Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CN0204

    Byla C-204/10 P: 2010 m. balandžio 28 d. Enercon GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. vasario 3 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-472/07 Enercon GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

    OL C 179, 2010 7 3, p. 21–22 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2010 7 3   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 179/21


    2010 m. balandžio 28 d.Enercon GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. vasario 3 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-472/07 Enercon GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

    (Byla C-204/10 P)

    (2010/C 179/36)

    Proceso kalba: anglų

    Šalys

    Apeliantė: Enercon GmbH, atstovaujama baristerio J. Mellor, Rechtsanwalt R. Böhm,

    Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Hasbro Inc.

    Apeliantės reikalavimai

    Patenkinti apeliacinį skundą, pateiktą dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, ir jį panaikinti, panaikinti ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą ir, prireikus, protestų skyriaus sprendimą.

    (Prireikus) grąžinti bylą Vidaus rinkos derinimo tarnybai, kad ji iš naujo išnagrinėtų klausimus, dėl kurių pareikštas protestas.

    Priteisti iš įstojusios į bylą šalies ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos su šiuo apeliaciniu procesu susijusias išlaidas.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog apeliacinės tarybos sprendime, pagrįstame neteisėtu protestų skyriaus sprendimu, buvo padaryta klaidų. Konkrečiai kalbant, buvo visiškai nepripažinta tai, kad a) sprendimas Medion (1) buvo susijęs su išimtine situacija, kai buvo atmesta įprasta taisyklė, pagal kurią vidutiniam vartotojui prekių ženklas paprastai padaro bendrą įspūdį, nors b) šioje byloje nėra aplinkybių, kurių pakaktų pateisinti tokį išimtinį požiūrį. Šiuo atveju joks ankstesnio prekių ženklo elementas nevaidino „nepriklausomo atskiriančio vaidmens“.

    Be to, apeliantė teigia, kad per pirmąjį panašumo vertinimo etapą klaidingai pritaikius Medion tipo principą buvo neteisingai įvertinta bendra supainiojimo rizika.


    (1)  OL C 106, 2004 4 30, p. 31.


    Top