Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62019CA0505

    Byla C-505/19: 2021 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Wiesbaden (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) WS / Bundesrepublik Deutschland (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konvencija, įgyvendinanti Šengeno susitarimą – 54 straipsnis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 50 straipsnis – Ne bis in idem principas – SESV 21 straipsnis – Laisvas asmenų judėjimas – Interpolo raudonasis pranešimas – Direktyva (ES) 2016/680 – Teisėtas tokiame pranešime pateiktų asmens duomenų tvarkymas)

    OL C 278, 2021 7 12, p. 5–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2021 7 12   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 278/5


    2021 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Wiesbaden (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) WS / Bundesrepublik Deutschland

    (Byla C-505/19) (1)

    (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Konvencija, įgyvendinanti Šengeno susitarimą - 54 straipsnis - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 50 straipsnis - Ne bis in idem principas - SESV 21 straipsnis - Laisvas asmenų judėjimas - Interpolo raudonasis pranešimas - Direktyva (ES) 2016/680 - Teisėtas tokiame pranešime pateiktų asmens duomenų tvarkymas)

    (2021/C 278/06)

    Proceso kalba: vokiečių

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Verwaltungsgericht Wiesbaden

    Šalys pagrindinėje byloje

    Pareiškėjas: WS

    Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland

    Rezoliucinė dalis

    1.

    1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos ir 1995 m. kovo 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 54 straipsnis ir SESV 21 straipsnio 1 dalis, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybės, 1985 m. birželio 14 d. Šengene pasirašyto Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo šalies, arba valstybės narės institucijoms nedraudžiama suimti asmens, nurodyto Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) trečiosios valstybės prašymu paskelbtame raudonajame pranešime, išskyrus kai remiantis valstybės, šio susitarimo šalies, arba valstybės narės galutiniu teismo sprendimu nustatyta, kad valstybėje, minėto susitarimo šalyje, arba valstybėje narėje dėl šio asmens tų pačių veikų, kuriomis pagrįstas šis raudonasis pranešimas, buvo galutinai baigtas baudžiamasis procesas.

    2.

    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR, nuostatos, siejamos su 1990 m. birželio 19 d. pasirašytos Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 54 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 50 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama tvarkyti Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) paskelbtame raudonajame pranešime nurodytų asmens duomenų, kol remiantis valstybėje, 1985 m. birželio 14 d. Šengene pasirašyto Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių susitarimo dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo šalyje, ar valstybėje narėje priimtu galutiniu teismo sprendimu nenustatoma, kad ne bis in idem principas taikomas veikoms, kuriomis pagrįstas šis pranešimas, jeigu toks tvarkymas atitinka šioje direktyvoje nurodytas sąlygas, be kita ko, jeigu jis būtinas kompetentingų institucijų vykdomoms funkcijoms, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalį.

    3.

    Penktasis prejudicinis klausimas nepriimtinas.


    (1)  OL C 357, 2019 10 21.


    Top