31.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/13

—

panaikinti 2011 m. lapkričio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-363/10,

—

panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1560/2009-1 dėl Bendrijos prekių ženklo RESTORE paraiškos Nr. 008 448 251,

—

priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmiausia apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis iškraipė faktus ir įrodymus. Jos teigimu, Bendrasis Teismas klaidingai manė, jog visuotinai žinoma, kad žodis „restore“ turi tiesioginę medicininę prasmę. Byloje nebuvo ginčijama tik tai, kad „restore“ reikėtų versti kaip „atstatyti“. Tačiau iš to neišplaukia ryšys su medicina. Įrodymai buvo iškraipyti dėl to, kad Bendrasis Teismas savo nuomonę pagrindė pateiktomis ištraukomis iš žodynų. Iš šių ištraukų matyti, kad „restore“ savaime neturi jokios medicininės reikšmės, tačiau yra daugiareikšmė sąvoka, kurią galima suprasti įvairiai, atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą. Taigi negalima manyti, kad minėta prasmė yra visuotinai žinoma ir jos nereikia įrodinėti.

2.

Antra, apeliantė teigia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas. Jos nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pripažinęs prekių ženklą RESTORE apibūdinančia nuoroda. Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlyga yra tai, kad pateiktą registruoti žymenį turi būti galima naudoti prekyboje prekių rūšiai ar kitoms charakteristikoms „žymėti“. Pagal Teisingumo Teismo praktiką pateikto registruoti žymens apibūdinamasis pobūdis turi „akivaizdžiai“ matytis ir pats žodis turi turėti apibūdinamąją prasmę.

Iš paties veiksmažodžio „restore“ neišplaukia jokia nuoroda į nurodytų prekių rūšį, kokybę ar paskirtį. Tik vartojamas kartu su vienu ar keliais daiktavardžiais (pvz. „restore one’s health“) veiksmažodis „rektore“ atlieka apibūdinamąją funkciją. Pagal Teisingumo Teismo praktiką nepakanka prielaidos, kad ryšys su medicina išplaukia iš aplinkybių, nes tam dar būtini visuomenės veiksmai, kuriais būtų dedamos interpretavimo pastangos. Ryšį su medicina galima būtų įžvelgti tik pridėjus, pvz., žodį „health“, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Vietoje pateikto registruoti prekių ženklo RESTORE tiek Apeliacinė taryba, tiek Bendrasis Teismas nagrinėjo prekių ženklą RESTORE SOMEONE’S HEALTH.

3.

Trečia, apeliantė teigia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas. Nepaisydama taikytinų teisės nuostatų, Apeliacinė taryba pripažino prekių ženklą RESTORE neturinčiu skiriamojo požymio žymeniu ir todėl klaidingai atsisakė jį registruoti. Apeliantės nuomone, Apeliacinė taryba ir Bendrasis Teismas taip pat atsisakė pripažinti bet kokį pateikto registruoti prekių ženklo RESTORE skiriamąjį požymį, atsižvelgdami į jo tariamą apibūnamąjį pobūdį. Tam prieštaraujama jau antrojo apeliacinio skundo pagrindo motyvuose.

Skundžiamo sprendimo taip pat negalima grįsti „papildomu motyvu“ dėl bet kokio skiriamojo požymio nebuvimo (sprendimo 52–54 punktai). Šį motyvą sudaro tik tautologinio argumento, kad apibūdinamasis prekių ženklas niekada neturi skiriamojo požymio, kartojimas. Apibūdinamojo pobūdžio nepatvirtina ir tai, kad vartotojai nesitiki rasti ant medicinos produkto jo funkcijų aprašymo, net ir vienu žodžiu.

4.

Ketvirta, apeliantė nurodo, Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antro sakinio pažeidimą. Jos teigimu, apeliacinė taryba iš esmės grindė savo sprendimą ištraukomis iš žodynų, kurios nebuvo prieinamos apeliantei ir dėl kurių ji negalėjo pareikšti nuomonės. Taigi buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, nes pagal Teisingumo Teismo praktiką sprendimą galima grįsti tik aplinkybėmis, dėl kurių šalys galėjo išdėstyti savo nuomonę. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, Apeliacinė taryba nuomonės pareiškimo tikslu privalo atskleisti aplinkybes, kurias ji išsiaiškino savo iniciatyva ir kuriomis ketina grįsti savo sprendimą. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba lemiamu procedūros momentu neatskleidė jos turimas ištraukas iš žodynų ir taip pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai.

5.

Penkta, apeliantė skundžia vienodo požiūrio principo pažeidimą. Jos teigimu, Apeliacinė taryba nepaisė Teisingumo Teismo praktikos ir neatsižvelgė į ankstesnes registracijas ir į savo registravimo praktiką. Apeliantė supranta, kad šis principas susijęs su teisėtumo principo laikymusi. Tačiau vien nuorodos į šį principą nepakanka, norint nepaisyti vienodo požiūrio principo. Atvirkščiai, reikėjo konkrečiai nurodyti, kodėl ankstesnės registracijos savaime laikytinos neteisėtomis.