(1)

2018 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2019 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2018 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (2) priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Slovakija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos; tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. kovo 21 d.2019 m. balandžio 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (2019 m. euro zonai skirta rekomendacija), kurioje pateiktos penkios rekomendacijos euro zonai (rekomendacijos euro zonai);

(2)

kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Slovakija turėtų užtikrinti, kad 2019 m. euro zonai skirta rekomendacija, kaip nurodyta toliau išdėstytose 2–4 rekomendacijose, būtų visiškai ir laiku įgyvendinta. Visų pirma kovos su korupcija ir teisingumo sistemos tobulinimo priemonės padės įgyvendinti pirmą rekomendaciją euro zonai dėl institucijų kokybės, sutelkus su investicijomis susijusią ekonominę politiką į nurodytas sritis bus lengviau įgyvendinti antrą rekomendaciją euro zonai dėl investicijų rėmimo, o priemonės, kuriomis gerinami įgūdžiai, padės įgyvendinti trečią rekomendaciją euro zonai dėl darbo rinkos veikimo;

(3)

2019 m. vasario 27 d. paskelbta 2019 m. Slovakijai skirta ataskaita. Joje įvertinta Slovakijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2018 m. liepos 13 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (4), tolesni veiksmai, kurių Slovakija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ir Slovakijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“.

(4)

2019 m. balandžio 25 d. Slovakija pateikė 2019 m. nacionalinę reformų programą ir 2019 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (5) 23 straipsnyje, Komisija, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimus, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(6)

šiuo metu Slovakijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2019 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad nominalus balansas pagerės nuo 0,7 % bendrojo vidus produkto (BVP) deficito 2018 m. iki subalansuoto biudžeto 2019 m. ir toks išliks iki 2022 m. Remiantis perskaičiuotu struktūriniu balansu (6), vidutinės trukmės biudžeto tikslą, kuris buvo pakeistas iš 0,5 % BVP struktūrinio deficito 2019 m. į 1 % BVP nuo 2020 m., planuojama pasiekti 2020 m. 2019 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP nuo 47,5 % 2019 m. palaipsniui sumažės iki 44,4 % 2022 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Vis dėlto priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2019 m. ir vėliau, nėra visiškai konkretizuotos. Į biudžetą įtraukta biudžeto atsargomis vadinama nekonkretizuota išlaidų kategorija (iš viso 0,7 % BVP), dėl kurios sumažėja biudžeto vykdymo nuspėjamumas.

(7)

2018 m. liepos 13 d. Taryba rekomendavo Slovakijai užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas (7) neviršytų 4,1 %, o tai atitiktų 0,5 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Atsižvelgiant į Komisijos 2018 m. rudens prognozę, kurioje numatyta, kad 2019 m. bus labiau priartėta prie vidutinės trukmės tikslo, ir laikantis reikalaujamo koregavimo įšaldymo panaikinimo taisyklių, grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neturėtų viršyti 4,6 %, o tai atitinka 0,3 % metinį struktūrinį koregavimą 2019 m. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2018 m. ir 2019 m. laikotarpiu bus smarkiai nukrypta nuo rekomenduojamo fiskalinio koregavimo;

(8)

2020 m. Slovakija turėtų pasiekti savo vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, jeigu politika nesikeis, tai atitinka didžiausią grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalų augimą, sudarantį 4,6 % ir atitinkantį 0,3 % BVP struktūrinį koregavimą. Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2019 m. ir 2020 m. (vertinant kartu) bus smarkiai nukrypta nuo to reikalavimo. Prognozuojama, kad 2019 m. ir 2020 m. Slovakija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2019 m. turėtų būti imtasi reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų;

(9)

Slovakijos viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu kyla vidutinė rizika. Remiantis Komisijos 2018 m. fiskalinio tvarumo ataskaita, siekiant stabilizuoti skolos ir BVP santykį ilguoju laikotarpiu reikėtų, kad struktūrinis pirminis balansas bendrai pagerėtų 2,5 procentinio punkto BVP, palyginti su nesikeičiančios politikos scenarijumi. Taip yra dėl prognozuojamo pensijų ir sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimo, dėl kurio didėja su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos (bendras įnašas sudaro 1,8 procentinio punkto BVP). Kadangi gimstamumas Slovakijoje yra mažas, o tikėtina gyvenimo trukmė turėtų toliau ilgėti, prognozuojama, kad iki 2060 m. senėjimo indeksas (santykis tarp vyresnio amžiaus žmonių ir aktyvių gyventojų, t. y. dirbančios arba besimokančios gyventojų dalies) beveik patrigubės. Be to, nors 2016 m. kiekvienai dešimčiai dirbančių asmenų teko tik maždaug trys neaktyvūs vyresni nei 65 m. asmenys, prognozuojama, kad iki 2060 m. šis skaičius išaugs iki septynių (ekonominis senėjimo indeksas). Automatinis pensinio amžiaus koregavimas atsižvelgiant į tikėtiną gyvenimo trukmę palaipsniui didino ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą. Tai buvo vertinama kaip svarbi priemonė, padedanti užtikrinti kartų tarpusavio teisingumą ir ilgalaikį tvarumą. Nuogąstavimai dėl ilgalaikio pensijų sistemų fiskalinio tvarumo padidėjo 2019 m. kovo 28 d. Parlamentui priėmus Konstitucijos pakeitimą, kuriuo nustatomos pensinio amžiaus ribos (64 m. vyrams ir moterims be vaikų, pusę metų sumažinant moterims už kiekvieną iš pirmųjų trijų vaikų), o tai reiškia, kad automatinis koregavimas, siejamas su tikėtina gyvenimo trukme, daugiau nebus taikomas, kai bus pasiekta viršutinė riba. Slovakijos fiskalinės tarybos manymu, dėl viršutinės ribos išlaidos padidės 1,6 % BVP: nuo 8,6 % 2016 m. iki 11,4 % 2070 m., palyginti su 2018 m. ataskaitoje dėl senėjimo prognozuotu padidėjimu iki 9,8 %. Dėl to gerokai padidės rizika tvarumui. Šiuo metu dar nesiimta jokių atsvaros priemonių, o poveikis senatvės pajamoms ir skurdui neapskaičiuotas;

(10)

nepaisant tam tikros pažangos kovojant su mokesčių slėpimu, mokestinių prievolių vykdymas tebėra problema, o PVM prievolių vykdymo atotrūkis 2016 m. buvo daugiau nei du kartus didesnis už Sąjungos vidurkį. Nors tikimasi, kad pagal Trečiąjį veiksmų planą planuojamos priemonės duos teigiamų rezultatų, kai kurios iš jų dar nėra įgyvendintos. Pavyzdžiui, įvedus elektronines mokesčių deklaracijas turėtų sumažėti mokesčių mokėtojams tenkanti administracinė našta, tačiau neįgyvendinus visų planuotų priemonių bendras poveikis gali būti mažesnis. Tuo pat metu struktūrinė politikos priemonių sistema gali padėti sumažinti dažnus mokesčių kodekso pakeitimus ir paskatinti jį supaprastinti. Galiausiai, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, nepakankamai išnaudojama galimybė surinkti pajamų iš aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčių;

(11)

darbo rinkoje toliau vyksta teigiami pokyčiai, pvz., didėja užimtumas, o nedarbo lygis yra kaip niekada žemas. Padaryta nemaža pažanga įgyvendinant ilgalaikiams bedarbiams skirtą veiksmų planą, padėjusį per dvejus metus ilgalaikių bedarbių skaičių sumažinti trečdaliu. Vis dėlto ilgalaikio nedarbo lygis vis dar viršija Sąjungos vidurkį ir tai visų pirma neigiamai veikia žemos kvalifikacijos asmenis, jaunimą ir romus. Skirtingai nuo mažėjančio nedarbo lygio, didele problema tapo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Darbo rinkoje ir toliau stebimi labai dideli regioniniai skirtumai: didesnis nedarbas vyrauja trijuose rytų Slovakijos regionuose, o darbo jėgos trūkumas labiausiai jaučiamas vakarinėje šalies dalyje. Siekiant skatinti aktyvesnį darbdavių ir profesinių sąjungų dalyvavimą, būtina toliau stiprinti jų gebėjimus;

(12)

įsidarbinimo galimybėms didinti skirtos politikos aprėptis ir veiksmingumas yra riboti. Mokymo ir perkvalifikavimo programos buvo patobulintos, tačiau vis tiek yra nepakankamos ir ne visai pritaikytos ilgalaikiams bedarbiams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Švietimo sistema nepakankamai prisideda prie socialinio ir ekonominio vystymosi ir yra nepakankamai finansuojama visais lygmenimis. Neatidėliotini uždaviniai apima švietimo rezultatų kokybės gerinimą, romų dalyvavimą įtraukaus bendrojo švietimo sistemoje nuo pat ankstyvos vaikystės ir veiksmingą palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių moksleivių integravimą į švietimo ir mokymo sistemą (turint omenyje didėjančią mokyklos nebaigusių asmenų dalį). Vertinant pagal tarptautinius standartus, švietimo rezultatai ir pagrindinių gebėjimų lygis išlieka prasti, ir jiems didelę įtaką daro socialinė ir ekonominė moksleivių padėtis. Užtikrinti, kad Slovakijos gyventojai būtų geriau pasirengę kintančiai ekonomikai ir visuomenei, yra sunkus uždavinys. Nepaisant laipsniško darbo užmokesčio didinimo iki 2020 m., mokytojo profesija tebėra nepatraukli ir vis labiau trūksta darbuotojų. Be to, mokytojų pirminio mokymo kokybė ir aktualumas bei profesinio tobulėjimo galimybės yra ribotos. Dabartinės priemonės, kuriomis siekiama skatinti teisingumą ir įtraukų švietimą, kol kas nepateisino lūkesčių ir nepastebėta jokios realios pažangos mažinant romų tautybės studentų segregaciją. Vyriausybė priėmė „Nacionalinį švietimo ir auklėjimo reformų planą“ (2018–2027 m.) ir pirmąjį veiksmų planą (2018–2019 m.) (kartu su numatomu biudžetu), taip pat priėmė naujus teisės aktus dėl aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo. Labai svarbu, kad šios priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos ir stebimos siekiant nustatyti, ar jos duoda laukiamų rezultatų;

(13)

žemas moterų užimtumo lygis atspindi tai, kad ilgas vaiko priežiūros atostogas retai ima vyrai, ir jį dar labiau mažina ribotos galimybės pasinaudoti įperkamomis vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir maža jų pasiūla. Apskritai vaikų priežiūros įstaigas lanko labai nedidelė dalis vaikų, ypač jaunesnių nei trejų metų. Vyriausybė priėmė naują sprendimą dėl privalomo 5 metų amžiaus vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, kuris įsigalios 2020 m. Tačiau reikia dar daugiau investuoti ir skatinti lankyti vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

(14)

nors žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis yra mažesnė nei Sąjungos vidurkis, keliuose pietiniuose ir rytiniuose Slovakijos rajonuose ji yra kur kas didesnė. Esama didelių kliūčių gauti aukštos kokybės ir įtraukaus švietimo paslaugas, o regioniniai skirtumai lemia itin didelį mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Kitos kliūtys yra susijusios su palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių, ypač romų, taip pat neįgaliųjų ir asmenų, kenčiančių dėl benamystės ir atskirties dėl būsto, galimybėmis gauti sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros, socialinio būsto ir kitas pagrindines paslaugas. Siekiant skatinti šių grupių socialinę įtrauktį būtinas integruotas požiūris;

(15)

reformos, kuriomis siekiama gerinti sveikatos priežiūros sistemos išlaidų veiksmingumą, įgauna pagreitį, nors įvairiose priežiūros srityse įgyvendinimo lygis skyrėsi. Politikos priemonės, kurių imtasi vykdant sveikatos srities išlaidų peržiūrą, davė tam tikrų teigiamų rezultatų, daugiausia dėl išlaidų ribojimo priemonių vaistų ir medicinos prietaisų srityse. Tačiau vis dar esama galimybių didinti veiksmingumą ir teikti priežiūrą mažesnėmis sąnaudomis strategiškai perskirstant išteklius įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas išlieka pernelyg priklausomas nuo ligoninių, kurios, nepaisant nuolatinio skolos mažinimo, toliau kaupia skolą ir sunkiai randa lėšų investicijoms, reikalingoms sveikatos priežiūros veiksmingumui ir kokybei gerinti. Nors pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas yra labai svarbus siekiant mažinti ligoninių paslaugų naudojimą, kai to galima išvengti, nedidelis bendrosios praktikos gydytojų skaičius ir ribota pirminės sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla trukdo didinti sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą. Kadangi Vyriausybė ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemai spręsti, bus svarbu šias pastangas įtraukti į ilgesnio laikotarpio strategiją, kuria siekiama laipsniškai decentralizuoti intensyviosios priežiūros paslaugas, stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir profilaktines paslaugas;

(16)

fragmentiška mokslinių tyrimų sistema kliudo viešųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) investicijų veiksmingumui gerinant mokslinių tyrimų kokybę ir nepritraukia privataus finansavimo. Mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai neigiamą poveikį daro neveiksmingas ministerijų ir kitų subjektų veiklos koordinavimas, dėl kurio vėluojama ir nepavyksta įgyvendinti svarbių reformų. Neoptimalus Slovakijos mokslų akademijos transformavimo procesas sukėlė susirūpinimą dėl jos veiklos tęstinumo, o tai lėmė viso proceso žlugimą. Tikslinių priemonių trūkumas arba nesėkmingas jų įgyvendinimas, taip pat ribotas mokslo tiriamųjų įstaigų dalyvavimas ir riboti mokslinių tyrimų pajėgumai prisideda prie to, kad privačiojo sektoriaus MTTP išlaidos yra mažos. Apskritai įmonių MTTP tebėra vieni silpniausių Sąjungoje ir jie sutelkti į vidutinio lygio ir (arba) aukštųjų technologijų gamybą, kur dominuoja tarptautinės įmonės. Priemonės, kuriomis siekiama skatinti žinių perdavimą, stiprinti pramonės inovacinius pajėgumus ir gerinti įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, įgyvendinamos lėtai;

(17)

siekiant padidinti Slovakijos našumą ir išlaikyti konvergencijos procesą, taip pat reikia nuolatinių investicijų į skaitmeninę ir transporto infrastruktūrą bei energijos vartojimo efektyvumą. Būtina didinti bazinio fiksuotojo plačiajuosčio ir 4G ryšio aprėptį ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio naudojimą. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatų sektoriuje, ir aplinkos technologijas gali būti ekologiškai tvaraus augimo šaltinis ir padėti išsaugoti ribotus aplinkos išteklius. Be to, kad mažiau išsivystę regionai galėtų sumažinti atotrūkį ir tapti labiau pagrįsti žiniomis, konkurencingesni ir produktyvesni, reikia daugiau strateginių investicijų infrastruktūros spragoms užpildyti ir transporto tinklams pagerinti. Slovakija vėluoja užbaigti tiek pagrindinį kelių, tiek geležinkelių tinklą pagal transeuropinio transporto tinklo programą, pvz., Reino-Dunojaus koridoriuje. Transporto tinklo trūkumai galėtų būti pašalinti didinant esamo viešojo ir miesto transporto tinklų sujungiamumą, daugiarūšiškumą ir sąveikumą, taip pat skatinant tvarių transporto rūšių naudojimą;

(18)

didelė administracinė ir reglamentavimo našta gali neigiamai paveikti investicijas ir inovacijas, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atveju. Nepaisant Vyriausybės pastangų, administracinė našta nėra pakankamai sumažinta, o Slovakijos verslo aplinka negali konkuruoti su kitų šalių verslo aplinka. Įmonėms susirūpinimą kelia teisės aktų kokybė ir nenuspėjamumas. Šie uždaviniai turėtų būti sprendžiami visapusiškai įgyvendinant Slovakijos geresnio reglamentavimo strategiją (RIA2020) ir stiprinant jos Geresnio reglamentavimo centrą bei valstybės administracijos analitinius pajėgumus. Slovakijos profesinių paslaugų sektorius tebėra griežtai reguliuojamas. Reglamentavimo ribojamasis poveikis teisininkams, patentų agentams, statybos inžinieriams, architektams, buhalteriams, gidams ir nekilnojamojo turto agentams viršija Sąjungos vidurkį;

(19)

Vyriausybė iš esmės reformuoja viešųjų pirkimų praktiką, peržiūrėdama teisinę sistemą, kad būtų supaprastintos procedūros ir sumažintos sandorių sąnaudos. Palankiai vertintina tai, kad daugiau dėmesio skiriama profesionalumui, tačiau bendra nauda ryškėja labai lėtai. Kalbant apie nepasitikėjimą valstybės institucijomis, viešieji pirkėjai turi dėti daugiau pastangų, kad atgautų įmonių, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės pasitikėjimą. Tai trukdo pradėti diegti labai reikalingas naujoves. Siekiant geriau panaudoti lėšas ir pagerinti strateginį viešųjų pirkimų naudojimą, reikia aktyviau taikyti kokybės kriterijus;

(20)

Slovakijos viešajam administravimui vis dar trūksta veiksmingumo ir esama kliūčių, visų pirma dėl neveiksmingo valdžios departamentų bendradarbiavimo. Pajėgumų ir strateginio planavimo nepakankamumas bei administracinis neefektyvumas trukdo sklandžiai panaudoti ESI fondų lėšas. Dėl to Slovakija prarado 120 mln. EUR finansavimą, skirtą 2014–2020 m. laikotarpiui, o lėšų paskirstymas galutiniams paramos gavėjams tebėra vangus. Be to, dėl neoptimalaus ESI fondų lėšomis finansuojamų projektų rengimo buvo vėluojama investuoti ir dėl to buvo nustatyti trumpi viešųjų pirkimų procedūrų terminai, dėl kurių padidėjo pažeidimų rizika;

(21)

korupcija vis dar yra problema, o pasiryžimas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą aukšto rango pareigūnų korupcijos bylose nebuvo didelis. Kovoti su korupcija trukdo organizaciniai ir procedūriniai trūkumai policijos ir prokuratūros lygmenimis, taip pat menka pranešėjų apsauga. Be to, teisingumo sistemos efektyvumo, taip pat jos nepriklausomumo didinimas Slovakijoje išlieka problema. Nepaisant tam tikro veiksmingumo ir kokybės pagerėjimo, vis dar esama abejonių dėl teismų nepriklausomumo, o Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo proceso vilkinimas gali pakenkti teisingumo sistemos veikimui;

(22)

tam tikrus rekomendacijose nustatytus trūkumus, visų pirma 2019 m. šaliai skirtos ataskaitos D priede nurodytose srityse, galėtų padėti pašalinti 2021–2027 m. Sąjungos fondų programavimas. Tai suteiktų Slovakijai galimybę atsižvelgiant į regioninius skirtumus optimaliai panaudoti šiuos fondus nustatytuose sektoriuose. Kad šios investicijos būtų sėkmingos, svarbu stiprinti Slovakijos administracinius gebėjimus valdyti šiuos fondus;

(23)

per 2019 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Slovakijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2019 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2019 m. stabilumo programą, 2019 m. nacionalinę reformų programą ir tolesnius veiksmus, kurių Slovakija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai Slovakijos fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(24)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2019 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (8) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,