11.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/48

(1)

Komisijai adresuotais raštiškais klausimais (Nr. E-4431/05, E-4772/05 ir E-5800/06) keli Europos Parlamento nariai nurodė, kad Ispanija patvirtino specialią schemą, kuria pagal Ispanijos pelno mokesčio įstatymo (Real Decreto Legislativo 4/2004, de 5 de marzo, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Impuesto sobre Sociedades, toliau – TRLIS) (2) 12 straipsnio 5 dalį tariamai buvo teikiama nesąžininga mokesčių paskata Ispanijos bendrovėms, kurios įsigijo dideles užsienio bendrovių akcijų dalis.

(2)

Europos Parlamento narys Davidas Martinas raštišku klausimu Nr. P-5509/06 pasiskundė Komisijai dėl nepageidaujamo pasiūlymo perimti įmonės kontrolę, kurį pateikė Ispanijos energijos gamintoja Iberdrola dėl JK energijos generavimo ir platinimo bendrovės ScottishPower akcijų įsigijimo. Pasak D. Martino, Iberdrola nesąžiningai pasinaudojo valstybės pagalba, kurios forma – mokesčių paskata įsigijimo atveju. D. Martinas paprašė Komisijos ištirti visus konkurencijos klausimus, kurių kyla dėl įsigijimo, apie kurį Komisijai pranešta 2007 m. sausio 12 d. siekiant, kad Komisija jį peržiūrėtų, pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Susijungimų reglamentas) (3) 4 straipsnį. 2007 m. kovo 26 d. sprendimu (byla Nr. COMP/M.4517 – Iberdrola/ScottishPower, SG-Greffe(2007) D/201696) (4) Komisija nusprendė nesipriešinti operacijai, apie kurią pranešta, ir paskelbti ją derančia su bendrąja rinka pagal Susijungimų reglamento (EB) 6 straipsnio 1 dalies b punktą.

(3)

2007 m. sausio 15 d. (D/50164) ir kovo 26 d. (D-51351) raštais Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijų pateikti informaciją, kad būtų galima įvertinti TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį ir poveikį ir nustatyti galimą priskyrimą valstybės pagalbai ir jos derėjimą su bendrąja rinka.

(4)

2007 m. vasario 16 d. (A/31454) ir birželio 4 d. (A/34596) raštais Ispanijos valdžios institucijos atsakė į tuos klausimus.

(5)

2007 m. rugpjūčio 28 d. faksograma Komisija gavo skundą iš privataus veiklos vykdytojo, teigiančio, kad schema, parengta pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį, tariamai yra valstybės pagalba ir nedera su bendrąja rinka. Skundą pateikęs veiklos vykdytojas nenorėjo, kad jo tapatybė būtų atskleista.

(6)

2007 m. spalio 10 d. sprendimu (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje dėl perviršinės vertės mokesčio mažinimo, nustatyto TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje, nes pasirodė, kad jis atitinka visas sąlygas, pagal kurias gali būti laikomas valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Komisija informavo Ispaniją, kad nusprendė pradėti procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(7)

2007 m. gruodžio 5 d. raštu Komisija iš Ispanijos gavo pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(8)

Nuo 2008 m. sausio 18 d. iki birželio 16 d. Komisija pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą gavo iš 32 suinteresuotųjų šalių. Suinteresuotosios šalys neprašė likti neįvardytos, taigi jos išvardytos šio sprendimo priede.

(9)

2008 m. balandžio 9 d. (D/51431), gegužės 15 d. (D/51925), gegužės 22 d. (D/52035) ir 2009 m. kovo 27 d. (D/51271) raštais Komisija minėtas pastabas persiuntė Ispanijos valdžios institucijoms ir suteikė joms galimybę reaguoti. 2008 m. birželio 30 d. (A/12911) ir 2009 m. balandžio 22 d. (A/9531) raštais Ispanijos valdžios institucijos pateikė savo atsakymus į suinteresuotųjų šalių pastabas.

(10)

2008 m. vasario 18 d., 2009 m. gegužės 12 d. ir birželio 8 d. įvyko techniniai Ispanijos valdžios institucijų ir Komisijos atstovų susitikimai, per kuriuos siekta išsiaiškinti, inter alia, tam tikrus minėtos schemos taikymo aspektus ir tai, kaip aiškinami su šiuo atveju susiję Ispanijos teisės aktai.

(11)

2008 m. balandžio 7 d. surengtas Komisijos ir Banco de Santander SA atstovų susitikimas; 2008 m. balandžio 16 d. įvyko Komisijos atstovų susitikimas su teisės firma J & A Garrigues SL, atstovavusia kelioms suinteresuotosioms šalims; 2008 m. liepos 2 d. įvyko Komisijos atstovų susitikimas su Altadis S.A.; 2009 m. vasario 12 d. Komisijos atstovai susitiko su Telefónica S.A.

(12)

2008 m. liepos 14 d. Ispanijos valdžios institucijos pateikė daugiau informacijos apie nagrinėjamą priemonę, visų pirma duomenų, paimtų iš 2006 m. mokesčių ataskaitų, iš kurių susidarė bendras įspūdis apie mokesčių mokėtojus, kurie iš nagrinėjamos priemonės turėjo naudos.

(13)

2009 m. birželio 16 d. el. laišku Ispanijos valdžios institucijos pateikė papildomą informaciją, kad Ispanijos bendrovėms vis tiek dar buvo nemažai kliūčių tarpvalstybiniams susijungimams Bendrijoje.

(14)

Nagrinėjama priemonė susijusi su perviršinės vertės mokesčių mažinimu įsigyjant didelę dalį tikslinės užsienio bendrovės akcijų.

(15)

Priemonė reglamentuojama taikant TRLIS 12 straipsnio 5 dalies nuostatas. Visų pirma 2001 m. gruodžio 27 d. Įstatymo Nr. 24/2001 2 straipsnio 5 dalimi iš dalies pakeistas Ispanijos pelno mokesčio įstatymas Nr. 43/1995 ir į jį įtraukta 12 straipsnio 5 dalis. 2004 m. kovo 5 d. Karališkuoju dekretu Nr. 4/2004 konsoliduoti iki to laiko padaryti Ispanijos pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir paskelbta pakeista redakcija.

(16)

Komisija žino, kad nuo sprendimo pradėti procedūrą priėmimo dienos Ispanijos teisės aktas buvo keičiamas (6). Nepaisant to, Komisija mano, kad vargu ar dėl naujausių pakeitimų būtų padarytas poveikis sprendime pradėti procedūrą pareikštiems nuogąstavimams ar tie nuogąstavimai pasikeistų. Siekdama nuoseklumo Komisija šiame sprendime nuorodą į Ispanijos teisės aktų numeraciją darys tokią, kokia yra sprendime pradėti procedūrą, net jei ir būta pakeitimų. Nauja teisinė nuostata bus aiškiai įvardyta kaip tokia.

(17)

2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo TRLIS 12 straipsnio „Vertės koregavimas: turto vertės praradimas“ 5 dalis. Joje iš esmės teigiama, kad bendrovė, kuri apmokestinama Ispanijoje, gali iš savo apmokestinamų pajamų išskaityti perviršinę vertę, kuri atsiranda įsigijus bent 5 % užsienio bendrovės akcijų, kasmet lygiomis dalimis iki dvidešimties metų po įsigijimo.

(18)

Prestižo vertė suprantama kaip labai gerbiamo verslo pavadinimo vertė, geri ryšiai su klientais, darbuotojų įgūdžiai ir kiti tokie veiksniai, kurie, kaip tikimasi, ateityje leis gauti didesnes negu akivaizdžios pajamas. Pagal Ispanijos apskaitos principus (7) kaina, mokama įsigyjant verslą, viršijanti verslo turto rinkos vertę, vadinama „prestižo verte“ ir turi būti įtraukiama į apskaitą kaip atskiras nematerialusis turtas iškart, kai tik įsigyjanti bendrovė perima įsigytos bendrovės kontrolę (8).

(19)

Pagal Ispanijos mokesčių politikos principus, išskyrus nagrinėjamą priemonę, prestižo vertė gali būti amortizuojama esant verslo jungimui, kuris susidaro arba įsigijus nepriklausomų bendrovių turimą turtą (ar kai tokios nepriklausomos bendrovės suteikia turimą turtą), arba po susijungimo arba atsiskyrimo operacijos.

(20)

„Perviršinė vertė“, kaip tai vartojama Ispanijos mokesčių sistemoje, yra prestižo vertė, kuri būtų įtraukta į apskaitą, jei investicinė bendrovė ir tikslinė bendrovė susijungtų. Todėl perviršinės vertės sąvoka, vartojama pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį, yra į akcijų įsigijimo sritį įtraukiama sąvoka, kuri paprastai vartojama turto perleidimo arba verslo jungimo sandoriuose. Pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį perviršinė vertė nustatoma atskaičius materialiojo ir nematerialiojo įsigytos bendrovės turto rinkos vertę iš įsigijimo kainos, kuri mokama už akcijas.

(21)

TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perviršinės vertės amortizacija turi atitikti šiuos TRLIS 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus:

(22)

Be ginčijamos priemones, dar verta trumpai apibūdinti šias TRLIS nuostatas, į kurias šiame sprendime bus daroma nuoroda:

(23)

Šiame sprendime:

a)   Turto perleidimas– operacija, kuria savo veiklą tęsianti bendrovė perduoda visus, vieną arba keletą savo veiklos padalinių kitai bendrovei.

b)   Verslo jungimas– operacija, kuria viena arba daugiau bendrovių, kurios baigia savo veiklą be likvidavimo procedūros ir perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus kitai veikiančiai bendrovei arba bendrovei, kurią sudaro, mainais už šių bendrovių akcininkams išleistus antrosios įmonės kapitalą sudarančius vertybinius popierius.

c)   Akcijų įsigijimas– operacija, kuria viena bendrovė įsigyja kitos bendrovės kapitalo akcijų neįgydama tikslinės bendrovės daugumos balsavimo teisių ar kontrolės.

d)   Tikslinė bendrovė– Ispanijoje nereziduojanti bendrovė, kurios pajamos atitinka 21 konstatuojamosios dalies c punkte aprašytas sąlygas ir kurios akcijų įsigyja Ispanijoje reziduojanti bendrovė.

e)   Įsigijimas Bendrijoje– tikslinės bendrovės, įsteigtos pagal valstybės narės teisę ir turinčios registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą Bendrijoje, akcijų įsigijimas, kuris atitinka visas susijusias TRLIS 12 straipsnio 5 dalies nuostatas.

f)   Įsigijimas ne Bendrijoje– tikslinės bendrovės, įsteigtos ne pagal valstybės narės teisę ar neturinčios registruotos buveinės, centrinės administracijos ar pagrindinės verslo vietos Bendrijoje, akcijų įsigijimas, kuris atitinka visas susijusias TRLIS 12 straipsnio 5 dalies nuostatas.

(24)

Sprendimu pradėti procedūrą Komisija pradėjo nagrinėjamos priemonės oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, nes pasirodė, kad priemonė atitinka visas sąlygas, kad būtų laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Komisija taip pat turėjo abejonių dėl to, ar nagrinėjama priemonė galėtų būti laikoma derančia su bendrąja rinka, nes atrodė, kad negalima taikyti nė vienos iš 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų išimčių.

(25)

Visų pirma, Komisija mano, kad nagrinėjama priemonė nukrypsta nuo įprastos Ispanijos mokesčių sistemos, kuri yra atskaitos mokesčių sistema. Komisija taip pat manė, kad perviršinės vertės, susidarančios įsigijus 5 % užsienio tikslinės bendrovės akcijų, mokesčio mažinimas greičiausiai yra išskirtinė paskata.

(26)

Komisija pastebėjo, kad mokesčių mažinimas galimas tik konkrečios kategorijos įmonėms, būtent įmonėms, kurios įsigyja bent 5 % tam tikrų tikslinės bendrovės akcinio kapitalo akcijų, ir tik užsienio tikslinių bendrovių, atitinkančių TRLIS 21 straipsnio 1 dalies kriterijus, atveju. Komisija taip pat pabrėžė, kad vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, mokesčių nuolaida, suteikiama tik nacionalinių produktų eksportui, yra valstybės pagalba (15). Todėl nagrinėjama priemonė atrodo esanti atrankioji.

(27)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat manė, kad atrankusis pranašumas nepateisinamas mokesčių sistemai būdingu pobūdžiu. Visų pirma Komisija manė, kad nagrinėjama priemone, kuri nukrypsta nuo Ispanijos apskaitos ir mokesčių sistemų bendrųjų taisyklių, sukuriama diferenciacija negali būti pateisinama priežastimis, susijusiomis su mokesčių sistemos formalumais. Iš tikrųjų, prestižo vertė gali būti išskaitoma tik verslo jungimo ar turto perleidimo atveju, išskyrus atvejus, kai taikomos nagrinėjamos priemonės nuostatos. Komisija taip pat manė, kad buvo neproporcinga teigti, kad nagrinėjama priemone pasiekta Ispanijos sistemos neutralumo tikslų, nes ji taikoma tik užsienio bendrovių didelės dalies akcijų įsigijimui.

(28)

Be to, Komisija manė, kad nagrinėjamai priemonei naudojami valstybės ištekliai, nes Ispanijos iždas atsisakė pajamų iš mokesčių. Galiausiai, priemonė galėtų iškraipyti konkurenciją Europos verslo įsigijimo rinkoje, nes suteikia atrankųjį ekonominį pranašumą Ispanijos bendrovėms, kurios įsigyja didelę dalį užsienio bendrovių akcijų. Komisija taip pat nerado jokių priežasčių, kodėl ši priemonė turėtų būti laikoma derančia su rinka.

(29)

Todėl Komisija konstatavo, kad nagrinėjama priemonė galėtų būti nederanti valstybės pagalba. Jei taip ir būtų, pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnį turėtų būti vykdomas išieškojimas. Komisija atitinkamai pakvietė Ispanijos valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl galimo teisėtų lūkesčių ar bet kurio kito Bendrijos teisės bendrojo principo buvimo, dėl kurio Komisija galėtų išskirtinai atsisakyti išieškojimo pagal minėto Tarybos reglamento 14 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį.

(30)

Komisija gavo pastabų iš Ispanijos valdžios institucijų (16) ir trisdešimt dviejų suinteresuotųjų šalių (17), iš jų aštuonios buvo asociacijos.

(31)

Trumpai tariant, Ispanijos valdžios institucijos mano, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra bendroji priemonė, o ne Ispanijos mokesčių sistemos išimtis, nes šia nuostata leidžiama amortizuoti nematerialųjį turtą ir tai taikoma bet kuriam mokesčių mokėtojui, kuris įsigyja didelę dalį užsienio bendrovės akcijų. Atsižvelgdamos į Komisijos praktiką ir atitinkamą Teismo praktiką, Ispanijos valdžios institucijos konstatuoja, kad ginčijama priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnį. Be to, Ispanijos valdžios institucijos mano, kad kitokia išvada prieštarautų teisinio tikrumo principui. Ispanijos valdžios institucijos taip pat ginčija Komisijos kompetenciją abejoti dėl šios bendrosios priemonės, nes mano, kad Komisija negali taikyti valstybės pagalbos taisykles kaip pagrindą mokesčių klausimams suderinti.

(32)

Apskritai, trisdešimt suinteresuotųjų trečiųjų šalių (toliau – trisdešimt suinteresuotųjų šalių) palaiko Ispanijos valdžios institucijų požiūrį, o dar dvi trečiosios šalys (toliau – dvi šalys) mano, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neteisėtos valstybės pagalbos, nederančios su bendrąja rinka, priemonė. Taigi, trisdešimties suinteresuotųjų šalių teiginiai bus pateikti kartu su Ispanijos valdžios institucijų pozicija, o dviejų šalių teiginiai bus aprašyti atskirai.

(33)

Ispanijos valdžios institucijos savo pastabas pradeda pabrėždamos, kad tiesioginis apmokestinimas patenka į valstybių narių kompetencijos sritį. Todėl Komisijos veiksmai šioje srityje turėtų atitikti Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Be to, Ispanijos valdžios institucijos primena, kad Sutarties 3 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies a punkte valstybėms narėms leidžiama taikyti skirtingas mokesčių sistemas, atsižvelgiant į investicijų vietą ar mokesčių mokėtojo gyvenamąją vietą mokesčių mokėjimo tikslais, ir tai nelaikoma laisvo kapitalo judėjimo apribojimu.

(34)

Trisdešimt suinteresuotųjų šalių tai pat teigia, kad neigiamas Komisijos sprendimas pažeistų Sutartyje nustatytą nacionalinės fiskalinės autonomijos principą ir Sutarties 56 straipsnį, kuriuo draudžiami laisvo kapitalo judėjimo ribojimai.

(35)

Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių mano, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, nes: i) ja nesuteikiamas ekonominis pranašumas; ii) ji nėra teikiama tam tikroms įmonėms ir iii) ji neiškraipo konkurencijos tarp valstybių narių ir nekelia grėsmės, kad ji bus iškraipyta. Vadovaudamosi Ispanijos mokesčių sistemos logika jos teigia, kad nagrinėjama priemonė turėtų būti laikoma bendrąja priemone, kuri nediskriminuojant taikoma bet kokios rūšies bendrovei ar veiklai.

(36)

Priešingai Komisijos pozicijai, išreikštai sprendime pradėti procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra jokia Ispanijos pelno mokesčio sistemos išimtis, nes: i) Ispanijos apskaitos sistema nėra tinkamas atskaitos taškas mokesčių sistemos išimties buvimui pagrįsti; ir ii) net jei ir būtų, perviršinės vertės, kaip laikui bėgant nusidėvinčio turto, apibūdinimas istoriškai buvo bendrasis Ispanijos apskaitos ir pelno mokesčio sistemos bruožas.

(37)

Pirma, dėl per menko apskaitos taisyklių suderinimo apskaitos rezultatas negali būti laikomas atskaitos tašku išskirtiniam nagrinėjamos priemonės pobūdžiui nustatyti. Iš tikrųjų, Ispanijoje mokesčių bazė apskaičiuojama pagal apskaitos rezultatą, pakoreguotą pagal mokesčių taisykles. Todėl šiuo atveju apskaitos aplinkybės, Ispanijos nuomone, negali būti laikomos mokesčių priemonės atskaitos tašku.

(38)

Antra, netikslu manyti, kad prestižo vertės mažinimas prieštarauja Ispanijos apskaitos sistemos logikai, nes ir prestižo vertės (18), ir perviršinės vertės (19) mokestis gali būti mažinamas per 20 metų laikotarpį. Šios empirinės taisyklės atspindi pagrindinio turto – materialiojo ir nematerialiojo – vertės praradimą. Todėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra išimtis, nes nenutolstama nuo taisyklės dėl prestižo vertės amortizavimo, kuris įtrauktas į Ispanijos apskaitos ir mokesčių sistemas.

(39)

Trečia, Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad nagrinėjama priemone nesuteikiamas tikras ekonominis pranašumas, jei įsigytos akcijos parduodamos, išskaityta suma susigrąžinama apmokestinant kapitalo prieaugį, taigi mokesčių mokėtojo padėtis pasidaro tokia pat, kokia būtų, jei nebūtų buvusi taikyta TRLIS 12 straipsnio 5 dalis.

(40)

Ketvirta, Komisija, siekdama nustatyti, kad suteikiamas pranašumas, netiksliai daro nuorodą į TRLIS 11 straipsnio 4 dalį ir 89 straipsnio 3 dalį. Sprendime pradėti procedūrą Komisija teigia, kad nei verslo jungimas, nei tikslinės bendrovės perėmimas nėra būtini, kad būtų galima pasinaudoti TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi. Šis teiginys atspindi Ispanijos mokesčių sistemos neteisingą supratimą, nes tuose dviejuose straipsniuose netrukdoma bendrovių grupei, kuri kartu įgyja tikslinės bendrovės kontrolę, išskaityti atitinkamos dalies prestižo vertės, kuri atsiranda dėl operacijos. Taigi, kad būtų galima taikyti šiuos du straipsnius, nereikalaujama tikslinės bendrovės individualios kontrolės. Tokiomis aplinkybėmis būtų netinkama manyti, kad, kalbant apie pagalbos gavėjų kontroliavimo padėtį, TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje siūlomas palankesnis režimas negu TRLIS 11 straipsnio 4 dalyje ar 89 straipsnio 3 dalyje. Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad 5 % akcijų kriterijus atitinka TRLIS 89 straipsnio 3 dalies sąlygas, taip pat Komisijos gaires ir praktiką (20).

(41)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad Komisija, siekdama nustatyti, kad yra tariamas pranašumas pagal 12 straipsnio 5 dalį, taip pat netiksliai daro nuorodą į TRLIS 12 straipsnio 3 dalį: 12 straipsnio 3 dalis taikoma nusidėvėjimo atvejams tada, kai tikslinė bendrovė užregistruoja objektyvų nuostolį, o TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi papildoma ši nuostata ir atspindimas vertės netekimas, priskirtinas perviršinės vertės sumažėjimui.

(42)

Penkta, Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (21) (toliau – Komisijos pranešimas) aiškiai sakoma, kad amortizacijos taisyklės nereiškia valstybės pagalbos. Kadangi dabartinis perviršinės vertės amortizacijos koeficientas per ne mažiau kaip dvidešimt metų yra tas pats perviršinė vertės amortizacijos koeficientas, taisyklė nėra bendrosios mokesčių sistemos išimtis.

(43)

Galiausiai, trisdešimt suinteresuotųjų šalių taip pat mano, kad jei nagrinėjama priemonė yra pranašumas, galutiniai gavėjai bus tikslinės bendrovės akcininkai, nes jie gaus kainą, kurią sumoka nagrinėjama priemone pasinaudojusi įsigyjanti bendrovė.

(44)

Pirma, Ispanija teigia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra bendroji priemonė, nes ja pasinaudoti gali bet kuri Ispanijos bendrovė, neatsižvelgiant į jos veiklą, sektorių, dydį, formą ar kitas savybes. Vienintelė mokesčių mokėtojui keliama sąlyga, kad jis galėtų pasinaudoti nagrinėjama priemone, – jo gyvenamoji vieta mokesčių tikslais turi būti Ispanijoje. Tai, kad ne visi mokesčių mokėtojai turi naudos iš šios nagrinėjamos priemonės, nedaro priemonės atrankiąja. Todėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra nei de factor, nei de jure atrankioji pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, 2008 m. liepos 14 d. (22) Ispanijos valdžios institucijos pateikė duomenų, paimtų iš 2006 m. Ispanijos mokesčių ataskaitų, iš kurių matyti, kad nagrinėjama priemone pasinaudojo visų rūšių bendrovės (MVĮ ir didelės bendrovės), taip pat kitokiuose ekonomikos sektoriuose veikiančios bendrovės. Ispanijos valdžios institucijos taip pat pabrėžia, kad nesename sprendime (23) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad to, kad pagalbos gavėjų skaičius yra ribotas, savaime nepakanka siekiant nustatyti, kad priemonė yra atrankioji, nes ta grupė gali faktiškai atstovauti visoms įmonėms, patekusioms į tam tikrą teisinę ar faktinę padėtį. Visų pirma, Ispanijos valdžios institucijos pabrėžia, kad nagrinėjama priemonė panaši į neseną atvejį (24), kai Komisija konstatavo, kad tai yra bendroji priemonė, todėl jos prašo tas priemones traktuoti vienodai.

(45)

Antra, Ispanijos valdžios institucijų ir trisdešimties suinteresuotųjų šalių teigimu, Komisija sprendime pradėti procedūrą sumaišė nagrinėjamos priemonės atrankumo sąvoką ir objektyvias sąlygas, kurios taikomos tik tam tikriems sandoriams (t. y. akcijų turėjimui užsienio tikslinėje bendrovėje). Iš tikrųjų Komisija daro prielaidą, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra atrankinė, nes panašioms investicijoms į Ispanijos bendroves tokia pat tvarka netaikoma. Tačiau Komisija nepripažįsta, kad atrankumo kriterijus nenustatomas pagal tai, kad nagrinėjamos priemonės gavėjas yra bendrovių grupė arba daugianacionalinė bendrovė, turinti tikslinės bendrovės akcijų dalį. Tai, kad priemonė taikoma tik bendrovėms, kurios atitinka nagrinėjamoje priemonėje nustatytus objektyvius kriterijus, savaime nedaro jos atrankiąja. Atrankumo kriterijus reiškia, kad nagrinėjamos priemonės gavėjui turėtų būti nustatyti subjektyvūs apribojimai. Šiai procedūrai nustatytas atrankumo kriterijus neatitinka ankstesnės Komisijos praktikos, yra per daug neapibrėžtas ir per platus. Toliau nagrinėjant šią sąvoką prieinama prie klaidingos išvados, kad į Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenka beveik visos iš mokesčių išskaitomos išlaidos.

(46)

Ispanijos valdžios institucijos priduria, jog to, kad perviršinė vertės amortizacija gali būti taikoma, tik jei įsigyjama didelė dalis tikslinės bendrovės, nepakanka, kad nagrinėjama priemonė nebūtų laikoma esanti bendrojo pobūdžio, nes tai taikoma nediskriminuojant jokios bendrovės, kuri mokesčių mokėjimo tikslais reziduoja Ispanijoje, ir netaikoma daugiau jokių reikalavimų. Vadinasi, vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika (25), priemonė, kuria pasinaudoti nacionalinėje teritorijoje gali visos bendrovės, be jokio skirtumo, negali būti laikoma valstybės pagalba.

(47)

Trečia, kalbant apie 5 % ribą, šiuo lygiu nenustatoma mažiausia suma, kuri turi būti investuojama, todėl nagrinėjama priemonė netaikoma vien didelėms bendrovėms. O kalbant apie tai, kad nėra reikalavimo pardavėjui mokėti kapitalo prieaugį, kad būtų taikoma nagrinėjama priemonė, Ispanijos valdžios institucijos mano, kad tai nesvarbu, nes pardavėjo, kuris neprivalo mokėti mokesčių Ispanijoje, užsienyje gautų pajamų kontrolė nepatenka į jų kompetencijos sritį. Galiausiai, priemonės taikymo srities apribojimas (dėl oficialių fiskalinių priežasčių) įtraukiant tik tikslinių bendrovių akcijų įsigijimą, atitinka aplinkybes, susidarančias įgyvendinant įvairias Bendrijos direktyvas. Pavyzdžiui, dėl 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (26) (toliau – Tarpvalstybinio palūkanų ir autorinio atlyginimo mokėjimo direktyva) ir 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 2003/123/EB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (27) (toliau – Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyva), dividendų, palūkanų ar autorinio atlyginimo apmokestinimo tvarka gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar mokama šalies, ar užsienio bendrovei.

(48)

Ketvirta, nagrinėjamos priemonės taikymas bet kokiu atveju pateisinamas neutralumo principu, kuris yra esminis visų Ispanijos mokesčių teisės aktų principas. Šis principas reiškia, kad investicijų apmokestinimo tvarka turėtų būti neutrali ir nepriklausyti nuo taikomų priemonių – turto perleidimo, verslo jungimo ar akcijų įsigijimo. Todėl investicijų mokesčio mažinimas turi būti vienodas, kad ir kokia priemonė būtų taikoma vykdant nagrinėjamą įsigijimą. Galutinis nagrinėjamos priemonės tikslas, šiuo platesniu požiūriu, – užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą ir išvengti diskriminacinės apmokestinimo tvarkos, taikomos sandoriams su tiksline bendrove ir visiškai nacionaliniams sandoriams. Atsižvelgiant į tai, kad didelės dalies akcijų įsigijimo nacionalinėse bendrovėse rezultatas gali būti įsigyjančios ir įsigytos bendrovių verslo jungimas be jokių teisinių ar fiskalinių kliūčių, prestižo vertė, kuri vėliau dėl sujungimo atsirastų apmokestinimo tikslais, galėtų būti amortizuojama (28). Tačiau tarpvalstybinių operacijų prestižo vertė negali atsirasti, nes suderinimas Bendrijos lygmeniu yra nebaigtas ar, net blogiau, nes nėra jokio suderinimo už Bendrijos ribų. Ispanijos valdžios institucijų teigimu (29), Ispanijos mokesčių sistemoje numatytos skirtingos mokesčių schemos, kaip yra ir tuo atveju, kai užsienio bendrovių akcijų įsigijimas lyginamas su Ispanijos bendrovių akcijų įsigijimu (neįmanoma vykdyti susijungimo operacijų, daryti rizikos prielaidų ir pan.), siekiant mokesčių neutralumo, kurio siekiama Ispanijos nacionalinės teisės aktuose ir pačios Bendrijos teisėje, taip pat siekiant užtikrinti, kad Ispanijos mokesčių sistema būtų nuosekli ir veiksminga. Nors 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (30) (toliau – Tarpvalstybinio apmokestinimo direktyva) pašalintos mokesčių kliūtys, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (31) (toliau – Tarpvalstybinių susijungimų direktyva) (32), dar neperkelta į nacionalinę teisę. Praktiškai dėl tokios padėties skirtingų valstybių narių bendrovių verslo jungimas tampa neįmanomas. Todėl nagrinėjamos priemonės tikslas – pašalinti neigiamą šių kliūčių, už kurių buvimą Ispanija nėra atsakinga, poveikį (33). Taigi, apriboti nagrinėjamos priemonės taikymo sritį ir ją taikyti tik tarpvalstybiniams įsigijimams yra būtina, siekiant įgyvendinti neutralumo principą. Taigi, tolesniu Ispanijos valdžios institucijų teigimu, Ispanijos mokesčių sistemoje skirtingi mokesčių mokėtojai, patekę į skirtingą padėtį, traktuojami skirtingai (34), ir taip užtikrinama, kad Ispanijos mokesčių sistema būtų neutrali, kaip reikalaujama pačioje Ispanijos mokesčių sistemoje ir Sutartyje. Visų pirma, 2009 m. birželio 16 d. Ispanijos valdžios institucijos pripažino, kad nors Tarpvalstybinių susijungimų direktyva turi teigiamo poveikio, Europos bendrovės tarpvalstybinio susijungimo atveju vis tiek susidurtų su nemažai kliūčių (35) dėl to, kad nesuderinti nacionaliniai teisės aktai (mažumos akcininkų teisės, kreditorių teisės, prekės ženklo klausimas, platesni reguliavimo aspektai, įskaitant darbo teisę, bendrosios politinės ir strateginės aplinkybės).

(49)

Apibendrinant galima pasakyti, kad ginčijama priemone siekiama pašalinti mokesčių kliūtis, kurių investiciniuose sprendimuose atsiranda dėl Ispanijos mokesčių sistemos, kai užsienio bendrovių akcijų įsigijimui taikomos mažiau palankios sąlygos negu tais atvejais, kai įsigyjamos nacionalinių bendrovių akcijos. Šia nagrinėjama priemone užtikrinama, kad abiejų rūšių įsigijimui (tiesioginiam turto įsigijimui ir netiesioginiam įsigijimui, kai perkamos akcijos) būtų taikoma vienoda apmokestinimo tvarka: taigi, prestižo vertė, atsirandanti abiem atvejais (tiesioginio prestižo vertė ir perviršinė vertė), gali būti nustatoma siekiant skatinti įvairių rinkų integraciją, kol bus pašalintos faktinės ir teisinės kliūtys tarpvalstybiniam verslo jungimui. Taigi, Ispanijos valdžios institucijos užtikrina, kad mokesčių mokėtojai rinktųsi investuoti vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir kad nesusidurtų su tokiomis kliūtimis. TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje TRLIS iš esmės atkuria sąžiningas konkurencijos taisykles, nes pašalina nepalankų tokių kliūčių poveikį.

(50)

Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad Komisija nenustatė kaip privalomo teisinio standarto, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi ribojama konkurencija, nes i) tariama „bendrovių akcijų įsigijimo rinka“ nėra atitinkama rinka konkurencijos teisės tikslais ir ii) net jei taip ir būtų, perviršinės vertės amortizacija per se nedaro neigiamo poveikio Ispanijos bendrovių konkurencinei padėčiai.

(51)

Pirma, Komisija nagrinėjamą priemonę laiko antikonkurenciniu pranašumu, vadovaudamasi tuo, kad 12 straipsnio 5 dalyje Ispanijos mokesčių mokėtojams leidžiama gauti priemoką už tikslinės bendrovės didelės dalies akcijų įsigijimą. Tačiau Komisija neatliko jokio lyginamojo Ispanijos ir tarptautinių bendrovių ekonominių aplinkybių tyrimo.

(52)

Antra, kadangi nagrinėjama priemone naudotis gali bet kuri Ispanijos bendrovė be jokių apribojimų, ja negali būti iškraipoma konkurencija. Iš tikrųjų, bet kuri į tokią pat padėtį patekusi bendrovė, kaip nagrinėjamos priemonės gavėja, gali pasinaudoti nagrinėjama priemone, taip sumažindama savo mokesčių naštą, dėl kurios panaikinamas bet koks konkurencinis pranašumas, kuris galėtų susidaryti dėl tos priemonės. Be to, mažesnė mokesčių norma valstybėje narėje, dėl kurios gali padidėti konkurencinis vietos bendrovių pranašumas, neturėtų būti vertinama pagal valstybės pagalbos taisykles tol, kol ji yra bendrojo pobūdžio.

(53)

Galiausiai, Komisija jau išnagrinėjo daugelį Ispanijos tarpvalstybinių operacijų pagal Susijungimų reglamentą (36), kurioms galėjo būti taikoma nagrinėjama priemonė. Tačiau Komisijai tais atvejais nekilo rūpestis dėl galimo konkurencijos iškraipymo.

(54)

Komisijos tvirtinimai ne tik gerokai nutolę nuo tikrovės, bet ir nesusiję su Ispanijos bendrovių investicine padėtimi. Nagrinėjama priemone nei iškraipoma konkurencija, nei daromas neigiamas poveikis prekybos Bendrijoje sąlygoms tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui.

(55)

Nesuderintoje rinkoje dėl mokesčių sistemų konkurencijos tapačios operacijos turi skirtingą fiskalinį poveikį, atsižvelgiant į tai, kur yra gyvenamoji prekiautojų vieta. Tokia padėtis iškraipo konkurenciją net jei nagrinėjamos nacionalinės priemonės yra bendrosios priemonės. Kitaip tariant, toks iškraipymas yra ne valstybės pagalbos, bet per menko suderinimo rezultatas. Jei Komisijos argumentai būtų tinkami, ji turėtų pradėti šimtų nacionalinių priemonių oficialius tyrimus, dėl to atsirastų teisinis netikrumas, kuris labai kenksmingas užsienio investicijoms.

(56)

NET jei Komisija mano, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, ši nuostata dera su Sutarties 87 straipsnio 3 dalimi, nes ja prisidedama prie Bendrijos intereso skatinti tarptautinių bendrovių integraciją.

(57)

Kaip teigiama Valstybės pagalbos veiksmų plane (37), priemonė gali būti laikoma derančia, jei ja mažinamas rinkos sutrikimas, jei ji atitinka aiškiai apibrėžtus bendro intereso tikslus ir jei ja neiškraipoma konkurencija ir prekyba Bendrijoje tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui. Šiuo atveju rinkos sutrikimas – sunkumas (arba tariamas negalimumas) vykdyti tarpvalstybinio verslo jungimą. TRLIS 12 straipsnio 5 dalies tikslas – skatinti steigti europines bendroves ir nacionaliniams bei tarpvalstybiniams įsigijimams sudaryti vienodas sąlygas.

(58)

Todėl Ispanijos valdžios institucijos mano, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis dera su bendrąja rinka, nes, kadangi Europos mokesčiai yra nesuderinti, ja pasiekiamas tikslas proporcingai šalinti kliūtis tarpvalstybiniam investavimui. Nagrinėjama priemone veiksmingai siekiama panaikinti neigiamą kliūčių poveikį tarpvalstybinio verslo jungimui ir suderinti tarpvalstybinio ir vietos verslo jungimo apmokestinimo sąlygas, kad dėl tokių operacijų priimti sprendimai būtų pagrįsti ne fiskalinėmis, bet išskirtinai ekonominėmis aplinkybėmis.

(59)

Galiausiai, ir tuo atveju, jei Komisija pareikštų, kad 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalba, nederanti su bendrąja rinka, Komisija privalo pripažinti, kad esama tam tikrų aplinkybių, dėl kurių pateisinamas tariamos valstybės pagalbos, gautos pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį, neišieškojimas. Pagalbos gavėjai turėtų turėti teisę iki galutinio sprendimo paskelbimo dienos atliktų įsigijimų atveju toliau taikyti išskirtinę perviršinės vertės amortizaciją.

(60)

Pirma, atrodo, kad Komisija Sprendime pradėti tyrimą pripažįsta, kad galbūt esama teisėtų lūkesčių. Todėl, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo praktika (38), šis teiginys aiškiai rodo, kad teisėtų lūkesčių esama. Kadangi sprendime pradėti procedūrą iš anksto nenurodytas oficialaus tyrimo rezultatas, teisėti lūkesčiai turėtų būti pripažįstami visų operacijų, įvykdytų iki galutinio sprendimo paskelbimo dienos, atveju.

(61)

Antra, Komisija savo atsakymuose į raštiškus Europos Parlamento narių klausimus (39) teigė, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra valstybės pagalba. Šis teiginys yra aiški Komisijos pozicija ir tai paskatina akivaizdžius teisėtus Ispanijos valdžios institucijų ir nagrinėjamos priemonės gavėjų lūkesčius.

(62)

Trečia, remiantis Komisijos išvadomis panašiose bylose (40), Komisija pateikė netiesioginių įrodymų, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra valstybės pagalba. Atsižvelgdama į tuos sprendimus apdairi bendrovė nebūtų galėjusi prognozuoti, kad Komisijos pozicija galėtų taip pasikeisti.

(63)

Galiausiai, nagrinėjama priemonė turėtų būti toliau taikoma visoms operacijoms, įvykdytoms iki neigiamo sprendimo paskelbimo dienos, kol bus baigta perviršinės vertės amortizacija. Nagrinėjama priemonė atitinka teisę išskaityti tam tikrą sumą, nustatomą įsigijimo metu, ir tos sumos išskaitymas paskirstomas 20 metų. Be to, atsižvelgiant į Komisijos poziciją panašiose bylose (41), galima pagrįstai teigti, kad teisėti interesai turi išlikti iki galutinio sprendimo paskelbimo dienos.

(64)

Dviejų šalių teigimu, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalba. Jos teigia, kad šiuo atveju nesama teisėtų lūkesčių ir todėl ragina Komisiją nurodyti išieškoti visą neteisėtai suteiktą pagalbą.

(65)

Dviejų šalių teigimu, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra išskirtinio pobūdžio, nes Ispanijos mokesčių sistemoje, išskyrus šią nuostatą, neleidžiama jokia perviršinės vertės amortizacija, leidžiamas tik išskaitymas atliekant vertės sumažėjimo testą. Iki TRLIS 12 straipsnio 5 dalies įtraukimo Ispanijos pelno mokesčio teisės aktuose neleista turimų akcijų amortizacija neatsižvelgiant į tai, ar jų vertė iš tikrųjų sumažėja, ar ne. Dvi šalys pabrėžia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis tikriausiai yra unikali Europos kontekste, nes nė vienoje kitoje valstybėje narėje nėra panašios sistemos, taikomos tarpvalstybiniams sandoriams, kai neįsigyjamas kontrolinis akcijų paketas.

(66)

Pagal Ispanijos mokesčių sistemą prestižo vertė gali būti amortizuojama, tik jei yra verslo jungimas – vienintelė išimtis yra nagrinėjama priemonė, kuria amortizacija leidžiama išskirtiniu atveju: jei tikslinėje bendrovėje įsigyjama mažumos akcijų dalis. Taip nukrypstama nuo bendrosios mokesčių sistemos, nes amortizacija galima ne tik tada, kai nėra verslo jungimo, bet ir tais atvejais, kai pirkėjas net neįgyja užsienio tikslinės bendrovės kontrolės. Taigi TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi tam tikroms Ispanijos bendrovėms suteikiama nauda, palyginti su a) kitomis Ispanijos bendrovėmis, kurios veikia tik nacionaliniu lygmeniu ir b) kitais Ispanijos veiklos vykdytojais, kurie tarptautiniu mastu konkuruoja su nagrinėjamos priemonės gavėjais iš Ispanijos.

(67)

Ekonominiu požiūriu Ispanijos valdžios institucijos ne tik teikia beprocentę paskolą, kuri ištęsiama dvidešimčiai metų (beprocentis mokesčių atidėjimas), bet ir iš esmės palieka dėl beprocentės paskolos grąžinimo datos spręsti pačiam paskolos gavėjui, jei ta paskola apskritai grąžinama. Jei investuotojas neperleidžia turimų didelės dalies akcijų, poveikis būna toks pats kaip ir tada, kai Ispanijos valdžios institucijos panaikina skolą. Šiuo atveju priemonė tampa nuolatiniu atleidimu nuo mokesčių.

(68)

Viena iš dviejų šalių apskaičiavo, kad dėl nagrinėjamos priemonės tos Ispanijos įmonės, kurios įsigyja verslą, pavyzdžiui, bankininkystės sektoriuje, gali mokėti maždaug 7 % daugiau, negu galėtų kitokiu atveju. Tačiau ta šalis taip pat pripažįsta, kad, kadangi pasiūlymo kaina yra įvairių elementų derinys, nagrinėjama priemonė nėra vienintelis veiksnys, nors galbūt vienas iš daugiausia lemiančių veiksnių, dėl kurių pasiūlymų teikėjai iš Ispanijos, kuriems taikoma nagrinėjama priemonė, elgiasi taip agresyviai. Ši šalis taip pat mano, kad priemone pasiūlymų teikėjams iš Ispanijos tarptautiniuose aukcionuose suteikiamas aiškus pranašumas.

(69)

Tarp šio atvejo ir aplinkybių, dėl kurių priimtas 2004 m. liepos 15 d. Teismo sprendimas, yra aiški paralelė (42). Nepaisant Ispanijos valdžios institucijų pateiktų argumentų, kad nagrinėjama priemonė pastaruoju atveju yra ne atrankioji, nes TRLIS 37 straipsnis taikomas visoms Ispanijos bendrovėms, kurios investuoja tarptautiniu mastu, Teismas padarė išvadą, kad priemonė yra valstybės pagalba, nes ji taikoma tik vienos kategorijos bendrovėms, būtent bendrovėms, darančioms tam tikras tarptautines investicijas. Ta pati argumentacija gali būti taikoma TRLIS 12 straipsnio 5 daliai. Todėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra atrankioji dėl to, kad šia nuostata pasinaudoti gali tik bendrovės, įsigyjančios užsienio bendrovių akcijų.

(70)

Be to, TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi pasinaudoti gali tik tam tikro dydžio ir finansinio pajėgumo bendrovės, vykdančios tarptautines operacijas. Nors bendrovės balansas rodo turto buhalterinę vertę, nepanašu, kad jis taip pat parodytų numanomą turto rinkos vertę. Todėl praktiškai tik tie veiklos vykdytojai, kurie turi kontrolinę tikslinių bendrovių dalį, turi pakankamą priėjimą prie bendrovės dokumentų ir gali išsiaiškinti numanomą bendrovės turto rinkos vertę. Taigi, 5 % riba palanki toms bendrovėms, kurios vykdo tarptautines operacijas.

(71)

Be to, tik veiklos vykdytojui iš Ispanijos, turinčiam verslą Ispanijoje, taikoma Ispanijos mokesčių bazė ir jis gali pasinaudoti nuvertėjimu. Todėl praktiškai ja pasinaudoti gali tik Ispanijoje reziduojančios bendrovės, kurioms taikoma reikšminga Ispanijos mokesčių bazė, nes potenciali nauda susieta su veiklos Ispanijoje mastu, o ne įsigijimu. Nors TRLIS 12 straipsnio 5 dalis parengta siekiant ją taikyti visiems Ispanijoje įsisteigusiems veiklos vykdytojams, praktiškai tik ribotas ir lengvai nustatomas skaičius bendrovių, kurioms taikoma Ispanijos mokesčių bazė, kurios įsigyja užsienio bendrovių akcijų atitinkamais mokestiniais metais ir kurių mokestinė bazė, kuri gali kompensuoti perviršinės vertės išskaitymus, yra didelė, gali pasinaudoti ta kasmet taikoma priemone. Taigi, nagrinėjama priemone iš tikrųjų leidžiama kitokia apmokestinimo tvarka net ir tiems veiklos vykdytojams iš Ispanijos, kurių padėtis, leidžianti jiems įsigyti užsienio bendrovių akcijų, yra tokia pat.

(72)

Dvi šalys mano, kad joms nepavyko nustatyti jokių objektyvių ar horizontalaus pobūdžio kriterijų ar sąlygų, pateisinančių nagrinėjamą priemonę. Priešingai, jos laikosi nuomonės, kad patvirtinant priemonę pagrindinis ketinimas buvo suteikti naudos tam tikriems veiklos vykdytojams iš Ispanijos. Be to, jei nagrinėjama priemonė yra būdinga Ispanijos mokesčių sistemai, iki tos dienos įsigytoms užsienio bendrovių akcijoms taip pat turėtų būti taikoma ta priemonė, tačiau taip nėra, nes mokesčio lengvata suteikiama tik tuo atveju, jei akcijos įsigytos po 2002 m. sausio 1 d.

(73)

Atitinkamai, ir atsižvelgiant į Komisijos politiką (43), nagrinėjama priemonė turi būti laikoma atrankiąja.

(74)

Nagrinėjama priemonė yra aiškiai diskriminacinė, nes veiklos vykdytojams iš Ispanijos suteikiama aiški fiskalinė ir piniginė nauda, kuria užsienio veiklos vykdytojai negali pasinaudoti. Vykstant bendrovės įsigijimo aukcionui ar kitokiai konkurencinei procedūrai toks pranašumas leidžia elgtis visai kitaip.

(75)

Perėmimo pasiūlymai suponuoja, kad bus sumokėta tikslinės bendrovės akcijų kainos priemoka ir dėl to beveik visada atsiras perviršinė vertė. Kelis kartus finansų spaudoje skelbta apie didelius įsigijimus, kuriuos įvykdė Ispanijos bendrovės, ir atitinkamas mokesčių lengvatas, suteikiamas pagal Ispanijos mokesčių taisykles, taikomas perviršinės vertės amortizacijai. Vienu tokių įsigijimu atveju, kai akcijas įsigijo investicinis bankas, apskaičiuota, kad mokesčių lengvata dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies buvo 1,7 mlrd. EUR, arba 6,5 % pasiūlymo kainos. Dar vienoje ataskaitoje nurodoma, kad Ispanijos įsigyjanti bendrovė turėjo galimybių pasiūlyti maždaug 15 % daugiau už konkurentus iš kitų šalių, ne Ispanijos.

(76)

Taip pat atrodo, kad nagrinėjama priemonė palanki tam tikrai Ispanijos bendrovių eksporto veiklai (eksporto pagalba įsigyjant užsienio bendrovių akcijų), o tai neatitinka Bendrijos susiformavusios politikos (44) šioje srityje.

(77)

Nagrinėjama priemonė naudinga bendrovėms, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus, ir ja sudaromos sąlygos toms bendrovėms sumažinti jų mokesčių bazę, taigi ir mokesčio sumą, kuri paprastai būtų mokėtina tam tikrais metais, jei šios nuostatos nebūtų. Todėl pagalbos gavėjams suteikiamas finansinis pranašumas, dėl kurio sąnaudų tiesiogiai patiria susijusios valstybės narės biudžetas.

(78)

Ispanijos valdžios institucijos nurodo, kad didžiojoje dalyje trečiųjų šalių pastabų palaikomas jų požiūris. Tik dvi šalys mano, kad nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba, o visos kitos konstatuoja, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju pastabas būtų pateikę mažiau ekonominės veiklos vykdytojų. Be to, labai įvairi suinteresuotųjų trečiųjų šalių veikla ir labai skirtingas jų dydis rodo, kad nagrinėjama priemonė yra bendrojo pobūdžio.

(79)

Kalbant apie išskirtinį nagrinėjamos priemonės pobūdį, Ispanijos valdžios institucijos atmeta šį teiginį ir primena bendruosius prestižo vertės ir perviršinės vertės amortizacijos bruožus, nustatytus Ispanijos apskaitos taisyklėse (45). Be to, vadovaujantis TRLIS 11 straipsnio 4 dalies ir 89 straipsnio 3 dalies nuostatomis, perviršinės vertės amortizacijos išskaitymas yra bendroji Ispanijos pelno mokesčių sistemos taisyklė. TRLIS 12 straipsnio 5 daliai taikoma tokia pat logika. Netikslu teigti, kad TRLIS 12 straipsnio 3 dalis yra bendroji taisyklė, taikoma perviršinės vertės amortizacijai, nes šiame straipsnyje kalbama apie nekotiruojamųjų bendrovių akcijų išskaitymą. Ši nuostata susijusi su teorinės apskaitinės vertės, o ne perviršinės vertės mažėjimu. TRLIS 12 straipsnio 3 ir 5 dalys yra dvi papildomos bendrosios taisyklės: pirmoji susijusi su nusidėvėjimu, priskiriamu nuostoliams, kurių patiriama dėl tikslinės bendrovės, o antroji – su tik dalies vertės sumažėjimo išskaitymu, priskirtinu perviršinės vertės sumažėjimui. Galiausiai, faktas, kad jokia kita valstybė narė neturi priemonių, panašių į nagrinėjamą priemonę, nėra svarbus, nes mokesčių sistemos Europos Sąjungoje yra nesuderintos.

(80)

Kalbant apie atrankųjį priemonės pobūdį, paralelės su 2004 m. liepos 15 d. Teismo sprendimu yra netikslios (46), nes tuo atveju Komisija aiškiai apibrėžė pagalbos gavėjo profilį, o šiuo atveju tai negalėjo būti padaryta. Iš tikrųjų, TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nereikalaujama jokio akcijų įsigijimo ir prekių ir paslaugų eksporto ryšio. Todėl nagrinėjama priemonė neturi Ispanijos prekių ar paslaugų eksporto didinimo poveikio. Tai, kad ši neatrankioji priemonė netaikoma nacionalinėms operacijoms, neturi neigiamo poveikio jos bendrajam pobūdžiui. Iš tikrųjų, galutinis šios nagrinėjamos priemonės tikslas yra toks pat, kaip ir Tarpvalstybinio apmokestinimo direktyvos, t. y. užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų pagrįsti labiau ekonominiais nei mokesčių sumetimais. Todėl, kadangi vykdyti verslo jungimą įmanoma įsigyjant nacionalinių bendrovių akcijų, bet tai neįmanoma vykdant tarpvalstybinį įsigijimą, skirtingas nacionalinių ir tarpvalstybinių operacijų traktavimas ne tik teisiškai pateisinamas, bet ir būtinas siekiant užtikrinti mokesčių sistemos neutralumą.

(81)

Kalbant apie tariamas nagrinėjamos priemonės iškraipomąsias savybes, Ispanijos valdžios institucijos nurodo, kad bet kokia mokesčio lengvata, kuria mažinamos bendrovės veiklos išlaidos, padidina konkurencinį gavėjo pranašumą. Tačiau šis teiginys nėra svarbus, nes nagrinėjama priemonė yra bendroji priemonė. Valstybėse narėse taikomos skirtingos mokesčių normos, turinčios įtakos jose reziduojančių bendrovių konkurencingumui, nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį. Be to, neįrodyta, kad nagrinėjama priemonė daro neigiamą poveikį valstybių narių prekybai. Dar daugiau, perviršinės vertės amortizavimo pasekmės nebūtinai padidina konkurento siūlomą kainą.

(82)

Kalbant apie ginčijamos priemonės derėjimą su bendrąja rinka, Ispanijos valdžios institucijos mano, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra tinkama ir proporcinga mažinant rinkos sutrikimą nustatant neutralią mokesčių sistemą nacionalinėms ir tarpvalstybinėms operacijoms, kuria skatinama europinių bendrovių plėtra.

(83)

Siekdama išsiaiškinti, ar priemonė yra valstybės pagalba, Komisija privalo vertinti, ar nagrinėjama priemonė atitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalies sąlygas. Ta nuostata yra tokia: „išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Atsižvelgdama į šią nuostatą Komisija toliau vertins, ar nagrinėjama priemonė yra valstybės pagalba.

(84)

Kad būtų laikoma valstybės pagalba, priemonė turi būti speciali ar atranki tuo požiūriu, kad ji palanki tik tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai.

(85)

Komisijos pranešime (47) teigiama: „todėl, mokesčių priemonei norint taikyti 92 straipsnio 1 dalį [dabar 87 straipsnio 1 dalis], pagrindinis kriterijus yra tai, kad priemonė suteiktų išimtį iš mokesčių sistemos tam tikroms valstybės narės įmonėms. Todėl pirma reikėtų nustatyti, kokia bendroji sistema turėtų būti taikoma. Po to turi būti išnagrinėta, ar išimtį iš sistemos arba sistemos diferencijavimą galima pateisinti mokesčių sistemos „prigimtimi arba bendrąja schema“, t. y. ar jie tiesiogiai pagrįsti esminiais arba pagrindiniais atitinkamos valstybės narės mokesčių sistemos principais. Jei ne, priemonė laikoma valstybės pagalba.“

(86)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika (48), „kalbant apie atrankos sąlygos, kuri yra sudėtinė valstybės pagalbos dalis, įvertinimą, iš nusistovėjusios Bendrijos teismų praktikos yra aišku, kad EB 87 straipsnio 1 dalis reikalauja nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą nacionalinė priemonė gali labiau palaikyti „tam tikras įmones ar prekes“ nei kitas, kurios pagal minėtos sistemos siekiamus tikslus yra panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje“ (49).

(87)

Teismas taip pat daug kartų laikėsi nuomonės, kad Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje valstybės pagalbos priemonės neskiriamos pagal priežastis ar tikslus, o apibrėžiamos pagal poveikį (50). Visų pirma fiskalinės priemonės, pagal kurias nesiekiama bendros sistemos pritaikyti pagal konkrečius tam tikrų įmonių ypatumus, nes jų imamasi siekiant didinti jų konkurencingumą, patenka į Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (51).

(88)

Tačiau valstybės pagalbos sąvoka netaikoma valstybės paramos priemonėms, pagal kurias įmonės diferencijuojamos ir toks diferencijavimas atsiranda dėl sistemos, kuriai jos priklauso, pobūdžio arba bendros struktūros. Kaip paaiškinta Komisijos pranešime (52), „kai kurias nuostatas gali pateisinti objektyvūs skirtumai tarp mokesčių mokėtojų“.

(89)

Kaip išsamiau paaiškinta tolesniame skirsnyje, Komisija mano, kad nagrinėjama priemonė yra atrankioji, nes ji taikoma tik tam tikroms bendrovių, kurios atlieka tam tikras investicijas užsienyje, grupėms ir kad būtent ši savybė nepateisinama schemos pobūdžiu, neatsižvelgiant į tai, ar atskaitos sistema apibrėžiama kaip perviršinės vertės apmokestinimo tvarkos taisyklės pagal Ispanijos mokesčių sistemą (žr. 92–114 konstatuojamąsias dalis), ar kaip perviršinės vertės, susidarančios dėl ekonominio intereso, susijusio su bendrove, kuri reziduoja ne Ispanijoje, bet kitoje šalyje, apmokestinimo tvarkos taisyklės (žr. 115–119 konstatuojamąsias dalis). Komisija mano, kad nagrinėjama priemonė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendrąsias pelno mokesčio sistemos pelno mokesčio nuostatas, taikomas tada, kai perviršinės vertės susidarymas duoda finansinės naudos (žr. 35–55 konstatuojamąsias dalis), visų pirma dėl to, kad Komisija mano, kad aplinkybės, kuriomis perviršinė vertė gali būti amortizuojama, neapima visos mokesčių mokėtojų, patekusių į panašias faktines ir teisines aplinkybes, kategorijos.

(90)

Be to, net jei būtų pasirinkta alternatyvi atskaitos sistema, įkvėpta tos, kurią pasiūlė Ispanijos valdžios institucijos (žr. 56–58 konstatuojamąsias dalis), Komisija konstatuoja, kad nagrinėjama priemonė vis tiek būtų valstybės pagalbos priemonė, iš esmės dėl skirtingų faktinių ir teisinių sąlygų, kurių reikalaujama skirtingų scenarijų atveju, kad būtų galima pasinaudoti prestižo vertės, susidarančios įgijus ekonominį interesą kitoje šalyje, ne Ispanijoje, reziduojančioje bendrovėje, nuostata.

(91)

Pagal šį alternatyvų scenarijų nagrinėjama priemonė yra per daug netiksli ir savavališka, nes ja nenustatomos jokios sąlygos, kaip, pvz., tai, kad turi egzistuoti teisiškai privalomos ribojančios aplinkybės, dėl kurių būtų pateisinama kitokia apmokestinimo tvarka. Taigi, galų gale nagrinėjama priemone pasinaudojama tokiomis aplinkybėmis, kurių pakankamas skirtingumas, kad būtų galima pateisinti bendrųjų prestižo vertės taisyklių išimtį, neįrodytas. Taigi, Komisija mano, kad nagrinėjamą priemonę sudaro mokesčio lengvata, taikoma konkrečios rūšies išlaidoms, ir priemonė diskriminaciniu būdu taikoma plačiai sandorių kategorijai ir tai negali būti pateisinama objektyviais mokesčių mokėtojų skirtumais, todėl šia priemone iškraipoma konkurencija (53).

(92)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija konstatavo, kad tinkama atskaitos sistema yra Ispanijos pelno mokesčio sistema, visų pirma perviršinės vertės apmokestinimo tvarkos taisyklės, įtrauktos į Ispanijos mokesčių sistemą. Šis metodas atitinka ankstesnę Bendrijos praktiką ir Europos teismų praktiką, pagal kurias įprasta pelno mokesčio sistema laikoma atskaitos sistema (54). Ispanijos valdžios institucijos pastabose pabrėžta, kad dėl tarpvalstybinio verslo jungimo apribojimų mokesčių mokėtojų, kurie perka nacionalinių bendrovių akcijas, padėtis skiriasi nuo teisinės ir faktinės padėties, į kurią patenka tie, kas perka užsienio bendrovių akcijas. Ispanijos valdžios institucijų teigimu, tokia padėtis susidarė dėl to, kad yra kliūčių, kurios (po to, kai įsigyjama akcijų) neleidžia Ispanijos investuotojams vykdyti tarpvalstybinio jungimo, nors nacionalinėmis aplinkybėmis tai daryti galima.

(93)

Pirma, kalbant apie tokių tariamų kliūčių buvimą, reikėtų pabrėžti, kad Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių nepateikė išsamios informacijos apie tokių kliūčių buvimą ir apsiribojo, net ir paskutinėje pateiktoje medžiagoje, bendrais ir nepagrįstais teiginiais, pabrėždamos bendrąsias savybes, kaip antai skirtumai, kurių atsiranda dėl to, kad neįgyvendinta Bendrovių teisės direktyva, skirtumai, susiję su mažumos akcininkų teisėmis, kreditorių teisėmis, darbo teise, nacionaliniu prekės ženklu, ir bendrosios politinės ir komercinės aplinkybės. Jei nustatant Sutarties 87 straipsnio taikymo sritį būtų galima atsižvelgti į tokius kaip šie nepagrįstus ir bendruosius elementus, kiltų pavojus, kad pagalbos sąvoka taptų labai sutartine. Be to, šie subjektyvūs teiginiai toliau nei plėtojami, nei pagrindžiami. Dar daugiau, Ispanijos valdžios institucijos taip pat cituoja Komisijos ataskaitą dėl Perėmimo pasiūlymų direktyvos įgyvendinimo (55), bet nepaaiškina ryšio tarp kliūčių perėmimui ir tariamų kliūčių tarpvalstybiniam verslo jungimui.

(94)

Antra, kalbėdamos apie šių tariamų kliūčių pobūdį Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt šalių aiškiai nenurodo jokių bendrojoje rinkoje esančių fiskalinių kliūčių. Nuo 1992 m. sausio 1 d., dienos, kurią valstybės narės turėjo įgyvendinti Tarpvalstybinio apmokestinimo direktyvą, mokesčių kliūtys tarpvalstybinio verslo jungimui pašalintos. Todėl manoma, kad verslo jungimo apmokestinimo tvarka yra suderinta, ir nesvarbu, ar tai nacionalinės, ar tarpvalstybinės operacijos. Kalbant apie nemokestines kliūtis ir visų pirma bendrovių įstatymo kliūtis, būdingas tikslinės bendrovės buveinės vietos šalyje, Komisija mano, kad nuo 2004 m. spalio 8 d., dienos, kurią turėjo būti perkelta 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyva 2001/86/EB, papildanti Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (56), kartu su 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (57), arba ne vėliau kaip nuo Tarpvalstybinių susijungimų direktyvos perkėlimo dienos (58), bendrojoje rinkoje pašalintos kliūtys verslo jungimui. Todėl bent jau nuo 2007 m. gruodžio 15 d. verslo jungimo apmokestinimo tvarka yra vienoda nacionalinių ir tarpvalstybinių operacijų atžvilgiu. 2009 m. balandžio 3 d. Ispanijos įstatymo Nr. 3/2009 dėl struktūrinių bendrovių pakeitimų (59), kuriuo perkeliama Bendrovių teisės direktyva, preambulėje ši analizė patvirtinama teiginiu, kad „Ispanijos praktikoje jau būta tarpvalstybinių susijungimų tarp bendrovių, kurioms taikomi skirtingų valstybių narių įstatymai“. Ispanijos valdžios institucijos ar trisdešimt suinteresuotųjų šalių Komisijai nenurodė jokių kitų pagrįstų kliūčių, dėl kurių būtų pagrįsta kitokia teisinė tvarka, kaip yra nagrinėjamos priemonės atveju. Nors 2009 m. birželio 16 d. Ispanijos valdžios institucijos pateikė problemų (60), susijusių su tarpvalstybinio verslo jungimo apribojimais, sąrašą, šiame dokumente nėra pagrįstos informacijos ar susijusių faktinių elementų, kurie pagrįstų diskriminacinius nagrinėjamos priemonės aspektus.

(95)

Trečia, Komisija pareiškia, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika (61), jei valstybės narės netraktuoja tarpvalstybinio verslo jungimo taip pat, kaip nacionalinio verslo jungimo, tai gali būti iš Sutarties atsirandančių įsipareigojimų pažeidimas. Iš tikrųjų, kai nacionaliniame įstatyme nustatytas skirtingas bendrovių traktavimas, atsižvelgiant į nacionalinį ar tarpvalstybinį susijungimo pobūdį, tai greičiausiai neleidžia įgyvendinti įsisteigimo laisvės, nustatytos Sutartimi. Tiksliau, „šis nevienodas traktavimas reiškia apribojimą EB 43 ir 48 straipsnių prasme, kuris prieštarauja įsisteigimo teisei ir gali būti priimtinas tik tada, kai juo siekiama teisėto, su Sutartimi suderinamo tikslo ir jei jis yra pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Be to, tokiu atveju būtina, kad jo taikymas būtų tinkamas taip siekiamo tikslo pasiekimui ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti“ (62). Be to, reikėtų prisiminti, kad Komisijai suteikta veiksmų laisvė taikyti Sutarties 87 straipsnio 3 dalį neleidžia jai suteikti valstybėms narėms leidimą nukrypti nuo Bendrijos teisės nuostatų, išskyrus nuostatas, susijusias su Sutarties 87 straipsnio 1 dalimi (63).

(96)

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, Komisija mano, kad nėra priežasčių nukrypti nuo atskaitos sistemos, nurodytos sprendime pradėti procedūrą: atitinkama atskaitos sistema, taikoma vertinant nagrinėjamą priemonę, nustatyta remiantis bendrąja Ispanijos pelno mokesčio sistema ir, dar tiksliau, perviršinės vertės apmokestinimo tvarkos taisyklėmis, įtrauktomis į Ispanijos mokesčių sistemą.

(97)

Ispanijos mokesčių sistemoje mokesčių bazė apskaičiuojama pagal apskaitos ataskaitas, kurios pakoreguojamos taikant konkrečias mokesčių taisykles. Remdamasi pirmesne pastaba Komisija papildomai pabrėžia, kad nagrinėjama priemonė nukrypsta nuo Ispanijos apskaitos sistemos. Tai, ar yra perviršinė vertė, galima abstrakčiai apskaičiuoti konsoliduojant tikslinės bendrovės ir įsigyjančios bendrovės sąskaitas. Tačiau pagal Ispanijos apskaitos sistemą sąskaitas konsoliduoti reikalaujama „kontrolės“ (64) atveju ir tai daroma ir nacionalinių, ir užsienio bendrovių susijungimo atveju, siekiant nustatyti, kad visuotinė bendrovių grupės padėtis būtų kontroliuojama kartu. Manoma, kad tokia padėtis yra (65), pvz., tada, kai kontroliuojančioji bendrovė turi daugumą kontroliuojamosios bendrovės balsavimo teisių. Nepaisant to, nagrinėjama priemone nereikalaujama jokios tokios kontrolės ir priemonė taikoma nuo 5 % turimų akcijų. Galiausiai, Komisija taip pat pažymi, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. (66) pagal apskaitos taisykles jokia bendrovė negali amortizuoti perviršinės vertės. Iš tikrųjų, turint tai omenyje, trisdešimt suinteresuotųjų šalių daro nuorodą į nuostatas (67), kurios nebegalioja dabartinėje Ispanijos apskaitos sistemoje. Dėl 2007 m. liepos 4 d. Įstatymo Nr. 16/2007 dėl bendrovių įstatymo reformavimo ir pritaikymo apskaitos srityje tarptautinės apskaitos suderinimo pagal ES teisės aktus tikslais, taip pat dėl 2007 m. lapkričio 16 d. Karališkojo dekreto Nr. 1514/2007 dėl bendrosios apskaitos plano, apskaitos požiūriu nebeleidžiama amortizuoti nei prestižo vertės, nei perviršinės vertės. Šie Ispanijos apskaitos teisės pakeitimai atitinka 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (68). Todėl, atsižvelgiant į šiuos svarstymus, nagrinėjama priemonė yra nukrypimas nuo Ispanijoje taikomų įprastų apskaitos sistemų.

(98)

Taigi, dėl to, kad yra fiskalinis nagrinėjamos priemonės pobūdis, išimties buvimas turi būti vertinamas lyginant su atskaitos mokesčių sistema, o ne vien su apskaitos pagrindu. Šiomis aplinkybėmis Komisija pažymi, kad Ispanijos mokesčių sistemoje niekada nebuvo leidžiama perviršinės vertės amortizacija, išskyrus TRLIS 12 straipsnio 5 dalį. Visų pirma tokia amortizacija neįmanoma nacionalinių sandorių atveju. Tai įrodo keli veiksniai:

(99)

Ispanijos mokesčių tikslais prestižo vertė atskirai gali būti įtraukiama į apskaitą tik po verslo sujungimo, kuris atsiranda turto (69), kuris yra nepriklausomas verslas, įsigijimo arba perleidimo atveju arba po teisėto verslo sujungimo. Tokiais atvejais prestižo vertė atsiranda kaip apskaitos skirtumas tarp sujungtos bendrovės įsigyto ar turimo verslo turto įsigijimo kainos ir rinkos kainos. Kai bendrovės verslas įsigyjamas įsigyjant akcijų, kaip nagrinėjamos priemonės atveju, prestižo vertė gali atsirasti, tik jei įsigyjanti bendrovė vėliau susijungia su įsigyta bendrove, kurią vėliau ji kontroliuoja.

(100)

Tačiau, taikant nagrinėjamą priemonę, nebūtina nei kontrolė, nei dviejų verslų jungimas. Pakanka vien to, kad įsigyjama bent 5 % užsienio bendrovės akcijų. Taigi tai, kad perviršinei vertei, kuri yra prestižo vertė, kuri būtų įtraukta į apskaitą, jei bendrovės būtų sujungtos, leidžiama atsirasti atskirai, net kai nėra verslo jungimo, yra nukrypimas nuo atskaitos sistemos. Reikia pabrėžti, kad nukrypimas atsiranda ne dėl laikotarpio, per kurį perviršinė vertė amortizuojama, trukmės, palyginti su laikotarpiu, taikomu tradicinei prestižo vertei (70), bet dėl skirtingos tvarkos, taikomos nacionaliniams ir tarpvalstybiniams sandoriams. Nagrinėjama priemonė negali būti teisėtai laikoma nauja bendros apskaitos taisykle, nes amortizuoti perviršinę vertę, atsirandančią įsigijus nacionalinės bendrovės akcijų, neleidžiama. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė nukrypsta nuo atskaitos sistemos. Kaip bus matyti iš 128–138 konstatuojamųjų dalių, Komisija mano, kad nei Ispanijos valdžios institucijos, nei trisdešimt suinteresuotųjų šalių nepateikė pakankamai įtikinamų argumentų, kad būtų galima keisti šią išvadą.

(101)

Pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį perviršinės vertės dalis, atsirandanti įsigijus užsienio bendrovių akcijų, gali būti išskaitoma iš mokesčių bazės nukrypstant nuo atskaitos sistemos. Todėl, sumažinant pagalbos gavėjo mokesčių naštą, TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi suteikiamas ekonominis pranašumas. Pranašumo forma – mokesčio, kurį susijusios bendrovės priešingu atveju turėtų mokėti, sumažinimas. Toks sumažinimas proporcingas skirtumui tarp mokamos įsigijimo kainos ir pagrindinio buhalterinio bendrovės, kurios akcijų įsigyjama, turto rinkos vertės.

(102)

Tiksli pranašumo vertė sumokėtos įsigijimo kainos atžvilgiu atitinka grynąją diskontuotą mokesčių naštos sumažinimo dėl amortizacijos vertę, kuri išskaitoma per visą amortizacijos laikotarpį po įsigijimo. Todėl tai priklauso nuo įmonių mokesčių normos atitinkamais metais ir taikomo diskonto palūkanų normos.

(103)

Jei įsigytos akcijos perparduodamos, dalis šio pranašumo būtų susigrąžinta per kapitalo prieaugio pajamų mokestį. Iš tikrųjų, kai leidžiama perviršinė vertės amortizacija, jei turimos užsienio bendrovės akcijos perparduodamos, pardavimo metu dėl išskaitytos sumos padidėja kapitalo prieaugis. Tačiau tuo atveju, kai yra tokios neaiškios aplinkybės, pranašumas nedingsta visiškai, nes apmokestinant vėlesniame etape neatsižvelgiama į likvidumo išlaidas. Kaip tiksliai nurodė dvi šalys, ekonominiu požiūriu pranašumo suma bent panaši į tą, kuri gaunama kaip beprocenčio kredito linija, kai leidžiama dvidešimt kartų per metus atsiimti dvidešimtąją perviršinės vertės dalį tol, kol akcijos būna įtrauktos į mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentus.

(104)

Galima imti hipotetinį pavyzdį, kurį Komisija jau minėjo sprendime pradėti tyrimą: 2002 m. įsigytos akcijos duotų pranašumą, atitinkantį 20,6 % perviršinės vertės sumos, tariant, kad diskonto palūkanų norma yra 5 % (71) ir manant, kad esama pelno mokesčio normos struktūra bus tokia iki 2022 m., kaip nustatyta Įstatyme Nr. 35/2006 (72). Trečiosios šalys šių skaičių neužginčijo. Jei įsigytos akcijos būtų perparduotos, pranašumas atitiktų palūkanas, kurios būtų nustatytos mokesčių mokėtojui už kredito liniją, kuriai būdingos savybės aprašytos ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje.

(105)

Galiausiai, Komisija negali sutikti su Ispanijos valdžios institucijų ir trisdešimties suinteresuotųjų šalių požiūriu, kad galutinis nagrinėjamos priemonės gavėjas būtų užsienio bendrovės akcijų pardavėjas, nes gautų didesnę kainą. Pirma, nėra mechanizmo, kuris užtikrintų, kad visas pranašumas perduodamas pardavėjui. Antra, įsigijimo kaina susidaro iš daugelio įvairių elementų, o ne tik iš vienos nagrinėjamos priemonės. Trečia, hipotetinėmis aplinkybėmis, kai ekonominis pranašumas perduodamas pardavėjui, dėl nagrinėjamos priemonės įsigyjanti bendrovė padidintų savo įsigijimo kainą ir tai yra svarbiausia konkurencinio įsigijimo sandorio atveju.

(106)

Todėl Komisija privalo konstatuoti, kad bet kokiu atveju nagrinėjama priemone užsienio bendrovės akcijų įsigijimo metu suteikiamas pranašumas.

(107)

Komisija mano, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką (73) priemonės, kuriomis diferencijuojamos bendrovės, nėra valstybės pagalba tais atvejais, kai ši diferenciacija atsiranda dėl bendros mokesčių sistemos, kuri taikoma bendrovėms, pobūdžio ar struktūros. Teikiant mokesčių sistemos pobūdžiu ar struktūra pagrįstą argumentą turi būti atsižvelgiama į konkrečios mokestinės priemonės derėjimą su bendra mokesčių sistemos vidaus logika.

(108)

Šiuo atžvilgiu Komisija mano, pirma, kad Ispanijos valdžios institucijos neįrodė, kad nagrinėjama priemone būtų siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo. Iš tikrųjų schema nenustatomos jokios sąlygos, kad būtų įrodyta, kad pardavėjo uždarbis, gautas perleidžiant turimas akcijas, buvo veiksmingai apmokestintas, nors tokia sąlyga nustatyta prestižo vertės, atsirandančios dėl verslo jungimo, amortizacijai (74). Reikėtų pabrėžti, kad nors Ispanijos valdžios institucijos teigia nesančios kompetentingos kontroliuoti operacijas užsienyje vykdantį užsienio pardavėją, Komisija pažymi, kad ši sąlyga reikalaujama taikant kitas Ispanijos mokesčių nuostatas, tačiau ji nereikalaujama nagrinėjamos priemonės atveju (75).

(109)

Antra, ginčijama priemonė nėra mechanizmas dvigubam būsimų dividendų, kurie būtų apmokestinami ateityje gavus pelną ir neturėtų būti apmokestinti du kartus, kai bus paskirstomi bendrovei, kuri turi didelę dalį akcijų, kurių įsigyjant sumokėta perviršinė vertė, apmokestinimui išvengti. Iš tikrųjų, ginčijama priemone nesukuriamas ryšys tarp gautų dividendų ir išskaitymo, kuris leidžiamas taikant nagrinėjamą priemonę. Priešingai, iš turimų didelės dalies akcijų gaunami dividendai jau atleidžiami nuo mokesčio, kaip nustatyta TRLIS 21 straipsnyje, ir jiems taikoma tiesioginio mokesčio neutralumo nuostata, kaip nustatyta TRLIS 32 straipsnyje, siekiant išvengti tarptautinio dvigubo apmokestinimo. Šiuo atžvilgiu perviršinės vertės amortizacijos rezultatas – papildomas pranašumas užsienio bendrovės didelės dalies akcijų įsigijimo atveju.

(110)

Trečia, Ispanijos valdžios institucijos neįrodė, kad nagrinėjama priemone būtų išplečiamos vertės sumažėjimo taisyklės, kuriose suponuojama, kad yra objektyvių nuostolio įrodymų, pagrįstų išsamiais ir objektyviais apskaičiavimais, kurių nagrinėjamos priemonės atveju nereikalaujama. Priešingai, TRLIS 12 straipsnio 3 dalyje leidžiami daliniai išskaitymai dėl turimų nacionalinių ir užsienio subjektų akcijų, kurios nekotiruojamos antrinėje rinkoje, nuvertėjimo, kai vertė sumažėja tarp mokestinių metų pradžios ir pabaigos. Nagrinėjama priemone, kuri gavėjams yra suderinama su TRLIS 12 straipsnio 3 dalimi (76), leidžiami tolesni išskaitymai, ne tik teorinės apskaitinės vertės sumažėjimas, susijęs su vertės sumažėjimu.

(111)

Ketvirta, Komisija pažymi, kad perviršinė vertė, atsirandanti įsigyjant Ispanijos bendrovių akcijų, negali būti amortizuojama tam tikromis sąlygomis. Skirtinga nacionalinių ir tarptautinių bendrovių perviršinės vertės apmokestinimo tvarka yra diferenciacija, kuri atsiranda taikant nagrinėjamą priemonę, o tai nei būtina, nei proporcinga mokesčių sistemos logikos požiūriu. Iš tikrųjų, Komisija mano, kad nagrinėjama schema nustatytas iš esmės skirtingas nominalusis ir veiksmingasis panašioje padėtyje esančių bendrovių apmokestinimas vien dėl to, kad kai kurios tos bendrovės investuoja užsienyje, yra neproporcingas.

(112)

Galiausiai, Ispanijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad nagrinėjama priemonė pateisinama neutralumo principu, kuris turi būti taikomas nustatant pelno mokestį (77). Iš tikrųjų, Pelno mokesčio įstatymo (78), kuris galiojo tuo metu, kai patvirtinta nagrinėjama priemonė, aiškinamajame memorandume daroma aiški nuoroda į šį principą. Turėdama tai omenyje Komisija pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijų, kurios aiškiai kalba apie „padidėjusį eksportą“, pasitelkiamas „konkurencingumo principas“ (79) taip pat skatina šią reformą. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti, kad vadovaujantis ankstesniais Komisijos sprendimais (80), neproporcinga panašioje padėtyje esančioms bendrovėms skirtingą veiksmingąjį apmokestinimą taikyti vien dėl to, kad jos verčiasi su eksportu susijusia veikla ar siekia investuoti užsienyje. Be to, Komisija primena, kad Teismas konstatavo (81), kad „nors lygybės mokesčių srityje ir vienodos mokesčių naštos principai tikrai yra Ispanijos mokesčių sistemos pagrindas, jie nereikalauja, kad mokesčių mokėtojai, esantys skirtingose situacijose būtų traktuojami vienodai“.

(113)

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, Komisija mano, kad neutralumo principas negali pateisinti nagrinėjamos priemonės. Iš tikrųjų, kaip jau pabrėžė dvi šalys, tai, kad nagrinėjama priemonė taikoma įsigijus 5 % mažumos akcijų, rodo, kad priemonė apima tam tikras aplinkybes, kurios neturi jokio tikro panašumo. Taigi galima būtų teigti, kad atskaitos sistemoje aplinkybės, kurios ir faktiniu, ir teisiniu požiūriu yra skirtingos, traktuojamos visiškai vienodai. Todėl Komisija mano, kad nagrinėjamai priemonei pateisinti negalima remtis neutralumo principu.

(114)

Atsižvelgdama į 107–113 konstatuojamąsias dalis Komisija konstatuoja, kad mokesčių sistemos pobūdis nepateisina nagrinėjamos mokestinės schemos atrankiojo pranašumo savybės. Todėl turi būti manoma, kad ginčijamoje priemonėje yra diskriminacinis elementas, kurio forma – apribojimas, taikomas atsižvelgiant į šalį, kurioje vykdomas sandoris, kuriam suteikiama mokesčio lengvata (82), ir ši diskriminacija negali būti pateisinta Ispanijos mokesčių sistemos logika.

(115)

Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad nagrinėjamos priemonės tikslas – išvengti skirtingos apmokestinimo tvarkos, taikomos, viena vertus, tuo atveju, kai iškart po įsigijimo eina verslo jungimas ir, kita vertus, kai akcijos įsigyjamos be verslo jungimo. Tuo remiantis, ginčijama schema būtų taikoma tik tuo atveju, kai įsigyjama bendrovės, kuri nereziduoja Ispanijoje, didelė dalis akcijų, nes dėl tam tikrų kliūčių tarpvalstybinio verslo jungimą atlikti būtų sunkiau, palyginti su nacionaliniu verslu (83). Dėl šių kliūčių užsienyje investuojantys Ispanijos mokesčių mokėtojai teisiniu ir faktiniu požiūriu patektų į kitokią padėtį, palyginti su investuojančiais Ispanijoje. Iš tikrųjų, Ispanijos valdžios institucijos teigia (84), kad: „trumpai tariant, visiškai diferencinis tam tikrų mokesčių priemonių pobūdis nebūtinai reiškia, kad jos yra valstybės pagalba, nes tokios priemonės taip pat turi būti nagrinėjamos, siekiant nustatyti, ar jos yra būtinos arba naudingos mokesčių sistemos veiksmingumo požiūriu, kaip teigiama Komisijos pranešime. Taigi, Ispanijos mokesčių sistemoje numatytos skirtingos mokesčių schemos, taikomos objektyviai skirtingomis aplinkybėmis, kaip yra užsienio bendrovių akcijų įsigijimo atveju, palyginti su Ispanijos bendrovių akcijų įsigijimu (neįmanoma atlikti susijungimo operacijų, valdyti riziką ir kt.), siekiant mokesčių neutralumo, kurio reikalaujama Ispanijos nacionalinės teisės aktuose ir pačios Bendrijos teisėje, ir siekiant užtikrinti, kad Ispanijos mokesčių sistemos logika būtų nuosekli ir veiksminga“.

(116)

Ispanijos valdžios institucijų teigimu, taikyti specialią fiskalinę tvarką tarpvalstybinio akcijų įsigijimo atveju būtų būtina siekiant užtikrinti Ispanijos mokesčių sistemos neutralumą ir išvengti palankesnių sąlygų tais atvejais, kai įsigyjama Ispanijos bendrovių akcijų. Todėl Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių mano, kad vertinant nagrinėjamą priemonę prestižo vertės, atsirandančios įsigyjant užsienio bendrovių akcijų, apmokestinimo tvarka būtų tinkama atskaitos sistema.

(117)

Nors Komisija mano, kad vykdant dabartinę procedūrą Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių pateikė nepakankamų įrodymų skirtingai apmokestinimo tvarkai, taikomai akcijų įsigijimo sandoriams tarp Ispanijos bendrovių ir sandoriams tarp Bendrijoje įsisteigusių bendrovių, pateisinti (kaip nurodyta 92–96 konstatuojamosiose dalyse), Komisija negali a priori visiškai paneigti šios diferenciacijos su trečiosiomis šalimis susijusių sandorių atveju. Iš tikrųjų, ne Bendrijoje gali būti teisinių kliūčių tarpvalstybinio verslo jungimui, ir dėl tokių kliūčių tarpvalstybiniai sandoriai patenka į kitokią teisinę ir faktinę padėtį, palyginti su sandoriais Bendrijoje. Taigi, įsigijimams ne Bendrijoje, dėl kurių gali būti mažinamas prestižo vertės mokestis (taip yra tuo atveju, kai turimos daugumos akcijos), ši mokesčio lengvata gali būti netaikoma, nes neįmanoma atlikti verslo jungimą. Perviršinės vertės amortizacija šių sandorių, kurie nepatenka į Bendrijos faktinę ir teisinę sistemą, atveju gali būti būtina siekiant užtikrinti mokesčių neutralumą.

(118)

Tokia nagrinėjama priemonė, kokia ji yra dabar, leidžia atskirai mažinti perviršinės vertės mokestį, įskaitant ir tuos atvejus, kai gavėjas įsigyja 5 % akcijų, todėl nagrinėjama priemonė gali būti nukrypimas nuo atskaitos sistemos, net jei tai apibrėžiama taip, kaip 117 konstatuojamojoje dalyje.

(119)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija toliau vykdo 2007 m. spalio 10 d. sprendimu pradėti procedūrą pradėtą procedūrą dėl įsigijimų ne Bendrijoje, atsižvelgdama į naujus su kliūtimis tarpvalstybiniams susijungimams ne Bendrijoje susijusius elementus, kuriuos Ispanijos valdžios institucijos įsipareigojo pateikti. Todėl įsigijimų ne Bendrijoje atžvilgiu toliau vykdoma procedūra, pradėta 2007 m. spalio 10 d.

(120)

Priemonė yra susijusi su valstybės išteklių naudojimu, nes leidžiama manyti, kad atsisakoma mokestinių pajamų nuo sumos, kuri atitinka Ispanijoje apmokestinamoms bendrovėms, kurios įsigyja didelę užsienio bendrovių dalį, sumažintą mokestinį įsipareigojimą bent dvidešimtiems metų laikotarpį po įsigijimo.

(121)

Dėl mokestinių pajamų atsisakymo sumažėja mokesčiai, kurie paprastai įtraukiami į bendrovės biudžetą ir kurie, nebūdami tikrosios subsidijos, yra panašaus pobūdžio ir turi tokio pat poveikio. Panašiai, priemonė, leidžianti tam tikroms bendrovėms pasinaudoti mokesčio sumažinimu ar atidėtu mokesčiu, kuris turi būti mokamas, mokėjimu, yra valstybės pagalba. Biudžeto požiūriu ir vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika (85) ir Komisijos pranešimu (86), dėl nagrinėjamos priemonės valstybė netenka mokestinių pajamų, nes mažinama mokestinė bazė, o tai prilygsta valstybės išteklių naudojimui.

(122)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad nagrinėjamai priemonei naudojami valstybės ištekliai.

(123)

Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika (87), „vertinant, ar nacionalinę priemonę galima laikyti draudžiama valstybės pagalba, neprivaloma konstatuoti, kad ši pagalba turėjo realios įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ar kad ji realiai iškraipė konkurenciją, o reikia tik išsiaiškinti, ar tokia pagalba gali daryti poveikį šiai prekybai ir iškraipyti konkurenciją. Ypač kai valstybės suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, reikia manyti, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai. Be to, nebūtina, kad įmonė pagalbos gavėja pati dalyvautų Bendrijos vidaus prekyboje. Iš tikrųjų, kai valstybė narė įmonei suteikia pagalbą, šios įmonės veiklos mastai valstybės viduje gali būti išlaikyti arba išaugti, ir dėl to kitose valstybėse narėse įsikūrusių įmonių galimybės įeiti į šios valstybės narės rinką gali sumažėti.“ Be to, pagal nusistovėjusią Teismo praktiką (88) konkurenciją iškraipančia priemonė laikoma tada, kai pagalbos gavėjas konkuruoja su kitomis įmonėmis konkurencingose rinkose. Komisija mano, kad Teismo praktikoje nustatytos sąlygos įvykdytos dėl šių priežasčių:

(124)

Pirma, nagrinėjama priemone suteikiamas pranašumas finansavimo požiūriu ir todėl ja stiprinama ekonominio subjekto, kurį gali suformuoti gavėjas ir tikslinė bendrovė, padėtis. Šiuo atžvilgiu ir laikantis Teisingumo Teismo praktikos (89), vien tai, kad turimas tikslinės bendrovės kontrolinis akcijų paketas ir tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujama jos valdyme bendrovę veiksmingai kontroliuojant, turi būti laikoma dalyvavimu ekonominėje veikloje, kuria verčiasi kontroliuojamoji bendrovė.

(125)

Antra, nagrinėjama priemonė yra linkusi iškraipyti konkurenciją, neabejotinai tarp Europos konkurentų, nes Ispanijos bendrovėms, kurios įsigyja didelę dalį tikslinių bendrovių akcijų, suteikiama mokesčio nuolaida. Šią analizę patvirtina tai, kad kelios bendrovės pasiskundė arba įstojo po to, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, ir teigė, kad nagrinėjama priemone suteiktas didelis pranašumas, paskatinęs Ispanijos bendroves jungtis, visų pirma tai susiję su aukcionais. Šie įstojimai patvirtina bent jau tai, kad nemažai ne Ispanijoje įsisteigusių bendrovių mano, kad dėl nagrinėjamos priemonės jų padėtis rinkoje neigiamai paveikta, neatsižvelgiant į jų pateiktų išsamių duomenų, susijusių su pagalbos buvimu, tikslumą.

(126)

Todėl Komisija konstatuoja, kad nagrinėjama priemonė gali turėti neigiamo poveikio valstybių narių prekybai ir iškraipyti konkurenciją, visų pirma vidaus rinkoje, nes potencialiai pagerinamos gavėjų, kurie tiesiogiai verčiasi Ispanijoje apmokestinama ekonomine veikla, veiklos sąlygos.

(127)

Prieš darydama išvadą dėl priemonės klasifikavimo Komisija mano esant tinkama išsamiau išanalizuoti kai kuriuos Ispanijos valdžios institucijų ir trisdešimties šalių argumentus, kurie dar nebuvo aiškiai ar numanomai nagrinėjami su schemos vertinimu susijusiuose skirsniuose (83 konstatuojamoji dalis ir tolesnės konstatuojamosios dalys).

(128)

Kalbant apie Ispanijos valdžios institucijų iš 2006 m. mokesčių ataskaitų paimtus duomenis, siekiant įrodyti, kad nagrinėjama priemonė nėra atrankioji (90), Komisija pabrėžia, kad pateikta informacija apskritai yra nepakankamai tiksli. Pirma, pateikiant duomenis gavėjai suskirstyti pagal kategorijas (veikla, apyvarta), bet nenurodyta, ar atitinkami gavėjai sudaro mažą ar didelę kiekvienos nurodytos kategorijos dalį. Antra, nors gavėjų apyvartos dydžiu pagrįsti statistiniai duomenys galėtų būti įdomus rodiklis siekiant įrodyti, kad nagrinėjama priemonė Ispanijoje taikoma visoms bendrovėms, reikia pabrėžti, kad nagrinėjama priemonė yra susijusi su akcijų įsigijimu. Darant tokios rūšies investicijas nebūtinai būna didelė apyvarta, o tai reiškia, pvz., kad kontroliuojančiosios bendrovės į pateiktus duomenis gali būti įtrauktos kaip MVĮ. Todėl, kad duomenys būtų laikomi aktualūs, reikėtų atsižvelgti į papildomus rodiklius, kaip antai bendro balanso skaičiai, taip pat į tai, ar gavėjai gali konsoliduoti savo mokesčių bazę su kitais Ispanijos mokesčių mokėtojais. Trečia, duomenys taip pat yra nereprezentatyvūs, nes juose nenurodytas gavėjų įsigytų akcijų lygis (daugumos ar tik mažumos akcijų dalis). Galiausiai, gautuose duomenyse nėra informacijos, kuri leistų nustatyti, ar įvykdytos 2003 m. Komisijos rekomendacijoje dėl MVĮ nustatytos sąlygos (91). Todėl Komisija mano, kad Ispanijos valdžios institucijos, prieštaraudamos jos išvadai, kad ginčijama pagalbos priemonė yra atrankioji būtent dėl nagrinėjamo teisės akto savybių, pateikia dalinius ir nereprezentatyvius duomenis.

(129)

Nepaisant to, net jei Ispanijos valdžios institucijų pateikti duomenys būtų papildyti papildomais įrodymais, tai nepanaikintų nagrinėjamos priemonės atrankinio pobūdžio, nes priemone pasinaudoti gali tik tam tikros įmonės, taip pat ir pagal Teisingumo Teismo sprendimą Ispanija prieš Komisiją byloje C-501/00 (92). Iš tikrųjų, kalbant apie tai, kad Ispanijos valdžios institucijos priemonę klasifikuoja kaip bendrą priemonę (93) vien dėl to, kad ja naudotis gali bet kuri Ispanijoje reziduojanti bendrovė, vertėtų prisiminti Teismo sprendimą. Ta byla taip pat buvo susijusi su Ispanijos pelno mokesčio išimtimi, konkrečiau – su priemone „atskaitymas už eksporto veiklą“. Ispanijos valdžios institucijos Teismui tvirtino, kad schema gali naudotis bet kuri bendrovė, kurios buveinės vieta mokesčių mokėjimo tikslais yra Ispanijoje. Tačiau Teismas konstatavo, kad atskaitymu nuo mokesčių gali „pasinaudoti tik vienos kategorijos įmonės, t. y. tos, kurios užsiima eksportu ir vykdo tam tikras ginčijamose priemonėse nurodytas investicijas“ (94). Komisija mano, kad ir šiuo atveju ginčijama priemone siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kapitalo eksportui iš Ispanijos, siekiant sustiprinti Ispanijos bendrovių padėtį užsienyje ir taip padidinti schemos gavėjų konkurencingumą.

(130)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, Teisingumo Teismo teigimu, „siekiant pateisinti ginčijamas priemones mokesčių sistemos, į kurią jie patenka, prigimtimi ir bendra struktūra, nepakanka teigti, kad jomis siekiama skatinti tarptautinę prekybą. Akivaizdu, kad šis tikslas yra ekonominio pobūdžio, bet nebuvo įrodyta, kad jis atitinka Ispanijoje galiojančios mokesčių sistemos, taikomos visoms įmonėms, bendrą logiką. Aplinkybės, kad ginčijamomis priemonėmis siekiama įgyvendinti prekybos ar pramonės politikos tikslą, pavyzdžiui, skatinti tarptautinę prekybą suteikiant pagalbą investicijoms užsienyje, nepakanka, kad ji nebūtų priskiriama „pagalbai“ AP 4 straipsnio c punkto prasme“ (95). Šiuo atveju Ispanijos valdžios institucijos paprasčiausiai pareiškė, kad nagrinėjama priemone siekiama skatinti tarptautinę prekybą ir konsoliduoti bendroves, ir neįrodė, kad tokia priemonė pagrįsta vadovaujantis sistemos logika. Atsižvelgdama į tai, Komisija patvirtina savo analizę, kad nagrinėjama priemonė yra atrankioji.

(131)

Kalbant apie nuorodą į tariamai naują atrankumo sąvokos aiškinimą šiuo atveju, pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad šis būdas visiškai atitinka Komisijos sprendimų priėmimo praktiką ir Teisingumo Teismo praktiką, kaip aprašyta 92 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atveju nenukrypstama ir nuo Komisijos sprendimo N 480/2007 (96), kurį mini Ispanijos valdžios institucijos. Iš tikrųjų, šiame sprendime atsižvelgiama į specifinį tikslo, kurio siekiama, pobūdį ir remiamasi (97) Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl veiksmingesnio MTTP mokesčių paskatų naudojimo (98). Šiuo atveju ginčijama priemone panašaus tikslo nesiekiama. Be to, skirtingai negu šiuo atveju, šiame ankstesniame sprendime nagrinėjama Ispanijos priemone nebuvo daromas skirtumas tarp nacionalinių ir tarptautinių sandorių.

(132)

Galiausiai, kalbant apie nukrypimą nuo pelno mokesčio sistemos dėl tokių direktyvų (99) kaip Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyva arba Tarpvalstybinio palūkanų ir autorinio atlyginimo mokėjimo direktyva įgyvendinimo, Komisija mano, kad padėtis, susiklosčiusi dėl šių direktyvų įgyvendinimo visiškai atitinka šiame sprendime rutuliojamą argumentavimą. Po suderinimo Bendrijoje turėtų būti manoma, kad tarpvalstybinių operacijų Bendrijoje ir kiekvienoje valstybėje narėje teisinės ir faktinės aplinkybės yra panašios. Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (100): „šiuo metu galiojančioje Bendrijos teisėje tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, net jeigu iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad jos turi ją įgyvendinti nepažeisdamos šios teisės (konkrečiai žr. 1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Gschwind, C-391/97, Rink. p. I-5451, 20 punktą) ir todėl šiomis aplinkybėmis nepriimti bet kokių priemonių, kurios gali būti su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba“.

(133)

Pirma, kaip minėta, reikia turėti omenyje, kad nors tiesioginis apmokestinimas patenka į valstybių narių kompetencijos sritį, jos vis tiek tą kompetenciją turi įgyvendinti laikydamosi Bendrijos teisės (101), įskaitant Sutarties nuostatas dėl valstybės pagalbos. Kitaip tariant, Sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad tai derėtų su Sutarties taisyklėmis dėl valstybės pagalbos, įskaitant tas, kuriomis Komisijai šioje srityje suteikiama kontrolės kompetencija.

(134)

Be to, Sutarties 58 straipsnis, kurį pasitelkia Ispanijos valdžios institucijos, turi būti skaitomas kartu su EB sutarties 56 straipsniu, kuriame draudžiama riboti laisvą kapitalo judėjimą tarp valstybių narių. Iš tikrųjų, Sutarties 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „56 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės: a) taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu.“

(135)

Teismas jau patvirtino Sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punkte valstybėms narėms suteiktą galimybę taikyti atitinkamas jų mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos ar kapitalo investavimo vietos atžvilgiu. Vadovaujantis Teismo praktika iki Sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punkto įsigaliojimo, nacionalinės mokesčių nuostatos, kuriomis nustatomi tam tikri skirtumai konkrečiai pagal mokesčių mokėtojų gyvenamąją vietą, galėtų derėti su Bendrijos teise, jeigu jie būtų taikomi objektyviai skirtingiems atvejams (102) arba juos galima pateisinti viešuoju interesu, konkrečiai mokesčių sistemos vientisumu (103). Bet kuriuo atveju, vien tik ekonominio pobūdžio tikslai negali būti svarbi viešojo intereso priežastis, pateisinanti pagrindinės laisvės, suteiktos Sutartimi, ribojimą (104).

(136)

Taip pat, kalbant apie laikotarpį po Sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punkto įsigaliojimo, Teismas nagrinėjo galimą objektyviai panašių aplinkybių, kuriomis būtų galima pateisinti teisės aktą, ribojantį laisvą kapitalo judėjimą, buvimą. Kalbant apie tam tikrus mokesčių įstatymus, dėl kurių poveikio valstybėje narėje gyvenantys investuotojai negalėjo investuoti savo kapitalo į kitoje valstybėje narėje įsisteigusias bendroves, ir kurie taip pat turėjo ribojančio poveikio kitose valstybėse narėse įsisteigusioms bendrovėms tuo, kad buvo kliūtis joms gauti kapitalo susijusioje valstybėje narėje, Teismas sistemingai nustatydavo, kad tokie įstatymai negali būti pateisinami objektyviai skirtinga padėtimi, kuri pagal Sutarties 58 straipsnio 1 dalies a punktą pagrindžia skirtingą mokestinį traktavimą (105).

(137)

Bet kuriuo atveju reikia turėti omenyje, kad Sutarties 58 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad 58 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos nacionalinės priemonės negali būti naudojamos savavališkam diskriminavimui ar paslėptam laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų apribojimui (106).

(138)

Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, Komisija mano, kad šiuo atveju nacionalinių bendrovių akcijų įsigijimas ir kitoje valstybėje narėje įsisteigusių bendrovių akcijų įsigijimas dėl pirmiau nurodytų priežasčių yra objektyviai panašioje padėtyje ir nėra jokių svarbių bendro intereso priežasčių, kurios galėtų pateisinti skirtingą mokesčių mokėtojų traktavimą pagal vietą, kurioje investuotas jų kapitalas.

(139)

Atsižvelgdama į pateiktus svarstymus Komisija mano, kad nagrinėjama priemonė, tiek, kiek ji taikoma įsigijimams Bendrijoje, atitinka visas Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, todėl turėtų būti laikoma valstybės pagalba.

(140)

Kaip teigiama sprendime pradėti procedūrą, Komisija mano, kad nagrinėjama pagalbos schema neatitinka reikalavimų, kad būtų galima taikyti Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

(141)

Vykdant procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių pateikė savo argumentus, siekdamos įrodyti, kad Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytos išimtys taikytinos nagrinėjamu atveju (107). Dvi šalys manė, kad nagrinėjamu atveju netaikytina nė viena Sutarties 87 straipsnio 2 arba 3 dalies nuostata.

(142)

Išimtys pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalį, susijusios su socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti ir pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų ūkiui, šiuo atveju netaikomos.

(143)

Netaikoma ir 87 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta išimtis, kuria leidžiama pagalba, kuria būtų skatinama tam tikrų regionų, kuriuose gyvenimo lygis yra neįprastai žemas ar kuriuose labai didelis nedarbas, plėtra, nes priemonės taikymas nepriklauso nuo bet kokios rūšies veiklos vykdymo konkrečiuose regionuose (108).

(144)

Taip pat 2001 m. patvirtinta ginčijama priemonė negali būti laikoma skatinanti vykdyti bendriems Bendrijos interesams svarbius projektus ar skirta Ispanijos ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, kaip nustatyta 87 straipsnio 3 dalies b punkte. Ja taip pat nesiekiama skatinti kultūrą ir išsaugoti paveldą, kaip nustatyta 87 straipsnio 3 dalies d punkte.

(145)

Galiausiai, nagrinėjama priemonė turi būti išnagrinėta atsižvelgiant į 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame leidžiama pagalba, skirta tam tikrų rūšių ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad nagrinėjama priemonė nepatenka į jokią sistemą ar gaires, kuriose apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tam tikros rūšies pagalba dera su bendrąja rinka.

(146)

Kalbant apie Ispanijos valdžios institucijų ir trisdešimties suinteresuotųjų šalių pateiktus argumentus, pagrįstus 2005 m. valstybės pagalbos veiksmų planu (109), kuriame jos konstatuoja, kad tam tikros priemonės gali derėti, jei jomis iš esmės reaguojama į rinkos sutrikimą, Komisija pabrėžia, kad tariami bendrieji sunkumai, su kuriais susiduriama vykdant tarpvalstybinius susijungimus, negali būti laikomi rinkos sutrikimu.

(147)

Tai, kad konkreti bendrovė gali negalėti imtis tam tikro projekto ar sandorio be pagalbos, nebūtinai reiškia, kad yra rinkos sutrikimas. Tik kai pačiomis rinkos jėgomis nebūtų galima pasiekti veiksmingo rezultato, t. y. kai gaunama ne visa potenciali sandorio nauda, galėtų būti laikoma, kad yra rinkos sutrikimas.

(148)

Komisija nesiginčija, kad išlaidos, patiriamos vykdant kai kuriuos sandorius, gali būti gerokai didesnės negu kitų sandorių išlaidos. Tačiau, kadangi tos išlaidos yra tikroviškos išlaidos, tiksliai atspindinčios svarstomų projektų pobūdį, t. y. išlaidos, susijusios su skirtinga projektų geografine vieta ar skirtinga teisine aplinka, bendrovės gali į šias išlaidas veiksmingai atsižvelgti priimdamos sprendimus. Priešingai, neveiksmingi padariniai būtų tada, kai tų tikroviškų išlaidų būtų nepaisoma arba, iš tikrųjų, jos būtų kompensuojamos valstybės pagalba. Tokios pat rūšies tikroviškų išlaidų skirtumas taip pat atsiranda lyginant skirtingus sandorius toje pačioje šalyje, taip pat lyginant tarpvalstybinius sandorius, o tai, kad tokių skirtumų yra nereiškia, kad bus neveiksmingos rinkos padarinių.

(149)

Ispanijos valdžios institucijų pateikti tariamai padidėjusių tarptautinių sandorių, palyginti su nacionaliniais sandoriais, išlaidų pavyzdžiai visi susiję su tikroviškomis sandorių vykdymo išlaidomis, į kurias visas turi atsižvelgti rinkos dalyviai, siekdami veiksmingų rezultatų.

(150)

Kad būtų rinkos sutrikimas, iš esmės turi būti išorės veiksnių (teigiamas šalutinis poveikis), atsirandančių dėl sandorių, arba neišsami ar asimetrinė svarbi informacija, dėl kurios kitais atvejais sandoriai būtų veiksmingi. Nors tie veiksniai teoriškai gali būti tam tikrų sandorių (ir tarptautinių, ir nacionalinių) atveju, (pvz., bendrų tyrimų ir plėtros programų kontekste), negali būti manoma, kad jie natūraliai būna visuose tarptautiniuose sandoriuose, ypač turint omeny nagrinėjamos rūšies sandorius. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad teiginys, susijęs su rinkos sutrikimu, negali būti priimtinas.

(151)

Be to, reikėtų prisiminti, kad vertindama, ar pagalba gali būti laikoma derančia su bendrąja rinka, Komisija pasveria teigiamą priemonės poveikį siekiant bendro intereso tikslo ir jos potencialiai neigiamą šalutinį poveikį, kaip antai rinkos ir konkurencijos iškraipymas. Valstybės pagalbos veiksmų plane, remiantis esama praktika, nustatytas trijų etapų „pusiausvyros testas“. Pirmuose dviejuose etapuose nagrinėjamas teigiamas valstybės pagalbos poveikis, o trečiame – neigiamas poveikis ir vėlesnė teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyra. Pusiausvyros testo struktūra tokia:

(152)

Pirmiausia būtina įvertinti, ar tikslas, kurio siekiama pagalba, gali iš tikrųjų būti laikomas bendru interesu. Nepaisant tariamo tikslo skatinti bendrosios rinkos integraciją, šiuo atveju tikslas, kurio siekiama pagalba, aiškiai neapibrėžtas, nes apima daugiau negu rinkos integracija ir skatinama Ispanijos bendrovių plėtra visų pirma į Europos rinkas.

(153)

Antrajame etape reikalaujama vertinti, ar pagalba yra tinkama priemonė siekiant konkretaus bendro intereso tikslo. Dar tiksliau, valstybės pagalba turi būti keičiamas pagalbą gaunančios bendrovės elgesys taip, kad ji pradėtų verstis veikla, kuria prisidedama siekiant bendro intereso tikslo, kuria ji nesiverstų be pagalbos arba verstųsi labai ribotai arba kitaip. Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie įrodytų galimybę, kad toks skatinamasis poveikis būtų daromas.

(154)

Trečiasis klausimas susijęs su neigiamu valstybės pagalbos poveikiu. NET jei pagalba yra tinkama priemonė siekiant bendro intereso tikslo, konkrečiai įmonei ar ekonomikos sektoriui suteikta pagalba gali būti labai iškraipyta konkurencija ir prekyba tarp valstybių narių. Šiuo atžvilgiu trisdešimt suinteresuotųjų šalių mano, kad pagalbos schema neturi poveikio konkurencinei bendrovių, Ispanijoje turinčių mokėti pelno mokestį, padėčiai, nes finansinis 12 straipsnio 5 dalies poveikis būtų nereikšmingas. Tačiau, kaip minėta 101 konstatuojamojoje dalyje ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, yra rimtų požymių, kad 12 straipsnio 5 dalies poveikio anaiptol negalima laikyti nereikšmingu. Be to, kadangi valstybės pagalba taikoma tik užsienio sandoriams, akivaizdu, kad ji turi konkurencijos iškraipymo užsienio rinkose poveikio.

(155)

Paskutinis derėjimo analizės etapas – įvertinti, kiek teigiamas pagalbos poveikis, jei toks bus, bus didesnis už jos neigiamą poveikį. Kaip minėta, šiuo atveju Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių neįrodė, kad yra konkretus tikslas, kuriuo siekiama aiškaus teigiamo poveikio. Jos mano, kad bendruoju požiūriu TRLIS 12 straipsnio 5 dalis atitinka Bendrijos tikslą skatinti tarpvalstybinius sandorius nesiimant vertinti galimo ir faktinio neigiamo nagrinėjamos priemonės poveikio. Bet kuriuo atveju, net tariant, kad teigiamas priemonės poveikis yra skatinti tarpvalstybinius sandorius ir šalinti kliūtis tokiems sandoriams, Komisija mano, kad teigiamas priemonės poveikis nėra didesnis už jos neigiamą poveikį, visų pirma dėl to, kad priemonės taikymo sritis netiksli ir neaiški.

(156)

Apibendrindama Komisija mano, kad, visų pirma kalbant apie analizę pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą, mokesčio pranašumas, suteikiamas taikant nagrinėjamą priemonę, nėra susijęs su investavimu, darbo vietų kūrimu ar specialiais projektais. Pranašumas yra tik toks, kad sumažėja atitinkamos bendrovės mokesčiai, kuriuos paprastai bendrovės turi mokėti, todėl priemonė turi būti laikoma valstybės pagalba. Paprastai veiklos pagalbai netaikoma EB 87 straipsnio 3 dalis, nes ši pagalba sektoriuose, kuriuose ji teikiama, iškraipo konkurencijos sąlygas, tačiau dėl savo pobūdžio negali pasiekti minėtose leidžiančiose nukrypti nuostatose nustatytų tikslų (110). Vadovaujantis standartine Komisijos praktika, tokia pagalba negali būti laikoma derančia su bendrąja rinka, nes neskatina tam tikrų rūšių ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonomikos sektorių plėtros ir nėra ribotos trukmės, laipsniškai mažinama ar proporcinga priemonėms, būtinoms konkrečioms ekonominėms problemoms spręsti. „Pusiausvyros testo“ rezultatas patvirtina šią analizę.

(157)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos pagalbos schema, tiek, kiek ji taikoma įsigijimams Bendrijoje, nedera su bendrąja rinka.

(158)

Nagrinėjama priemonė įgyvendinta Komisijai iš anksto apie ją nepranešus pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Todėl priemonė, tiek, kiek ji taikoma įsigijimams Bendrijoje, yra neteisėta pagalba.

(159)

Jei nustatoma, kad neteisėtai suteikta valstybės pagalba nedera su bendrąja rinka, tokio nustatymo pasekmės būna tokios, kad pagalba turi būti išieškoma iš gavėjų pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnį (111). Išieškojus pagalbą, kiek tai įmanoma, atkuriama prieš pagalbos suteikimą buvusi konkurencinė padėtis. Jokie Ispanijos valdžios institucijų ar trisdešimties suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai nepateisino bendrojo nukrypimo nuo šio pagrindinio principo.

(160)

Nepaisant to, Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „jeigu valstybė narė nevykdo įsakymo pateikti informaciją, minėtasis sprendimas priimamas remiantis turima informacija“. Teisingumo Teismo praktikoje ir Komisijos praktikoje nustatyta, kad įpareigojimas išieškoti pagalbą pažeidžia bendrąjį Bendrijos teisės principą tada, kai dėl Komisijos veiksmų priemonės gavėjas turi teisėtų lūkesčių, kad pagalba suteikta pagal Bendrijos teisę (112).

(161)

Sprendime Forum 187  (113) Teismas konstatavo, kad „teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog Bendrijos institucija sukėlė jam pagristų vilčių. Tačiau niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei administracija nesuteikė tikslių garantijų. Jei atidus ir pakankamai informuotas ūkio subjektas galėjo numatyti, jog Bendrijos priemonės priėmimas gali paveikti jo interesus, jis negali remtis šiuo principu priėmus tą priemonę.“

(162)

Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių iš esmės teigė, kad esama teisinių lūkesčių, pagrįstų, pirma, tam tikrais Komisijos atsakymais į raštiškus Parlamento narių klausimus ir, antra, tariamu pagalbos schemos panašumu į ankstesnes priemones, kurias Komisija paskelbė esant derančias. Trečia, Ispanijos valdžios institucijos ir trisdešimt suinteresuotųjų šalių mano, kad teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad Komisija negali reikalauti išieškoti nei jau padarytus išskaitymus, nei visus dar neatliktus išskaitymus, kurie bus atliekami per 20 metų laikotarpį, nustatytą TRLIS.

(163)

Kalbant apie tariamą pagalbos schemos panašumą į kitas priemones, kurios laikomos nesančiomis valstybės pagalba, Komisija mano, kad pagalbos schema iš esmės skiriasi nuo priemonių, kurias Komisija vertino 1984 m. sprendime dėl Belgijos koordinavimo centrų (114). Nagrinėjamos priemonės taikymo sritis visai kitokia, nes ji nesusijusi su tarpgrupine veikla, kaip Belgijos koordinavimo centrų atveju. Be to, nagrinėjamos priemonės struktūra kitokia, dėl jos ji tampa atrankiąja, labiausiai dėl to, kad ji taikoma su užsienio šalimis susijusiems sandoriams.

(164)

Kalbant apie Komisijos pareiškimų dėl gavėjų teisėtų lūkesčių poveikį, Komisija mano, kad reikia skirti du laikotarpius: a) laikotarpį nuo priemonės įsigaliojimo 2002 m. sausio 1 d. iki skelbimo pradėti procedūrą paskelbimo 2007 m. gruodžio 21 d.; ir b) laikotarpį po sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

(165)

Kalbant apie pirmąjį laikotarpį, Komisija pripažįsta savo atsakymus į Parlamento klausimus, kuriuos pateikė Erikas Meijeris ir Sharon Bowles dėl nagrinėjamos priemonės galimo buvimo valstybės pagalba. Tiksliau, atsakydama į Europos Parlamento nario Eriko Meijerio pateiktus parlamentinius klausimus, 2006 m. sausio 19 d. Komisijos narė Komisijos vardu atsakė taip: „Komisija negali patvirtinti, kad Ispanijos bendrovės didelę kainą siūlo dėl Ispanijos mokesčių įstatymų, leidžiančių bendrovėms nurašyti prestižo vertę greičiau negu tokioms pat bendrovėms leidžiama Prancūzijoje ar Italijoje. Tačiau Komisija gali patvirtinti, kad tokie nacionaliniai įstatymai nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį, nes tai yra bendrosios nuvertėjimo taisyklės, Ispanijoje taikomos visoms bendrovėms“ (115). 2006 m. vasario 17 d. atsakyme į Europos Parlamento narės Sharon Bowles klausimą, Komisijos narė Komisijos vardu atsakė taip: „Remiantis šiuo metu turima informacija, Komisijai atrodytų, kad Ispanijos (mokesčių) taisyklės, susijusios su prestižo vertės nurašymu, taikomos visoms Ispanijos bendrovėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorius, teisine formą ir tai, ar jos privačios, ar viešosios, nes tai yra bendrosios nuvertėjimo taisyklės. Todėl neatrodo, kad jos patenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį“ (116).

(166)

Šia Parlamentui suteikta informacija Komisija konkrečiai, besąlygiškai ir nuosekliai patikino dėl pobūdžio, taigi nagrinėjamos priemonės gavėjams suteikė pagrįstų vilčių, kad prestižo vertės amortizacijos schema yra teisėta tuo požiūriu, kad ji nepatenka į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį (117) ir kad dėl to bet koks jos teikiamas pranašumas negali būti vėliau išieškomas. Nors šie pareiškimai nėra oficialus Komisijos sprendimas, kuriuo nustatoma, kad amortizacijos schema nėra valstybės pagalba, teisėtų lūkesčių sukūrimo požiūriu jų poveikis toks pat, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju vykdytos taikomos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi kolegialumo principo. Kadangi valstybės pagalbos sąvoka yra objektyvi (118) ir Komisija neturi jokių diskrecinių galių ją aiškinti – skirtingai nuo to, kas daroma, kai vertinamas derėjimas – bet koks tikslus ir besąlygiškas teiginys Komisijos vardu apie tai, kad nacionalinė priemonė nelaikoma valstybės pagalba, natūraliai suprantamas taip, kad priemonė nuo pat pradžių (t. y. dar prieš tuos pareiškimus raštu) yra ne pagalba. Bet kuri bendrovė, kuri anksčiau nebuvo tikra dėl to, ar ateityje jai neteks pagal valstybės pagalbos taisykles grąžinti pranašumo, kurį ji gauna pagal prestižo vertės, atsirandančios iš sandorių, sudarytų iki Komisijos pateiktų pareiškimų, amortizacijos schemą, vėliau galėjo nuspręsti, kad toks netikrumas yra nepagrįstas, nes šiuo atžvilgiu ji neturėtų būti uolesnė už Komisiją. Šiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir turint omenyje tai, kad Bendrijos teisėje nereikalaujama įrodyti priežastinio ryšio tarp Bendrijos institucijų pateiktų patikinimų ir piliečių ar bendrovių, su kuriais toks patikinimas susijęs (119), elgesio, bet koks uolus verslininkas gali pagrįstai tikėtis, kad Komisija vėliau nereikalaus jokio išieškojimo (120), susijusio su priemone, kurią ji pati pareiškime kitai Bendrijos institucijai anksčiau klasifikavo kaip nesančią pagalba, neatsižvelgiant į tai, kada sudarytas sandoris, kurio atveju naudojamasi pagalbos priemone.

(167)

Atitinkamai Komisija konstatuoja, kad ginčijamos priemonės gavėjai turėjo teisėtų lūkesčių, kad pagalba nebus išieškota ir, taigi, nereikalauja išieškoti fiskalinės pagalbos, iki Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį paskelbimo (121) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos suteiktos už bet kokias Ispanijos įsigyjančios bendrovės tiesiogiai ar netiesiogiai įsigytas užsienio bendrovės akcijas tiems gavėjams, kurie galėjo tada pasinaudoti nagrinėjama priemone. Iš tikrųjų, nuo oficialaus tyrimo pradėjimo dienos ir vadovaudamasi savo praktika (122) Komisija konstatuoja, kad bet kuris uolus ūkio subjektas turėjo atsižvelgti į abejones, pareikštas dėl nagrinėjamos priemonės derėjimo.

(168)

Komisija taip pat mano, kad tie gavėjai turėtų toliau gauti nagrinėjamos priemonės teikiamą naudą iki amortizacijos laikotarpio, nustatyto priemone, pabaigos. Komisija pripažįsta, kad visos operacijos buvo suplanuotos ir visos investicijos atliktos pagrįstai ir teisėtai tikintis tam tikro ekonominių sąlygų, įskaitant nagrinėjamą priemonę, tęstinumo. Todėl, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką ir Komisijos praktiką (123), kadangi nėra svarbaus bendro intereso (124), Komisija mano, kad gavėjams turi būti leista toliau gauti nagrinėjamos priemonės naudą visą amortizacijos laikotarpį, kaip nustatyta TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje.

(169)

Be to, Komisija mano, kad pagrįstas pereinamasis laikotarpis turi būti nustatytas bendrovėms, kurios jau įsigijo ilgalaikėje perspektyvoje teises į užsienio bendroves ir kurios sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo dieną neturėjo tų teisių nepertraukiamą bent metų laikotarpį. Todėl Komisija mano, kad bendrovės, kurios iki 2007 m. gruodžio 21 d. atitiko visas susijusias TRLIS 12 straipsnio 5 dalies sąlygas (žr. 21 konstatuojamąją dalį), išskyrus sąlyga, kad akcijas jos turi turėti nepertraukiamą bent metų laikotarpį, taip pat turėtų pasinaudoti teisėtais lūkesčiais, jei jos iki 2008 m. gruodžio 21 d. turėjo tas teises nepertraukiamą bent metų laikotarpį.

(170)

Kita vertus, tais atvejais, kai Ispanijos įsigyjanti bendrovė neturėjo teisių tiesiogiai ar netiesiogiai iki 2007 m. gruodžio 21 d., bet kokia nederanti pagalba iš gavėjo bus išieškota, išskyrus tuos atvejus, kai, pirma, iki 2007 m. gruodžio 21 d. Ispanijos įsigyjanti bendrovė prisiėmė neatšaukiamą įsipareigojimą turėti tokias teises; antra, sutartyje buvo stabdanti nuostata, susijusi su tuo, kad nagrinėjamai operacijai turi būti gautas privalomas reguliavimo institucijos pritarimas, ir, trečia, apie operaciją pranešta iki 2007 m. gruodžio 21 d. Iš tikrųjų, paskelbus sprendimą pradėti procedūrą Oficialiajame leidinyje, negalima teigti, kad apdairus ūkio subjektas negalėjo numatyti, kad bus priimta Bendrijos priemonė, kaip šis sprendimas, kuri gali neigiamai paveikti jo interesus. Atsižvelgdama į tai, kad pasakyta, Komisija konstatuoja, kad išieškojimas turi būti vykdomas visais atvejais, kuriems netaikomos šio sprendimo 167 ir 169 konstatuojamosios dalys. Komisija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjama priemonė nėra valstybės pagalba, jei tuo metu, kai gavėjai gavo naudos, laikytasi visų sąlygų, nustatytų teisės aktuose, priimtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 2 straipsnį ir galiojusių tuo metu, kai naudotasi išskaitymu.

(171)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, tam tikrais metais tam tikro gavėjo tiksli pagalbos suma atitinka grynąją diskontuotą mokesčių naštos sumažinimo dėl amortizacijos pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį vertę. Todėl tai priklauso nuo įmonių mokesčių normos atitinkamais metais ir taikomo diskonto palūkanų normos.

(172)

Tam tikrais metais ir tam tikro gavėjo vardinė pagalbos vertė atitinka mokesčio lengvatą, suteiktą taikant TRLIS 12 straipsnio 5 dalį už teises į užsienio bendrovę, kurios neatitinka 167 ir 169 konstatuojamosiose dalyse aprašytų sąlygų.

(173)

Diskontuota vertė apskaičiuojama vardinei vertei taikant palūkanų normą pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 271/2008, V skyrių.

(174)

Apskaičiuodamos gavėjų mokesčių naštą tuo atveju, kai nėra neteisėtos pagalbos, Ispanijos valdžios institucijos turi remtis sandoriais, kurie įvykdyti per laikotarpį iki sprendimo pradėti tyrimą paskelbimo Oficialiajame leidinyje, kaip nurodyta pirmiau. Negalima teigti, kad, jei tokio neteisėto pranašumo nebūtų, gavėjai būtų struktūrizavę savo sandorius kitaip, siekdami mažesnės mokesčių naštos. Kaip Teismas aiškiai konstatavo Unicredito sprendime (125), į šiuos hipotetinius svarstymus negalima atsižvelgti apskaičiuojant pagalbą.

(175)

Komisija mano, kad, atsižvelgiant į minėtą Teismo praktiką ir šio atvejo specifiškumą, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalbos schema pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį tiek, kiek tai susiję su įsigijimais Bendrijoje. Komisija taip pat nustatė, kad nagrinėjama priemonė, įgyvendinta pažeidus Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, yra neteisėtos pagalbos schema tiek, kiek ji taikoma įsigijimams Bendrijoje. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad iki sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo būta teisėtų lūkesčių, Komisija išskirtinai atsisako išieškoti visą mokesčių naudą, gautą taikant valstybės pagalbos schemą, susijusią su tiesioginiu ar netiesioginiu užsienio bendrovių akcijų įsigijimu, kurį atliko Ispanijos įsigyjančios bendrovės iki Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, išskyrus tuos atvejus, kai, pirma, iki 2007 m. gruodžio 21 d. Ispanijos įsigyjanti bendrovė prisiėmė neatšaukiamą įsipareigojimą turėti tokias teises; antra, sutartyje buvo stabdanti nuostata, susijusi su tuo, kad nagrinėjamai operacijai turi būti gautas privalomas reguliavimo institucijos pritarimas, ir, trečia, apie operaciją pranešta iki 2007 m. gruodžio 21 d.

(176)

Komisija toliau vykdo 2007 m. spalio 10 d. pradėtą procedūrą operacijų ne Bendrijoje atžvilgiu, atsižvelgdama į tai, kad Ispanijos valdžios institucijos įsipareigojo pateikti naujų elementų,

a)

visų pagalbos gavėjų, kurie gavo pagalbą pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą, sąrašą ir bendrą kiekvieno pagalbos gavėjo pagal schemą gautos pagalbos sumą;

b)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti išieškota iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis siekiant laikytis šio sprendimo, aprašymą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjui nurodyta grąžinti pagalbą.