EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 07 20

COM(2022) 360 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sutaupytos dujos – saugu žiemą

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sutaupytos dujos – saugu žiemą

Neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukrėtė energijos rinkas visame pasaulyje, dėl to ėmė labai svyruoti kainos, tvyro energetinis nesaugumas ir tai ypač veikia ES ir jos artimiausias kaimynes.

2022 m. gegužės 18 d. Komisija pateikė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama kuo greičiau panaikinti mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų. Imdamasi šių veiksmų ir toliau ryžtingai siekdama Europos žaliojo kurso tikslų, Europa turi sparčiau rengtis atlaikyti tiesioginį poveikį, kurį gali turėti galimi tolesni dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimai, įskaitant ir visišką tiekimo nutraukimą. Skubiai tam rengtis ir sudaryti glaudesnio veiksmų koordinavimo su valstybėmis narėmis ir valstybių narių veiksmų koordinavimo tarpusavyje sąlygas savo 2022 m. gegužės 31 d. ir birželio 23 d. išvadose paprašė Europos Vadovų Taryba. 

Jei tiekimo sutrikimai tęstųsi ar tiekimas visai nutrūktų, Europa turi būti pasirengusi. Veikdama solidariai ir bendradarbiaudama ES turi užtikrinti, kad dujos būtų tiekiamos ten, kur jų reikia labiausiai, ir būtų apsaugoti mūsų vidaus vartotojai, mūsų darbo vietos ir visa ekonomika. 

Todėl pastaraisiais mėnesiais ES ruošėsi tokiam sutrikimui. Visų pirma Komisija, naudodamasi ES energijos pirkimo platforma, ir valstybės narės dirbo su alternatyviais tiekėjais, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas. Žaliojo kurso pasiūlymais grindžiamo plano „REPowerEU“ tikslas yra spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą visoje ES ir intensyvinti investicijas į energijos vartojimo efektyvinimą. Komisija ir valstybės narės parengė nuodugnią parengties apžvalgą. ES teisėkūros institucijos priėmė ES reglamentą dėl dujų laikymo, kuriuo nustatomas teisinis reikalavimas iki žiemos pripildyti saugyklas.

Komisija uoliai dirbo, kad būtų užsitikrintas papildomas tiekimas iš alternatyvių šaltinių, ir šį darbą tęs. Šiame komunikate jis papildomas priemonėmis, kuriomis dėmesys telkiamas į poreikį. Jame apžvelgiama dabartinė padėtis ir veiksmai, kurių jau imtasi, taip pat nurodomos priemonės, kurių reaguodama į padėtį gali imtis ES. Taip pat siūloma imtis papildomų veiksmų poreikiui koordinuotai mažinti ir stiprinti bendras ES pastangas užsitikrinti tiekimą. Tai labai svarbu siekiant kuo labiau sumažinti tiekimo sutrikimų riziką ir žalą metams baigiantis ir Europos vartotojams ir pramonei užtikrinti būtiną prieigą prie dujų kaip svertą panaudojant Sąjungos įtaką.  

Tuo tikslu komunikate siūlomas naujas Europos dujų poreikio mažinimo planas, kuriame remiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais iš visos Sąjungos ir kurį papildo Tarybos reglamentas, kuriame numatoma nedelsiant rekomenduoti dujų poreikį visose valstybėse narėse savanoriškai sumažinti 15 proc. bent artimiausius 8 mėnesius ir nustatomas procesas, kaip bet kuriuo momentu ateinančiomis savaitėmis ar mėnesiais būtų inicijuojamas privalomas poreikio mažinimo tikslas, jeigu to prireiktų.

Dujų pakeitimas kitu kuru ir visų naudotojų šią vasarą sutaupyta energija padės mums ištverti žiemą. Veikti išvien dabar yra racionaliau ir pigiau, lengviau solidarizuotis ir taip išvengti būtinybės neplanuotai ir nekoordinuotai griebtis veiksmų vėliau, jei senkant dujų atsargoms grėstų krizė. Taip pat sparčiai pereisime prie koordinuoto ir galiausiai bendro dujų (o ateityje – vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių) pirkimo, kad būsimi energijos poreikiai būtų patenkinami iš alternatyvių tiekimo šaltinių. Galiausiai įgyvendinant šį dujų poreikio mažinimo planą bus sudarytos sąlygos greičiau visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo laikantis plano „RepowerEU“ tikslų ir didės ES energetinis saugumas ir autonomija.

1.    Pasirengimas žiemai

Šiandieninė padėtis 

Dujos sudaro 24 proc. viso bendro Europos viduje suvartojamo energijos kiekio. Daugelį metų Rusija buvo pagrindinė ES dujų tiekėja. Pernai Europos Sąjungai daugiau kaip 40 proc. dujų tiekė Rusija, tai atitinka maždaug 10 proc. viso ES energijos poreikio. 

Nuo pernai rusiškų dujų tiekimas gerokai mažėja sąmoningai bandant energiją naudoti kaip ginklą. Apskritai dujų srautai iš Rusijos į ES 2022 m. birželį sudarė mažiau kaip 30 proc. 2016–2021 m. vidurkio. ES susidūrė su netikėtais, nepateisinamais ir vienašališkais Rusijos veiksmais, kuriais siekiama sumažinti arba sustabdyti tiekimą Europos vartotojams ir dėl kurių trinka ekonominė veikla ir kainos šauna į viršų. Dujų tiekimas iš Rusijos dujotiekiu per Baltarusiją sustojo, o per Ukrainą tiekiamas kiekis vis mažėja. Taip pat nutrauktas tiekimas Baltijos šalims, Lenkijai, Bulgarijai ir Suomijai. Sumažintas tiekimas kelioms šalims, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Daniją, Slovakiją, Nyderlandus ir Italiją. Nuo 2022 m. birželio vidurio dujotiekiu „Nord Stream 1“ – vienu iš didžiausių importo į ES maršrutų – tiekiamų dujų kiekis sumažėjo 60 proc.

Pav. Rusiškų dujų srautai 2022 m., palyginti su ankstesniais metais 

Toks nesiliaujantis tiekimo mažėjimas lėmė kaip niekada dideles ir nepastovias energijos kainas, dėl kurių didėja infliacija ir kyla pavojus, kad Europos ekonomika smuks ir bus juntamas didelis neigiamas poveikis užimtumui ir poveikis pajamų pasiskirstymui. Tikėtina, kad dėl to gali didėti energijos nepriteklius ir gilėti nelygybė tarp valstybių narių ir regionų.

Nėra pagrindo manyti, kad šis elgesio modelis, dėl kurio tvyro netikrumas dėl tiekimo, o kainos nesileidžia iš aukštumų, pasikeis. Priešingai, yra tikėtino dujų tiekimo perspektyvos blogėjimo ženklų.

Numatydama tokią riziką, ES jau pradėjo ruoštis tam, kad dujų tiekimas iš Rusijos gali bet kuriuo metu visiškai ir ilgam nutrūkti. Dujų tiekimo iš alternatyvių šaltinių užtikrinimas ir gamtinių dujų pakeitimas švaria energija, jei tik įmanoma, ir kitų išteklių energija, kai būtina, yra esminiai plano „REPowerEU“ elementai, kuriuos perėmė valstybės narės ir visų pirma ES energijos pirkimo platforma.

ES pasirengimas turi būti paremtas solidarumu, vienu iš pamatinių mūsų Sąjungos principų. Be to, visas valstybes nares sieja bendroji rinka, skatinanti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir investicijas. Kad solidarumas būtų veiksmingas, visi dalyviai turėtų stengtis imtis visų turimų priemonių, kuriomis siekiama išvengti galimo visiško rusiškų dujų tiekimo nutraukimo padarinių.

Dėl šios tarpusavio priklausomybės visuotinė krizė neigiamą tiesioginį ar netiesioginį poveikį turėtų kiekvienai valstybei narei. Nors dėl tiesioginio didelių tiekimo iš Rusijos sutrikimų ar visiško nutraukimo poveikio kai kurios valstybės narės yra pažeidžiamesnės, palikus jas vienas dorotis su šia problema tai labai atsilieptų kitų šalių ekonomikai. Didelis ekonomikos nuosmukis bet kurioje valstybėje narėje turės tiesioginį neigiamą ekonominį poveikį kaimynėms ir kitoms eksporto partnerėms. Dėl to reikia nedelsiant imtis veiksmų tolesniems trikdomiesiems veiksmams numatyti ir ES atsparumui didinti.

Šiame komunikate ir jo priede pateiktame Europos dujų poreikio mažinimo plane dėmesys telkiamas į būtinus su poreikiu susijusius veiksmus, remiantis planu „RePowerEU“ ir ES energijos taupymo planu. Šie poreikio mažinimo veiksmai papildo darbą, vykdomą siekiant užsitikrinti tiekimą iš alternatyvių šaltinių, kaip nustatyta ES išorės energetikos strategijoje, ir spartina perėjimą prie švarios energijos. Valstybės narės turėtų jų imtis nedelsdamos, glaudžiai koordinuodamos veiksmus tarpusavyje, kad būtų iš esmės sumažinta didžiulio pasiūlos ir paklausos disbalanso rizika ateinančią žiemą ir vėliau. Tokiais veiksmais galima gerokai sumažinti su dujų stygiumi susijusią riziką, taip pat ir kylančią toms pramonės šakoms, kurios yra labai svarbios ES tiekimo grandinėms, užimtumui ir augimui, bendram konkurencingumui ir Europos ekonomikai.

Juos papildantis siūlomas reglamentas, kuriuo nustatomas šio poreikio mažinimo pagrindas, išsamiau apibūdinamas šio komunikato 3 skirsnyje.

Tvirtais ir patikimais ES koordinuojamais veiksmais bus užtikrintas didesnis tikrumas esant nestabiliai rinkos padėčiai, didinamas ES atsparumas ir apribojamas tiekimo poveikis kainoms. Tai padės iki žiemos labiau pripildyti saugyklas, kur turima pajėgumų. Vienašaliai valstybių narių veiksmai būtų neoptimalūs visai ES, taigi ir kiekvienai atskirai valstybei narei. ES koordinuojami veiksmai, jei tiekimas labai sutriktų, gali padėti išsaugoti veikiančias pramonines tiekimo grandines ir bendrosios rinkos vientisumą.

Kokį priemonių arsenalą ES jau turi ir kokių veiksmų imtasi prieš dabartinę krizę? 

Pirma, ES turi tvirtą sistemą poveikio klimatui neutralumo tikslui iki 2050 m. pasiekti ir išmetamų ŠESD kiekiui sumažinti bent 55 proc. iki 2030 m. Perėjimas prie švarios energijos ir tiekimo saugumas glaudžiai susiję tarpusavyje. Europos žaliasis kursas ir pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys didina ES tiekimo saugumą, nes pamažu kratomės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir bendras ES suvartojamos energijos kiekis mažėja efektyvinant jos vartojimą.

Antra, ES yra sukūrusi reglamentavimo sistemą tam tikroms energijos tiekimo saugumo problemoms spręsti, kuri grindžiama per ankstesnes energetikos krizes įgyta patirtimi ir mūsų veiksmais po 2014 m. Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio aneksijos. 

Pagal Dujų tiekimo saugumo reglamentą 1 , valstybės narės turi turėti nacionalinius prevencinių veiksmų planus ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, grindžiamus pagal tiekimo maršrutus sudarytų regioninių grupių atliktu rizikos vertinimu. Nustatyti trys nacionaliniai krizės lygiai: ankstyvojo perspėjimo, pavojaus ir ekstremaliosios situacijos. Priemonės, kurių valstybės narės gali imtis esant kiekvienam iš šių lygių, nustatytos nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose dėl dujų tiekimo saugumo. Laikomasi pagrindinio principo: dujų srautų apribojimai, dujų normavimas ir ribojimas yra kraštutinės priemonės, kai išnaudojamos visos kitos galimybės, pvz., galimybės pereiti prie alternatyvaus kuro.   

Komisija gali paskelbti Sąjungos masto arba regioninio masto ekstremaliąją situaciją konkrečiame paveiktame geografiniame regione vienos ar daugiau valstybių narių prašymu. Tokiais atvejais Komisija koordinuoja atitinkamų valstybių narių veiksmus ir gali veikti kaip tarpininkė, jeigu pradedamos taikyti priemonės, kuriomis gali būti nepagrįstai ribojamas dujų srautas į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis, pvz., Energijos bendrijos nares. Tai padeda užtikrinti, kad dujų srautai pasiektų šalis ir vartotojus, labiausiai nukentėjusius nuo ekstremaliosios situacijos.

Dujų tiekimo saugumo reglamente taip pat nustatytas solidarumo mechanizmas, kuriuo užtikrinamas tiekimas saugomiems vartotojams; jų apibrėžtis apima namų ūkius, centralizuotą šilumos tiekimą, kai negalima pereiti prie kitų rūšių kuro, ir tam tikras pagrindines socialines paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra. Sudėtingoje ekstremaliojoje situacijoje, kai valstybėje narėje nebegalima užtikrinti tiekimo saugomiems vartotojams, tiesiogiai sujungtos valstybės narės privalo veikti solidariai ir tiekti dujas ten, kur jų reikia labiausiai, net jeigu dėl to turėtų riboti dujas savo nesaugomiems vartotojams. Už tai nedelsiant ir sąžiningai kompensuojama pagal techninius, teisinius ir finansinius susitarimus, dėl kurių valstybės narės turi susitarti iš anksto.

ES tiekimo saugumo padėtį atidžiai stebi ir prireikus veiksmus koordinuoja europinė Dujų koordinavimo grupė – Komisijos pirmininkaujama ekspertų grupė, kurią sudaro ekspertai iš valstybių narių, susijusių europinių asociacijų ir Energijos bendrijos sekretoriato. Grupė yra labai svarbi tiekimo saugumo padėties valdymui nuo karo prieš Ukrainą pradžios, visų pirma tuo, kad padeda keistis informacija ir koordinuoti valstybių narių veiksmus, susijusius su ankstyvojo perspėjimo ir pavojaus paskelbimu 2 . 

Tačiau pirmiau apibūdinta sistema nėra visiškai tinkama dabartinei krizei, nes ji skirta šalinti trumpalaikiams sutrikimams, kurių kyla tam tikrose infrastruktūros dalyse arba dėl trumpalaikių ekstremalių oro sąlygų, o ne ilgalaikiams didžiausio tiekėjo vykdomo tiekimo sutrikimams keliuose maršrutuose vienu metu. Todėl šią valdymo sistemą reikia pakoreguoti ir daug dėmesio skirti Europos ir nacionalinių sektorinių ministerijų perspektyvai.

Trečia, ES vis labiau plėtoja energijos jungčių tinklą ir energijos vidaus rinką, o tai leidžia dujas ir elektros energiją tiekti ten, kur jų reikia. Ši aktyvi politika padėjo įvairinti dujų tiekimą ir – ne mažiau svarbu – jų tiekimo maršrutus, nes investuota į tarpvalstybinę dujų infrastruktūrą, reversinio tiekimo projektus, pvz., Jamalo dujotiekio atkarpoje tarp Vokietijos ir Lenkijos, ir SGD terminalus Baltijos šalyse, Vidurio ir Rytų Europos regione ir Pietryčių Europos regione. ES iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir sanglaudos politikos lėšų finansiškai parėmė daug bendro intereso projektų, kuriais įgyvendinama transeuropinio energetikos tinklo strategija.

Dėl minėtų pokyčių ES tiekimo saugumo padėtis labai pagerėjo arba gerės, nes atsiranda galimybių veiksmingai įvairinti tiekėjus ir maršrutus. Nė viena atskira valstybė narė, įskaitant istoriškai pažeidžiamiausias Bulgariją ir Suomiją, nebėra priklausoma nuo dujų importo iš vienintelio šaltinio – Rusijos.

Ką nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ES daro tiekimo saugumui užtikrinti?

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ES parengė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama kuo greičiau panaikinti ES priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro. Šiam tikslui pasiekti plane „REPowerEU“ nustatytos energijos tiekėjų įvairinimo, energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvinimo priemonės ir siūloma sparčiau pereiti prie švarios energijos, kad tokia energija, visų pirma elektros energija iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vandeniliu, būtų galima pakeisti buityje, pramonėje ir elektros energijos gamyboje naudojamą iškastinį kurą. Be to, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos 4 turi galimybių populiarinti prie vietos aplinkybių pritaikytas energijos taupymo priemones.

Pagal planą „REPowerEU“ ES ėmėsi priemonių savo energijos tiekimo saugumui ir atsparumui didinti, kurios apima abi puses – pasiūlą ir paklausą. Visų pirma: 

·Siekiant užtikrinti, kad ES požeminės saugyklos būtų pripildytos ateinančiai žiemai, 2022 m. kovo mėn. buvo pasiūlytas naujas ES teisės aktas, Europos Parlamentas ir Taryba jį priėmė gegužės mėn., o liepos 1 d. jis įsigaliojo 5 . Praeitą žiemą dujų saugyklų pripildymo lygis buvo itin žemas – 10 procentinių punktų mažesnis nei 2016–2018 m., tačiau dabar, nepaisant sumažėjusio importo iš Rusijos ir kaupti dujų neskatinančių aukštų kainų, jis vėl atitinka istorinį vidurkį – siekia 64 proc., toks kiekis žiemos laikotarpiu suvartojamas per 46 paras.

·Pirmąjį 2022 m. pusmetį Komisija nuodugniai išanalizavo visus nacionalinius dujų tiekimo saugumo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kad valstybės narės galėtų geriau pasirengti galimiems plataus masto sutrikimams. Komisija taip pat atidžiai stebėjo tiek dujų, tiek elektros energijos tiekimo saugumo padėtį ir atliko rizikos vertinimą, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-G) ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-E).

·Komisija sukūrė ES energijos pirkimo platformą, kurioje regioniniu lygmeniu būtų telkiama energijos paklausa ir palengvinamas savanoriškas bendras jos pirkimas, kad infrastruktūra būtų naudojama kuo geriau ir dujos būtų tiekiamos ten, kur jų labiausiai reikia, taip pat būtų mezgami ryšiai su tarptautiniais tiekimo partneriais – JAV 6 , Norvegija, Azerbaidžanu, Kataru, Egiptu, Izraeliu, Alžyru ir kt. Ryšiai mezgami laikantis ES išorės energetikos strategijos 7 . Dėl šių veiksmų nuo metų pradžios ES gavo beprecedenčius SGD kiekius ir papildomus dujotiekiais tiekiamų dujų kiekius, kurie atstoja netektus rusiškų dujų kiekius (žr. langelį toliau).

·Komisija ES energijos pirkimo platformoje sudarė penkias regionines valstybių narių grupes, kad būtų kuo pakeisti iš Rusijos tiekiamas dujas ir būtų didinamas tiekimo saugumas kiekviename regione, pvz., rengiant greitai įgyvendintinus veiksmų planus, kaip tai labai sėkmingai padaryta Pietryčių Europos regioninėje grupėje. Šios grupės papildo darbą, dirbamą esamose regioninėse aukšto lygio grupėse, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinėms energetikos tinklų jungtims, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams ir energetikos rinkos reformų spartinimui, tokiose kaip Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupė.

·Komisija bendradarbiavo su pramonės ekspertais, kad nustatytų kuro rūšies keitimo ir savanoriško poreikio mažinimo galimybes ir įvertintų galimus nekoordinuotų pramonės vartotojų dujų poreikio mažinimo veiksmų padarinius.

Įvairiomis priemonėmis, kurių imtasi nuo vasario mėn., įskaitant priemones, kuriomis siekiama sustiprinti ES tiekimo saugumo pagrindą, ruošiamasi kuo greičiau palaipsniui visai atsisakyti dujų iš Rusijos.  

Tačiau pastarojo meto dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimai rodo didelę riziką, kad rusiškų dujų tiekimas gali būti staiga ir vienašališkai visiškai sustabdytas dar šiemet. ES turi būti pasirengusi šiam scenarijui ir imtis iššūkio mastui proporcingų papildomų priemonių. Metodiškai sumažinus dujų vartojimą dabar, ateityje visuomenei tai kainuos mažiau. Perėjimas prie bendro pirkimo Energijos pirkimo platformoje yra būtinas papildomas elementas, kad būtų geriau koordinuojamos abi – paklausos ir pasiūlos – pusės, ir Komisija paspartins savo darbą, kad platforma pradėtų veikti iki metų galo. Be to, dujas perkant bendrai, didesnį vaidmenį galėtų atlikti mažesnės dujų bendrovės ir ES kaip didžiausia pasaulyje, ir regione, gamtinių dujų importuotoja galėtų geriau pasinaudoti savo įtaka, o tai padidintų mūsų energetinį atsparumą ir ilgalaikį energetinį saugumą.

Ko tikėtis?

Nors iki šiol padaryta didelė tikslo pripildyti saugyklas įgyvendinimo pažanga, Komisijos ir ENTSO-G atliktas modeliavimas rodo, kad jei tiekimas nuo liepos mėn. iki 2023 m. žiemos visai nutrūktų, nebūtų pasiektas naujajame ES reglamente dėl dujų laikymo nustatytas tikslas, kad lapkričio mėn. saugyklų pripildymo lygis siektų 80 proc. Modeliavimo duomenimis, saugyklų pripildymo lygis šildymo sezono pradžioje galėtų siekti 65–71 proc.

Labai svarbu veikti greitai ir ryžtingai dabar. Jei artimiausiomis savaitėmis nebus dedamos reikšmingos pastangos rasti pakaitalų ir mažinti poreikį, dideli dujų tiekimo sutrikimai 2022–2023 m. žiemą turėtų reikšmingą poveikį Europos ekonomikai ir darbo rinkoms ir tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėtų visos valstybės narės 8 .

Ėmusis veiksmų dabar, staigus tiekimo nutrūkimas atsieitų mažiau.

Gerokai pigiau būtų kuo labiau didinti pakeitimo potencialą ir pradėti mažinti gamtinių dujų poreikį dabar ir nuosaikiau, nes yra daugiau laiko, nei drastiškai apkarpyti poreikį staiga, per patį vartojimo piką (žiemą), tam tinkamai nepasiruošus. Numatydami poreikio sumažėjimą, tinklo operatoriai galėtų optimizuoti tinklo pajėgumus, laiku transportuoti daugiau dujų iš Vakarų į Rytus ir, kur yra pajėgumų, labiau pripildyti saugyklas ateinančiai žiemai ir 2023–2024 m. žiemai. Iš anksto ir visuotinai sumažinus poreikį, potencialaus stygiaus žiemą visai nebūtų ar jis būtų daugiau kaip perpus mažesnis. Numatant poreikio mažinimą dabar, būtų galima tikslingai skatinti tas pramonės šakas, kuriose yra galimybių naudoti mažiau dujų, pvz., pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių kuro arba bent jau, kai įmanoma, prie kuo netaršesnio kuro, su sąlyga, kad dedamos pastangos energiją vartoti efektyviai ir išvengiama ilgalaikio susisaistymo.

Kalbant apie bendrą makroekonominį galimų didelių sutrikimų poveikį, solidarumu grindžiamas ES koordinuojamas atsakas dar neatėjus žiemai sumažintų neigiamą poveikį BVP ir darbo vietoms. 

Remiantis ENTSO-G scenarijuose nustatytomis reikmėmis, iš anksto ėmusis poreikio mažinimo veiksmų, dėl tiekimo iš Rusijos sutrikimų įprastą žiemą visos ES BVP gali vidutiniškai sumažėti bent 0,4 proc., o šaltą žiemą – 0,6 proc.

Tačiau veiksmų atidėliojimas laukiant, kol tiekimas visai nutrūks, atsieis bent trečdaliu daugiau, iš dalies dėl prarastos koordinavimo ir lengvesnio prisiderinimo galimybės, o tai dar labiau padidintų sąnaudas. Jei žiema bus įprasta, veiksmų atidėliojimas atsieitų 0,6–1 proc. BVP.

Jei užgriūtų šalta žiema, nuostoliai būtų dar didesni. Šaltos žiemos sąlygomis veiksmų atidėliojimas daug brangiau atsieitų ES, vidutinis poveikis būtų 0,9–1,5 proc. BVP, ir ypač labiausiai paveiktoms valstybėms narėms.

Kad ateinančiais mėnesiais dujų nepritrūktų, rekomenduojama nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. bendrą dujų poreikį sumažinti 15 proc. 9

2.    Planas mažinti dujų poreikį pirmenybę teikiant svarbiausiems vartotojams

Europos dujų poreikio mažinimo planas

Sumažinti dujų poreikį 15 proc., kaip minėta pirmiau, galima imantis veiksmų dabar, įgyvendinant Energijos taupymo planą 10 ir imantis papildomų dujų taupymo priemonių neapsaugotuose sektoriuose, taikant gerąją praktiką ir pažangius prioritetų nustatymo kriterijus, nurodytus priede pateiktame Europos dujų poreikio mažinimo plane. Plane nustatyti koordinuoto dujų poreikio mažinimo principai ir kriterijai, kuriais siekiama ne tik apsaugoti dujų tiekimą namų ūkiams ir svarbiausiems vartotojams, tokiems kaip ligoninės, bet ir pagrindinių produktų ir paslaugų teikimą ekonomikai ir pramonės šakoms, kurios yra labai svarbios ES tiekimo grandinėms ir ES konkurencingumui. Jis grindžiamas esamais nacionaliniais ekstremaliųjų situacijų valdymo planais, esama geriausia praktika ir tikslinėmis konsultacijomis su pramonės atstovais.

Valdant poreikį pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į tuos sektorius, kuriuose yra daugiau galimybių dujoms rasti pakaitų, ir geriau padalijama našta visai ekonomikai, kartu apsaugant BVP ir darbo vietas. Kiltų mažesnė trikdžių galutinės grandies sektoriuose ir infliacinio spaudimo rizika ir būtų veiksmingiau apsidrausta nuo kitokios rizikos (pvz., atšiaurios žiemos).

Pagrindiniai plano principai: keitimas kitu kuru, solidarumas ir taupymas

Keitimas: koordinuotas dujų poreikio mažinimas remiant galimybes jas pakeisti kitu kuru

Visose valstybėse narėse pirmiausia turėtų būti stengiamasi ieškoti, kuo būtų galima pakeisti gamtines dujas elektros energijos gamyboje, pramonėje ir namų ūkiuose, kartu visada atsižvelgiant į tai, kokius kompromisus gali tekti daryti, pvz., tada, kai į energijos rūšių derinį, nors ir laikinai, (vėl) įtraukiamos anglys. Prioritetas – laiku ir ekonomiškai efektyviai pereiti prie švarios energijos šaltinių, kur tik tai techniškai įmanoma. Be to, toliau turėtų būti dedamos pastangos įvairinti tiekimą sparčiau užbaigiant išties būtinų SGD terminalų ar kitos dujų infrastruktūros, visų pirma jungčių, statybą ir jos turėtų derėti su ES pastangomis įvairinti SGD tiekimą naudojantis ES energijos pirkimo platforma.

Taip pat, jei neįmanoma rinktis švaresnių sprendimų, gali reikėti laikinai griebtis galimybės gamtines dujas pakeisti ištekliais, kurių anglies dioksido pėdsakas didesnis, tokiais kaip dyzelinas ar anglys, numatant būtinas aplinkos apsaugos sąlygas. Šiuo tikslu ribotos trukmės galimybės dujas pakeisti kitu kuru gali būti remiamos ES ir valstybių narių lygmenimis.  

Solidarumas: numatyti riziką, kad dujų tiekimas iš Rusijos gali visiškai nutrūkti, ir mažinti jo padarinius 

Dujų tiekimo sutrikimai skirtingai veikia valstybes nares ir regionus. Siekiant kovoti su tokiomis pasekmėmis, ES veiksmams reikia visiško valstybių narių ir įvairių gamtinių dujų naudotojų solidarumo. Nors poveikis valstybėms narėms bus skirtingas, kolektyvinėmis pastangomis bus sušvelnintas poveikis labiausiai paveiktoms valstybėms narėms, o bendri veiksmai savo ruožtu bus naudingi visoms valstybėms narėms. Todėl Komisija išliks budri, kad būtų apsaugota bendroji rinka ir visų pirma užkirstas kelias bet kokiems galimiems valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimams, ir dirbs siekdama užtikrinti, kad nesutriktų ypač svarbi ekonominė veikla ir pagrindinių socialinių paslaugų teikimas. Jeigu susiklostytų tokia padėtis, kad tektų numatyti dujų ribojimo priemones, tai turėtų būti daroma nuosekliai ir koordinuojant valstybių narių tarpusavio veiksmus, deramai apsvarstant, kaip sumažinti poveikį užimtumui ir pajamoms.

Kad toks solidarumas būtų veiksmingas praktiškai, valstybės narės ir visi socialiniai partneriai ir ekonominiai dalyviai turi padaryti viską, kas yra jų galioj, kad pasirengtų ir jau dabar, jei tik įmanoma, rastų, kuo pakeisti dujas, ar mažintų jų poreikį. Šiam koordinavimui reikia tinkamos valdymo sistemos, kuri galėtų būti grindžiama visų valstybių narių energetikos ir sektorinių ministerijų ištekliais ir pasiektų bei skatintų įsitraukti visas vartotojų grupes.

 
Taupymas: prisidėti gali visi

Papildomas poreikio mažinimas turėtų būti numatytas pastatų šildymo ir vėsinimo arba vandens pašildymo srityje. Ekstremaliojoje situacijoje, jei kiltų pavojus elektros energijos tiekimo saugumui, pagal ES ir nacionalines tiekimo saugumo taisykles leidžiama dujas pirmiausia tiekti tam tikroms ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms ir tam tikrų kategorijų saugomiems vartotojams. Tačiau tai, kad dujų tiekimas garantuojamas namų ūkiams ir tam tikroms ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms, neturėtų trukdyti valdžios institucijoms imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti dujų kiekį, suvartojamą saugomų vartotojų ir elektros energijos gamybos sektoriuje, taip pat skatinti jį mažinti savanoriškai. Tai labai svarbu siekiant išvengti būtinybės riboti dujas pramonės vartotojams, kurie yra labai svarbūs visuomenei ir ekonomikai 11 .

Toliau paveiksle pateikiamas naujausias įvairių priemonių potencialo sumažinti dujų poreikį ir įveikti atotrūkį vertinimas.

Pastatai: mažiau šildyti ir vėsinti

Gegužės 18 d. energijos taupymo plane 12 , parengtame pagal planą „REPowerEU“, jau nustatyta įvairių galimų energijos taupymo pastatuose priemonių ir apskaičiuota, kad būtų galima sutaupyti 11 mlrd. m3. Paprasti elgesio pokyčiai, pvz., pamažinti namų temperatūrą, jei tai dar nepadaryta, trumpiau praustis po dušu, išjungti prietaisus, užuot palikus juos veikti budėjimo veiksena, efektyviai naudoti virykles, šaldytuvus ir šaldiklius, yra priemonės, dėl kurių neteks gailėtis gavus sąskaitą už energiją. Kuo daugiau sumažinama savanoriškai, tuo mažesnė būtinybė galiausiai riboti dujas pramonei privaloma tvarka. Suvartojant mažiau dujų, mažesnės ir sąskaitos.

Dujų sutaupyti galima ir vasarą, per elektros energijos vartojimo piką mažiau jos (taigi tiesiogiai ir dujų) suvartojant vėsinimo reikmėms. Dujų vartojimo sezonu (spalio–kovo mėn.) sutaupyti daug dujų galima centralizuotam šilumos tiekimui naudojant alternatyvius šilumos šaltinius, naudojant šilumos siurblius ir išmanias energijos naudojimo valdymo sistemas namų ūkiuose, rengiant dujų taupymo kampanijas, pvz., skatinant pamažinti termostato temperatūrą 1 ° (išskyrus būstus, kurie ir taip nepakankamai šildomi) ar naudoti mažiau šilto vandens. Paskatinti keisti elgesį ir labiau taupyti gali ir gerai parengtos bonus-malus tarifų sistemos. Sutaupyti energijos taip pat galima įpareigojant, kai tai techniškai racionalu ir įgyvendinama, mažiau šildyti viešuosius pastatus, biurus, komercinius pastatus ir atviras erdves, pvz., lauko terasas. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad valdžios institucijos rodytų pavyzdį.

Elektros energijos ir šilumos gamyba: taupyti dujas ten, kur galima išsiversti be jų

Yra daug galimybių taupyti elektros energijai ir šilumai gaminti naudojamas dujas – mažinti elektros energijos suvartojimą, elektros energijos gamyboje pereiti prie kitų išteklių ir elektros energiją importuoti. Komisija paprašė ENTSO-E įvertinti galimo dujų stygiaus poveikį elektros energijos gamybai. Remiantis pirmuoju vertinimu, tik pusė elektros energijos sektoriuje suvartojamų dujų yra būtinos tam, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimo saugumas. Šiuo metu atliekama tolesnė elektros energijos sektoriaus pasirengimo žiemai analizė, kurioje turėtų būti atsižvelgiama į branduolinių elektrinių ir hidroenergijos rezervų prieinamumą. Vis dėlto pirmasis vertinimas rodo, kad galima sutaupyti daug dujų. Pavyzdžiui, šiemet ES įdiegta bent 20 GW naujų energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumų. Elektros energijos gamyboje perėjus prie alternatyvaus kuro per ateinančius 8 mėnesius būtų galima sutaupyti daug dujų (žr. grafiką 11 p.), papildomai prie tų, kurios bus sutaupytos dėl paklausos lankstumo pikinei apkrovai sumažinti.

Energijos išteklius elektros energijai ir šilumai gaminti kiekviena valstybė narė galiausiai renkasi pati, atsižvelgdama į ES 2030 m. klimato srities tikslą, taip pat į ilgalaikį poveikio klimatui neutralumo tikslą, ES švaraus oro politiką, savo sprendimų poveikį kitoms valstybėms narėms ir kolektyvinį energijos tiekimo saugumą. Dabar stiprinant nacionalinę parengtį ir peržiūrint laipsniško elektrinių veiklos nutraukimo ar pradėjimo planus reikėtų atsižvelgti į europinį poveikį naujomis nūdienos aplinkybėmis, taip pat į riziką energijos tiekimo saugumui ir į alternatyvaus kuro kainas pasaulinėse energijos rinkose. Tai pagrindinis nacionalinių pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje planų, rengiamų pagal Komisijos peržiūrimą Reglamentą dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje 13 , aspektas.

Prie kito kuro, nesvarbu, ar jis palieka mažesnį ar didesnį anglies dioksido pėdsaką ir yra taršesnis ar mažiau taršus nei gamtinės dujos, paprastai būtų pereinama automatiškai dėl didelių dujų kainų. Tačiau norint pereiti prie biomasės ar dyzelino reikia užtikrinti, kad šio alternatyvaus kuro būtų pakankamai ten, kur jis naudojamas, ir imtis tinkamų priemonių šiam alternatyviam kurui laikyti ir jo tiekimo saugumui stebėti. Kai kurios valstybės narės atidėjo branduolinių elektrinių veiklos nutraukimą. Kitos leido vėl naudoti anglimis ir (arba) lignitu kūrenamas elektrines arba jose gaminti daugiau energijos.

Valstybės narės, svarstydamos pereiti prie kito kuro, turėtų atsižvelgti į penktajame ir šeštajame ES sankcijų paketuose įvestą draudimą importuoti anglis ir naftą iš Rusijos, nes tai gali turėti įtakos šių rūšių kuro tiekimo šaltinių prieinamumui. Esminis elementas yra optimalus turimų naftos atsargų valdymas. Turimos privalomosios naftos atsargos yra apsaugos priemonė ir turi būti naudojamos pagal ES taisykles ir nacionalinius nenumatytų atvejų planus.

Kuro rūšies pakeitimas taip pat gali turėti įtakos oro taršai ir kartu žmonių sveikatai ir ekosistemų būklei, taip pat vandens sąnaudoms. Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje leidžiama tam tikromis sąlygomis nukrypti nuo išmetamųjų teršalų ribinių verčių kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose vietoj dujų kūrenama nafta, jei to neišvengiamai reikia energijos tiekimui išlaikyti. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą galima taikyti tol, kol poreikis išlieka, su sąlyga, kad apie tai tinkamai informuojama Komisija. Kaip išaiškino Teisingumo Teismas, jeigu nevykdomi darbai arba įsikišimas, kuriais keičiamas esamas įrenginys, tai nelaikoma projektu, kuriam reikia naujo leidimo, kaip nustatyta Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje 14 . Pagal analogiją elektrinės kuro rūšies pakeitimas nebūtų laikomas projektu, jeigu nevykdomi darbai arba įsikišimas. Pagal planą „REPowerEU“ Laikinosios valstybės pagalbos sistemos krizės sąlygomis pakeitimais numatyta galimybė teikti pagalbą kuro rūšiai pakeisti pirmenybę teikiant švarios energijos šaltiniams.  

Kuro rūšies pakeitimo priemonės turėtų būti parengtos taip, kad nekiltų pavojus vidutinio laikotarpio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams ir būtinam spartesniam perėjimui prie švarios energijos, o taršos padidėjimas būtų kuo mažesnis, ir jos neturėtų kelti grėsmės bendriems ilgalaikiams valstybių narių įsipareigojimams laipsniškai atsisakyti anglių Todėl labai svarbu užtikrinti, kad dėl jų nebūtų velkamas anglies dioksido jungas ateityje.  

Galiausiai ES dirba su Ukraina ir ENTSO-E, kad būtų didinama Ukrainos ir ES prekyba elektros energija ir taip būtų remiama Ukraina, o valstybės narės, kurios yra jos kaimynės, turėtų mažesnio anglies dioksido pėdsako alternatyvą.

Pramonė: kuro rūšies pakeitimas, kitos rinkos priemonės ir pažangaus prioritetų nustatymo kriterijai

Pakilusios energijos kainos jau kelia sunkumų pramonei ir dėl to kai kuriose jos šakose daug objektų užsidaro. Iš dalies dėl aukštų dujų kainų ES dujų paklausa 2022 m. pirmąjį pusmetį buvo 5 proc. mažesnė nei ankstesniais metais. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis tol, kol laikysis aukštos kainos. Dujų taupymo ir pakeitimo kitu kuru priemonės išsamiau apibūdintos šio komunikato priede.

Pramonės sektoriuje dėmesys turėtų būti telkiamas į rinkos priemones, kuriomis būtų skatinamas paklausos mažėjimas ir mažinama žala visuomenei ir ekonomikai. Pramonėje dujos naudojamos kaip žaliava ir energijos šaltinis, o techninės jų pakeitimo kitu kuru ar suvartojimo mažinimo galimybės ir sąnaudos įvairiuose sektoriuose labai skiriasi. Rinkos priemonės yra veiksmingas būdas išsiaiškinti palankiausias mažinimo galimybes.

Komisija tvirtai remia gerąją praktiką, tokią kaip nacionaliniai, regioniniai ar bendri aukcionai arba konkursų sistemos, kuria teikiamos paskatos pramonės vartotojams mažinti dujų suvartojimą, leidžiant pramonei pasisiūlyti mažinti dujų suvartojimą. Dėl to sumažėtų dabartinis bendras dujų suvartojimas ir daugiau dujų liktų, pvz., saugykloms pripildyti. Šie aukcionai arba konkursai galėtų būti rengiami tarpvalstybiniu lygmeniu, kad kuo didesnes galimybes mažinti poreikį turėtų dideli tarpvalstybiniai vartotojai, vykdantys veiklą keliose valstybėse narėse. Tuo tikslu, kaip nustatyta ir Laikinojoje valstybės pagalbos sistemoje krizės sąlygomis, ES valstybės pagalbos taisyklėmis valstybėms narėms suteikiama galimybė tam tikromis sąlygomis skatinti savanoriškai mažinti dujų paklausą, pvz., skatinti pereiti prie švaresnės energijos šaltinių 15 .

Komisija, glaudžiai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, greitai išnagrinės ES aukcionų idėją.

Kitos panašios nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose jau numatytos rinkos priemonės yra vadinamosios pertraukiamųjų pajėgumų sutartys, t. y. lankstumo priemonė, kai už tam tikrą dujų kiekio sumažinimą atjungimo laikotarpiu mokama iš anksto nustatyta kompensacija. 

Ekstremaliojoje situacijoje, jau išnaudojus visas rinkos ir ne rinkos priemones, valstybėms narėms gali tekti pradėti iš dalies ar visiškai riboti dujas konkrečioms vartotojų grupėms, kurias jos iš anksto nustatyta tvarka nustatė savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Šiuos prioritetus valstybės narės nustato skirtingai ir juos nustatant gali būti atsižvelgiama arba neatsižvelgiama į platesnį poveikį svarbiausiems ES ar pasaulio ekonomikos segmentams. Jei priimami nekoordinuoti sprendimai, kyla didelė bendrosios rinkos susiskaidymo rizika ir nacionaliniai sprendimai gali daryti netikėtą poveikį kitoms ES šalims, kaip matėme per COVID-19 krizę. Koordinavimas yra labai svarbus elementas norint kuo labiau išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą. Priede pateiktame Europos poreikio mažinimo plane valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip peržiūrėti ir patobulinti prioritetų eiliškumą naudojant bendrus principus ir kriterijus, kad būtų galima koordinuoti veiksmus ir kuo labiau sumažinti socialinį ir ekonominį poveikį platesniame ES kontekste, kartu išlaikant Europos solidarumą.

Jei tektų tikslingai riboti dujas, bus labai svarbu švelninti socialinį ir ekonominį poveikį. Į šias gaires valstybės narės turėtų aiškiai atsižvelgti atnaujindamos nacionalinius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Tai palengvins veiksmų koordinavimą ateityje, jei to prireiktų. Kaip užsiminta Intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu komunikate 16 , pateiktame kartu su planu „REPowerEU“, pagal Dujų tiekimo saugumo reglamentą regione arba Sąjungoje paskelbus ekstremaliąją situaciją gali prireikti tam laikotarpiui, kai paskelbta ekstremalioji situacija, nustatyti administracinę dujų kainą.

Išsekus rinkos kainų mechanizmų potencialui ir išnaudojus rinkos priemonių galimybes, galėtų būti sukurta naujų priemonių pramonės šakoms, kurios turi strateginę reikšmę ES ekonomikos ir visuomenės funkcionavimui, siekiant skatinti ieškoti dujų pakaitų, įvairinti jų šaltinius ir jas taupyti.

Tvirtesnis solidarumo valdymas ir bendradarbiavimo rėmimo mechanizmai

Atsižvelgiant į padėtį, reikia mechanizmo, kuris leistų Komisijai ir valstybėms narėms labiau sustiprinti bendradarbiavimą sprendžiant įvairius gilėjančios krizės klausimus ir saugant vidaus rinką. Šį reikalavimą gali atliepti Dujų koordinavimo grupė, kuri rengia reguliarius susitikimus, prireikus – vadovų lygmeniu ir su sektorinių ministerijų atstovais. Ji atliks labai svarbų vaidmenį stebint poreikio mažinimo poveikį ypatingos svarbos sektoriams ir vertės grandinėms visoje ES, sudarant sąlygas vykdyti būtinus informacijos mainus ir, kai tikslinga, įtraukiant kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, socialinius partnerius ir politikos forumus.

Ekstremaliojoje situacijoje veiksmingą ir greitą solidarumą palengvintų sudaryti dvišaliai solidarumo susitarimai, kurie numatyti Dujų tiekimo saugumo reglamente ir kuriuose nustatomos techninės, teisinės ir finansinės priemonės, kad ištikus krizei dujos būtų tiekiamos teisiškai saugomiems kaimyninių šalių vartotojams. Būtina, kad reikiamus solidarumo susitarimus baigų rengti visos to dar nepadariusios valstybės narės. Vis dėlto vien dvišalių solidarumo susitarimų gali nepakakti. ES lygmens koordinavimas ir toliau bus būtinas.

3.    Bendra ES priemonė dujų poreikio mažinimui koordinuoti

Būtinas poreikio mažinimas gali sumažinti riziką ateinančią žiemą tik jeigu jis bus grindžiamas tvirtu visų valstybių narių įsipareigojimu siekti mūsų bendro tikslo. Be to, atsižvelgiant į precedento neturintį dujų tiekimo krizės pobūdį ir jos tarpvalstybinį poveikį, nė viena valstybė narė viena pati negali tinkamai ar veiksmingai pašalinti didelių ekonominių sunkumų, kylančių dėl kainų šuolių ar didelių tiekimo sutrikimų, rizikos. Kad bendras ES pasirengimas žiemai būtų visiškai veiksmingas, jis turi būti paremtas tvirta reglamentavimo sistema, kuria užtikrinamas koordinuotas ir greitas veikimas. Dabartinėmis aplinkybėmis yra pateisinama naudotis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnyje nustatytais reguliavimo įgaliojimais, taikomais susidarius nepaprastajai padėčiai.

Todėl Komisija siūlo Tarybos reglamentą, kad būtų galima imtis veiksmingų priemonių pasiūlos ir paklausos disbalanso Europos dujų rinkoje rizikai mažinti, be kita ko, taikant reikiamą valdymo sistemą. Pirmuoju etapu valstybės narės turi galimybę pasiekti reikiamą sumažinimą savanoriškai. Jei padėtis pablogėtų ir paaiškėtų, kad reikia skelbti ES masto pavojų, taikant minėtame pasiūlyme nustatytą sistemą, būtų įgyvendinamas privalomas dujų poreikio mažinimo tikslas. Poreikio mažinimo priemones nustatytų kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su kaimyninėmis šalimis. Todėl reglamento projekte:

·visos valstybės narės raginamos dėti visas pastangas toliau investuoti į rusiškų dujų alternatyvas ir pasiekti neprivalomą tikslą bent artimiausius aštuonis mėnesius sumažinti savo poreikį 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų (2016–2021 m.) vidurkiu. Tai leistų per tą laikotarpį visoje Europoje sutaupyti 45 mlrd. m3 dujų. Pastangos mažinti poreikį turėtų būti grindžiamos Europos poreikio mažinimo plano gairėmis;

·valstybių narių prašoma iki rugsėjo pabaigos atnaujinti savo dabartinius nacionalinius ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kad juose būtų nurodytos konkrečios poreikio mažinimo priemonės, kurių jos nusprendė imtis;

·nustatoma valdymo sistema, kuri leidžia lengviau įvertinti visų valstybių narių įdėtas pastangas investuoti į rusiškų dujų alternatyvas, mažinti dujų poreikį ir atsižvelgti į ES tiekimo grandinių sutrikimus dėl nacionalinių priemonių;

·nustatomas procesas, kaip ateinančiomis savaitėmis ar mėnesiais bet kuriuo momentu būtų skelbiamas ES masto pavojus, jei padėtis ir pasiūlos ir paklausos balanso perspektyva blogėtų ir kiltų rizika, kad susidarys didelis dujų stygius ir labai pablogės tiekimo saugumas. Jei taip atsitiktų, Komisija gali inicijuoti privalomą 15 proc. sumažinimo tikslą, kad būtų užtikrintas būtinas sumažinimas visoje ES ir žiemą būtų saugu visiems.

4.    Išvados ir tolesni veiksmai

Metas ES numatyti riziką ir aktyviai gerinti pasirengimą užtikrinti dujų tiekimo saugumą. Tai ženklas visoms viešosioms įstaigoms, vartotojams, namų ūkiams, viešųjų pastatų savininkams, elektros energijos tiekėjams, kad jie turi imtis ypatingų ir skubių priemonių dujoms taupyti dabar, kad galimų sutrikimų poveikis ES ekonomikai per ateinančius mėnesius būtų mažesnis.

Pasirengti galimiems dideliems sutrikimams prieš prasidedant žiemai arba žiemą yra labai svarbu ES atsparumui ir jos atsako į geopolitinėje arenoje vykstančius įvykius įtikimumui. Tai pavyks tik tada, jei prisijungs piliečiai ir kiti vartotojai, o tai galima pasiekti įtraukiant juos į sprendimų priėmimo procesą.

Nepriklausomai nuo to, ar artimiausiu metu srautai iš Rusijos visai nutrūks, ankstyvi bendri ES lygmens veiksmai šiuo kritiniu saugyklų pripildymo proceso momentu sumažins potencialią ir skausmingesnę būtinybę poreikį mažinti jau įžiemojus.

Spartindama diversifikaciją ir koordinuotai pasiekdama įtikimą poreikio sumažinimą valstybėse narėse, ES gali rinkai duoti aiškų ženklą, kad Europa yra pasirengusi tolesniems sutrikimams. Ji yra atsparesnė, gali geriau susidoroti su nenumatytais pokyčiais ir gali padėti sumažinti jų kainą ir ekonominį poveikį.

ES turėtų būti tikra, kad yra pajėgi susidoroti su didelių tiekimo sutrikimų padariniais ir drastiškai sustiprinti savo pastangas atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Susijęs siūlomas Tarybos reglamentas ir Europos pasirengimo žiemai planas yra bendra reguliavimo priemonė ir gairės valstybėms narėms, kaip greitai ir ekonomiškai efektyviai sumažinti poreikį iki tokio lygio, kad būtų galima ištverti ateinančią žiemą ir saugiai pasirengti tolesniems veiksmams. Tikslas – sudaryti sąlygas solidariai ir atsakingai visoje ES taikyti koordinuotas poreikio valdymo priemones ir kriterijus, kaip to prašė ES vadovai. Reikėtų skubiai apsvarstyti geriausią praktiką, kaip mažinti vartojimą ir mažiau šildyti viešuosius pastatus, pvz., rengti bendrus aukcionus.

Komisija reguliariai teiks ataskaitas Tarybai. Nuolatinis politinis angažavimasis užtikrins aktyvų ir veiksmingą ES koordinavimą, atitinkantį kilsiančius iššūkius.

Kartu labai svarbu paspartinti Dujų tiekimo saugumo reglamento pakeitimų, pasiūlytų 2021 m. gruodžio mėn. peržiūrėtame Dujų rinkų reglamente, priėmimą; jais bus nustatytos automatiškai taikomos ir suderintos nuostatos dėl valstybių narių solidarumo, kad tiekimas saugomiems vartotojams būtų užtikrintas net ir ekstremalios krizės metu. 

Imantis šio plano ir nedelsiant jį įgyvendinant mažės netikrumas, rizikos priedai energijos rinkose, pilnės saugyklos, o dujos bus pirmiausia naudojamos ten, kur labiausiai reikia. Galiausiai ES ir jos valstybės narės taps pajėgesnės atlaikyti galimus didelius dujų tiekimo sutrikimus prieš prasidedant žiemai ir jau įžiemojus.

(1)

   Reglamentas (ES) 2017/1938.

(2)

   11 valstybių narių paskelbė ankstyvąjį perspėjimą, viena šalis – Vokietija – paskelbė pavojaus lygį.

(3)

    Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos dujų jungtis.

(4)

   Reglamentas (ES) 2022/1032 dėl dujų laikymo.

(5)

   2022 m. kovo mėn. pabaigoje ES ir JAV bendrame pareiškime susitarė 2022 m. padidinti ES iš JAV importuojamų SGD kiekį 15 mlrd. m3. Pirmąjį 2022 m. pusmetį SGD importas iš JAV sudarė 30 mlrd. m3, palyginti su 22 mlrd. m3 2021 m. Birželį ES iš JAV importuojamų SGD dalis buvo apie 46 proc.

(6)

   ES išorės bendradarbiavimas energetikos srityje kintant pasauliui (SWD(2022) 152 final).

(7)

   Poveikis kiekvienoje valstybėje narėje priklausytų nuo to, kiek dujų importuojama iš Rusijos, kokių galimybių yra greitai įvairinti tiekimo šaltinius, kokią reikšmę dujos turi energijos rūšių derinyje ir pramonės struktūroje.

(8)

   Palyginti su vidutiniu ES dujų poreikiu 2017–2021 m. – toks intervalas aprėpia įvairaus atšiaurumo žiemas pastaraisiais metais.

(9)

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0240&from=LT

(10)

   Pagal Reglamento 2017/1938 2 straipsnio 5 punktą, prie saugomų vartotojų priskiriami centralizuoto šilumos tiekimo ir tam tikrų pagrindinių socialinių paslaugų, pvz., sveikatos priežiūros paslaugų, teikėjai, taip pat tam tikros ribos nesiekiančios mažosios ir vidutinės įmonės.

(11)

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0240&from=LT  

(12)

    EUR-Lex - 32019R0941 - EN - EUR-Lex (europa.eu)

(13)

C-275/09, C-121/11, C-411/17, C-254/19.

(14)

   Be to, į energijos taupymą turėtų būti orientuota fiskalinė politika, ji turėtų remti energijos vartojimo efektyvinimą ir skatinti mažinti paklausą. Kad paklausa mažėtų labiau, valstybės narės turėtų pakoreguoti įperkamumo politiką. Valstybės narės taip pat turėtų naudoti PVM lengvatas ir nustatyti nulinį PVM tarifą, taikomą fotovoltinių plokščių įrengimui, sumažinti tarifus, taikomus mažataršių šildymo sistemų įrengimui, ir taikyti kitas energijos apmokestinimo priemones, kuriomis skatinama pereiti prie šilumos siurblių ir pirkti efektyvesnius prietaisus. Mokesčio lengvatas gali papildyti investicijų į energijos vartojimo efektyvinimą subsidijavimas, orientuotas į mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir pažeidžiamas labai mažas įmones.

(15)

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0236&from=LT

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 07 20

COM(2022) 360 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„Sutaupytos dujos – saugu žiemą“

Europos dujų poreikio mažinimo plano gairės

Įvadas    

1.    Savanoriškos taupymo priemonės ir geroji praktika    

a)    Kuro rūšies keitimo priemonės    

b)    Rinkos priemonės    

Aukcionų arba konkursų sistemos    

Didelių vartotojų apsikeitimo sutartys    

Pertraukiamojo tiekimo sutartys    

c)    Šildymo ir vėsinimo taupymas    

Sąmoningumo didinimo kampanijos    

Tikslinis įpareigojimas mažiau šildyti ir vėsinti    

2.    Svarbiausių nesaugomų vartotojų prioriteto nustatymo kriterijai    

a)    Poreikio mažinimo prieš ekstremaliąją situaciją ar esant ekstremaliajai situacijai kriterijai    

Visuomeninė svarba    

Tarpvalstybinės vertės grandinės svarba    

Galima žala įrenginiams    

Pakeitimo ir mažinimo potencialas    

Ekonominiai aspektai    

b)    Tarpvalstybinis bendradarbiavimas taikant kriterijus    

3.    Valdymas ir reagavimo į krizę etapai    

Europos dujų poreikio mažinimo plano gairės

Įvadas

Šiuo ES pasirengimo žiemai planu siekiama per ateinančias savaites ir mėnesius toliau remti valstybes nares ir stiprinti vidaus rinkos atsparumą dujų tiekimo saugumo ekstremaliosios situacijos atveju. Šiuo planu papildomos ankstesnės pastangos didinti Sąjungos pasirengimą, pvz., ryšių mezgimas su tarptautiniais partneriais siekiant padidinti tiekimą ir kitos priemonės, apie kurias paskelbta „REPowerEU“. Reikėtų kiek įmanoma numatyti poreikio mažinimą, o taupant daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama sektoriams ir veiklai, kuriuose mažinimas atsieina pigiau. Dujas taupyti gali visi, net ir saugomi vartotojai, pvz., namų ūkiai, viešieji ir privatūs subjektai savo valdomuose pastatuose, pramonės šakos, kuriose yra galimybių dujas pakeisti kitu kuru, ir, priklausomai nuo nacionalinių aplinkybių, taip pat ir elektros energijos sektorius.

Planas grindžiamas konsultacijų su valstybėmis narėmis ir pramonės sektoriais, kurie priklauso nuo gamtinių dujų, rezultatais.

Pirmame skyriuje pateikiama geroji praktika, susijusi su rinka ir ne rinka grindžiamomis paklausos valdymo priemonėmis, kurių galima imtis nedelsiant, siekiant atlaisvinti dujų kiekius. Antrame skyriuje pateikiamos gairės dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomi svarbiausi ekonomikos sektoriai ir pramonės įrenginiai. Trečiame skyriuje apibendrinami trys laipsniški ES reagavimo į didelio dujų tiekimo sutrikimo grėsmę Europos lygmeniu etapai, atsižvelgiant į galiojančias Tiekimo saugumo reglamento nuostatas, taip pat į naujas priemones, išdėstytas siūlomame reglamente.

1.    Savanoriškos taupymo priemonės ir geroji praktika

Valstybės narės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad sumažintų dujų poreikį visuose sektoriuose. Prieš imdamosi riboti dujas nesaugomiems vartotojams, pvz., pramonei, valstybės narės kartu su suinteresuotaisiais subjektais turėtų išnaudoti visas pakeitimo galimybes, neprivalomas taupymo sistemas ir esamus alternatyvius energijos išteklius. Šioms priemonėms turėtų būti teikiama pirmenybė, jei tik jos ir toliau yra ekonomiškai, socialiai ir aplinkos požiūriu priimtinesnės nei privalomo poreikio mažinimo alternatyvos. Kai įmanoma, pirmenybė turėtų būti teikiama greitam ir ryžtingam perėjimui prie atsinaujinančiųjų išteklių arba švaresnių, mažesnio anglies dioksido pėdsako sprendimų. Rinkos ir ne rinkos priemonių aktyvavimas siekiant toliau mažinti dujų poreikį gali būti labai svarbus siekiant numatyti ir sumažinti su galimu dujų stygiumi susijusią riziką visuomenei ir ekonomikai.

a)Kuro rūšies keitimo priemonės

Valstybės narės gali teikti pirmenybę kuro rūšies keitimo priemonėms tiek pramonėje, tiek elektros energijos gamyboje ir jas paspartinti, kad iš anksto būtų taupomos dujos ir gerinamas pasirengimas, kartu taikant energijos vartojimo efektyvinimo priemones. Valstybėse narėse yra keletas galimybių imtis kuro rūšies keitimo priemonių:

·skatinti pramonę ir elektros energijos bei šilumos gamintojus plėtoti kuro rūšies keitimo pajėgumus (rinkos sprendimas), įskaitant perėjimą prie saulės energijos, tvariai gaunamos biomasės, biometano iš atliekų ir liekanų, saulės ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

·tam tikruose pramonės įrenginiuose naudoti deguonį, o ne gamtines dujas, o garo pavaras, kurioms reikia dujų, keisti elektrinėmis pavaromis;

·siekiant sumažinti dujų naudojimą, pramonėje daugiau naudoti laužą ir atliekas, kuriuose yra energijos;

·taikyti detalesnes kuro rūšies keitimo priemones, pvz., dujomis kūrenamose elektrinėse pereiti prie gazolio, priklausomai nuo to, kaip kinta dujų kiekis rinkose;

·įpareigoti šiluminės energijos gamybos operatorius, turinčius atsarginius dyzelino generatorius, imtis būtinų atsargumo priemonių, kad jų įrenginiai nenutrūkstamai veiktų, jei jiems reikės pereiti prie dyzelino.

Kuro rūšies keitimui teiktina pirmenybė, nors, žinoma, dėl sąnaudų, techninių galimybių ir įperkamo alternatyvaus kuro prieinamumo gali atsirasti tam tikrų suvaržymų ir turi būti atidžiai įvertintas galimas poveikis sveikatai ir aplinkai. Reikėtų vengti ilgalaikio susisaistymo su anglies dioksidu, o kai pereinama prie kito kuro, kuris yra ne iš atsinaujinančiųjų išteklių, jis turi būti kuo mažiau taršus ir naudojamas ribotą laikotarpį, kad būtų prisidėta prie dujų prieinamumo kitu žiemos laikotarpiu. Be to, valstybės narės turi stebėti alternatyvaus kuro trūkumą, atsiradusį dėl kuro rūšies keitimo dideliu mastu, ir poveikį kainoms.

2 skyriuje pateikti pagrindinių nesaugomų vartotojų ir tiekimo grandinių nustatymo kriterijai yra labai svarbūs siekiant padėti valstybėms narėms priimti sprendimus dėl paramos mechanizmų, ypač todėl, kad vien rinkos kainų mechanizmų gali nepakakti tokiam kuro rūšies keitimui skatinti. Todėl Komisija kiekvienu konkrečiu atveju analizuos valstybės pagalbos schemas, kuriomis teikiama būtina, proporcinga ir tinkama parama, skirta tokių veiksmų ekonominiam gyvybingumui ypatingos svarbos sektoriuose didinti. Be to, pagal persvarstytą laikinąją valstybės pagalbos sistemą krizės sąlygomis pirmenybė teikiama paskatoms pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat remiamas kuro rūšies keitimas pereinant prie kitų energijos išteklių, kai tai absoliučiai būtina. 

Pakeitus kuro rūšį gali padidėti išmetamųjų teršalų kiekis, o pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų (PIT) direktyvą tam tikrais atvejais tai būtų leidžiama. Dėl tokios nukrypti leidžiančios nuostatos išimtinio ir laikino pobūdžio reikia nuolatinės stebėsenos ir turi būti pranešama Komisijai.

Keliose valstybėse narėse buvo pratęstas esamų anglimis kūrenamų elektrinių naudojimas, taip pat laikinai sustabdytas teisinių apribojimų vykdyti jų veiklą taikymas. Tačiau šios priemonės visada turėtų būti laikomos trumpalaikėmis bei laikinomis ir atšaukiamos, kad nebūtų ilgam susisaistoma su anglies dioksidu, laikantis pagal Europos žaliąjį kursą siekiamo teisingos pertvarkos tikslo, ir turėtų atitikti ES reglamentavimo sistemą. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie bet kokį išmetamųjų teršalų taisyklių sušvelninimą, svarstomą įgyvendinant kuro rūšies keitimo planus. Toks sušvelninimas turėtų būti kraštutinė priemonė ir turėtų būti svarstomas tik išnaudojus visas kitas paklausos valdymo priemones ir perėjimo prie švaresnio kuro galimybes. Dėl sušvelninimo išmetamų teršalų kiekio didėjimo mastas ir trukmė turėtų būti kuo mažesni. Komisija, remdamasi šiais kriterijais, bendradarbiaus su visomis valstybėmis narėmis, teikiančiomis tokius pranešimus, ir stebės, kaip įgyvendinamos nacionalinės priemonės, kuriomis užtikrinama, kad vėl būtų visiškai laikomasi ES išmetamųjų teršalų taisyklių.

Kai kurios valstybės narės atidėjo branduolinių elektrinių uždarymą.

Sprendimas dėl galimo laipsniško branduolinių elektrinių veiklos nutraukimo atidėjimo, kai tai techniškai įmanoma, yra valstybių narių politikos pasirinkimas. Bet kuriuo atveju visų pirma taikomi Euratomo sutartyje nustatyti saugos standartai ir ES reglamentavimo sistema.

Galiausiai elektros energijos sektoriuje veiksmai, kuriais siekiama sumažinti dujų suvartojimą, turėtų būti tinkamai įvertinti nacionaliniuose pasirengimo valdyti riziką planuose, kurie turi būti parengti pagal Reglamentą dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje.

b)Rinkos priemonės

Aukcionų arba konkursų sistemos

Viena rekomenduojama priemonė yra nacionaliniai arba bendri aukcionai arba konkursų sistemos, kuriomis valstybės narės skatina mažinti didelių vartotojų (daugiausia pramonės šakose) suvartojimą. Savanoriškai susimažinti poreikį pasisiūlytų pramonės šakos, kuriose jį mažinti lengviausia. Priklausomai nuo modelio, jos galėtų gauti finansinę kompensaciją už papildomą sutaupomą kiekį. Pramoniniai vartotojai gali patys nustatyti, kada tikslinga išjungti įrenginius arba laikinai sumažinti poreikį, atsižvelgiant į jų individualias savybes ir poveikį užimtumui. Tokia sistema taip pat galėtų paskatinti taupyti dujas įmones, kurios ketina išjungti savo įrenginius, kad atliktų jų techninę priežiūrą ar juos modernizuotų.

Kai tokia priemonė yra susijusi su valstybės pagalba ir kaip paaiškinta Laikinosios valstybės pagalbos sistemos krizės sąlygomis pakeitimuose, valstybės narės dabartinės krizės sąlygomis gali skatinti savanoriškai mažinti dujų poreikį, o Komisija tai įvertins tiesiogiai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą 1 .

Komisija ir valstybės narės taip pat galėtų išnagrinėti ES aukcionų ar konkursų idėją. Tokia procedūra būtų naudinga dideliems tarpvalstybiniams vartotojams, kurie gamybą vykdo keliose valstybėse narėse. Poreikis mažinamas ten, kur tai apskritai yra mažiausiai brangu (nebūtinai tik konkrečioje valstybėje narėje), be kita ko, atsižvelgiant į galimą neigiamą ekonominį poveikį ir darbo vietų praradimą.

Didelių vartotojų apsikeitimo sutartys

Kita galimybė pramoniniams vartotojams – iš anksto susitarti dėl sutartinių jų gamybos mainų, kai esant dideliam stygiui gaminama ne regione, kuriame kyla sutrikimų, o regione, kuriame poveikis mažesnis. Esant krizės lygiui „pavojus“ arba „ES ekstremalioji situacija“, gamintojas, esantis regione, kuriame dujų stygius yra mažesnis, užtikrintų produkcijos tiekimą gamintojui, kuriam teko sustabdyti gamybą nuo dujų stygiaus nukentėjusiame regione. Savo ruožtu toks keitimasis padėtų apsaugoti paveiktą objektą ir regioną nuo neplaninio priverstinio ribojimo.

Toks įmonių bendradarbiavimas pagal ES konkurencijos taisykles iš esmės nebūtų laikomas probleminiu tiek, kiek jis yra i) parengtas ir objektyviai būtinas dujų stygiui, dėl kurio paskelbtas pavojus arba ekstremalioji situacija vienoje ar daugiau Europos dujų rinkų, pašalinti, ii) laikinas (t. y. vykdomas tik tol, kol išlieka pavojus arba ekstremalioji situacija) ir iii) juo neviršijama to, kas griežtai būtina siekiant spręsti dujų stygiaus, dėl kurio paskelbtas pavojus arba ekstremalioji situacija vienoje ar keliose Europos dujų rinkose, problemą 2 .

Pertraukiamojo tiekimo sutartys

 
Kai tik įmanoma, skatinama naudoti pertraukiamojo tiekimo dujų vartotojams sutartis kaip savanorišką rinkos priemonę, nes tai yra svarbus lankstumo šaltinis. Keliose valstybėse narėse tokios priemonės taikomos ankstyvojo perspėjimo arba pavojaus lygmeniu (t. y. iki ekstremaliosios situacijos). Aktyvuojant tiekimo pertraukimą mokama iš anksto nustatyta finansinė kompensacija, atitinkanti iš anksto nustatytą kiekių sumažinimo lygį arba atjungimo laikotarpį. Nors iš esmės kompensacija ir kiekiai nėra pritaikyti užsitęsusiam ir visiškam dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimui, ES masto trumpalaikis dujų paklausos sumažinimas dėl pertraukiamojo tiekimo sutarčių gali turėti didelį bendrą poveikį atlaisvinant dujas, pvz., saugykloms papildyti. Valstybės narės turėtų skatinti kuo greičiau vis labiau naudotis šių rūšių sutartimis, kad jau šią žiemą būtų daugiau sutaupyta.

Elektros energijos paklausos lankstumas

Apskritai paklausos atsakas elektros energijos rinkoje gali padėti sumažinti dujų suvartojimą. Tai galima automatizuoti naudojant išmanias paklausos lankstumo technologijas ir paslaugas, kurios piko metu sumažina apkrovą priklausomai nuo laiko, kai elektros energija gaminama naudojant dujas. Tai dinamiškas iškastinio kuro energijos taupymas, kuris turėtų papildyti statiškesnį taupymą taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones arba, pvz., ilgalaikį aukcioną, kaip aprašyta pirmiau. Toks paklausos atsakas galėtų būti orientuotas į elektros energijos suvartojimą pramonės, gyvenamųjų pastatų, biurų bei komercinių pastatų ir transporto sektoriuose. Siekdamos išnaudoti paklausos atsako potencialą jau kitą žiemą, valstybės narės turėtų atverti visas rinkas, kad jose galėtų dalyvauti lankstūs paklausos ištekliai. Remiantis sektoriaus skaičiavimais 3 , jei būtų visapusiškai išnaudojami ir aktyvuoti visose rinkose, lankstūs elektros energijos sistemos pajėgumai galėtų 5 proc. sumažinti Rusijos dujų importą į ES.

c)Šildymo ir vėsinimo taupymas 

Sąmoningumo didinimo kampanijos

Dujas gali taupyti visi, net ir saugomi vartotojai. Informavimo kampanijos, kuriomis siekiama paakstinti vartotojus, kad, kai įmanoma, jie turėtų pradėti taupyti dujas ir elektros energiją, kuri dažnai priklauso nuo dujų, gali padėti gerokai sumažinti dujų suvartojimą. Ši priemonė išdėstyta daugelio valstybių narių dujų tiekimo saugumo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ankstyvojo perspėjimo etape. Siekiama didinti visų vartotojų, pramonės šakų, įmonių, valdžios institucijų ir namų ūkių ir kt., sąmoningumą, tačiau taip pat pateikti konkrečių ir praktinių pavyzdžių, kaip sumažinti dujų vartojimą, pvz., keičiant elgseną. Be to, rekomenduojama įgyvendinti kampanijos priemones, kuriomis piliečiai būtų skatinami mažinti savo dujų suvartojimą, pvz., šildymo sezono metu pamažinti termostato nuostatį arba vandens temperatūrą, nes taip būtų galima sutaupyti daug dujų. Komisija ragina visas valstybes nares, kurios dar neįgyvendino priemonių, kurių neteks gailėtis, jas įgyvendinti, kartu remiant pažeidžiamiausius ir energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, kurie kai kuriose šalyse jau apribojo savo energijos vartojimą žemiau patogumo lygio.

Įgyvendindama iniciatyvą „REPowerEU“, Komisija pateikė ES energijos taupymo planą 4 , kuriame taip pat nustatytos įvairios trumpojo laikotarpio priemonės, kurių valstybės narės gali imtis, kad paskatintų veiksmus, kuriais taip pat būtų nedelsiant sutaupoma dujų (pvz., šildymo sumažinimas, katilų techninė priežiūra ir temperatūros pamažinimas). Komisija taip pat toliau bendradarbiauja su vietos subjektais skleidžiant šią informaciją, pvz., vykdydama kampaniją „Energijos taupymo sprintas“ kartu su Merų paktu. Šias priemones taip pat gali įgyvendinti miestai, be kita ko, per 100 neutralaus poveikio klimatui miestų misiją.

Būtina, kad visos valstybės narės nedelsdamos pradėtų įgyvendinti tokias priemones, net ir tos, kurios dar nepaskelbė ankstyvojo perspėjimo. Iš tiesų daugelis valstybių narių pranešė, kad plėtoja sąmoningumo didinimo priemones, taip pat namų ūkiams ir įmonėms skirtas subsidijų schemas, daugiausia dėmesio skirdamos pastatų renovacijai, šilumos siurblių diegimui ir kitokiam kuro rūšies keitimui, taip pat esamų prietaisų ir įrangos pakeitimui efektyvesniais.

Pageidautina, kad valstybės narės vis dažniau savo kompensavimo politiką orientuotų į pajamų priemones kaip tam tikrą piniginę kompensaciją energijos vartotojams. Jos turėtų būti skirtos pažeidžiamoms grupėms, atsižvelgiant į materialinę padėtį.

Tikslinis įpareigojimas mažiau šildyti ir vėsinti

Kol paskelbtas pavojaus lygis, priemonės, kurių imamasi nacionaliniuose planuose, galėtų apimti privalomą nacionalinį suvartojimo mažinimą šildymo ir vėsinimo sektoriuje. Tokios tikslinės priemonės nekeltų pavojaus principui, pagal kurį namų ūkiai, centralizuoto šilumos tiekimo ir tam tikrų pagrindinių paslaugų teikėjai yra saugomi vartotojai ir tiekimas jiems garantuojamas. Tikėtina, kad didesnės kainos jau iš dalies paskatino vartotojus vartoti mažiau dujų, tačiau gali prireikti įpareigojimų, kai vien kainų nepakanka, kad būtų mažiau šildoma ir vėsinama. Bus svarbu užtikrinti, kad paslaugos būtų teisingai paskirstomos visiems vartotojams, ypač pažeidžiamiems vartotojams, prisijungusiems prie energijos tiekimo tinklų, ir jie turėtų prieigą prie pagrindinių paslaugų. Veiksmingas ir įgyvendinamas būdas – įpareigoti tikslingai pamažinti šildymo ir vėsinimo bei vandens temperatūros nuostačius viešojo sektoriaus institucijoms nuosavybės teise priklausančiuose arba jų vardu valdomuose pastatuose, prekybos centruose, biurų pastatuose ir viešosiose erdvėse. Taip pat būtų galima apsvarstyti sėkmingą patirtį, įgytą taupymui paskatinti taikant bonus-malus tarifų sistemas, ir ją pritaikyti prie konkrečių valstybių narių aplinkybių 5 .

2.    Svarbiausių nesaugomų vartotojų prioriteto nustatymo kriterijai

Pagrindinis Dujų tiekimo saugumo reglamento principas – apsaugoti konkrečias vartotojų grupes, kurios neturi priemonių tiekimui užsitikrinti tiekimo krizės atveju ir neturi perspektyvių alternatyvų tokiai problemai spręsti (saugomi vartotojai). Tai gali būti namų ūkiai, centralizuoto šilumos tiekimo namų ūkiams paslaugų teikėjai (tik tie, kurie neturi galimybės pakeisti kuro rūšį), taip pat pasirinktinai ir tam tikromis sąlygomis – pagrindinių socialinių paslaugų teikėjai ir MVĮ. Reglamentu valstybėms narėms taip pat leidžiama didesnį prioritetą teikti tam tikroms ypatingos svarbos dujomis kūrenamoms elektrinėms, o ne tam tikroms saugomų vartotojų grupėms.

Šiame plane valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip koordinuotai ir remiantis bendrais kriterijais bei principais veiksmingai papildyti Dujų tiekimo saugumo reglamento nuostatas, taikomas nesaugomų vartotojų grupėms, siekiant išlaikyti vidaus rinkos vientisumą ir padidinti jos atsparumą. Tai turėtų padėti valstybėms narėms savo nesaugomų vartotojų grupėse nustatyti svarbiausius vartotojus arba įrenginius, daugiausia tarp pramonės sektorių, ir teikti jiems pirmenybę, kad šioms grupėms dujos būtų ribojamos paskiausia prieš saugomus vartotojus. Nustatant prioritetus reikėtų atsižvelgti į jų svarbą visai ES, taip pat į svarbiausias tiekimo grandinės grandis, susijusias su jos tarptautiniais prekybos partneriais. Taip pat reikėtų atsižvelgti į jų ekonominę svarbą ir pridėtinę vertę užimtumui. Tais atvejais, kai numatomos finansinės kompensacijos, šių priemonių suderinamumą su vidaus rinka padeda užtikrinti valstybės pagalbos kontrolė.

Komisija rekomenduoja valstybėms narėms iki 2022 m. rugsėjo pabaigos atnaujinti savo prioritetų eiliškumą ir susijusias priemones nacionaliniuose dujų tiekimo saugumo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose remiantis toliau pateiktomis gairėmis. 

a)Poreikio mažinimo prieš ekstremaliąją situaciją ar esant ekstremaliajai situacijai kriterijai

Reikėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus (kartu), pagal kuriuos nustatomas nesaugomų vartotojų prioritetų eiliškumas didelių sutrikimų atveju:

Be šių keturių kriterijų, valstybės narės, atlikdamos pusiausvyros tyrimą, taip pat turėtų atsižvelgti į ekonominius aspektus.

Visuomeninė svarba

Pramonės šakoms, kurios visuomenės požiūriu laikomos ypač svarbiomis arba strateginėmis, rekomenduojama teikti pirmenybę, jei sutrikimas turėtų neigiamą poveikį tiekimo grandinėms, darančioms poveikį sveikatai, saugai ir aplinkai, saugumui, gynybai ir kitiems ypatingos svarbos sektoriams, pavyzdžiui, maisto ir naftos perdirbimo įmonėms. Pvz., žmonių sveikatai ir aplinkai gali turėti įtakos netinkamas nuotekų ir vandens valymas, taip pat, pvz., chemijos įrenginių saugos apsauga. Reikia atidžiai apsvarstyti galimybę nustatyti konkrečius produktus, įrenginius ir vertės grandinės elementus, kurie daro poveikį ypatingos svarbos socialinėms paslaugoms.

Nors kiekviena valstybė narė gali norėti nustatyti, ką visuomeninė svarba reiškia atsižvelgiant į jų atitinkamas nacionalines aplinkybes, Komisija rekomenduoja į nacionalinius prioritetus įtraukti bent neišsamią poveikio sveikatai, maistui, saugai ir aplinkai, saugumui ir gynybai analizę.

Tarpvalstybinės vertės grandinės svarba

Komisija rekomenduoja valstybėms narėms visada atsižvelgti į ekonominės veiklos mažinimo viename sektoriuje poveikį visai ES arba pasaulinei vertės grandinei. Kaip šiuos aspektus galima koordinuoti, aptariama paskutiniame šio skyriaus skirsnyje.

Rengdamos dujų tiekimo saugumo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, valstybės narės daugiausia dėmesio skiria galimų dujų tiekimo sutrikimų nacionaliniam poveikiui. Tačiau, atsižvelgiant į pramonės integracijos ir sąsajumo lygį bendrojoje rinkoje, sutrikimai tam tikruose (pradinės grandies) sektoriuose, kurie vienoje valstybėje narėje gali nebūti laikomi ypatingos svarbos sektoriais, gali daryti didelį poveikį ypatingos svarbos (galutinės grandies) sektoriams kitose valstybėse narėse. Be to, daugumos pramonės šakų vertės grandinėse yra dalių, kurios yra europinės arba tarptautinės ir kurios yra svarbios užimtumui ir svarbiausių visuomeninių paslaugų teikimui ir prekių tiekimui.

Vertės grandinių, kurios yra itin svarbios svarbiausiems arba strateginiams sektoriams, dalis yra, pvz., medicinos įrangos ir farmacijos pramonė, chemijos pramonės dalys (pvz., tiekiančios žaliavas, reikalingas maisto ir sveikatos sistemoms) arba tekstilės pramonės dalys (tiekiančios žaliavas, reikalingas sveikatos priežiūros ir gynybos produktams).

Vienas iš būdų, kurį galima taikyti vertinant tarpvalstybinį poveikį, yra sutelkti dėmesį į produktų, o ne į sektorių lygmenį, taip nustatant pagrindinius produktus, o ne sektorius. Kai kurie pavyzdžiai – didžioji dalis stiklo produkcijos, kuri tiesiogiai naudojama maisto ir farmacijos pramonėje (maisto tara, flakonai ir švirkštai), taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir švarių technologijų (fotovoltinės, vėjo energijos) gamyboje ir energijos taupymo prietaikose. Tam reikėtų išsamiai nustatyti vertės grandines, susijusias su šiais pagrindiniais produktais. Pvz., iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pagrindinės cheminės medžiagos nėra labai didelės visuomeninės svarbos sektorius. Tačiau jo produktai plačiai naudojami įvairiuose kituose sektoriuose, o tai reiškia, kad (tarpvalstybinis) vertės grandinės poveikis gali būti didelis. Kitas pavyzdys – trąšų sektorius, kuris itin priklauso nuo dujų ir aprūpina visuomenei itin svarbų žemės ūkio sektorių visoje ES, tačiau jo gamyba geografiškai koncentruota. Todėl žvelgiant iš ES perspektyvos nepakanka patenkinti tik vietos poreikius.

Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra įmonių, veikiančių ypatingos svarbos vertės grandinėje visoje ES arba visame pasaulyje, skaičius, taigi ir kitų įmonių galimybės prisidėti arba tokių įmonių trūkumas. Jei, sumažinus dujų kiekį tam tikram objektui, būtų neįmanoma gaminti pagrindinio produkto visoje ES ar platesniu mastu, į tai reikėtų atsižvelgti. Mechanizmas, skirtas padėti valstybėms narėms nustatyti savo sektorių tarpvalstybinį poveikį, siūlomas kitame poskyryje.

Be to, valstybės narės turėtų ištirti vertės grandinę ir tai, kokiu mastu dujų tiekimo sutrikimas tam tikrame sektoriuje gali sukelti daugiau sutrikimų tam tikrose vertės grandinėse, palyginti su kitomis.

Galima žala įrenginiams

Valstybės narės turėtų atsižvelgti į ilgalaikį poveikį, kurį gali turėti atjungimas, pvz., į galimą žalą pramonės įrenginiams, taip pat į mašinų remonto laiką ir išlaidas, kurių gali prireikti. 

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sektoriams, kurie turi veikti nuolat ir kuriuose staiga nutraukus dujų tiekimą gali būti padaryta žala įrenginiams (pvz., dujų gamybos, biologinės medicinos ir kitų medicinos pramonės dalių, kai kurių mechanikos inžinerijos dalių, tekstilės pramonės ir ypač jos apdailos šakos, vaistų, daugumos cheminių procesų, trąšų, stiklo, plieno, aliuminio, naftos perdirbimo, kalkių, keramikos sektorių, likutinių dujų naudojimas elektros energijai imliuose sektoriuose, pvz., aliuminio), o tai savo ruožtu gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį gamybai ir užimtumui. Kelioms pramonės šakoms, apimančioms tiek energijai imlius, tiek neimlius sektorius, reikalingas tam tikras minimalus dujų kiekis gamybos tęstinumui užtikrinti, nes jei gamyba sustabdoma, jos negalima lengvai atnaujinti be didelio delsimo, reguliavimo institucijų patvirtinimo ir išlaidų. Komisija rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti minimalų dujų suvartojimo lygį kaip kritinį ir teikti jam tinkamą prioritetą, taip pat atsižvelgiant į tai, kaip šios pramonės šakos atitinka kitus kriterijus.

Pakeitimo ir mažinimo potencialas

Kelios valstybės narės prioritetus nustato pagal visuomeninės svarbos produktus, pramonės šakas ar įmones, kartu vertindamos tų pramonės šakų ar įmonių technines ir ekonomines galimybes atidėti gamybą arba pakeisti jos tvarkaraštį. Toks vertinimas gali būti atliekamas ne tik sektoriams, kurie laikomi ypač svarbiais visuomenei, bet ir tiems, kurie tai kategorijai nepriklauso, taip sudarant sąlygas toliau teikti pirmenybę pramonei, kuri šiuo požiūriu nėra laikoma ypač svarbia.

Pagal šį kriterijų galima atskirti pramonės šakas, kurios gali atidėti gamybą arba išjungti įrenginius, pvz., piko valandomis, nuo tų, kurioms reikia nuolatinio gamtinių dujų srauto procesams vykdyti. Taip pat gali būti galimybė sutelkti dėmesį į tam tikrus sektorius, kuriuose gamyba gali būti perkelta ES viduje į regionus, kuriuose yra dujų (žr. apsikeitimo sutartis ankstesniame skyriuje), kartu atsižvelgiant į poreikį užtikrinti teisingą pertvarką regionų lygmeniu.

Europos pramonės integracija į pasaulines vertės grandines taip pat gali suteikti pakeitimo galimybių ir sumažinti spaudimą dujų tiekimo sutrikimo atveju. Tačiau kai kuriais atvejais laikinai importuoti tam tikrus produktus ir paslaugas (o ne juos gaminti Europoje, kad būtų išvengta dujų vartojimo) negalima, nes veiksmais, kuriems reikia daugiausiai dujų, gali būti sukuriama didžiausia galutinių produktų pridėtinės vertės dalis. Be to, kai kuriose pramonės šakose (pvz., vaistų) žaliavų pakeitimas importuojamomis turi būti patvirtintas reguliavimo institucijų ir sunkiai įgyvendinamas per trumpą laiką. Pasaulinių sankcijų Rusijai tarptautinis šalutinis poveikis pasaulinėms tiekimo grandinėms kartu su esamomis tarptautinio tiekimo kliūtimis galėtų dar labiau suvaržyti alternatyvias importo galimybes, padidinti spaudimą didinti kainas arba lemti ilgą pristatymo vėlavimą.

Ekonominiai aspektai

Valstybių narių lygmens duomenų analizė išryškina nacionalinių pramonės ekosistemų skirtumus. Visų pirma, viduje suvartojamų gamtinių dujų dalis, palyginti su galutine produkcija, rodo skirtingą tam tikrų nacionalinių pramonės šakų svarbą.

Atlikus visuomeninės svarbos, tarpvalstybinio vertės grandinės poveikio ir techninių apribojimų, žalos rizikos ar pakeitimo galimybių testus, reikėtų atsižvelgti į įvairių sektorių ekonominę svarbą, kad būtų galima nustatyti likusių pramonės šakų prioritetus. Rodikliai, į kuriuos reikia atsižvelgti, apima pridėtinę vertę (absoliučiąją ir santykinę, palyginti su dujų naudojimu), užimtumą, susijusį su gamtinių dujų naudojimo lygiu, ir konkretaus sektoriaus svarbą vertės grandinėje. Tačiau, žinoma, tam tikri sektoriai, kurių pridėtinė vertė, palyginti su dujų naudojimu, yra nedidelė, taip pat gali teikti esminius išteklius kitiems galutinės grandies sektoriams.

Todėl svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tam tikros pramonės integracija klasterių vietose, nes jos yra glaudžiai susijusios su įvairiais gamybos procesais dėl šilumos ir tarpinių produktų.

Pramonės šakų lankstumas pereiti prie kitų rūšių kuro skiriasi. Pvz., dauguma cemento gamyklų naudoja anglis arba atliekas ir tik nedaugelis naudoja dujas. Tai reiškia, kad, kai cemento sektorius visiškai nustoja naudoti dujas, didžioji dalis cemento sektoriaus išlieka nepakitusi. Derinant su dujų naudojimo intensyvumu susijusius svarstymus ir lankstumo aspektus, galima nustatyti sektorius kiekvienoje valstybėje narėje, kuriems dujų ribojimas atsieina mažiausiai (prieš atsižvelgiant į pradinės ir galutinės grandžių poveikį vertės grandinėje ir strateginių sektorių aspektus).

b)Tarpvalstybinis bendradarbiavimas taikant kriterijus 

Atsižvelgiant į didelę tarpvalstybinę vertės grandinių integraciją Europos bendrojoje rinkoje ir poreikį apsaugoti ekonomiką ir konkurencingumą, ypač didelio dujų tiekimo sutrikimo atveju, tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbus, kad valstybės narės galėtų parengti optimalius prioritetų nustatymo kriterijus ir kad būtų sumažintas šalutinis poveikis tarpvalstybiniu mastu ir visoje ES vidaus rinkoje. Valstybės narės gali struktūriškai bendradarbiauti nustatydamos arba atnaujindamos prioritetų eiliškumą savo dujų tiekimo saugumo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Šių konsultacijų ir koordinavimo valdymo mechanizmai, be dvišalių ryšių ir esamų regioninių forumų, galėtų būti sutelkti Dujų koordinavimo grupėje, į kurią prireikus būtų įtraukti sektorinių ministerijų atstovai. Komisija taip pat gali konsultuotis su esamais forumais, pvz., Tarybos Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio darbo grupe arba Komisijos valdomu ES pramonės forumu.

Kiekviena valstybė narė pirmiausia turėtų atlikti nepriklausomą nacionalinės pramonės aplinkos ir jos svarbos analizę (tiesiogiai įtraukiant pramonės sektorių suinteresuotuosius subjektus ir socialinius partnerius), o tada, ja remdamasi, pasinaudoti pirmiau minėtomis struktūromis, kad nustatytų galimus kritinius ryšius su kitomis valstybėmis narėmis, kuriose yra tiekimo srautai.

Šiomis aplinkybėmis, nustačius prioritetinius sektorius pagal pirmiau minėtą visuomeninės svarbos kriterijų ir siekiant kuo sklandžiau išlaikyti ekonominės veiklos tęstinumą, valstybės narės galėtų kartu sudaryti tarpvalstybinių vertės grandinių žemėlapį ir patikrinti konkrečių tiekimo sutrikimų riziką. Todėl tarpvalstybinio jautrumo nustatymas yra pagrindas toliau tikslinti valstybių narių prioritetų sąrašą. Tai gali būti didelis uždavinys, visų pirma didesnėse valstybėse narėse, turinčiose sudėtingas dujas naudojančias ekosistemas ir aktyviai dalyvaujančiose tarptautinėse vertės grandinėse. Komisija yra pasirengusi padėti vykdyti šią užduotį.

3.    Valdymas ir reagavimo į krizę etapai 

Toliau pavaizduoti etapai rodo, kaip poreikio valdymo koordinavimas ES lygmeniu įgyvendinamas pagal galiojančias Dujų tiekimo saugumo reglamento nuostatas ir naujas šio plano priemones.

1 etapas. Sutaupytos dujos – saugu žiemą. Prieš skelbiant ES pavojų

2 etapas ES masto pavojus

3 etapas. Neatidėliotinų priemonių ES koordinavimas Sąjungos arba regioninio masto ekstremaliosios situacijos atveju

(1)

Komisijai atliekant vertinimą aktualūs šie elementai: 1) konkurencingo ir skaidraus proceso taikymas; 2) tarpvalstybinių apribojimų nebuvimas; 3) kompensacijos už būsimą poreikio mažinimą ribojimas ir 4) bendro dujų suvartojimo sumažinimas, dėl kurio didėja dujų prieinamumas saugyklose ir išvengiama paklausos perkėlimo iš dalyvių į nedalyvaujančias šalis.

(2)

 Komisijos tarnybos yra pasirengusios pateikti neoficialias gaires įmonėms, svarstančioms tokį bendradarbiavimą, jei jos nėra tikros dėl tam tikrų jų planuojamo bendradarbiavimo elementų atitikties ES konkurencijos taisyklėms.

(3)

   SmartEN

(4)

    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52022DC0240&from=EN  

(5)

   „Analysis of behaviour change due to electricity crisis: Japanese household electricity consumer behaviour since the earthquake“; Murakoshi et al, 2013 m. „Can Rationing Affect Long Run Behavior? Evidence from Brazil“; Costa, 2012 m. Taip pat žr. „Policies for energy conservation and sufficiency: Review of existing policies and recommendations for new and effective policies in OECD countries“; Bertoldi, 2022 m. (https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2022.112075).