31997R2026

Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2026/97

1997 m. spalio 6 d.

dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į reglamentus, kuriais remiantis organizuojamos bendros žemės ūkio rinkos, ir į reglamentus, priimtus pagal Sutarties 235 straipsnį, taikytiną iš žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms, o ypač atsižvelgdama į tuos reglamentus, kuriais leidžiama daryti išlygų bendrajam principui, kad apsaugos priemonės prie sienų gali būti pakeistos tik šiuose reglamentuose nustatytomis priemonėmis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

(1) kadangi Reglamentu (EEB) Nr. 2423/88 [2] Taryba priėmė bendrąsias taisykles apsaugai nuo importo dempingo kaina arba subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių;

(2) kadangi tos taisyklės buvo priimtos laikantis galiojančių tarptautinių įsipareigojimų, o ypač tų, kuriuos nustato Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT) VI straipsnis, Sutartis dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo (1979 m. Antidempingo kodeksas) ir Sutartis dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo (Subsidijų ir kompensuojamųjų muitų kodeksas);

(3) kadangi baigus daugiašales Urugvajaus raundo prekybos derybas, buvo sukurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO);

(4) kadangi Sprendimu 94/800/EB [3] patvirtintos PPO steigimo sutarties (PPO sutartis) 1A priedas taip pat apima 1994 m. Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (1994 m. GATT), Sutartį dėl žemės ūkio (Sutartis dėl žemės ūkio), Sutartį dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – 1994 m. Antidempingo sutartis) ir naująją Sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (Subsidijų sutartis);

(5) kadangi tam, kad 1994 m. Antidempingo sutartyje ir Subsidijų sutartyje nustatytas taisykles Bendrija taikytų viešiau ir veiksmingiau, būtina priimti du atskirus reglamentus, kuriuose būtų pakankamai išsamiai išdėstyti reikalavimai, kaip taikyti kiekvieną iš šių komercinių gynybos priemonių;

(6) kadangi atsižvelgiant į naujas daugiašales taisykles, dera papildyti Bendrijos taisykles, reglamentuojančias kompensacinių priemonių taikymą, kaip antai kokia tvarka pradėti ir atlikti tyrimą, kaip nustatyti ir aiškinti faktus, kaip taikyti laikinąsias priemones, kaip įvesti ir rinkti kompensuojamuosius muitus, kokia turi būti kompensacinių priemonių trukmė ir peržiūrėjimo tvarka, kuriuo būdu visuomenei atskleidžiama informacija apie kompensavimo tyrimus;

(7) kadangi atsižvelgiant į naujų sutarčių sukeltų pokyčių mastą ir siekiant užtikrinti tinkamą ir viešą naujų taisyklių įgyvendinimą tikslinga perkelti šių naujų sutarčių nuostatas į Bendrijos teisės aktus kiek įmanoma plačiau;

(8) kadangi patartina pakankamai išsamiai išaiškinti, kaip nustatoma, ar skirta subsidija, pagal kokius principus ji yra kompensuotina (ypač, ar tokia subsidija buvo individuali) ir pagal kokius kriterijus turi būti apskaičiuojamas kompensuotinos subsidijos dydis;

(9) kadangi nustatant, ar skirta subsidija, būtina parodyti, kad tos valstybės teritorijoje buvo gautas vyriausybės ar bet kurios valstybinės institucijos finansinis indėlis arba kad buvo suteikta paramos norint išlaikyti atitinkamas pajamas ar kainas, kaip numatyta 1994 m. GATT XVI straipsnyje, ir kad tuo būdu įmonė gavo naudos;

(10) kadangi būtina pakankamai išsamiai išaiškinti, kokios subsidijos nėra kompensuotinos ir kokios tvarkos reikia laikytis, jei tyrimo metu nustatoma, kad tiriamoji įmonė gavo nekompensuotinų subsidijų;

(11) kadangi Subsidijų sutartyje nustatyta, kad nuostatos dėl nekompensuotinų subsidijų nustoja galioti praėjus penkeriems metams po PPO sutarties įsigaliojimo, nebent būtų pratęstos abipusiu PPO narių susitarimu; kadangi jei nuostatos nėra šiuo būdu pratęsiamos galioti, šį reglamentą gali prireikti atitinkamai pakeisti;

(12) kadangi Sutarties dėl žemės ūkio 2 priede išvardytos priemonės yra nekompensuotinos, kiek tai nustatyta šioje sutartyje;

(13) kadangi pageidautina išdėstyti aiškias ir išsamias gaires, kurios gali būti svarbūs veiksniai nustatant, ar subsidijuotas importas padarė arba grasina padaryti esminės žalos; kadangi įrodant, kad aptariamojo importo apimtis ir kainos dydis padarė žalos Bendrijos pramonei, dėmesys turėtų būti atkreipiamas į kitų veiksnių poveikį, o ypač į Bendrijoje vyraujančias rinkos sąlygas;

(14) kadangi patartina apibrėžti sąvoką "Bendrijos pramonė" ir nustatyti, kad su eksportuotojais susijusios šalys gali būti neįtraukiamos į tokią pramonę, taip pat patartina apibrėžti sąvoką "susijusios"; kadangi taip pat būtina numatyti, kokių kompensuojamojo muito veiksmų bus imtasi tam tikro Bendrijos regiono gamintojų vardu, ir išdėstyti kriterijus tokiam regionui apibrėžti;

(15) kadangi būtina nustatyti, kas gali paduoti skundą dėl kompensuojamojo muito, kiek jį turėtų remti Bendrijos pramonė ir kuri informacija apie kompensuotinas subsidijas, žalą ir jos priežastis turėtų būti nurodyta tokiame skunde; kadangi taip pat tikslinga nurodyti, kokia tvarka atmetami skundai arba pradedamas jų nagrinėjimas;

(16) kadangi būtina nustatyti, kaip suinteresuotoms šalims turėtų būti pranešama apie tai, kokios informacijos reikalauja valdžios institucijos, ir sudaromos plačios galimybės pateikti visus svarbius įrodymus bei apginti savo interesus; kadangi taip pat pageidautina aiškiai išdėstyti, kokių taisyklių ir tvarkos reikia laikytis atliekant tyrimą, o ypač pagal kokias taisykles suinteresuotos šalys turi per nustatytą laiką pranešti apie save, pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją, kad į tokias nuomones ir informaciją būtų atsižvelgta; kadangi taip pat dera nustatyti, kokiomis sąlygomis suinteresuota šalis gali gauti kitų suinteresuotų šalių informaciją ir pareikšti pastabas dėl jos; kadangi valstybės narės ir Komisija turėtų bendradarbiauti, kai renkama informacija;

(17) kadangi būtina išdėstyti, kokiomis sąlygomis gali būti įvedami laikinieji muitai, nustatant sąlygą, kad juos galima įvesti ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo nagrinėjimo pradžios, bet ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tos pradžios; kadangi bet kuriuo atveju Komisija gali įvesti tokius muitus tiktai keturių mėnesių laikotarpiui;

(18) kadangi būtina nurodyti, kokia tvarka priimami įsipareigojimai, kuriais nutraukiamos arba atlyginamos kompensuotinos subsidijos ir atitaisoma žala, kad nereikėtų įvesti laikinųjų ar nuolatinių muitų; kadangi taip pat dera nustatyti, kokie yra įsipareigojimų pažeidimo ar atsisakymo padariniai, ir nurodyti, kad laikinieji muitai gali būti įvesti tais atvejais, kai įtariamas pažeidimas arba kai išaiškintiems faktams papildyti reikalingas tolesnis tyrimas; kadangi priimant įsipareigojimus reikia pasirūpinti, kad siūlomi įsipareigojimai ir jų įgyvendinimas nenulemtų antikonkurencinių veiksmų;

(19) kadangi būtina nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar priimtos nuolatinės priemonės, nagrinėjimas turi būti nutrauktas paprastai per 12 mėnesių, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo tyrimo pradžios;

(20) kadangi tyrimą ar nagrinėjimą reikėtų nutraukti, jeigu subsidijos dydis yra minimalus arba jeigu subsidijuoto importo apimtis ar žala yra mažareikšmės, ypač importo iš besivystančių valstybių atveju, taip pat reikia apibrėžti šiuos kriterijus; kadangi jeigu priemonės turės būti taikomos, būtina numatyti reikalavimą nutraukti tyrimą ir nustatyti, kad tokios priemonės turi būti mažesnės už kompensuotinų subsidijų dydį, jei tokia mažesnė suma atlygins žalą, taip pat nurodyti, kuriuo būdu skaičiuojamas priemonių dydis atrankos atveju;

(21) kadangi būtina numatyti, kad laikinuosius muitus galima rinkti už praėjusį laikotarpį, jei toks rinkimas laikomas tinkamu, ir apibrėžti, kuriomis aplinkybėmis gali prireikti muitus taikyti praėjusiam laikotarpiui, kad nebūtų pakenkta taikytinų nuolatinių muitų poveikiui; kadangi taip pat būtina numatyti, kad muitai gali būti taikomi praėjusiam laikotarpiui tais atvejais, kai pažeidžiami įsipareigojimai ar jų atsisakoma;

(22) kadangi būtina numatyti, kad šios priemonės nustoja galioti praėjus penkeriems metams, nebent peržiūros metu būtų išsiaiškinta, kad jas reikia tęsti; kadangi taip pat būtina numatyti, kad tais atvejais, kai apie pakitusias aplinkybes pateikiama pakankamai įrodymų, reikia atlikti tarpines peržiūras arba tyrimus, kuriais būtų išsiaiškinta, ar garantuojamas kompensuojamųjų muitų sugrąžinimas;

(23) kadangi nepaisant to, kad Subsidijų sutartyje nėra nuostatų dėl kompensacinių priemonių vengimo, tokio vengimo galimybė yra, panašiai, nors ir ne visiškai taip pat, kaip ir antidempingo priemonių atveju; todėl šiame reglamente dera numatyti nuostatą dėl apsaugos nuo tokio vengimo;

(24) kadangi tikslinga leisti pristabdyti kompensacinių priemonių taikymą, jei rinkos sąlygos laikinai pakito ir dėl to laikinai nebetinka šias priemones taikyti toliau;

(25) kadangi būtina numatyti reikalavimą registruoti tiriamą importą įvežimo metu, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones;

(26) kadangi norint užtikrinti, kad priemonės būtų tinkamai įgyvendintos, būtina, kad valstybės narės kontroliuotų prekybinį prekių importą, kuris tiriamas arba kuriam taikomos priemonės, taip pat muitų, kurie renkami pagal šį reglamentą, dydį ir už tai atsiskaitytų Komisijai;

(27) kadangi būtina numatyti, kad reguliariai ir nustatytų tyrimo etapų metu turi būti konsultuojamasi su Patariamuoju komitetu; kadangi šį komitetą turėtų sudaryti valstybių narių atstovai, o jam pirmininkauti turėtų Komisijos atstovas;

(28) kadangi tikslinga numatyti, kad apie kompensuotinas subsidijas ir žalą pateikta informacija yra tikrinama lankantis vietose, tačiau tokiam lankymuisi būtina sąlyga – tinkamas atsakymas į klausimynus;

(29) kadangi būtina numatyti, jog kai šalių ar sandorių yra daug, reikia pasinaudoti atranka, kad tyrimus būtų galima užbaigti per nustatytą laiką;

(30) kadangi reikia numatyti, kad jei šalys vengia bendradarbiauti, faktams nustatyti gali būti panaudota kita informacija, ir kad tokia informacija gali būti ne tokia palanki šalims kaip tuo atveju, jei jos būtų tinkamai bendradarbiavę;

(31) kadangi reikėtų nustatyti, kad konfidenciali informacija turi būti naudojama taip, jog nebūtų atskleistos verslo ar valstybinės paslaptys;

(32) kadangi būtina numatyti, kad esminiai faktai ir argumentai turi būti tinkamai atskleidžiami šalims, turinčioms teisę juos gauti, per tokį laiką, kurio, atsižvelgiant į sprendimų priėmimo procesą Bendrijoje, pakanka šalims apginti savo interesus;

(33) kadangi apdairu numatyti tokią administracinę sistemą, kuri leistų pateikti argumentus apie tai, kurios priemonės atitinka Bendrijos interesus, tarp jų ir vartotojų interesus, bei nustatyti, kokiais laiko tarpais reikia pateikti tokią informaciją ir kokias informacijos atskleidimo teises turi suinteresuotos šalys;

(34) kadangi tam, kad būtų išlaikyta teisių ir pareigų pusiausvyra, kurią norėta sukurti Subsidijų sutartimi, taikydama šias taisykles Bendrija būtinai turi atkreipti dėmesį į tai, kaip jas aiškina pagrindiniai Bendrijos prekybos partneriai, spręsdama pagal tai, kaip tai atsispindi jų teisės aktuose ir nusistovėjusioje praktikoje;

(35) kadangi 1994 m. gruodžio 22 d. Reglamentu (EB) Nr. 3284/94 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių [4] Taryba pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2423/88 ir įsteigė naują bendrą sistemą apsaugai nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių;

(36) kadangi paskelbus Reglamentą (EB) Nr. 3284/94, išaiškėjo teksto rengimo spragų; kadangi, be to, šis reglamentas jau buvo pataisytas;

(37) kadangi dėl aiškumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo tą reglamentą reikėtų panaikinti ir pakeisti kitu nepažeidžiant kompensavimo nagrinėjimų, kurie buvo pradėti pagal tą reglamentą arba pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2423/88,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Principai

1. Kompensuojamasis muitas gali būti įvestas norint atlyginti subsidiją, tiesiogiai ar netiesiogiai suteiktą bet kurios prekės, kuriai leidus laisvai judėti Bendrijoje būtų padaryta žalos, gamybai, eksportui ar pervežimui.

2. Šiame reglamente prekė yra laikoma esanti subsidijuojama, jei ji gauna naudos iš kompensuotinos subsidijos, kaip tai apibrėžta 2 ir 3 straipsniuose.

3. Tokią subsidiją gali suteikti importuotos prekės kilmės valstybės vyriausybė arba tarpinės valstybės, iš kurios prekė yra eksportuojama į Bendriją (šiame reglamente vadinamos "eksportuojančia valstybe") vyriausybė.

Sąvoka "vyriausybė" šiame reglamente apibrėžiama kaip vyriausybė ar bet kuri valstybinė institucija, esanti kilmės valstybės ar eksportuojančios valstybės teritorijoje.

4. Nepaisant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, kai prekės nėra tiesiogiai importuojamos iš jų kilmės valstybės, bet yra eksportuojamos į Bendriją iš tarpinės valstybės, yra taikomos visos šio reglamento nuostatos, o sandoris ar sandoriai, jei tinkama, yra laikomi įvykę tarp kilmės valstybės ir Bendrijos.

5. Šiame reglamente sąvoka "panaši prekė" reiškia prekę, kuri yra tapati, kitaip sakant, visais atžvilgiais panaši į aptariamą prekę, o jei tokios prekės nėra – kita prekė, kuri nors ir nebūdama visais atžvilgiais panaši, turi aptariamą prekę labai primenančių požymių.

2 straipsnis

Subsidijos apibrėžimas

Laikoma, kad subsidija egzistuoja, jeigu:

1. a) kilmės arba eksportuojančios valstybės vyriausybė skyrė finansinį indėlį, kitaip sakant, jei:

i) vyriausybės veikla apima tiesioginį lėšų (pavyzdžiui, dotacijų, paskolų, turto įliejimo) pervedimą arba galimus tiesioginius lėšų pervedimus ar įsipareigojimų (pavyzdžiui, paskolų garantijų) perdavimus;

ii) vyriausybės pajamos, kurios kitu atveju turi būti sumokamos, yra sulaikomos arba nesurenkamos (pavyzdžiui, fiskalinės lengvatos, tokios, kaip mokestinės paskolos); šiuo atžvilgiu eksportuojamos prekės atleidimas nuo muitų ar mokesčių, mokamų už panašią prekę, skirtą vartoti valstybės viduje, arba tokių muitų ar mokesčių sumažinimas suma, neviršijančia priaugusios jų dalies, nėra laikoma subsidija, jei tokia išimtis suteikiama laikantis I–III priedų nuostatų;

iii) vyriausybė teikia prekių ar suteikia paslaugų, kurios neįeina į bendrąją infrastruktūrą, arba perka prekių;

iv) vyriausybė:

- perveda mokėjimų į finansavimo mechanizmą;

arba

- paveda arba nurodo privačiam subjektui atlikti vieną ar kelias i, ii ir iii punktuose nurodytų tipų funkcijas, kurios paprastai priklauso vyriausybei ir kurių atlikimo tvarka realiai nesiskiria nuo tvarkos, kurios paprastai laikosi vyriausybės;

arba

b) yra bet kokio pavidalo paramos, padedančios išlaikyti atitinkamas pajamas ar kainas, kaip apibrėžta 1994 m. GATT XVI straipsnyje; ir

2. Tokiu būdu yra suteikta naudos.

3 straipsnis

Kompensuotinos subsidijos

1. Subsidijoms kompensacinės priemonės taikomos tik tuomet, jei jos yra individualios, kaip apibrėžta šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

2. Norint nustatyti, ar subsidija individuali kuriai nors įmonei, pramonės šakai, įmonių arba pramonės šakų grupei (toliau vadinamoms "tam tikromis įmonėmis") subsidiją suteikusiosios valdžios institucijos jurisdikcijos ribose, taikomi šie principai:

a) tuo atveju, jei subsidiją suteikusioji institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusioji institucija, aiškiai nurodo, kad tik tam tikros įmonės gali gauti subsidiją, tokia subsidija yra laikoma individualia;

b) tuo atveju, jei subsidiją suteikusioji institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusioji institucija, nustato objektyvius kriterijus arba sąlygas, pagal kuriuos atrenkami galintieji gauti subsidiją arba nustatomas subsidijos dydis, su sąlyga, kad atrenkama automatiškai ir kad tokių kriterijų bei sąlygų yra griežtai laikomasi, tokia subsidija nėra laikoma individualia.

Šiame straipsnyje objektyvūs kriterijai ar sąlygos reiškia tokius neutralius kriterijus ar sąlygas, kurie nesuteikia didesnio palankumo tam tikroms įmonėms palyginti su kitomis, kurie yra ekonominio pobūdžio ir taikomi horizontaliai, kaip, pavyzdžiui, darbuotojų skaičius arba įmonės dydis.

Kriterijai ir sąlygos turi būti aiškiai išdėstyti įstatyme, reglamente ar kitame oficialiame dokumente, kad juos būtų galima patikrinti;

c) jei nepaisant to, kad subsidija, atrodytų, nėra individuali, nes buvo taikyti a ir b punktuose išdėstyti principai, vis tiek yra pagrindo tikėti, kad subsidija iš tiesų yra individuali, gali būti svarstoma kitų rodiklių galimybė. Šie rodikliai yra: subsidijos programa naudojasi ribotas tam tikrų įmonių skaičius; daugiausia naudojasi tam tikros įmonės; neproporcingai didelės subsidijų sumos suteiktos tam tikroms įmonėms; subsidiją suteikusioji institucija, priimdama sprendimą suteikti subsidiją, netinkamai pasinaudojo teise veikti savo nuožiūra. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys teikiamas informacijai, kokiu dažnumu atmetami arba patenkinami subsidijos prašymai, bei šiuos sprendimus motyvuojančioms priežastims.

Taikant pirmąją pastraipą, būtina atsižvelgti į ekonominės veiklos įvairovę subsidiją suteikusios institucijos jurisdikcijoje, taip pat į laikotarpį, kada buvo taikoma subsidijų programa.

3. Subsidija yra individuali, jei ją gauti galėjo tik tam tikros įmonės, esančios paskirtame geografiniame regione, subsidiją suteikusiosios institucijos jurisdikcijoje. Bet kuriai kompetentingai valdžios grandžiai nustačius ar pakeitus bendrai taikomus mokesčių tarifus, pagal šį reglamentą tai nelaikoma individualia subsidija.

4. Nepaisant šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų, individualiomis subsidijomis laikomos:

a) subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga (arba viena iš sąlygų), nustatyta įstatymu ar taikoma faktiškai, yra eksporto veiklos lygis, taip pat I priede nurodytos sąlygos.

Laikoma, kad eksporto veiklos lygis yra faktiška subsidijos suteikimo sąlyga, jei faktai rodo, jog tokia subsidija suteikiama pagal esamą arba planuojamą eksporto lygį arba eksporto pajamas, nors tokia priklausomybė nuo eksporto veiklos lygio nėra numatyta įstatymų. Vien tai, jog subsidija yra suteikiama eksportuojančioms įmonėms, nėra laikoma eksporto subsidija pagal šias nuostatas;

b) subsidijos, kurių suteikimo vienintelė sąlyga (arba viena iš sąlygų) yra vietinių prekių vartojimo apimtys palyginti su importuotomis prekėmis.

5. Nustatant, ar subsidija yra individuali pagal šio straipsnio nuostatas, būtina aiškiai remtis tikrais įrodymais.

4 straipsnis

Nekompensuotinos subsidijos

1. Kompensacinės priemonės netaikomos šioms subsidijoms:

a) subsidijoms, kurios nėra individualios, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

b) subsidijoms, kurios yra individualios, kaip tai nurodyta 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bet kurios atitinka šios straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas;

c) subsidijos sudedamajai daliai, kuri gali būti bet kurioje iš IV priede išvardytų priemonių.

2. Kompensacinės priemonės netaikomos subsidijoms tiriamajai veiklai, kuria užsiima firmos arba aukštojo mokslo ar mokslinių tyrimų įstaigos pagal sutartį su firmomis, jei šios subsidijos padengia ne daugiau kaip 75 % pramoninių tyrimų išlaidų ar 50 % plėtros veiklos išlaidų iki konkurencijos, tačiau tokios subsidijos turi būti skirtos padengti tik:

a) personalo išlaidoms (mokslininkams, techniniams ir aptarnaujantiems darbuotojams, užsiimantiems tik tiriamąja veikla);

b) išlaidas instrumentams, įrangai, žemei bei pastatams, nuolatos (išskyrus, kai jie parduodami komerciniais pagrindais) naudojamiems tik moksliniams tyrimams;

c) išlaidas konsultacinėms ar lygiavertėms paslaugoms, naudojamoms tik moksliniams tyrimams, taip pat nusipirktiems tyrimams, techninėms žinioms, patentams ir t. t.;

d) papildomas pridėtines išlaidas, atsiradusias tiesiogiai dėl mokslinių tyrimų;

e) kitas einamąsias išlaidas (išlaidos medžiagoms, tiekimui ir pan.), atsiradusias tiesiogiai dėl mokslinių tyrimų.

Pirmoji pastraipa netaikoma civiliniams orlaiviams (kaip apibrėžta 1979 m. Sutartyje dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos arba bet kurioje vėlesnėje sutartyje, papildančioje ar pakeičiančioje šią sutartį).

Taikant pirmąją pastraipą:

a) leistini nekompensuotinos subsidijos dydžiai nustatomi palyginus juos su visomis atitinkamomis išlaidomis, susidariusiomis per individualaus projekto vykdymo laikotarpį.

Dėl programų, kurios apima ir "pramoninius tyrimus", ir "plėtros veiklą iki konkurencijos", leistinas nekompensuotinos subsidijos dydis turi neviršyti paprasto leistinų nekompensuotinos subsidijos dydžių, taikytinų šioms dviems kategorijoms, vidurkio, skaičiuojamo visų atitinkamų išlaidų pagrindu, kaip nurodyta pirmosios pastraipos a–e punktuose;

b) sąvoka "pramoniniai tyrimai" reiškia planingą naujų žinių paiešką ar kritišką tyrimą norint, kad tokios žinios būtų naudingos naujoms prekėms, procesams ar paslaugoms kurti arba įdiegti svarbius esamų prekių, procesų ar paslaugų patobulinimus;

c) sąvoka "plėtros veikla iki konkurencijos" reiškia pramoninių tyrimų išvadų perkėlimą į naujų, modifikuotų ar patobulintų prekių, procesų ar paslaugų, kurios gali būti skirtos parduoti arba naudoti, planus, brėžinius ar projektus, taip pat pirmojo prototipo, kuris nebūtų tinkamas naudoti komerciniais tikslais, parengimą. Ji taip pat gali reikšti prekių, procesų ar paslaugų alternatyvių, pirminio demonstravimo ar bandomųjų projektų koncepcinį formulavimą arba projektavimą, jeigu tie patys projektai negali būti perdaromi arba naudojami pramoniniais ar komerciniais tikslais. Tai neapima reguliariai ar periodiškai atliekamų turimų prekių, gamybos linijų ar procesų, paslaugų ar kitų vykstančių operacijų pakeitimų, net jei tokie pakeitimai būtų patobulinimas.

3. Kompensacinės priemonės netaikomos subsidijoms nepalankioje padėtyje esantiems regionams kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės teritorijoje, jeigu šios subsidijos yra suteiktos pagal bendrąjį regioninės plėtros planą ir galėtų būti laikomos neindividualiomis, jei 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstyti kriterijai būtų buvę taikyti kiekvienam atitinkamai atrenkamam regionui, tačiau:

a) kiekvienas nepalankioje padėtyje esantis regionas turi būti aiškiai paskirta, artima geografinė vietovė, turinti apibūdinamą ekonominę ir administracinę tapatybę;

b) regionas turi būti laikomas esančiu nepalankioje padėtyje remiantis neutraliais ir objektyviais kriterijais, kurie rodo, kad regiono sunkumai kyla ne vien dėl laikinų aplinkybių; tokie kriterijai turi būti aiškiai išdėstyti įstatyme, reglamente ar kitame oficialiame dokumente, kad juos būtų galima patikrinti;

c) b punkte nurodyti kriterijai turi apimti ekonominės plėtros įvertinimą remiantis bent vienu iš šių rodiklių:

- pajamomis vienam gyventojui, arba namų ūkio pajamomis vienam gyventojui, arba BVP vienam gyventojui – šis rodiklis turi neviršyti 85 % atitinkamos kilmės arba eksportuojančios valstybės teritorijai apskaičiuoto vidurkio,

- arba nedarbo lygiu – šis rodiklis turi sudaryti bent 110 % kilmės arba eksportuojančios valstybės teritorijai apskaičiuoto vidurkio;

matuojama imant trejų metų laikotarpį; tačiau matuoti galima ir mišriu būdu, remiantis ne vien tik nurodytaisiais rodikliais.

Taikant pirmąją pastraipą:

a) "bendrasis regioninės plėtros planas" reiškia, kad regioninės subsidijų programos sudaro viduje nuoseklios ir bendrai taikomos regioninės plėtros politikos dalį ir kad regioninės plėtros subsidijos nėra suteikiamos izoliuotose geografinėse vietovėse, tokiu būdu nedarydamos jokios, arba iš esmės jokios, įtakos viso regiono plėtrai;

b) "neutralūs ir objektyvūs kriterijai" reiškia kriterijus, kuriais neteikiama daugiau palankumo tam tikriems regionams, nei tai yra tinkama norint panaikinti ar sumažinti regionų skirtumus pagal regioninės plėtros politikos planą. Šiuo atžvilgiu regioninių subsidijų programose turi būti numatytos maksimalios subsidijų sumos, kurios gali būti suteiktos kiekvienam subsidijuojamam projektui. Tokios maksimalios sumos turi būti diferencijuojamos priklausomai nuo skirtingo gauti subsidiją galinčių regionų plėtros lygio ir turi būti išreiškiamos investicijų kaina bei darbo vietų kūrimo kaina. Iki maksimalios sumos subsidijos turi būti paskirstomos pakankamai plačiai, kad subsidija nepasinaudotų vien tik tam tikros įmonės arba kad tam tikroms įmonėms nebūtų paskirtos neproporcingai didelės subsidijų sumos.

Ši nuostata taikoma atsižvelgiant į 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytus kriterijus.

4. Kompensacinės priemonės netaikomos subsidijoms, kurios yra skirtos skatinti esamų įrenginių pritaikymą naujiems įstatymų ir (arba) reglamentų nustatytiems aplinkos apsaugos reikalavimams, kurie numato griežtesnius suvaržymus ir didesnę finansinę naštą firmoms, tačiau tokia subsidija turi:

a) būti vienkartinė, nepasikartojanti priemonė; ir

b) neviršyti 20 % tokio pritaikymo kainos; ir

c) nepadengti subsidijuotų investicijų pakeitimo ir valdymo išlaidų, kurias privalo apmokėti pačios firmos; ir

d) būti tiesiogiai susijusi su firmos planuojamu šiukšlinimo ir taršos sumažinimu ir būti jam proporcinga, bet nepadengti jokių sutaupytų gamybos išlaidų, kurių gali atsirasti; ir

e) būti prieinama visoms firmoms, kurios gali įdiegti naują įrangą ir (arba) gamybos procesus.

Taikant pirmąją pastraipą sąvoka "esami įrenginiai" reiškia įrenginius, kurie buvo naudoti bent dvejus metus iki tol, kol buvo nustatyti nauji aplinkos apsaugos reikalavimai.

5 straipsnis

Kompensuotinos subsidijos dydžio apskaičiavimas

Šiame reglamente kompensuotinų subsidijų dydis skaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Paprastai šis laikotarpis yra patys paskutiniai gavėjo finansinės apskaitos metai, bet gali būti bet kuris kitas laikotarpis bent šešiais mėnesiais anksčiau tyrimo pradžios, už kurį galima surinkti patikimus finansinius bei kitokius svarbius duomenis.

6 straipsnis

Gavėjo naudos apskaičiavimas

Skaičiuojant naudą gavėjui, taikomos šios taisyklės:

a) vyriausybės suteiktas nuosavas kapitalas nėra laikomas suteikta nauda, nebent ši investicija galėtų būti laikoma neatitinkančia įprastinės privačių investuotojų investavimo tvarkos kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės teritorijoje (taip pat ir teikiant rizikos kapitalą);

b) vyriausybės paskola nėra laikoma suteikta nauda, nebent suma, kurią paskolą gaunančioji firma moka už vyriausybės paskolą, skirtųsi nuo sumos, kurią ta firma mokėtų už prilygstančią komercinę paskolą, kurią ji galėtų faktiškai gauti rinkoje. Šiuo atveju nauda yra šių dviejų sumų skirtumas;

c) vyriausybės suteikta paskolos garantija nėra laikoma suteikta nauda, nebent suma, kurią garantiją gaunančioji firma moka už vyriausybės garantuojamą paskolą, skirtųsi nuo sumos, kurią ta firma mokėtų už prilygstančią komercinę paskolą be tokios vyriausybės garantijos. Šiuo atveju nauda yra šių dviejų sumų skirtumas, patikslintas pagal aptarnavimo mokesčių skirtumus;

d) vyriausybės suteiktos prekės ar paslaugos arba nupirktos prekės nėra laikomos suteikta nauda, nebent jos būtų suteikiamos už mažesnį nei adekvatų atlygį arba nuperkamos už didesnį nei adekvatų atlygį. Atlygio adekvatumas nustatomas palyginus jį su aptariamosios prekės ar paslaugos atžvilgiu jos suteikimo ar nupirkimo valstybėje vyraujančiomis rinkos sąlygomis (įskaitant kainą, kokybę, galimybes gauti, paklausumą, pervežimą, kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas).

7 straipsnis

Bendrosios skaičiavimo nuostatos

1. Kompensuotinų subsidijų dydis apskaičiuojamas į Bendriją eksportuotos subsidijuotos prekės vienetui.

Nustatant šį dydį, į bendrą subsidijos sumą gali būti neįtraukiamos šios sudedamosios dalys:

a) bet kurie prašymo mokesčiai bei kitos išlaidos, būtinai sumokėtos stengiantis patenkinti subsidijos suteikimo sąlygas arba gauti subsidiją;

b) eksporto mokesčiai, muitai bei kiti mokesčiai, sumokėti už prekės eksportą į Bendriją, jei jie yra individualiai skirti subsidiją atlyginti.

Jei suinteresuota šalis prašo atimti kurią nors dalį, ji turi įrodyti savo prašymo pagrįstumą.

2. Jei subsidija suteikta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotų ar pervežtų prekių kiekiais, kompensuotinos subsidijos suma nustatoma visos subsidijos vertę reikiamai paskirstant aptariamųjų prekių gamybos, pardavimo arba eksporto lygiui subsidijavimo tyrimo laikotarpiu.

3. Jei subsidija gali būti susieta su ilgalaikio turto įsigijimu arba būsimu įsigijimu, kompensuotinos subsidijos suma skaičiuojama išdėstant subsidiją visam laikotarpiui, atspindinčiam įprastinį tokio turto nuvertėjimo laiką atitinkamoje pramonėje. Taip apskaičiuota suma, priskirtina tyrimo laikotarpiui, taip pat ir laikotarpiui, susijusiam su ilgalaikiu turtu, įsigytu prieš tyrimo laikotarpį, paskirstoma pagal šio straipsnio 2 dalį.

Jei turtas yra nenuvertėjantis, subsidija vertinama kaip paskola be palūkanų ir aiškinama pagal 6 straipsnio b punktą.

4. Jei subsidija negali būti susieta su ilgalaikio turto įsigijimu, tyrimo laikotarpiu gautos naudos suma iš esmės priskiriama šiam laikotarpiui ir paskirstoma pagal šio straipsnio 2 dalį, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių, pateisinančių jos priskyrimą kitam laikotarpiui.

8 straipsnis

Žalos nustatymas

1. Šiame reglamente sąvoka "žala", jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip esminė žala Bendrijos pramonei, esminės žalos Bendrijos pramonei grėsmė arba esminės kliūtys tai pramonei kurtis, ir aiškinama pagal šio straipsnio nuostatas.

2. Žala nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai kartu ištyrus:

a) subsidijuoto importo kiekį ir poveikį panašių prekių kainoms Bendrijos rinkoje; ir

b) tokio importo nulemtus padarinius Bendrijos pramonei.

3. Vertinant subsidijuoto importo kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar smarkiai išaugo subsidijuotas importas apskritai arba palyginti su gamyba ar suvartojimu Bendrijoje. Vertinant subsidijuoto importo poveikį kainoms, reikia apsvarstyti, ar subsidijuotas importas yra pateikiamas daug mažesnėmis kainomis nei Bendrijos pramonės panašios prekės kaina, arba, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – gerokai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Jokie iš šių veiksnių nėra būtinai lemiami.

4. Jeigu prekės importas iš daugiau nei vienos valstybės turi būti vienu metu tiriamas dėl kompensuojamojo muito, tokio importo iš visų valstybių poveikis vertinamas kartu tiktai tuomet, jei nustatoma:

a) kad kompensuotinų subsidijų suma, apskaičiuota importui iš kiekvienos valstybės, yra didesnė nei 14 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas minimumas ir kad importo iš kiekvienos valstybės kiekis nėra mažareikšmis; ir

b) kad atsižvelgus į importuotų prekių tarpusavio konkurencijos sąlygas ir į konkurencijos tarp importuotų prekių ir panašios Bendrijos prekės sąlygas, importo poveikį tinka vertinti didėjančia tvarka.

5. Nagrinėjant subsidijuoto importo padarinius aptariamai Bendrijos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę rodančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, tokius, kaip pramonės pastangos atsigauti po subsidijavimo ir dempingo praeityje padaryto poveikio, kompensuotinų subsidijų sumų dydis, esamas ir galimas prekybos, pelno normos, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, galingumų naudojimo sumažėjimas, Bendrijos kainas nulemiantys veiksniai, esamas ir galimas neigiamas poveikis pinigų apyvartai, gamybos priemonėms, užimtumui, uždarbiui, augimui, galimybėms sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas; o žemės ūkyje, ar padidėjo našta vyriausybinėms paramos programoms. Šis sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami.

6. Pateikus visus šio straipsnio 2 dalyje minimus svarbius įrodymus turi būti aišku, kad subsidijuotas importas daro žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. O konkrečiau, turi būti aišku, kad pagal 3 dalį apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytus padarinius Bendrijos pramonei ir kad šie padariniai yra tokie rimti, jog juos galima klasifikuoti kaip esminius.

7. Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti be subsidijuoto importo žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro žalą Bendrijos pramonei, kad būtų užtikrinta, jog šių veiksnių padaryta žala nepriskiriama subsidijuotam importui pagal šio straipsnio 6 dalį. Veiksniai, kuriuos būtų galima svarstyti šiuo atveju, yra šie: nesubsidijuoto importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga, Bendrijos pramonės produktyvumo ir eksporto veiksmingumo plėtra.

8. Subsidijuoto importo poveikis vertinamas lyginant su Bendrijos pramonės panašios prekės gamyba, kai turimi duomenys leidžia išskirti tokią gamybą remiantis atitinkamais kriterijais, kaip antai gamybos procesas, gamintojų pardavimas ir pelnas. Jeigu neįmanoma išskirti tokios gamybos, subsidijuoto importo poveikis vertinamas nagrinėjant siauriausios prekių grupės ar rūšies, kuriai priklauso panaši prekė ir apie kurią galima gauti reikalingą informaciją, gamybą.

9. Esminės žalos grėsmė vertinama remiantis faktais, o ne vien prielaidomis, spėjimais ar neaiškiomis perspektyvomis. Aplinkybių pasikeitimas, dėl kurio subsidijoms susidarytų palanki padėtis pridaryti žalos, turi būti aiškiai numatomas ir neišvengiamas.

Sprendžiant, ar gresia esminė žala, reikėtų atsižvelgti taip pat ir į šiuos veiksnius:

a) aptariamosios subsidijos ar subsidijų pobūdis ir dėl jo tikėtinai atsirasiantis poveikis prekybai;

b) spartus subsidijuoto importo į Bendrijos rinką augimo tempas, rodantis gerokai išaugusio importo tikimybę;

c) pakankamas laisvai eksportuotojo disponuojamas galingumas arba neišvengiamai išaugsiantis toks galingumas, rodantis labai išaugusio subsidijuoto importo į Bendriją tikimybę, atsižvelgiant į tai, ar yra kitų eksporto rinkų, galinčių absorbuoti bet kokį papildomą eksportą;

d) ar importas įvežamas kainomis, kurios gerokai nusmukdytų kainas arba trukdytų kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis, ir tikriausiai padidintų tolesnio importo paklausą; ir

e) tiriamosios prekės išsamus aprašas.

Joks iš šių išvardytų veiksnių nėra pats savaime lemiamas, bet apsvarstytų veiksnių visuma turi paskatinti išvadą, kad neišvengiamai gresia tolesnis subsidijuotas importas ir kad nesiėmus apsaugos veiksmų bus padaryta esminės žalos.

9 straipsnis

Bendrijos pramonės apibrėžimas

1. Šiame reglamente sąvoka "Bendrijos pramonė" aiškinama kaip panašias prekes gaminančių Bendrijos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių prekių produkcija sudaro pagrindinę Bendrijoje gaminamų tokių prekių produkcijos dalį, kaip apibrėžta 10 straipsnio 8 dalyje, išskyrus:

a) kai gamintojai yra susiję su įtariamai subsidijuotos prekės eksportuotojais arba importuotojais, arba patys yra jos importuotojai, sąvoka "Bendrijos pramonė" gali būti aiškinama kaip reiškianti likusius gamintojus;

b) ypatingomis aplinkybėmis dėl aptariamos produkcijos Bendrijos teritorija gali būti padalyta į dvi ar daugiau konkurencinių rinkų, o gamintojai kiekvienoje rinkoje gali būti laikomi atskiromis pramonėmis, jeigu:

i) tokioje rinkoje esantys gamintojai parduoda visą ar beveik visą savo pagamintą aptariamos prekės produkciją toje rinkoje; ir

ii) paklausa toje rinkoje nėra dideliu mastu patenkinama kitose Bendrijos vietose esančių aptariamos prekės gamintojų.

Tokiomis aplinkybėmis, net jei pagrindinei visos Bendrijos pramonės daliai nebuvo padaryta žalos, gali būti pripažinta žala, jeigu subsidijuotas importas yra koncentruojamas į tokią izoliuotą rinką ir daro žalos visos arba beveik visos produkcijos gamintojams tokioje rinkoje.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, gamintojai laikomi esą susiję su eksportuotojais arba importuotojais tik tuo atveju, jeigu:

a) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kitą; arba

b) juos abu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiasis asmuo; arba

c) jie kartu tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja trečiąjį asmenį, kai yra pagrindo tikėti arba įtarti, jog dėl tokių santykių aptariami gamintojai veikia kitaip nei taip nesusiję gamintojai.

Taikant šią straipsnio dalį, vienas iš jų laikomas kontroliuojančiu kitą, jeigu pirmasis turi teisinių ar operatyvių galimybių suvaržyti ar valdyti antrąjį.

3. Kai Bendrijos pramonė aiškinama reiškianti tam tikro regiono gamintojus, eksportuotojams arba kompensuotinas subsidijas suteikusiajai vyriausybei sudaroma galimybė pagal 13 straipsnį pasiūlyti įsipareigojimus aptariamam regionui. Tokiais atvejais vertinant Bendrijos suinteresuotumą priemonėmis, ypatingai atsižvelgiama į to regiono interesus. Jeigu greitai nepasiūlomas tinkamas įsipareigojimas arba susidaro 13 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytos padėtys, gali būti įvestas laikinasis arba nuolatinis kompensuojamasis muitas visai Bendrijai. Tokiais atvejais šie muitai gali būti apriboti, jei tai praktiška, taikant juos tiktai konkretiems gamintojams arba eksportuotojams.

4. Šiam straipsniui taikomos 8 straipsnio 8 dalies nuostatos.

10 straipsnis

Nagrinėjimo pradžia

1. Išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nustatytus atvejus, tyrimas nustatyti įtariamos subsidijos buvimą, mastą ir poveikį pradedamas gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens ar asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, Bendrijos pramonės vardu paduotą skundą.

Skundas gali būti įteikiamas Komisijai arba valstybei narei, kuri jį perduoda Komisijai. Visų gautų skundų kopijas Komisija siunčia valstybėms narėms. Skundas laikomas paduotas pirmą darbo dieną po to, kai yra pristatomas Komisijai registruotu paštu arba kai Komisija patvirtina jį gavusi.

Tuo atveju, jei, net ir nesant skundo, valstybė narė turi pakankamai subsidijavimo arba jo padarytos žalos Bendrijos pramonei įrodymų, ji nedelsdama juos perduoda Komisijai.

2. Paduodant skundą pagal šio straipsnio 1 dalį, būtina pateikti kompensuotinų subsidijų buvimo (jei įmanoma, taip pat ir jų dydžio), žalos ir priežastinių ryšių tarp įtariamo subsidijuoto importo ir įtariamos žalos įrodymus. Skunde turi būti pateikta visa informacija, kurią skundo pateikėjai gali gauti tokiais klausimais:

a) skundo pateikėjo tapatybė ir skundo pateikėjo gaminamos panašios prekės apimties bei vertės apibūdinimas palyginti su Bendrijos produkcija. Kai raštiškas skundas pateikiamas Bendrijos pramonės vardu, skunde turi būti nurodyta, kurios būtent pramonės vardu jis paduodamas, išvardijant visus žinomus panašios prekės gamintojus Bendrijoje (arba panašios prekės gamintojų Bendrijoje asociacijas) ir kiek įmanoma išsamiau apibūdinant tokių gamintojų gaminamos panašios prekės apimtį ir vertę palyginti su Bendrijos produkcija;

b) išsamus įtariamai subsidijuotos prekės aprašymas, kilmės ar eksportuojančios ją valstybės (valstybių) pavadinimai, kiekvieno žinomo eksportuotojo ar užsienio gamintojo tapatybė ir žinomų aptariamą prekę importuojančių asmenų sąrašas;

c) aptariamųjų subsidijų buvimo, dydžio, pobūdžio ir kompensuotinumo įrodymai;

d) informacija apie įtariamai subsidijuoto importo apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašios prekės kainoms Bendrijos rinkoje ir tokio importo nulemtus padarinius Bendrijos pramonei sprendžiant pagal atitinkamos pramonės būklę rodančius veiksnius ir rodiklius, kaip antai nurodytus 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse.

3. Komisija kruopščiai ištiria, ar skunde pateikti įrodymai yra teisingi ir atitinkantys reikalavimus, kad nustatytų, ar pakanka įrodymų tyrimui pradėti.

4. Tyrimas gali būti pradėtas, kad būtų nustatyta, ar įtariamos subsidijos yra "individualios", kaip tai nurodyta 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

5. Tyrimas taip pat gali būti pradėtas dėl subsidijų, kurios nėra kompensuotinos pagal 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, kad būtų nustatyta, ar buvo laikomasi šiose dalyse išdėstytų sąlygų.

6. Jei subsidija yra suteikta pagal subsidijų programą, apie kurią buvo pranešta PPO Subsidijų ir kompensacinių priemonių komitetui pagal Subsidijų sutarties 8 straipsnį prieš pradedant ją įgyvendinti ir dėl kurios šis komitetas nenustatė, kad nebuvo laikomasi atitinkamų Subsidijų sutarties 8 straipsnyje išdėstytų sąlygų, pagal tokią programą suteiktos subsidijos atžvilgiu nepradedamas tyrimas, nebent kompetentinga PPO Ginčų sprendimo tarnyba arba Subsidijų sutarties 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas arbitražas būtų patvirtinę, kad buvo pažeistas Subsidijų sutarties 8 straipsnis.

7. Tyrimas taip pat gali būti pradėtas dėl IV priede išvardytų tipų priemonių, jei jose yra subsidijos sudedamoji dalis, kaip tai apibrėžta 2 straipsnyje, kad būtų nustatyta, ar aptariamosios priemonės visiškai atitinka to priedo nuostatas.

8. Tyrimas pagal šio straipsnio 1 dalį pradedamas tik tuo atveju, jeigu išnagrinėjus, kokiu mastu panašios prekės gamintojai Bendrijoje pritaria ar nepritaria pateiktam skundui, nustatoma, kad skundas yra paduotas Bendrijos pramonės vardu. Laikoma, kad skundas paduotas Bendrijos pramonės vardu, jei jam pritaria tie Bendrijos gamintojai, kurių bendra produkcija sudaro daugiau nei 50 % visos skundui pritariančios ar nepritariančios Bendrijos pramonės dalies, gaminančios panašią prekę, produkcijos. Tačiau tyrimas nepradedamas, jei skundui aiškiai pritariančių Bendrijos gamintojų produkcija nesudaro 25 % visos Bendrijos pramonės, gaminančios panašią prekę, produkcijos.

9. Kol nėra nuspręsta pradėti tyrimą, valdžios institucijos vengia viešai skelbti apie skundą, kuriuo reikalaujama pradėti tyrimą. Tačiau gavusi tinkamai dokumentais paremtą skundą, ir bet kuriuo atveju prieš pradėdama tyrimą, Komisija praneša suinteresuotai kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei ir pakviečia ją pasitarimams, kad būtų išsiaiškinta dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir surastas abipusiškai priimtinas sprendimas.

10. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, negavusi Bendrijos pramonės vardu paduoto raštiško skundo, reikalaujančio pradėti tokį tyrimą, tai daroma remiantis šiam tyrimui pateisinti pakankamais įrodymais apie kompensuotinų subsidijų buvimą, žalą ir jos priežastis, kaip aprašyta šio straipsnio 2 dalyje.

11. Sprendžiant, ar pradėti tyrimą, subsidijų ir žalos įrodymai vertinami kartu. Skundas atmetamas, jei tolesnį tokio atvejo nagrinėjimą pateisinti nepakanka arba kompensuotinų subsidijų, arba žalos įrodymų. Nagrinėjimas nepradedamas tokių valstybių atžvilgiu, iš kurių importas nesiekia 1 % rinkos, nebent visos tokios valstybės kartu sudarytų 3 % ar daugiau prekės suvartojimo Bendrijoje.

12. Skundą galima atsiimti prieš tyrimo pradžią ir tokiu atveju laikoma, kad skundas nebuvo paduotas.

13. Jeigu pasitarus tampa aišku, kad nagrinėjimo pradžią pateisinti pakanka įrodymų, Komisija pradeda jį per 45 dienas nuo skundo padavimo ir apie tai paskelbia pranešime Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, pasitarus skundo pateikėjui apie tai pranešama per 45 dienas nuo skundo padavimo Komisijai dienos.

14. Pranešime apie pradedamą nagrinėjimą skelbiama tyrimo pradžia, nurodoma prekė ir suinteresuotos valstybės, pateikiama gautos informacijos santrauka ir reikalaujama, kad visa svarbi informacija būtų perduodama Komisijai; taip pat nurodoma, per kokį laiką suinteresuotos šalys gali pranešti apie save, raštu pareikšti savo požiūrį ir pateikti informaciją, kad į tokį požiūrį bei informaciją būtų atsižvelgta tyrimo metu; be to, nurodoma, per kokį laiką suinteresuotos šalys gali kreiptis į Komisiją, kad būtų išklausytos pagal 11 straipsnio 5 dalį.

15. Komisija praneša eksportuotojams, importuotojams ir eksportuotojus ar importuotojus atstovaujančioms asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, yra suinteresuoti, taip pat kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės ir skundo pateikėjų atstovams apie nagrinėjimo pradžią ir deramai saugodama konfidencialią informaciją pateikia visą pagal šio straipsnio 1 dalį gauto raštiško skundo tekstą žinomiems eksportuotojams bei kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms, taip pat kitoms suinteresuotoms ir susijusioms šalims, jei jos to prašo. Jeigu eksportuotojų yra ypač daug, visas raštiško skundo tekstas gali būti pateikiamas tiktai kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms arba tik atitinkamai prekybos asociacijai.

16. Kompensuojamojo muito tyrimas netrukdo atlikti muitinės procedūrų.

11 straipsnis

Tyrimas

1. Po nagrinėjimo pradžios Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradeda tyrimą Bendrijos lygiu. Toks tyrimas turi apimti ir subsidijavimą, ir žalą, todėl jie tiriami kartu. Norint padaryti tipingą išvadą, parenkamas tyrimo laikotarpis. Paprastai tiriant subsidijavimą imamas 5 straipsnyje nustatytas tyrimo laikotarpis. Taip pat dažniausiai neatsižvelgiama į informaciją, kuri susijusi su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpiu.

2. Šalims, gaunančioms klausimynus dėl kompensuojamojo muito tyrimo, duodama bent 30 dienų atsakyti. Eksportuotojams atsakyti skirtas laikas skaičiuojamas nuo klausimyno gavimo datos, kuris šiuo tikslu laikomas gautas savaitei praėjus nuo tos dienos, kai buvo išsiųstas eksportuotojui arba perduotas kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės diplomatiniam atstovui. Šis 30 dienų laikotarpis gali būti pratęstas, paisant tyrimo trukmės apribojimų, jeigu šalis nurodo ypatingas tokį pratęsimą pateisinančias aplinkybes.

3. Komisija gali prašyti, kad valstybės narės pateiktų informaciją, o valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad patenkintų tokius prašymus. Jos Komisijai išsiunčia reikalaujamą informaciją kartu su visų atliktų apžiūrų, patikrų ar tyrimų rezultatais. Komisija perduoda tokią informaciją valstybėms narėms, jei ji yra įdomi kitoms valstybėms narėms arba jei ją perduoti paprašė kuri nors valstybė narė, tačiau jeigu ši informacija yra konfidenciali – perduodama tiktai nekonfidenciali jos santrauka.

4. Komisija gali prašyti valstybių narių atlikti visas reikalingas patikras ir apžiūras, ypač importuotojų, prekybininkų ir Bendrijos gamintojų atžvilgiu, bei atlikti tyrimus trečiosiose valstybėse, jeigu suinteresuotos firmos duoda sutikimą ir jeigu aptariamos valstybės valdžia yra oficialiai informuota ir tam neprieštarauja. Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad patenkintų tokius Komisijos prašymus. Komisijos pareigūnai turi teisę Komisijos arba valstybės narės prašymu padėti valstybių narių pareigūnams atlikti savo pareigas.

5. Suinteresuota šalis, pranešusi apie save pagal 10 straipsnio 14 dalį, išklausoma, jeigu per Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nurodytą laiką pateikia raštišką prašymą ją išklausyti įrodydama, kad ji yra suinteresuota, nes nagrinėjimo baigtis gali turėti įtakos jai, ir kad yra ypatingų priežasčių ją išklausyti.

6. Importuotojams, eksportuotojams ir skundo pateikėjams, kurie apie save pranešė pagal 10 straipsnio 14 dalį, taip pat kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės valdžios atstovams paprašius, sudaromos galimybės jiems susitikti su priešingų interesų turinčiomis šalimis, kad būtų galima pareikšti priešingus požiūrius ir pateikti paneigiančius argumentus. Tokias galimybes sudarant reikia paisyti konfidencialumo ir patogumo šalims. Šalių dalyvavimas nėra privalomas, o nedalyvavimas nedaro neigiamos įtakos tos šalies bylai. Pagal šią straipsnio dalį suteiktos žodinės informacijos paisoma, jei po to ji yra patvirtinama raštu.

7. Skundo pateikėjai, kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės valdžios atstovai, importuotojai ir eksportuotojai bei juos atstovaujančios asociacijos, vartotojai ir vartotojų asociacijos, kurie apie save pranešė pagal 10 straipsnio 14 dalį, raštu paprašę gali peržiūrėti visą bet kurios tyrime dalyvaujančios šalies Komisijai pateiktą informaciją – kitaip negu Bendrijos ar jos valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus – kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus, bet nėra konfidenciali, kaip numatyta 29 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą. Tokios šalys, gavę informaciją, gali pareikšti pastabas dėl jos, o į jų pastabas atsižvelgiama, jeigu jos yra pakankamai pagrįstos.

8. Išskyrus 28 straipsnyje numatytus atvejus, kaip galima tiksliau tikrinama, ar suinteresuotų šalių pateikta ir išvadas grindžianti informacija yra teisinga.

9. Pradėjus nagrinėjimą pagal 10 straipsnio 13 dalį, tyrimas, jei tai įmanoma, turi būti baigtas per vienerius metus. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas turi būti baigtas per 13 mėnesių nuo jo pradžios, remiantis išvadomis pagal 13 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba pagal 15 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu.

10. Tyrimo metu Komisija kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei sudaro galimybes tęsti pasitarimus, kad būtų išsiaiškinta tikroji padėtis ir priimtas abipusiškai priimtinas sprendimas.

12 straipsnis

Laikinosios priemonės

1. Gali būti nuspręsta pradėti taikyti laikinuosius muitus, jeigu:

a) pradėtas nagrinėjimas pagal 10 straipsnį;

b) suinteresuotoms šalims apie tai pranešta ir sudaryta pakankamai galimybių pateikti informaciją ir pareikšti pastabas pagal 10 straipsnio 14 dalį;

c) preliminariai nustatyta, kad importuota prekė gauna naudos iš kompensuotinų subsidijų arba kad yra jų nulemtos žalos Bendrijos pramonei; ir

d) dėl Bendrijos interesų būtina įsikišti, kad būtų užkirstas kelias tokiai žalai.

Laikinieji muitai gali būti įvesti ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo nagrinėjimo pradžios, bet ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tos pradžios.

Laikinojo kompensuojamojo muito dydis negali viršyti preliminariai apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos ir turi būti mažesnis už tokią sumą, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei.

2. Laikinųjų muitų sumokėjimas užtikrinamas garantija ir atitinkamoms prekėms leidžiama laisvai judėti Bendrijoje tiktai pateikus tokią garantiją.

3. Komisija imasi laikinųjų veiksmų, prieš tai pasitarusi su valstybėmis narėmis arba, ypatingos skubos atvejais, pranešusi joms. Pastaruoju atveju pasitarimas turi būti surengtas vėliausiai per dešimt dienų po to, kai valstybėms narėms buvo pranešta apie Komisijos veiksmus.

4. Kai valstybė narė prašo, kad Komisija nedelsdama įsikištų, ir kai patenkinamos šio straipsnio 1 dalies pirmos ir antros pastraipų sąlygos, Komisija per ne ilgesnį kaip penkių darbo dienų laiką nuo tokio prašymo gavimo nusprendžia, ar bus įvestas laikinasis kompensuojamasis muitas.

5. Komisija nedelsdama praneša Tarybai ir valstybėms narėms apie bet kurį sprendimą, priimtą pagal šio straipsnio 1–4 dalis. Kvalifikuota balsų dauguma Taryba gali nuspręsti kitaip.

6. Laikinieji muitai gali būti įvesti ne ilgesniam kaip keturių mėnesių laikotarpiui.

13 straipsnis

Įsipareigojimai

1. Tyrimai gali būti nutraukti neįvedant laikinųjų arba nuolatinių muitų, jeigu gaunamas savanoriškas įsipareigojimas, pagal kurį:

a) kilmės ir (arba) eksportuojanti valstybė sutinka nutraukti ar apriboti subsidiją arba imtis kitų priemonių dėl jos poveikio; arba

b) bet kuris eksportuotojas įsipareigoja peržiūrėti savo kainas arba nutraukti eksportą, kuriam naudos teikia kompensuotinos subsidijos, į aptariamą vietovę tokiu būdu, kad Komisija pasitarusi įsitikina, jog žalingas subsidijų poveikis bus pašalintas. Kaina pagal tokį įsipareigojimą pakeliama taip, kad suma būtų ne didesnė nei reikalinga kompensuotinų subsidijų dydžiui atlyginti, bet mažesnė nei kompensuotinų subsidijų dydis, jeigu tokios mažesnės sumos pakanka atitaisyti žalą Bendrijos pramonei.

2. Komisija gali siūlyti prisiimti įsipareigojimus, bet jokia valstybė ar eksportuotojas neprivalo įsipareigoti. Tas faktas, jog valstybės ar eksportuotojai nesisiūlo ar nesutinka įsipareigoti, jokiu būdu nedaro neigiamos įtakos bylai svarstyti. Tačiau gali būti nustatyta, kad žalos grėsmė bus labiau tikėtina, jeigu subsidijuotas importas tęsis. Valstybių ar eksportuotojų įsipareigojimai nėra skatinami ar priimami, jeigu subsidijavimas ar jo padaryta žala nėra preliminariai nustatyti. Išskyrus ypatingas aplinkybes, įsipareigoti nebeskatinama pasibaigus 30 straipsnio 5 dalyje nustatytam pareiškimų laikui.

3. Nebūtina priimti eksportuotojo pasiūlytą įsipareigojimą, jeigu tai nepraktiška, jeigu esamų ar galimų eksportuotojų yra labai daug, arba dėl kitų priežasčių, taip pat ir bendros politikos. Suinteresuotam eksportuotojui ir (arba) kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei gali būti nurodytos priežastys, dėl kurių ketinama atmesti jo ar jos pasiūlytą įsipareigojimą, ir gali būti sudaryta galimybė pateikti pastabas dėl to. Įsipareigojimo nepriėmimo priežastys išdėstomos galutiniame sprendime.

4. Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, gali būti reikalaujama pateikti nekonfidencialius tokių įsipareigojimų paaiškinimus, kad apie juos būtų galima pranešti kitoms suinteresuotoms tyrimo šalims.

5. Jeigu pasitarus įsipareigojimai priimami ir Patariamasis komitetas neprieštarauja, Komisija tyrimą nutraukia. Visais kitais atvejais Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie pasitarimų rezultatus kartu su pasiūlymu nutraukti tyrimą. Tyrimas laikomas nutrauktu, jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nenusprendžia kitaip per mėnesį.

6. Jeigu įsipareigojimai priimami, subsidijavimo ir žalos tyrimas paprastai užbaigiamas. Nenustačius subsidijavimo ar žalos, įsipareigojimas automatiškai nustoja galioti, išskyrus atvejus, kai toks subsidijavimas ar žala nenustatyta daugiausia dėl duoto įsipareigojimo. Tokiais atvejais gali būti reikalaujama, kad įsipareigojimo būtų laikomasi pagrįstą laiką. Nustačius subsidijavimo ar žalos atvejį, įsipareigojimo laikomasi toliau pagal jo priėmimo sąlygas ir šio reglamento nuostatas.

7. Komisija reikalauja, kad kiekviena valstybė ar eksportuotojas, kurių įsipareigojimas buvo priimtas, periodiškai teiktų atitinkamą informaciją apie tai, kaip laikomasi įsipareigojimo, ir leistų patikrinti su tuo susijusius duomenis. Tokių reikalavimų nevykdymas laikomas įsipareigojimo pažeidimu.

8. Jeigu atliekant tyrimą kai kurių eksportuotojų įsipareigojimai priimami, taikant 18, 19, 20 ir 22 straipsnius, laikoma, kad tokie įsipareigojimai pradeda galioti tą dieną, kai atliekamas tyrimas kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės atžvilgiu yra baigtas.

9. Bet kuriai šaliai pažeidus ar atsiėmus savo įsipareigojimą, pagal 15 straipsnį įvedamas nuolatinis muitas remiantis tokį įsipareigojimą paskatinusio tyrimo metu išsiaiškintais faktais, jeigu šis tyrimas buvo baigtas galutinai nustačius subsidijavimą ir žalą, ir jeigu suinteresuotam eksportuotojui arba kilmės ir (arba) eksportuojančiai valstybei buvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas, išskyrus atvejį, kai įsipareigojimo atsisakė pats eksportuotojas arba pati valstybė.

10. Pasitarus laikinasis muitas gali būti įvestas pagal 12 straipsnį, remiantis visa turima informacija, jeigu yra pagrindo tikėti, kad įsipareigojimas yra pažeidžiamas, arba, pažeidus įsipareigojimą arba jo atsisakius, jeigu nėra užbaigtas tokį įsipareigojimą paskatinęs tyrimas.

14 straipsnis

Tyrimo nutraukimas netaikant priemonių

1. Atsiėmus skundą nagrinėjimas gali būti nutrauktas, jei toks nutraukimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

2. Jeigu pasitarus paaiškėja, kad apsaugos priemonės nebūtinos ir Patariamasis komitetas neprieštarauja, tyrimas arba nagrinėjimas nutraukiami. Visais kitais atvejais Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie pasitarimų rezultatus kartu su pasiūlymu nutraukti nagrinėjimą. Nagrinėjimas laikomas nutrauktas, jei kvalifikuota balsų dauguma Taryba nenusprendžia kitaip per mėnesį.

3. Nagrinėjimas nutraukiamas nedelsiant, jei nustatoma, kad kompensuotinų subsidijų suma yra minimali pagal šio straipsnio 5 dalį arba kad faktinio ar potencialaus subsidijuoto importo kiekis arba žala yra mažareikšmė.

4. Pagal 10 straipsnio 13 dalį pradėjus nagrinėjimą, žala paprastai laikoma mažareikšme, jei aptariamas importas nesiekia 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų apimčių. Atliekant tyrimus dėl importo iš besivystančių valstybių, subsidijuoto importo kiekis laikomas mažareikšmiu, jei jis sudaro mažiau nei 4 % viso panašios prekės importo į Bendriją, nebent importas iš besivystančių valstybių, kurių kiekvienos atskira dalis sudaro mažiau nei 4 % bendro importo, kartu sudaro daugiau nei 9 % bendro panašios prekės importo į Bendriją.

5. Kompensuotinų subsidijų kiekis laikomas minimaliu, jei toks kiekis sudaro mažiau nei 1 % ad valorem, išskyrus tai, kad:

a) atliekant tyrimus dėl importo iš besivystančių valstybių, didžiausia minimalaus kiekio vertė yra 2 % ad valorem; ir

b) dėl tų besivystančių valstybių, kurios yra PPO narės, kaip nurodyta Subsidijų sutarties VII priede, bei dėl tų besivystančių valstybių, kurios yra PPO narės ir kurios visiškai panaikino eksporto subsidijas, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte, didžiausia minimalaus subsidijos kiekio vertė yra 3 % ad valorem; kai šios nuostatos taikymas priklauso nuo eksporto subsidijų panaikinimo sąlygos, ji taikoma nuo tos datos, kada apie eksporto subsidijų panaikinimą buvo pranešta PPO Subsidijų ir kompensacinių priemonių komitetui, ir tokį laiką, kol atitinkama besivystanti valstybė neteikia eksporto subsidijų; ši nuostata nustoja galioti praėjus aštuoneriems metams nuo PPO sutarties įsigaliojimo,

su sąlyga, kad nutraukiamas tiktai tas tyrimas, kai kompensuotinų subsidijų kiekis nesiekia taikytino minimalaus lygio pavieniams eksportuotojams, kurių atžvilgiu toliau galioja nuostatos dėl nagrinėjimo ir gali būti pakartotas tyrimas, kai aptariamosios valstybės atžvilgiu atliekama vėlesnė peržiūra pagal 18 ir 19 straipsnius.

15 straipsnis

Nuolatinių muitų įvedimas

1. Jeigu tyrimo metu galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra kompensuotinos subsidijos ir jų padaryta žala bei dėl Bendrijos interesų būtina įsikišti pagal 31 straipsnį, Taryba, paprasta balsų dauguma priimdama sprendimą dėl Komisijos, pasitarusios su Patariamuoju komitetu, pateikto pasiūlymo, įveda nuolatinį kompensuojamąjį muitą, nebent subsidija arba subsidijos būtų nutrauktos arba būtų įrodyta, jog subsidijos nebeteikia jokios naudos aptariamiems eksportuotojams. Jeigu galioja laikinieji muitai, pasiūlymas imtis nuolatinių veiksmų turi būti pateiktas Tarybai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki tokių muitų galiojimo pabaigos. Tokio kompensuojamojo muito dydis neturi viršyti kompensuotinų subsidijų, tikrai teikiančių naudos eksportuotojams, dydžio, apskaičiuoto pagal šį reglamentą, bet turi būti mažesnis nei bendras kompensuotinų subsidijų kiekis, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei.

2. Kiekvienu atveju tinkamo dydžio kompensuojamasis muitas taikomas nediskriminuojant visų prekių importui iš visų šaltinių, kurie gauna naudos iš kompensuotinų subsidijų ir daro žalos, išskyrus importą iš tokių šaltinių, kurių įsipareigojimai buvo priimti pagal šio reglamento nuostatas. Muitą įvesti numatančiame reglamente turi būti nustatytas individualus muito dydis kiekvienam tiekėjui, o jei tai praktiškai neįmanoma – tik suinteresuotai tiekiančiai valstybei.

3. Jeigu pagal 27 straipsnį Komisija apribojo savo tyrimą, bet kuris kompensuojamasis muitas, taikomas importui iš eksportuotojų ir gamintojų, pranešusių apie save pagal 27 straipsnį, bet netirtų, turi neviršyti kompensuotinų subsidijų, apskaičiuotų pagal tyrimui atrinktas valstybes, aritmetinio svertinio vidurkio. Taikydama šią straipsnio dalį, Komisija nepaiso bet kurių nulinių ar minimalių kompensuotinų subsidijų kiekių, taip pat 28 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytų kiekių. Individualaus dydžio muitai taikomi importui iš bet kurio eksportuotojo ar gamintojo, kuriam pagal 27 straipsnio nuostatas apskaičiuoti individualūs subsidijavimo dydžiai.

16 straipsnis

Atgalinis veikimas

1. Laikinosios priemonės ir nuolatiniai kompensuojamieji muitai taikomi tik toms prekėms, kurioms leidžiama laisvai judėti po to, kai įsigalioja pagal 12 straipsnio 1 dalį arba 15 straipsnio 1 dalį priklausomai nuo aplinkybių patvirtintos priemonės, išskyrus atvejus, numatytus šiame reglamente.

2. Jeigu laikinosios priemonės buvo taikomos, o galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra kompensuotinos subsidijos ir žala, nepriklausomai nuo to, ar ketinama įvesti nuolatinį kompensuojamąjį muitą, Komisija nusprendžia, kuri laikinojo muito dalis turi būti galutinai paimta. Taikant šią nuostatą "žala" neapima nei esminių kliūčių Bendrijos pramonei kurtis, nei esminės žalos grėsmės, nebent būtų nustatyta, kad tik pritaikius laikinąsias priemones buvo išvengta esminės žalos. Visais kitais atvejais, susijusiais su tokia grėsme ar kliūtimis, bet kurios laikinai sumokėtos sumos turi būti grąžintos, o nuolatiniai muitai gali būti įvedami tiktai nuo tada, kai buvo galutinai nustatyta tokia grėsmė ar esminės kliūtys.

3. Jeigu nuolatinis kompensuojamasis muitas yra didesnis nei laikinasis muitas, skirtumas neimamas. Jeigu nuolatinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, muitas perskaičiuojamas. Jeigu galutinai nenustatomas subsidijavimas ar žala, laikinasis muitas nepatvirtinamas.

4. Nuolatinis kompensuojamasis muitas gali būti taikomas prekėms, įvežtoms vartoti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, bet ne anksčiau tyrimo pradžios, su sąlyga, kad importas buvo užregistruotas pagal 24 straipsnio 5 dalį, kad Komisija sudarė suinteresuotiems importuotojams galimybę pareikšti pastabas ir kad:

a) yra kritinių sąlygų aptariamos subsidijuotos prekės atžvilgiu, dėl kurių prekės, kuriai naudą teikia kompensuotinos subsidijos pagal šio reglamento nuostatas, importas dideliu mastu per palyginti trumpą laiką daro sunkiai atitaisomą žalą;

ir

b) yra manoma, jog norint užkirsti kelią tokiai žalai pasikartoti, būtina įvertinti kompensuojamųjų muitų tokiam importui taikymą per praėjusį laikotarpį.

5. Pažeidus įsipareigojimus arba jų atsisakius, nuolatiniai muitai gali būti taikomi prekėms, įvežtoms laisvai judėti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, jeigu toks importas buvo užregistruotas pagal 24 straipsnio 5 dalį, bet muitas už praėjusį laikotarpį neskaičiuojamas importui, įvežtam prieš pažeidžiant ar atsiimant įsipareigojimą.

17 straipsnis

Trukmė

Bet kuri kompensacinė priemonė galioja tik tokį laiką ir tik tokiu mastu, kiek tai reikalinga darančioms žalą kompensuotinoms subsidijoms įveikti.

18 straipsnis

Galiojimo peržiūra

1. Nuolatinė kompensacinė priemonė baigia galioti praėjus penkeriems metams nuo jos įvedimo dienos arba penkeriems metams nuo paskutinės subsidijavimo ir jo žalą nagrinėjusios peržiūros užbaigimo dienos, jeigu peržiūros metu nebuvo nustatyta, kad priemonei baigus galioti bus labai tikėtina, jog subsidijavimas ir žala tęsis arba pasikartos. Peržiūra dėl priemonės pratęsimo pradedama Komisijos iniciatyva arba Bendrijos gamintojų (arba jų vardu pateiktu) prašymu, ir, kol bus baigta peržiūra, tokia priemonė galioja toliau.

2. Peržiūra dėl priemonės galiojimo pratęsimo pradedama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog subsidijavimas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi subsidijavimas arba žala, kad tik pritaikytos priemonės atitaisė žalą, arba kad susiklostę eksporto aplinkybės arba rinkos sąlygos rodo tolesnio darančio žalą subsidijavimo tikimybę.

3. Atliekant tyrimus pagal šį straipsnį, eksportuotojams, importuotojams, kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės atstovams ir Bendrijos gamintojams suteikiama galimybė peržiūros prašyme išdėstytus reikalus plačiau išaiškinti, paneigti arba pareikšti pastabas dėl jų, o išvados daromos deramai atsižvelgus į visus svarbius ir tinkamai dokumentais paremtus įrodymus, pateiktus atsakant į klausimą, ar priemonėms baigus galioti bus ar nebus tikėtina, jog subsidijavimas ir žala tęsis arba pasikartos.

4. Pranešimas apie artėjančią priemonės galiojimo pabaigą skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje reikiamu metu paskutiniais priemonės taikymo laikotarpio metais, kaip nurodyta šiame straipsnyje. Po to, ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki minėto penkerių metų laikotarpio pabaigos, Bendrijos gamintojai turi teisę pateikti peržiūros prašymą pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat pagal šį straipsnį skelbiamas ir pranešimas apie tikrąją priemonių galiojimo pabaigą.

19 straipsnis

Tarpinės peržiūros

1. Būtinybė toliau taikyti priemones prireikus taip pat gali būti peržiūrima arba Komisijos iniciatyva, arba valstybės narės prašymu, arba jeigu nuo nuolatinės priemonės taikymo pradžios yra praėjęs pagrįstai nustatytas bent vienerių metų laikotarpis, bet kurio eksportuotojo, importuotojo, Bendrijos gamintojų arba kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės prašymu, kuriame pateikiama pakankamai įrodymų, jog tokia tarpinė peržiūra yra būtina.

2. Tarpinė peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiama pakankamai įrodymų, kad kompensuotinai subsidijai atlyginti nėra būtina toliau taikyti tą priemonę ir (arba) kad panaikinus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos, arba kad taikomos priemonės nepakanka ar nebepakanka darančiai žalą kompensuotinai subsidijai įveikti.

3. Kai įvesti kompensuojamieji muitai yra mažesni nei nustatytų kompensuotinų subsidijų dydis, tarpinė peržiūra pradedama, jeigu Bendrijos gamintojai pateikia pakankamų įrodymų, kad pritaikius šiuos muitus, į Bendriją importuotos prekės perpardavimo kainos nepakito arba pakito nepakankamai. Jeigu tyrimas patvirtina, kad šie įtarimai yra teisingi, kompensuojamieji muitai gali būti padidinti, kad kaina pakiltų tiek, jog pakaktų atitaisyti žalą; tačiau tokio padidinto muito dydis neturi viršyti kompensuotinų subsidijų kiekio.

4. Atlikdama tyrimus pagal šią straipsnio dalį Komisija gali, inter alia, apsvarstyti, ar subsidijavimo ir žalos aplinkybės smarkiai pakito ir ar taikomomis priemonėmis pasiekiama norimų rezultatų atitaisant pagal 8 straipsnį jau nustatytą žalą. Šiais atžvilgiais galutinai nustatant faktus atsižvelgiama į visus svarbius ir tinkamai dokumentais paremtus įrodymus.

20 straipsnis

Greitesnės peržiūros

Bet kuris eksportuotojas, kurio eksportui taikomas nuolatinis kompensuojamasis muitas, bet kuris nebuvo individualiai tirtas pradinio tyrimo metu dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsisakymo bendradarbiauti su Komisija, turi teisę prašyti greitesnės peržiūros, kad Komisija galėtų skubiai nustatyti individualų kompensuojamojo muito tarifą tam eksportuotojui. Tokia peržiūra pradedama pasitarus su Patariamuoju komitetu ir sudarius Bendrijos gamintojams galimybę pareikšti pastabas.

21 straipsnis

Grąžinimas

1. Neatsižvelgiant į 18 straipsnio nuostatas, importuotojas gali prašyti gražinti jo sumokėtus muitus, jeigu įrodo, kad kompensuotinos subsidijos, kurių pagrindu buvo sumokėti muitai, buvo panaikintos arba sumažintos taip, jog jų dydis tapo mažesnis už galiojantį muitą.

2. Importuotojas pateikia Komisijai prašymą grąžinti jo sumokėtus kompensuojamuosius muitus per valstybę narę, kurios teritorijoje prekėms leista laisvai judėti, per šešis mėnesius nuo tos datos, kada privalomų mokėti nuolatinių muitų suma buvo kompetentingų valdžios institucijų apskaičiuota arba kada buvo priimtas sprendimas imti nuolatinius muitus, kurių mokėjimas užtikrintas laikinuoju muitu. Valstybės narės nedelsdamos perduoda tokį prašymą Komisijai.

3. Prašymas grąžinti sumokėtą muitą laikomas tinkamai pagrįstas įrodymais tik tuo atveju, jeigu jame pateikiama tiksli informacija apie grąžinti prašomą sumokėtų kompensuojamųjų muitų sumą ir visi muitinės dokumentai, susiję su tokios sumos apskaičiavimu ir mokėjimu. Prašyme taip pat turi būti pateikti įrodymai apie kompensuotinas subsidijas eksportuotojui ar gamintojui, kuriam taikomas tas muitas, nustatytu tipiškuoju laikotarpiu. Jeigu importuotojas nėra susijęs su aptariamuoju eksportuotoju ar gamintoju ir tokios informacijos neįmanoma gauti nedelsiant arba jeigu eksportuotojas ar gamintojas nenori jos atskleisti importuotojui, prašyme pateikiamas eksportuotojo ar gamintojo pareiškimas, kad kompensuotinos subsidijos buvo panaikintos arba sumažintos, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ir kad atitinkami patvirtinantys tai dokumentai bus pateikti Komisijai. Jeigu tokių įrodymų negaunama iš eksportuotojo ar gamintojo per pagrįstai nustatytą laiką, prašymas atmetamas.

4. Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, nusprendžia, ar patenkinti prašymą ir kurią muito dalį grąžinti, taip pat gali bet kada nuspręsti pradėti tarpinę peržiūrą pagal tokioms peržiūroms taikomas nuostatas, o tokią peržiūrą atlikus gauta informacija ir išsiaiškintais faktais Komisija remiasi spręsdama, ar reikia grąžinti muitą ir kurią jo dalį. Muitai grąžinami paprastai per 12 mėnesių, bet jokiomis aplinkybėmis ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo tos dienos, kai prekės, kuriai taikomas kompensuojamasis muitas, importuotojas pateikė reikiamais įrodymais paremtą prašymą grąžinti muitą. Priklausančias grąžinti muitų sumas paprastai moka valstybės narės per 90 dienų nuo minėto sprendimo priėmimo.

22 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl peržiūrų ir muitų grąžinimų

1. Atitinkamos 10 ir 11 straipsnių nuostatos, išskyrus nuostatas dėl laiko apribojimų, taikomos bet kurioms pagal 18, 19 ir 20 straipsnius atliekamoms peržiūroms. Tokios peržiūros turi būti atliekamos nedelsiant ir užbaigiamos paprastai per 12 mėnesių nuo peržiūros pradžios.

2. Peržiūras pagal 18, 19 ir 20 straipsnius inicijuoja Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu. Pagal peržiūros rezultatus Bendrijos institucija, atsakinga už priemonių taikymą, priemones arba panaikina ar palieka galioti pagal 18 straipsnį, arba jas panaikina, palieka galioti arba pakeičia pagal 19 ir 20 straipsnius. Jeigu priemonės panaikinamos individualiems eksportuotojams, bet ne visai valstybei apskritai, tokių eksportuotojų atžvilgiu toliau vyksta nagrinėjimas ir gali būti pakartotas tyrimas pagal šį straipsnį atliekant bet kokią tolesnę peržiūrą suinteresuotos valstybės atžvilgiu.

3. Jeigu priemonių peržiūra pagal 19 straipsnį vyksta baigiantis priemonių taikymo laikotarpiui, kaip apibrėžta 18 straipsnyje, šios priemonės taip pat tiriamos pagal 18 straipsnio nuostatas.

4. Komisija, pagal 18–21 straipsnius atlikdama bet kuriuos peržiūrų ar muito grąžinimo tyrimus, taiko tą pačią metodiką, jei aplinkybės nepasikeitė, taikytą atliekant tyrimus, kurių pagrindu įvestas muitas, tačiau deramai atsižvelgia į 5, 6, 7 ir 27 straipsnius.

23 straipsnis

Muitų vengimas

1. Kai yra vengiama galiojančių priemonių, pagal šį reglamentą įvestų kompensuojamųjų muitų taikymas gali būti išplėstas taip pat ir panašių prekių ar jos sudedamųjų dalių importui iš trečiųjų valstybių. Vengimas apibrėžiamas kaip prekybos tarp trečiųjų valstybių ir Bendrijos būdo pokytis, atsiradęs dėl tokio veiksmo, proceso ar darbo, kurio negalima paaiškinti jokiomis kitomis pakankamomis priežastimis ar ekonominiais sumetimais kaip tik muito įvedimu, ir kai yra įrodymų, kad atitaisantis žalą muito poveikis yra mažinamas pagal panašios prekės kainas ir (arba) kiekius bei kad importuota panaši prekė ir (arba) jos dalys vis dar gauna naudos iš subsidijos.

2. Tyrimai pagal šį straipsnį pradedami, kai reikalavime pateikiama pakankamai šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų veiksnių įrodymų. Tyrimas pradedamas Komisijai pasitarus su Patariamuoju komitetu ir priėmus reglamentą, kuriame muitinių institucijoms taip pat nurodoma registruoti importą pagal 24 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų. Tyrimus atlieka Komisija, kuriai gali padėti muitinių institucijos, ir užbaigia juos per devynis mėnesius. Kai galutinai patvirtinti faktai pateisina priemonių pratęsimą, Taryba, Komisijos siūlymu, pratęsia priemones nuo tos dienos, kai buvo įvesta importo registracija pagal 24 straipsnio 5 dalį arba buvo pareikalauta garantijų. Atitinkamos procedūrinės šio reglamento nuostatos dėl tyrimo pradžios ir atlikimo taikomos kaip numatyta šiame straipsnyje.

3. Prekėms netaikomos nuostatos dėl registracijos pagal 24 straipsnio 5 dalį ar dėl priemonių, jeigu jos siunčiamos su muitinės pažyma, kad tų prekių importas nėra muito vengimas. Tokios pažymos gali būti išduodamos importuotojams, jiems paprašius raštu, o Komisijai pasitarus su Patariamuoju komitetu arba Tarybai tai leidus sprendimu, ir galioja tokį laiką ir tokiomis sąlygomis, kaip jose nurodyta.

4. Jokia šio straipsnio nuostata netrukdo įprastu būdu taikyti galiojančių nuostatų dėl muito mokesčių.

24 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Laikinieji ar nuolatiniai kompensuojamieji muitai įvedami reglamentu ir valstybių narių renkami nustatytu pavidalu pagal nurodytą tarifą ir tokius kriterijus, kurie yra išdėstyti reglamente, pagal kurį įvedami šie muitai. Be to, tokie muitai renkami nepriklausomai nuo kitų paprastai importui taikomų muitų, mokesčių ar rinkliavų. Jokiai prekei nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensuojamieji muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį.

2. Reglamentai, kuriais įvedami laikinieji ar nuolatiniai kompensuojamieji muitai, taip pat reglamentai ar sprendimai, kuriais priimami įsipareigojimai arba nutraukiami tyrimai ar nagrinėjimai, skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Tokiuose reglamentuose ar sprendimuose, reikiamai paisant konfidencialios informacijos apsaugos, pateikiami svarbiausi dalykai, kaip antai: susijusių eksportuotojų, jei įmanoma, arba valstybių pavadinimai, prekės aprašas, svarbių su subsidijos ar žalos nustatymu susijusių faktų bei motyvų santrauka. Kiekvienai žinomai suinteresuotai šaliai išsiunčiamas tokio reglamento arba sprendimo nuorašas. Šios straipsnio dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos peržiūroms.

3. Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialiosios nuostatos, ypač dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, kaip yra pateiktos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinių kodeksą [5].

4. Dėl Bendrijos interesų Komisijos sprendimu, priimtu pasitarus su Patariamuoju komitetu, devynių mėnesių laikotarpiui gali būti pristabdytos pagal šį reglamentą priimtos priemonės. Šis pristabdymas gali būti pratęstas dar vienam laikotarpiui ne ilgesniam kaip vieneri metai, jeigu paprasta balsų dauguma taip nutaria Taryba, Komisijai pasiūlius. Priemonės gali būti stabdomos tik tuo atveju, jeigu rinkos sąlygos yra laikinai taip pakitusios, jog nėra tikimybės žalai atsinaujinti dėl tokio sustabdymo, ir jeigu Bendrijos pramonei buvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas ir į šias pastabas buvo atsižvelgta. Pasitarus priemonių taikymas bet kada gali būti atnaujintas, jeigu pristabdymo priežastis išnyko.

5. Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, gali nurodyti muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos. Importas gali būti pradėtas registruoti, kai Bendrijos pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Registracija numatoma Komisijos reglamentu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir prireikus galimos turtinės prievolės suma. Registruoti importą privaloma ne ilgesnį kaip devynių mėnesių laikotarpį.

6. Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai už prekybinį prekių importą, kuris tiriamas ir kuriam taikomos priemonės, taip pat apie muitų, surinktų pagal šį reglamentą, sumą.

25 straipsnis

Pasitarimai

1. Bet kurie šiame reglamente numatyti pasitarimai, išskyrus 10 straipsnio 9 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje nurodytus pasitarimus, vyksta Patariamajame komitete, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Pasitarimai rengiami nedelsiant valstybės narės reikalavimu ar Komisijos iniciatyva, bet kuriuo atveju per tokį laikotarpį, kuris atitinka šiame reglamente nustatytus trukmės apribojimus.

2. Komitetas posėdžiauja pirmininkui jį sušaukus. Pirmininkas kuo skubiau pateikia valstybėms narėms visą svarbią informaciją.

3. Kai būtina, pasitarimai gali vykti raštu; tokiu atveju Komisija apie tai praneša valstybėms narėms ir nurodo laikotarpį, per kurį jos turi teisę pareikšti savo nuomones arba pareikalauti žodinio pasitarimo, kurį surengia pirmininkas, jei tą žodinį pasitarimą įmanoma surengti per tokį laikotarpį, kuris atitinka šiame reglamente nustatytus trukmės apribojimus.

4. Pasitarimuose nagrinėjami tokie svarbiausi klausimai:

a) kompensuotinų subsidijų buvimas ir metodai jų dydžiui nustatyti;

b) žalos buvimas ir mastas;

c) priežastiniai ryšiai tarp subsidijuoto importo ir žalos;

d) priemonės, kurių susidariusiomis aplinkybėmis reikia imtis norint užkirsti kelią kompensuotinų subsidijų padarytai žalai arba ją atlyginti, taip pat būdai ir priemonės tokioms priemonėms įgyvendinti.

26 straipsnis

Patikrinamieji vizitai

1. Komisija lankosi vietose, jei mano esant reikalinga, kad išnagrinėtų importuotojų, eksportuotojų, prekybininkų, agentų, gamintojų, prekybos asociacijų ar organizacijų įrašus ir patikrintų apie subsidijavimą ir žalą pateiktą informaciją. Apsilankymai informacijos patikrai negali būti vykdomi, jeigu į klausimynus nebuvo atsakyta tinkamai ir laiku.

2. Komisija gali atlikti tyrimus trečiosiose valstybėse, prireikus prieš tai gavusi suinteresuotų firmų sutikimą, pranešusi aptariamos valstybės valdžios atstovams, ir jei pastarieji neprieštarauja dėl tyrimo. Kai suinteresuotos firmos duoda susitikimą, Komisija nedelsdama praneša kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms firmų, kuriose bus lankomasi, pavadinimus ir adresus bei sutartas datas.

3. Suinteresuotoms firmoms pranešama apie informacijos, kuri bus tikrinama lankantis, pobūdį ir apie bet kurią kitą informaciją, kurią reikės pateikti tokių apsilankymų metu, bet tai netrukdo jau vykstant patikrai prašyti išsamesnių duomenų gautai informacijai papildyti.

4. Atliekant tyrimus pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Komisijai padeda tų valstybių narių, kurios to prašo, pareigūnai.

27 straipsnis

Pavyzdžių atranka

1. Tais atvejais, kai skundų pateikėjų, eksportuotojų, importuotojų, prekės rūšių ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas:

a) tyrimui atrenkant tiktai pagrįstai nustatytą skaičių šalių, prekių ar sandorių pavyzdžių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba

b) tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.

2. Šalių, prekių rūšių ar sandorių atranką pagal šį straipsnį vykdo Komisija, nors pirmenybė dėl pavyzdžio atrankos teikiama tariantis su suinteresuotomis šalimis ir gavus jų susitikimą, jei tokios šalys praneša apie save ir sudaro galimybes gauti pakankamą kiekį informacijos per tris savaites nuo tyrimo pradžios, kad būtų galima atrinkti tipišką pavyzdį.

3. Tais atvejais, kai tyrimo mastas yra ribojamas pagal šį straipsnį, individualus kompensuotino subsidijavimo dydis vis dėlto skaičiuojamas kiekvienam iš pradžių neatrinktam eksportuotojui ar importuotojui, kuris pateikia reikalingą informaciją per šiame reglamente nurodytą laiką, išskyrus atvejį, kai eksportuotojų ar importuotojų yra tiek daug, kad individualūs tyrimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų užbaigti jį laiku.

4. Atrinkus pavyzdžius, tačiau kai kurioms ar visoms atrinktoms šalims taip vengiant bendradarbiauti, kad būtų labai paveikta tyrimo baigtis, galima atrinkti naują pavyzdį. Tačiau jeigu ir toliau rimtai vengiama bendradarbiauti arba jeigu nepakanka laiko atrinkti naują pavyzdį, taikomos atitinkamos 28 straipsnio nuostatos.

28 straipsnis

Vengimas bendradarbiauti

1. Tais atvejais, kai bet kuri suinteresuota šalis atsisako sudaryti galimybių gauti informaciją, kitokiu būdu nesuteikia reikalingos informacijos per šiame reglamente nurodytą laiką arba smarkiai kliudo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti padarytos pagal turimus faktus.

Išsiaiškinus, kad bet kuri suinteresuota šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, tokios informacijos nepaisoma ir gali būti pasiremta turimais faktais.

Suinteresuotos šalys įspėjamos apie vengimo bendradarbiauti padarinius.

2. Atsakymo nepateikimas kompiuterine forma nelaikomas vengimu bendradarbiauti, jeigu suinteresuota šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų.

3. Suinteresuotos šalies pateiktos informacijos paisoma netgi tada, kai ji nėra visais atžvilgiais tobula, jeigu tokie trūkumai nesukelia pernelyg didelių sunkumų padaryti pagrįstai tikslią išvadą, jeigu tokia informacija yra pateikta laiku ir gali būti patikrinta, taip pat jeigu šalis stengėsi kiek galėdama.

4. Nepriėmus įrodymų ar informacijos, juos pateikusiai šaliai nedelsiant pranešamos priežastys ir sudaroma galimybė per nurodytą laiką pateikti tolesnius paaiškinimus. Nusprendus, kad paaiškinimai yra nepatenkinami, tokių įrodymų ar informacijos atmetimo priežastys atskleidžiamos ir išdėstomos išvadose.

5. Jeigu darant sprendimus, taip pat ir skaičiuojant kompensuotinų subsidijų dydį, remiamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatomis ir skunde pateikta informacija, tokia informacija tikrinama, jei taip yra praktiška ir pagal tyrimo trukmės apribojimus įmanoma, lyginant ją arba su kitų nepriklausomų šaltinių pateikta informacija, kaip antai paskelbtais kainoraščiais, oficialia importo statistika, muitinės deklaracijomis; arba su tyrimo metu iš kitų suinteresuotų šalių gauta informacija.

6. Jeigu suinteresuota šalis vengia bendradarbiauti arba bendradarbiauja nevisiškai ir dėl to nepateikiama svarbi informacija, rezultatai tai šaliai gali būti ne tokie palankūs, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai.

29 straipsnis

Konfidencialumas

1. Bet kokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, kadangi jos atskleidimas suteiktų nemažą konkurencinį pranašumą konkurentui arba itin neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį ar asmenį, iš kurio šis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, jei tai pagrįsta, turi būti valdžios institucijų naudojama konfidencialiai.

2. Suinteresuotos šalys, teikiančios konfidencialią informaciją, privalo pateikti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad būtų galima normaliai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Ypatingomis aplinkybėmis tokios šalys gali nurodyti, kad neįmanoma rengti šios informacijos santraukos. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis turi būti pateiktas pareiškimas, kuriame išdėstomos priežastys, kodėl neįmanoma padaryti santraukos.

3. Jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori padaryti šią informaciją prieinamą arba leisti atskleisti ją apibendrintai arba kaip santrauką, tokios informacijos galima nepaisyti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. Prašymai laikytis konfidencialumo negali būti atmetami savavališkai.

4. Šis straipsnis netrukdo Bendrijos institucijoms atskleisti bendro pobūdžio informacijos, o ypač pagal šį reglamentą priimtų sprendimų priežasčių, arba atskleisti įrodymų, kuriais rėmėsi Bendrijos valdžios institucijos, jeigu tai reikalinga tokias priežastis paaiškinti nagrinėjant bylą teisme. Taip atskleidžiant informaciją būtina atsižvelgti į teisėtus suinteresuotų šalių interesus, kad jų verslo arba valstybinės paslaptys nebūtų atskleistos.

5. Taryba, Komisija, valstybės narės, jų pareigūnai privalo neatskleisti jokios pagal šį reglamentą gautos informacijos, kuria jos pateikėjas prašė naudotis konfidencialiai, be specialaus jos pateikėjo leidimo. Informacija, kuria keičiasi Komisija ir valstybės narės ar kuri yra susijusi su pasitarimais pagal 25 straipsnį arba su pasitarimais, apibūdintais 10 straipsnio 9 dalyje ir 11 straipsnio 10 dalyje, taip pat vidaus naudojimo dokumentai, kuriuos parengia Bendrijos arba valstybių narių valdžios institucijos, negali būti atskleidžiami, išskyrus specialiai šiame reglamente numatytus atvejus.

6. Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tiktai tiems tikslams, kuriems jos buvo prašyta.

30 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1. Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei juos atstovaujančios asociacijos, taip pat kilmės ir (arba) eksportuojančios valstybės atstovai gali reikalauti, kad jiems būtų atskleista išsami informacija, nulėmusi esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo pradėtos taikyti laikinosios priemonės. Tokie reikalavimai atskleisti informaciją pateikiami raštu iš karto po laikinųjų priemonių taikymo pradžios, o reikalaujama informacija atskleidžiama raštu kaip galima skubiau po to.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minimos šalys gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti nuolatines priemones arba rekomenduoti nutraukti tyrimą ar nagrinėjimą nepradedant taikyti priemonių – ypatingas dėmesys teikiamas reikalavimui atskleisti bet kuriuos faktus ar motyvus, kurie skiriasi nuo laikinąsias priemones pagrindusiųjų faktų ar motyvų.

3. Reikalavimai galutinai atskleisti informaciją turi būti adresuojami Komisijai raštu ir gaunami, jeigu pradėta taikyti laikinąjį muitą, ne vėliau kaip per mėnesį nuo paskelbimo apie tokio muito įvedimą. Jeigu laikinasis muitas nebuvo įvestas, šalims sudaroma galimybė per Komisijos nustatytą laiką reikalauti galutinai atskleisti informaciją.

4. Galutinai atskleidžiama informacija turi būti pateikta raštu. Tai turi būti padaryta deramai paisant konfidencialios informacijos apsaugos kuo skubiau, paprastai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki galutinio sprendimo ar Komisijos pateikiamo pasiūlymo imtis galutinių veiksmų pagal 14 ir 15 straipsnius. Jei dėl susiklosčiusių aplinkybių Komisija tuo metu negali atskleisti tam tikrų faktų ar motyvų, jie atskleidžiami kaip galima skubiau, atsiradus galimybei. Atskleidimas neturi pažeisti jokio paskesnio sprendimo, kurį gali priimti Komisija ar Taryba, tačiau jeigu toks sprendimas grindžiamas bet kuriuo iš skirtingų faktų ar motyvų, šie atskleidžiami kaip galima skubiau.

5. Į pareiškimus, pateiktus po galutinio informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie yra gaunami per Komisijos kiekvienu atveju atskirai pagal reikalo skubumą nustatytą ne trumpesnį kaip 10 dienų laiką.

31 straipsnis

Bendrijos interesai

1. Sprendimas, ar dėl Bendrijos interesų reikia imtis veiksmų, turi būti grindžiamas ne vien tik vietinės pramonės, naudotojų bei vartotojų interesų, bet visų įvairiausių interesų visumos įvertinimu. Prieš nusprendžiant pagal šį straipsnį, visoms šalims turi būti sudarytos galimybės išdėstyti savo požiūrius pagal šio straipsnio 2 dalį. Svarstant galimą sprendimą, ypatingas dėmesys teikiamas būtinybei pašalinti darančio žalą subsidijavimo prekybą iškraipantįjį poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Priemonės, kurias nuspręsta taikyti dėl nustatyto subsidijavimo ir žalos, negali būti taikomos, jei pagal visą pateiktą informaciją valdžios institucijos gali aiškiai nutarti, kad dėl Bendrijos interesų tokių priemonių taikyti neverta.

2. Skundo pateikėjai, importuotojai ir juos atstovaujančios asociacijos, atstovaujantys naudotojai ir atstovaujančios vartotojų organizacijos per pranešime apie kompensuojamųjų muitų tyrimo pradžią nustatytą laiką gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad sukurtų tvirtą pagrindą valdžios institucijoms atsižvelgti į visus požiūrius ir informaciją sprendžiant, ar dėl Bendrijos interesų priemones verta taikyti. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims sudaromos galimybės gauti šią informaciją arba atitinkamas jos santraukas ir suteikiama teisė reaguoti į šią informaciją.

3. Šalys, kurios atliko šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali reikalauti būti išklausytos. Tokie reikalavimai patenkinami, jei jie pateikiami per 2 dalyje nurodytą laiką ir jei atsižvelgiant į Bendrijos interesus, juose išdėstomos priežastys, kodėl reikia išklausyti šias šalis.

4. Šalys, kurios atliko šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali pareikšti pastabas dėl bet kurių įvestų laikinųjų muitų taikymo. Kad į tokias pastabas būtų atsižvelgta, jos turi būti gautos per mėnesį nuo tokių priemonių taikymo pradžios. Kitoms šalims, kurios turi teisę reaguoti į tokias pastabas, sudaromos galimybės gauti šias pastabas arba atitinkamas jų santraukas.

5. Komisija išanalizuoja tinkamai pateiktą informaciją ir jos tipiškumą, o tokios analizės rezultatus ir savo nuomonę dėl jos vertės perduoda Patariamajam komitetui aptarti. Komisija, pateikdama pasiūlymą pagal 14 ir 15 straipsnius, atsižvelgia į šio komiteto išreikštų nuomonių pusiausvyrą.

6. Šalys, kurios atliko šio straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, gali reikalauti, kad joms būtų sudaryta galimybė sužinoti faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama priimti galutinius sprendimus. Sudaromos visos įmanomos galimybės gauti tokią informaciją nepažeidžiant jokio paskesnio sprendimo, kurį priima Komisija arba Taryba.

7. Į informaciją atsižvelgiama tiktai tada, jeigu ji yra paremta faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos tikrumą.

32 straipsnis

Kompensuojamojo muito priemonių santykis su daugiašalėmis žalos atlyginimo priemonėmis

Jei importuojamai prekei taikomos bet kurios kontrpriemonės, įvestos pasinaudojus Subsidijų sutartyje numatyta ginčų sprendimo tvarka, ir tokios priemonės yra tinkamos kompensuotinų subsidijų padarytai žalai atlyginti, bet kuris tokios prekės atžvilgiu nustatytas kompensuojamasis muitas yra nedelsiant reikiamai pristabdomas arba panaikinamas.

33 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas netrukdo taikyti:

a) bet kurių specialiųjų taisyklių, išdėstytų Bendrijos ir trečiųjų valstybių sudarytose sutartyse;

b) Bendrijos taisyklių žemės ūkio sektoriui ir 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos reglamentų (EB) Nr. 3448/93, nustatančio tam tikroms prekėms, gautoms perdirbant žemės ūkio produktus, taikomus prekybinius susitarimus [6], 1975 m. spalio 29 d. (EEB) Nr. 2730/75 dėl gliukozės ir laktozės [7] ir 1975 m. spalio 29 d. (EEB) Nr. 2783/75 dėl bendros sistemos prekybai kiaušinių baltymu ir pieno baltymu [8]; šis reglamentas papildo išvardytuosius reglamentus ir nustato išlygas bet kurioms jųnuostatoms, trukdančioms taikyti kompensuojamuosius muitus;

c) specialiųjų priemonių, jeigu toks veiksmas neprieštarauja prievolėms pagal GATT.

34 straipsnis

Netenkantys galios teisės aktai ir pereinamojo laikotarpio priemonės

Įsigaliojus šiam reglamentui, netenka galios Reglamentas (EB) Nr. 3284/94.

Tačiau Reglamentui (EB) Nr. 3284/94 netekus galios, tai nedaro įtakos pagal jį pradėtiems procesams.

Nuorodos į Reglamentus (EEB) Nr. 2423/88 ir (EB) Nr. 3284/94, jei tinkama, yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 1997 m. spalio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Poos

[1] OL C 99, 1997 3 26, p. 1.

[2] OL L 209, 1998 8 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 522/94 (OL L 66, 1994 3 10, p. 10).

[3] OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

[4] OL L 349, 1994 12 31, p. 22. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1252/95 (OL l 122, 1995 6 2, p. 2).

[5] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97 (OL L 17, 1997 1 21, p. 1).

[6] OL L 318, 1993 12 20, p. 18.

[7] OL L 281, 1975 11 1, p. 20. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2931/95 (OL L 307, 1995 12 20, p. 10).

[8] OL L 282, 1975 11 1, p. 104. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2916/95 (OL L 305, 1995 12 19, p. 49).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

EKSPORTO SUBSIDIJŲ PAAIŠKINAMASIS SĄRAŠAS

a) Vyriausybių teikiamos tiesioginės subsidijos firmai arba pramonės šakai pagal eksporto veiklą.

b) Valiutos kurso išlaikymo sistemos arba bet kokia panaši praktika, apimanti eksporto lengvatas.

c) Eksporto krovinių vidaus pervežimo ir gabenimo mokesčiai, kuriuos numato arba nustato vyriausybės daug palankesnėmis sąlygomis nei vidaus kroviniams.

d) Tiesiogiai arba netiesiogiai per vyriausybės nustatytas sistemas vyriausybės arba jos tarnybų teikiami importuoti arba šalyje pagaminti produktai arba teikiamos paslaugos, skirtos eksportuojamoms prekėms gaminti daug palankesnėmis sąlygomis nei teikiami panašūs arba tiesiogiai konkuruojantys produktai ar paslaugos, skirti vidaus suvartojimo prekėms gaminti, jeigu (produktų atveju) tokios sąlygos yra daug palankesnės jų eksportuotojams už pasaulio rinkose esančias komercines sąlygas [1].

Visiškas arba dalinis atleidimas nuo tiesioginių mokesčių [2], ypač susijusių su eksportu, arba socialinių mokesčių, kuriuos moka arba turi mokėti pramonės arba komercinės įmonės [3], tų mokesčių sumažinimas arba atidėjimas.

f) Suteikimas specialių lengvatų, kurios yra tiesiogiai susijusios su eksportu ar eksporto veikla ir viršija lengvatas, teikiamas atsižvelgiant į gamybą vidaus suvartojimui apskaičiuojant apmokestinimo tiesioginiais mokesčiais bazę.

Atsižvelgiant į eksportuojamų produktų gamybą ir paskirstymą, atleidimas nuo netiesioginių mokesčių arba jų sumažinimas [4], viršijantis mokesčius, kuriais apmokestinama panašių produktų gamyba ir paskirstymas, kai produktai parduodami suvartoti viduje.

Atleidimas nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių [5], surenkamų kol sąnaudos patenka į gamybą, jų sumažinimas arba atidėjimas prekėms arba paslaugoms, naudojamoms eksportuojamiems produktams gaminti, viršijantis atleidimą nuo panašių kaupiamųjų netiesioginių mokesčių, surenkamų kol sąnaudos patenka į gamybą, jų sumažinimą arba atidėjimą prekėms arba paslaugoms, naudojamoms panašiems produktams gaminti, kai jie parduodami suvartoti viduje; tačiau numatant, kad nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių, surenkamų kol sąnaudos patenka į gamybą, galima atleisti, juos sumažinti arba atidėti eksportuojamiems produktams netgi tada, kai nuo jų nėra atleidžiama, jie nėra sumažinami arba atidedami panašiems produktams, kai jie yra parduodami vidaus suvartojimui, jeigu kaupiamaisiais netiesioginiais mokesčiais, surenkamais kol sąnaudos patenka į gamybą, yra apmokestinamos sąnaudos, kurios yra naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti (taip pat atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis susidarančias atliekas [6]). Šis punktas yra aiškinamas pagal II priede pateiktas nuorodas dėl sąnaudų sunaudojimo gamybos procese.

Importo mokesčių sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas [7], viršijantis mokesčius, kuriais apmokestinamos importuojamos sąnaudos, naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti (taip pat atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis susidarančias atliekas); tačiau numatant, kad ypatingais atvejais firma gali sunaudoti tokios pačios kokybės ir savybių turinčių vidaus rinkos sąnaudų kiekį, kuris yra prilyginamas importuojamoms sąnaudoms kaip jų pakaitalas siekiant gauti naudos iš šio aprūpinimo, jeigu importo ir atitinkamos eksporto operacijos kartu vyksta priimtinu laikotarpiu, kuris neviršija dviejų metų. Šis punktas aiškinamas pagal II priede pateiktas nuorodas dėl sąnaudų sunaudojimo gamybos procese ir III priede pateiktas nuorodas, apibrėžiančias pakaitinę muitų grąžinimo sistemą kaip eksporto subsidijas.

j) Vyriausybių (ar specialių vyriausybių kontroliuojamų institucijų) eksporto kredito garantija arba draudimo programos, užtikrinančios, kad eksportuojamų produktų arba valiutos keitimo rizikos programų išlaidos nebūtų didesnės negu jų vertė, kurios nepakanka ilgalaikėms veiklos išlaidoms ir programų nuostoliams padengti.

k) Vyriausybės (arba specialių vyriausybės kontroliuojamų ir (arba) jų įgaliotų institucijų) teikiami eksporto kreditai tarifais, kurie yra mažesni už tuos, kuriuos jos iš tikrųjų turi sumokėti už taip naudojamas lėšas (arba turėtų mokėti, jeigu jos pasiskolintų tarptautinėse kapitalo rinkose siekdamos gauti lėšų tokiais pačiais grąžinimo terminais ir kitomis kredito sąlygomis bei denominuotais ta pačia valiuta kaip ir eksporto kreditai) arba sumokėti už visą arba dalį eksportuotojų arba finansinių institucijų padarytų išlaidų gaunant kreditus, kiek jie yra naudojami užtikrinant eksporto kreditų sąlygų materialinį pranašumą.

Tačiau jeigu PPO narė yra šalis tarptautinio susitarimo dėl oficialių eksporto kreditų, kurio nuo 1979 m. sausio 1 d. bent 12 tikrųjų narių yra šalys (arba tolesnių iš to kylančių susitarimų, patvirtintų tų tikrųjų narių), arba jeigu praktiškai PPO narė taiko atitinkamo susitarimo numatytas nuostatas dėl palūkanų normų, eksporto kreditų praktika, suderinta su tomis nuostatomis, nėra laikoma eksporto subsidija.

l) Bet koks kitas mokestis valstybės sąskaita, sudarantis eksporto subsidiją, kaip apibrėžta GATT 1994 m. XVI straipsnyje.

[1] Terminas "esančios komercinės sąlygos" reiškia, kad pasirinkimas tarp vidaus ir importinių produktų nėra ribojamas ir priklauso tik nuo komercinių išskaičiavimų.

[2] Šiame reglamente:terminas "tiesioginiai mokesčiai" reiškia mokesčius, kuriais apmokestinami atlyginimai, pelnas, palūkanos, nuoma, naudojimasis turtu, ir kitos pajamų formos bei nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčiai,terminas "importo mokesčiai" reiškia muito tarifus, muitus, ir kitus finansinius mokesčius, kurie nėra išvardyti kitose šių pastabų vietose, ir kuriais yra apmokestinamas importas,terminas "netiesioginiai mokesčiai" reiškia pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminį, piniginių pervedimų, atsargų ir įrangos mokesčius, ant sienos imamus mokesčius ir kitus – išskyrus tiesioginius bei importo – mokesčius,netiesioginiai mokesčiai, surenkami "kol sąnaudos patenka į gamybą" yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės arba paslaugos, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojamos produktui gaminti,"kaupiamieji netiesioginiai mokesčiai" yra daugiaetapiai mokesčiai, surenkami, kur nėra mechanizmų toliau kredituoti mokesčius, jeigu viename gamybos etape apmokestinamos prekės arba paslaugos naudojamos tolimesniame gamybos etape,"mokesčių sumažinimas" apima viso mokesčio grąžinimą arba kompensacinę išmoką,"importo mokesčių sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas" apima visą ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą.

[3] Atidėjimas neturi siekti eksporto subsidijos lygio, jeigu, pvz., renkami atitinkami pelno mokesčiai.

[4] Šiame reglamente:terminas "tiesioginiai mokesčiai" reiškia mokesčius, kuriais apmokestinami atlyginimai, pelnas, palūkanos, nuoma, naudojimasis turtu, ir kitos pajamų formos bei nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčiai,terminas "importo mokesčiai" reiškia muito tarifus, muitus, ir kitus finansinius mokesčius, kurie nėra išvardyti kitose šių pastabų vietose, ir kuriais yra apmokestinamas importas,terminas "netiesioginiai mokesčiai" reiškia pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminį, piniginių pervedimų, atsargų ir įrangos mokesčius, ant sienos imamus mokesčius ir kitus – išskyrus tiesioginius bei importo – mokesčius,netiesioginiai mokesčiai, surenkami "kol sąnaudos patenka į gamybą" yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės arba paslaugos, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojamos produktui gaminti,"kaupiamieji netiesioginiai mokesčiai" yra daugiaetapiai mokesčiai, surenkami, kur nėra mechanizmų toliau kredituoti mokesčius, jeigu viename gamybos etape apmokestinamos prekės arba paslaugos naudojamos tolimesniame gamybos etape,"mokesčių sumažinimas" apima viso mokesčio grąžinimą arba kompensacinę išmoką,"importo mokesčių sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas" apima visą ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą.

[5] Šiame reglamente:terminas "tiesioginiai mokesčiai" reiškia mokesčius, kuriais apmokestinami atlyginimai, pelnas, palūkanos, nuoma, naudojimasis turtu, ir kitos pajamų formos bei nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčiai,terminas "importo mokesčiai" reiškia muito tarifus, muitus, ir kitus finansinius mokesčius, kurie nėra išvardyti kitose šių pastabų vietose, ir kuriais yra apmokestinamas importas,terminas "netiesioginiai mokesčiai" reiškia pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminį, piniginių pervedimų, atsargų ir įrangos mokesčius, ant sienos imamus mokesčius ir kitus – išskyrus tiesioginius bei importo – mokesčius,netiesioginiai mokesčiai, surenkami "kol sąnaudos patenka į gamybą" yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės arba paslaugos, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojamos produktui gaminti,"kaupiamieji netiesioginiai mokesčiai" yra daugiaetapiai mokesčiai, surenkami, kur nėra mechanizmų toliau kredituoti mokesčius, jeigu viename gamybos etape apmokestinamos prekės arba paslaugos naudojamos tolimesniame gamybos etape,"mokesčių sumažinimas" apima viso mokesčio grąžinimą arba kompensacinę išmoką,"importo mokesčių sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas" apima visą ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą.

[6] h punktas netaikomas pridėtinės vertės sistemoms, arba vietoje šių, ant sienos surenkamų mokesčių korekcijai; pridėtinės vertės mokesčio perdėtas sumažinimas išimtinai nustatomas g punkte.

[7] Šiame reglamente:terminas "tiesioginiai mokesčiai" reiškia mokesčius, kuriais apmokestinami atlyginimai, pelnas, palūkanos, nuoma, naudojimasis turtu, ir kitos pajamų formos bei nekilnojamojo turto nuosavybės mokesčiai,terminas "importo mokesčiai" reiškia muito tarifus, muitus, ir kitus finansinius mokesčius, kurie nėra išvardyti kitose šių pastabų vietose, ir kuriais yra apmokestinamas importas,terminas "netiesioginiai mokesčiai" reiškia pardavimo, akcizo, apyvartos, pridėtinės vertės, frančizės, žyminį, piniginių pervedimų, atsargų ir įrangos mokesčius, ant sienos imamus mokesčius ir kitus – išskyrus tiesioginius bei importo – mokesčius,netiesioginiai mokesčiai, surenkami "kol sąnaudos patenka į gamybą" yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės arba paslaugos, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojamos produktui gaminti,"kaupiamieji netiesioginiai mokesčiai" yra daugiaetapiai mokesčiai, surenkami, kur nėra mechanizmų toliau kredituoti mokesčius, jeigu viename gamybos etape apmokestinamos prekės arba paslaugos naudojamos tolimesniame gamybos etape,"mokesčių sumažinimas" apima viso mokesčio grąžinimą arba kompensacinę išmoką,"importo mokesčių sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas" apima visą ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

NUORODOS DĖL SĄNAUDŲ SUNAUDOJIMO GAMYBOS PROCESE [1]

I

1. Netiesioginių mokesčių dalies grąžinimo sistemose gali būti numatomas atleidimas nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių kol sąnaudos patenka į gamybą, jų sumažinimas arba atidėjimas, kai jais apmokestinamos sąnaudos, naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti (taip pat atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis susidarančias atliekas). Panašiai importo muitų grąžinimo sistemose numatomas atleidimas nuo importo mokesčių, kuriais apmokestinamos sąnaudos, naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti, jų sumažinimas arba sumokėtų muitų grąžinimas (taip pat atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis susidarančias atliekas).

2. I priede, pateikiamame Eksporto subsidijų paaiškinamajame sąraše, h ir i punktuose daroma nuoroda į terminą "sąnaudos, naudojamos eksportuojamam produktui gaminti". Atsižvelgiant į h punktą, dalies netiesioginių mokesčių grąžinimo sistemos gali sudaryti eksporto subsidiją tiek, kiek pagal jas atleidžiama nuo kaupiamųjų netiesioginių mokesčių, surenkamų kol sąnaudos patenka į gamybą, jie sumažinami arba atidedami viršijant tą mokesčių sumą, kuri iš tikrųjų uždedama sąnaudoms, naudojamoms eksportuojamiems produktams gaminti. Atsižvelgiant į i punktą, sumokėto importo muito grąžinimo sistemos gali sudaryti eksporto subsidiją tiek, kiek pagal jas importo mokestis sumažinamas arba sumokėtas muitas grąžinamas viršijant mokesčių sumą, kuria apmokestinamos sąnaudos, naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti. Abu punktai nulemia, kad turi būti nustatyta normaliomis sąlygomis susidaranti atliekų išeiga (iš gautų duomenų) išsiaiškinus sąnaudų sunaudojimą eksportuojamiems produktams gaminti. Prireikus, i punktas taip pat numato pakaitinę sistemą.

II

3. Ištirdama, ar sąnaudos yra naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti nustatant išlyginamąjį muitą pagal šį reglamentą, Komisija paprastai privalo remtis tokiomis nuostatomis.

4. Kur tvirtinama, kad netiesioginių mokesčių dalies grąžinimo sistema arba sumokėto importo muito grąžinimo sistema yra subsidija dėl netiesioginių mokesčių ar muito mokesčių per didelės dalies grąžinimo arba per didelės dalies importo muito grąžinimo už sąnaudas, panaudotas eksportuojamiems produktams gaminti, Komisija paprastai privalo visų pirma nustatyti, ar eksportuojančios valstybės vyriausybė turi arba taiko sistemą ar tvarką, kuriomis patvirtinama, kokios sąnaudos yra naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti ir kokiais kiekiais. Kur tokia sistema arba tvarka yra nustatytos taikyti, paprastai Komisija privalo ištirti tą sistemą arba tvarką, siekdama išsiaiškinti, ar ji priimtina, veiksminga atsižvelgiant į numatomą tikslą ir grindžiama bendrai priimta eksportuojančios valstybės komercine praktika. Komisija gali laikytis nuomonės, kad pagal 26 straipsnio 2 dalį būtina atlikti tam tikrus praktinius tyrimus norint patikrinti informaciją arba įsitikinti, kad sistema arba tvarka yra veiksmingai taikomos.

5. Kur tokios sistemos arba tvarkos nėra, kur ji nėra tinkama, arba kur ji yra sukuriama arba laikoma tinkama, tačiau ji nėra taikoma arba ji negali būti veiksmingai taikoma, eksportuojančioji šalis turi atlikti tolimesnį tyrimą, remiantis paprastai sunaudojamomis sąnaudomis, siekiant nustatyti, ar mokamos per didelės išmokos. Jeigu Komisija laikosi nuomonės, kad tolimesnis tyrimas yra būtinas, jis gali būti atliekamas atsižvelgiant į 4 dalį.

6. Paprastai Komisija privalo laikyti sąnaudas fiziškai įtrauktas, jeigu tokios sąnaudos yra naudojamos gamybos procese ir fiziškai yra eksportuojamame produkte. Nėra būtina, kad sąnaudos būtų galutiniame produkte tokia pačia forma, kokia jos buvo gamybos proceso pradžioje.

7. Nustatant konkrečios sąnaudos kiekį, sunaudojamą eksportuojamam produktui gaminti, paprastai privaloma atsižvelgti į "normaliomis sąlygomis susidarančią atliekų išeigą", ir paprastai privalo būti manoma, kad tokios atliekos sunaudojamos eksportuojamam produktui gaminti. Terminas "atliekos" nurodo konkrečios sąnaudos dalį, kuri neatlieka savarankiškos funkcijos gamybos procese, nėra sunaudojama eksportuojamam produktui gaminti (pvz., dėl tokių priežasčių kaip neefektyvumas) ir nėra to paties gamintojo atgaunama, naudojama ar parduodama.

8. Komisijos sprendimas, ar nurodomas leidžiamas atliekų kiekis "normaliomis sąlygomis" paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į gamybos procesą, eksportuojančios valstybės vidutinę verslo patirtį ir, prireikus, kitus techninius veiksnius. Komisija privalo atsižvelgti į tai, kad yra svarbu, ar eksportuojančios valstybės valdžia pagrįstai apskaičiavo atliekų kiekį, kai tokį kiekį ketinama įtraukti į mokesčio ar muito dalies grąžinimą arba sumažinimą.

[1] Gamybos procese sunaudojamos sąnaudos yra fiziškai įtraukiamos sąnaudos, energija, kuras ir nafta, kurie naudojami gamybos procese ir katalizėje, sunaudojami jų naudojimo metu eksportuojam produktui gaminti.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

NUORODOS PAKAITINEI IMPORTO MUITŲ GRĄŽINIMO SISTEMAI KAIP EKSPORTO SUBSIDIJOMS NUSTATYTI

I

Pagal importo muitų grąžinimo sistemą gali būti leidžiama sumokėti kompensuojamąją išmoką arba grąžinti sumokėtus muitus už sąnaudas, panaudojamas kito produkto gamybos procese ir kur pastarojo produkto eksportas apima vidaus sąnaudas, kurios yra tokios pačios kokybės ir turi tokias pačias savybes, kaip ir tos, kurios pateikiamos kaip importuojamos sąnaudos. Pagal I priedo i dalį pakaitinės importo muitų grąžinimo sistemos gali sudaryti eksporto subsidiją tiek, kiek grąžinamas importo muitas viršija importo mokesčius, kuriais iš pradžių apmokestinamos importuojamoms sąnaudos, už kurias sumokėtus muitus prašoma grąžinti.

II

Ištirdama bet kokią pakaitinę importo muitų grąžinimo sistemą nustatant išlyginamąjį muitą pagal šį reglamentą, Komisija paprastai privalo remtis tokiomis nuostatomis:

1) I priedo 1 dalis numato, kad vietos rinkos sąnaudos gali pakeisti importuojamas sąnaudas gaminant produktą eksportui, jeigu tokios sąnaudos prilygsta kiekybe ir turi tokią pačią kokybę ir savybių kaip pakeičiamos importinės sąnaudos. Patikrinimo sistemos arba tvarkos buvimas yra svarbus, nes jis leidžia eksportuojančios valstybės vyriausybei užtikrinti ir parodyti, kad sąnaudų, už kurias sumokėtus muitus prašoma grąžinti, kiekybė bet kokia forma neviršija panašių eksportuojamų produktų kiekybės, ir kad sumokėtų importo mokesčių grąžinimas neviršija mokesčių, kuriais iš pradžių apmokestinamos tos importuojamos sąnaudos;

2) jeigu kyla įtarimas, kad pakaitinė importo muitų grąžinimo sistema reiškia subsidiją, Komisija paprastai privalo imtis nustatyti, ar eksportuojančios valstybės vyriausybė turi ir taiko patikrinimo sistemą arba tvarką. Kur nustatoma, kad tokia sistema arba tvarka yra taikoma, Komisija paprastai ištiria patikrinimo tvarką norėdama išsiaiškinti, ar ji yra pagrįsta, veiksminga numatytam tikslui ir pagrįsta bendrai priimta eksportuojančios valstybės komercijos praktika. Jeigu nustatoma, kad ta tvarka pakankamai atitinka reikalavimus ir yra veiksmingai taikoma, daroma prielaida, kad ji nėra jokia subsidija. Komisija gali laikytis nuomonės, kad pagal 26 straipsnio 2 dalį būtina atlikti tam tikrą praktinį patikrinimą norint patikrinti informaciją arba įsitikinti, kad patikrinimo tvarka yra tinkamai taikoma;

3) jeigu nėra patikrinimo tvarkos, jeigu ji nėra pagrįsta, arba jeigu tokia tvarka yra ir laikoma pagrįsta, tačiau išsiaiškinama, kad ji nėra taikoma arba nėra tinkamai taikoma, tai gali būti subsidija. Tokiais atvejais reikėtų atlikti tolimesnį eksportuojančios valstybės patikrinimą atsižvelgiant į realiai sudaromus sandorius norint nustatyti, ar buvo mokamos per didelės išmokos. Jeigu Komisija laikosi nuomonės, kad tai būtina, gali būti atliekamas tolimesnis patikrinimas pagal 2 dalį;

4) pakaitinio importo muitų grąžinimo nuostatų buvimas, pagal kurias eksportuotojams leidžiama atrinkti tam tikrą importo krovinį, už kurį sumokėtus muitus prašoma grąžinti, savaime negali būti laikomas subsidija;

5) bus manoma, kad pagal I priedo i dalį importo muitų grąžinimas yra laikomas per dideliu, kur vyriausybės mokamas procentas už bet kokius pinigus, išmokamus pagal importo muitų grąžinimo sistemas, viršija iš tikrųjų mokamą ar mokėtiną procentą.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

(Šis priedas pakartoja Susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedą. Bet kokie terminai ar išsireiškimai, kurie čia nėra paaiškinami arba kurie nėra savaime paaiškinantys, turi būti aiškinami pagal tą susitarimą.)

VIDAUS PAGALBA: PAGRINDAS ATLEISTI NUO ĮSIPAREIGOJIMŲ TAIKYTI NUOLAIDAS

1. Vidaus pagalbos priemonės, pagal kurias prašoma atleisti nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas, atitinka pagrindinį reikalavimą, kad jos neturi, arba turi mažiausiai minimalų, prekybą išbalansuojantį poveikį arba poveikį gamybai. Atitinkamai, visos priemonės, pagal kurias prašoma atleisti, atitinka tokius pagrindinius kriterijus:

a) tokia pagalba teikiama per viešai finansuojamą vyriausybės programą (taip pat vyriausybės atsisakytas pajamas) neįtraukiant pervedimų iš vartotojų;

ir

b) tokia pagalba neturi poveikio teikti gamintojui paramą kaina;

ir specifiniai politiniai kriterijai bei toliau išdėstytos sąlygos.

Vyriausybės pagalbos programos

2. Bendroji pagalba

Šios kategorijos politika apima išlaidas (arba atsisakytas pajamas) pagal programas teikti paslaugas arba pašalpas žemės ūkiui arba kaimo bendruomenei. Jos neapima tiesioginių išmokų gamintojams arba perdirbėjams. Tokios programos, kurias šis sąrašas apima, bet jomis neapsiriboja, atitinka bendrus 1 dalies kriterijus ir specifines politines sąlygas, kaip išdėstoma toliau:

a) tiriamasis darbas, taip pat ir bendras tiriamasis darbas, tiriamasis darbas, siejamas su aplinkos apsaugos programomis, ir tyrimų programos, siejamos su atskirais produktais;

b) kenkėjų ir ligų kontrolė, tarp jų ir bendroji bei konkrečios gaminio kenkėjų ir ligų kontrolės priemonės, tokios kaip ankstyvo įspėjimo sistema, karantinas ir naikinimas;

c) mokymo pagalba, tarp jų bendrojo ir specialaus mokymo priemonės;

d) papildoma ir konsultacinė pagalba, taip pat ir priemonės, padedančios perduoti tiriamojo darbo informaciją bei rezultatus gamintojams ir vartotojams;

e) inspekcijų pagalba, taip pat bendroji inspekcijų pagalba ir atskirų produktų patikrinimas sveikatos, saugos, klasifikavimo ir standartizacijos tikslais;

f) rinkodaros ir populiarinimo pagalba, taip pat rinkos informacija, patarimai ir populiarinimas, susiję su konkrečiu produktu, bet išskiriant išlaidas nenurodytiems tikslams, kurių gali turėti pardavėjai norėdami sumažinti pardavimo kainą arba suteikti tiesioginės ekonominės naudos pirkėjams; ir

g) infrastruktūros pagalba, taip pat: elektros tinklai, keliai ir kitos transporto priemonės, turgaviečių ir uostų įranga, užtvankos ir drenažo sistemos bei infrastruktūros darbai, siejami su aplinkos apsaugos programomis. Visais atvejais išlaidos nukreipiamos tiktai tiekimui arba kapitaliniams darbams, ir išskiria kitas žemės ūkio priemonių subsidijavimo nuostatas nei bendrai turimų komunalinio aptarnavimų tinklų subsidijavimą. Tai neapima subsidijų sąnaudoms arba veiklos išlaidų ar preferencinių vartotojo mokesčių.

3. Valstybės atsargos apsirūpinimo maistu tikslams [1]

Išlaidos (arba atsisakytos pajamos) pagal produktų, kurie sudaro sudėtinę apsirūpinimo maistu programos dalį, atsargų sukaupimą ir laikymą, yra nustatomos nacionalinės teisės aktuose. Pagal tokią programą, tai gali apimti vyriausybės pagalbą privačiam produktų sandėliavimui.

Tokių atsargų apimtys ir kaupimas atitinka tiktai pagal apsirūpinimą maistu nustatytus tikslus. Atsargų kaupimo ir perdavimo procesas bus finansiškai viešas. Vyriausybė maistą perka dabartinėmis rinkos kainomis, o parduoda iš apsirūpinimo maistu atsargų ne mažesnėmis kaip dabartinės vidaus rinkos kainos už tokį patį produktą ir tokią kokybę.

4. Pagalba maistu šalies viduje [2]

Išlaidos (arba atsisakytos pajamos) pagalbai maistu šalies viduje teikti gyventojų grupėms, kurioms jos reikia.

Teisė gauti pagalbą maistu yra nustatoma pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, siejamus su mitybos uždaviniais. Tokia pagalba yra tiesioginė aprūpinimo maistu forma tiems, kuriems tai skiriama arba aprūpinimas priemonėmis leisti teisę turintiems gavėjams pirkti maistą arba rinkos, arba subsidijuotomis kainomis. Vyriausybė maistą perka rinkos kainomis, o pagalbą finansuoja bei administruoja viešai.

5. Tiesioginės išmokos gamintojams

Per tiesiogines išmokas teikiama pagalba (arba atsisakytos pajamos, taip pat atsiskaitymai natūra) gamintojams, dėl kurios prašoma atleisti nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas, atitinka pagrindinius 1 dalyje išdėstytus kriterijus bei specifinius kriterijus, kurie taikomi individualiems tiesioginių mokesčių tipams, išdėstytiems 6–13 dalyse. Kur atleidimas nuo įsipareigojimų taikyti nuolaidas yra pareiškiamas dėl bet kokio kito esančio ar naujo tiesioginių išmokų tipo nei išdėstyta 6–13 dalyse, jis be 1 dalyje išdėstytų bendrųjų kriterijų yra suderinamas su 6 dalies b–e kriterijais.

6. Pagalba atskiroms pajamų grupėms

a) Teisė į tokias išmokas nustatoma pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus, tarp jų pajamas, gamintojo arba žemės savininko statusą, veiksnių panaudojimą arba gamybos lygį apibrėžtu ir nustatytu pagrindiniu laikotarpiu.

b) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama su gamybos tipu ar apimtimi (tarp jų gyvo inventoriaus vienetais), kurią prisiima gamintojas bet kuriais metais po pagrindinio laikotarpio.

c) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama vidaus arba tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai, kuri vyksta bet kokiais metais po pagrindinio laikotarpio.

d) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama gamybos veiksniais, kurie taikomi bet kokiais metais po pagrindinio laikotarpio.

e) Nereikalaujama jokios gamybos siekiant gauti tokias išmokas.

7. Vyriausybės finansinis dalyvavimas draudžiant pajamas ir pajamų apsaugos programose

a) Teisė į tokias išmokas nustatoma pagal pajamų nuostolius, atsižvelgiant tiktai į pajamas iš žemės ūkio, kurios viršija 30 % vidutinių bendrųjų pajamų arba atitinkamų grynųjų pajamų (išskiriant bet kokias išmokas iš tokių pačių arba panašių sistemų) per ankstesnį trejų metų laikotarpį arba jų vidurkį per trejus metus, paprastai grindžiamą ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, išskaitant aukščiausią ir žemiausią įrašą. Bet koks gamintojas, patenkinantis šią sąlygą, turi teisę gauti išmokas.

b) Tokių išmokų suma kompensuoja mažiau nei 70 % gamintojo pajamų nuostolių tais metais, kai gamintojas gauna teisę gauti šią pagalbą.

c) Tokių išmokų suma yra siejama tiktai su pajamomis; ji nesiejama su gamybos tipu arba apimtimi (tarp jų gyvo inventoriaus vienetais), kuriuos naudoja gamintojas; arba su vidaus ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis tokiam produktui; arba naudojamais gamybos veiksniais.

d) Jeigu gamintojas tais pačiais metais gauna išmoką pagal šią dalį ir 8 dalį (pagalba stichinių nelaimių atveju), visa tokių išmokų suma yra mažesnė negu 100 % visų gamintojo nuostolių.

8. Išmokos (mokamos tiesiogiai arba per vyriausybės finansinį dalyvavimą derliaus draudimo sistemose) kaip pagalba stichinių nelaimių atveju

a) Teisė į tokias išmokas atsiranda tik valstybės valdžiai oficialiai pripažinus, kad stichinė nelaimė (tarp jų ligų protrūkiai, kenkėjų antplūdžiai, branduolinės avarijos, ir karas tos valstybės teritorijoje) įvyko ar vyksta; ir yra apibrėžiama gamybos nuostoliais, kurie viršija 30 % gamybos vidurkio per ankstesnį trejų metų laikotarpį arba jos vidurkį per trejus metus, grindžiamą ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, išskiriant aukščiausią ir žemiausią įrašą.

b) Išmokos, mokamos po nelaimės, yra mokamos tiktai pajamų, naminių gyvulių (tarp jų išmokos, siejamos su veterinariniu gyvulių gydymu) žemės arba kitų gamybos veiksnių praradimo dėl tos stichinės nelaimės atveju.

c) Išmokos tokiems nuostoliams kompensuoti neturi viršyti visos nuostolių kainos ir nereikalauja arba nenustato gamybos ateityje tipo ir kiekybės.

d) Išmokos mokamos nelaimės metu neviršija lygio, kuris būtinas apsaugoti arba sumažinti tolimesnius nuostolius kaip nurodyta b kriterijuje.

e) Jeigu gamintojas tais pačiais metais gauna išmokas pagal šią dalį ir pagal 7 dalį (pajamų draudimas ir pajamų apsaugos programos), tokių išmokų suma yra mažesnė negu 100 % visų gamintojo nuostolių.

9. Struktūrinė sureguliuojama pagalba, teikiama per gamintojo pensines programas

a) Teisė į tokias išmokas nustatoma atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus programose, sukurtose paremti asmenis, kurie dalyvauja tinkamos parduoti žemės ūkio produkcijos gamyboje, jiems išeinant į pensiją arba pereinant į kitą nei žemės ūkio veiklą.

b) Išmoką nulemia visiškas gavėjo išėjimas į pensiją visam laikui iš tinkamos parduoti žemės ūkio produkcijos gamybos.

10. Struktūrinė sureguliuojama pagalba, teikiama per išteklių nebenaudojimo programas

a) Teisė į tokias išmokas nustatoma atsižvelgiant į aiškiai nustatytus kriterijus programose, sukurtose nebenaudoti žemės ar kitų išteklių, tarp jų ir naminių gyvulių, tinkamų žemės ūkio produkcijos gamybai.

b) Išmoką nulemia žemės nebenaudojimas tinkamos parduoti žemės ūkio produkcijos gamybai mažiausiai trejus metus, ir naminių gyvulių atveju, juos skerdžiant arba akivaizdžiai visiškai sunaikinant.

c) Išmokoms nereikalaujamas arba nenurodomas joks alternatyvus tokios žemės arba kitų išteklių naudojimas, apimantis tinkamos parduoti žemės ūkio produkcijos gamybą.

d) Išmokos nėra siejamos su jokiu gamybos kiekiu arba vidaus ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis gamybai, kuri vykdoma naudojant žemę ar kitus išliekančius gamyboje išteklius.

11. Struktūrinė sureguliuojama pagalba, teikiama per investicinę pagalbą

a) Teisė į tokias išmokas nustatoma atsižvelgiant į aiškiai nustatytus kriterijus vyriausybės programose, sukurtose paremti finansinį ir fizinį gamintojo operacijų pertvarkymą, atsižvelgiant į objektyviai nurodytus struktūrinius trūkumus. Teisė į tokias programas taip pat gali būti grindžiama aiškiai apibrėžta vyriausybės programa žemės ūkio žemės perprivatizavimui.

b) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama gamybos tipu ar apimtimi (tarp jų gyvo inventoriaus vienetais), kuriuos vykdo gamintojas bet kokiais metais po kito pagrindinio laikotarpio nei nustatyta pagal e kriterijų.

c) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama vidaus arba tarptautinėmis kainomis, taikant bet kokiai gamybai bet kokiais metais po pagrindinio laikotarpio.

d) Išmokos yra mokamos tiktai laikotarpiu, kuris būtinas realizuoti investiciją atsižvelgiant į tai, kam ji suteikiama.

e) Išmokos neįpareigoja arba bet kokiais būdais nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos turi gaminti gavėjas, išskyrus reikalavimą jiems negaminti konkretaus produkto.

f) Išmokos yra ribojamos suma, reikalinga struktūriniams trūkumams kompensuoti.

12. Išmokos pagal aplinkos apsaugos programas

a) Teisė į tokias išmokas nustatoma kaip aiškiai nustatytos vyriausybės aplinkos apsaugos ar tausojimo programos dalis ir priklauso nuo atitikimo tam tikroms vyriausybės programų sąlygoms, tarp jų sąlygoms, siejamoms su gamybos metodais ir sąnaudomis.

b) Išmokų suma yra ribojama iki papildomų sąnaudų arba pajamų nuostolių laikantis vyriausybės programos.

13. Išmokos pagal regioninės pagalbos programas

a) Teisė į tokias išmokas suteikiama tik gamintojams nepalankiuose regionuose. Kiekvienas toks regionas turi būti aiškiai apibrėžta sąlyginė geografinė vietovė su apibrėžta ekonomine ir administracine tapatybe, laikoma nepalankia pagal neutralius ir objektyvius kriterijus, aiškiai nustatytus įstatymais arba reglamentais ir nurodančius, kad regiono sunkumai kyla dėl didesnių nei laikinos aplinkybių.

b) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama gamybos, kurią vykdo gamintojas, tipu arba apimtimi (tarp jų gyvo inventoriaus vienetais) bet kokiais metais po kito pagrindinio laikotarpio nemažinant tos gamybos.

c) Tokių išmokų suma bet kokiais nustatytais metais nėra siejama arba grindžiama vidaus arba tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai, kuri vykdoma bet kokiais metais po pagrindinio laikotarpio.

d) Išmokos yra galimos tiktai gamintojams teises į tokias išmokas turinčiuose regionuose, tačiau paprastai galimos visiems gamintojams tokiuose regionuose.

e) Jeigu išmokos yra siejamos su gamybos veiksniais, jos mokamos pagal mažėjimo koeficientą viršijantį konkretaus veiksnio ribinę vertę.

f) Išmokos apribojamos iki papildomų sąnaudų arba pajamų nuostolio, vykdant žemės ūkio gamybą nurodytoje vietovėje, dydžio.

[1] Šio priedo 3 dalyje vyriausybės atsargų kaupimo programos, kurių operacijos yra viešos ir vykdomos pagal oficialiai paskelbtus objektyvius kriterijus arba nuorodas, norint apsirūpinti maistu besivystančiose šalyse, yra laikomos atitinkančiomis šios dalies nuostatas, tarp jų programos, pagal kurias maisto produktų atsargos norint apsirūpinti maistu yra įgyjamos ir parduodamos administruojamomis kainomis, jeigu skirtumas tarp įsigijimo kainos ir užsienio referencinės kainos aiškinamos pagal AMS.

[2] Šio priedo 3 ir 4 dalyse maisto produktų teikimas subsidijuojamomis kainomis siekiant atitikti besivystančių šalių miesto ir kaimo vargšų maisto reikalavimus reguliariai pagrįstomis kainomis laikomas atitinkančiu šios dalies nuostatas.

--------------------------------------------------