EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 16

COM(2021) 572 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Nauja 2030 m. ES miškų strategija

{SWD(2021) 651 final} - {SWD(2021) 652 final}

Miškai ir kita miškinga žemė 1 apima daugiau kaip 43,5 proc. 2 Europos Sąjungos sausumos teritorijos ir jie yra itin svarbūs visų europiečių sveikatai ir gerovei. Priklausome nuo jų dėl oro, kuriuo kvėpuojame, ir dėl vandens, kurį geriame, o jų turtinga biologinė įvairovė ir išskirtinė gamtinė sistema yra daugumos skirtingų pasaulio regionų sausumoje randamų rūšių namai ir buveinė 3 . Miške susiliejame su gamta – taip miškai padeda mums stiprinti savo fizinę ir psichikos sveikatą – ir jie yra ypač svarbūs siekiant apsaugoti gyvybingas ir klestinčias kaimo vietoves.

Nuo seno miškai turėjo nepaprastai svarbią įtaką mūsų ekonomikai ir visuomenei, kūrė darbo vietas ir aprūpino maistu, vaistais, medžiagomis, švariu vandeniu ir kitais ištekliais. Ne vieną šimtmetį miškai buvo nuolat besisukančio kultūros paveldo ir meistriškumo, tradicijų ir inovacijų sūkurio centre. Bet mūsų ateičiai jie ne mažiau svarbūs nei buvo praeityje. Miškai natūraliai padeda kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti ir atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį Europai siekiant iki 2050 m. tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu. Saugant miškų ekosistemas, taip pat mažėja zoonozinių ligų ir pasaulinių pandemijų pavojus. Todėl sveika žmonių, planetos ir klestėjimo ateitis priklauso nuo to, kiek pavyks užtikrinti visos Europos ir pasaulio miškų sveikatą, biologinę įvairovę ir atsparumą.

Net jei nedelsiant būtų imtasi veiksmų šia kryptimi, Europos miškams kyla vis didesnė grėsmė – iš dalies dėl natūralių procesų, taip pat dėl padidėjusio žmogaus veiklos masto ir tam tikrų neigiamą įtaką turinčių veiksnių. Nors dėl natūralių procesų, miško įveisimo, tvarios miškotvarkos ir aktyvaus atkūrimo per pastaruosius kelis dešimtmečius miškų užimamas plotas padidėjo ir dėl to kai kurios tendencijos pakrypo teigiama linkme, miškų išsaugojimo būklę reikėtų iš esmės pagerinti, be kita ko, tuose 27 proc. ES miškų teritorijos, kurie yra saugomi ir turėtų būti sveikiausi 4 . Klimato kaita ir toliau neigiamai veikia Europos miškus, ypač – bet ne tik – vietovėse su vienarūšiais ir vienaamžiais medynais. Klimato kaita taip pat išryškino anksčiau nematytas miškų silpnąsias vietas, dėl kurių sustiprėjo kitų griaunamųjų veiksnių, kaip antai kenksmingųjų organizmų, taršos ir ligų, poveikis; taip pat klimato kaita veikia miškų gaisrų cikliškumą, dėl to per ateinančius kelerius metus ES susiklostys didesnio masto ir intensyvesniems miškų gaisrams palankios sąlygos 5 . Dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir padidėjusios medyno kirtimo įvairiais ekonominiais tikslais apimties per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo medžių lajos danga 6 .

Šia naująja ES miškų strategija siekiama įveikti šiuos iššūkius ir panaudoti miškų potencialą mūsų ateities labui, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, turimų patikimiausių mokslinių įrodymų ir geresnio reglamentavimo reikalavimų. ES miškų strategija yra grindžiama Europos žaliuoju kursu ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir joje pripažįstamas esminis ir daugiafunkcis miškų vaidmuo, taip pat miškininkų ir visos su miškais susijusios vertės grandinės indėlis siekiant iki 2050 m. sukurti darnią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, kartu užtikrinant, kad visos ekosistemos būtų atkurtos, atsparios ir tinkamai saugomos. Šia strategija pakeičiama ES miškų strategija, kuri buvo priimta 2013 m. 7 ir įvertinta 2018 m. 8

Strategijoje siūlomi įsipareigojimai ir veiksmai padės įgyvendinti Europos klimato teisės akte 9 nustatytą tikslą iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, kuris bus įgyvendinamas pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje 10 nustatytomis priemonėmis. Remiantis Klimato teisės aktu, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas ir įgyvendintas siekis neutralizuoti poveikį klimatui, atitinkamos ES institucijos ir valstybės narės privalo teikti pirmenybę sparčiam ir nuspėjamam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir kartu didinti gamtiniais absorbentais šalinamą ŠESD kiekį. Naudojant miškus ir miško produktus išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis atliks itin svarbų vaidmenį siekiant plataus Sąjungos užmojo tikslo absorbuoti 310 mln. tonų anglies dioksido ekvivalentų, kaip nustatyta pasiūlyme dėl peržiūrėto Reglamento dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės 11 . Strategijoje taip pat išdėstyta politikos programa, kaip užtikrinti ES miškų – kurie labai padeda įgyvendinti mūsų biologinės įvairovės užmojį, užtikrinti saugius pragyvenimo šaltinius kaimo ir kitose vietovėse ir padeda plėtoti tvariausiais miškotvarkos metodais grindžiamą tvarią miškų bioekonomiką, – augimą, sveikatą, įvairovę ir atsparumą. Tvarios miškotvarkos metodai grindžiami pripažinta ir tarptautiniu mastu suderinta dinamiška tvarios miškotvarkos koncepcija, kuria atsižvelgiama į miškų daugiafunkciškumą ir įvairovę bei vieną nuo kito priklausomus tris tvarumo ramsčius.

Kad šis perėjimas būtų sėkmingas, mums reikia didesnių, sveikesnių ir įvairesnių miškų, palyginti su miškais, kuriuos turime šiandien, ypač siekiant užtikrinti anglies dioksido saugojimą ir sekvestraciją, sumažinti oro taršos poveikį žmonių sveikatai ir sustabdyti buveinių ir rūšių nykimą. Tai yra svarbi sąlyga, kad ateinančius dešimtmečius miškai galėtų būti pragyvenimo šaltiniu ir atlikti savo socioekonomines funkcijas. Siekdami šio tikslo, turėsime priešinga linkme pakreipti neigiamas tendencijas, veiksmingiau vykdyti stebėseną, kad galėtume surinkti tikslesnę informaciją apie mūsų miškų būklę, taip pat turėsime dėti daugiau pastangų, siekdami apsaugoti ir atkurti miškų biologinę įvairovę ir taip užtikrinti miškų atsparumą. Ne mažiau svarbu užtikrinti galimybę apsirūpinti mediena, taip pat skatinti su mediena nesusijusią miškų sektoriaus ekonominę veiklą, kad būtų galima įvairinti vietos ekonomiką ir darbo vietas kaimo vietovėse.

Atsižvelgdami į didėjančius ir kartais vienus kitiems prieštaraujančius su miškais susijusius poreikius, taip pat privalome užtikrinti, kad sunaudojamas medienos kiekis toliau neviršytų nustatytų tvarumo ribų 12 ir ji būtų naudojama optimaliai, laikantis pakopinio naudojimo 13 ir žiedinės ekonomikos principų. Taip naudojama mediena gali, kiek tai įmanoma, patenkinti poreikį iškastines medžiagas pakeisti ilgaamžėmis žiedinėmis medžiagomis ir produktais, kurie yra vertingiausi anglies saugojimo ir žiedinės ekonomikos atžvilgiu.

ES miškų strategija parengta prasidedant sparčiai greitėjančios klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizėms. Kitas dešimtmetis turės lemiamos įtakos, todėl ši strategija – tai konkretus 2030 m. planas, apimantis reglamentavimo, finansines ir savanoriškas priemonės.

Tai yra priemonės, kuriomis numatoma sustiprinti miškų apsaugą ir atkūrimą, stiprinti tvarią miškotvarką ir gerinti su ES miškais susijusią stebėseną ir veiksmingą decentralizuotą planavimą, siekiant užtikrinti miškų ekosistemų atsparumą ir sudaryti sąlygas miškams atlikti savo daugiafunkcį vaidmenį. Siekiant toliau skatinti tvarią miškų bioekonomiką, kad ateityje pavyktų neutralizuoti poveikį klimatui, strategijoje siūlomos priemonės, kuriomis numatoma skatinti diegti naujoves ir naudoti naujas medžiagas bei produktus, jais pakeičiant iškastines medžiagas ir iš jų pagamintus produktus, taip pat stiprinti su mediena nesusijusią miškų ekonomiką, įskaitant ekologinį turizmą. Taip pat šioje strategijoje sutelkiamas dėmesys į tvarų miško atkūrimą ir įveisimą ir prie jos pridedamos veiksmų gairės, kaip ES iki 2030 m. papildomai pasodinti bent 3 mlrd. medžių.

Šioje strategijoje Komisija pristato plataus užmojo viziją, grindžiamą aktyviu visų miškų ir žemės savininkų ir valdytojų dalyvavimu, stipria motyvacija ir tvirtu pasiryžimu. Jų vaidmuo teikiant ekosistemines paslaugas yra itin svarbus ir jiems reikia padėti atlikti šią funkciją. Vienas iš strategijos tikslų – parengti visų pirma privačių miškų savininkams ir valdytojams skirtas finansines paskatas teikti tokias ekosistemines paslaugas.

Visos priemonės bus planuojamos ir įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, taip pat su valstybinių ir privačių miškų savininkais ir kitais miškų prižiūrėtojais, nes būtent jie užtikrins galimybę ES įgyvendinti būtinus pokyčius ir plėtoti gyvybingą bei tvarią miškų bioekonomiką. Šia strategija siekiama užtikrinti aktyvų visų susijusių subjektų ir visų valdymo lygmenų institucijų dalyvavimą – nuo valstybių narių iki miškų savininkų ir valdytojų, su mišku susijusią veiklą vykdančių įmonių, mokslininkų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų.

Nors šioje strategijoje visas dėmesys skiriamas tik ES miškams ir ja siekiama užtikrinti, kad ES reikšmingai prisidėtų įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus ik 2030 m., ypač 15 tikslą 14 , pripažįstama, kad su miškais susiję iššūkiai iš esmės yra pasaulinio masto ir kad miško plotas toliau mažėja didelį susirūpinimą keliančiu greičiu – vidutiniškai 4,7 mln. hektarų per metus, ir kasmet sunaikinama po 10 mln. hektarų miškų 15 . Komisija dar kartą patvirtina esanti tvirtai pasiryžusi įgyvendinti 2019 m. komunikate nustatytus tikslus apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus 16 , be kita ko, puoselėdama glaudžius partnerystės ryšius su pasauliniais partneriais miškų apsaugos, atkūrimo ir tvarios miškotvarkos klausimais, taip pat priimdama pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo numatoma užtikrinti, kad ES rinkoje parduodami produktai, nesvarbu, ar jie gaminami ES, ar trečiosiose šalyse, nebūtų pasaulio miškų naikinimo priežastis. ES bendradarbiavimas skatins integruotai spręsti su miškais susijusius valdymo, vertės grandinių tvarumo ir teisėtumo, taip pat biologinės įvairovės ir vietos gyventojų pragyvenimo šaltinių klausimus. Su miškais susiję plataus užmojo tikslai atitinka ES pastangas imtis lyderio vaidmens vykdant veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkę ir įgyvendinti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, be kita ko, kartu su Pasauline biologinės įvairovės strategija. 

Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse, taip pat atlieka rekreacines funkcijas, padedančias gerinti piliečių fizinę ir psichikos sveikatą.

Europos Sąjungoje yra apytikriai 16 mln. privačių miškų savininkų, 40 proc. miškų pagal skirtingus modelius yra viešoji nuosavybė. 2018 m. Europos Sąjungoje 2,1 mln. žmonių 17 dirbo tradiciniame su miškais susijusiame sektoriuje (miškotvarka, medienos ruoša, lentpjūvės veikla, medienos produktai, kamštiena, plaušiena ir popierius), kurio sukurta bendroji pridėtinė vertė buvo 109 855 mln. EUR. Dar 1,2 mln. žmonių dirbo medinių baldų gamybos ir spausdinimo popieriuje, pvz., knygų ir laikraščių spausdinimo, sektoriuose, kurių sukurta bendroji pridėtinė vertė siekė atitinkamai 25 mlrd. EUR ir 31 mlrd. EUR 18 . 2018 m. medienos pramonės sektoriuje veiklą vykdė 397 000 įmonių, t. y. 20 proc. ES gamybos įmonių. Prie šios veiklos pridėjus spausdintų dokumentų leidybos, šilumos ir elektros energijos gamybos iš medienos ir medinės statybos sektorius, išplėstinėse su miškais susijusiose vertės grandinėse buvo sukurta 4 mln. žaliosios ekonomikos darbo vietų. 2008–2013 m. šis skaičius sumažėjo maždaug 20 proc. ir nuo tada iš esmės nesikeitė 19 .

Tvarios medienos ir ne medienos žaliavos ir produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Tvariai gaminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, turėdami sudėtyje anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris šiaip jau vyksta per biologinius procesus 20 . Kertant medyną arba natūraliai žuvus medžiui iš jo į atmosferą išskiria anglies dioksidas, pvz., gaisrų metu, deginant medieną energijai gaminti, deginant atliekas arba vykstant natūraliems irimo procesams. Anglies dioksido absorbavimo laikotarpį galima gerokai pailginti, medienos biomasę paverčiant į ilgo gyvavimo ciklo medieną ir medžio produktus. Reglamentu dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės 21 (toliau – LULUCF reglamentas) užtikrinama, kad valstybės narės praneštų ne tik apie anglies sankaupų pokyčius miškuose, bet ir apie nukirsto medžio produktų anglies absorbentų pokyčius (ir juos apskaitytų), ir ši nuostata bus sugriežtinta peržiūrėtame reglamente, kurio pasiūlymas pateiktas su pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkiniu. Europos Sąjungoje grynasis nukirsto medžio produktų aktyviai absorbuojamo anglies dioksido kiekis yra maždaug -40 MtCO2e per metus. Klimatui jie taip pat naudingi dėl pakeitimo poveikio, kurio vertės svyruoja nuo -18 iki -43 MtCO2e per metus 22 . Kuo produktas ilgaamžiškesnis, tuo labiau jis švelnina klimato kaitą: švelninimą parodo didesnis grynasis absorbuoto anglies dioksido kiekis pagal LULUCF reglamentą valstybių narių pateikiamose ataskaitose ir apskaitose; atsispindint pakeitimo poveikį, apie jį taip pat pranešama ir jis įtraukiamas į apskaitą netiesiogiai – kaip kituose sektoriuose sumažėjęs išmetamo anglies dioksido kiekis.

Gyvybiškai svarbu, kad kurdami tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, optimizuotume medienos naudojimą vadovaudamiesi pakopinio naudojimo principu, ypač taikydami rinkos paskatas. Tai reiškia, kad kuo daugiau medienos turėtų būti sunaudojama ilgaamžėms medžiagoms ir produktams, kuriais būtų galima pakeisti daug anglies dioksido išskiriančius ir iš iškastinių medžiagų pagamintus jų atitikmenis, pvz., pastatuose ir balduose, kartu pripažįstant, kad ne visa mediena šiam tikslui tinkama. Šioje srityje taikant tam tikras apdirbimo inovacijas, galima pagaminti biologines medžiagas ir produktus, kurių aplinkosauginis pėdsakas būtų mažesnis nei iškastinių.

Trumpaamžiai medienos produktai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, ypač dėl to, kad jais galima pakeisti jų iškastinius atitikmenis. Trumpaamžių produktų ir energijos gamybai turėtų būti naudojama mediena, kuri netinkama ilgaamžėms medžiagoms ir produktams gaminti, taip pat antrinė medienos biomasė, kaip antai lentpjūvių šalutiniai produktai, liekanos ir perdirbtosios medžiagos. Technologinė pažanga jau suteikia galimybę apdoroti medienos biomasės liekanas ir atliekas siekiant pagaminti inovatyvias žiedines medžiagas ir produktus, ir taip įvairinti biologinius produktus bei taikyti klimatui nekenksmingus technologinius sprendimus naujose ar atsirandančiose taikymo srityse.

Taip pat itin svarbu laikytis žiedinės ekonomikos principų. Pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingesniam visų medienos produktų, įskaitant medienos produktus iš statybos ir griovimo aikštelių, naudojimui, pakartotiniam jų naudojimui ir perdirbimui, nes didesnis produktų žiediškumas suteikia galimybę ilgiau išsaugoti visus medienos produktus ekonomikoje, naudojant juos pagal skirtingas paskirtis.

Medžio produktai turėtų būti tiekiami tuo pat metu gerinant Europos ir pasaulio miškų išsaugojimo būklę, taip pat apsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę, siekiant užtikrinti miškų atsparumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir miškų daugiafunkciškumą. Didelės ekologinės vertės mediena apskritai neturėtų būti naudojama, o su mediena susijusi bioekonomika ir toliau turėtų neperžengti tvarumo ribų ir būti suderinama su ES 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslais ir biologinės įvairovės tikslais. Remiantis pastarojo laikotarpio moksliniais tyrimais 23 , mažai tikėtina, kad trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu, t. y. iki 2050 m., galima papildoma atitinkamų produktų ir medžiagų pakeitimo nukirsto medžio produktais ir medžiagomis nauda kompensuos grynųjų miško absorbentų mažėjimą, susijusį su aktyvesniu medyno kirtimu. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į šią grėsmę, už kurią jos yra atsakingos pagal atitinkamus galiojančius teisės aktus.

Be su mediena susijusios ekonomikos, ne mažiau svarbūs įvairūs papildomi miškų sektoriaus produktai ir paslaugos – nuo maisto iki ekologinio turizmo, kurie stiprina ekonomiką ir socialinę struktūrą kaimo vietovėse. Apytikrė visų Europoje surenkamų ne medienos miško produktų vertė siekia 19,5 mlrd. eurų per metus. Tai atitinka 77,80 euro vienam hektarui per metus. 86 proc. surenkamų ne medienos miško produktų skirti asmeniniam vartojimui 24 .

ES miškų strategijoje vertinama visa tvari miškų bioekonomika, kuri padeda įgyvendinti ES platesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės tikslus, ir šia strategija siekiama ją skatinti.

2.1.Tvarios ilgaamžių medžio produktų miškų bioekonomikos skatinimas

Kai nenusižengiama tvaraus apsirūpinimo mediena ir tvaraus jos tiekimo principui, su miškais susijęs sektorius turi didžiulį ekonominį potencialą padidinti žiedinėms ir ilgaamžėms medžiagoms ir produktams gaminti skirtos tvarios ir teisėtai ruošiamos medienos gamybos apimtį. Tuo tikslu būtina skatinti paklausą galutinės grandies pramonės sektoriuose ir skatinti taikyti tuos miškotvarkos metodus, gamybos priemones ir procesus, kurie yra geriau pritaikyti prie būsimų skirtingų miško išteklių.

Siekiant padidinti ilgaamžių medžio produktų pasiūlą, būtinos investicijos visuose medžio perdirbimo grandinės etapuose. Medieną apdorojančioms įmonėms reikėtų padėti geriau prisitaikyti prie kintančių ir įvairinamų miškų išteklių. Investuojant taip pat reikėtų sutelkti dėmesį į ilgaamžių medžio produktų gamybą iš prastesnės kokybės rąstų, iš daugiau rūšių lapuočių medžių ir ilgainiui numatyti didesnius gamybos apimties svyravimus.

Šiuo požiūriu svarbiausias medžio produktų vaidmuo yra padėti paversti statybų sektorių iš ŠESD šaltinio į anglies dioksido absorbentą, kaip nustatyta iniciatyvos „Renovacijos banga“ strategijoje 25 ir Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje 26 . Yra daug galimybių pagerinti padėtį. Medžio produktai, kurie užima mažiau nei 3 proc. rinkos, sudaro tik labai nedidelę Europoje naudojamų statybos medžiagų dalį; didžiąją statybos medžiagų dalį vis dar sudaro medžiagos, kurias gaminant suvartojama daug energijos ir naudojamas iškastinis kuras 27 . Komisija parengs 2050 m. veiksmų gaires, kaip sumažinti per visą pastatų gyvavimo ciklą išmetamą anglies dioksido kiekį. Peržiūrėdama Statybos produktų reglamentą 28 , Komisija parengs standartinę, patikimą ir skaidrią medinių statybos produktų ir kitų statybos medžiagų naudos klimatui įvertinimo metodiką.

Skatinant medžio produktų naudojimą ES, taip pat būtina imtis veiksmų paklausai didinti, pvz., paneigti klaidingas pažiūras dėl gaisrų pavojaus ir nepatvarumo, taip pat supažindinti su daugybe medžio produktų pranašumų, susijusių su mažesne tarša ir energijos suvartojimu statant, eksploatuojant ir ardant pastatus. Statybos inžinieriai ir architektai turėtų būti skatinami projektuoti pastatus iš medžio. Statybos įmonės, apskaičiuodamos rizikos priedą ir taikydamos savo verslo modelius turėtų pagal gyvavimo ciklo ir žiediškumo principus atsižvelgti į visapusišką medinės statybos naudą.

Vadovaujantis Naujojo europinio bauhauzo 29 iniciatyva, reikėtų vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, susijusių su architektūra, aplinką tausojančiu projektavimu ir statybos medžiagomis, be kita ko, siekiant pramonės objektams naudoti daugiau žemos kokybės medienos, ypač lapuočių medžių, taip pat pakopinio naudojimo ir žiediškumo didinimo būdais siekiant, kad kompozitinių medienos produktų gamybai būtų naudojama naudota mediena. Visų pirma, Inovacijų fondas 30 , skirtas finansuoti novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, suteikia galimybę gauti paramą novatoriškiems su statyba, įskaitant medinę statybą, susijusiems projektams.

Taip pat reikia skirti dėmesio reglamentavimo metodams. Didinti ilgaamžių medžio produktų gamybos apimties neleidžia statybos taisyklės, pvz., priešgaisrinės saugos taisyklės, kuriose dar nevisiškai atsižvelgiama į modernių medinių konstrukcijų technines galimybes. Valstybės narės turėtų būti skatinamos rengiant ilgaamžiams medžio produktams palankias taisykles atsižvelgti į turimas patikimiausias mokslines žinias, pvz., dėti pastangas didinti statybos produktų energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, skatinti naudoti su anglies dioksido sekvestracija susijusį ekologinį ženklą ir didinti žiediškumą, sutelkiant dėmesį į esminius pastatų gyvavimo ciklo etapus, įskaitant statybą, renovaciją ir išardymą.

Numatant tam tikras paskatas, tiesiogiai grindžiamas anglies dioksido sekvestracija, būsimoje anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvoje ir anglies dioksido absorbavimo sertifikatų sistemoje turėtų būti numatyti atskiri veiksmai, susiję su ilgaamžių medžio produktų gamyba ir naudojimu visapusiškai laikantis biologinės įvairovės tikslų. Šios atskirų rinkos dalyvių lygmeniu taikomos paskatos papildo ES klimato srities tikslus ir padeda jų siekti.

Šiuo metu medienos bioenergija yra pagrindinis atsinaujinančiosios energijos išteklius, iš kurio gaunama 60 proc. ES suvartojamos atsinaujinančiosios energijos. Kad iki 2030 m. būtų pasiektas tikslas bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, valstybėms narėms reikės gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių dalį savo energijos rūšių derinyje. Bioenergija ir toliau atliks svarbų vaidmenį šiame derinyje, jeigu biomasė bus gaminama tvariai ir naudojama efektyviai, laikantis pakopinio naudojimo principo ir atsižvelgiant į Sąjungos absorbuojamo anglies dioksido kiekio ir biologinės įvairovės tikslus, taip pat į bendrą galimybę apsirūpinti mediena nepažeidžiant tvarumo ribų iki 2030 m. 31

Kur nėra galimybės veiksmingai panaudoti medienos medžiagas, bioenergija taip pat liks svarbi siekiant gerinti pirminių gamintojų, būtent miškininkų ir ūkininkų, pragyvenimo šaltinius ir įvairinti su mišku susijusias ekonomines galimybes kaimo vietovėse. Papildomos pajamos iš bioenergijos rinkų gali užtikrinti pajamas miškų savininkams ir valdytojams visuose tvarios miškotvarkos etapuose ir taip padėti jiems užsitikrinti nuolatines pajamas iš savo žemės.

Siekiant užtikrinti tiek socioekonominę medienos bioenergijos naudą, tiek jos aplinkosauginį tvarumą, 2018 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatyti griežtesni tvarumo kriterijai, taikytini visų rūšių biomasei, iš kurios gaminama energija. Dabar šiuos kriterijus turi įgyvendinti valstybės narės, ir Komisija atidžiai stebės, kad šios priemonės būtų tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę įgyvendinant šiuo metu galiojančią Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, ir, jei būtina, imsis vykdymą užtikrinančių veiksmų.

Be to, atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus ir ES didesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės srities tikslus, būtina toliau stiprinti miškų bioenergijos tvarumo garantijas. Remiantis neseniai paskelbta Komisijos ataskaita 32 dėl medienos biomasės naudojimo ES energijos gamybai, per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo bendras sunaudojamos medienos biomasės kiekis (maždaug 20 proc., palyginti su 2000 m.), o iškėlus tikslą padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį jis gali didėti toliau. Taip pat šiame tyrime palygintas skirtingų miškotvarkos metodų poveikis biologinei įvairovei ir klimato kaitai ir nustatyti visapusiškai naudingi miškotvarkos metodai, teigiamai veikiantys tiek biologinę įvairovę, tiek klimato kaitą.

Siekiant sumažinti galimus klimatui ir aplinkai keliamus pavojus, susijusius su medienos bioenergijos naudojimu, ir kuo labiau padidinti tokios bioenergijos naudojimo teigiamą poveikį klimatui, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nurodyta, kad energijai gaminti reikėtų naudoti kuo mažiau nesupjaustytų medžių, nepriklausomai nuo to, ar jie užauginti ES, ar importuojami.

Pasiūlyme dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūros, pateiktame pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje, nustatytos papildomos konkrečios garantijos. Į pasiūlymą įtraukti griežtesni bioenergijos tvarumo kriterijai: praplėsta jų taikymo sritis ir išplėstos teritorijos, kuriose išteklių gavyba yra draustina. Tai reiškia, kad miško biomasės išteklių gavyba draudžiama pirmykščiuose miškuose ir ribojama didelės biologinės įvairovės miškuose, siekiant užtikrinti, kad ji netrukdytų siekti gamtos apsaugos tikslų.

Taip pat pasiūlyme numatoma išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus taikyti esamiems įrenginiams ir išplečiama tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijų taikymo sritis (į ją įtraukiami įrenginiai, kurie yra 5 MW arba didesnio pajėgumo).

Be to, pasiūlyme skatinama veiksmingiau įgyvendinti pakopinio naudojimo principą, kaip pagrindinį bioenergetikos politikos pokyčius skatinantį elementą, užtikrinantį sąžiningą patekimą į biomasės žaliavų rinką, siekiant kurti naujoviškus, didelės pridėtinės vertės biologinius sprendimus ir tvarią žiedinę bioekonomiką.

Atsižvelgiant į atliekų hierarchiją 33 ir į pakopinio naudojimo principą, jame siūloma, kad valstybės narės planuotų savo biomasės naudojimo energijos gamybai paramos sistemas taip, kad kuo labiau sumažėtų pernelyg didelis iškreipiamasis poveikis žaliavų rinkoms ir neigiamas poveikis biologinei įvairovei. Siekdama paaiškinti, kaip pakopinio naudojimo principą taikyti biomasei, visų pirma, kaip kuo labiau sumažinti energijos gamybai naudojamos kokybiškos apvaliosios medienos kiekį, Komisija priims deleguotąjį aktą.

Be to, pagal pasiūlymą paramą draudžiama skirti energijos gamybai iš pjautinųjų rąstų, fanerrąsčių, kelmų ir šaknų.

Taip pat nustatytas dar vienas elementas, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvesnį medienos biomasės naudojimą, – valstybės pagalba gali būti teikiama tik elektros energijos gamybos įmonėms.

Komisija toliau analizuos nacionalinių paramos sistemų poveikį biomasės pasiūlai ir paklausai, jos poveikį biologinei įvairovei ir anglies dioksido absorbentams ir galimus rinkos iškraipymus, taip pat įvertins galimybę nustatyti daugiau apribojimų, susijusių su paramos sistemų taikymu miško biomasei. Bendras Sąjungos tikslas turėtų būti užtikrinti, kad miškų bioenergijos dalis ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos rūšių derinyje ir toliau atitiktų tvarumo ribas ir kad galimas neigiamas jos išorinis poveikis būtų pakankamai sušvelnintas.

2.3.Su mediena nesusijusios miškų bioekonomikos, įskaitant ekologinį turizmą, skatinimas

ES miškai tiekia labai vertingus ne medienos produktus, pvz., kamštieną (80 proc. visos pasaulio produkcijos), dervą, taninus, pašarą, vaistinius ir aromatinius augalus, vaisius, uogas, riešutus, šaknis, grybus, sėklas, medų, dekoratyvinius produktus ir žvėrieną, kurie neretai yra naudingi vietos bendruomenėms. Jų vertė sudaro maždaug 20 proc. komercinės miškų vertės 34 , o bendruomenių, kurioms tie miškai priklauso, galimybes gauti iš jų papildomų pajamų galima dar labiau padidinti ir remti, bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis bei rinkos dalyviais.

Visų pirma tai pasakytina apie su gamta susijusį turizmo sektorių, kurio augimo potencialas yra labai didelis. Europos turizmo sektorius ypač smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, bet pandemija taip pat padidino turizmo savo vietovėje ir kelionių į mažiau žmonių pritraukiančias vietoves gamtoje ir atviroje erdvėje paklausą. Gamtos mėgėjų turizmo ir gamtoje teikiamų sveikatingumo paslaugų paklausos didėjimo tendencija, jei laikomasi gamtos sugebėjimo atsinaujinti ribų ir atitinkamų teisės aktų, suteikia galimybę paspartinti turizmo sektoriaus perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir atveria daug galimybių užsitikrinti pajamas kaimo vietovėse ir veiksmingiau užtikrinti kaimo bendruomenių gerovę, kartu toliau skatinant apsaugoti biologinę įvairovę ir išsaugoti anglies sankaupas.

Siekdama, kad miško kraštovaizdyje įsikūrusios kaimo bendruomenės ir jas remiančios gamintojų organizacijos galėtų pasinaudoti ne medienos produktų teikiama nauda, Komisija skatins parengti suderintas ir integruotas regiono, nacionalinio ir subnacionalinio lygmens ne medienos miško produktų tvarios gamybos programas 35 .

Siekdama stiprinti ES miškų ekologinį turizmą, Komisija skatins turizmo sektorių, miškų savininkų ir gamtos apsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir populiarins ekologinio turizmo standartus ir normas. Turizmo pramonės atstovai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su miškų valdytojais, kad galėtų sukurti tvarius turizmo produktus, kurie turėtų teigiamą įtaką žmonių sveikatai, bet nedarytų neigiamo poveikio numatomų turizmo vietovių gamtinei vertei, ypač saugomose teritorijose.

2.4.Žmonių įgūdžių ugdymas ir įgalinimas siekiant užtikrinti miškų bioekonomikos tvarumą

Daugelį su miškais susijusių paslaugų teikia labai įvairių įgūdžių turintys žmonės. Dėl didėjančio daugiafunkcio miškų vaidmens pereinant prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos šiame sektoriuje dirbantiems asmenims reikės daugiau įgūdžių, be kita ko, reikės ekspertų, išmanančių veiksmingesnius tvarios miškotvarkos metodus, įskaitant adaptyvųjį miško atkūrimą ir įveisimą, taip pat architektų, inžinierių ir dizainerių, maisto ekspertų, duomenų specialistų, chemikų ir ekologinio turizmo paslaugų teikėjų. Svarbu parengti atitinkamas mokymo programas, sukaupti tam tikras žinias ir įgyti reikiamą kvalifikaciją.

Komisija skatins ir miškininkystės sektoriaus suinteresuotuosius subjektus prisijungti prie Įgūdžių pakto. Šiuo paktu siekiama sutelkti ir tam tikromis paskatomis skatinti privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotuosius subjektus imtis konkrečių veiksmų. Atitinkamų miškininkystės, viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimai kelti miškininkystės sektoriuje dirbančių žmonių kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, gali būti įvairių formų, pvz., tai gali būti didelio masto partnerystės iniciatyvos, regiono ir (arba) vietos lygmens partnerystės ryšiai, trišaliai susitarimai arba pavienių subjektų įsipareigojimai. Miškų ir miškininkystės sektorių suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų pagal Įgūdžių paktą, siekdami pritaikyti miškininkų švietimą ir mokymą prie šiandieninės tikrovės iššūkių ir poreikių. Kokybiška ir veiksminga pameistrystė, įskaitant mokymąsi darbo vietoje, yra ypač svarbi siekiant į šį sektorių pritraukti jaunų žmonių ir išugdyti darbui tvarios miškų bioekonomikos sektoriuje reikiamus įgūdžius.

 
Naudodamosi „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+), valstybės narės gali padėti miškininkystės sektoriaus specialistams įgyti įgūdžių, kurių reikia pereinant prie tvaresnių miškotvarkos metodų. Taip pat naudojantis šiuo fondu galima didinti užimtumą ir puoselėti verslumą, skiriant paramą naujoms įmonėms, kurios kuria vertę tvariai naudodamosi miškininkystės produktais ir paslaugomis, pvz., ekologiniu turizmu ar švietimo programomis miškų biologinės įvairovės temomis.

Naudodamasi koalicija „Švietimas klimato labui“, Komisija toliau skatins bendradarbiauti ir padės moksleiviams, studentams, mokytojams ir suinteresuotiesiems subjektams bendrauti pasinaudojant miškų atliekamu vaidmeniu 36 , įskaitant mokymosi lauke nauda.

Atsižvelgiant į klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, būtina nedelsiant pradėti taikyti adaptyviojo miškų atkūrimo ir ekosistema grindžiamo valdymo metodus, kuriuos taikant didėtų ES miškų atsparumas. Tai yra būtina sąlyga, kad miškai galėtų atlikti savo socioekonomines ir aplinkosaugos funkcijas būsimų kartų gyvenime ir kad miškų bioekonomika galėtų klestėti dar ne vieną ateinantį dešimtmetį. Bet taip pat tai yra būtina siekiant išvengti didėjančių su nelaimėmis miškuose susijusių socioekonominių kaštų, apsaugoti žmones, žemę ir namus nuo potvynių, gaisrų ir nuošliaužų ir išsaugoti anglies kaupimo ir absorbavimo funkciją bei kitas miškų ekosistemines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios žmonių sveikatai ir gerovei, pvz., gryną orą, vandens ciklo reguliavimą ir įvairių miškuose gyvenančių rūšių buveinės funkciją.

Siekiant didinti miškų atsparumą ir gerinti jų prisitaikymą, būtina vis labiau saugoti ir atkurti miškų biologinę įvairovę ir vadovautis biologinei įvairovei palankiais miškotvarkos metodais. Be to, tai puiki ekonominė galimybė, jeigu pereinamuoju laikotarpiu miškų savininkai ir valdytojai yra tinkamai remiami. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, iki 2030 m. miškų apsauga, atkūrimas ir tvari miškotvarka atvertų 190 mlrd. eurų vertės verslo galimybių ir suteiktų galimybę sukurti 16 mln. darbo vietų visame pasaulyje 39 .

Be to, atsižvelgiant į didelį netikrumą dėl būsimų miškų, mums reikia patikimų rizikos mažinimo metodų. Prasidėjusi klimato kaita reiškia, kad miškai keisis. Europos vegetacijos zonos pradėjo slinkti aukštyn ir į šiaurę, o tai daugelyje vietų paskatino miškų ekosistemų pokyčius. Tai reiškia, kad vos keli miškai stipriai nenukentės nuo klimato kaitos arba kad vos kelių miškų atžvilgiu nereikės imtis neatidėliotinų valdymo veiksmų, siekiant sumažinti jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos.

Miškų savininkai ir valdytojai visoje Europoje jau stipriai pajuto klimato kaitą ir nerimauja dėl jos poveikio. Įgijus šį suvokimą apie klimato kaitą ir jos poveikį būtina aktyviau imtis tinkamų ir apčiuopiamų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ir taikyti atsparumą didinančius miškotvarkos metodus. Šiuo tikslu reikia plėsti technines žinias ir informaciją, taip pat numatyti tikslines reglamentavimo ir finansines paskatas bei paramą. Šios strategijos tikslas – spręsti šiuos klausimus siekiant padėti miškų savininkams ir valdytojams, taip pat didinti geriausios patirties taikymo mastą ir užtikrinti ES miškų kokybės ir ploto didėjimą dar ne vieną ateinantį dešimtmetį.

3.1.ES paskutinių likusių pirmykščių miškų ir sengirių apsauga

Siekiant palikti erdvės gamtai klestėti, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pasiūlytas bendras tikslas taikant veiksmingo valdymo tvarką apsaugoti bent 30 proc. ES sausumos ploto, o iš jų 10 proc. ES sausumos ploto turėtų būti taikoma griežta teisinė apsauga. Į šio tikslo įgyvendinimą reikės įtraukti miškų ekosistemas.

Visų pirma reikės griežtai apsaugoti visus pirmykščius miškus ir sengires. Apytikriai jie užima tik maždaug 3 proc. ES mišku apaugusios žemės, ir jų plotai paprastai yra nedideli ir išsibarstę. Pirmykščiai miškai ir sengirės ne tik vienos turtingiausių ES miškų ekosistemų – juose saugomos didelės anglies atsargos ir iš atmosferos absorbuojamas anglies dioksidas, taip pat jie yra itin svarbūs biologinei įvairovei ir dėl teikiamų gyvybiškai svarbių ekosisteminių paslaugų 40 .

Tačiau vis dar būtina nedelsiant sudaryti pirmykščių miškų ir sengirių žemėlapius ir nustatyti jų apsaugos tvarką, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti pirmykščius miškus Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio teritorijose, atsižvelgiant į su biologine įvairove susijusią ypač didelę ir išskirtinę jų vertę. Siekiant išlaikyti griežtai saugomų miškų neliečiamumą, itin svarbu užtikrinti, kad miško ciklo dinamika šiuose miškuose kuo daugiau priklausytų nuo natūralių procesų, juose apribojant žmonių vykdomą gavybos veiklą ir kartu užtikrinant sinergiją su tvariu ekologiniu turizmu ir poilsio galimybėmis.

Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama iki 2021 m. pabaigos susitarti dėl bendros pirmykščių miškų ir sengirių apibrėžties ir griežtos apsaugos tvarkos. Valstybės narės turėtų kuo greičiau užbaigti rengti šių miškų žemėlapius ir pradėti vykdyti jų stebėseną, taip pat užtikrinti, kad jų būklė neblogėtų, kol nebus pradėta taikyti apsaugos tvarka.

3.2.Miškų atkūrimo užtikrinimas ir griežtesnė tvari miškotvarka siekiant užtikrinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir miškų atsparumą

Taikant miškotvarkos metodus, kuriais apsaugoma ir atkuriama biologinė įvairovė, miškai tampa atsparesni ir gali atlikti savo socioekonomines bei aplinkosaugos funkcijas. Todėl visi miškai turėtų būti vis daugiau tvarkomi taip, kad juose būtų pakankamai didelė biologinė įvairovė, atsižvelgiant į gamtinių sąlygų, biogeografinių regionų ir miškų tipologinius skirtumus. Yra daug galimybių taikyti abipusiai naudingas priemones, kurios tuo pat metu didina miško produktyvumą, medienos gamybos apimtį, biologinę įvairovę, absorbuojamą anglies dioksido kiekį ir atsparumą klimato kaitai, taip pat stiprina sveikąsias dirvožemio savybes. Didesnė miškų ekosistemų ir rūšių įvairovė, taip pat miškotvarkos tikslais naudojami tinkamai pritaikyti genetiniai ištekliai ir ekosistema grindžiami metodai gali sustiprinti ilgalaikį miškų pajėgumą prisitaikyti, atsigauti ir savarankiškai atkurti savo struktūrą.

Be to, šiuo požiūriu itin svarbūs tam tikri miškotvarkos metodai, kuriais palaikoma biologinė įvairovė ir atsparumas, pvz., kai vietoj monokultūrinių plantacijų medynų ir kraštovaizdžio lygmeniu kuriami arba išlaikomi genetikos ir funkcijų atžvilgiu skirtingi įvairiarūšiai miškai, ypač tie, kuriuose yra daugiau plačialapių ir lapuočių medžių ir kuriuose yra skirtingo jautrumo biotiniams ir abiotiniams veiksniams rūšių, kurių atsigavimo po sutrikdymo mechanizmai yra skirtingi. Taip pat tokie miškotvarkos metodai, kai išsaugoma nevienodo amžiaus ir nuolatinė miško danga, pakankamas negyvos medienos kiekis, reguliuojamas laukinės gyvūnijos tankis ir nustatomi saugomų buveinių plotai arba ūkinių miškų plotai, kuriuose nevykdoma veikla, padeda užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį ir socioekonominį miškų gyvybingumą. Be to, su miškais susijusios rizikos valdymo metodai, pvz., integruotos gamtos gaisrų valdymo sistemos, didina miškų atsparumą miško gaisrams, kenksmingiesiems organizmams, ligoms ir padeda užtikrinti teigiamą papildomą poveikį. Tokie metodai veikia kaip apsidraudimas nuo rizikos ir garantuoja, kad miškai galėtų toliau teikti visą daugiafunkcį prekių ir paslaugų kompleksą permainingomis ir neapibrėžtomis ateities aplinkybėmis.

Kita vertus, reikėtų vertinti atsargiai kai kurių kitų tipų praktiką 41 , būtent tokią, kai veikiama antžeminė biologinė įvairovė ir sukeliamas anglies išsiskyrimas iš šaknų ir dalies anglies išsiskyrimas iš dirvožemio. Prie tokios miškininkystės praktikos priskiriami plynieji kirtimai, kuriuos vykdant vis labiau reikėtų atsižvelgti į susirūpinimą keliančius aplinkosaugos ir ekosistemų klausimus, įskaitant tam tikrų rūšių poreikius. Tokia praktika turėtų būti taikoma tik deramai pagrįstais atvejais. Taip pat reikėtų vengti kelmų ir šaknų šalinimo praktikos, jie turėtų būti palikti miške. Medienos ruoša paukščių perėjimo laikotarpiu turi būti vykdoma laikantis Paukščių direktyvos 42 .

Ypač svarbu rūpintis miškų dirvožemiu, nes medžiai ir dirvožemis, kuriame jie auga, labai priklauso vieni nuo kitų. Kad medžiai klestėtų, iš dirvožemio medžio šaknys turi gauti visus būtinus elementus ir maisto medžiagas. Todėl dirvožemio savybės ir dirvožemio ekosisteminės paslaugos turi būti apsaugotos, kaip sveikų ir produktyvių miškų pagrindų pagrindas. Pavyzdžiui, reikėtų vengti nederamo netinkamos technikos naudojimo, kuris sukelia neigiamą poveikį aplinkai, pvz., dirvožemio sutankėjimą.

Daugelis Europos miškų savininkų ir valdytojų jau laikosi minėtų tvaresnių principų ir praktikos ir taiko tvarios miškotvarkos metodus; siekiant pažangos, šie principai ir praktika vis dažniau turėtų sudaryti tokios miškotvarkos pagrindą.

Europos ministrų konferencijoje miškų apsaugos klausimais („Forest Europe“) susitarta dėl bendro sąvokos „tvari miškotvarka“ supratimo; ji apima savanoriškai taikomus principus, gaires ir rodiklius, kuriuos pasirašiusios šalys naudoja vykdydamos su savo miškais susijusios pažangos stebėseną. Tvari miškotvarka – tai miško žemės priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

Siekiant geriau reaguoti į naujus iššūkius ir poreikius, taip pat atsižvelgiant į didėjančią miškų svarbą įgyvendinant ES bendrai sutartus klimato ir biologinės įvairovės tikslus, reikės patobulinti tvarios miškotvarkos sistemą, būtent kriterijus, susijusius su ekosistemos sveikata, biologine įvairove ir klimato kaita, kad ją būtų galima naudoti kaip išsamesnės analizės priemonę, leidžiančią nustatyti ir palyginti skirtingus miškotvarkos metodus, jų poveikį ir bendrą ES miškų būklę. Tvari miškotvarka jau apima kelis svarbius rodiklius, kaip antai negyvos medienos kiekį ir rūšių įvairovę, bet dar neapibrėžtos tvarios miškotvarkos slenkstinės ribos arba intervalai, kuriuos būtų galima taikyti kaip lyginamuosius pageidaujamos būklės standartus.

Todėl, remdamasi „Forest Europe“ tvarios miškotvarkos kriterijais, Komisija, kartu su valstybėmis narėmis ir glaudžiai bendradarbiaudama su įvairiais miškų sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, nustatys papildomus tvarios miškotvarkos rodiklius, taip pat slenkstines ribas arba intervalus, susijusius su tam tikromis miškų ekosistemos aplinkybėmis, pvz., sveikata, biologine įvairove ir klimato srities tikslais. Išsamiai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, Komisija įvertins, kaip būtų geriausia naudoti šiuos kriterijus, atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir pradedant nuo savanoriško jų taikymo, siekiant palyginti ir geriau suprasti bendrą ES miškų tvarumo padėtį ir įrodyti tvarios miškotvarkos naudą siekiant ES tikslų, ypač susijusių su klimatu, biologine įvairove ir žiedine ekonomika.

Šie rodikliai, slenkstinės vertės ir intervalai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į šiuo metu atliekamą darbą, taip pat į miškų kintamumą, biogeografinius regionus ir miškų tipologiją, ir užtikrinant reikiamą jų taikymo lankstumą. Komisija šiuo metu rengia gamtiškosios miškininkystės gaires 46 , kuriomis bus remiamasi nustatant tvarios miškotvarkos rodiklius ir naujas slenkstines vertes; šis darbas vyks palaikant glaudžius partnerystės ryšius ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kai bus įgyvendinama atnaujinta ES miškų valdymo programa.

Remdamasi šiomis bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengtomis gairėmis, Komisija, atlikusi poveikio vertinimą ir pasitarusi su suinteresuotaisiais subjektais, taip pat sukurs gamtiškosios miškininkystės savanoriško sertifikavimo sistemą, kad biologinei įvairovei palankiausius miškotvarkos metodus būtų galima pažymėti ES kokybės ženklu.

Įgyvendindama 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisiškai privalomos priemonės, susijusios su ekosistemų atkūrimu, kuri visų pirma apims tas ekosistemas, kurių potencialas surinkti ir saugoti anglies dioksidą, taip pat padėti išvengti gaivalinių nelaimių poveikio ir jį sumažinti yra didžiausias. Joje bus nurodyti miškų ekosistemų (tų, kurios nurodytos ES gamtos apsaugos teisės aktuose 47 ) atkūrimo tikslai.

Be adaptyviojo miškų atkūrimo ir ekosistema grindžiamų miškotvarkos metodų, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, taip pat būtina investuoti į nelaimių prevenciją, parengtį nelaimėms, atsaką į jas ir miškų atkūrimą po nelaimių. Prieš skiriant lėšų būtinai įrangai ir veiksmams, reikėtų imtis visų priemonių, kad būtų išvengta su klimatu susijusios žalos ir padidėtų miškų atsparumas. Be to, numatant išlaidas atsakui į nelaimes ir atkūrimui po nelaimių, turėtų būti nustatytos bent geresnio miško atkūrimo ir atsodinimo sąlygos, atitinkančios minėtus miškotvarkos metodus, kuriais didinamas miškų atsparumas.

Siekiant pritaikyti miškus prie klimato kaitos ir atkurti nuo jos nukentėjusius miškus, taip pat reikės didelio kiekio atitinkamos miško dauginamosios medžiagos. Tai reiškia, kad reikės pastangų siekiant užsitikrinti ir tvariai – remiantis ekologiniais principais – naudoti genetinius išteklius, nuo kurių priklauso geriau nuo klimato kaitos apsaugota miškininkystė, padidinti tokios medžiagos gamybos apimtį ir galimybes jos gauti, parengti išsamesnę informaciją apie jos tinkamumą, atsižvelgiant į būsimas klimato sąlygas; remti mokslinius tyrimus, susijusius su miško rūšių perkėlimo principais ir taikymo metodais, ir didinti bendradarbiaujant gaminamos ir į kitas valstybes perkeliamos tokios medžiagos kiekį. Komisija papildys peržiūrimus teisės aktus dėl miško dauginamosios medžiagos priemonėmis, kuriomis bus skatinama gaminti miško dauginamąją medžiagą, kuri tiktų būsimoms klimato sąlygoms. Taip pat reikėtų vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, išbandyti ir atrinkti daugiau būsimoms sąlygoms tinkamų rūšių ir kilmės vietų.

Nemažiau svarbu tai, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybės narėmis, stebės medžių sveikatos būklę ES, įskaitant invazinių svetimų rūšių, ligų ir kenksmingųjų organizmų, pvz., žievėgraužių, poveikį ir skatins imtis būtinųjų prevencinių veiksmų, kad jie būtų nustatyti ir išnaikinti ankstyvame etape. Tarp tų veiksmų bus kenksmingųjų organizmų kontrolės strategijos, kuriomis siekiama nustatyti didžiausios rizikos vietoves, geriausios patirties mainai, parama ir bendradarbiavimas fitosanitarinės kontrolės klausimais ir novatoriškų ir tvarių augalų apsaugos priemonių kūrimas laikantis biologinei įvairovei palankių ekologinių principų.

3.3.Didelės biologinės įvairovės miškų atkūrimas ir įveisimas

Savaiminis miško atžėlimas natūralios kaitos būdu yra pagrindinis veiksnys, lemiantis miško ploto didėjimą ES, ir jis daugiausia siejamas su žemės ūkio paskirties žemės ir kaimo vietovių apleidimu. Bet taip pat išplėsti miškų ir medžių užimamą plotą ES galima aktyviai ir tvariai atkuriant ir įveisiant mišką bei sodinant medžius.

Daugiausia tai tinka miesto ir priemiesčių vietovėms (įskaitant, pvz., miesto parkus, medžius viešoje ir privačioje teritorijoje, žaliuosius pastatus ir infrastruktūrą ir miesto sodus) ir žemės ūkio paskirties žemei (įskaitant, pvz., tokią žemę apleistose vietovėse arba tose vietovėse, kur taikoma agrarinės miškininkystės sistema, veikia miško ganyklos, susiformavo kraštovaizdžio elementai ir sukurti ekologiniai koridoriai). Svarbu pasinaudoti šiomis galimybėmis, nes intensyvesnis miško įveisimas taip pat yra viena iš veiksmingiausių klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo miškų sektoriuje strategijų, be to, ši veikla gali padėti sukurti nemažai darbo vietų, pvz., susijusių su sėklų rinkimu ir auginimu, sėjinukų sodinimu ir jų augimo užtikrinimu, ir teikia socioekonominę naudą vietos bendruomenėms. Be to, buvimas žaliuojančiose ir mišku apaugusiose vietovėse gali būti labai naudingas žmonių fizinei ir psichikos sveikatai.

2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas įsipareigojimas iki 2030 m. papildomai pasodinti ne mažiau kaip 3 mlrd. medžių, visapusiškai laikantis ekologinių principų. Ši iniciatyva priešinga linkme kreips dabartinę vis lėtesnio grynojo ES miško ploto didėjimo tendenciją. Ilgainiui ji taip pat padės padidinti ES miškų užimamą plotą ir ES sausumoje absorbuojamą anglies dioksido kiekį bei anglies atsargas. Ši iniciatyva taip pat padės didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti žmonių ryžtą ir artins tikslą iki 2050 m. tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu, atkurti biologinę įvairovę ir kurti žiedinę ekonomiką. Šioje strategijoje pateikiamos veiksmų gairės dėl įsipareigojimo vadovaujantis bendru principu pasodinti ir užauginti tinkamą medį tinkamoje vietoje ir tinkamu tikslu įgyvendinimo. 

3.4.Miškų savininkams ir valdytojams skirtos finansinės paskatos didinti ES miškų plotą ir gerinti jų kokybę

Griežtesnė miškų apsauga ir intensyvesnis jų atkūrimas, taip pat biologinei įvairovei palankesnė miškotvarka yra tinkamai pasirinkta strategija, kuri padės užtikrinti miškų atsparumą ir gamybos pajėgumus dar ne vieną ateinantį dešimtmetį. Tačiau reikia pripažinti, kad to nepavyks įgyvendinti be Europos miškų savininkų ir valdytojų, t. y. pagrindinių miškų prižiūrėtojų, motyvacijos, dalyvavimo ir veiksmų. Be to, tinkamai pasirinkta strategija turi būti ir ekonomiškai perspektyvi, o iš geriausios patirties matyti, kad tokia ji ir yra.

Valstybiniuose miškuose valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų apsaugoti ir atkurti miškus, kad pavyktų įgyvendinti bendrai sutartus ES didesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės srities tikslus ir užtikrinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Šia strategija siekiama priešinga linkme pakreipti pastarųjų 10 metų grynojo absorbuoto anglies dioksido kiekio, ypač miškuose, mažėjimo tendenciją. Priešinga kryptimi pakreipta tokia tendencija yra būtina sąlyga, siekiant įgyvendinti ES sutartus didesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės srities tikslus ir užtikrinti miškų atsparumą klimato kaitai, kad miškai galėtų atlikti daugelį savo funkcijų. Tuo tikslu reikės įgyvendinti keletą šioje strategijoje nurodytų iniciatyvų, pvz., apsaugoti ir atkurti miškus, taikyti veiksmingesnius tvarios miškotvarkos metodus, padedančius išsaugoti anglies dioksidą miškų ekosistemoje, įskaitant dirvožemį, teikti pirmenybę pakopiniam medienos naudojimui, taip pat įgyvendinti miškų atsinaujinimo ir tvaraus miško atkūrimo bei įveisimo iniciatyvas. 

Vis dėlto privačių ir valstybinių miškų, ypač nedidelių valdų savininkų ir valdytojų pragyvenimo šaltiniai paprastai tiesiogiai priklauso nuo miškų, ir šiuo metu pagrindinis jų pajamų šaltinis yra medienos tiekimas. Už kitą miškų teikiamą naudą, ypač teikiamas ekosistemines paslaugas, atlyginama retai arba neatlyginama. Ši padėtis turi pasikeisti. Miškų savininkams ir valdytojams turėtų būti taikomos tam tikros skatinamosios priemonės ir finansinės paskatos, kad jie galėtų, be medienos ir ne medienos medžiagų ir produktų, taip pat teikti ekosistemines paslaugas, apsaugodami ir atkurdami miškus, ir kad galėtų didinti savo miškų atsparumą taikydami daugumą klimatui ir biologinei įvairovei palankių miškotvarkos metodų. Tai itin svarbu tose Europos vietovėse, kurios klimato kaitos poveikį patyrė didesnį ir anksčiau nei numatyta ir kuriose kaimo vietovių gyventojai dėl su miškais susijusių nelaimių neteko pajamų, pragyvenimo šaltinių ir net gyvybės.

Esama gerų pavyzdžių, susijusių su privačiomis ir valstybinėmis išmokų už ekosistemines paslaugas (pvz., už geriamojo vandens apsaugą, anglies dioksido sekvestraciją, biologinės įvairovės apsaugą) sistemomis. Šiuo metu analizuojami būdai toliau plėtoti viešąsias ir privačiąsias miškų ekosisteminių paslaugų teikimo rinkas naudojantis ES parama moksliniams tyrimams ir tam reikalingi techniniai įgūdžiai ir sąlygos 49 . Šis darbas bus papildytas suinteresuotiesiems subjektams skirta programos LIFE parengiamąja veikla, susijusia su tuo, kaip išmokas už ekosistemines paslaugas galima įtraukti į ES finansavimo programas, ir apims patirtį, įgytą taikant esamas nacionalines išmokų už ekosistemines paslaugas sistemas.

Kalbant apie ES politiką, pažymėtina, kad pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) vykdant nacionalines kaimo plėtros programas jau skiriama finansinė parama miškams ir miškotvarkai, konkrečiai, prisitaikymui prie klimato kaitos užtikrinti ir atsparumui su klimatu susijusiems pavojams didinti. 2014–2020 m. pagal BŽŪP miškininkystės priemones skirta 6,7 mlrd. eurų parama ES politikos tikslų įgyvendinimui, daugiausia miško įveisimui (27 proc.), miškų gaisrų ir nelaimių prevencijai (24 proc.) ir investicijoms į atsparumą, ekologines bei socialines funkcijas (19 proc.). Vis dėlto, miškininkystės priemonių panaudojimo mastas yra nedidelis ir programavimo laikotarpiu jis gerokai sumažėjo. Taip yra dėl to, kad, pvz., trūksta žinių, kurios yra būtinos norint atlikti administracines procedūras, susijusias su prašymu gauti lėšų. Be to, priemokos nėra pakankamai patrauklios, teikiant konsultavimo paslaugas per mažai remiamas gebėjimų stiprinimas ir parengtos vos kelios rekomendacijos, kaip įgyvendinti miškų pritaikymo prie klimato kaitos veiklą ir priemones siekiant išvengti rizikos (pvz., miško gaisrų, dirvožemio erozijos, ligų, potvynių) ir ją sumažinti.

Naujosios BŽŪP (2023–2027 m.) su miškais susijusios intervencinės priemonės bus rengiamos lanksčiau, pagal nacionalinius poreikius ir ypatumus, ir sumažinamas pernelyg didelis biurokratizmas, o Europos žaliasis kursas, nacionalinė miškų politika ir ES aplinkos ir klimato srities teisės aktai yra susiejami ir įgyvendinami vadovaujantis sinergijos principu. Komisija sieks didinti kaimo plėtros lėšų, kurias galima panaudoti šios strategijos įgyvendinimo tikslais, įsisavinimą.

Valstybėms narėms skirtose rekomendacijose dėl 2023–2027 m. BŽŪP strateginių planų raginama miškams skirti deramą dėmesį. Valstybėms narėms pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl miškų ir miškų sektoriaus. Rekomendacijomis daugiausia siekiama skatinti tvarią miškotvarką ir tvarų miško atkūrimą ir įveisimą, taip pat stiprinti miškų daugiafunkciškumą ir miškų, kaip anglies dioksido absorbento, vaidmenį, užtikrinti gerą buveinių ir rūšių būklę apsaugant miškus ir atkuriant miškų ekosistemas, stiprinti miškų atsparumą klimato kaitai ir socioekonominę kaimo vietovių plėtrą.

Valstybės narės turi imtis papildomų priemonių, kad miškų sektoriaus suinteresuotieji subjektai aktyviau dalyvautų rengiant BŽŪP strateginius planus valstybių narių lygmeniu. Komisija pasiūlys naujų būdų keistis informacija apie gerąją patirtį, siekdama padėti veiksmingiau planuoti ir įgyvendinti su miškais susijusias intervencines priemones, skatindama valstybių narių ekspertus dalytis informacija, suteikdama parodomąsias priemones, leidžiančias nuosekliai naudotis finansavimu, ir remdama vietos ir regionų tinklų kūrimą, įskaitant parodomąsias iniciatyvas in situ. Vertindama BŽŪP strateginius planus, Komisija ypatingą dėmesį skirs su miškais susijusioms priemonėms, pasiekiančiomis stiprią sinergiją su ES klimato ir biologinės įvairovės tikslais.

Atsižvelgiant į ES didesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės srities tikslus, valstybės narės atskirai raginamos, pagal savo nacionalines aplinkybes, sukurti miškų savininkams ir valdytojams skirtą išmokų už ekosistemines paslaugas sistemą, kad kaštus ir negautas pajamas būtų galima padengti panašiai, kaip taikant tokias pavyzdines nacionalines sistemas kaip Suomijos programą METSO. Valstybės narės taip pat raginamos sparčiau diegti anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo metodus, pvz., taikant ekologines sistemas, susijusias su agrarinės miškininkystės arba kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis, kurios apimtų investicijas į biologinei įvairovei palankų miško atkūrimą ir įveisimą, investicijas į agrarinę miškininkystę ir kitas ne pelno investicijas su aplinkosauga ir klimatu susijusiais tikslais. Siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija pateiks patarimus ir technines rekomendacijas dėl išmokų už ekosistemines paslaugas sistemos kūrimo.

Komisija taip pat priims anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvą, apie kurią paskelbta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir kuria bus siekiama toliau skatinti taikyti naująjį žaliąjį verslo modelį, pagal kurį žemės valdytojams, įskaitant miškų valdytojus ir savininkus, atlyginama už klimatui ir aplinkai palankią praktiką, atsižvelgiant į tokios praktikos teikiamą naudą klimatui. Už pastangas švelninti klimato kaitą atlyginant skatinamosiomis išmokomis arba išduodant apyvartinius anglies dioksido sertifikatus, bus sukurtas naujas verslo modelis, kuriuo numatoma užtikrinti naują pajamų šaltinį ūkininkams, miškininkams ir žemės valdytojams, vykdantiems tvarią veiklą, kurios metu absorbuojamas ir saugomas anglies dioksidas.

Anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo sistemas galima skatinti viešosios politikos priemonėmis ir įgyvendinant privačias iniciatyvas. Be to, viešoji parama taip pat gali būti teikiama kaip vien nacionalinis finansavimas pagal valstybės pagalbos gaires, ypač pagal šiuo metu peržiūrimas ES žemės ūkio ir miškininkystės gaires, kurios apima labai įvairias miškininkystės priemones, įskaitant, pvz., investicinę pagalbą, skirtą padėti padidinti miškų ekosistemų atsparumą ir aplinkosauginę vertę, arba pagalbą su miškų aplinka ir klimatu susijusioms paslaugoms ir miškų apsaugai. Komisija šiuo metu analizuoja, kaip galėtų valstybės pagalbos gairėmis, kurių peržiūrą netrukus numato atlikti, užtikrinti palankesnes sąlygas naudotis nacionalinėmis lėšomis miškininkystės priemonėms įgyvendinti ir taikliau nukreipti jas ekosisteminių paslaugų reikmėms.

Be to, įgyvendinant privačias iniciatyvas anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo sistemas galima finansuoti išduodant anglies dioksido sertifikatus, kuriais galima prekiauti rinkose. Paramos gavėjai gautų išmokas, susijusias su pasiektais rezultatais, o tai užtikrintų kryptingesnį atitinkamų lėšų naudojimą siekiant numatyto klimato ar aplinkosaugos srities tikslo, pvz., jos gali būti naudojamos ekosisteminėms paslaugoms teikti. Taigi, anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantis ūkininkavimas gali būti vienas iš būdų pasiekti ir įgyvendinti tikslus, kuriais grindžiama esama strategija.

Be to, Komisija rengia anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reglamentavimo sistemą, kaip paskelbta ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane.

Atsižvelgiant į ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, bus skatinama sukurti kaimo vietovių ir savivaldybių, kurių didesnę teritorijos dalį užima miškai, tinklą, kuris padėtų atsižvelgti į miškingų kaimo vietovių poreikius – jis užtikrintų, kad tokių vietovių atstovai dalyvautų įgyvendinant svarbiausias iniciatyvas (ES kaimo vietovių stebėjimo centro, Europos kaimo plėtros tinklo portalo 50 ), taip pat padėtų atlikti specifinius visos ES miškingų vietovių faktinės padėties ir poreikių vertinimus.

Šiuo metu turima informacija apie ES miškų būklę, apie jų socialinę ir ekonominę vertę, taip pat apie jiems kenkiančius veiksnius ir jų teikiamas ekosistemines paslaugas yra fragmentiška. Nuo 2007 m., kai baigė galioti Reglamentas dėl programos „Forest Focus“ 51 , neįvesta jokių išsamių ataskaitų teikimo reikalavimų. Be to, kyla sunkumų dėl nuotolinio stebėjimo duomenų naudojimo kartu su vietoje surinktais duomenimis (t. y. neužtikrintas sąveikumas, nenustatytos bendros apibrėžtys, kyla neaiškumų dėl duomenų aiškinimo, nėra ilgų ir palyginamų labai didelės skiriamosios gebos laiko eilučių, dabartiniai standartiniai su miškais susiję „Copernicus“ produktai turi trūkumų). Be to, miškų srityje trūksta planavimo, kurį vykdant būtų suderintai atsižvelgiama į ES miškų daugiafunkciškumą ir atsiskleistų bendra šios srities padėtis, ypač tai, kas susiję su klimato kaitos poveikio švelninimu ir prisitaikymu prie jos, miškų ekologine būkle, žalos miškams prevencija ir kontrole ir miškų biomasės paklausa ir pasiūla siekiant įvairių socioekonominių tikslų. Šis trūkumas ir poreikis nustatyti išsamesnius tvarios miškotvarkos rodiklius ir slenkstines ribas, susijusias su tam tikrais klimato ir biologinės įvairovės aspektais, lėmė tai, kad valstybės narės ES lygmeniu sutarė, kad ES pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos didele dalimi bus kliaujamasi miškais ir miškų bioekonomika.

Kita vertus, yra keletas pavienių priežiūros ir ataskaitų teikimo mechanizmų, tačiau nepriimta jokia strateginė sistema, pagal kurią jie būtų susieti ir kuria remiantis būtų įmanoma išsamiai ir kartu su valstybėmis narėmis įrodyti, kad ES eina teisingu keliu ir kad miškai iš tiesų gali patenkinti daugelį jiems keliamų reikalavimų ir atlikti įvairias savo funkcijas. Siekiant bendrai sutartų ES tikslų, ypač susijusių su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, taip pat siekiant įgyvendinti užmojus biologinės įvairovės ir žiedinės ekonomikos srityse, be kita ko, susijusius su absorbuojamo anglies dioksido kiekio tikslais ir nustatytus pasiūlyme dėl peržiūrėto Reglamento dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, visose ES valstybėse narėse nacionaliniu ir, jei taikytina, regiono lygmeniu būtinas strateginis miškų planavimas, grindžiamas patikima stebėsena ir duomenimis, skaidriu valdymu ir koordinuotu bendravimu ES lygmeniu.

Šiuo tikslu ir atlikusi poveikio vertinimą, Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl miškų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo sistemos. Taip bus sukurta ES masto integruotos miškų stebėsenos sistema, kurią įgyvendinant bus naudojamos nuotolinio stebėjimo technologijas ir geoerdviniai duomenys, sujungti su vietoje surinktais stebėsenos duomenimis, dėl kurių stebėsenos duomenys bus tikslesni. Atlikus poveikio vertinimą ir po konsultacijų, taip pat visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, jos dalimi taip pat turėtų būti miškų strateginiai planai, kuriuos turėtų parengti kompetentingos nacionalinės arba, jei taikytina, regioninės institucijos. Šiuo pasiūlymu bus sukurta sistema, užtikrinanti veiksmingesnį veiksmų derinimą, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją šiuo klausimu.

Kalbant apie stebėseną, pažymėtina, kad reikėtų sutelkti dėmesį į nuolatinį, dažnesnį ir ekonomiškai efektyvų ataskaitų teikimą ir duomenų prioritetinėmis ES politikai svarbiomis temomis (pvz., apie klimato kaitos poveikį, biologinę įvairovę, sveikatą, nuostolius, invazines svetimas rūšis, miškotvarką ir biomasės naudojimą skirtingoms socioekonominėms reikmėms) atnaujinimą. Stebėsena turėtų būti labai detali erdvės ir laiko atžvilgiu. Ji turi būti savalaikė, be kita ko, dėl to, kad natūralūs miško trikdžiai pasireiškia sparčiai. Įgyvendinant šią programą, bus naudojami tam tikri ES kosmoso programos komponentai, o šiems procesams patobulinti turėtų būti pasinaudota „Galileo“ ir „Copernicus“ paslaugomis 52 .

Būtų sudarytas suderintai ES lygmens stebėsenai svarbių parametrų sąrašas, o duomenys būtų renkami ir pateikiami remiantis šiuo metu taikomais nacionalinio ir ES lygmens rodikliais ir naudojamomis stebėsenos sistemomis (pvz., Europos miškų gaisrų informacijos sistema 53 ) bei laikantis vienkartinio duomenų pateikimo principo, nustatyto Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente. Galimi naujų stebėsenos parametrų ir rodiklių variantai būtų vertinami ir svarstomi konsultuojantis su valstybėmis narėmis, padedant ekspertams, remiantis moksliniais tyrimais ir kitais būdais, o kai įmanoma, jie būtų įtraukiami į stebėsenos sistemą. Kuriant naująją stebėsenos sistemą taip pat būtų galima pasinaudoti ES iniciatyva „Tikslas – Žemė“ (DestinE) 54 – specialiu skaitmeniniu dvyniu, kurį galima laikyti nauju proveržiu modeliuojant Žemės sistemas ir asimiliuojant skirtingų, bet susijusių teminių sričių duomenis 55 .

Europos miškų informacinė sistema (FISE) bus patobulinta, kad ją būtų galima naudoti kaip pagrindinę ES suderintų miškų duomenų bazę. Todėl integruotos miškų stebėsenos sistemos struktūra bus kuriama pagal šią sistemą ir per ją bus pateikiami stebėsenos rezultatai. Komisijos ES miškų naikinimo, miškų alinimo, pasaulio miškų ploto pokyčių ir susijusių veiksnių stebėjimo centras 56 sukurs Žemės stebėjimu grindžiamas stebėsenos priemones, kurios gali būti naudojamos vykdant programą „Copernicus“ ir taikomos FISE sistemoje vykdant integruotą miškų stebėseną.

Bus parengta ir kasmet atnaujinama pagrindinių rodiklių, pvz., pagrįstų jau surinktais nuotolinio stebėjimo duomenimis, suvestinė. Atsižvelgiant į riziką ir sparčiai kintančią padėtį ES miškuose, miško trikdžių ir atnaujinami rizikos vertinimai taip pat bus įtraukiami į metines ataskaitas. Rodiklių, kuriems konsoliduoti reikia daugiau laiko, suvestinė bus rengiama kas šešerius metus. Tai padės vykdyti ir įprastus stebėsenos procesus, pvz., įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą ir Europos semestrą. Rengiant šias ataskaitas dalyvaus būsimos Europos mokslo partnerystės miškų klausimais nariai. Bus parengtos nespecialistams skirtos visų minėtų FISE ataskaitų suvestinės. Itin svarbu užtikrinti, kad visi galėtų susipažinti su mokslu grindžiamomis žiniomis ir informacija. Miškų savininkai ir valdytojai, pilietinė visuomenė ar vietos veiklos grupės raginami pasinaudoti šiomis ataskaitomis ir savo šalyse arba bendruomenėse rengti viešas informacines sesijas siekiant dar labiau padidinti informuotumą apie Europos miškus.

Piliečiai ir bendruomenės per svetainę „MapMyTree“ taip pat dalyvaus medžių, kurie bus sodinami įgyvendinant įsipareigojimą iki 2030 m. papildomai pasodinti bent 3 mlrd. medžių, sodinimo stebėsenoje. Specialiai tam skirtoje platformoje bus pateikti praktiniai patarimai dėl medžių sodinimo ir priežiūros.

Visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, strateginius planus rengtų valstybių narių nacionalinės arba, kai taikytina, regioninės institucijos. Juose valstybės narės išdėstytų savo strateginę miškų ir miškų sektoriaus viziją ateinantiems 10, 30 ir 50 metų. Komisijai nereikėtų patvirtinti šių planų, tačiau planai turėtų susidėti iš tų pačių elementų ir būti tos pačios bendros struktūros, dėl kurių būtų susitarta atlikus poveikio vertinimą, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų galima palyginti duomenis ir susidaryti aiškią nuomonę apie ES miškų būklę, raidą ir būsimus pokyčius, kuriuos numato valstybės narės.

Be to, vadovaujantis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, miškų plotų dalis, kuriai taikomi miškotvarkos planai, turėtų apimti visus tvarkomus valstybinius miškus ir didesnį skaičių privačių miškų. 57  Tai padėtų miškų savininkams ir valdytojams veiksmingai įgyvendinti politikos tikslus ir strateginius prioritetus, nustatytus ES, nacionaliniu ir regiono lygmenimis. Miškotvarkos planuose turėtų būti pateiktas su mišku susijusios rizikos vertinimas ir rizikos valdymo planas, taip pat į juos turėtų būti geriau integruoti su biologine įvairove susiję duomenys. Rengdama naują teisėkūros priemonę dėl ES miškų stebėsenos, Komisija, remdamasi patirtimi, sukaupta įgyvendinant ankstesnę ES miškų strategiją 58 , atliks į miškotvarkos planus įtrauktų reikalavimų ir kriterijų palyginamąjį vertinimą ir, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, apsvarstys galimybę nustatyti papildomus kriterijus, siekdama užtikrinti, kad miškotvarkos planai atitiktų klimato, biologinės įvairovės, bioekonomikos ir socialinės ir kaimo plėtros planus. Be to, vertinime bus aptarta, kaip padėti ir patarti miškininkams rengiant šiuos planus. 

Naujoji teisinė sistema bus paremta visapusiška valdymo sistema, apibrėžta 6 skirsnyje aprašytoje atnaujintoje įtraukesnėje ir nuoseklesnėje ES miškų valdymo programoje. Įgyvendinant šią programą, bus įsteigta speciali grupė, į kurią bus įtraukti pagrindiniai miškų stebėsenos ir planavimo srities ekspertai ir tinklai ir kuri padės nustatyti ir apibrėžti bendrą metodų ir rodiklių, kuriuos reikėtų stebėti, sąrašą, taip pat apibrėžti darbo programas ir nustatyti su moksliniai tyrimais susijusius poreikius bei pažangą.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbūs veiksniai, skatinantys įgyvendinti strategijoje nustatytus plataus užmojo tikslus. Komisija, vykdydama programą „Europos Horizontas“, toliau skatins vertinti mokslu grindžiamą ES miškų indėlį įgyvendinant Europos žaliojo kurso plataus užmojo tikslus, susijusius su poveikio klimatui neutralizavimu ir atsparumu klimato kaitai, biologine įvairove ir tvariu augimu. Su miškais susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą padės vykdyti teminė grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“. Ši teminė grupė atveria galimybes siekti aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių tikslų sinergijos ir ją stiprinti, taip pat padaryti žmogaus vykdomą ekonominę veiklą tvaresnę.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos didins patobulintos tvarios miškotvarkos sistemos veiksmingumą kintančiomis klimato sąlygomis, be kita ko, plėsdami žinias apie klimato kaitos poveikį, padėdami didinti miškų ir genetinių išteklių įvairovę ir suteikdami galimybę parengti įrodymais pagrįstas ir praktiškai įgyvendinamas rekomendacijas dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, laikantis biologinės įvairovės tikslų. Vadovaujantis holistiniu požiūriu į naujus ir atsirandančius kenksminguosius organizmus ir ligas, bus siekiama sumažinti biotinių veiksnių sukeliamus trikdžius ir pavojus. Sklandus ir prie vietos pritaikytas miško ir dirvožemio atkūrimas, be kita ko, bus vykdomas naudojantis dirvožemio sveikatai ir maistui skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų misija. Bus siekiama geriau pažinti pirmykščius miškus ir sengires, jų biologinę įvairovę, taip pat klimatą veikiančias jų funkcijas.

Vadovaujantis tarpdisciplininiu ir integraciniu požiūriu, bus toliau analizuojama daugialypė miškų ekosisteminių paslaugų nauda ir jų tarpusavio priklausomybė, siekiant padidinti tvarių ir daugiafunkcių miškų vertę ir kuo labiau padidinti jų naudą visuomenei. Bus skatinama vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, susijusių su agrarinės miškininkystės sistemomis ir ne miške augančiais medžiais.

Tikslinės investicijos į veiksmingesnį duomenų naudojimą ir infrastruktūros, technologijų ir valdymo modelių plėtojimas paspartins skaitmeninių inovacijų taikymą miškininkystės sektoriuje, kaimo vietovėse ir įvairiose vertės grandinėse.

Siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu, bus siūloma kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę miškininkystės srityje, siekiant išspręsti ES viešųjų įstaigų pastangomis vykdomų mokslinių tyrimų fragmentiškumo problemą ir skirti daugiau dėmesio mokslinių tyrimų prioritetams, kuriuos būtina geriau suderinti. Kartu su papildomomis privačiojo sektoriaus investicijomis pagal programą „Europos Horizontas“ bus skirta iki 1 mlrd. eurų būsimai Europos žiedinių biologinių medžiagų partnerystei, siekiant paskatinti tokių naujoviškų ir efektyvų išteklių naudojimą užtikrinančių biologinių medžiagų ir produktų, kuriais, labai tikėtina, bus galima pakeisti jų iškastinius atitikmenis, gamybą. Su miškais susiję projektai turėtų padėti įvairinti miškų savininkų ir valdytojų pajamas ir didinti su miškais susijusios ekonomikos tvarumą ir žiediškumą.

Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, siekdama stiprinti miškininkystės vaidmenį, plėtojant Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI). Bus siekiama paspartinti su miškais susijusių inovacijų diegimą, skatinti keitimąsi žiniomis, bendradarbiavimą, švietimą, mokymą ir konsultavimą, kurie padėtų taikyti veiksmingesnius tvarios miškotvarkos metodus, ir išnaudoti socioekonominį bei aplinkosauginį miškų potencialą kaimo vietovėse.

6.Įtraukaus ir nuoseklaus ES miškų valdymo sistema

Siekiant užtikrinti šioje strategijoje nusakytą didesnį miškų indėlį įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, įskaitant tuos, kurie susiję su klimatu, biologine įvairove ir tvaria bioekonomika, yra reikalinga įtraukesnė ir geriau koordinuojama ES miškų valdymo struktūra, suformuota atsižvelgiant į visus naujosios ES miškų strategijos tikslus ir jų tarpusavio sąsajas. Reikėtų užtikrinti aktyvesnį skirtingų sričių politiką aprėpiantį bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas daugiadiscipliniams duomenų mainams, dalyvaujant labai įvairiems ekspertams ir suinteresuotiesiems subjektams. Atsižvelgiant į didėjantį Europos visuomenės susidomėjimą ES miškų ateitimi, taip pat turėtų būti užtikrinamas valdymo skaidrumas, kad visi galėtų sekti, kaip Komisijai ir valstybėms narėms padedama įgyvendinti naujosios ES miškų strategijos tikslus.

Šiuo tikslu Komisija pasiūlys kurti ES miškų valdymo sistemą, kuri skatintų politikos nuoseklumą ir sinergiją tarp skirtingų funkcijų, kurių tikimasi iš miškų plėtojant tvarią ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomiką, ir kuri suteiktų galimybę valstybėms narėms, miškų savininkams ir valdytojams, sektoriui, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės nariams aptarti miškų politikos klausimus, nekuriant besidubliuojančių struktūrų.

Kalbant apie dialogą su valstybėmis narėmis, pažymėtina, kad, atsižvelgdama į didelę Miškininkystės nuolatinio komiteto ir Miškų ir gamtos darbo grupės patirtį ir bendradarbiavimą su šiomis grupėmis, Komisija pasiūlys patvirtinti atnaujintą valdymo sistemą, pagal kurią šios dvi grupės būtų sujungtos į vieną ekspertų grupę, kuriai būtų suteikti įgaliojimai, susiję su visais naujosios ES miškų strategijos aplinkosaugos, socialiniais ir ekonominiais tikslais, ir kurios nariais taptų po kelis valstybių narių atstovus iš skirtingų ministerijų. Kad tai pavyktų įgyvendinti ir nereikėtų kurti papildomos struktūros, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad galėtų peržiūrėti Miškininkystės nuolatinio komiteto darbo tvarkos taisykles arba prireikus nustatyti kitas priemones. Tuo pačiu bus užtikrinta didesnė sinergija su Miškų ir susijusių sektorių pramonės klausimų ekspertų grupe.

Kalbant apie pilietinės visuomenės, miškų savininkų ir valdytojų, sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovų įtraukimą, Komisija vadovausis panašiu požiūriu ir remsis patirtimi, susijusia su esama Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupe ir Miškų ir gamtos darbo grupe, t. y. įkurs vieną grupę, peržiūrės jos misiją, išplės narystę ir sutelks dėmesį į naujos ES miškų strategijos įgyvendinimą.

Komisija užtikrins, kad nuolat, bent du kartus per metus, būtų rengiami bendri šių dviejų grupių posėdžiai ir įsipareigos užtikrinti visišką šių diskusijų skaidrumą. Komisija taip pat ragina valstybes nares kurti platformas plačiam įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogui, kad būtų galima aptarti ES, nacionalinio ir vietos lygmenų miškų politiką ir daryti jai įtaką.

Tokia patobulinta valdymo struktūra suteiks galimybę stiprinti dialogą, įveikti uždarumą ir visapusiškai atsižvelgti, vadovaujantis Europos žaliuoju kursu ir naująja ES miškų strategija, į kaimo plėtros, tvarios miškų bioekonomikos ir ES didesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės srities tikslų sinergiją.

Komisija taip pat skatins valstybėse narėse teikti konsultavimo miškų klausimais paslaugas, panašias į ūkių konsultavimo paslaugas, kurios teikiamos pagal BŽŪP.

7.Veiksmingesnis šiuo metu galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

Būtina dėti daugiau pastangų siekiant, kad būtų įgyvendinti su miškais ir miškotvarkos klausimais tiesiogiai susiję ES teisės aktai ir būtų užtikrintas jų vykdymas. Buveinių 60 ir Paukščių 61 direktyvose numatyta labai įvairių miško buveinių ir su miškais susijusių gyvūnų ir augalų rūšių apsauga. Pagal Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą 62 reikalaujama imtis priemonių, kad būtų išvengta žalos miško buveinėms, ir reikalaujama atlyginti už tokią žalą aplinkai 63 . Direktyvoje dėl nusikaltimų aplinkai 64 prie nusikaltimų priskiriami tam tikri veiksmai, kuriais padaroma žala saugomiems miškams 65 . Atsižvelgdama į Europos žaliąjį kursą, Komisija ketina pateikti pasiūlymą peržiūrėti pastarąjį teisės aktą. Strateginio poveikio vertinimo direktyva 66 ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva 67 yra svarbios rengiant tam tikrus miškininkystės srities planus, programas ir projektus. Direktyvoje dėl visuomenės galimybės susipažinti su aplinkosaugos srities informacija 68 numatyta galimybė susipažinti su aplinkosaugos srities informaciją, įskaitant miškotvarkos planus.

ES medienos reglamentu 69 uždrausta į ES įvežti neteisėtą medieną ir nustatyti veiklos vykdytojų, kurie pateikia medieną ir medienos produktus ES rinkai, įsipareigojimai. Komisija baigia šio reglamento ir Miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos reglamento 70 tinkamumo patikrą ir pateiks savo išvadas ir pasiūlymą dėl patobulintų kovos su miškų naikinimu ir alinimu taisyklių vėliau 2021 m.

Neteisėta medienos ruoša kelia itin didelį susirūpinimą, kai kalbama apie pirmykščius miškus ir sengires arba miško buveines, kurių likę labai nedideli plotai, nes tokia žala yra negrįžtama. Neveiksmingas atitinkamų teisės aktų įgyvendinimas taip pat gali būti miškų alinimo arba jų apsaugos būklės negerėjimo priežastimi. Komisija sieks gerinti atitikties užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu, aktyviau plėtodama dialogą su pavienių valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėms ir Europos aplinkosaugos agentūrų tinklais, taip pat inspektoriais, policija, prokurorais ir teisėjais, remdamasi bendradarbiaujant su minėtais subjektais jau parengtomis ir patvirtintomis rekomendacijomis 71 , taip pat dės daugiau pastangų, siekdama užtikrinti teisės aktų vykdymą, esant būtinybei, naudodamasi pažeidimų nagrinėjimo procedūromis. Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras, susijusias su miškininkystės veikla, kuria buvo pažeistos Buveinių ir Paukščių direktyvos, Strateginio aplinkosaugos vertinimo direktyva, ES medienos reglamentas ir Direktyva dėl visuomenės galimybės susipažinti su aplinkosaugos srities informacija.

Komisija skatins naudotis geoerdviniais duomenimis valstybėse narėse 72 ir ES lygmeniu, plėsdama savo pajėgumus naudoti geoerdvinius duomenis atitikties aplinkosaugos srities teisės aktams užtikrinimo reikmėms 73 . Komisija taip pat pateiks atnaujintas rekomendacijas dėl tam tikrų su miškais susijusių nuostatų aiškinimo, pvz., dėl rūšių apsaugos taisyklių pagal Buveinių direktyvą 74 ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos nuostatų, taip pat dėl gamtos apsaugos teisės aktų taikymo miškams 75 . Komisija taip pat skatins valstybių narių kompetentingas institucijas naudotis esama technine pagalba, pvz., TAIEX EIR programa „Peer-2-Peer“ 76 , ir techninės paramos priemone, padedančia valstybėms narėms planuoti ir įgyvendinti reformas 77 .

Kova su nusikaltimais aplinkai 78 yra nurodyta kaip prioritetas Europolo paskutinėje Sunkių ir organizuotų nusikaltimų grėsmės vertinimo ataskaitoje (2021 m.) ir naujoje ES 2021–2025 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 79 .

Kadangi gaunama pranešimų apie neteisėtos medienos ruošos atvejus, susijusius su medienos produktais, kurie buvo pateikti rinkai kaip atitinkantys ES medienos reglamento nuostatas, valstybės narės privalo užtikrinti veiksmingesnę stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Tuo tikslu, be kita ko, reikia tikrinti, ar informacija, kuri pateikiama per sertifikavimo sistemas, suteikia veiklos vykdytojams visą informaciją, kurios reikia atitikčiai ES medienos reglamentui užtikrinti.

Be to, Komisija analizuos, ar pagrįsta nustatyti trečiųjų šalių sertifikavimo sistemų minimalius standartus, siekiant užtikrinti tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus.

Be to, Komisija rems pilietinės visuomenės, kaip atitikties sergėtojos, vaidmenį ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad asmenims ir NVO būtų sudarytos palankesnės sąlygos kreiptis į nacionalinius teismus aplinkosaugos klausimais 80 . Peržiūrint Orhuso reglamentą bus sustiprintas pilietinės visuomenės vaidmuo priimant ES lygmens sprendimus.

8.Išvada

Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka esminį vaidmenį ES pereinant prie modernios, neutralaus poveikio klimatui, efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos ir konkurencingos ekonomikos. Šioje strategijoje siūlomi įsipareigojimai ir veiksmai užtikrins ES miškų augimą, sveikatą, įvairovę ir atsparumą, taip pat svarbų miškų indėlį siekiant įgyvendinti ES plataus užmojo klimato ir biologinės įvairovės srities tikslus, užtikrinti klestinčius pragyvenimo šaltinius kaimo ir kitose vietovėse ir sukurti tvarią miškų bioekonomiką. Šioje strategijoje išdėstytas strateginis požiūris į stebėseną, decentralizuotą planavimą ir valdymą padės užtikrinti, kad miškai galėtų atlikti šias daugialypes funkcijas, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją. Strategijoje pripažįstamas esminis miškų, miškininkų ir visos su miškais susijusios vertės grandinės vaidmuo siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, ir šios strategijos įgyvendinimas bus grindžiamas tvirta ir įtraukia valdymo sistema, kuri suteikia galimybę visoms susijusioms šalims dalyvauti valdyme ir formuoti miškų ateitį ES. Komisija užtikrins, kad strategija būtų įgyvendinama ją glaudžiai derinant su kitomis politikos iniciatyvomis, įskaitant iniciatyvas, priimtas vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, ir pasiūlymus, pateiktus pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje.

Komisija ragina visus suinteresuotuosius subjektus įsitraukti į plataus masto diskusiją apie ES miškų ateitį. Piliečiai ir bendruomenės raginami aktyviai dalyvauti vykdant įsipareigojimą iki 2030 m. papildomai pasodinti bent 3 mlrd. medžių. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiai strategijai. Siekdama užtikrinti visišką politinę atsakomybę už šią strategiją, Komisija pasiūlys, kad ji būtų įtraukta į Tarybos ir Europos Parlamento darbotvarkę kaip nuolatinis klausimas, skirtas jos įgyvendinimo pažangai aptarti. Iki 2025 m. Komisija peržiūrės strategiją, kad galėtų įvertinti padarytą pažangą ir ar nereikia imtis tolesnių veiksmų strategijos tikslams pasiekti.

(1)    Sustainable Development in the European Union; Monitoring report on the progress towards the SDGs in an EU context, 2021 edition (https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-statistical-books/-/KS-03-21-096). Pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) apibrėžtį miškas – tai daugiau kaip 0,5 hektaro apimanti žemė, kurioje auga aukštesni nei 5 metrų medžiai, o medžių lajos danga apima daugiau kaip 10 proc., ir kurios pirminė naudojimo paskirtis nėra žemės ūkis ar urbanistinė plėtra. Pagal FAO kita miškinga žemė – tai daugiau kaip 0,5 hektaro apimanti žemė, kurioje medžių, galinčių in situ pasiekti 5 metų aukštį, o lajos danga apima 5–10 proc., arba lajos danga, įtraukus mažesnius medžius, krūmynus ir krūmus, siekia daugiau kaip 10 proc. (http://www.fao.org/3/I8661EN/i8661en.pdf) arba kaip apibrėžta Eurostato, https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:Forest .

(2)      https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/12069644/KS-FK-20-001-EN-N.pdf/a7439b01-671b-80ce-85e4-4d803c44340a?t=1608139005821.

(3)      Miškuose auga 60 000 skirtingų rūšių medžių, gyvena 80 proc. varliagyvių rūšių, 75 proc. paukščių rūšių ir 68 proc. pasaulio žinduolių rūšių (http://www.fao.org/3/ca8642en/CA8642EN.pdf).

(4)      Remiantis valstybių narių ataskaitomis (apimančiomis 2013–2018 m.), pateiktomis vadovaujantis Buveinių direktyvos 17 straipsniu dėl tos direktyvos I priede nurodytų buveinių apsaugos būklės, tik 49 proc. miškų buveinių būklė yra gera. I priede nurodytos miškų buveinės apima maždaug 27 proc. visų ES miškų užimamo ploto.

(5)      Costa, H., de Rigo, D., Liberta, G., Houston Durrant, T., San-Miguel-Ayanz, J. (2020) European wildfire danger and vulnerability in a changing climate: towards integrating risk dimensions. JRC PESETA IV project – Task 19. Luxembourg: Publication Office of the European Union.

(6)       http://www.fao.org/faostat/en/#data/FO ir https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC124374.

(7)      COM(2013) 659 final.

(8)      COM(2018) 811 final.

(9)      2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999.

(10)      Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“, COM(2021) 550 final.

(11)      Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2018/841 šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999, COM(2021) 554 final.

(12)       brief_on_role_of_forest-based_bioeconomy_in_mitigating_cc_online (2).pdf

(13)      Pakopinio naudojimo principas įtvirtintas jau 2014–2020 m. ES miškų strategijoje. Vadovaujantis šiuo principu, mediena naudojama laikantis tokio prioritetų eiliškumo: 1) medienos produktai, 2) jų naudojimo laiko pailginimas 3), pakartotinis naudojimas, 4) perdirbimas, 5) bioenergijos gamyba ir 6) atliekų šalinimas.

(14)      15 tikslu nustatytas uždavinys apsaugoti, atkurti ir skatinti tvariai naudoti sausumos ekosistemas, tvariai tvarkyti miškus, kovoti su dykumėjimu , sustabdžius dirvožemio blogėjimą pradėti jį gerinti ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

(15)      FAO (2020) ten pat.

(16)       2019 m. ES komunikatas dėl miškų ir aplinkos, Europos Komisija (europa.eu) .

(17)    Eurostato darbo jėgos tyrimas.

(18) Bendrosios pridėtines vertės duomenų šaltinis: Eurostatas, 2020 m., https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Wood_products_-_production_and_trade#Wood_based_industries ir lentelė [sbs_na_ind_r2]; užimtumas: lentelė [lfsa_egan22d] ir Robert et al. (2020).

(19)      Robert, N.; Jonsson, R.; Chudy, R.; Camia, A. The EU Bioeconomy: Supporting an Employment Shift Downstream in the Wood-Based Value Chains? Sustainability 2020, 12, 758. https://doi.org/10.3390/su12030758 .

(20)      COM(2020) 98 final.

(21)      Reglamentas (ES) 841/2018.

(22)      Nukirsto medžio produktai skirstomi į šias kategorijas: 1) pjautinė mediena, 2) medžio plokštės ir 3) popierius. Apskaitant ŠESD kiekio sumažėjimą, paprastai jiems taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija (angl. first decay function) ir skirtingos biologinio pusėjimo trukmės vertės (35, 25 ir 2 metai). Pagal šį metodą popierius suyra gerokai greičiau (ilgalaikis jo klimato kaitos švelninimo potencialas yra daug mažesnis), nei kitų kategorijų produktai. Visa, kas nepatenka į šias kategorijas (paskirtis), priskiriama staigiai oksidacijai. Grassi, G., Fiorese, G., Pilli, R., Jonsson, K., Blujdea, V., Korosuo, A. and Vizzarri, M., Brief on the role of the forest-based bioeconomy in mitigating climate change through carbon storage and material substitution, Sanchez Lopez, J., Jasinevičius, G. and Avraamides, M. editor(s), European Commission, 2021, JRC124374.

(23)    JRC informacinis pranešimas dėl miškų bioekonomikos vaidmens švelninant klimato kaitą, taikant anglies dioksido saugojimo technologijas ir atitinkamas medžiagas pakeičiant kitomis, 2021 m., brief_on_role_of_forest-based_bioeconomy_in_mitigating_cc_online (2).pdf .

(24)      Lovrić, M., Da Re, R., Vidale, E., Prokofieva, I., Wong, J., Pettenella, D., … Mavsar, R. (2020). Non-wood forest products in Europe – A quantitative overview. Forest Policy and Economics, 116, 102175. https://doi.org/10.1016/j.forpol.2020.102175

(25)      COM(2020) 662 final.

(26)      https://europa.eu/new-european-bauhaus/index_lt.

(27)      Statybos produktai iš medienos užima vidutiniškai 2,4 proc. ES rinkos (ES sunaudojama iš viso 26,2 mln. m3 arba 15,7 mln. tonų medžiagų), o nemetalinės naudingosios iškasenos sudaro didžiąją dalį statybos sektoriuje naudojamų medžiagų (užima 93 proc. rinkos). Pagal statybos produktų iš medienos užimamą rinkos dalį valstybės narės labai skiriasi viena nuo kitos: šioje srityje pirmaujančiose šalyse, kaip antai Suomijoje arba Švedijoje, jų užimama rinkos dalis yra didesnė nei 10 proc., o daugumoje valstybių narių ji mažesnė nei 2 proc. Šaltinis: Trinomics (in prep) Evaluation of the climate benefits of the use of harvested wood products in the construction sector and assessment of remuneration schemes. Task 1.1 Market Analysis.

(28)    Reglamentas (ES) 305/2011.

(29)       https://europa.eu/new-european-bauhaus/index_lt .  

(30)       https://ec.europa.eu/clima/policies/innovation-fund_lt .  

(31)     Forest-based bioeconomy and climate change mitigation: trade-offs and synergies in carbon storage and material substitution (Miškų bioekonomika ir klimato kaitos švelninimas –kompromisai ir sinergija taikant anglies dioksido saugojimo technologijas ir medžiagas pakeičiant kitomis), ES mokslo centras (europa.eu) .

(32)      Europos Sąjungoje medienos bioenergija daugiausia (49 proc.) gaunama iš medienos ruošos ir medienos apdorojimo liekanų ir atliekų (pvz., šakų ir viršūnių, pjuvenų, medienos atliekų). Dar 37 proc. bioenergijos gaunami iš vadinamųjų pirminių biomasės išteklių, įskaitant žemos kokybės kamienus ir retinimo kirtimų medieną (20 proc.), iš kurios pusė (10 proc.) yra kamienai iš atžalyno, o 4 proc. – iš pramoninės kokybės kamienų. Dar 14 proc. biomasės išteklių pateikiamoje statistikoje nepriskiriami jokiai kategorijai, t. y. jie nepriskiriami nei prie pirminių, nei prie antrinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į medienos biomasės srautų analizę, labiau tikėtina, kad tai yra pirminė mediena. https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/use-woody-biomass-energy-production-eu .

(33)      Kaip nustatyta Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje.

(34)      Martinez de Arano I, Maltoni S, Picardo A, Mutke S et al. (2021). Non-Wood Forest Products for people, nature and the green economy. Policy priorities for Europe. A white paper based on lessons learned from around the Mediterranean. Deliverable 3.3 of the European Thematic Network INCREdible, Horizon2020 grant agreement nº 774632. P. 7

(35)      Vienas iš pavyzdžių, projektas INCREDIBLE, kurį įgyvendinant kuriami Viduržemio jūros regiono ne medienos produktų tinklai, kurių veiklos tikslas – skatinti diegti mokslo naujoves ir keistis patirtimi.

(36)      Pavyzdžiui, www.forest.erasmusproject.eu.

(37)    Reglamentas (ES) 305/2011.

(38)    Reglamentas (ES) 852/2020.

(39)     https://www.weforum.org/press/2020/08/us-businesses-governments-and-non-profits-join-global-push-for-1-trillion-trees/ .

(40)      Barredo Cano, J.I., Brailescu, C., Teller, A., Sabatini, F.M., Mauri, A. and Janouskova, K., Mapping and assessment of primary and old-growth forests in Europe, EUR 30661 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2021, ISBN 978-92-76-34229-8, doi:10.2760/13239, JRC124671.

(41)      Tokia praktika turėtų būti taikoma tik deramai pagrįstais atvejais, pvz., kai tai būtina aplinkosaugos arba ekosistemos sveikatos apsaugos sumetimais.

(42)      Direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos.

(43)     https://www.prosilva.org/close-to-nature-forestry/examplary-forests/- www.forbiodiv.org - https://www.prosilva.org/information-news/news/exemplary-forests-network/ ir https://askafor.eu/ .

(44)      https://integratenetwork.org/.

(45)       BMEL - Publikationen - Der Wald in Deutschland - ausgewählte Ergebnisse der dritten Bundeswaldinventur .

(46)      Gamtiškoji miškininkystė yra vienas iš tokių metodų. Taikant gamtiškosios miškininkystės principus siekiama užtikrinti miškų daugiafunkciškumą, apsaugant biologinę įvairovę (net sodintiniuose miškuose), išsaugant anglies atsargas ir tuo pat metu užsitikrinant su mediena susijusias pajamas. Nors dar nėra visuotinai priimtinos apibrėžties, gamtiškosios miškininkystės sąvoka yra aptarinėjama privačiose ir valstybinėse organizacijose tiek ES, tiek pasauliniu mastu,

(47)      Buveinių direktyvos I priedas.

(48)      Kaip išdėstyta šios strategijos priede ir prie jos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl įsipareigojimo iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių (SWD(2021)651).

(49)      Programos „Horizontas“ projektai InnoForEST, SINCERE.

(50)      https://enrd.ec.europa.eu/.

(51)      Reglamentas (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) galiojo 2003–2007 m. ir padėjo parengti miškų ir aplinkos sąveikos stebėsenos siekiant apsaugoti Bendrijos miškus programą. Ši programa parengta remiantis rezultatais, kurių pavyko pasiekti įgyvendinant du ankstesnius Tarybos reglamentus dėl atmosferos taršos ir gaisrų poveikio miškų ekosistemoms stebėsenos ( Tarybos reglamentas (EEB) 3528/86 ir Tarybos reglamentas (EEB) 2158/92 ). Programos „Forest Focus“ įgyvendinimo ataskaita skelbiama adresu https://ec.europa.eu/environment/archives/forests/ffocus.htm .

(52)      Programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenys arba produktai ir dirbtinis intelektas jau naudojami Europos ir valstybių narių lygmenimis, pvz., rengiant nuolat atnaujinamus miškų aprašus Portugalijoje, taip pat siekiant nustatyti žemės naudojimo paskirtį (ir jos pokyčius) ir patikrinti medžių sveikatos būklę, taip padedant miškų valdytojams ir plaušienos bei popieriaus pramonės atstovams. Nuo 2000 m. Švedijoje iš palydovinių vaizdų gaunama informacija suteikia galimybę nustatyti nelegalaus kirtimo atvejus, kurių dabar pasitaiko retai, ir nustatyti netinkamai tvarkomus miškus. Rumunijoje viename pirmykščiame miške įgyvendinamas išmaniojo miško projektas, kuris suteikia galimybę pranešti eiguliams apie galimą neteisėtą medienos ruošos veiklą. Tokie pavyzdžiai nebe išskirtiniai ir jie skatina pereiti prie skaitmeninių technologijų miškotvarkos srityje.

(53)     https://effis.jrc.ec.europa.eu .

(54)      https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/destination-earth

(55)      Kalbant apie Komisijos valdomas informacines technologijas (IT), pažymėtina, kad IT sprendimai bus plėtojami ir šios srities viešieji pirkimai bus vykdomi tik gavus išankstinį Europos Komisijos informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo tarybos leidimą.

(56)       Stepping up EU Action to Protect and Restore the World's Forests (ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas) .

(57)      Miškotvarkos planai ir tokiems planams keliami reikalavimai jau nustatyti keliose valstybėse narėse, kurių duomenimis bus grindžiamas Komisijos vertinimas. Žr. miškotvarkos planams keliamų reikalavimų santrauką, fmp_table.pdf (europa.eu) .

(58)      COM(2013) 659 final. 

(59)      Komisija Jungtinių tyrimų centre atliks mokslinius tyrimus ir tvarkys mokslines žinias, siekdama padėti įgyvendinti miškų strategiją (tuo tikslu, be kita ko, bus parengti Europos miškų stebėsenos remiantis nuotolinio stebėjimo duomenimis metodai) ir įvertinti miškų būklę bei jai kenkiančius veiksnius remiantis nuotolinio stebėjimo ir statistiniais duomenimis.

(60)      1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB.

(61)      2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos.

(62)      Direktyva 2004/34/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti).

(63)     Žr. Komisijos gaires dėl Direktyvoje dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą apibrėžto termino „žala aplinkai“ bendro supratimo (C(2021) 1860 final), ypač jų 15, 18 ir 90 dalis.

(64)      Direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę.

(65)      Žr., pvz., Direktyvos 2008/99/EB 3 straipsnio h dalį.

(66)      Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo.

(67)      Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo.

(68)      2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB.

(69)      2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos. 

(70)      2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005, dėl ES veiksmų plano dėl miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo.

(71)      Žr. „Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas kaimo vietovėse“, ES leidinių biuras (europa.eu) ir rekomendacijas dėl kovos su nusikaltimais aplinkosaugos srityje ir susijusiais pažeidimais, Circabc (europa.eu).

(72)      Pagal „Copernicus“ naudotojų gausinimo pagrindų partnerystės programą jau remiamos bandomosios nacionalinės miškų informacijos platformos ir geoerdvinių žvalgybinių duomenų naudojimas kovojant su neteisėta medienos ruoša miškuose (nusikaltimais miškams).

(73)      Žr. komunikatą „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“, COM(2018) 10 final.

(74)      Žr. šiuo metu peržiūrimą Rekomendacinį dokumentą dėl Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių griežtos apsaugos pagal Buveinių direktyvą (Direktyva 92/43/EEB), https://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/species/guidance/pdf/guidance_en.pdf .

(75)      Žr. „Managing Natura 2000 sites: The provisions of Article 6 of the 'Habitats' Directive 92/43/EEC“ (Tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymas. Buveinių direktyvos 92/43EEB 6 straipsnio nuostatos), „Methodological guidance on the provisions of Article 6 (3) and (4) of the Habitats Directive 92/43/EEC“ (Metodologinės rekomendacijos dėl Buveinių direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų) (šiuo metu peržiūrimos) ir „Guidance on Natura 2000 and forests“ (Gairės dėl tinklo „Natura 2000“ ir miškų), kurios skelbiamos adresu https://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/guidance_en.htm .

(76)       TAIEX EIR P2P priemonė suteikia galimybę nacionalinėms valdžios institucijoms keistis informacija ir taip mokytis vienoms iš kitų. Naudojantis šia priemone, taip pat galima organizuoti renginius, Europos Komisijos tarnyboms pateikus atitinkamą prašymą, vadovaujantis principu „iš viršaus į apačią“.

(77)      Parama pagal techninės paramos priemonę teikiama pateikus prašymą ir apima labai įvairias politikos sritis, įskaitant ES teisės aktų įgyvendinimą, aplinkosaugos srities teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir su miškais ir miškotvarka susijusius klausimus, atsižvelgiant į ES prioritetus, kaip antai žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Techninės paramos priemonė (TPP) . Europos Komisija (europa.eu) . 

(78)      Nusikaltimai miškininkystės sektoriuje sukelia didelę ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę žalą ir skatina korupciją, pinigų plovimą ir kitus nusikaltimus. Dėl miškininkystės sektoriuje padaromų nusikaltimų kasmet pasaulio mastu netenkama apytikriai 51–152 mlrd. JAV dolerių pajamų; tokie nusikaltimai sudaro didžiausią nusikaltimų aplinkai dalį.

(79)      Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“, COM(2021) 170 final.

(80)      Taip pat žr. komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“, COM(2020) 643.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 16

COM(2021) 572 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Nauja 2030 m. ES miškų strategija

{SWD(2021) 651 final} - {SWD(2021) 652 final}

Komisijos veiksmų gairės, kaip ES įvykdyti įsipareigojimą iki 2030 m. papildomai pasodinti 3 mlrd. medžių

1 TARPINIS TIKSLAS

Iki 2022 m. I ketv. paskelbti gaires dėl biologinei įvairovei palankaus miškų įveisimo ir miškų atkūrimo, kurios šiuo metu rengiamos Miškų ir gamtos darbo grupėje. Jose taip pat bus aptarta agrarinė miškininkystė ir miestų medžiai.

2 TARPINIS TIKSLAS

Parengti priemonių rinkinį asmenims, norintiems dalyvauti šiame projekte (ženklas, sertifikato pavyzdys, garbės pareiškimo forma). Siekdama pagrindinių tikslų, Komisija taip pat sukurs šio įsipareigojimo brendingą (vaizdinę tapatybę, saitažodį socialiniams tinklams, šūkius).

3 TARPINIS TIKSLAS

Aplinkos GD svetainėje sukurti specialų tinklalapį, skirtą įsipareigojimui papildomai pasodinti 3 mlrd. medžių, ir įjungti jį priimant 2021 m. ES miškų strategiją. Sukurti spaudai ir žiniasklaidos priemonėms skirtą medžiagą ir užtikrinti atitinkamos informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose. Dalyviams ir partneriams suteikti komunikacijos priemonių rinkinį, siekiant padėti jiems rengti savo komunikacijos kampanijas.

4 TARPINIS TIKSLAS

Iki 2022 m. I ketv. sukurti medžių stebėsenos platformą, kuria bus galima naudotis prisijungus prie Europos miškų informacinės sistemos svetainės . Sistemoje taip pat bus pateikta sąsaja su sodinimo įrašų pateikimo forma.

5 TARPINIS TIKSLAS

Iki 2022 m. I ketv. sukurti ES medžių skaičiuoklę, kuri rodys apytikrį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki šios dienos ES papildomai pasodintų medžiagų skaičių. Ši skaičiuoklė bus susieta su kitomis esamomis skaičiavimo sistemomis ir skaičiuos tik tuos medžius, kurie buvo pasodinti visapusiškai laikantis ekologinių principų ir papildomumo principo.

6 TARPINIS TIKSLAS

2022 m. I ketv. Komisija atliks tyrimą, kad galėtų surinkti bendrus duomenis apie visus esamus įsipareigojimus sodinti medžius Europos Sąjungoje ir jų pamatines sąlygas (įskaitant pasodintų medžiagų skaičiavimo sąlygas) ir kad galėtų rengti politikos apžvalgas ir vykdyti komunikaciją; tyrimo rezultatus tikimasi gauti iki 2022 m. II ketv.

7 TARPINIS TIKSLAS

Iki 2022 m. I ketv. sudaryti suinteresuotųjų subjektų sąrašą ir, parengus gaires dėl šio įsipareigojimo ir sukūrus jo vaizdinę tapatybę, surengti visiems jiems skirtą konferenciją arba susitikimą.