1.

Ar Direktyvos 98/59/EB (2) 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad dėl darbo sutarties nutraukimo pagal kolektyvinį atleidimą iš darbo, apie kurį pranešama kompetentingai valstybės institucijai, atitinkamo darbuotojo darbo santykiai gali nutrūkti tik pasibaigus atleidimo iš darbo laikotarpiui?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

2.

Ar pasibaigus atleidimo iš darbo laikotarpiui reikia ne tik pateikti pranešimą apie kolektyvinį atleidimą iš darbo, bet ir užtikrinti, kad toks pranešimas atitiktų Direktyvos 98/59 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus reikalavimus?

3.

Ar darbdavys, kuris pranešė apie darbo sutarčių nutraukimą nepateikdamas (tinkamo) pranešimo apie kolektyvinį atleidimą iš darbo, gali vėliau pateikti tokį pranešimą, kad, pasibaigus atleidimo iš darbo laikotarpiui, atitinkamų darbuotojų darbo santykiai galėtų būti nutraukiami remiantis anksčiau pateiktu pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą?

Jeigu į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai:

4.

Ar Direktyvos 98/59 6 straipsniui neprieštarauja tai, kad pagal nacionalinę teisę kompetentingai institucijai suteikiama teisė nustatyti, kada konkrečiu atveju baigiasi atleidimo iš darbo laikotarpis, kurio darbuotojas negali ginčyti ir kuris yra privalomas darbo bylų teismams, o gal darbuotojas turi būtinai kreiptis į teismą, kad galėtų patikrinti institucijos sprendimo teisingumą?