—

panaikinti 2022 m. spalio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą, priimtą byloje Francesca Corneli / ECB (T-502/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:627, tiek, kiek juo buvo panaikinti 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. kovo 29 d. ECB sprendimai, ir tuo tikslu

—

pripažinti Francesca Corneli ieškinį, pateiktą Bendrajame Teisme, nepriimtinu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio 4 dalį, ir todėl jį visą atmesti.

—

Subsidiariai pripažinti, kad ECB sprendimai yra teisėti, kiek jie susiję su šios bylos dalyku ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis nuspręstų dėl jo motyvų, nenagrinėtų skundžiamame sprendime ir

—

priteisti iš Francesca Corneli padengti ECB abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

i.

neatsižvelgė į svarbius faktus, manydamas, kad panaikinti sprendimai paveikė tariamai egzistuojančias Francesca Corneli, kaip Banca Carige akcininkės, „teises“, kurių iš tikrųjų nebuvo arba kurioms neturėjo įtakos tokie sprendimai;

ii.

padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad panaikinti sprendimai darė tiesioginį poveikį Francesca Corneli, vienos iš daugiau nei 35 000 smulkiųjų Banca Carige akcininkų ieškinio pateikimo momentu, teisinei padėčiai;

iii.

padarė teisės klaidą darydamas prielaidą, kad Francesca Corneli buvo konkrečiai susijusi su panaikintais sprendimais, nes tai turėjo įtakos vienai iš jos statusų – Banca Carige akcininkės statusui; jis, Bendrojo Teismo teigimu, ją identifikavo ypatingai, todėl ji buvo konkrečiai susijusi su tokiais panaikintais sprendimais;

iv.

padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Francesca Corneli buvo suinteresuota panaikintų sprendimų panaikinimu skirtingai nei jų adresatas, t. y. Banca Carige, nes ši išvada neatitiktų suformuotos jurisprudencijos, susijusios su išimtiniais atvejais, kai galima pripažinti akcininko suinteresuotumą veikti.

i.

neatsižvelgė į nacionalinių teismų pateiktą Suvestinio bankininkystės įstatymo 70 straipsnio išaiškinimą ir todėl padarė teisės klaidą aiškindamas šią nuostatą ir jos nuorodos į Suvestinio bankininkystės įstatymo 69-octiesdieces straipsnio 1 dalies b punktą apimtį;

ii.

padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į visą nacionalinę teisę, iš kurios aiškiai matyti Italijos įstatymų leidėjo valia visiškai ir tinkamai perkelti Direktyvą 2014/59/ES (1);

iii.

padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į kontekstinį ir teleologinį Suvestinio bankininkystės įstatymo 69-octiesdiecies ir 70 straipsnių aiškinimą, atsižvelgiant į ankstyvos intervencijos priemonių, įskaitant ypatingąjį administravimą, tikslą;

iv.

padarė teisės klaidą manydamas, kad suderintas Suvestinio bankininkystės įstatymo 70 straipsnio aiškinimas, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59/ES 29 straipsnį, yra Italijos teisės contra legem aiškinimas.