EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 06 04

COM(2025) 218 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Maltos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

{SWD(2025) 218 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Maltos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 1 , ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

Bendrosios nuostatos

(1)Reglamente (ES) 2024/1263, kuris įsigaliojo 2024 m. balandžio 30 d., nurodyti ekonomikos valdymo sistemos tikslai – skatinti užtikrinti patikimus bei tvarius viešuosius finansus, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir atsparumą pasitelkiant reformas bei investicijas ir neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Reglamente nustatyta, kad Taryba ir Komisija, vadovaudamosi SESV nustatytais tikslais ir reikalavimais, Europos semestro kontekste vykdo daugiašalę priežiūrą. Europos semestrą visų pirma sudaro konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimas ir įgyvendinimo priežiūra. Be to, reglamentu valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę už fiskalinę politiką ir akcentuojamas vidutinės trukmės laikotarpis, taip pat veiksmingesnis bei nuoseklesnis vykdymo užtikrinimas. Kiekviena valstybė narė privalo Tarybai ir Komisijai pateikti nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio (priklausomai nuo nacionalinio teisėkūros ciklo trukmės, 4 arba 5 metų) fiskalinį struktūrinį planą, kuriame išdėstomi jos fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai. Tame plane nustatytas grynųjų išlaidų 2 planas turi atitikti reglamento reikalavimus, įskaitant reikalavimus užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų pradėta patikimai mažinti arba ir toliau būtų patikimai mažinama ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos arba kad ji išliktų apdairaus lygio, t. y. mažesnė nei 60 % bendrojo vidaus produkto (BVP), ir kad per vidutinės trukmės laikotarpį valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki žemesnio už 3 % BVP pamatinę Sutarties vertę lygio ir (arba) toks išliktų. Koregavimo laikotarpis gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal reglamente nustatytus kriterijus.

(2)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 3 , kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP). Pagal EGADP valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. teikiama Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro prioritetus EGADP prisideda prie ekonomikos bei socialinio atsigavimo skatindama tvarias reformas ir investicijas, visų pirma remiančias valstybių narių žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinančias jų ekonomikų atsparumą. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, didinti teritorinę sanglaudą Sąjungoje ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

(3)2023 m. vasario 27 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/435 4 („REPowerEU“ reglamentu) siekiama laipsniškai panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Tai padeda užtikrinti Sąjungos energetinį saugumą ir įvairinti jos energijos tiekimo šaltinius, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Malta į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus.

(4)2021 m. liepos 13 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Malta Komisijai pateikė savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija, vadovaudamasi V priede pateiktomis vertinimo gairėmis, įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną. 2021 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 5 , kuriuo patvirtinamas Maltos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas; 2023 m. liepos 14 d. pagal 18 straipsnio 2 dalį tas sprendimas buvo iš dalies pakeistas, kad būtų atnaujintas negrąžintinos finansinės paramos didžiausias finansinis įnašas ir įtrauktas skyrius „REPowerEU“ 6 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimamo sprendimo, kad Malta patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tam tikros reformos ar investicijos tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesnės tos pačios reformos ar investicijos reikšmės turi likti pasiektos.

(5)2025 m. sausio 21 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priėmė rekomendaciją, kuria pritariama Maltos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui 7 . Planas pateiktas pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnį ir 36 straipsnio 1 dalies a punktą, jis apima laikotarpį nuo 2025 iki 2029 m. ir jame nustatytas biudžeto apribojimas yra didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas per ketverius metus.

(6)2024 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė nuomonę dėl Maltos 2025 m. biudžeto plano projekto. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė 2025 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Malta nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, Komisija priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir pasiūlymą dėl 2025 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Taryba Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos 8 priėmė 2025 m. gegužės 13 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2025 m. kovo 10 d.

(7)2025 m. sausio 29 d. Komisija paskelbė konkurencingumo kelrodį – strateginę programą, kuria siekiama per ateinančius penkerius metus padidinti ES konkurencingumą pasaulyje. Joje nustatytos trys tvariam ekonomikos augimui būtinos transformacijos: i) inovacijos; ii) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir konkurencingumo užtikrinimas ir iii) saugumas. Siekdama panaikinti atotrūkį inovacijų srityje, ES siekia puoselėti pramonės inovacijas, remti startuolių augimą įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija ir skatinti tokių pažangių technologijų kaip dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija diegimą. Siekdama žalesnės ekonomikos, Komisija parengė išsamų Įperkamos energijos veiksmų planą ir nustatė švarios pramonės kursą, kuriais užtikrinama, kad perėjimas prie švarios energijos išliktų ekonomiškai efektyvus, palankus konkurencingumui, visų pirma intensyviai energiją vartojančiuose sektoriuose, ir skatintų augimą. Siekdama sumažinti pernelyg didelę priklausomybę ir padidinti saugumą, Sąjunga yra įsipareigojusi stiprinti pasaulines prekybos partnerystes, įvairinti tiekimo grandines ir užsitikrinti prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų ir švarios energijos šaltinių. Šie prioritetai grindžiami horizontaliaisiais įgalinamaisiais veiksniais, t. y. reglamentavimo paprastinimu, bendrosios rinkos gilinimu, konkurencingumo finansavimu ir santaupų ir investicijų sąjunga, skatinimu ugdyti įgūdžius ir kurti kokybiškas darbo vietas ir geresniu ES politikos koordinavimu. Konkurencingumo kelrodis suderintas su Europos semestru, taip užtikrinant, kad valstybių narių ekonominė politika derėtų su Komisijos strateginiais tikslais ir būtų laikomasi vienodo požiūrio į ekonomikos valdymą, kuriuo skatinamas tvarus augimas, inovacijos ir atsparumas visoje Sąjungoje.

(8)2025 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau vykdomas paraleliai įgyvendinant EGADP. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įgyvendinti visapusiškai, nes šie planai padeda veiksmingai spręsti visus per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Šios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra aktualios ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimui.

(9)2025 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos apima pagrindinius uždavinius, kurie nepakankamai sprendžiami į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktomis priemonėmis, ir reikėtų atsižvelgti į atitinkamus uždavinius, nustatytus 2019–2024 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

(10)2025 m. birželio 4 d. Komisija paskelbė 2025 m. Maltos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Maltos padaryta įgyvendinant atitinkamas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodyti Maltai kylantys aktualiausi uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Maltos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat pažanga siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų.

Metinės pažangos ataskaitos vertinimas

(11)2025 m. sausio 21 d. Taryba Maltai rekomendavo tokį didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą: 6,0 % 2025 m., 5,8 % 2026 m., 5,8 % 2027 m. ir 6,1 % 2028 m., o tai atitinka didžiausią bendrą augimo tempą, apskaičiuotą atsižvelgiant į 2023 m.: 2025 m. 13,8 %, 2026 m. 20,4 %, 2027 m. 27,4 % ir 2028 m. 35,1 %. 2025–2028 m. laikotarpiu toks didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas sutampa su taisomuoju planu pagal Reglamento Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį, kaip nurodyta 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį 9 . 2025 m. balandžio 30 d. Malta pateikė savo metinę pažangos ataskaitą 10 dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendaciją ištaisyti perviršinio deficito padėtį, ir reformų bei investicijų, kuriomis reaguojama į Europos semestro pagrindinius konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytus iššūkius, įgyvendinimo. Metinė pažangos ataskaita taip pat atspindi Maltos pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas.

(12)Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo padariniai yra egzistencinis iššūkis Europos Sąjungai. Komisija rekomendavo koordinuotai aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą, kad būtų galima remti ES pastangas greitai ir reikšmingai padidinti gynybos išlaidas, ir 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Taryba šiam pasiūlymui pritarė.

(13)Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 11 , Maltos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 4,7 % BVP 2023 m. iki 3,7 % 2024 m., o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 47,9 % BVP 2023 m. pabaigoje iki 47,4 % 2024 m. pabaigoje. Pagal Komisijos skaičiavimus, šie pokyčiai atitinka 13,9 % grynųjų išlaidų augimo tempą 2024 m. 2025 m. metinėje pažangos ataskaitoje Maltos įvertintas grynųjų išlaidų augimas 2024 m. sudaro 14,3 %. Remiantis Komisijos įverčiais, 2024 m. fiskalinė politika 12 , apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, buvo skatinamoji ir jos kryptis – 1,2 % BVP.

(14)Remiantis metine pažangos ataskaita, pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo grindžiamos Maltos biudžeto projekcijos, numatoma, kad realusis BVP augs 4,0 % 2025 m., o infliacija pagal SVKI bus 2,3 % 2025 m. Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP išaugs 4,1 % 2025 m. ir 4,0 % 2026 m., o infliacija pagal SVKI bus 2,2 % 2025 m. ir 2,1 % 2026 m.

(15)Metinėje pažangos ataskaitoje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 3,3 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. pabaigos padidės iki 48,4 %. Šie pokyčiai atitinka -0,1 % grynųjų išlaidų augimo tempą 2025 m. Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,2 % BVP. Deficito sumažėjimas 2025 m. daugiausia atspindi kitų kapitalo sąnaudų sumažėjimą, nes nebeliko su nacionaline oro transporto bendrove susijusių išlaidų. Pagal Komisijos skaičiavimus, šie pokyčiai atitinka 0,8 % grynųjų išlaidų augimą 2025 m. Šios didesnio, nei numatyta metinėje pažangos ataskaitoje, grynųjų išlaidų augimo projekcijos yra susijusios su skirtingomis nacionalinio bendro ES programų finansavimo ir kitų kapitalo sąnaudų projekcijomis. Remiantis Komisijos įverčiais, 2025 m. fiskalinė politika, apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 1,9 % BVP. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. pabaigos turėtų padidėti iki 47,6 %.

(16)Pagal Komisijos 2025 m. pavasario prognozę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) 2025 m. bus finansuojamos valdžios sektoriaus išlaidos, sudarančios 0,2 % BVP, palyginti su 0,3 % BVP 2024 m. Išlaidas dengiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama atsiras galimybių vykdyti aukštos kokybės investicijas ir našumą skatinančias reformas be tiesioginio poveikio Maltos valdžios sektoriaus balansui ir skolai.

(17)Maltos valdžios sektoriaus išlaidos gynybai sudarė 0,5 % BVP 2021 m., 0,5 % BVP 2022 m. ir 0,4 % BVP 2023 m. 13 Pagal Komisijos 2025 m. pavasario prognozę numatoma, kad gynybos išlaidos sieks 0,4 % BVP tiek 2024 m., tiek 2025 m. Tai 0,1 procentinio punkto BVP mažiau nei 2021 m.

(18)Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad grynosios išlaidos Maltoje išaugs 0,8 % 2025 m., o bendrai 2024 m. ir 2025 m. – 14,9 %. Remiantis Komisijos 2025 m. pavasario prognoze, numatoma, kad Maltos grynųjų išlaidų augimas 2025 m. nesieks rekomenduojamo didžiausio augimo tempo, nustatyto taisomajame plane. Numatoma, kad 2024 m. ir 2025 m. bendras grynųjų išlaidų augimo tempas bus didesnis už rekomenduojamą didžiausią augimo tempą ir atitiks 0,2 % BVP nuokrypį 14 . Numatomas bendras nuokrypis neviršija bendro nuokrypio ribos (0,6 % BVP), kurią perkopus būtų galima daryti tvirtą prielaidą, kad nebuvo imtasi jokių efektyvių veiksmų. Todėl perviršinio deficito procedūra Maltai sustabdoma. Kartu Malta raginama būti pasirengusi imtis tolesnių priemonių taisomajam planui įgyvendinti. Išsamesnis vertinimas bus atliktas gavus galutinius duomenis.

(19)Be to, Taryba rekomendavo Maltai iki 2024–2025 m. žiemos panaikinti neatidėliotinas energijos paramos priemones. Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad grynosios biudžeto išlaidos 15 neatidėliotinoms energijos paramos priemonėms sudarys 1,1 % BVP 2024 m., tačiau numatyta, kad jos sumažės iki 1,0 % BVP 2025 m. Visų pirma toliau mažinami netiesioginiai energijos suvartojimo mokesčiai ir subsidijos energijos gamybai, siekiant kompensuoti importuojamos elektros energijos kainų padidėjimą. Ne visos neatidėliotinos energijos paramos priemonės iki 2024–2025 m. žiemos buvo laipsniškai panaikintos. Tai neatitinka Tarybos rekomendacijos.

(20)Į metinę pažangos ataskaitą neįtrauktos biudžeto projekcijos po 2025 m. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2025 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,8 % BVP. Valdžios sektoriaus balanso sumažėjimas 2026 m. daugiausia atspindi tolesnį subsidijų mažėjimą. Šie pokyčiai atitinka 5,3 % grynųjų išlaidų augimo tempą 2026 m. Remiantis Komisijos įverčiais, 2026 m. fiskalinė politika, apimanti tiek nacionalinėmis, tiek ES lėšomis finansuojamas išlaidas, bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 0,8 % BVP. Komisija prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2026 m. pabaigos sumažės iki 47,3 %.

Pagrindiniai politikos uždaviniai

(21)Siekiant padidinti mokesčių sistemų veiksmingumą ir teisingumą, būtina kovoti su agresyviu mokesčių planavimu. Atsižvelgiant į agresyvaus mokesčių planavimo strategijų šalutinį poveikį valstybėms narėms, labai svarbu, kad visos valstybės narės imtųsi koordinuotų nacionalinės politikos veiksmų, kurie papildytų ES teisės aktus. Malta ėmėsi veiksmų agresyvaus mokesčių planavimo praktikai šalinti įgyvendindama anksčiau sutartas tarptautines ir Europos iniciatyvas, taip pat vykdydama savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane įsipareigotas įgyvendinti reformas, pavyzdžiui, priėmė sandorių kainodaros teisės aktus, kurie pradėti taikyti nuo 2024 m. sausio mėn. Tačiau tol, kol, siekdama užtikrinti, kad įmonės negalėtų savo neapmokestinto pelno perkelti į ES nepriklausančias šalis, Malta nepradės taikyti mokesčių prie pajamų šaltinio palūkanoms, dividendams ir autoriniams atlyginimams, kuriuos Maltoje įsisteigusios bendrovės perveda į nulinio tarifo ir mažų mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus (turimas omenyje bet kuris jurisdikciją turintis subjektas, kurio teisės aktais nustatytas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis nei 9 % – mažiausias teisės aktais nustatytas pelno mokesčio tarifas Europos Sąjungoje), arba lygiaverčių apsaugos priemonių, šio pelno dvigubo neapmokestinimo rizika išlieka didelė. Be to, dėl šalyje reziduojančių kitose šalyse įsisteigusių įmonių vertinimo tvarkos ir toliau kyla dvigubo neapmokestinimo rizika tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims.

(22)Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug vienos kitas papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip 2026 m. Jos turėtų padėti veiksmingai spręsti visus atitinkamose šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Kad būtų padidintas Maltos ilgalaikis konkurencingumas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kartu užtikrinant socialinį teisingumą, per šį trumpą laikotarpį labai svarbu užbaigti veiksmingą gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinimą. Kad būtų užtikrinta plataus masto atsakomybė už sėkmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, itin svarbus tebėra sistemingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

(23)Maltoje sparčiau įgyvendinamos sanglaudos politikos programos, apimančios paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) ir Sanglaudos fondo (SF). Svarbu ir toliau stengtis užtikrinti, kad šios programos būtų sparčiai įgyvendinamos, kartu kuo labiau padidinant jų poveikį vietoje. Malta jau imasi veiksmų pagal savo sanglaudos politikos programas konkurencingumui ir ekonomikos augimui skatinti. Vis dėlto Malta ir toliau susiduria su iššūkiais, be kita ko, susijusiais su įgūdžių trūkumu bei pasiūlos ir paklausos neatitiktimi vykdant energetikos pertvarką bei užtikrinant vandens tiekimo saugumą ir tvarią vandentvarką. Pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį reikalaujama, kad Malta, atlikdama sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, peržiūrėtų kiekvieną programą, be kita ko, atsižvelgdama į 2024 m. šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius. 2025 m. balandžio 1 d. priimtu Komisijos pasiūlymu 16 kiekvienos programos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatų vertinimo pateikimo terminas pratęsiamas po 2025 m. kovo 31 d. Jame taip pat numatytas papildomas lankstumas siekiant padėti paspartinti programų įgyvendinimą ir paskatos valstybėms narėms paskirstyti sanglaudos politikos išteklius penkioms strateginėms prioritetinėms Sąjungos sritims, t. y. konkurencingumui strateginių technologijų srityje, gynybai, būstui, hidrologiniam atsparumui ir energetikos pertvarkai.

(24)Europos strateginių technologijų platforma (STEP) suteikia galimybę investuoti į vieną iš pagrindinių ES strateginių prioritetų stiprinant ES konkurencingumą. STEP finansuojama iš 11 esamų ES fondų. Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie programos „InvestEU“, kuria remiamos investicijos į prioritetines sritis. Malta galėtų pasinaudoti šiomis iniciatyvomis, siekdama teikti paramą ypatingos svarbos technologijų, įskaitant švarias ir efektyviai išteklius naudojančias technologijas, kūrimui ar gamybai.

(25)Be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir naudojantis kitais ES fondais, Maltai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su agresyviu mokesčių planavimu, švietimu ir įgūdžiais, energetika ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, kelių transportu bei moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

(26)Maltai norint išlaikyti našumo augimą ir pereiti prie atsparesnės, žiniomis grindžiamos ekonomikos, itin svarbu gerinti inovacijų rezultatus. Maltoje bendros MTP išlaidos, išreikštos BVP procentine dalimi, yra antros mažiausios ES (0,61 % BVP 2023 m., palyginti su 2,22 % ES vidurkiu) ir pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo. Tai pasakytina tiek apie viešąsias, tiek apie privačiąsias MTP išlaidas. Viešosios investicijos į MTP, išreikštos BVP procentine dalimi, yra mažesnės nei prieš 10 metų ir gerokai mažesnės už ES vidurkį (0,27 % BVP 2023 m., palyginti su 0,72 % ES vidurkiu). Panaši padėtis ir su privačiosiomis investicijomis į MTP (0,34 % BVP, palyginti su 1,47 % ES vidurkiu). Investicijų trūkumas daro poveikį viešosios mokslinių tyrimų sistemos kompetencijos lygiui ir inovacijų rezultatams. Maltai būtų naudinga skatinti tiek viešąsias, tiek privačiąsias investicijas į MTP, visų pirma įgyvendinant tikslines mokesčių paskatas.

(27)Malta ir toliau susiduria su sunkumais siekdama ekologiško ekonomikos augimo, t. y. derindama ekonominę plėtrą su aplinkos tvarumu. Šalies žaliąją pertvarką stabdo tai, kad šalies energetikos sistemoje dominuoja iškastinis kuras. Maltos duomenimis, šalyje skiriamos didelės subsidijos iškastiniam kurui ir iki 2030 m. neplanuojama jo laipsniškai atsisakyti. Būtent subsidijos iškastiniam kurui, kuriomis nesiekiama tikslingai spręsti nei energijos nepritekliaus, nei tikrų energetinio saugumo problemų, kurios trukdo elektrifikuoti transportą ir nėra ypač svarbios pramonės konkurencingumui, galėtų būti laikomos laipsniško atsisakymo prioritetu. Maltoje subsidijos iškastiniam kurui, pavyzdžiui, nuolatinė parama įmonei „Enemalta“, subsidijos žalios naftos išgavėjams ir akcizų už benziną ir dyzeliną sumažinimas, yra neekonomiškos ir atgraso nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo bei ekonominės veiklos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Jos taip pat tampa biudžetine našta Maltos viešiesiems finansams. Be to, 2023 m. Maltos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis sudarė 15 % bendro galutinio suvartojamos energijos kiekio, o tai yra vienas iš mažiausių atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo rodiklių ES. Nors beveik visą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrengtąją galią sudaro sausumos saulės energija, Malta turi didelį potencialą plėsti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos derinį įgyvendindama didelio masto jūros vėjo ir saulės energijos projektus. Maltos gebėjimas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinti energijos tiekimo saugumą taip pat priklauso nuo pažangos tiesiant antrąją elektros energijos jungtį su Italija ir toliau stiprinant bei modernizuojant šalies elektros energijos tinklą, be kita ko, užtikrinant didesnį jo lankstumą. Be to, nors pagal Maltos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą numatytos tam tikros paramos priemonės energijos vartojimo efektyvumui skatinti, taip pat investicijos į viešojo ir privačiojo sektorių pastatų renovaciją, 2018–2022 m. galutinis suvartojamos energijos kiekis gyvenamuosiuose pastatuose padidėjo 13,5 %. Maltai praverstų imtis tolesnių veiksmų, siekiant skatinti efektyvumo didinimą pastatų sektoriuje, kurie taip pat padėtų pasiekti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą.

(28)Siekiant padidinti konkurencingumą, pagerinti gyvenimo kokybę ir teikti paramą pažeidžiamų asmenų grupėms Maltoje, labai svarbu spręsti eismo spūsčių ir didelio kelių transporto išmetamo ŠESD kiekio problemą. Nuo 2022 m. spalio mėn., kai visiems Maltos gyventojams buvo suteikta galimybė nemokamai važinėti maršrutiniu kelių viešuoju transportu, juo pradėta naudotis dažniau, tačiau nuo to laiko į Maltos kelius kasdien taip pat išvažiuoja daug naujų įregistruotų keleivinių automobilių. Transporto sektoriuje išmetamas didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Maltoje, kuriai taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas. 2005–2022 m. kelių transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėjo 32 %. Todėl reikia imtis priemonių, kuriomis būtų sprendžiama eismo spūsčių problema, teikiant kokybiškas kolektyvinio kelių transporto paslaugas, kad būtų naudojama mažiau privačių keleivinių automobilių, ir siūlant priemones, kuriomis būtų atgrasoma nuo naudojimosi privačiais keleiviniais automobiliais. Pagerinus viešojo kelių transporto kokybę ir padidinus jo veiksmingumą, pavyzdžiui, įrengiant specialias autobusams skirtas eismo juostas, taip pat daugiau investuojant į aktyvaus judumo infrastruktūrą, įskaitant pėsčiųjų takų sutvarkymą, būtų labiau skatinama pereiti prie tvaresnių transporto rūšių ir užtikrinamas žmonių, be kita ko, sumažėjusio judumo asmenų, saugumas ir geresnė gyvenimo kokybė.

(29)Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis trukdo būsimam ekonomikos augimui, konkurencingumui ir dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Šalyje laisvų darbo vietų lygis yra vienas didžiausių ES, be kita ko, labai trūksta informacinių ir ryšių technologijų (IRT), meno, pramogų ir poilsio organizavimo, statybos sektorių, kai kurių paslaugų sektoriaus sričių darbuotojų, taip pat sveikatos ir ilgalaikės priežiūros specialistų bei mokytojų. Be to, 64 % įmonių mano, kad vietos darbo jėga nėra tinkamai pasirengusi perėjimui prie anglies dioksido poveikio neutralumo. Nors suaugusiųjų švietimo lygis gerėja ir atitinka ES vidurkį, šioje srityje vis dar gerokai atsiliekama nuo nacionalinio 57,6 % tikslo iki 2030 m., o labai išsilavinę suaugusieji mokosi daug dažniau nei žemesnio išsilavinimo suaugusieji. Stojančiųjų į profesinio rengimo ir mokymo įstaigas skaičius išlieka gerokai mažesnis už ES vidurkį, o 2023 m. tik maždaug kas trečias mokinys įstojo į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sričių programas, t. y. mažiau nei ES vidurkis. STEM dalykus studijuojančių aukštųjų mokyklų studentų dalis yra viena iš mažiausių ES – 13,9 %, o IRT – tik 5,1 %, ir dar mažesnė tarp moterų. Nuolatinis nepakankamas pagrindinių įgūdžių lygis rodo sisteminius švietimo sistemos trūkumus. Dėl tinkamos kvalifikacijos mokytojų trūkumo ir neveiksmingos mokymo praktikos bei mokymo programų sistemoje nepakankamai atsižvelgiama į visus vaikų, įskaitant mokinius su negalia, poreikius. Kas trečiam penkiolikmečiui trūksta pagrindinių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų įgūdžių, o maždaug pusė aštuntų klasių mokinių (12–13 metų amžiaus) neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Nepaisant pastaraisiais metais pagerėjusios padėties, maždaug 1 iš 10 mokinių iki šiol anksti nutraukia mokymąsi ar profesinį mokymą, taigi didėja ir taip didelis žemos kvalifikacijos suaugusiųjų skaičius. Siekiant pagerinti žemus mokymosi rezultatus ir išspręsti didelio įgūdžių trūkumo, taip pat įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties, be kita ko, STEM ir žaliosios pertvarkos srityse, problemą labai svarbu gerinti švietimo ir mokymo kokybę, taip pat atitiktį darbo rinkos poreikiams, visų pirma stiprinant mokinių pagrindinius įgūdžius ir mokytojų pirminį bei tęstinį mokymą, taip pat skatinant žemos kvalifikacijos asmenis stoti į profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų švietimo programas.

(30)Atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir jų kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, 2025 m. Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2025 m. rekomendacijai dėl euro zonos ekonominės politikos įgyvendinti. Maltai skirtos 2, 3, 4 ir 5 rekomendacijos padeda įgyvendinti 2025 m. rekomendacijoje išdėstytą pirmą euro zonai skirtą rekomendaciją dėl konkurencingumo, 4 ir 5 rekomendacijos padeda įgyvendinti antrą euro zonai skirtą rekomendaciją dėl atsparumo, o 1 rekomendacija padeda įgyvendinti trečią euro zonai skirtą rekomendaciją dėl makroekonominio ir finansinio stabilumo,

REKOMENDUOJA Maltai 2025 ir 2026 m. imtis šių veiksmų:

1.Didinti bendras gynybos išlaidas ir pasirengimą pagal 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas. Laikytis 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo. Laipsniškai panaikinti neatidėliotinas energijos paramos priemones. Siekiant pašalinti likusią agresyvaus mokesčių planavimo riziką, įvesti mokestį prie pajamų šaltinio mokėjimams į užsienį arba lygiavertes apsaugos priemones ir iš dalies pakeisti kitose šalyse įsisteigusioms įmonėms taikomas taisykles.

2.Atsižvelgiant į pagal Reglamentą (ES) 2021/241 taikomus reformų ir investicijų užbaigimo laiku terminus, užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinimą. Spartinti sanglaudos politikos programų (ERPF, TPF, ESF+, SF) įgyvendinimą, prireikus remiantis laikotarpio vidurio peržiūros teikiamomis galimybėmis. Optimaliai pasinaudoti ES priemonėmis, įskaitant programos „InvestEU“ ir Europos strateginių technologijų platformos taikymo sritį, konkurencingumui didinti.

3.Skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, didinant viešąsias investicijas į MTP ir skatinant privačiąsias investicijas į MTP, pavyzdžiui, taikant MTP mokesčių paskatas.

4.Spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą skatinant didelio masto projektus ir nedidelio masto investicijas į tiesioginę energijos gamybą ir vartojimą. Mažinti energijos poreikį didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Mažinti kelių transporto išmetamą ŠESD kiekį ir spręsti eismo spūsčių problemą skatinant kokybišką ir veiksmingą viešąjį transportą, didinant investicijas į aktyvaus judumo infrastruktūrą ir atgrasant nuo automobilių naudojimo. Laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, be kita ko, neatidėliotinas energijos paramos priemones.

5.Siekiant pagerinti žemus mokymosi rezultatus ir išspręsti didelio įgūdžių trūkumo, taip pat įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties, be kita ko, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) bei žaliosios pertvarkos srityse, problemą, užtikrinti geresnę švietimo ir mokymo kokybę, taip pat atitiktį darbo rinkos poreikiams, visų pirma stiprinant mokinių pagrindinius įgūdžius ir mokytojų pirminį bei tęstinį mokymą, taip pat skatinant žemos kvalifikacijos asmenis stoti į profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų švietimo programas. Stiprinti švietimo ir mokymo įtraukumą.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj.

(2)    Grynosios išlaidos, apibrėžtos Reglamento (ES) 2024/1263 2 straipsnio 2 punkte: grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus: i) palūkanų išlaidas; ii) diskrecines pajamų priemones; iii) Sąjungos programų išlaidas, kurios visiškai atitinka pajamas iš Sąjungos fondų; iv) nacionalines išlaidas bendram Sąjungos finansuojamų programų finansavimui; v) bedarbio pašalpų išlaidų ciklinius elementus ir vi) vienkartines bei kitas laikinąsias priemones.

(3)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj).

(4)    2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1, ELI: http://data.europa. eu/eli/reg/2023/435/oj).

(5)    2021 m. spalio 5 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Maltos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (ST 11941/2021 INIT; ST 11941/2021 ADD 1).

(6)    2023 m. liepos 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. spalio 5 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Maltos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (ST 11202/2023 INIT, ST 11202/2023 ADD 1).

(7)    2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija, kuria pritariama Maltos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui, OL C/2025/649, 2025 2 10.

(8)    2025 m. gegužės 13 d. Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos (OL C, C/2025/2782, 2025 5 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/C/2025/2782/oj ).

(9)    Tarybos rekomendacija ištaisyti perviršinio deficito padėtį Maltoje, C/2025/5036.

(10)    2025 m. metinės pažangos ataskaitos pateikiamos https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-and-fiscal-governance/stability-and-growth-pact/preventive-arm/annual-progress-reports_en

(11)    Eurostato euro rodikliai, 2025 04 22.

(12)    Fiskalinės politikos kryptis apibrėžiama kaip pagrindinės valdžios sektoriaus biudžeto būklės metinio pokyčio matas. Ja siekiama įvertinti ekonominę paskatą, kurią lemia tiek nacionalinėmis, tiek ES biudžeto lėšomis finansuojama fiskalinė politika. Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip i) vidutinio laikotarpio potencialaus augimo ir ii) pirminių išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, bet įskaitant išlaidas, finansuojamas teikiant negrąžintiną paramą (dotacijas) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir kitų ES fondų, pokyčio skirtumas.

(13)    Eurostatas, valdžios sektoriaus išlaidos pagal valstybės funkcijų klasifikatorių (COFOG).

(14)    Nuo 2026 m. šie skaičiai bus pateikiami Reglamento (ES) 2024/1263 22 straipsnyje numatytoje kontrolės sąskaitoje.

(15)    Šis skaičius rodo metines tų priemonių biudžeto išlaidas, įskaitant pajamas ir išlaidas, ir, kai taikytina, atmetus pajamas iš mokesčių, taikomų nenumatytam energijos tiekėjų pelnui.

(16)     Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečių priemonių strateginiams uždaviniams spręsti atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1058 ir (ES) 2021/1056, COM(2025) 123 final .