1.

Ar vis dar galima teigti, kad sutartinio ryšio tarp vienas po kito einančių paslaugų teikėjų nebuvimas yra požymis, kad perdavimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2001/23/EB (1), neįvyko, nors jis, kaip ir kiti požymiai, savaime nėra lemiamas ir negali būti vertinamas atskirai (1997 m. kovo 11 d. Sprendimo Ayse Süzen, C-13/95 (2), 11 punktas)?

2.

Ar kalbant apie tokią veiklą, kaip privati pramonės patalpų apsauga, kurią vykdydamas naujasis paslaugų teikėjas perėmė tik vieną iš keturių ekonominiam vienetui priklausiusių darbuotojų (taigi neperėmė daugumos), ir kai nėra faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog šis darbuotojas turėjo specifinių įgūdžių ir žinių, kad būtų galima teigti, jog paslaugų teikėjui buvo perduota esminė personalo dalis kalbant apie įgūdžius, tačiau nebuvo perduotas nematerialusis turtas, galima daryti išvadą, kad nėra ūkio subjekto perdavimo, net jei klientas ir toliau perduoda tam tikrą įrangą (signalizaciją, vidinę televizijos grandinę, kompiuterį) naujam paslaugų teikėjui, atsižvelgiant į, viena vertus tai, kad, viena vertus, investicijų į šią įrangą ekonominė vertė, palyginti su visa operacija, yra santykinai nedidelė ir, kita vertus, kad nebūtų ekonomiškai pagrįsta (2020 m. vasario 27 d. Sprendimo Grafe ir Pohle, C-298/18 (3), 32 punktas) reikalauti, kad klientas ją pakeistų?

3.

Jei „šį klausimą konkrečiai įvertinti [privalo] nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nustatytus kriterijus (<…> 2018 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo Colino Sigüenza, C-472/16 (4), EU:C:2018:646, 45 punktas (ir Sprendimo Grafe ir Pohle, 27 punktas)) ir į Direktyva 2001/23 siekiamus tikslus, kaip antai nurodytus, be kita ko, jos 3 konstatuojamojoje dalyje“, ar turi būti atsižvelgta į tai, kad „Direktyva 2001/23 ne tik siekiama perduodant įmonę apsaugoti darbuotojų interesus, bet ir norima užtikrinti teisingą šių darbuotojų ir perėmėjo interesų pusiausvyrą“ (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo ISS Facility Services NV, C-344/18 (5), 26 punktas, kuriame pakartojamas 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Alemo-Herron, C-426/11 (6), 25 punkte išdėstytas teiginys)?