1. 

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika), nagrinėdamas dviejų bendrovių (Catlin Europe SE ir O. K. Trans Praha spol. s r. o.) bylą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros, prašo išaiškinti Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006 ( 2 ).

2.

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, Europos Sąjunga turi priimti tarpvalstybinį poveikį turinčias priemones teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, kurių reikia tinkamam vidaus rinkos veikimui ir kurios skirtos kliūtims, trukdančioms civiliniam procesui gerai veikti, šalinti.

3.

Taigi, kaip nurodyta šio reglamento 9 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, juo siekiama sukurti greitą ir vienodą neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimo visoje Sąjungoje mechanizmą.

4.

Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šio reglamento tikslas:

5.

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. <…>“

6.

To paties reglamento 7 straipsnyje nustatyta:

„1.   Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamas užpildant I priede pateiktą A standartinę formą.

2.   Prašyme nurodoma:

ir

<…>“

7.

Reglamento Nr. 1896/2006 8 straipsnyje išdėstyta:

„Teismas, kuriam pateiktas prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, kuo greičiau, remdamasis prašymo forma, išnagrinėja, ar įvykdyti 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir ar reikalavimas atrodo pagrįstas. <…>“

8.

Šio reglamento 12 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Jeigu įvykdyti 8 straipsnyje minimi reikalavimai, teismas kuo greičiau ir paprastai per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, išduoda Europos mokėjimo įsakymą naudodamas V priede pateiktą E standartinę formą.

<…>

2.   Europos mokėjimo įsakymas išduodamas kartu su prašymo formos kopija. <…>

3.   Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie šias galimybes:

arba

4.   Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama, kad:

5.   Teismas užtikrina, kad įsakymas būtų įteiktas atsakovui pagal nacionalinės teisės aktus, tokiu būdu, kuris atitinka 13, 14 ir 15 straipsniuose nustatytus minimalius reikalavimus.“

9.

Minėto reglamento 16 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą <…>

2.   Prieštaravimo pareiškimas išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo atsakovui.

3.   Prieštaravimo pareiškime atsakovas nurodo, kad jis ginčija reikalavimą, ir neprivalo šiuo tikslu pateikti priežasčių.“

10.

Pagal to paties reglamento 18 straipsnį:

„1.   Jei per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, atsižvelgiant į laiką, kurio reikia, kad pareiškimas pasiektų gavėją, prieštaravimo pareiškimas nepateikiamas kilmės teisme, kilmės teismas nedelsdamas paskelbia Europos mokėjimo įsakymą vykdytinu naudodamas VII priede pateiktą G standartinę formą. Teismas patikrina įteikimo datą.

<…>

3.   Teismas vykdytiną Europos mokėjimo įsakymą siunčia ieškovui.“

11.

Reglamento Nr. 1896/2006 19 straipsnis suformuluotas taip:

„Kilmės valstybėje narėje vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas nereikalaujant vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės prieštarauti jo pripažinimui.“

12.

Šio reglamento 20 straipsnyje „Peržiūra išimtiniais atvejais“ nustatyta:

„1.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, jei:

su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.

2.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas taip pat turi teisę prašyti, kad kilmės valstybės narės kompetentingas teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą, jei mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

3.   Jei teismas atmeta atsakovo prašymą dėl to, kad netaikomas nė vienas 1 ir 2 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, Europos mokėjimo įsakymas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių, Europos mokėjimo įsakymas netenka galios.“

13.

Reglamento Nr. 1896/2006 27 straipsnyje „Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1348/2000“ pažymėta:

„Šis reglamentas neturi įtakos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse [OL L 160, 2000, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 227] taikymui.“

14.

Remiantis Reglamento Nr. 1896/2006 33 straipsnio antra pastraipa, šis reglamentas taikomas nuo 2008 m. gruodžio 12 d.

15.

Minėto reglamento I priede yra pateikta A forma „Prašymas išduoti [E]uropos mokėjimo įsakymą“.

16.

E forma dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo pateikta to paties reglamento V priede.

17.

Kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas, Reglamentu Nr. 1393/2007 ( 3 ), kaip nurodyta jo 2 konstatuojamojoje dalyje, siekiama pagerinti ir paspartinti teismines procedūras įtvirtinant tiesioginio įteiktinų teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose perdavimo tarp valstybių narių principą.

18.

Šio reglamento 7 ir 10–12 konstatuojamosiose dalyse, be kita ko, nustatyta:

<…>

19.

Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 1 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduodamas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas.

20.

Reglamento Nr. 1393/2007 II skyriuje įtvirtintos nuostatos, kuriose numatyti įvairūs teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo būdai.

21.

Be kitų, šiame skyriuje yra šio reglamento 8 straipsnis „Atsisakymas priimti dokumentą“, kuriame nustatyta:

„1.   Gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų:

2.   Jeigu gaunančiajai agentūrai pranešama apie adresato atsisakymą priimti dokumentą, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikdama 10 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, ir grąžina prašymą bei dokumentus, kurių vertimo reikalaujama.

3.   Jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą pagal 1 dalį, galima ištaisyti dokumento įteikimo procedūrą, pagal šio reglamento nuostatas adresatui įteikiant dokumentą su pridėtu vertimu į 1 dalyje numatytą kalbą. Tuo atveju dokumento įteikimo data turi būti data, kurią dokumentas su pridėtu vertimu įteikiamas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią reikia atsižvelgti pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pirminio dokumento įteikimo data, nustatyta pagal 9 straipsnio 2 dalį.

<…>“

22.

Reglamento Nr. 1393/2007 II priede esančioje tipinėje formoje „Adresato informavimas apie teisę atsisakyti priimti dokumentą“ yra ši dokumento adresatui skirta informacija:

„Galite atsisakyti priimti šį dokumentą, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią suprantate, ar įteikimo vietos oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, arba nėra pridėta vertimo į kalbą, kurią suprantate, ar į įteikimo vietos oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.

Jei norite pasinaudoti šia teise, privalote atsisakyti priimti dokumentą jo įteikimo metu tiesiogiai pranešdami apie tai dokumentą įteikiančiam asmeniui arba per vieną savaitę grąžinti jį toliau nurodytu adresu, pareikšdami, kad atsisakote jį priimti.“

23.

Šioje tipinėje formoje taip pat yra „adresato pareiškimas“, kurį jam siūloma pasirašyti, jeigu jis atsisako priimti atitinkamą dokumentą, ir kuris suformuluotas taip:

„Atsisakau priimti prie šio pareiškimo pridedamą dokumentą, kadangi jis nėra parengtas kalba, kurią suprantu, ar įteikimo vietos oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, arba nėra pridėta vertimo į kalbą, kurią suprantu, ar į įteikimo vietos oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.“

24.

Galiausiai minėtoje tipinėje formoje numatyta, kad atsisakymo priimti atveju adresatas turi nurodyti oficialiąją Europos Sąjungos kalbą ar kalbas, kurią (-ias) jis supranta.

25.

Reglamento Nr. 1393/2007 25 straipsnyje nustatyta:

„1.   Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo dienos.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą <…>“

26.

Remiantis Reglamento Nr. 1393/2007 26 straipsnio antra pastraipa, šis reglamentas taikomas nuo 2008 m. lapkričio 13 d.

27.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad O. K. Trans Praha, pagal Čekijos teisę įsteigta bendrovė, Okresní soud Praha – západ (Vakarų Prahos apylinkės teismas, Čekijos Respublika) pateikė prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą, skirtą Austrijoje įsisteigusiai Catlin Innsbruck GmbH. Vykstant procedūrai Catlin Innsbruck susijungė su kita Catlin grupės bendrove – Catlin Europe, kurios buveinė yra Kelne (Vokietija). Catlin Europe perėmė Catlin Innsbruck teises pagrindinėje byloje.

28.

Okresní soud Praha – západ (Vakarų Prahos apylinkės teismas) šį prašymą tenkino ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. išdavė prašomą Europos mokėjimo įsakymą.

29.

2012 m. rugpjūčio 3 d. šis įsakymas buvo įteiktas Catlin Europe ir 2012 m. rugsėjo 3 d. tapo vykdytinas.

30.

2012 m. gruodžio 21 d., t. y. pasibaigus Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje numatytam prieštaravimo pareiškimo terminui, Catlin Europe pateikė prašymą peržiūrėti minėtą įsakymą, remdamasi šio reglamento 20 straipsnio 2 dalimi.

31.

Grįsdama šį prašymą Catlin Europe nurodė, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis, nes jai nebuvo pranešta, naudojant šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą, apie jos teisę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, jei prie jo nėra pridėta vertimo.

32.

Iš tiesų, nagrinėjamu atveju prašymo išduoti mokėjimo įsakymą formos kopija, kuri pagal Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 2 dalį buvo pridėta prie 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo įsakymo, buvo parengta tik čekų kalba ir nebuvo pridėta vertimo į vokiečių kalbą.

33.

Šiuo klausimu Catlin Europe mano, jog dėl to, kad nebuvo pateiktas prašymo išduoti mokėjimo įsakymą formos vertimas, ji negalėjo suprasti bylos iškėlimo dokumento, o tai yra išimtinė aplinkybė, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalį, galinti pagrįsti įsakymo peržiūrą pagal šią nuostatą.

34.

Tačiau 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu Okresní soud Praha – západ (Vakarų Prahos apylinkės teismas) atmetė šį prašymą atlikti peržiūrą, ir jo sprendimą apeliacinėje instancijoje 2013 m. birželio 17 d. patvirtino Krajský soud v Praze (Prahos apygardos teismas, Čekijos Respublika).

35.

Šio teismo teigimu, Europos mokėjimo įsakymas buvo tinkamai įteiktas Catlin Europe laikantis Reglamento Nr. 1896/2006 14 straipsnio reikalavimų. Be to, jei nepateikiama informacija dėl adresato galimybės pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, tai nereiškia, kad įsakymas tampa negaliojantis arba kad yra pagrindas jį peržiūrėti, nes Reglamente Nr. 1896/2006 tokia pasekmė nenumatyta.

36.

Catlin Europe pateikė kasacinį skundą Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas).

37.

Šiam teismui kyla klausimas, ar jo nagrinėjamoje byloje Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymas gali būti įsakymo peržiūros, numatytos Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje, pagrindas.

38.

Visų pirma, šiame reglamente nėra jokios nuostatos, reglamentuojančios kalbą, kuria atsakovui turi būti surašytas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą. Be to, kitaip nei Reglamente Nr. 1393/2007, Reglamente Nr. 1896/2006 įtvirtintos specialios taisyklės, grindžiamos jo prieduose pateiktų tipinių formų naudojimu – iš esmės šios formos pildomos naudojant iš anksto parengtus skaitinius kodus. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar gali būti laikoma, jog dėl tokio išimtinai procedūrinio pobūdžio trūkumo, kuriuo remiasi Catlin Europe, gali būti pažeista jos teisė į gynybą.

39.

Tokiomis aplinkybėmis Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1896/2006] 20 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, neinformavus adresato apie galimybę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, kaip numatyta [Reglamento Nr. 1393/2007] 8 straipsnio 1 dalyje, atsakovas (adresatas) turi teisę pagal [Reglamento Nr. 1896/2006] 20 straipsnio 2 dalį prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą?“

40.

Rašytines pastabas pateikė O. K. Trans Praha, Graikijos, Italijos ir Austrijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Posėdžio nebuvo prašoma ir Teisingumo Teismas jo nerengė.

41.

O. K. Trans Praha mano, kad šiuo atveju nėra jokios išimtinės aplinkybės, kuri galėtų pagrįsti Europos mokėjimo įsakymo peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį.

42.

Iš tiesų, prieš šią Europos mokėjimo įsakymo procedūrą vyko trys tos pačios rūšies procedūros ir per kiekvieną procedūrą Catlin Europe kiekvieną kartą pareikšdavo prieštaravimą, o tai rodo, kad ji žinojo apie savo galimybes gintis. Taigi, tai, kad nebuvo pateikta informacija dėl galimybės atsisakyti priimti šį atsiųstą dokumentą, neturėjo jokios įtakos jos teisei į gynybą.

43.

Tai, kad nebuvo pareikšta jokio prieštaravimo vykstant šiai procedūrai, įvyko dėl Catlin Europe darbuotojo klaidos, o dabar ši bendrovė siekia ištaisyti tą klaidą bandydama pasinaudoti peržiūros galimybe.

44.

Graikijos vyriausybė pažymi, kad reglamentais Nr. 1896/2006 ir Nr. 1393/2007 siekiama užtikrinti teisingą ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą derinant veiksmingo ir greito procesinių dokumentų perdavimo tikslus su reikalavimu užtikrinti tinkamą šių dokumentų adresato teisės į gynybą apsaugą.

45.

Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Reglamentą Nr. 1393/2007 gaunančioji agentūra, kai ji įteikia teisminį ar neteisminį dokumentą adresatui, visais atvejais prie atitinkamo dokumento turi pridėti šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą, kad informuotų adresatą apie jo teisę atsisakyti priimti minėtą dokumentą, jei šis nėra parengtas ta kalba, kurią jis supranta arba kurią, kaip manoma, jis supranta, arba nėra į ją išverstas ( 4 ).

46.

Darytina išvada, kad aiškinant galimybę išimtinėmis aplinkybėmis peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalyje, negalima susilpninti tokio įsakymo adresato teisės į gynybą.

47.

Akivaizdu, kad teisė į gynybą pažeidžiama, jei adresatas, nesant tinkamo vertimo, negali suprasti prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą turinio, taigi ir jam pareikšto reikalavimo, nes tokiomis aplinkybėmis jis negali priimti gerai apsvarstyto sprendimo, ar pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo, ar, atvirkščiai, jo neginčyti.

48.

Todėl tai, kad Europos mokėjimo įsakymo adresatui nebuvo pranešta apie jam suteiktą galimybę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą remiantis tuo, kad šis nėra parengtas viena iš Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnyje nurodytų kalbų arba nėra į ją išverstas, turi būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį, taigi ir kaip peržiūros pagal šią nuostatą pagrindas.

49.

Italijos vyriausybės teigimu, atvirkščiai, tai, kad adresatui nebuvo pranešta apie galimybę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, kuris nėra parengtas adresato kalba arba jam suprantama kalba, nesuteikia šiai šaliai teisės prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį.

50.

Todėl toks formos trūkumas nenulemia nei įteiktino dokumento, nei įteikimo procedūros pripažinimo niekiniais. Tiesiog pastarosios procedūros trūkumai turi būti ištaisyti įteikiant atitinkamai šaliai Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą, o terminas pareikšti prieštaravimą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalį pradedamas skaičiuoti tik ištaisius šiuos trūkumus. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju nėra tenkinta išankstinė Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio taikymo sąlyga, t. y. reikalavimas, kad atsakovas įrodytų, jog atitinkama aplinkybė jam sutrukdė pareikšti prieštaravimą per nustatytą terminą.

51.

Be to, jokia iš šiame 20 straipsnyje nurodytų peržiūrą pagrindžiančių aplinkybių nėra susijusi su netinkamu dokumento įteikimu, kai adresatas nebuvo informuotas apie galimybę atsisakyti priimti dokumentą.

52.

Austrijos vyriausybė daro tokią pat išvadą kaip ir Italijos vyriausybė, bet remdamasi iš dalies skirtingais argumentais: nors Reglamente Nr. 1896/2006 yra tam tikros nuostatos dėl Europos mokėjimo įsakymo įteikimo atsakovui, jame nėra įtvirtinta jokia taisyklė, susijusi su kalba, kuria jis turi būti parengtas.

53.

Tačiau šiuo reglamentu nereglamentuojami klausimai, susiję su dokumentų įteikimu, turėtų būti sprendžiami remiantis Reglamentu Nr. 1393/2007.

54.

Atsižvelgiant į tai matyti, kad pagal pastarojo reglamento 8 straipsnį Europos mokėjimo įsakymas turi būti įteikiamas pridedant vertimą arba, jei jis nepridėtas, būtinai informuojant atsakovą apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą.

55.

Tačiau nėra aišku, ar taip pat reikalaujama arba gali būti reikalaujama tam tikrais atvejais pridėti prašymo išduoti įsakymą kopijos vertimą.

56.

Remiantis Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 2 dalimi, prie Europos mokėjimo įsakymo turi būti pridėta prašymo išduoti įsakymą kopija.

57.

Pirma, šis prašymas pateikiamas pagal tipinę formą ir ieškovas turi tik pažymėti atitinkamus langelius, todėl atsakovas galėtų lengvai suprasti jo turinį lygiagrečiai pasinaudojęs tipinės formos redakcija, parengta ir paskelbta jo kalba.

58.

Kita vertus, negalima atmesti galimybės, kad prašyme taip pat bus pateikti svarbūs paaiškinimai rašytinio teksto forma.

59.

Pastaruoju atveju, jei atsakovas nebuvo informuotas apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą, kai šis neparengtas jam suprantama kalba, reikėtų nustatyti, ar įteikimas laikytinas galiojančiu.

60.

Šiuo klausimu galėtų būti teigiama, kad įteikimas negalioja ir todėl terminas pareikšti prieštaravimą nepradedamas skaičiuoti arba kad turi būti pagal analogiją taikoma Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 dalis.

61.

To paties straipsnio 2 dalis, priešingai, negali būti taikoma tokio formos trūkumo atveju. Iš tiesų, ši nuostata yra susijusi tik su nepagrįstu Europos mokėjimo įstatymo išdavimu dėl turinio klaidos. Tačiau pagrindinėje byloje įsakymas buvo išduotas pagrįstai ir galima klaida, susijusi su išimtinai formos trūkumu, buvo padaryta tik vėlesniame procedūros etape, t. y. įteikiant atsakovui.

62.

Komisijos nuomone, du procedūriniai pažeidimai, kurie, Catlin Europe teigimu, buvo padaryti įteikiant Europos mokėjimo įsakymą, t. y. tai, pirma, kad prašymo išduoti įsakymą kopija, kuri turi būti pateikta kartu su šiuo įsakymu, nebuvo parengta nei atsakovo suprantama kalba, nei valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų ir, antra, kad atsakovas nebuvo informuotas apie jo teisę atsisakyti priimti atitinkamą dokumentą pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnį, negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis įsakymo peržiūrą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį.

63.

Bet koks kitoks aiškinimas neatitiktų Europos mokėjimo įsakymo procedūros tikslo.

64.

Reglamentu Nr. 1986/2006 siekiama supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimosi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procedūrą ir sumažinti jos išlaidas.

65.

Ši procedūra pasižymi tuo, kad joje naudojama prašymo forma, pridėta prie reglamento ir paskelbta visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Standartinė forma turi būti pildoma naudojantis skaitiniais kodais, kurie yra identiški visų kalbų versijomis, todėl atsakovas gali suprasti, kad jo atžvilgiu buvo pradėta procedūra, taip pat tai, koks yra tikslus prašymo dalykas ir dėl kokių priežasčių pareikštas piniginis reikalavimas.

66.

Atsakovas taip pat yra informuojamas apie galimybę pareikšti prieštaravimą dėl įsakymo.

67.

Be to, teisė reikalauti peržiūrėti įsakymą atsiranda tik tais atvejais, kai susiklosto išimtinės aplinkybės, o tai reiškia, kad atsakovas neturi antros galimybės pareikšti prieštaravimą.

68.

Kad ir kaip būtų, ši situacija gali būti lengvai ištaisyta išsiuntus atsakovui prašymo išduoti įsakymą vertimą.

69.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, pirma, ar reglamentai Nr. 1896/2006 ir Nr. 1393/2007 turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai Europos mokėjimo įsakymas įteikiamas atsakovui, kuris yra kitos valstybės narės rezidentas, ir prašymas išduoti įsakymą nėra parengtas jam suprantama kalba arba vykdančiosios valstybės narės oficialia kalba, arba, jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje, oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų, adresatas turi būti tinkamai informuotas, naudojant Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktą tipinę formą, apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą.

70.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, antra, kokių pasekmių kyla, jei pažeidžiant Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį adresatas neinformuojamas apie jo teisę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, ir, konkrečiau kalbant, ar tokia aplinkybė gali pagrįsti prašymą peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį.

71.

Iš esmės remiuosi 2017 m. kovo 2 d. Sprendimu Henderson (C‑354/15, EU:C:2017:157, be kita ko, 50–56 punktai ir nurodyta jurisprudencija), kuriame jau buvo išsamiai nagrinėta ši problema atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 1393/2007.

72.

Patvirtindamas savo ankstesnę jurisprudenciją ( 5 ), Teisingumo Teismas minėto sprendimo 50 punkte pakartoja, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atsisakyti priimti dokumentą yra šio dokumento adresato teisė.

73.

Taip pat jis jame patvirtina, kad teisę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą lemia būtinybė apsaugoti šio dokumento adresato teisę į gynybą, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimais ( 6 ). Iš esmės, nors pagrindinis Reglamento Nr. 1393/2007 tikslas yra pagerinti teismo procesų veiksmingumą ir juos paspartinti, taip pat užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šių tikslų negalima pasiekti kaip nors susilpninus atitinkamų dokumentų adresatų teisę į gynybą ( 7 ).

74.

Taigi, svarbu užtikrinti ne tik tai, kad adresatas faktiškai gautų atitinkamą dokumentą, bet ir tai, kad jis galėtų veiksmingai susipažinti su užsienyje jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį, kad veiksmingai pasirengtų gynybai ir gintų savo teises kilmės valstybėje narėje ( 8 ).

75.

Tam, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsisakymo teisė būtų veiksminga, reikia, kad dokumento adresatas būtų iš anksto ir raštu tinkamai informuotas apie šios teisės egzistavimą ( 9 ).

76.

Pagal Reglamentu Nr. 1393/2007 sukurtą sistemą tokia informacija adresatui perduodama naudojant tipinę formą, pateiktą to reglamento II priede ( 10 ).

77.

Kiek tai susiję su šios tipinės formos reikšme, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Reglamente Nr. 1393/2007 nenumatyta jokios jos naudojimo išimties ( 11 ).

78.

Remdamasis šiais motyvais ir Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos tipinės formos siekiamu tikslu, apibūdintu šios išvados 75 ir 76 punktuose, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad gaunančioji agentūra visada ir šiuo atžvilgiu neturėdama jokios diskrecijos turi informuoti dokumento adresatą apie jo teisę atsisakyti jį priimti, visais atvejais šiuo tikslu naudodama minėtą tipinę formą ( 12 ).

79.

Šioje byloje kyla klausimas, ar pirmiau išdėstyti argumentai taip pat turi būti taikomi Reglamentui Nr. 1896/2006.

80.

Kaip pažymėjo Austrijos vyriausybė, šiuo reglamentu nereglamentuojami įteikimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis Reglamentu Nr. 1393/2007. Iš tiesų, Reglamento Nr. 1896/2006 27 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas neturi įtakos Reglamento Nr. 1348/2000, kuris buvo pakeistas Reglamentu Nr. 1393/2007, taikymui. Be to, remiantis pastarojo reglamento 25 straipsnio 2 dalimi, nuorodos į Reglamentą Nr. 1348/2000 laikomos nuorodomis į Reglamentą Nr. 1393/2007.

81.

Aišku, kad nagrinėjamu atveju prašymas išduoti įsakymą, kuris yra bylos iškėlimo dokumentas siekiant gauti Europos mokėjimo įsakymą, turi būti laikomas „dokumentu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį.

82.

Kaip pažymi Austrijos vyriausybė, Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad Europos mokėjimo įsakymas išduodamas kartu su prašymo formos kopija ( 13 ), todėl įsakymas turi būti įteikiamas atsakovui kartu su šiuo prašymu. Nagrinėjamu atveju buvo įteikti abu dokumentai.

83.

Todėl Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai taikytini ne tik paties įsakymo įteikimui, bet ir prašymo išduoti įsakymą įteikimui. Taigi, kiekvienas iš šių dviejų dokumentų turi būti įteiktas adresatui ta kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, kaip apibrėžta minėto 8 straipsnio 1 dalyje, ir, jei taip nėra, įteikiant dokumentą turi būti pridėta šio reglamento II priede pateikta tipinė forma, kuria suinteresuotasis asmuo informuojamas apie jo teisę atsisakyti priimti atitinkamą dokumentą.

84.

Tokia išvada darytina ir dėl to, kad pagal Reglamentą Nr. 1896/2006 įtvirtinta Europos mokėjimo procedūra nėra pagrįsta rungimosi principu, t. y. nacionalinis teismas priima sprendimą vadovaudamasis tik ieškovo prašymu ir atsakovui net nepranešama apie procedūros vykdymą jo atžvilgiu.

85.

Taigi, atsakovas turi galimybę sužinoti apie prašymo buvimą ir susipažinti su jo turiniu tik įsakymo įteikimo etape. Todėl teisės į gynybą, kurią siekiama apsaugoti Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalimi, paisymas yra itin svarbus šiomis aplinkybėmis.

86.

Tai, kad pagal Reglamentą Nr. 1896/2006 prašymas išduoti įsakymą pateikiamas naudojant tipinę formą, kurios pavyzdys yra šio reglamento I priede, neturi reikšmės šiuo atveju.

87.

Iš tiesų, nors didžioji šios tipinės formos langelių dalis gali būti užpildyta naudojantis iš anksto parengtais kodais ir todėl šie langeliai yra lengvai suprantami, nes su šiais kodais susiję paaiškinimai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, taip pat reikalaujama, kaip matyti iš minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies d ir e punktų, kad ieškovas šioje tipinėje formoje pateiktų išsamesnius paaiškinimus apibūdindamas aplinkybes, kuriomis remiantis pareikštas reikalavimas, ir prašymą pagrindžiančius įrodymus. Taigi, atsakovas turi turėti galimybę gauti šią informaciją ta kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, kad galėtų veiksmingai susipažinti su užsienyje jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį ir prireikus pasirengtų gynybai.

88.

Darytina išvada, jog tai, kad Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateikta tipinė forma yra privaloma ir naudojama visais atvejais, taip pat galioja ir Europos mokėjimo įsakymo įteikimui, o kartu prašymo išduoti įsakymą įteikimui.

89.

Visų pirma, kaip pažymėjo Komisija, Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnyje visiškai nereglamentuojamos teisinės pasekmės, kylančios, jei dokumento adresatas neinformuojamas apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą. Jokioje šio reglamento nuostatoje nenumatyta, kad šios informacijos nepateikimas nulemia įteikimo procedūros pripažinimą niekine.

90.

Nagrinėdamas bylą, kurioje dokumentas nebuvo parengtas valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba adresatui suprantama kilmės valstybės narės kalba, Teisingumo Teismas nusprendė, kad siuntėjas turi galimybę ištaisyti šį procedūros trūkumą išsiųsdamas prašomą vertimą ( 14 ).

91.

Šiuo klausimu taip pat pasiremsiu 2017 m. kovo 2 d. Sprendimu Henderson (C‑354/15, EU:C:2017:157, be kita ko, 57 ir 58 punktai).

92.

Pagal šio sprendimo 57 punktą „tuo atveju, kai gaunančioji agentūra, turinti įteikti atitinkamą dokumentą jo adresatui, gyvenančiam kitoje valstybėje narėje, neprideda Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos tipinės formos, tai negali lemti įteiktino dokumento ar įteikimo procedūros pripažinimo niekiniais, nes tai neatitiktų šio reglamento tikslo – numatyti tiesioginį dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose perdavimo valstybėse narėse būdą, kuris būtų greitas ir veiksmingas“ (kursyvu išskirta mano).

93.

Tačiau pagal jo 58 punktą, „kadangi minėtos tipinės formos perdavimas yra esminis formos reikalavimas, kuriuo siekiama apsaugoti dokumento adresato teisę į gynybą, susidariusią situaciją dėl jos nepateikimo gaunančioji agentūra turi ištaisyti pagal Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas. Taigi ši agentūra turi nedelsdama informuoti dokumento adresatą apie jo teisę atsisakyti jį priimti, pateikdama jam tą tipinę formą pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.“ (kursyvu išskirta mano)

94.

Vadovaudamasis tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti šios išvados 79–88 punktuose, manau, kad akivaizdu, jog tos pačios taisyklės turi būti pagal analogiją taikomos ir įteikiant dokumentus pagal Reglamentą Nr. 1896/2006.

95.

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, tik po to, kai adresatas buvo informuotas apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą ir ja pasinaudojo, bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti šio atsisakymo pagrįstumą ( 15 ).

96.

Taigi, tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, kai adresatui įteikiamas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą, parengtas kita kalba nei Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos kalbos, ir nepridedama šio reglamento II priede esanti tipinė forma, dėl šios formos nepateikimo susidariusi situacija ir tai, kad dokumento adresatas nebuvo informuotas apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą, turi būti ištaisyti įteikiant šią tipinę formą adresatui kuo greičiau ir laikantis minėto reglamento nuostatų.

97.

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad tuo atveju, kai dokumentas buvo įteiktas nesilaikant reikalavimų, kaip yra nagrinėjamojoje byloje, Europos mokėjimo įsakymas negali tapti vykdytinas ir nepradedamas skaičiuoti atsakovui nustatytas terminas pareikšti prieštaravimą ( 16 ).

98.

Tokiomis aplinkybėmis nekyla klausimas, kaip jį suformulavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūros pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį.

99.

Iš tiesų formos trūkumas įteikiant prašymą išduoti įsakymą negali būti nagrinėjamas kaip išankstinis klausimas dar neprasidėjus peržiūros etapui: iš esmės peržiūra reiškia, kad pasibaigė terminas pareikšti prieštaravimą, o tuomet, kai nesilaikoma procedūrinio reikalavimo įteikiant dokumentą, šis terminas net nepradedamas skaičiuoti.

100.

Be to, dėl minėtos nuostatos Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, pirma, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė apriboti galimybes pasinaudoti peržiūros procedūra, minėta nuostata turi būti aiškinama siaurai ( 17 ). Antra, tokia procedūra taikoma, kai susiklosčiusios aplinkybės yra arba „ypatingos“, kaip tai suprantama pagal 20 straipsnio 1 dalį ( 18 ), arba „išimtinės“, kaip tai suprantama pagal to paties straipsnio 2 dalį ( 19 ). Trečia, šiame straipsnyje pateiktas šių atvejų baigtinis sąrašas ir „neįteikimas tarp [jame numatytų] išimtinių atvejų nenurodytas“ ( 20 ). Ketvirta, kai įsakymas tapo vykdytinas ir pasibaigė terminas pareikšti prieštaravimą, įsakymo peržiūros galimybė neturėtų reikšti, kad atsakovui suteikiama antra galimybė prieštarauti reikalavimui ( 21 ).

101.

Vadovaudamasis šiais pagrindais manau, kad, priešingai, nei teigia Graikijos vyriausybė, atsakovo nurodyti procedūros trūkumai negali pagrįsti Europos mokėjimo įsakymo peržiūros remiantis Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ( 22 ).

102.

Kiek tai susiję konkrečiau su Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalimi, dėl kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą, pažymėtina, kad joje nurodyti du mokėjimo įsakymo peržiūros pagrindai. Pirma, turi būti akivaizdu, kad mokėjimo įsakymas buvo išduotas neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Antra, peržiūrą pagrindžia kitos išimtinės aplinkybės.

103.

Dėl pirmojo pagrindo, kaip pažymėjo Komisija, konstatuotina, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepateikta informacijos, rodančios, kad Europos mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai. Europos mokėjimo įsakymas buvo išduotas laikantis reglamente nustatytų reikalavimų. O dėl procedūros trūkumo – kad dokumento įteikimas neatitiko Reglamento Nr. 1393/2007 reikalavimų, pažymėtina, kad jį galima ištaisyti išsiunčiant atsakovui prašomą vertimą, kaip nurodyta šios išvados 90–93 punktuose.

104.

Nagrinėjant antrąjį pagrindą reikia įvertinti, ar šiuo atveju Europos mokėjimo įsakymo peržiūrą gali pagrįsti kitos išimtinės aplinkybės.

105.

Manau (kaip ir Komisija), kad tokios išimtinės aplinkybės gali būti arba procedūros trūkumai, arba klaidos, susijusios su paties piniginio reikalavimo, dėl kurio išduotas mokėjimo įsakymas, pobūdžiu. Kadangi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnis turi būti aiškinamas siaurai, mokėjimo įsakymo peržiūra gali būti vykdoma ne dėl bet kokių procedūros klaidų. Tam, kad procedūros klaida būtų laikoma išimtine aplinkybe, ji turi daryti tiesioginę įtaką atsakovo teisei į gynybą, t. y. šiuo atveju – jo teisei pareikšti prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo pagal minėto reglamento 16 straipsnį.

106.

Be to, kaip pažymėjo Italijos vyriausybė, būtent tai, kad nėra nuostatos, kurioje būtų numatyta, kad dokumentas ar įteikimas laikytini niekiniais, jei adresatas neinformuojamas apie galimybę atsisakyti priimti dokumentą, rodo, kad pažeidimas gali būti ištaisytas. Kaip nurodžiau, netinkamas įteikimas, kai įteiktinas dokumentas nebuvo parengtas adresato mokama ar jam suprantama kalba, gali būti ištaisytas vėliau nedelsiant įteikiant adresatui išversto dokumento kopiją ir jo teisė pareikšti prieštaravimą visiškai nėra apribojama.

107.

Taip pat tai reiškia, kad pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 3 dalį ( 23 ) netinkamas įteikimas, kai adresatas neinformuojamas apie jo galimybę atsisakyti įteikiamo dokumento, savaime nenulemia įteikimo pripažinimo niekiniu, o tik atidedamas dies a quo termino pareikšti prieštaravimą skaičiavimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 1 dalį.

108.

Remdamasis šiai motyvais siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Nejvyšší soud (Aukščiausiais Teismas, Čekijos Respublika) prejudicinį klausimą: