—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Centeno Huerta,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos I. Martínez del Peral ir H. Krämer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant E. Torralbo Marcos ginčą su Korota SA (toliau – Korota) ir Fondo de Garantía Salarial (Darbo užmokesčio garantijų fondas, toliau – Fogasa) dėl kompensacijos, išmokėtinos E. Torralbo Marcos dėl to, kad restruktūrizuojama įmonė Korota jį atleido iš darbo.

3

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (OL L 283, p. 36) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma su darbo sutartimis ar darbo santykiais susijusiems darbuotojų reikalavimams, pateiktiems 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtiems nemokiems darbdaviams.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje darbdavys laikomas nemokiu, jeigu pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus pateikiamas prašymas pradėti kolektyvinius procesinius veiksmus dėl darbdavio nemokumo, apimant darbdavio viso turto ar jo dalies atėmimą bei likvidatoriaus ar asmens, atliekančio panašų darbą, paskyrimą, o pagal pirmiau minėtus įstatymus ir kitus teisės aktus kompetentinga institucija:

5

Šios direktyvos 3 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad garantijų institucijos garantuotų, laikantis 4 straipsnio reikalavimų, darbuotojams neįvykdytų reikalavimų, kylančių dėl darbo sutarčių ar darbo santykių, sumokėjimą, įskaitant, jeigu numatyta nacionalinės teisės aktais, išeitines išmokas dėl nutrauktų darbo santykių.“

6

1996 m. sausio 10 d. Įstatymo Nr. 1/1996 dėl nemokamos teisinės pagalbos (Ley 1/1996 de asistencia jurídica gratuita; BOE, Nr. 11, 1996 m. sausio 12 d., p. 793; toliau – Įstatymas Nr. 1/1996) 2 straipsnyje „Taikymas asmenų atžvilgiu“ numatyta:

„Šiame įstatyme ir Ispanijos sudarytose tarptautinėse sutartyse numatytomis sąlygomis ir laikantis juose nustatytų ribų teisę į nemokamą teisinę pagalbą turi:

<…>

7

Šio įstatymo 6 straipsnis „Materialinis teisės turinys“ suformuluotas taip:

„Teisė į nemokamą teisinę pagalbą apima:

<…>

8

2012 m. lapkričio 20 d. Įstatymo Nr. 10/2012 dėl teisminių ir Nacionalinio toksikologijos ir teismo medicinos instituto rinkliavų reglamentavimo (Ley 10/2012 por la que se regulan determinadas tasas en el ámbito de la Administración de Justicia y del Instituto Nacional de Toxicología y Ciencias Forenses; BOE, Nr. 280, 2012 m. lapkričio 21 d., p. 80820; toliau – Įstatymas Nr. 10/2012) 1 straipsnyje „Žyminio mokesčio už teisingumo vykdymą civilinėse, ginčo teisena nagrinėjamose administracinėse ir socialinės apsaugos ir darbo bylose taikymo sritis“ nustatyta:

„Žyminis mokestis už teisingumo vykdymą civilinėse, ginčo teisena nagrinėjamose administracinėse ir socialinės apsaugos ir darbo bylose yra valstybės rinkliava, vienodai taikoma visoje nacionalinėje teritorijoje šiame įstatyme numatytais atvejais. <…>“

9

Šio įstatymo 2 straipsnis „Apmokestinamasis įvykis“ suformuluotas taip:

„Žyminiu mokesčiu už teisingumo vykdymą apmokestinami šie procesiniai veiksmai:

<…>

10

Minėto įstatymo 3 straipsnio „Apmokestinamasis subjektas“ 1 dalyje numatyta:

„Apmokestinamasis subjektas yra teisingumo vykdymo procedūrą inicijuojantis ir apmokestinamąjį veiksmą atlikęs asmuo.“

11

To paties įstatymo 4 straipsnio, kuriame numatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio, 2 ir 3 dalys suformuluotos taip:

„2.   Bet kuriuo atveju nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:

<…>

3.   Socialinės apsaugos ir darbo bylas nagrinėjančiam teismui apeliacinius (suplicación) ir kasacinius skundus teikiantys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, moka 60 % mažesnį, nei priklausytų, žyminį mokestį.“

12

Įstatymo Nr. 10/2012 5 straipsnio, reglamentuojančio žyminio mokesčio mokėjimą, 3 dalyje nustatyta:

„Socialinės apsaugos ir darbo bylas nagrinėjančiam teismui žyminis mokestis mokėtinas apeliacinio (suplicación) ar kasacinio skundo pateikimo momentu.“

13

Žyminio mokesčio bazė apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnyje. Šio įstatymo 7 straipsnyje, susijusiame su žyminio mokesčio dydžio nustatymu, iš principo nustatytas 500 eurų mokestis už socialinės apsaugos ir darbo bylų teismui pateikiamą apeliacinį (suplicación) skundą. Kai apmokestinamasis subjektas yra fizinis asmuo, jis dar turi sumokėti 0,1 % nuo mokesčio bazės, bet ne daugiau nei 2000 eurų sumą. Minėto įstatymo 8 straipsniu reglamentuojamas mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo mechanizmas.

14

2008 m. birželio 16 d. pradėtas Korota restruktūrizavimas.

15

2010 m. birželio 16 d.Juzgado de lo Mercantil no 4 de Barcelona (Barselonos komercinių bylų teismas Nr. 4) priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

„Patvirtinti 2010 m. balandžio 9 d.Korota pasiūlytą įmonės restruktūrizavimo planą, kuriam kreditoriai pritarė; ši įmonė turės informuoti teismą apie jo įgyvendinimo eigą kas šešis mėnesius. Nuo šio sprendimo priėmimo datos nutraukiama įmonės sanavimo procedūra.“

16

2012 m. birželio 25 d. prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kanclerio patvirtintoje E. Torralbo Marcos ir Korota taikos sutartyje (toliau – taikos sutartis) nurodyta:

<…>“

17

2012 m. spalio 3 d. E. Torralbo Marcos kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą ir pareikalavo, kad taikos sutartis būtų įvykdyta priverstinai, nes Korota neįvykdė įsipareigojimų.

18

2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas įpareigojo priverstinai išieškoti iš Korota pagal taikos sutartį jos turimas sumokėti sumas. Vis dėlto tą pačią dieną išieškojimas buvo sustabdytas, nes Korota įgyvendino restruktūrizavimo planą ir jokio turto, kuris būtų įkeistas iki šio plano įgyvendinimo pradžios, nebuvo.

19

Tą pačią dieną prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kancleris priėmė sprendimą, kuriuo E. Torralbo Marcos informuojamas, kad jis gali kreiptis į kompetentingą Juzgado de lo Mercantil (komercinių bylų teismas), kad pateiktų savo reikalavimus Korota.

20

E. Torralbo Marcos dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą (recurso de reposición), kurį motyvavo taip: kadangi Juzgado de lo Mercantil no 4 de Barcelona patvirtino restruktūrizavimo planą ir leido baigti įmonės sanavimo procedūrą, vykdymas turėjo būti tęsiamas pagal Įstatymo, kuriuo reglamentuojamas darbo ir socialinės apsaugos bylų teismingumas (Ley Reguladora de la Jurisdicción Social), 239 straipsnį.

21

2013 m. sausio 3 d. nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atmetė skundą ir motyvavo šį atmetimą tuo, kad 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis tebegaliojo, nes įmonės restruktūrizavimo planas dar nebuvo baigtas įgyvendinti.

22

E. Torralbo Marcos pareiškė, kad dėl 2013 m. sausio 3 d. nutarties ketina paduoti apeliacinį skundą (recurso de suplicación) Tribunal Superior de Justicia de Cataluña (Katalonijos aukštesnysis teisingumo teismas).

23

Kadangi E. Torralbo Marcos nepateikė mokesčių administracijos išduodamo žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinimo, numatyto Įstatyme Nr. 10/2012, 2013 m. kovo 13 d. nutartyje jam nustatytas penkių dienų terminas šiam dokumentui pateikti.

24

Dėl šios nutarties 2013 m. kovo 22 d. E. Torralbo Marcos pateikė atskirąjį skundą (recurso de reposición), kuriame iš esmės teigė, kad neprivalo mokėti šio mokesčio, nes, pirma, jam, kaip darbuotojui ir socialinės apsaugos sistemos išmokų gavėjui, pripažinta teisė į nemokamą teisinę pagalbą pagal Įstatymo Nr. 1/1996 2 straipsnio d punktą ir, antra, Įstatymas Nr. 10/2012 nesuderinamas su Chartijos 47 straipsniu, kadangi minėtame įstatyme įtvirtinta neproporcinga kliūtis, prieštaraujanti šiuo straipsniu užtikrinamai teisei į veiksmingą teisminę gynybą.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui neaišku, ar Chartijos 47 straipsnį atitinka nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, privalo sumokėti žyminį mokestį už teismui paduodamą apeliacinį skundą vykstant priverstinio išieškojimo procedūrai, kuriuo siekiama, kad teismas pripažintų darbdavį nemokiu ir taip darbuotojas įgytų teisę kreiptis į kompetentingą garantijų instituciją, kaip numatyta Direktyvoje 2008/94.

26

Šiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Social no 2 de Terrassa (Terasos darbo bylų teismas Nr. 2) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

27

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, gavęs pagal SESV 267 straipsnį prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali Sąjungos teisę aiškinti tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų (šiuo klausimu žr. Sprendimo McB., C‑400/10 PPU, EU:C:2010:582, 51 punktą; Nutarties Cholakova, C‑14/13, EU:C:2013:374, 21 punktą ir Nutarties Schuster & Co Ecologic, C‑371/13, EU:C:2013:748, 14 punktą).

28

Šiuo aspektu reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Sprendimo Åkerberg Fransson, C‑617/10, EU:C:2013:105, 17 punktas).

29

Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje patvirtinta nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali peržengti šių atvejų ribų (žr. Sprendimo Åkerberg Fransson, EU:C:2013:105, 19 punktą ir Nutarties Sociedade Agrícola e Imobiliária da Quinta de S. Paio, C‑258/13, EU:C:2013:810, 19 punktą).

30

Kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti dėl jos sprendimo, ir Chartijos nuostatos, kuriomis galbūt remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Åkerberg Fransson, EU:C:2013:105, 22 punktą; Nutarties Sociedade Agrícola e Imobiliária da Quinta de S. Paio, EU:C:2013:810, 20 punktą; Nutarties Dutka ir Sajtos, C‑614/12 ir C‑10/13, EU:C:2014:30, 15 punktą ir Nutarties Weigl, C‑332/13, EU:2014:31, 14 punktą).

31

Tad reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjam teisinė situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį.

32

Šioje byloje teisės aktais, nagrinėjamais pagrindinėje byloje, bendrai reglamentuojami tam tikri mokesčiai teisingumo vykdymo srityje. Jais nesiekiama įgyvendinti Sąjungos teisės nuostatų. Be to, šioje srityje Sąjungos teisėje nenumatyta jokių specialių teisės normų ar teisės normų, galinčių daryti įtaką nacionalinės teisės aktams.

33

Be to, pagrindinės bylos dalykas nesusijęs su kitos nei įtvirtinta Chartijoje Sąjungos teisės normos aiškinimu ar taikymu (pagal analogiją žr. Nutarties Sociedade Agrícola e Imobiliária da Quinta de S. Paio, EU:C:2013:810, 21 punktą).

34

Skirtingai nei byloje, susijusioje su teisinės pagalbos prašymu, pateiktu vykstant procesui dėl valstybės atsakomybės pagal Sąjungos teisę, kurioje priimtas Sprendimas DEB (C‑279/09, EU:C:2010:811), kuriuo remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas žyminis mokestis taikytas pateikiant atskirąjį skundą dėl 2013 m. sausio 3 d. nutarties, kuria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atmetė E. Torralbo Marcos remiantis nacionaline teise, t. y. Įstatymo, kuriuo reglamentuojamas darbo ir socialinės apsaugos bylų teismingumas, 239 straipsniu, pateiktą prašymą dėl priverstinio taikos sutarties vykdomo.

35

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai nurodo, kad galiausiai E. Torralbo Marcos savo teisiniais veiksmais siekia, kad Korota nemokumo atveju veiksmų imtųsi FOGASA, kaip tai numatyta Direktyvos 2008/94 3 straipsnyje.

36

Tačiau konstatuotina, kad šiame pagrindinės bylos etape nagrinėjama situacija nepatenka į šios direktyvos ar apskritai į Sąjungos teisės taikymo sritį.

37

Iš tikrųjų, kaip pažymėjo Europos Komisija, iš Direktyvos 2008/94 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad klausimas, ar pagal šią direktyvą darbdavys turi būti laikomas nemokiu, sprendžiamas pagal nacionalinę teisę arba remiantis kompetentingos nacionalinės institucijos sprendimu ar išvada.

38

Nors iš sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį spendimą pateiktos informacijos matyti, kad Korota restruktūrizavimo procedūra pradėta 2008 m. birželio mėn., tačiau jame nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų teigti, jog ši įmonė dabartiniame pagrindinės bylos etape yra nemoki pagal atitinkamas Ispanijos teisės nuostatas.

39

Atvirkščiai, iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytos informacijos, kad E. Torralbo Marcos ieškiniu dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo siekiama, kad teismas pripažintų Korota nemokia, matyti, jog šiuo metu ši įmonė pagal Ispanijos teisę nepripažįstama nemokia.

40

To, kad, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, savo procesiniais veiksmais E. Torralbo Marcos siekia nemokumo pripažinimo tam, kad, kaip numatyta Direktyvos 2008/94 3 straipsnyje, veiksmų imtųsi FOGASA, nepakanka, kad būtų pripažinta, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija šiame proceso etape patenka į šios direktyvos, vadinasi, ir į Sąjungos teisės taikymo sritį.

41

Be to, pažymėtina, kad pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktą informaciją 2013 m. sausio 3 d. nutartimi (dėl jos E. Torralbo Marcos pateikė atskirąjį skundą) jis atsisakė patenkinti E. Torralbo Marcos prašymą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo, motyvuodamas tuo, kad tai, ar šis priverstinis vykdymas bus tęsiamas, priklauso nuo kompetentingo komercinių bylų teismo, į kurį E. Torralbo Marcos buvo paragintas kreiptis, kad pateiktų savo reikalavimus, sprendimo.

42

Minėta nutartis neturi reikšmės atsakant į klausimą dėl Korota nemokumo ar galimos suinteresuotojo asmens teisės, kad tuo atveju, jeigu pagal atitinkamas nacionalines nuostatas Korota būtų pripažinta nemokia, kompetentinga garantijos institucija perimtų jo su darbo santykiais susijusius neapmokėtus reikalavimus, kaip tai numatyta pagal Direktyvą 2008/94.

43

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisinė situacija, dėl kurios pradėta pagrindinė byla, nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. Todėl Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Juzgado de la Social no 2 de Terrassa pateiktus klausimus.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į Juzgado de la Social no 2 de Terrassa (Ispanija) pateiktus prejudicinius klausimus.