2015 m. birželio 3 d.Central Bank of Iran pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-563/12 Central Bank of Iran/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-266/15 P)

(2015/C 294/31)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Central Bank of Iran, atstovaujamas baristerių M. Lester ir Z. Al-Rikabi

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Central Bank of Iran pateikė apeliacinį skundą dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo T-563/12, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys, kuriuo šis prašė panaikinti jo įtraukimą į 2012 m. spalio 15 d. (1) Tarybos sprendimą 2012/635/BUSP ir 2012 m. spalio 15 d. (2) Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 945/2012. Grįsdamas savo apeliacinį skundą apeliantas remiasi keturiais pagrindais.

A pagrindas. Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog Taryba teisingai įvertino, ar įvykdyti tam tikri įtraukimo į ginčijamas priemones kriterijai

Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes supainiojo apeliantės teikiamas paslaugas pagal Irano pinigų ir finansų įstatymą ir „finansinę paramą“ Irano vyriausybei, kaip tinkamą nustatymo kriterijų. Apeliantės kaip centrinio banko teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, sąskaitų tvarkymas ir kompensavimo operacijų vykdymas, nėra kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu didelė „finansinė parama“, kad Irano vyriausybė galėtų tęsti branduolinę programą. Iš tiesų aiškinant tinkamai ir proporcingai šios paslaugos visiškai nėra finansinė parama.

B pagrindas: Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad Taryba įvykdė savo motyvavimo pareigą pagal SESV 296 straipsnį

Dėl to, kad egzistuoja Irano pinigų ir finansų įstatymas, kuriame nustatytos apelianto kaip Irano centrinio banko funkcijos ir įgaliojimai, nėra aiškiau (priešingai, nei savo sprendime nurodė Bendrasis Teismas), ką Taryba motyvuojamoje dalyje laikė „finansine parama“. Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad Taryba neturi pateikti specialių ir konkrečių motyvų, kad paaiškintų, kaip ir kodėl mano, jog apeliantas suteikė Irano vyriausybei tokią paramą.

C pagrindas: Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog apelianto teisės į gynybą nebuvo pažeistos

Bendrasis Teismas taip pat padarė klaidą, kai nusprendė, jog Taryba nepažeidė atsakovo teisių į gynybą. Prieš priimdama savo sprendimą dėl atsakovo pakartotinio įtraukimo, Taryba nepateikė jokio įrodymo. Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai leido Taryba papildyti pagrindus, remiantis Irano pinigų ir finansų įstatymo nuostatomis, kurios (priešingai, nei savo sprendime nurodė Bendrasis Teismas) nebuvo nurodytos motyvuojamojoje dalyje. Apeliantas nežinojo apie jo atžvilgiu pateiktus argumentus ir negalėjo pateikti tinkamų gynybos pagrindų.

D pagrindas: Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai atmetė apelianto pagrindą, kad Taryba be pagrindo ir neproporcingai pažeidė apelianto pagrindines teises, įskaitant jo teisę į nuosavybės ir reputacijos apsaugą

Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovo įtraukimas yra neproporcingas, nes sukėlė didelių sunkumų apeliantui ir Irano tautai, tai neturi jokios įtakos Irano vyriausybės pajamoms ir neprisidės prie tikslo priversti vyriausybę nutraukti branduolinės programos vystymą įgyvendinimo.

(1)  2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 58).

(2)  2012 m. spalio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 945/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių (OL L 282, p. 16).