—

Ieškovės teigia, kad Komisija suklydo padarydama išvadą, kad jos žinojo apie antikonkurencinį elgesį, kiek tai susiję su papildomu mokesčiu už saugumą ir komisinių nemokėjimu.

—

Be to, ieškovės tvirtina, kad šie nurodomo, vieno ir tęstinio pažeidimo aspektai negali būti atskirti nuo visumos, todėl turi būti panaikintas visas ginčijamas sprendimas.

—

Ieškovės teigia, kad Komisija teisiniu požiūriu pakankamai neįrodė, jog jos dalyvavo darant nurodomą pažeidimą, kiek tai susiję su papildomu mokesčiu už degalus.

—

Ieškovės taip pat tvirtina, kad iš pranešimo spaudai jos negalėjo sužinoti apie nurodomą kartelį.

—

Galiausiai ieškovės teigia, kad riboti įrodymai dėl jų ryšių su vežėjais nepatvirtina jų antikonkurencinio elgesio ar to, kad jos žinojo apie kitų vežėjų antikonkurencinį elgesį ar galėjo jį numatyti.

—

Ieškovės teigia, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse Komisija suklydo pripažindama jas atsakingomis, nes buvo suėjęs senaties terminas.

—

Ieškovės taip pat tvirtina, kad Komisija neturi kompetencijos pripažinti jas atsakingomis už EEE maršrutuose padarytą SESV 101 straipsnio pažeidimą iki 2004 m. gegužės 1 d. ar EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą – iki 2005 m. gegužės 19 d.

—

Ieškovės dar nurodo, kad Komisija neturi kompetencijos pripažinti jas atsakingomis už pažeidimą, padarytą ES–Šveicarijos maršrutuose.

—

Galiausiai ieškovės teigia, kad šios išvados pažeidžia principą ne bis in idem.

—

Ieškovės teigia, kad Komisijos išvada, jog jos dalyvavo nurodomame kartelyje, nepagrįsta įrodymais.

—

Ieškovės taip pat tvirtina, kad ši išvada grindžiama neteisinga prezumpcija, jog pažeidimas darė žalingą poveikį visiems maršrutams.

—

Ieškovės dar nurodo, kad ji viršija Komisijos kompetenciją ir lemia neaiškumą dėl nurodomo pažeidimo geografinės aprėpties.

—

Ieškovės galiausiai teigia, kad dėl jos yra neatitikimų tarp motyvų ir rezoliucinės dalies, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo dalyku, todėl ieškovės negali suprasti nurodomo pažeidimo pobūdžio ir masto.

—

Ieškovės teigia, kad nagrinėjamu elgesiu nebuvo siekiama vieno antikonkurencinio tikslo.

—

Ieškovės taip pat tvirtina, kad nagrinėjamas elgesys nebuvo susijęs su viena preke ar paslauga.

—

Ieškovės dar nurodo, kad nagrinėjamas elgesys buvo susijęs ne su viena įmone.

—

Be to, ieškovės tvirtina, kad nurodomas pažeidimas pagal pobūdį nebuvo vienas.

—

Ieškovės taip pat teigia, kad dėl nurodomo pažeidimo elementų nebuvo lygiagrečiai diskutuojama.

—

Galiausiai ieškovės nurodo, kad Komisija pateikė nepakankamai įrodymų ir neatliko analizės pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį, kiek tai susiję su komisinių nemokėjimu.

—

Ieškovės teigia, kad jos negalėjo atsakyti į Komisijos išvadą, kad jos žinojo apie pažeidimą, susijusį su papildomu mokesčiu už saugumą ir komisinių nemokėjimu.

—

Ieškovės taip pat tvirtina, kad buvo pateikta naujų argumentų, siekiant pagrįsti Komisijos išvadą dėl nurodomo kartelio.

—

Ieškovės dar nurodo, kad Komisija remiasi įrodymais, kurie jų atžvilgiu yra nepriimtini.

—

Ieškovės taip pat teigia, kad ginčijamo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies neatitikimai lemia motyvų trukumus.

—

Galiausiai ieškovės nurodo, kad jos negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl sprendimo pašalinti 13 vežėjų ir dėl trijų tyrimo pažeidimo aspektų po to, kai buvo pateiktas pranešimas apie kaltinimus, ir Komisija to nepagrindė.

—

Ieškovės teigia, kad nebuvo diferencijuojamas galutinės kainos koordinavimas ir tam tikrų kainos elementų koordinavimas.

—

Ieškovės taip pat tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į adresatų nedidelę bendrą rinkos dalį ir šiai pramonei taikomus teisės aktų reikalavimus.

—

Ieškovės dar nurodo, kad Komisija jų veiksmus traktavo taip pat kaip daug sunkesnius kitų adresatų, įskaitant „ribotą grupę, veiksmus.

—

Galiausiai ieškovės teigia, kad nebuvo atsižvelgta į labiau apribotą jų dalyvavimą darant pažeidimą, palyginti su kitais adresatais, kuriems bauda taip pat buvo sumažinta dėl lengvinančių aplinkybių.