27.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 245/32

—

panaikinti 2015 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/236, iš dalies keičiantį Sprendimą 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 39, 14.2.2015, p. 18), ir 2015 m. vasario 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/230, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 39, 14.2.2015, p. 3), kiek jie susiję su ieškove,

—

subsidiariai pripažinti, kad 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP (su pakeitimais) (toliau – Sprendimas) 20 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 (su pakeitimais) (toliau – Reglamentas) 23 straipsnio 2 dalies d punktas netaikytini ieškovei dėl neteisėtumo ir

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas siejamas su tuo, kad Taryba palikdama ieškovę sąraše dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurias Bendrasis Teismas atmetė byloje T-565/12, NITC/Taryba (2014 m. liepos 3 d.) pažeidė res judicata, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus, ir galiausiai pažeidė ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

2.

Antrasis pagrindas siejamas su tuo, kad Taryba neįrodė įtraukimo į sąrašą kriterijaus, o būtent, kad ieškovė teikia finansinę ar logistinę pagalbą Irano vyriausybei. Finansinė paramos kaltinimą Bendrasis Teismas atmetė byloje NITC/Taryba. Ieškovė neteikia finansinė paramos Irano vyriausybei, o ši vyriausybė negauna finansinės naudos iš ieškovės per akcininkus ar kitaip. Kaip nuspręsta byloje NITC/Taryba, netiesioginės finansinės paramos nepakanka, kad būtų įvykdytas šis kriterijus. Kaltinimas dėl logistikos pagalbos yra tik performulavimas kaltinimų, kurie jau pateikti byloje NITC/Taryba. Bet kuriuo atveju nėra reikiamo priežastinio ryšio tarp ieškovės veiklos ir branduolinių ginklų platinimo, o bet kokia ieškovės pagalba yra ne daugiau nei netiesioginė logistikos pagalba.

3.

Trečiasis pagrindas siejamas su tuo, kad Taryba pažeidė ieškovės teisę į gynybą ir teisę į gerą administravimą bei veiksmingą teisminį nagrinėjimą. Konkrečiai kalbant, Taryba a) nepranešė ieškovei apie faktinį jos palikimo sąraše pagrindą ir nepateikė įrodymų prieš ją ir (arba) b) nesuteikė ieškovei galimybės pareikšti savo nuomonę dėl faktinio pagrindo ir (arba) nepateikė įrodymų prieš ją iki jos pakartotinio įtraukimo į sąrašą.

4.

Ketvirtasis pagrindas siejamas su tuo, kad Taryba nepateisinamai ir neproporcingai pažeidė ieškovės pagrindines teises, įskaitant teisę į nuosavybės, verslo ir reputacijos apsaugą. Ginčijamos priemonės ieškovei daro didelę įtaką tiek dėl verslo, tiek dėl reputacijos ir gero vardo visame pasaulyje. Ieškovės palikimas sąraše taip pat gali turėti neigiamą poveikį ieškovės akcininkų pensijų fondo naudos gavėjams, kurie visi yra nekalti Irano piliečiai ir kurių didelė dalis jau yra pensininkai. Taryba neįrodė, kad ieškovės turto ir ekonominių išteklių įšaldymas yra susijęs su teisėtu tikslu ar juo pateisinimas ir juo labiau kad jis yra proporcingas tokiam tikslui.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad jei, priešingai tam, ką norima įrodyti antru pagrindu, Sprendimo 20 straipsnio 1 dalies c punktą ir Reglamento 23 straipsnio 2 dalies d punktą reikėtų aiškinti taip, kad į jų taikymo sritį patenka a) netiesioginė finansinė pagalba ir (arba) b) logistinė pagalba, kuri neturi ryšio su branduolinių ginklų platinimu, šie kriterijai būtų neteisėti ir neproporcingi Sprendimo ir Reglamento tikslams. Savavališka šio kriterijaus apimtis ir mastas, kuriuos lemtų toks platesnis aiškinimas, viršytų tai, kad tinkama ir būtina siekiant šių tikslų. Todėl šios nuostatos būtų neteisėtos.