimą, nes, pasak ministro, toks tyrimas negalėtų turėti įtakos teigiamam rezultatui. Taigi panašu, kad atlikti patvirtinamąjį tyrimą galima tik tuo atveju, jei ministras įtaria, kad ištyrus įprastai paimtus mėginius gautas rezultatas yra klaidingai neigiamas. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad neaišku, kaip šis aiškinimas susijęs su Reglamento Nr. 200/2010 priedo 4 punkto antra pastraipa.

25

Tokiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven (Administracinis apeliacinis ekonominių bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

26

Dviem pirmaisiais klausimais (juos reikia nagrinėti kartu) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį. Šis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio ūkio, kuriame atlikus įprastą mėginių ėmimą ištirti mėginiai ir juose rasta salmonelių, situacija gali būti priskirta prie „išimtinių atvejų, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir ar šiuo atžvilgiu svarbiomis laikytinos aplinkybės, kad vėliau kelis kartus atitinkamo ūkininko iniciatyva paimtų mėginių tyrimo dėl aptiktos salmonelių rūšies rezultatai buvo neigiami, kad tik tam tikrų vištidžių mėginiai buvo teigiami ir kad tik vieno iš dviejų mėginių, paimtų iš kiekvienos vištidės, tyrimo rezultatas buvo teigiamas, taip pat – pulko vakcinacijos statusas ir ūkio rezultatai aptiktos salmonelių rūšies prevencijos srityje.

27

Pirmiausia reikia priminti, kad siekdamas apsaugoti visuomenės sveikatą nuo salmonelių sukeliamų ligų ir infekcijų, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad būtina imtis tinkamų ir veiksmingų priemonių, skirtų salmonelėms aptikti ir kontroliuoti visais atitinkamais gyvūninės kilmės produktų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais, visų pirma pirminės gamybos lygmeniu, kad būtų sumažintas jų paplitimas atitinkamose gyvūnų populiacijose ir keliamas pavojus žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Reglamentas 2160/2003, kurio tikslas, kaip nurodyta 1 straipsnyje, yra užtikrinti, kad tokių priemonių būtų imtasi.

28

Taigi, kaip nurodyta Reglamento Nr. 2160/2003 28 konstatuojamojoje dalyje ir Reglamento Nr. 200/2010 3 konstatuojamojoje dalyje, kadangi paukštienos produktai yra pagrindinis žmonių salmoneliozės šaltinis, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi skatinti, kad būtų mažinamas salmonelių paplitimas veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulkuose, kurie gali perduoti salmonelių infekciją savo palikuonims, ypač vištų dedeklių ir broilerių pulkams, nes toks mažinimas ypač svarbus siekiant užtikrinti, kad šių palikuonių kiaušiniai ir mėsa būtų tiekiami rinkai su pagrįsta garantija, kad jie neužkrėsti salmonelėmis.

29

Siekiant sumažinti tokį paplitimą, Reglamento Nr. 200/2010 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tikslas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 1 dalyje, yra iki 1 % arba dar daugiau sumažinti maksimalų veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkų, kurių toje 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų salmonelių serotipų (toliau – nurodyti salmonelių serotipai) tyrimų rezultatai išlieka teigiami. Be to, Reglamento Nr. 200/2010 priede nustatyta tikrinimo sistema, būtina siekiant įgyvendinti šį tikslą.

30

Šiuo aspektu minėto priedo 2.1 punkte numatyta, kad tokių pulkų stebėsena turi būti atliekama reguliariai imant mėginius atitinkamiems salmonelių serotipams nustatyti maisto verslo subjekto iniciatyva ir vykdant oficialią kontrolę.

31

Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktyje, kurį išaiškinti prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, konkrečiai kalbant apie mėginius, paimtus vykdant oficialią kontrolę, numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis ir laikantis tam tikrų sąlygų, taip pat kilus įtarimų, kad rezultatai klaidingi, turi būti imami patvirtinamieji mėginiai.

32

Visų pirma pagal šią nuostatą „išimtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais (pvz., klaidingi teigiami arba klaidingi neigiami rezultatai), ji gali nuspręsti pakartoti tyrimą pagal b punktą“.

33

Taigi pagal Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį, kompetentingai institucijai priėmus sprendimą pakartoti tyrimus, pagal to priedo 2.2.2.2 punkto b papunktį patvirtinamasis mėginių ėmimas turi būti atliekamas taip, kaip nurodyta to priedo 2.2.2.1 punkte, kuriame nustatyta mėginių ėmimo tvarka, taikoma įprastam mėginių ėmimui, ūkyje atliekamam maisto verslo subjekto iniciatyva.

34

Pateikus šiuos pirminius patikslinimus, siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, pirmiausia reikia apibrėžti sąvoką „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį, ir, antra, patikrinti, ar aplinkybės, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė savo antrajame klausime ir kurios išdėstytos šio sprendimo 26 punkte, yra svarbios vertinant, ar veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio ūkio, kuriame atlikus įprastą mėginių ėmimą ištirti mėginiai ir juose rasta salmonelių, situaciją galima laikyti patenkančia į šios sąvokos taikymo sritį.

35

Iš Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunkčio formuluotės, ypač iš veiksmažodžio „gali“ ir būdvardžio „išimtinis“, matyti, kad, nors kompetentingai institucijai paliekama diskrecija dėl būtinybės pakartoti tyrimus, šiame reglamente ši diskrecija susieta su tam tikrų atvejų, apibūdintų kaip „išimtiniai“, nustatymu, todėl šią nuostatą reikia aiškinti siaurai (pagal analogiją žr. 2023 m. vasario 16 d. Sprendimo Lufthansa Technik AERO Alzey, C‑393/21, EU:C:2023:104, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36

Iš šios nuostatos formuluotės taip pat aišku, kad Reglamente Nr. 200/2010 išimtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija gali nuspręsti pakartoti tyrimus, laikomos tik tos situacijos, kai institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais, t. y. įtarti, kad tie rezultatai neatitinka tikrovės, todėl yra netikslūs. Šios nuostatos pavadinimas „Įtarimai dėl klaidingų rezultatų“ patvirtina tokį vertinimą.

37

Vadinasi, kompetentinga institucija turi įvertinti, ar konkrečiu atveju yra veiksnių, keliančių abejonių dėl tyrimų rezultatų. Taigi tokį vertinimą reikia atlikti kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes.

38

Kadangi tyrimo rezultatų tikslumas priklauso nuo to, ar teisingai atliekami mėginių ėmimo ir analizės procesai, iš Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunkčio formuluotės galima suprasti, kad į šioje nuostatoje esančios sąvokos „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“ taikymo sritį patenka tik situacijos, susijusios su mėginių paėmimu, jų pakavimu, gabenimu į laboratoriją, priėmimu, saugojimu, paruošimu, apdorojimu ir analize minėtoje laboratorijoje arba rezultatų perdavimu, t. y. įvykiais ar incidentais, keliančiais grėsmę mėginių ėmimo ir analizės procesų vykdymui pagal šiuos procesus reglamentuojančią tvarką ir taisykles, skirtas mėginių vientisumui, saugumui ir tapatumui užtikrinti kiekviename šių procesų etape.

39

Taigi, aiškintina, kad sąvoka „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį, apima situacijas, kai ši institucija nustato įvykius ar incidentus, dėl kurių kyla pavojus tinkamam mėginių ėmimo ir analizės procesų vykdymui, arba, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, mano, kad yra didelė tokių įvykių ar incidentų rizika.

40

Šiuo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktis aiškintinas siaurai, reikia manyti, kad aplinkybės, dėl kurių kompetentinga institucija gali įtarti, kad teigiami tyrimų rezultatai yra netikslūs ir kad per mėginių ėmimo ir jų analizės procesus buvo įvykių ar incidentų, keliančių grėsmę teisingam tų procesų vykdymui, turi būti susijusios su visų atitinkamo ūkio sąlygų idealumo lygiu, kuris, ypač atsižvelgiant į salmonelių epidemiologines savybes, atskleidžia, kad šie rezultatai neatitinka ar sunkiai atitinka padėtį tame ūkyje ir kad dėl to labai tikėtina, kad būta tokių įvykių ar incidentų.

41

Šios sąlygos apima ūkio atitiktį salmonelių stebėsenos programai ir pagal ją atliktų patikrinimų rezultatus, atitiktį nacionaliniams naminių paukščių laikymo ir auginimo reikalavimams, susijusiems su salmonelių kontrole, ir ūkyje įdiegtas biologinio saugumo priemones, skirtas užkirsti keliui salmonelėms atsirasti, vystytis ir plisti, susijusias su ūkio veikla, fizine apsauga ir ūkyje dirbančių asmenų apsauga, kaip antai įėjimo į ūkį ir jo aptvėrimo, vištidžių valymo ir dezinfekavimo, vandens ir paukščių pašaro kokybės kontrolės, patekimo į ūkį kontrolės, personalo mokymo biologinio saugumo plano valdymo ir geros higienos praktikos srityje, dezinfekavimą ir drabužių bei įrangos keitimą prieš pereinant iš vienos fermos į kitą, gyvūnų uždarymą, naminių paukščių perkėlimo iš vienos vištidės į kitą ribojimą ir apsaugą nuo kenkėjų, pavyzdžiui, graužikų, ir laukinių gyvūnų.

42

Taigi galima manyti, kad veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio ūkio, kuriame atlikus įprastą mėginių ėmimą ištirti mėginiai ir juose rasta salmonelių, situacija patenka į sąvokos „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 200/2010 2.2.2.2 punkto c papunktį, taikymo sritį, kai kompetentinga institucija nustato, kad buvo įvykių ar incidentų, kurie sukėlė pavojų tinkamam mėginių ėmimo ir analizės procesų vykdymui, arba mano, kad, atsižvelgiant į pasiektą visų ūkio sąlygų idealumo lygį ir į salmonelių epidemiologines savybes, yra didelė rizika, jog tokių įvykių ar incidentų būta.

43

Toks siauras aiškinimas atitinka Reglamentu Nr. 200/2010 ir Reglamentu Nr. 2160/2003 siekiamą tikslą, t. y. visuomenės sveikatos apsaugą, nes sudaro sąlygas greitai imtis kontrolės priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią salmonelėms plisti ir jas perduoti žmonėms, visų pirma pagal Reglamento Nr. 2160/2003 II priedo C dalį, ir taip veiksmingai apsaugoti visuomenės sveikatą, nelaukiant, išskyrus išimtinius atvejus, kol šie rezultatai bus patvirtinti atlikus naujus tyrimus.

44

Reikia pridurti, kad toks aiškinimas nesukelia jokių sunkumų, susijusių su Reglamento Nr. 200/2010 priedo 4 punkto antra pastraipa. Šią nuostatą reikia aiškinti taip: kai veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio subjekto iniciatyva atliekant įprastą mėginių ėmimą gautų mėginių analizės rezultatai rodo, kad viename ar keliuose paimtuose mėginiuose yra salmonelių, ir, atsižvelgdama į visų atitinkamame ūkyje sudarytų sąlygų idealumo lygį bei į salmonelių epidemiologines savybes, kompetentinga institucija mano, kad yra didelė rizika, jog per šiuos procesus būta įvykių ar incidentų, dėl kurių galėjo kilti pavojus tinkamam mėginių ėmimo ir jų analizės procesų vykdymui, arba nustato, kad tokių įvykių ar incidentų būta, ir nusprendžia pakartoti tyrimus, atitinkamas pulkas gali būti pripažintas užkrėstu tik siekiant patikrinti, ar pasiektas Sąjungos tikslas, jei po minėto sprendimo priėmimo pagal Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį atlikus patvirtinamąjį mėginių ėmimą gautų mėginių analizės dėl salmonelių rezultatai taip pat yra teigiami.

45

Siekiant patikrinti, ar šio sprendimo 26 punkte nurodytos aplinkybės yra svarbios vertinant, ar veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio ūkio, kuriame atlikus įprastą mėginių ėmimą gautų mėginių tyrimo rezultatai parodė, kad yra salmonelių, situacijai galima taikyti sąvoką „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį, būtina atsižvelgti į šio sprendimo 39–41 punktuose pateiktus aiškinimo aspektus.

46

Pirma, kalbant apie neigiamus rezultatus dėl per įprastą mėginių ėmimą gautuose mėginiuose aptiktos salmonelių rūšies, kelis kartus gautus ištyrus vėlesnius mėginius, paimtus atitinkamo ūkio subjekto iniciatyva po įprasto mėginių ėmimo, per kurį buvo gautas teigiamas rezultatas, svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 35 ir 36 punktų, Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktyje aiškiai nustatyta, jog, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, kompetentingai institucijai tik išimtiniais atvejais suteikiama galimybė atlikti naują tyrimą, kad patvirtintų arba paneigtų pagal šiame priede numatytą stebėsenos programą atlikto tyrimo rezultatus. Taigi pagal šią programą vieno tyrimo atlikimas laikomas taisykle, o tyrimo pakartojimas – išimtimi.

47

Taigi Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunkčio aiškinimas, kad rezultatai, gauti atlikus naują tyrimą po to, kai kompetentinga institucija priėmė sprendimą, yra reikšmingos aplinkybės siekiant nukrypti nuo šios taisyklės, prieštarautų logikai, kuria grindžiama ši nuostata.

48

Tai patvirtina pagrindinės bylos aplinkybės: kaip matyti iš šio sprendimo 17, 18 ir 22 punktų, ministro sprendimas taikyti ūkiui priemones, gavus teigiamus mėginių, paimtų 2020 m. vasario 10 d. atlikus įprastą mėginių ėmimą, analizės rezultatus, buvo priimtas 2020 m. vasario 18 d., t. y. praėjus vos vienai dienai po minėtų rezultatų gavimo. Mėginiai, kuriuos atitinkamas ūkio subjektas paėmė siekdamas atlikti kitą tyrimą, buvo paimti tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktą įvykių eigą tikėtina, kad šių mėginių analizės rezultatai buvo gauti ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 25 d.

49

Taigi Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunkčio aiškinimas, kad neigiami rezultatai, kelis kartus gauti paėmus mėginius po to, kai atlikus įprastą mėginių ėmimą gautas teigiamas tyrimo rezultatas, ir tie neigiami rezultatai perduoti kompetentingai institucijai po to, kai ji jau buvo priėmusi sprendimą, yra svarbi aplinkybė vertinant, ar atitinkamo maisto verslo subjekto situacija yra „išimtinis atvejis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir ne tik skatintų sistemingai atlikti naują tyrimą, siekiant patvirtinti šį rezultatą, bet ir vilkintų kompetentingos institucijos priemonių, skirtų infekcijai ir jos plitimui kontroliuoti, priėmimą bent jau iki tol, kol bus gauti naujo tyrimo rezultatai, ir dėl to kiltų pavojus visuomenės sveikatai.

50

Vis dėlto neigiami rezultatai, gauti paėmus vėlesnius mėginius po įprasto mėginių ėmimo, po kurio buvo gautas teigiamas rezultatas, ir perduoti kompetentingai institucijai prieš jai priimant sprendimą, gali būti svarbi aplinkybė vertinant, ar atitinkamo maisto verslo subjekto situacija yra „išimtinis atvejis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

51

Antra, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 200/2010 priedo 4 punkto pirmoje pastraipoje aiškiai nurodyta, kad veislinių paukščių pulkas pripažįstamas užsikrėtusiu salmonelėmis, jei viename ar daugiau mėginių aptinkama atitinkamų serotipų, reikia pažymėti, jog tai, kad tik viename iš dviejų mėginių, gautų atliekant įprastą mėginių ėmimą, aptikta salmonelių, neleidžia manyti, kad yra didelė rizika, jog atliekant minėtus procesus buvo įvykių ar incidentų, dėl kurių galėjo kilti pavojus teisingam mėginių ėmimo ir analizės procesų vykdymui, siekiant taikyti Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį.

52

Dėl tų pačių priežasčių aplinkybė, kad vienų vištidžių tyrimo rezultatai yra teigiami, o kitų – neigiami, nėra svarbus veiksnys, ypač dėl to, kad išoriniai infekcijos šaltiniai, pavyzdžiui, žiurkės arba tam tikri laukiniai paukščiai, gali būti tik tam tikrose vištidėse, nelygu tose vištidėse esančios sąlygos.

53

Trečia, kalbant apie atitinkamo paukščių pulko vakcinaciją ir ūkio rezultatus salmonelių prevencijos srityje reikia pripažinti, kad šie veiksniai yra svarbūs vertinant, ar ūkio padėtis patenka į sąvokos „išimtiniai atvejai“ taikymo sritį, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį, nes, atsižvelgiant į šio sprendimo 39–41 punktuose pateiktą išaiškinimą, tai, kad atitinkami pulkai yra vakcinuoti nuo salmonelių ir kad vakcinų veiksmingumo laikotarpis nėra pasibaigęs, taip pat aplinkybė, kad ūkis pasiekęs puikių rezultatų salmonelių prevencijos srityje, irgi yra būtiniausios sąlygos, kad tokiam ūkiui būtų taikoma minėta sąvoka.

54

Kadangi nė vienas iš šių veiksnių negarantuoja, kad nėra salmonelių infekcijos, šie veiksniai, net ir visi kartu, savaime neleidžia pripažinti, kad atitinkamo ūkio padėtis yra nesuderinama arba labai sunkiai suderinama su teigiamais tyrimo rezultatais, kaip tai suprantama šio sprendimo 40 punkte.

55

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmuosius du klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 200/2010 priedo 2.2.2.2 punkto c papunktis aiškintinas taip: veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio ūkio, kuriame buvo atlikti per įprastą mėginių ėmimą gautų mėginių tyrimai ir aptikta salmonelių, situacija patenka į sąvokos „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, taikymo sritį, kai kompetentinga institucija nustato įvykius ar incidentus, kurie kelia pavojų tinkamam mėginių ėmimo ir analizės procesų vykdymui, arba mano, kad, atsižvelgiant į pasiektą visų ūkio sąlygų idealumo lygį ir į salmonelių epidemiologines savybes, yra didelė rizika, jog būta tokių įvykių ar incidentų.

56

Keli neigiami rezultatai dėl aptiktos salmonelių rūšies, gauti ištyrus vėliau atitinkamo ūkio subjekto iniciatyva paimtus mėginius, ir perduoti kompetentingai institucijai po to, kai ši priėmė sprendimą, taip pat tai, kad tik kai kurių vištidžių mėginių tyrimo rezultatai buvo teigiami ir kad tik vieno iš dviejų mėginių, paimtų iš vienos vištidės, tyrimo rezultatai buvo teigiami, nėra svarbios aplinkybės, kad tokią situaciją būtų galima priskirti šios sąvokos taikymo sričiai. Jei pulko skiepijimo būklė ir rezultatai aptiktos salmonelių rūšies prevencijos srityje yra puikūs, tai yra aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti šiuo tikslu, tačiau vien jų neužtenka, kad minėtai situacijai būtų taikoma minėta sąvoka.

57

Atsižvelgiant į tai, kas atsakyta į du pirmuosius klausimus, nereikia atsakyti į trečiąjį klausimą.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

2010 m. kovo 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 200/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatos dėl Europos Sąjungos tikslo mažinti salmonelių serotipų paplitimą veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose, iš dalies pakeisto 2019 m. vasario 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/268, priedo 2.2.2.2 punkto c papunktį

reikia aiškinti taip:

veislinių Gallus gallus rūšies paukščių pulką laikančio ūkio, kuriame buvo atlikti per įprastą mėginių ėmimą gautų mėginių tyrimai ir aptikta salmonelių, situacija patenka į sąvokos „išimtiniai atvejai, kai kompetentinga institucija turi priežasčių abejoti tyrimų rezultatais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, taikymo sritį, kai kompetentinga institucija nustato įvykius ar incidentus, kurie kelia pavojų tinkamam mėginių ėmimo ir analizės procesų vykdymui, arba mano, kad, atsižvelgiant į pasiektą visų ūkio sąlygų idealumo lygį ir į salmonelių epidemiologines savybes, yra didelė rizika, jog būta tokių įvykių ar incidentų.

Keli neigiami rezultatai dėl aptiktos salmonelių rūšies, gauti ištyrus vėliau atitinkamo ūkio subjekto iniciatyva paimtus mėginius, ir perduoti kompetentingai institucijai po to, kai ji priėmė sprendimą, taip pat tai, kad tik kai kurių vištidžių mėginių tyrimo rezultatai buvo teigiami ir kad tik vieno iš dviejų mėginių, paimtų iš vienos vištidės, tyrimo rezultatai buvo teigiami, nėra svarbios aplinkybės, kad tokią situaciją būtų galima priskirti šios sąvokos taikymo sričiai. Jei pulko skiepijimo būklė ir rezultatai aptiktos salmonelių rūšies prevencijos srityje yra puikūs, tai yra aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti šiuo tikslu, tačiau vien jų neužtenka, kad minėtai situacijai būtų taikoma minėta sąvoka.