EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0770
Proposal for a COUNCIL REGULATION imposing a definitive anti-dumping duty and collecting definitely the provisional duty imposed on imports of certain tube and pipe fittings of iron or steel originating in Russia and Turkey
Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno
Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno
/* COM/2012/0770 final - 2012/0357 (NLE) */
Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno /* COM/2012/0770 final - 2012/0357 (NLE) */
AIŠKINAMASIS
MEMORANDUMAS 1) Pasiūlymo aplinkybės 110 || · Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas susijęs su 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno. 120 || · Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas teikiamas įgyvendinant pagrindinį reglamentą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu laikantis pagrindiniame reglamente nustatytų esminių ir procedūrinių reikalavimų. 139 || · Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos Reglamentu (ES) Nr. 699/2012 Komisija tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno nustatė laikinąjį antidempingo muitą. 141 || · Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. 2) Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas || · Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis 219 || Atliekant tyrimą su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus pagal pagrindinio reglamento nuostatas. || · Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas 229 || Išorės tyrimo neprireikė. 230 || · Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenustatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateiktas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. 3) Teisiniai pasiūlymo aspektai 305 || · Siūlomų veiksmų santrauka 2011 m. lapkričio 1 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiame leidinyje paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą). Antidempingo tyrimas inicijuotas 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos plieninių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių apsaugos komitetui Sąjungos gamintojų, kurie Sąjungoje pagamina didžiąją (šiuo atveju daugiau nei 40 proc.) dalį visų tam tikrų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno, (toliau – skundo pateikėjas) vardu pateikus skundą, kuriame pateikta dempingo ir dėl jo daromos materialinės žalos įrodymų. 2012 m. liepos 31 d. Reglamentu (ES) Nr. 699/2012 Komisija tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno nustatė 2,9–23,8 proc. dydžio laikinąjį antidempingo muitą. Pridėtame Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas 2,9–23,8 proc. dydžio galutinis antidempingo muitas, pateikiamos galutinės išvados dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų. Toliau vykdant tyrimą pasitvirtino pagrindinės preliminarios išvados. Tarybai siūloma priimti pridedamą reglamento, kuris Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų būti paskelbtas ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 29 d., pasiūlymą. 310 || · Teisinis pagrindas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių. 329 || · Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. || · Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. 331 || Veiksmų pobūdis aprašytas minėtame pagrindiniame reglamente, nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. 332 || Nuoroda apie Sąjungai, šalių vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. || · Pasirinkta priemonė 341 || Siūloma priemonė – reglamentas. 342 || Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties. Minėtame pagrindiniame reglamente kitos galimybės nenumatytos. 4) Poveikis biudžetui 409 || Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui. 2012/0357 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomas galutinis antidempingo
muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikroms
importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių
jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, atsižvelgdama į 2009 m.
lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009
dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis
nesančių valstybių[2]
(toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, kadangi: A. PROCEDŪRA 1. Laikinosios priemonės (1) 2012 m. liepos
31 d. Reglamentu (ES) Nr. 699/2012[3]
Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį
antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos
kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš
geležies arba plieno. (2) Tyrimas inicijuotas
2011 m. lapkričio 1 d. paskelbus pranešimą apie
inicijavimą[4],
po to, kai 2011 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Europos
Sąjungos plieninių sandūriniu būdu privirinamų
jungiamųjų detalių apsaugos komiteto (toliau – skundo
pateikėjas) skundas, pateiktas Sąjungos gamintojų, kurie
Sąjungoje pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei
40 proc.) visų tam tikrų vamzdžių arba vamzdelių
jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno, vardu. (3) Kaip
nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, atliekant
dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m.
spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis
laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas
nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos
(toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). 2. Tolesnė procedūra (4) Atskleidus esminius faktus ir
aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias
antidempingo priemones (toliau − pirminis faktų atskleidimas),
kelios suinteresuotosios šalys pateikė rašytines pastabas, kuriose išdėstė
savo nuomonę dėl preliminarių nustatytų faktų. Toms
šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti
išklausytoms. (5) Komisija toliau rinko ir
nagrinėjo visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina
norint padaryti galutines išvadas. 3. Atranka (6) Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos
gamintojų, nesusijusių importuotojų ir eksportuojančių
gamintojų atrankos negauta, patvirtinami laikinojo reglamento 5–11
konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai. 4. Galiojančios priemonės,
taikomos kitoms trečiosioms šalims (7) Primenama, kad galutinės
antidempingo priemonės taikomos tam tikroms Malaizijos, Kinijos Liaudies
Respublikos, Korėjos Respublikos ir Tailando kilmės vamzdžių ir
vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno ir
vėliau pradėjus vengti priemonių taip pat tam tikroms Kinijos
Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms
detalėms iš geležies arba plieno, siunčiamoms iš Indonezijos, Šri
Lankos, Filipinų ir Taivano (su tam tikromis išimtimis)[5]. Pirmiau minėtos šalys
toliau bus vadinamos „šalimis, kurioms taikomos antidempingo priemonės“. B. NAGRINĖJAMASIS
PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS (8) Kaip išdėstyta laikinojo
reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas –
vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines
jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su
įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant
nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo
neviršija 609,6 mm ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu
būdu arba kitiems tikslams, kurių KN kodai šiuo metu yra
ex 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir
ex 7307 99 80 (toliau – nagrinėjamasis produktas). (9) Kadangi jokių
pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta,
laikinojo reglamento 17–20 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti
preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami. C. DEMPINGAS 1. Rusija 1.1. Normalioji vertė (10) Vienas Rusijos eksportuojantis
gamintojas teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą
turėjo būti remiamasi tik iš Rusijos bendrovių gautais
duomenimis ir kad neteisinga naudoti Turkijos bendrovių duomenis.
Reikėtų priminti, kad nebendradarbiavo nė vienas Rusijos
eksportuojantis gamintojas, todėl Rusijai taikoma normalioji vertė
buvo nustatyta pagal 18 straipsnio 1 ir 5 dalis remiantis turimais faktais,
t. y. informacija, gauta iš tų Turkijos eksportuojančių
gamintojų, kurie naudoja Rusijos besiūlius plieno vamzdžius ir
vamzdelius nagrinėjamojo produkto gamybai. Todėl teiginys atmetamas. (11) Kadangi jokių kitų
pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo
reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs
nustatyti faktai patvirtinami. 1.2. Eksporto kaina (12) Kadangi jokių
pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento
26 ir 27 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti
faktai patvirtinami. 1.3. Palyginimas (13) Kadangi jokių
pastabų dėl eksporto vertės ir normaliosios vertės
palyginimo negauta, laikinojo reglamento 28 ir 29 konstatuojamosiose dalyse
išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami. 1.4. Dempingo skirtumas (14) Vienas Rusijos eksportuojantis
gamintojas tvirtino, kad 23,8 proc. dydžio laikinasis antidempingo muitas
nėra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė į
Sąjungą eksportuoja tik plieno alkūnes ir tik labai mažą
jų kiekį. Tačiau plieno alkūnės yra šiame tyrime
nagrinėjamasis produktas ir to neužginčijo jokia kita suinteresuotoji
šalis. Be to, kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, kad importo į
Sąjungą apimtis yra nedidelė, kaip nurodyta pagrindinio
reglamento 5 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje, taikomas tik visos
šalies, o ne paskirų bendrovių mastu. Todėl teiginys atmetamas. (15) Kitas
Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dempingo nevykdė ir kad
tai įrodo tas faktas, kad daugelį kartų jis pralaimėjo
plieno alkūnių ir movų tiekimo konkursus konkurentams iš
Sąjungos. Kaip minėta pirmiau, primenama, kad nei vienas Rusijos
eksportuojantis gamintojas šiame tyrime nebendradarbiavo, todėl Rusijai
dempingas apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 5
dalis remiantis turimais faktais. Net jei į teiginį būtų
atsižvelgta, reikėtų pažymėti, kad konkursų
pralaimėjimas konkurentams iš Sąjungos neprieštarauja išvadai
dėl Rusijos eksportuojančio gamintojo vykdyto dempingo. Todėl
teiginys atmetamas. (16) Kadangi jokių kitų
pastabų dėl dempingo skirtumo skaičiavimo negauta, laikinojo
reglamento 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti nustatyti faktai
patvirtinami. (17) Pagaliau nustatytas visos
šalies dempingo skirtumas išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš
sumokant muitą procentine dalimi, yra toks: Bendrovė || Dempingo skirtumas Visos bendrovės || 23,8 % 2. Turkija 2.1. Normalioji vertė (18) Kadangi jokių
pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo
reglamento 32–40 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs
nustatyti faktai patvirtinami. 2.2. Eksporto kaina (19) Vienas eksportuojantis
gamintojas tvirtino, kad pelno dydis, gautas dėl jūrų frachto,
t. y. skirtumas tarp jo pirkėjams taikyto frachto ir
eksportuojančio gamintojo laivybos bendrovei sumokėto frachto,
turėtų būti įtrauktas į eksporto kainą.
Tačiau, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje,
eksporto kaina – tai kaina, faktiškai mokama arba mokėtina už
produktą, kai jis parduodamas eksportui iš eksportuojančios šalies
į Sąjungą. Pelno dydis, gautas pervežant produktą
pirkėjui, negali būti laikomas paties produkto eksporto kainos dalimi.
Todėl teiginys atmetamas. (20) Kadangi jokių kitų
pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento
41–43 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti preliminarūs nustatyti
faktai patvirtinami. 2.3. Palyginimas (21) Turkijos plieno
eksportuotojų asociacija (ÇIB) teigė, kad lyginant eksporto
kainą ir normaliąją vertę, nepakankamai atsižvelgta į
didelius besiūlių ir suvirintų vamzdelių
jungiamųjų detalių kainų skirtumus. Tačiau visos
bendradarbiaujančios bendrovės pateikė informaciją apie
visus sandorius, susijusius su besiūlių ir suvirintų
jungiamųjų detalių pardavimu. Šia informacija nuodugniai remtasi
lyginant eksporto kainą ir normaliąją vertę. Kitaip
tariant, besiūlės jungiamosios detalės palygintos tik su kitomis
besiūlėmis jungiamosiomis detalėmis, o suvirintos jungiamosios
detalės lygintos tik su kitomis suvirintomis jungiamosiomis
detalėmis. Todėl šis teiginys atmetamas. (22) Kadangi jokių kitų
pastabų dėl palyginimo nepateikta, laikinojo reglamento 44
konstatuojamojoje dalyje išdėstyti nustatyti faktai patvirtinami. 2.4. Dempingo skirtumai a) Tiriamų
bendrovių dempingo skirtumai (23) Primenama, kad individualus
dempingo skirtumas vienam iš trijų bendradarbiaujančių
eksportuojančių gamintojų laikinai nustatytas palyginus
vidutinę svertinę normaliąją vertę su bendrovės
vidutine svertine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą
kaina. Kadangi jokių pastabų dėl šios bendrovės dempingo
skirtumo nustatymo negauta, laikinojo reglamento 46 konstatuojamojoje dalyje
išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami. (24) Apskaičiavus kitų
dviejų bendradarbiaujančių bendrovių dempingą
nustatyta, kad bendrovės vykdė tikslinį dempingą tiek
pasirinkto laikotarpio, tiek pasirinktų pirkėjų ir regionų
atžvilgiu. Iš tiesų nustatyta aiški jų eksporto kainų tendencija
– skirtingiems pirkėjams, regionams ir skirtingu laikotarpiu taikomos
kainos labai skyrėsi (iki 30 proc. už tokį patį
nagrinėjamojo produkto modelį). Be to, palyginus vidutinę
svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę
eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pirmojo
sakinio pirmoje dalyje nurodytą metodą apskaičiuotas dempingas
neatspindėjo viso dviejų minėtų gamintojų vykdomo
dempingo masto, kaip paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje. Dempingo skirtumas
taip pat negalėjo būti nustatytas palyginus individualias
normaliąsias vertes su visų individualių eksporto į
Sąjungą sandorių kainomis pagal pagrindinio reglamento 2
straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio antrą dalį, nes trūko
pakankamų vietos sandorių, susijusių su normaliąja verte,
atitinkančių eksporto sandorius, kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje
dalyje. (25) Todėl siekiant parodyti
visą dviejų minėtų bendrovių vykdomo dempingo
mastą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi pagal
svertinį vidurkį nustatyta normalioji vertė šių bendrovių
atveju palyginta su visų individualių eksporto į
Sąjungą sandorių kainomis. Kadangi toks palyginimo metodas yra
pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje nustatytų dviejų
pirmųjų metodų išimtis, Komisija atidžiai išnagrinėjo, ar
šiuo atveju tikrai buvo įvykdytos sąlygos jam taikyti. Atskleisti
nuodugnūs dempingo skaičiavimai, įskaitant nustatytą
eksporto kainų struktūrą. Nė vienas Turkijos
eksportuojantis gamintojas pagrindinių duomenų neužginčijo. (26) Tačiau abi
bendradarbiaujančios bendrovės, ÇIB ir Turkijos vyriausybė
teigė, kad nepakankamai paaiškintas tikslinis dempingas, kurį, kaip
nustatyta, vykdė du Turkijos eksportuojantys gamintojai, ir kad bet kokiu
atveju eksporto kainų struktūra nebuvo taikyta tyčia. Klausymo
dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, kurio paprašė
du Turkijos eksportuotojai, metu abiem bendrovėms pateikti išsamūs
paaiškinimai dėl tikslinio dempingo nustatymo ir pagrindinių dempingo
skirtumo skaičiavimų. Komisija taip pat patikslino, kad net jei
jų veiksmai nebuvo tyčiniai[6],
jie vis tiek laikomi tiksliniu dempingu. Pažymima, kad pagal pagrindinį
reglamentą nereikalaujama, kad tyrimą atliekanti institucija
nustatytų galimas tikslinio dempingo priežastis, kaip antai valiutos
keitimo kursų svyravimai, skirtinga regioninė kainodara ir pan.
Pakanka paprasčiausiai nustatyti, kad eksporto kainų struktūra
labai skiriasi nelygu pirkėjai, regionai ar laikotarpiai[7]. Po klausymo kiekvienai
bendrovei buvo pateikta su kiekviena jų susijusių paaiškinimų.
Be to, Turkijos nuolatinei atstovybei prie ES buvo išsiųsta verbalinė
nota, kurioje paaiškintas tikslinio dempingo nustatymas ir dempingo skirtumo
skaičiavimui taikytas metodas. Taip pat kito klausymo dalyvaujant bylas
nagrinėjančiam pareigūnui, kurio paprašė ÇIB, metu ÇIB buvo
pateikti išsamūs paaiškinimai dėl tikslinio dempingo nustatymo ir
pagrindinių dempingo skirtumo skaičiavimų. (27) Iš tiesų tyrimo metu
kiekvieno iš dviejų eksportuojančių gamintojų atveju buvo
nustatyti trys aiškūs eksporto kainų struktūros tipai, apimantys
didžiąją dalį pardavimo eksportui į Sąjungą,
t. y. eksporto kainos labai skyrėsi nelygu skirtingi pirkėjai,
regionai ir laikotarpiai, kaip įrodyta šalims atskleistais pagrindiniais
duomenimis. Tai nustatyta nuodugniai išnagrinėjus išskirtines šio atvejo
aplinkybes, kuriomis remiantis nuspręsta taikyti tikslinio dempingo
nustatymo metodą. Nustačius didelius eksporto kainos skirtumus, ir
kadangi tik vieno iš šių trijų eksporto kainų struktūros
tipų pakaktų, kad būtų taikytas svertinis vidurkis
visų eksporto sandorių individualiomis kainomis palyginimo metodas,
nuspręsta, kad šis palyginimo metodas yra tinkamas šiam konkrečiam
atvejui. Be to, kiekvienos iš šių dviejų bendrovių atveju,
bendra dempingo suma, nustatyta palyginus vidutinę svertinę
normaliąją vertę ir vidutinę svertinę
nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainą
(pirmasis simetrinis metodas), gerokai skiriasi nuo dempingo sumos, nustatytos
palyginus pagal svertinį vidurkį nustatytą normaliąją
vertę su visų individualių eksporto į Sąjungą
sandorių kainomis (asimetrinis metodas), kaip įrodyta šalims
atskleistais pagrindiniais duomenimis. Todėl galima daryti išvadą,
kad taikant pirmąjį simetrinį metodą nebūtų
deramai atskleistas konkrečiu laikotarpiu, konkrečiuose regionuose ir
konkrečių pirkėjų atžvilgiu vykdytas tikslinis dempingas.
Kitaip tariant, taikant pirmąjį simetrinį metodą nustatytas
dempingo skirtumas iki galo neatspindėtų dviejų minėtų
bendrovių vykdomo dempingo masto. (28) Taip pat nebuvo įmanoma
dempingo skirtumo nustatyti palyginus individualias normaliąsias vertes ir
individualias visų eksporto į Sąjungą sandorių kainas
pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio antrą
dalį (antrasis simetrinis metodas). Pagal šį metodą nustatomi
individualūs vietos sandoriai, kuriuos galima palyginti su individualiais
eksporto sandoriais, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip antai
parduotas kiekis ir sandorio data. Kadangi nepakanka vietos sandorių,
susijusių su normaliąja verte, atitinkančių eksporto sandorius,
dempingo skirtumo nebuvo įmanoma nustatyti taikant antrąjį
simetrinį metodą. Todėl atsižvelgiant į nustatytą
eksporto kainų struktūrą, iš kurios matyti, kad kainos iš
esmės skyrėsi nelygu skirtingi pirkėjai, regionai ar
laikotarpiai, ir į tai, kad abu simetriniai metodai neatspindėtų
viso dempingo masto, pagal 2 straipsnio 11 dalies antrą sakinį
nuspręsta dempingo skirtumą nustatyti taikant asimetrinį
metodą. (29) Abi bendradarbiaujančios
bendrovės ir ÇIB tvirtino, kad neteisinga lyginti į Turkijos liras
konvertuotų eksporto kainų, nes produktai į Sąjungą
parduodami eurais, o Turkijos lira naudojama tik buhalteriniais tikslais.
Teigta, kad euro ir Turkijos liros keitimo kurso svyravimai turėjo didelio
poveikio nustatant kainas, o tai neišvengiamai daro nepagrįstą
poveikį eksporto kainos palyginimui skirtingais laikotarpiais. Tačiau
pagal įprastinę Komisijos praktiką eksporto kainos lyginamos ir
dempingo skirtumas apskaičiuojamas ta eksportuojančios šalies
bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų valiuta,
kuria tvarkoma buhalterinė apskaita. Reikėtų pastebėti, kad
normaliajai vertei nustatyti naudotos Turkijos lira išreikštos sąnaudos ir
vidaus rinkos kainos. Todėl, eksporto kainos su normaliąja verte
lygintos būtent ta valiuta. Taigi vienintelis logiškas būdas eksporto
kainų struktūrai nustatyti apskaičiuojant tą patį
dempingą – naudoti tas pačias Turkijos lira jau išreikštas eksporto
kainas. Pagal pagrindinį reglamentą nėra būtina
nagrinėti galimų tikslinio dempingo priežasčių, kaip antai
valiutos keitimo kurso svyravimas[8].
Todėl teiginys atmetamas. (30) Abu bendradarbiaujantys
eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad siekiant nustatyti eksporto kainų
struktūrą reikėtų atsižvelgti į palyginamųjų
rūšių produktų kainų svertinį vidurkį, o ne
aritmetinį kainų vidurkį. Tačiau pagrindinio reglamento 2
straipsnio 11 dalyje nurodyta eksporto kainų struktūra, o ne
vidutinių svertinių eksporto kainų struktūra ar eksporto
verčių struktūra. Taikant vidutinę svertinę eksporto
kainą būtų iškraipyta analizė, nes būtų
atsižvelgiama į eksporto kiekį, o ne vien į eksporto kainas. Bet
kuriuo atveju, net naudojant vidutines svertines kainas vietoj aritmetinio
eksporto kainų vidurkio, vis tiek būtų galima nustatyti eksporto
kainų struktūrą, iš kurios matyti, kad kainos gerokai skiriasi
nelygu pirkėjai, regionai ir laikotarpiai. Dvi šalys nesutiko su tuo, kad
labai skiriasi eksporto kainų struktūra, jei iš viso tokių
skirtumų esama, kai apskaičiavimui naudojami svertiniai vidurkiai.
Pažymima, kad šalys neužginčijo faktinių nustatytų faktų,
pagrįstų aritmetiniu vidurkiu, t. y. tinkamu metodu, kaip
paaiškinta pirmiau. Todėl šis teiginys atmetamas. (31) ÇIB teigė, kad nulio
nustatymo metodas yra nepagrįstas, ir nurodė į PPO
apeliacinės tarybos ataskaitą[9],
kurioje nustatyta, kad nulio nustatymo metodas prieštarauja PPO antidempingo
susitarimui. Tačiau Bendrasis Teismas[10]
patvirtino, kad Ataskaitos dėl lovos skalbinių (angl. Bed Linen
Report) išvados negali būti taikomos tikslinio dempingo atveju. Iš
tiesų Ataskaita dėl lovos skalbinių susijusi tik su nulio
nustatymo praktika taikant pirmąjį simetrinį metodą ir
negali būti taikoma šiai priemonei, kai ji naudojama taikant
asimetrinį metodą. Todėl net jei, kaip nustatė PPO
apeliacinė taryba, tai gali iš tikrųjų prieštarauti 1994 m.
Antidempingo kodekso 2.4.2 straipsniui ir yra neteisinga taikyti nulio
nustatymo metodą pirmojo simetrinio metodo kontekste, ypač jei
nėra eksporto kainos struktūros, tai neprieštarauja tai nuostatai ar
pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 daliai, ir nėra neteisinga pagal to
reglamento 2 straipsnio 10 dalį taikyti nulio nustatymo praktiką
asimetrinio metodo kontekste, jei įvykdytos abi to metodo taikymo
sąlygos. Be to, nustatyta, kad nulio nustatymo metodas yra būtinas
matematiniu požiūriu, siekiant atskirti pagal asimetrinį ir
pirmąjį simetrinį metodą gautus rezultatus. Nesant tokio
sumažinimo, taikant asimetrinį metodą visada bus gauti tokie patys
rezultatai kaip ir pirmojo simetrinio metodo atveju. Taigi šis teiginys
atmetamas. (32) ÇIB taip pat teigė, kad
nulio nustatymo metodas pažeidžia mažesniojo muito taisyklę. Teigta, kad
taikant nulio nustatymo metodą buvo apskaičiuoti didesni nei iš
tiesų turėjo būti nustatyti dempingo skirtumai. (33) Tačiau
nulio nustatymo praktika taikant asimetrinį metodą netrukdo taikyti
mažesniojo muito taisyklės. Visų trijų
bendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumai,
neatsižvelgiant į taikytą metodą, buvo palyginti su
bendrovių žalos pašalinimo lygiais, siekiant užtikrinti, kad muitas
būtų nustatytas pagal mažesnįjį iš šių dviejų
rodiklių. Todėl teiginys atmetamas. (34) Kadangi jokių kitų
pastabų dėl tiriamų bendrovių dempingo skirtumų
skaičiavimo negauta, laikinojo reglamento 47 ir 48 konstatuojamosiose
dalyse išdėstyti nustatyti faktai patvirtinami. b) Nebendradarbiaujančioms
bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas (35) Kadangi jokių
pastabų dėl nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyto
dempingo skirtumo negauta, laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje
išdėstyti preliminarūs nustatyti faktai patvirtinami. (36) Galutinai nustatytas visos
šalies dempingo skirtumas išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš
sumokant muitą procentine dalimi yra toks: Bendrovė || Dempingo skirtumas RSA || 9,6 % Sardogan || 2,9 % Unifit || 12,1 % Visos kitos bendrovės || 16,7 % D. ŽALA 1. Sąjungos gamyba,
Sąjungos pramonė ir Sąjungos suvartojimas (37) Kadangi jokių
pastabų dėl Sąjungos gamybos, Sąjungos pramonės ir
suvartojimo negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosios
dalys. 2. Importas iš
nagrinėjamųjų šalių 3.1. Suvestinis nagrinėjamo importo
poveikio vertinimas (38) Po pirminio faktų
atskleidimo ÇIB teigė, kad suvestinis importo iš abiejų
nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina vertinimas nėra
pagrįstas. Iš esmės ÇIB pakartojo Turkijos eksportuojančių
gamintojų po inicijavimo pateiktas pastabas ir teigė, kad importo iš
Rusijos ir Turkijos apimties ir kainų tendencijos skiriasi. (39) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad,
kaip jau teigta laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje, atlikus
tyrimą nustatyta, kad importo iš Turkijos apimtis išliko stabili, o
importo iš Rusijos apimtis absoliučiais skaičiais didėja.
Tačiau, atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą
nagrinėjamuoju laikotarpiu, abiejų šalių importui
tenkančios rinkos dalys didėja. (40) Tuo pat metu jų kainodara
nelabai skiriasi – vidutinės Rusijos kainos yra šiek tiek mažesnės,
bet yra labai panašios į vidutines Turkijos kainas. Taip pat šiuo
atžvilgiu primenama, kad atlikus tyrimą nustatytas didelis abiejų
šalių bendrovių vykdytas priverstinis kainų mažinimas – iki
30 proc. (žr. laikinojo reglamento 65 konstatuojamąją
dalį). Todėl šis teiginys atmetamas. (41) ÇIB taip pat tvirtino, kad
importą iš Turkijos reikėtų laikyti nereikšmingu ir
pabrėžė, kad ankstesniu atveju, susijusiu su panašiu produktu,
t. y. vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių iš
KLR, Kroatijos, Slovakijos, Taivano ir Tailando[11] atveju, importas iš Slovakijos
ir Taivano buvo laikomas nereikšmingu (nors viršijo de minimis
ribą) ir todėl nebuvo vertinamas kartu su importu dempingo kaina iš
kitų šalių. (42) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad
pirmiau minėtu atveju tikrai buvo nustatyta, kad importas iš Slovakijos ir
Taivano buvo vykdomas dempingo kaina, ir nepaisant to, kad jis viršijo
1 proc. rinkos dalies ribą, jis nebuvo vertinamas kartu su kitu
importu dempingo kaina. Tačiau padėtis minėtu atveju labai
skyrėsi nuo šiuo atveju aptariamos padėties, nes importo iš
Slovakijos ir Taivano rinkos dalis iš tikrųjų smarkiai mažėjo ir
šis importas nebuvo laikomas reikšmingu, palyginti su importo iš kitų
šalių apimtimi, todėl buvo laikoma, kad jis nesukėlė žalos.
Tuo tarpu šiuo atveju importo iš Turkijos ir Rusijos rinkos dalis didėja
ir kiekvienos iš šių šalių importo apimtis yra panaši. Todėl šis
teiginys atmetamas. (43) ÇIB taip pat tvirtino, kad
importas iš Turkijos ir Rusijos nėra panašus pagal konkurencijos
sąlygas, nes „skiriasi geografinė pardavimo koncentracija.“ Ji
pateikė statistinių duomenų, įrodančių, kad per
TL Turkija daugiau nei 70 proc. produktų pardavė Ispanijoje,
Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje, o Rusija beveik visą savo
pardavimą orientavo į Čekiją ir Vokietiją. (44) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad
skirtinga geografinė pardavimo koncentracija negali būti laikoma
skirtingų konkurencijos sąlygų rodikliu. Atsižvelgiant į
tai, kad Europos Sąjunga yra bendra rinka, bet kokių
importuojamų produktų įvežimo punktas paprastai nelemia tų
produktų konkurencingumo tarpusavyje ir su panašiu produktu. Kalbant apie
konkurencijos sąlygas taip pat primenama, kad Rusijos ir Turkijos importo
kainos panašios ir abiejų šalių atvejais jomis buvo priverstinai
mažinamos Sąjungos kainos, ir kad jų pardavimo kanalai yra
panašūs. Todėl šis teiginys atmetamas. (45) Kadangi jokių kitų
pastabų dėl suvestinio importo iš nagrinėjamų šalių
dempingo kaina vertinimo negauta, laikinojo reglamento 55–60 konstatuojamosios
dalys patvirtinamos. 3.2. Nagrinėjamojo produkto importo
dempingo kaina apimtis, rinkos dalis, kainos ir priverstinis kainų
mažinimas (46) Kadangi jokių
pastabų dėl nagrinėjamo importo dempingo kaina apimties, rinkos
dalies, kainų ir priverstinio kainų mažinimo negauta, laikinojo
reglamento 61−65 konstatuojamosios dalys patvirtinamos. (47) Primenama, kad dėl
nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto
pardavimo Sąjungoje dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos
priverstinai sumažintos maždaug 30 proc. 3. Sąjungos pramonės
padėtis (48) Po pirminio faktų
atskleidimo ÇIB ir Turkijos vyriausybė teigė, kad atsižvelgdama
į tai, kad nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos pramonės
dalis padidėjo 3 proc., Komisija turėjo padaryti išvadą,
kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinės
žalos nepadaryta. (49) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad
visų pirma laikinajame reglamente (žr., pvz., laikinojo reglamento 72, 86
arba 91 konstatuojamąsias dalis) aiškiai nurodyta, kad Sąjungos
pramonės rinkos dalis nežymiai padidėjo. Antra, laikinojo reglamento
72 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad padidėjusi rinkos dalis
atspindi faktą, kad Sąjungos gamintojų parduodamas kiekis
nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo šiek tiek mažiau nei
suvartojimas. (50) Be to, be atsargų
sumažėjimo, kaip nurodyta toliau, tai yra vienintelis žalos rodiklis,
rodantis teigiamą raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl
šis teiginys atmetamas. (51) Turkijos vyriausybė taip
pat tvirtino, kad mažėjančios atrinktų Sąjungos
gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos rodo, kad Sąjungos pramonei
žala nebuvo daroma. (52) Šiuo atžvilgiu
pažymėtina, kad iš tiesų, kaip teigiama laikinojo reglamento 79
konstatuojamojoje dalyje, atrinktų Sąjungos gamintojų
laikotarpio pabaigos atsargos 2008 m. – TL sumažėjo 18 proc. (53) Tuo pačiu
pripažįstama, kad atsargų sumažėjimą būtų galima
vertinti teigiamu ženklu, tačiau tik tokiu atveju, jei pardavimas
didėtų sparčiau nei gamyba. Tačiau šio tyrimo atveju taip
nėra. Priešingai, šiuo atveju atsargų sumažėjimas reiškia, kad
gamybos apimtis mažėja greičiau nei pardavimas. Šiuo atveju atsargų
sumažėjimo negalima laikyti teigiamu poslinkiu. Todėl šis teiginys
atmetamas. (54) Kadangi jokių kitų
argumentų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 66−88
konstatuojamosios dalys patvirtinamos, įskaitant išvadą, kad
Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta
pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. E. PRIEŽASTINIS RYŠYS 1. Importo dempingo kaina poveikis (55) Kadangi negauta jokių
konkrečių pastabų, laikinojo reglamento 90–93 konstatuojamosios
dalys patvirtinamos. 2. Kitų veiksnių poveikis (56) Po pirminio faktų
atskleidimo ÇIB ir Turkijos vyriausybė tvirtino, kad bet kokios
Sąjungos pramonės patirtos žalos faktinė priežastis
būtų importas mažomis kainomis iš kitų trečiųjų
šalių ir ypač iš šalių, kurioms taikomos antidempingo
priemonės. (57) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad,
kaip minėta laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje, iš
aštuonių šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, į
Sąjungos rinką toliau importuota, nors jų rinkos dalis
sumažėjo nuo 21 proc. 2008 m. iki 17 proc. per TL.
Vidutinės to importo kainos paprastai yra mažesnės už importo
dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Net ir atsižvelgiant
į taikomą antidempingo muitą, tokio importo kainos išlieka mažos
ir panašios su importo iš Rusijos ir Turkijos kainomis bei yra gerokai
mažesnės už vidutines Sąjungos gamintojų kainas. (58) Tačiau pažymima, kad
turima labai nedaug šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės
(kaip ir visų trečiųjų šalių), statistinės
informacijos ir duomenų apie vidutines kainas, o nustatytas kainų skirtumas
nebūtinai yra galutinis ir gali būti skirtingų produktų
asortimento rezultatas. Be to, akivaizdi importo iš šalių, kurioms
taikomos antidempingo priemonės, mažėjimo tendencija. Taigi, daroma
išvada, kad dėl jo nenutrūksta Sąjungos pramonei padarytos žalos
ir padidėjusio importo dempingo kaina iš Turkijos ir Rusijos priežastinis
ryšys. (59) Importo iš kitų
trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu
sumažėjo nuo 7 proc. 2008 m. iki 6 proc. per TL, o Rusijos
ir Turkijos rinkos dalis padidėjo. Vidutinės šio importo kainos buvo
paprastai didesnės už importo dempingo kaina iš
nagrinėjamųjų šalių kainas ir panašios į vidutines
Sąjungos gamintojų kainas, todėl laikoma, kad dėl jų
nenutrūksta Sąjungos pramonei padarytos žalos ir padidėjusio
importo dempingo kaina iš Turkijos ir Rusijos priežastinis ryšys. Todėl
šis teiginys atmetamas ir patvirtinama preliminari išvada, kad dėl importo
iš trečiųjų šalių nenutrūksta priežastinis ryšys. (60) Turkijos vyriausybė taip
pat tvirtino, kad visą Sąjungos pramonės patirtą žalą
galėjo sukelti dėl sumažėjusios paklausos išaugusios gamybos
sąnaudos. (61) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad,
kaip minėta laikinojo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje, labai
tikėtina, kad 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizė buvo
sumažėjusios jungiamųjų detalių paklausos priežastis.
2008–2009 m. laikotarpiu suvartojimas sumažėjo daugiau nei
40 proc. ir nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokio žemo lygio (nors
per TL šiek tiek padidėjo). Atsižvelgiant į tai, kad pastovios
išlaidos sudaro maždaug 40 proc. Sąjungos gamintojų gamybos
sąnaudų, dėl sumažėjusios paklausos, pardavimo ir našumo
vieneto gamybos išlaidos gerokai padidėjo. Akivaizdu, kad tai darė
reikšmingą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui. (62) Tuo pačiu metu bet
kokį neigiamą padidėjusių vieneto gamybos sąnaudų
poveikį dar sustiprino tai, kad Sąjungos pramonės kainos
mažėjo dėl didelio spaudimo kainoms ir didelio priverstinio
kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina iš Turkijos ir Rusijos.
Įprastomis rinkos sąlygomis Sąjungos pramonė
turėtų galimybę sumažinti bet kokių padidėjusių
vieneto gamybos sąnaudų poveikį bent jau išlaikydama
normalų kainų lygį, o tai buvo iš tiesų neįmanoma
tokiomis sąlygomis, kai dėl importo dirbtinai mažomis dempingo
kainomis iš nagrinėjamųjų šalių darytas didelis spaudimas
kainoms. (63) Todėl šis teiginys
atmetamas ir daroma galutinė išvada, kad bet koks neigiamas paklausos
sumažėjimo poveikis nėra toks, kad dėl jo nutrūktų
Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina iš Rusijos
ir Turkijos priežastinis ryšys. (64) Kadangi jokių kitų
argumentų ar pastabų negauta, laikinojo reglamento 94−106
konstatuojamosios dalys patvirtinamos, įskaitant išvadą, kad importas
dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padarė materialinės
žalos Sąjungos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3
straipsnio 6 dalyje. G. SĄJUNGOS INTERESAI (65) Po pirminio faktų
atskleidimo ÇIB tvirtino, kad nustačius bet kokias priemones susidarys
tokios aplinkybės, kad skundo pateikėjas ERNE Fittings
įgis monopolinę padėtį Sąjungos rinkoje. (66) Šiuo atžvilgiu pažymima, kad ERNE
yra tik vienas iš dviejų skundo pateikėjų ir kad antrasis, INTERFIT
yra panašaus dydžio kaip ir ERNE. Be to, laikinajame reglamente
pateiktoje informacijoje apie atrinktus Sąjungos gamintojus taip pat
nurodomas trečiasis Sąjungos gamintojas – Virgilio CENA &
Figli. Sąjungoje esama ir daug mažesnių bendrovių,
gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį
produktą, taip pat daug importuojama iš kitų šaltinių.
Atsižvelgiant į tai, manoma, kad nėra pavojaus, kad ERNE
įgis monopolinę padėtį. (67) Kadangi jokių kitų
pastabų negauta, laikinojo reglamento 107−117 konstatuojamosios
dalys patvirtinamos, įskaitant išvadą, kad nėra
įtikinamų priežasčių, dėl kurių importui dempingo
kaina iš nagrinėjamųjų šalių nereikėtų nustatyti
priemonių. H. GALUTINĖS
PRIEMONĖS 1. Žalos pašalinimo lygis (68) Kadangi negauta jokių
konkrečių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 118–120
konstatuojamosios dalys. 2. Galutinės priemonės (69) Atsižvelgiant į padarytas
išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos
interesų bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsniu, manoma,
kad importuojamam Rusijos ir Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui
nustatytino galutinio antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausiam
iš nustatytų dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygių pagal
mažesniojo muito taisyklę, o tai visais atvejais yra dempingo skirtumas. (70) Rusijos atveju,
nebendradarbiaujant eksportuojantiems Rusijos gamintojams, dempingo skirtumas
apskaičiuotas visos šalies mastu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento
21–31 konstatuojamosiose dalyse, ir yra patvirtinamas. (71) Turkijos atveju, atsižvelgiant
į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas santykinai žemu, kitoms
bendrovėms dempingo skirtumas nustatytas pagrįstu metodu, o gautas
skirtumas buvo didesnis už didžiausią iš trims bendradarbiaujančioms
bendrovėms nustatytų individualių skirtumų, kaip paaiškinta
laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje, ir yra patvirtinamas. (72) Remiantis tuo, kas
išdėstyta, siūlomos tokios muito normos: Šalis || Bendrovė || Galutinis antidempingo muitas Rusija || Visos bendrovės || 23,8 % Turkija || RSA || 9,6 % || Sardogan || 2,9 % || Unifit || 12,1 % || Visos kitos bendrovės || 16,7 % (73) Šiame reglamente nurodytos
konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo
nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių
bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi
šios muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms
bendrovėms) taikomos tik importuojamiems nagrinėjamųjų
šalių kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y.
konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams,
pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas
konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje,
įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis
bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms
kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. (74) Bet koks prašymas taikyti
individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą
(pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos
arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant
siunčiamas Komisijai[12],
nurodant visą susijusią informaciją, visų pirma
informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu
vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui,
minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas.
Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant
bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą. (75) Visoms šalims buvo pranešta
apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti
nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms
Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms
detalėms iš geležies arba plieno ir galutinai surinkti garantijomis
užtikrintas laikinųjų muitų sumas (toliau – galutinis
atskleidimas). Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus
šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. (76) Po galutinio atskleidimo
pastabų pateikė skundo pateikėjas, du bendradarbiaujantys
eksportuojantys Turkijos gamintojai ir ÇIB. Tiek Turkijos gamintojai, tiek ÇIB
paprašė būti išklausytais ir jiems tokia galimybė buvo suteikta. (77) Skundo pateikėjas sutiko
su visomis atskleistomis išvadomis. Dviejų Turkijos eksportuotojų ir
ÇIB žodžiu ir raštu pateiktose pastabose buvo pakartotos jau po pirminio
faktų atskleidimo pateiktos pastabos. Pažymima, kad nė viena
suinteresuotoji šalis neužginčijo pagrindinių duomenų. (78) Atsakymas į teiginį
dėl asimetrinio metodo taikymo, kai skaičiuojant dempingą buvo
panaudotas nulio nustatymo metodas, ir tokių veiksmų pagrindimas
pateikti 24–33 konstatuojamosiose dalyse. Turkijos liros naudojimas nustatant
eksporto kainų struktūrą paaiškintas ir į su tuo
susijusį teiginį atsakyta 29 konstatuojamojoje dalyje.
Kodėl nustatant eksporto kainų struktūros tipus vietoj
vidutinių svertinių kainų naudotas aritmetinis kainų
vidurkis ir su tuo susijusio teiginio paaiškinimas pateiktas
30 konstatuojamojoje dalyje. Prašymas pelno dydį, gautą dėl
jūrų frachto, įtraukti į eksporto kainą aprašytas ir
atsisakymas jį tenkinti pateiktas 19 konstatuojamojoje dalyje.
Teiginys, kad nėra pagrindo atlikti suvestinio Turkijos ir Rusijos importo
vertinimo atsižvelgiant į skirtingą geografinę Turkijos ir
Rusijos pardavimo koncentraciją aprašytas ir jo atmetimas paaiškintas 43
ir 44 konstatuojamosiose dalyse. Teiginys, kad Sąjungos pramonei
žalos nepadaryta, nes jos rinkos dalis didėjo, nagrinėtas ir jo
atmetimas paaiškintas 48–50 konstatuojamosiose dalyse. (79) Atsižvelgiant į tai, kad
po galutinio faktų atskleidimo nebuvo pateikta argumentų, dėl
kurių būtų galima keisti atvejo vertinimo išvadas, nėra
pagrindo keisti pirmiau paaiškintas išvadas. I. GALUTINIS
LAIKINOJO MUITO SURINKIMAS (80) Manoma, kad, atsižvelgiant
į nustatyto dempingo skirtumo dydį, taip pat į Sąjungos
pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis
užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas
neviršijant šiuo reglamentu nustatytų galutinių muitų sumos, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 straipsnis 1. Importuojamoms
Rusijos ir Turkijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms
detalėms (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir
jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies ar plieno
(išskyrus nerūdijantį plieną), kurių didžiausias išorinis
skersmuo yra ne didesnis kaip 609,6 mm, kurios naudojamos privirinimui
sandūriniu būdu ar kitiems tikslams ir kurių klasifikaciniai KN
kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19
ir ex 7307 99 80 (TARIC kodai 7307 93 11 91,
7307 93 11 93, 7307 93 11 94,
7307 93 11 95, 7307 93 11 99,
7307 93 19 91, 7307 93 19 93,
7307 93 19 94, 7307 93 19 95,
7307 93 19 99, 7307 99 80 92,
7307 99 80 93, 7307 99 80 94,
7307 99 80 95 ir 7307 99 80 98), nustatomas
galutinis antidempingo muitas. 2. Galutinio
antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto ir toliau
išvardytų bendrovių pagaminto produkto neto kainai Sąjungos
pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios: Šalis || Bendrovė || Antidempingo muitas || Papildomas TARIC kodas Rusija || Visos bendrovės || 23,8 % || - Turkija || RSA Tesisat Malzemeleri San ve Ticaret AŞ, Küçükköy, Stambulas || 9,6 % || B295 || Sardoğan Endüstri ve Ticaret, Kurtköy Pendik, Stambulas || 2,9 % || B296 || UNIFIT BORU BAĞLANTI ELEM. END. MAM. SAN. VE TİC. AȘ, Tuzla, Stambulas || 12,1 % || B297 || Visos kitos bendrovės || 16,7 % || B999 3. Jeigu
nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios
nuostatos. 2 straipsnis Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos
laikinojo antidempingo muito, nustatyto Komisijos reglamentu (ES)
Nr. 699/2012 tam tikroms importuojamoms Rusijos ir Turkijos kilmės
vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba
plieno, sumos. 3 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja kitą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas privalomas visas ir
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas
[1] OL L 343, 2009 12 22, p. 51. [2] OL L 343, 2009 12 22, p. 51. [3] OL L 203, 2012 7 31, p. 37. [4] OL C 320, 2011 11 1, p. 4. [5] OL L 275, 2008 10 16, p. 18 ir
OL L 233, 2009 9 4, p. 1. [6] T-274/02, Ritek, § 57. [7] T-274/02, Ritek, § 60. [8] T-274/02, Ritek, § 51, paskutinis sakinys. [9] PPO apeliacinės tarybos
ataskaita Europos bendrijos. Iš Indijos importuojamiems medvilniniams lovos
skalbiniams taikomi antidempingo muitai. [10] T-274/02, Ritek, § 98–103. [11] OL L 234, 1995 10 3, p. 4. [12] European Commission, Directorate-General for Trade,
Directorate H, Office N105 08/20, 1049 Brussels, BELGIUM.