(1)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas) (3). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(1)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas) (3). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu; Priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5  C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos padidinti savo 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinių tyrimų rezultatais. Tai turėtų būti daroma teisingai ir laikantis bendros, bet skirtingos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principo, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), įskaitant jos rinkos stabilumo rezervą, peržiūra yra unikali galimybė;

(1a)

būtinybė laikytis Paryžiaus susitarime nustatyto 1,5  C tikslo tapo dar svarbesnė Tarpvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC) 2021 m. rugpjūčio 7 d. paskelbus savo išvadas ataskaitoje „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ (angl. „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“). IPCC nustatė, kad temperatūra pasaulyje pasieks arba viršys 1,5  C ribą anksčiau, nei pirmiau manyta – per artimiausius 20 metų. Ji taip pat nustatė, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nebus nedelsiant ir dideliu mastu sumažintas, apriboti visuotinį atšilimą iki ribos, artimos 1,5  oC ar net 2 oC, bus nebeįmanoma. Be to, savo 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ IPCC pareiškė, kad jos tvirtu įsitikinimu, klimato kaita kelia grėsmę žmonių gerovei ir planetos sveikatai. Bet koks tolesnis bendrų iš anksto numatytų pasaulinių prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų vilkinimas atims trumpalaikę ir greitai išnyksiančią galimybę visiems užtikrinti tinkamą ir tvarią ateitį;

(1b)

poreikis imtis skubių veiksmų tampa dar svarbesnis dėl dažniau pasitaikančių ir intensyvesnių ekstremalių oro sąlygų, kurios yra tiesioginis klimato kaitos padarinys. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, per pastaruosius 20 metų registruojamų nelaimių skaičius ir pasaulinių ekonominių nuostolių mastas padidėjo beveik dvigubai, didele dalimi dėl gerokai padaugėjusių su klimatu susijusių nelaimių;

(1c)

todėl Sąjunga turėtų spręsti šį neatidėliotiną klausimą didindama savo pastangas ir įsitvirtindama kaip tarptautinė kovos su klimato kaita lyderė, kartu atsižvelgdama į teisingumo ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principus, kaip nustatyta Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje;

(1d)

savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl ekstremaliosios klimato ir aplinkos padėties  (1a) Europos Parlamentas paragino Komisiją nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5  C ir būtų išvengta didžiulio biologinės įvairovės nykimo, be kita ko, šalinant dabartinės Sąjungos politikos neatitikimus ekstremaliajai klimato ir aplinkos padėčiai ir užtikrinant, kad visi atitinkami būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5  C, ir kad jais nebūtų prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo ;

(2)

spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (4);

(2)

todėl spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (4);

(3)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m.  neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tuo pačiu metu ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki , nepaliekant nieko nuošalyje ;

(3)

Europos žaliasis kursas yra atspirties taškas Sąjungai siekiant tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m.  užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ( ES ) 2021/1119  (1a) 2 straipsnio 1 dalyje. Jame nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, nė vieno nepaliekant nuošalyje vykdant teisingą pertvarką, kuria taip pat sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka skirtingai veikia įvairių sektorių ir visų lyčių darbuotojus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems regionams, taip pat saloms . Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki;

(3a)

ES ATLPS yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Atsižvelgdama į Glazge vykusioje klimato kaitos konferencijoje COP 26 prisiimtus įsipareigojimus kasmet persvarstyti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, Komisija turėtų persvarstyti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad per Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB  (1a) peržiūrą būtų atsižvelgta į visus sektorius, įtrauktus į ES ATLPS;

(4)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti. Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą (5);

(4)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, gerai įgyvendinto Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti taip, kad tai būtų teisinga ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypač asmenys, kuriems gresia energijos nepriteklius . Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą (5);

(4a)

įgyvendinant Europos žaliąjį kursą visiems turėtų būti užtikrintas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir socialinė pažanga. Kad būtų socialiai priimtinas, šioje direktyvoje siūlomas klimato srities užmojis turėtų būti suderintas su lygiaverčiu socialiniu užmoju, atitinkančiu Europos socialinių teisių ramstį. Europos žaliojo kurso darbotvarkė turėtų būti galimybė išlaikyti ir kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti deramą užimtumą, kelti darbo standartus, stiprinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, kovoti su diskriminacija darbe ir skatinti lyčių lygybę. Kad tie tikslai būtų pasiekti, teisingos pertvarkos mechanizmai turėtų papildyti visus siūlomus veiksmus pagal Europos žaliąjį kursą ir 55 % tikslo priemonių rinkinį;

(4b)

atsižvelgiant į tai, kad perėjimas prie tvarios ekonomikos turi būti derinamas su Europos konkurencingumo išsaugojimu ir darbo vietų kūrimu, Europos žaliojo kurso sėkmei labai svarbu, kad bendroji rinka nebūtų pernelyg apkrauta papildomomis išlaidomis įmonėms, siekiant prisitaikyti prie naujos reguliavimo aplinkos;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/ 1119  (7) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Reglamentu (ES) 2021/ 1119 Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą , ir po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį . Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(7)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (8) nustatytos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) užmojį skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų didinti atsižvelgiant į įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(7)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis. Todėl Direktyva 2003/87/EB nustatytos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) užmojį skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų didinti atsižvelgiant į įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir tikslą po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje ;

(8)

ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kuriuos iš dalies ar visiškai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taigi Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į įrenginius atitinkamuose sektoriuose. Be to, nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas už produkto gamybą turėtų būti nepriklausomas nuo gamybos proceso pobūdžio. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį siekiant užtikrinti vienodas sąlygas naujoms ir esamoms technologijoms. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio gamybos svarbą už perdirbimo gamyklų sektoriaus ribų;

(8)

ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kuriuos iš dalies ar visiškai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Taigi Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į įrenginius atitinkamuose sektoriuose. Be to, nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas už produkto gamybą turėtų būti nepriklausomas nuo gamybos proceso pobūdžio. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį siekiant užtikrinti vienodas sąlygas naujoms ir esamoms technologijoms. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos svarbą už perdirbimo gamyklų sektoriaus ribų;

(8a)

apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ex ante santykiniai taršos rodikliai, Komisija konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant atitinkamų sektorių ir pasektorių atstovus, pilietinės visuomenės atstovus ir Europos mokslo patariamąją tarybą klimato kaitos klausimais, nurodytą Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje;

(13)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomi išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jie būtų saugomi saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (13) arba būtų nuolat chemiškai surišti produkte ir įprastai naudojant į atmosferą nepatektų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprastai naudojant į atmosferą nepatektų , įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus;

(13)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomos išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jos būtų saugomos saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (13) arba būtų visam laikui chemiškai surištos produkte ir įprastai jį naudojant bei šalinant į atmosferą nepatektų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprastai naudojant ir šalinant jos nepatektų į atmosferą, įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus;

(13a)

ES ATLPS turėtų būti kuo labiau vengiama nepagrįstų išimčių ir konkurenciją iškraipančių priemonių. Ilguoju laikotarpiu visi sektoriai turėtų atlikti savo vaidmenį, prisidėdami prie poveikio klimatui neutralumo įgyvendinimo Sąjungoje iki 2050 m., o visam išmetamam CO2 kiekiui turėtų būti taikomos atitinkamos Sąjungos politikos priemonės. Į ES ATLPS įtraukus komunalinių atliekų deginimo įrenginius būtų prisidedama prie žiedinės ekonomikos, nes būtų skatinamas produktų perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir remontas, sykiu prisidedant prie visos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Kadangi perdirbimo ir regeneravimo veiklai jau taikoma ES ATLPS, komunalinių atliekų deginimo įrenginių įtraukimas sustiprintų paskatas tvariai tvarkyti atliekas laikantis atliekų hierarchijos. Toks sprendimas papildytų kitus Sąjungos atliekų teisės aktų elementus. Be to, įtraukus atliekų deginimą į ES ATLPS, būtų sudarytos vienodos sąlygos regionams, kurie į taikymo sritį įtraukė komunalinių atliekų deginimą, ir sumažėtų mokesčių konkurencijos tarp regionų rizika. Tačiau, siekiant išvengti atliekų nukreipimo iš komunalinių atliekų deginimo įrenginių į Sąjungoje esančius sąvartynus, kuriuose išmetamas metanas, ir eksporto į trečiąsias šalis, galinčio turėti pavojingą poveikį aplinkai, prieš įtraukiant komunalinių atliekų deginimo įrenginius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį nuo 2026 m. sausio 1 d. reikia ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. atlikti poveikio vertinimą, prie kurio prireikus turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų užkirstas kelias tokiam atliekų nukreipimui ir tokiam eksportui;

(13b)

visas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, surinktas ir perduotas panaudoti pagal anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU) technologiją, kuris nėra visam laikui chemiškai sujungtas į produktą taip, kad produktą įprastai naudojant ir šalinant jis nepatektų į atmosferą, turėtų būti apskaitytas. Kol visi proceso etapai, ypač iš atliekų deginimo įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nebus įtraukti į anglies dioksido apmokestinimą, skaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį išleidimo į atmosferą momentu jis bus įvertintas nepakankamai. Siekdama reguliuoti anglies dioksido surinkimą taip, kad būtų sumažintas grynasis išmetamųjų teršalų kiekis, užtikrinama, kad būtų apskaitomas visas išmetamas ŠESD kiekis ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, sykiu numatant ekonominių paskatų, Komisija turėtų įvertinti, kaip apskaityti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris laikomas surinktu ir panaudotu, kad taptų chemiškai susietas su gaminiu, remiantis produkto gyvavimo ciklo vertinimu, pavyzdžiui, kai jis naudojamas produktui gaminti arba kai tokiu proporcingu mažinimu prisidedama prie atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintos novatoriškos nacionalinės politikos, siekiant užtikrinti ir skatinti sektorių bendradarbiavimą, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų numatyta skaidri, palyginama ir patikima metodika;

(13c)

pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kurį reikės papildyti didesniu CO2 kiekio šalinimu, kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. Jau vidutinės trukmės laikotarpiu CO2 šalinimas galėtų padėti padidinti užmojį, viršijantį Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytą Sąjungos 2030 m. klimato tikslą. Todėl Komisija turėtų išnagrinėti, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pašalinamos iš atmosferos ir saugomos nuolatinėse saugyklose, pvz., tiesiogiai surenkant anglies dioksidą iš oro, neigiamas kiekis gali būti apskaitomas ir skatinamas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, be kita ko, siūlant aiškią taikymo sritį ir griežtus kriterijus bei apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad toks šalinimas nekompensuotų būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, bet būtų tikras ir nuolatinis;

(13d)

kaip teigiama Komisijos 2020 m. spalio 14 d. komunikate dėl Išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos, 26 proc. žemyne išmetamo metano kiekio susidaro iš atliekų. Prognozuojama, kad visame pasaulyje sąvartynuose iki 2025 m. susidarys 8–10 proc. viso dėl žmogaus veiklos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Sąjunga turėtų siekti reikšmingai sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį Sąjungoje ir bet kuriuo atveju vengti, kad ateityje į ES ATLPS įtraukus atliekų deginimą būtų sudarytos nevienodos sąlygos ir daugiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose. Todėl Komisija taip pat turėtų įvertinti galimybę ir pagrįstumą į ES ATLPS įtraukti visus atliekų tvarkymo procesus, pavyzdžiui, sąvartynus, fermentaciją, kompostavimą ir mechaninį bei biologinį apdorojimą;

(14)

tarptautinė jūrų transporto veikla, kurią sudaro reisai tarp dviejų skirtingų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų arba tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, buvo vienintelė transporto rūšis, neįtraukta į ankstesnius Sąjungos įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda vienoje valstybėje narėje ir baigiasi kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nuo 1990 m. padidėjo 36 %. Tas išmetamas teršalų kiekis sudaro beveik 90 % viso Sąjungos laivybos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, nes išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, nuo 1990 m. sumažėjo 26 %. Pagal įprastos veiklos scenarijų prognozuojama, kad tarptautinės jūrų transporto veiklos metu išmetamas teršalų kiekis 2015–2030 m. padidės 14 %, o 2015–2050 m. – 34 %. Jeigu su jūrų transporto veikla siejamas klimato kaitos poveikis didės, kaip prognozuojama, tai labai pakenktų kituose sektoriuose pasiekiamam sumažinimui kovojant su klimato kaita;

(14)

tarptautinė jūrų transporto veikla, kurią sudaro reisai tarp dviejų skirtingų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų arba tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, buvo vienintelė transporto rūšis, neįtraukta į ankstesnius Sąjungos įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda vienoje valstybėje narėje ir baigiasi kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nuo 1990 m. padidėjo 36 %. Tas išmetamas teršalų kiekis sudaro beveik 90 % viso Sąjungos laivybos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, nes išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, nuo 1990 m. sumažėjo 26 %. Pagal įprastos veiklos scenarijų prognozuojama, kad tarptautinės jūrų transporto veiklos metu išmetamas teršalų kiekis 2015–2030 m. padidės 14 %, o 2015–2050 m. – 34 %. Jeigu su jūrų transporto veikla siejamas klimato kaitos poveikis didės, kaip prognozuojama, tai labai pakenktų kituose sektoriuose pasiekiamam sumažinimui kovojant su klimato kaita ir taigi siekiant tikslo iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ne vėliau kaip 2050 m. ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir Paryžiaus susitarimo tikslo ;

(14a)

tarptautinis jūrų transportas yra vienintelė transporto rūšis, kuri nebuvo įtraukta į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nors Europos Parlamentas ne kartą ragino visus ekonomikos sektorius prisidėti prie bendrų pastangų kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užbaigti perėjimą prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio, kaip numatyta Sąjungos įsipareigojimuose pagal Paryžiaus susitarimą. Skaičiuojant pagal visuotinio atšilimo potencialą per 100 metų, CO2 tebėra pagrindinė jūrų transporto poveikio klimatui priežastis – jis išmeta 98 % (arba, jei įtraukiama juodoji anglis, 91 %) viso tarptautiniu mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto CO2 ekvivalentu. Tačiau, kaip matyti iš 2020 m. paskelbtos Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ataskaitos „Ketvirtasis TJO šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimas“, nuo 2012 m. iki 2018 m. metano (CH4) kiekis padidėjo 87 %. Todėl, atsižvelgiant į 2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento priimtus pakeitimus dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757, ir siekiant deramai vadovautis pasauline laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistema, į ES ATLPS taikymo sritį įtraukiant jūrų transporto veiklą, turėtų būti įtrauktas ne tik CO2 ir CH4, bet ir azoto oksidų (N2O) išmetamųjų teršalų kiekis. Todėl administruojančioji institucija turėtų atitinkamai užtikrinti, kad laivybos bendrovės stebėtų ir teiktų suvestinius išmetamųjų teršalų duomenis, įskaitant išmetamą CO2, CH4 ir N2O, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Reglamentu (ES)…/… [iniciatyva „FuelEU Maritime“]. Be to, Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. turėtų įvertinti kitų nei CO2, N2O ir CH4 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir dalelių, turinčių visuotinio atšilimo potencialą, poveikį pasaulio klimatui ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ir, kai tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl jūrų transporto veiklos išmetamų teršalų ir dalelių įtraukimo į ES ATLPS taikymo sritį;

(15)

2013 m. Komisija priėmė strategiją, kaip laipsniškai integruoti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį į Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Sąjunga padarė pirmą žingsnį šia kryptimi ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 (14) sukūrė jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, po to numatoma nustatyti jūrų sektoriui skirtus mažinimo tikslus ir taikyti rinkos priemonę. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/410 (15) nustatytą teisės aktų leidėjų įsipareigojimą Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime sutartiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus;

(15)

2013 m. Komisija priėmė strategiją, kaip laipsniškai integruoti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį į Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Sąjunga padarė pirmą žingsnį šia kryptimi ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 (14) sukūrė jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, po to numatoma nustatyti jūrų sektoriui skirtus mažinimo tikslus ir taikyti rinkos priemonę. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/410 (15) nustatytą teisės aktų leidėjų įsipareigojimą Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime sutartiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus. Siekiant padidinti Sąjungos priemonių aplinkosauginį veiksmingumą ir išvengti nesąžiningos konkurencijos bei priemonių vengimo paskatų, Reglamento (ES) 2015/757 taikymo sritis turėtų būti iš dalies pakeista, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. ji apimtų laivus, kurių bendroji talpa yra 400 tonų arba didesnė. Siekiant užtikrinti proporcingą administracinę naštą, laivų, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 5 000 tonų, veiklos vykdytojai turėtų teikti tik tą informaciją, kuri yra svarbi siekiant nuo 2027 m. sausio 1 d. tokius laivus įtraukti į ES ATLPS, visų pirma informaciją apie kuro rūšį, jo anglies dioksido faktorių ir energijos tankį ;

(16)

pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie TJO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl papildomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad jūrų transporto sektorius tinkamai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu sutarti tikslai. Pasaulinės TJO kontekste vykdomos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį; jos turėtų būti skatinamos. Tačiau , nors per TJO jau pasiekta pažanga vertintina palankiai, šių priemonių nepakaks Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti;

(16)

pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie TJO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl papildomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad jūrų transporto sektorius tinkamai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu sutarti tikslai. Pasaulinės TJO kontekste vykdomos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje išmetamų teršalų kiekį; jos turėtų būti skatinamos. Tačiau naujausi TJO sistemos pokyčiai nėra pakankami Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti . Atsižvelgdama į tarptautinį laivybos pobūdį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų didinti diplomatines pastangas, kad TJO lygmeniu būtų daroma pažanga kuriant pasaulinę rinkos priemonę ;

(16a)

apsilankymai ES nepriklausančiuose kaimyniniuose uostuose siekiant išvengti taikomų priemonių gali kelti didelį pavojų su jūrų sektoriumi susijusios ES ATLPS veiksmingumui, nes bendras laivybos sektoriuje išmetamas teršalų kiekis nebūtų sumažintas. Tokie apsilankymai uostuose siekiant išvengti taikomų priemonių galėtų net padidinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, ypač kai dėl tokio vengimo tenka pailginti reisus į trečiąsias šalis (ir iš jų), kuriose taikomi žemesni aplinkosaugos standartai. Todėl Komisija turėtų stebėti skyriaus dėl jūrų transporto įgyvendinimą ir galimas tendencijas, susijusias su bendrovėmis, kurios siekia išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi, ir nuo …[kiti metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] kas dveji metai pateikia ataskaitą, o prireikus – pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užkertamas kelias apsilankymams uostuose siekiant apeiti reikalavimus;

(17)

Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių ir taip užtikrinti, kad šis sektorius prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato politikos tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys imtųsi iniciatyvos siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų (16). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio mėn. imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apribotas, nors nesiimama jokių veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba įkainoti, tikslina į ES ATLPS įtraukti dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei turint galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies. Taigi į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į jokios valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, teršalų kiekį, išmetamą laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir teršalų kiekį, išmetamą prie valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto prieplaukos . Pažymėta, kad tokiu būdu galima praktiškai išspręsti bendrų, bet diferencijuotų įsipareigojimų ir gebėjimų klausimą, kurį ilgą laiką bandė išspręsti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Įtraukus dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant atvykstančius ir išvykstančius reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, užtikrinamas ES ATLPS veiksmingumas, visų pirma padidinant priemonės aplinkosauginį poveikį, palyginti su geografine aprėptimi, kai reisai vykdomi tik ES viduje, kartu apribojant atsitiktinių įplaukimų į uostą riziką ir perkrovimo veiklos perkėlimo už Sąjungos ribų riziką. Siekiant užtikrinti, kad sektorius būtų sklandžiai įtrauktas į ES ATLPS, reikėtų laipsniškai didinti laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymą dėl viso patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį bus pranešta 2023–2025 m. Siekiant apsaugoti sistemos aplinkosauginį naudingumą, jeigu per tuos metus jūrų transporto sektoriuje bus atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų dėl patikrinto išmetamo teršalų kiekio, kiekvienais metais nustačius patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumą, atitinkamas apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti panaikinamas. Nuo 2026 m. laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek atitinka visą jų patikrinto išmetamo teršalų kiekį, apie kurį buvo pranešta ankstesniais metais ;

(17)

jūrų sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis sudaro apie 2,5  % Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio. Dėl to, kad TJO sistemoje nesiimta ryžtingų veiksmų, buvo pristabdytos inovacijos ir nesiimta būtinų priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui šiame sektoriuje sumažinti. Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių ir taip užtikrinti, kad šis sektorius tinkamai prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato politikos tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos reikalaujama, kad išsivysčiusios šalys imtųsi iniciatyvos siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų (16). Laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymo sistema turėtų būti visiškai įgyvendinama nuo 2024 m., o laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tokio kiekio apyvartinių taršos leidimų, kuris atitinka visą jų patikrintą išmestų teršalų kiekį, apie kurį buvo pranešta ankstesniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. sausio mėn. imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apribotas, nors nesiimama jokių veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba įkainoti, į ES ATLPS tikslinga įtraukti šiuos teršalus, suteikiant galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas laikantis griežtų sąlygų, jei trečiosios šalys prisiima atsakomybę už tokius teršalus arba jei yra nustatyta TJO rinkos priemonė, kuri dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei turint galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies. Taigi nuo 2027 m. į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti išmetamuosius teršalus, išmetamus vykdant reisus į trečiąsias šalis ir iš jų, sykiu numatant nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su puse teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto, puse teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, taikant griežtas sąlygas, visų pirma tais atvejais, kai trečioji šalis taiko anglies dioksido kainodaros mechanizmą arba yra sudariusi dvišalį arba daugiašalį Sąjungos ir vienos ar kelių trečiųjų šalių susitarimą dėl anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, susieto su ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 25 straipsnį, kuriuo ribojamas ir mažinamas išmetamas teršalų kiekis iki lygio, kuris yra bent lygiavertis ES ATLPS, t. y. nustatyti privalomą jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimo, mažinimo ir kainos nustatymo mechanizmą, kurį taikant absoliutus išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas bent tiek pat, kaip tuo atveju, kai 100 proc. tų išmetamųjų teršalų būtų taikoma ES ATLPS arba kai trečioji šalis yra mažiausiai išsivysčiusi šalis arba maža besivystanti salų valstybė, kurios BVP vienam gyventojui nesiekia Sąjungos vidurkio ir nėra už jį didesnis, ir toks išmetamas ŠESD kiekis įtraukiamas į nacionaliniu lygmeniu pagal Paryžiaus susitarimą nustatytus įpareigojančius veiksmus ;

(17a)

neigiamas klimato kaitos poveikis daro poveikį žmogaus teisių, įskaitant teisę į maistą, vandenį, sanitarines sąlygas, sveikatą, deramą būstą ir gyvenimą, laikymuisi. Paryžiaus susitarime trečiuoju klimato srities veiksmų ramsčiu nustatyta žala ir nuostoliai, kurie neproporcingai veikia pažeidžiamomis sąlygomis gyvenančius asmenis, čiabuvius, moteris, vaikus ir neįgaliuosius. Mažų pajamų ir mažesnių vidutinių pajamų šalys ir mažiausiai išsivysčiusios šalys yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos poveikio. Nors jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis atmosferoje yra labai maža ar net nereikšminga, jos paprastai patiria didesnį klimato kaitos poveikį, ypač atsižvelgiant į jų infrastruktūros būklę ir gyventojų gyvenimo sąlygas. Šių šalių padėtis šiuo metu sudėtinga dėl to, kad pasaulyje nesugebama sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, dėl to didėja jų prisitaikymo poreikiai ir išlaidos, taip pat dėl COVID-19 pandemijos ir su ja susijusios vadinamosios skolos pandemijos sukeltos viešųjų finansų krizės;

(17b)

Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų lengviau priimti Direktyvos 2003/87/EB nuostatas, susijusias su jūrų transporto veikla, ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Tuo pat metu Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų stengtis stiprinti pasaulines priemones per TJO;

(17c)

Paryžiaus susitarimui įgyvendinti reikia didelių finansinių išteklių ir Sąjunga tebėra įsipareigojusi prisidėti prie išsivysčiusių šalių tikslo nuo 2020 m. iš įvairių šaltinių bendrai sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių per metus besivystančioms šalims remti. Per COP 24 priimtas sprendimas nuo 2025 m. vadovautis platesnio užmojo tikslu, pranokstančiu dabartinį įsipareigojimą, yra žingsnis teisinga linkme, tačiau faktiniai išsivysčiusių šalių įsipareigojimai vis dar toli gražu nesiekia kolektyvinio tikslo, todėl ši spraga turėtų būti pašalinta. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų ir sutelkti besivystančioms šalims skirtą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą bei parengti tarptautines veiksmų gaires, kuriose būtų numatytas kiekvienai išsivysčiusiai šaliai tenkančios teisingos 100 mlrd. USD dalies finansinis įsipareigojimas ir mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta, kad įsipareigojimai virstų veiksmais. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų nuo 2025 m. prisidėti prie klimato veiksmų finansavimo, kuris tuo metu bus didesnis;

(17d)

Komisija turėtų padėti besivystančioms šalims ir padidinti joms skirtą paramą, be kita ko, pagal ES ATLPS, kad sustiprintų jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos ir atsparumą jai. Kolektyviniai Sąjungos įsipareigojimai remti klimato srities veiksmus besivystančiose šalyse padidintų jos įtaką derybose dėl JTBKKK, o įnašai naudojant Žaliąjį klimato fondą taip pat paskatintų kitas šalis prisidėti prie šio fondo skiriant jam dalį savo anglies dioksido kainos nustatymo sistemų lėšų. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji nagrinėja priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikius besivystančiose šalyse, įvertindama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tuose sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS ir PADKM;

(17e)

Sąjunga ir jos valstybės narės yra didžiausios viešojo su klimatu susijusio finansavimo teikėjos. Labai svarbu finansuoti klimato srities veiksmus, nes daugelis besivystančių šalių vykdo sąlyginius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kurių įgyvendinimas priklauso nuo finansinės paramos. Komisija turėtų remti besivystančias šalis mažinant jų pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma tuose sektoriuose, kurie atitinka sektorius, kuriems taikoma ES ATLPS ir PADKM, kad joms būtų lengviau pasiekti visos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą. Ypatingas prioritetas turėtų būti teikiamas mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikių tenkinimui naudojant ES ATLPS taršos leidimus klimato politikos priemonėms, visų pirma prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio, finansuoti;

(17f)

ledo klasės laivų laivynų atnaujinimui ir novatoriškų technologijų, kuriomis mažinamas išmetamų teršalų kiekis tokiems laivams plaukiant žiemos sąlygomis, kūrimui prireiks laiko ir reikės finansinės paramos. Šiuo metu dėl konstrukcijos, sudarančios sąlygas ledo klasės laivams plaukti žiemos sąlygomis, jie išmeta daugiau teršalų tiek atvirame vandenyje, tiek plaukiant ledo sąlygomis, palyginti su panašaus dydžio laivais, skirtais plaukti tik atvirame vandenyje. Vidutiniškai ledo klasės laivai, plaukdami atvirame vandenyje, sunaudoja apie 2–5 proc. daugiau kuro nei panašaus dydžio laivai, skirti plaukti tik atvirame vandenyje. Todėl pagal šią direktyvą turėtų būti taikomas vėliavos atžvilgiu neutralus metodas, pagal kurį būtų atsižvelgiama į ledo sąlygas šiaurinėse Sąjungos dalyse, kad iki 2029 m. gruodžio 31 d. būtų galima sumažinti leidimų, kurių laivybos bendrovės turi atsisakyti savo laivų ledo klasės arba plaukiojimo ledo sąlygomis pagrindu, skaičių. Dėl šios priežasties nuo 2030 m. laivybos bendrovės privalėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų, atitinkančių šimtą procentų (100 proc.) patikrinto išmetamų teršalų kiekio, apie kurį pranešama kiekvienais atitinkamais metais, neatsižvelgiant į ledo klasės laivus arba plaukiojimą ledo sąlygomis. Be to, per vandenynų fondą turėtų būti teikiama konkreti parama inovacijoms, susijusioms su ledo klasės laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu;

(18)

Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl jūrų transporto veiklos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant antrąjį bendros pažangos įvertinimą 2028 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Visų pirma, Komisija turėtų bet kada iki antrojo bendros pažangos vertinimo 2028 m., t. y. ne vėliau kaip iki 2028 m. rugsėjo 30 d., Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie pažangą TJO derybose dėl pasaulinės rinkos priemonės. Savo ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti Tarptautinės jūrų organizacijos priemones ir atitinkamai įvertinti, kaip tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje peržiūrėjus Direktyvą 2003/87/EB. Savo ataskaitoje Komisija turėtų pateikti atitinkamus pasiūlymus;

(18)

Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl jūrų transporto veiklos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant antrąjį bendros pažangos įvertinimą 2028 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Visų pirma, Komisija turėtų bet kada iki antrojo bendros pažangos vertinimo 2028 m., t. y. ne vėliau kaip iki 2028 m. rugsėjo 30 d., Europos Parlamentui ir Tarybai pranešti apie pažangą TJO derybose dėl pasaulinės rinkos priemonės. Savo ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti Tarptautinės jūrų organizacijos priemones ir atitinkamai įvertinti, kaip tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje peržiūrėjus Direktyvą 2003/87/EB. Jei TJO lygmeniu būtų priimta pasaulinė rinkos priemonė, kurią taikant būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atitinkantis Paryžiaus susitarimą ir bent jau panašus į tą, kuris būtų pasiektas taikant Sąjungos priemones, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę proporcingai sumažinti Sąjungos priemonių taikymo sritį, kad būtų išvengta dvigubos naštos, kartu išlaikant ES ATLPS taikymo sritį bent penkiasdešimčiai procentų (50 proc.) išmetamųjų teršalų, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir penkiasdešimčiai procentų (50 proc.) išmetamųjų teršalų, jei laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, sykiu pripažįstant Sąjungos suverenumą reguliuoti per tarptautinius laivybos reisus išmetamų teršalų dalį laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įpareigojimų. Tačiau jei TJO lygmeniu pažanga buvo nepakankama arba jei TJO lygmeniu buvo priimtos pasaulinės priemonės, kurios neatitinka Paryžiaus susitarimo ir nėra bent jau palyginamos su tomis, kurios buvo priimtos taikant Sąjungos priemones, Komisija turėtų taikyti Sąjungos priemones šimtui procentų (100 proc.) išmetamųjų teršalų, išmetamų iš laivų, vykdančių reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį uostą, ir šimtui procentų (100 proc.) išmetamųjų teršalų, išmetamų iš laivų, vykdančių reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, iš dalies pakeisdama Direktyvą 2003/87/EB;

(19)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB taikymą jūrų transporto veiklai atsižvelgdama į patirtį ją taikant, taip pat dėl vengimo praktikos, ir turėtų pasiūlyti priemones jos veiksmingumui užtikrinti;

(19)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB taikymą jūrų transporto veiklai atsižvelgdama į patirtį ją taikant, taip pat dėl vengimo praktikos, ir turėtų pasiūlyti priemones jos veiksmingumui užtikrinti , suderintas su Sąjungos tikslu ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, ir tikslu vėliau pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir Paryžiaus susitarimo tikslais ;

(20)

už ES ATLPS laikymąsi atsakingas asmuo ar organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžta kaip laivų savininkė, arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą. Ši apibrėžtis pagrįsta sąvokos „bendrovė“ apibrėžtimi Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio d punkte ir 2016 m. TJO sukurta pasauline duomenų rinkimo sistema. Pagal principą „teršėjas moka“ laivybos bendrovė, sudariusi sutartį , galėtų laikyti subjektą , tiesiogiai atsakingą už sprendimus, darančius poveikį laivo išmetama CO2 kiekiui, atsakingu už reikalavimų laikymosi išlaidas pagal šią direktyvą. Tas subjektas paprastai būtų subjektas, atsakingas už laivo kuro, maršruto ir greičio pasirinkimą;

(20)

už ES ATLPS laikymąsi atsakingas asmuo ar organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžta kaip laivų savininkė, arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą. Ši apibrėžtis pagrįsta sąvokos „bendrovė“ apibrėžtimi Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio d punkte ir 2016 m. TJO sukurta pasauline duomenų rinkimo sistema. Tačiau laivybos bendrovė ne visada yra atsakinga už kuro pirkimą ar eksploatacinių sprendimų, turinčių įtakos laivo išmetamam ŠESD kiekiui, priėmimą. Šią atsakomybę gali prisiimti ne laivybos bendrovė, o kitas subjektas pagal sutartimi įformintą susitarimą. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti , kad būtų visapusiškai laikomasi principo „teršėjas moka“ , ir paskatinti imtis efektyvumo priemonių bei naudoti švaresnį kurą, į tokius susitarimus turėtų būti įtraukta privaloma sąlyga dėl išlaidų perkėlimo, kad subjektas, kuris galiausiai atsako už sprendimus, darančius poveikį laivo išmetamam ŠESD kiekiui, būtų laikomas atsakingu už reikalavimų laikymosi išlaidų, kuriais apmokėjo laivybos bendrovė pagal šią direktyvą , padengimą . Tas subjektas paprastai būtų subjektas, atsakingas už laivo naudojamo kuro pasirinkimą ir pirkimą arba už laivo eksploatavimą, pvz., už laivo gabenamo krovinio , maršruto ir greičio pasirinkimą;

(20a)

siekiant sėkmingai pereiti prie nulinės taršos laivybos, reikalingas integruotas požiūris ir tinkama palanki aplinka inovacijoms tiek laivuose, tiek uostuose skatinti. Palanki aplinka apima viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, technologines ir veiklos priemones, skirtas laivų ir uostų energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir tvarių alternatyvių degalų, tokių kaip vandenilis ir amoniakas, gaminamų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir nulinės taršos varomųjų technologijų, įskaitant būtiną degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūrą uostuose, diegimą. Vandenynų fondas turėtų būti įsteigtas iš pajamų, gautų parduodant su jūrų transporto veikla susijusius apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal ES ATLPS, siekiant pagerinti laivų energijos vartojimo efektyvumą, remti investicijas, kuriomis siekiama padėti sumažinti jūrų transporto, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus, priklausomybę iškastinio kuro ir darbuotojų mokymą bei perkvalifikavimą. Be to, pajamos, gautos iš baudų, paskirtų pagal Reglamentą (ES) …/… [„FuelEU Maritime“], turėtų būti skiriamos Vandenynų fondui kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046  (1a) 21 straipsnio 5 dalį ir Direktyvos 2003/87/EB 3gab straipsnio 1 dalį. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į novatoriškų projektų, kuriais prisidedama prie Reglamento (ES) …/… [„FuelEU Maritime“] diegimo ir įgyvendinimo, ir projektų, kurie daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir padeda mažinti triukšmo, oro ir jūrų taršos riziką, rėmimą;

(21)

siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrinę veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su kiekviena laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti atnaujinamas bent kas dvejus metus, kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius dvejus stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdant reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius dvejus stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Kas dvejus metus Komisija turėtų skelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame nurodyti kiekvieną laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

(21)

siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrinę veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su kiekviena laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti reguliariai ( bent kartą per metus ) atnaujinamas , kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius dvejus stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdant reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius dvejus stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė, iš kurios laivybos bendrovė pradėjo pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Komisija kasmet turėtų skelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame nurodyti kiekvieną laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

(24)

remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Turėdama patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, EMSA galėtų padėti administruojančioms institucijoms, visų pirma, vykdant į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje jūrinės veiklos srityje išmetamo teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus;

(24)

remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Turėdama patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, EMSA turėtų padėti administruojančioms institucijoms, visų pirma, vykdant į šios direktyvos taikymo sritį patenkančioje jūrinės veiklos srityje išmetamo teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus;

(26)

norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą teršalų kiekį, išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose , reikės sumažinti 61 % , palyginti su 2005 m . Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto iškastinio kuro naudojimo sumažinimą, reikia sumažinti ES masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Tuo tikslu reikėtų padidinti linijinį mažinimo koeficientą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis. Pastarąjį reikėtų nustatyti pagal teršalų kiekį, išmetamą vykdant jūrų transporto veiklą, apie kurią Sąjungoje buvo pranešta 2018 ir 2019 m. pagal Reglamentą (ES) 2015/757, nuo 2021 m. atliekant korekciją taikant linijinį mažinimo koeficientą;

(26)

norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir kartu siekti Paryžiaus susitarimo tikslo apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio , reikės itin sumažinti teršalų kiekį , išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose . Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto iškastinio kuro naudojimo sumažinimą, reikia laipsniškai mažinti ES masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Tuo tikslu reikėtų padidinti kasmetinį mažinimo koeficientą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis. Pastarąjį reikėtų nustatyti pagal teršalų kiekį, išmetamą vykdant jūrų transporto veiklą, apie kurią Sąjungoje buvo pranešta 2018 ir 2019 m. pagal Reglamentą (ES) 2015/757, nuo 2021 m. atliekant korekciją taikant linijinį mažinimo koeficientą;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nuspėjamumo, aplinkosauginio veiksmingumo ir paprastumo sumetimais iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB dėl įgyvendinimo laikotarpio, kuris jau prasidėjo 2021 m. sausio 1 d., staigesnis ES ATLPS linijinis sumažinimas 2021–2030 m. turėtų būti tiesioji, kad iki 2030 m. būtų pasiektas tikslas ES ATLPS išmetamą teršalų kiekį sumažinti 61 %; tai būtų tinkamas tarpinis žingsnis siekiant 2050 m. Sąjungos mastu užtikrinti neutralų visos ekonomikos poveikį klimatui. Kadangi linijinis mažinimo koeficientas gali būti taikomas tik nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo, atlikus vienkartinį apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimą turėtų sumažėti bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius, kad atitiktų tą kasmetinio sumažinimo nuo 2021 m. lygį;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva nuspėjamumo, aplinkosauginio veiksmingumo ir paprastumo sumetimais iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB dėl įgyvendinimo laikotarpio, kuris jau prasidėjo 2021 m. sausio 1 d., staigesnis ES ATLPS sumažinimas turėtų suteikti aiškią kryptį siekiant Paryžiaus susitarimo tikslo ir tikslo ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungos mastu užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą . Kadangi mažinimo koeficientas gali būti taikomas tik nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo, atlikus vienkartinį apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimą turėtų sumažėti bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius, kad atitiktų tą kasmetinio sumažinimo nuo 2021 m. lygį;

(28)

norint pasiekti didesnį klimato politikos tikslą ES reikės nemažai viešųjų išteklių, taip pat nacionalinių biudžetų lėšų, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti reikšmingas su klimatu susijusias ES biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, reikėtų panaudoti su klimatu susijusiems tikslams. Tai apima naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus sumažinant iškraipančius mokesčius. Be to, siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse , papildomą 2,5  % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo [direktyvos įsigaliojimo metai] iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 65 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą Modernizavimo fondą;

(28)

norint pasiekti didesnį klimato politikos tikslą ES reikės nemažai viešųjų ir privačiųjų išteklių, taip pat nacionalinių biudžetų lėšų, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti reikšmingas su klimatu susijusias ES biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, reikėtų kaip nuosavus išteklius panaudoti su klimatu susijusiems tikslams , sykiu užtikrinant teisingą pertvarką ir veiksmų, kurių imamasi, aplinkosauginį naudingumą . Tai apima naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus sumažinant iškraipančius mokesčius. Siekiant užtikrinti atitiktį ir visuomenės kontrolę, valstybės narės turėtų priimti ex ante planus dėl to, kaip jos ketina naudoti ES ATLPS pajamas siekdamos savo atitinkamų klimato ir energetikos tikslų, ir turėtų kasmet teikti aukcionų pajamų naudojimo ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999  (1a) 19 straipsnį. Be to, siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį didžiausią poveikį patiriančiose teritorijoje , papildomą 2,5  % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo [direktyvos įsigaliojimo metai] iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 65 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą Modernizavimo fondą;

(28a)

nuo 2013 m. elektros energijos gamintojai privalo pirkti visus apyvartinius taršos leidimus, kurių jiems reikia elektros energijai gaminti. Tačiau kai kurios valstybės narės pasiliko galimybę ir toliau pereinamuoju laikotarpiu išduoti nemokamus apyvartinius taršos leidimus energetikos sektoriui modernizuoti 2013–2020 m. ir 2021–2030 m. laikotarpiais. 2021–2030 m. laikotarpiu tokią galimybę toliau turėtų turėti tik trys valstybės narės. Tačiau savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2020 „ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema: nemokamų leidimų paskirstymas turėjo būti tikslingesnis“ Europos Audito Rūmai nustatė, kad pereinamojo laikotarpio nemokami apyvartiniai taršos leidimai nepadėjo sumažinti taršos anglies dioksidu intensyvumo šalių, turinčiose teisę gauti tokius nemokamus apyvartinius taršos leidimus 2013–2020 m. laikotarpiu, energetikos sektoriuje. Atsižvelgiant į poreikį sparčiai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma energetikos sektoriuje, ir ribotą nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pereinamuoju laikotarpiu veiksmingumą, neatrodo, kad galimybė pereinamuoju laikotarpiu gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų energetikos sektoriui modernizuoti būtų tinkama. Todėl šia galimybe nebeturėtų būti naudojamasi, o visi apyvartiniai taršos leidimai, gauti pasinaudojus šia galimybe, kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirstyti atitinkamų valstybių narių veiklos vykdytojams, turėtų būti pridėti prie bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos atitinkama valstybė narė gauna parduoti aukcionuose, kiekio arba turėtų būti panaudoti Modernizavimo fondo finansuojamoms investicijoms remti;

(28b)

laikantis teisiškai privalomo 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo  (1a) , kuriame išdėstytos veiksmų gairės dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant, be kita ko, nuosavus išteklius, grindžiamus ES ATLPS, pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM) ir EBPO bei G20 susitarimo pirmuoju ramsčiu, krepšelio nustatymo tvarkos, tiksliai nustatyta aukcionų pajamų iš reformuotos ir išplėstos ES ATLPS dalis turėtų būti naudojama kaip nuosavi ištekliai Sąjungos biudžeto finansavimui (bendrosios pajamos). Pagal tą susitarimą tokius naujus nuosavus išteklius numatoma nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Nauji nuosavi ištekliai susies Sąjungos biudžetą su Sąjungos politikos prioritetais, pavyzdžiui, Europos žaliuoju kursu ir Sąjungos indėliu į sąžiningą apmokestinimą, taip sukuriant pridėtinę vertę ir prisidedant prie klimato aspekto integravimo tikslų, pagal priemonę „Next Generation EU“ pasiskolintų lėšų grąžinimo ir Sąjungos biudžeto – investicijų ir garantijų priemonės, kurią įgyvendinant paisoma reikšmingos žalos nedarymo principo ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vertybių, atsparumo;

(28c)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053  (1a) Sąjunga teisiškai privalo ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d. visiškai įvykdyti visus įsipareigojimus, prisiimtus pagal priemonę „Next Generation EU“ dėl išimtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas. Todėl, siekiant laikytis teisiškai privalomo Tarpinstitucinio susitarimo ir jo veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių, skirtų Sąjungos skolai grąžinti, krepšelio nustatymo, dalis ES ATLPS pajamų turėtų būti kaupiamos Sąjungos biudžete, kad būtų padėta padengti skolinimosi išlaidas, kaip įtvirtinta [Tarybos sprendime … / …, (ES, Euratomas), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos], ir būtų išvengta didelio sumažinimo, kuris keltų grėsmę Sąjungos programoms būsimose daugiametėse finansinėse programose;

(28d)

taikant sustiprintą ES ATLPS gaunamos didelės pajamos, kurias valstybės narės pasilieka, išskyrus Sąjungos biudžetui priskiriamą dalį, turėtų būti naudojamos su klimato kaita susijusiai pertvarkai finansuoti. Tačiau platesnė taikymo sritis ir įvairesnės intervencinės priemonės neturėtų kenkti Sąjungos biudžeto vieningumui, veiksmingumui, vientisumui ir demokratinei kontrolei;

(29)

reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti nemokamai suteikiami stacionariems įrenginiams su sąlyga , kad bus investuojama į būdus padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį . Užtikrinant, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama didesniems energijos vartotojams, pavyktų iš esmės sumažinti naštą, tenkančią mažiau energijos vartojančioms įmonėms, kurios gali priklausyti mažosioms ir vidutinėms įmonėms arba labai mažoms įmonėms. [Nuorodą reikėtų patikrinti pagal peržiūrėtą EED]. Susijusius deleguotuosius aktus reikėtų atitinkamai suderinti ;

(29)

reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu turėtų būti pradedama taikyti bonus-malus sistema, pagal kurią būtų nustatoma nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalis. Įrenginiams , kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes, nuo 2026 m . nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų kiekis turėtų skirtis priklausomai nuo to , kaip įgyvendinamas tinkamai parengtas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas. Ir atvirkščiai , įrenginiai, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis už atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes, turėtų būti skatinami papildomai suteikiant nemokamų apyvartinių taršos leidimų ;

(30)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […/…] (51) sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas yra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyva siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Taigi sektoriams ir pasektoriams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Ši procentinė dalis (CBAM koeficientas) per pereinamąjį laikotarpį nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo metų iki 2025  m. turėtų sudaryti 100 %, 2026  m. – 90 % ir po to kasmet turėtų būti sumažinama 10 procentinių punktų, kol nebus pasiektas 0 % lygis, ir taip nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas bus nutrauktas dešimtaisiais metais . Sektoriuose ir pasektoriuose, kuriems taikomas CBAM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami CBAM sektoriams (CBAM paklausa), reikia parduoti aukcionuose ir kaupti pajamas Inovacijų fonde, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido kiekio technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiosios energijos ir energijos saugojimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti CBAM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne CBAM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir parduoti aukcionuose, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią CBAM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų poreikiais;

(30)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […/…] (51) sukurtu pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu siekiama laipsniškai suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo alternatyvą siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką , nedarant žalos Sąjungos konkurencingumui . Taigi sektoriams ir pasektoriams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą reikėtų mažinti CBAM sektoriams skirtiems nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams taikant koeficientą, kol laipsniškai pradedamas naudoti CBAM. Ši procentinė dalis (CBAM koeficientas) per pereinamąjį laikotarpį nuo [CBAM reglamento] įsigaliojimo metų iki 2026  m.  pabaigos ir priklausomai nuo Reglamento (ES) …/… [CBAM reglamentas] 36 straipsnio 3 dalies d punkto taikymo turėtų sudaryti 100 %, 2027  m.  turėtų būti sumažinta 7 procentiniais punktais, 2028 m.  – 9 procentiniais punktais, 2029 m. – 15 procentinių punktų, 2030 m. – 19 procentinių punktų, 2031 m. – 25 procentiniais punktais ir 2032 m. – 25 procentiniais punktais, taip iki 2023 m. panaikinant nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą. Siekiant užtikrinti Sąjungos eksporto konkurencingumą, reglamento I priede išvardytų produktų gamybai Sąjungoje ir toliau turėtų būti suteikiami nemokami leidimai su sąlyga, kad tokie produktai pagaminti eksportui į trečiąsias šalis, netaikančias anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, panašių į ES ATLPS. Ne vėliau kaip [vieni metai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kaip nustatyta Reglamente [CBAM]], Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas ES ATLPS ir PADKM poveikis Reglamento [CBAM] I priede išvardytų produktų, kurie gaminami eksportui į trečiąsias šalis, gamybai Sąjungoje ir pasaulinių išmetamųjų teršalų kiekio pokyčiams, taip pat įvertintas eksportui taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos suderinamumas su PPO taisyklėmis, visų pirma įvertinant galimus eksporto koregavimo mechanizmus įrenginiams, priklausantiems 10 % veiksmingiausių įrenginių, atsižvelgiant į PPO suderinamumą arba bet kokius kitus pasiūlymus, kuriuos Komisija laiko tinkamais, ir prireikus turėtų pateikti pasiūlymą dėl visų tinkamų ir PPO reikalavimus atitinkančių teisės aktų ir priemonių, kuriais su CO2 susijusios išlaidos sulyginamos su skirtingomis tų trečiųjų šalių kainodaros sistemomis . Sektoriuose ir pasektoriuose, kuriems taikomas CBAM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami CBAM sektoriams (CBAM paklausa), reikia parduoti aukcionuose ir kaupti pajamas Klimato investicijų fonde, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido kiekio technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiosios energijos ir energijos saugojimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti CBAM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne CBAM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir parduoti aukcionuose, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią CBAM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų poreikiais;

(30a)

pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) yra mechanizmas, kuriuo mažinama anglies dioksido nutekėjimo rizika taikant vienodą kainą už išmetamus teršalus, esančius į Sąjungos muitų teritoriją įvežamose prekėse. Svarbu stebėti, užkirsti kelią ir šalinti riziką, kad Sąjungoje pagamintos prekės, skirtos eksportui į trečiąsias šalis, pasaulinėje rinkoje nebūtų pakeistos daugiau anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis prekėmis. Todėl Komisija turėtų nuolat stebėti ir vertinti CBAM veiksmingumą, atsižvelgdama į anglies dioksido nutekėjimo riziką eksporto rinkose, įskaitant Sąjungos eksporto raidą CBAM sektoriuose ir prekybos srautų pokyčius bei tokioms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį pasaulinėje rinkoje. Nustačius anglies dioksido nutekėjimo riziką, Komisija prireikus turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis PPO taisyklių. Be to, Sąjunga turėtų aktyviai siekti įsteigti tarptautinį „anglies klubą“ ir nuolat dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavime nustatant anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus. Europos anglies dioksido rinkos sėkmė yra labai svarbi žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos; ji paskatins daugiau šalių įvesti į rinką orientuotą anglies dioksido kainodarą. Komisija turėtų toliau nagrinėti, kaip būtų galima nustatyti sąsajas su kitomis anglies dioksido rinkomis, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiektas Sąjungos visos ekonomikos tikslas klimato kaitos srityje;

(31)

siekiant geriau atspindėti technologinę pažangą ir pakoreguoti atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes atsižvelgiant į atitinkamą paskirstymo laikotarpį, kartu užtikrinant išmetamo teršalų kiekio mažinimo paskatas ir tinkamai kompensuojant inovacijas, didžiausią santykinių taršos rodiklių verčių koregavimo koeficientą reikėtų padidinti nuo 1,6  % iki 2,5  % per metus. 2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos tokiu pačiu būdu ir būtų pasiekta 4 –50 % pažanga, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu;

(31)

siekiant geriau atspindėti technologinę pažangą ir pakoreguoti atitinkamas santykinių taršos rodiklių vertes atsižvelgiant į atitinkamą paskirstymo laikotarpį, kartu užtikrinant išmetamo teršalų kiekio mažinimo paskatas ir tinkamai kompensuojant inovacijas, didžiausią santykinių taršos rodiklių verčių koregavimo koeficientą reikėtų padidinti nuo 1,6  % iki 2,5  % per metus. 2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos tokiu pačiu būdu ir būtų pasiekta 8 –50 % pažanga, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu . Pakoreguotos santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti kuo greičiau paskelbtos, kai tik bus gauta reikiama informacija, bet ne vėliau kaip … [šeši mėnesiai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos], kad šios santykinių taršos rodiklių vertės būtų taikomos nuo 2026 m. ;

(31a)

didelės netiesioginės išlaidos, atsirandančios dėl su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusių išlaidų, perkeliamų į elektros energijos kainas, kelia anglies dioksido nutekėjimo į tam tikrus sektorius riziką. Siekdamos sumažinti tą riziką, valstybės narės turėtų priimti netiesioginių išlaidų kompensavimo finansines priemones. Tos priemonės turėtų atitikti valstybės pagalbos taisykles ir jomis neturėtų būti netinkamai iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje;

(32)

išsamus požiūris į inovacijas yra būtinas norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. ES lygmeniu remiamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos, be kita ko, programos „Europos horizontas“ lėšomis, taip skiriant didelį finansavimą ir kuriant naujas priemones į ATLPS įtrauktiems sektoriams. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatomis nebūtų kliudoma inovacijoms ir kad jos būtų technologiškai neutralios;

(32)

išsamus požiūris į inovacijas yra būtinas norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. ES lygmeniu remiamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos, be kita ko, programos „Europos horizontas“ lėšomis, taip skiriant didelį finansavimą ir kuriant naujas priemones į ATLPS įtrauktiems sektoriams. Todėl Klimato investicijų fondas turėtų siekti sąveikos su programa „Europos horizontas“ ir, kai tinkama, su kitomis Sąjungos finansavimo programomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatomis nebūtų kliudoma inovacijoms , būtų sudaromos geresnės sąlygos praktiniam novatoriškų mokslinių rezultatų diegimui ir kad jos būtų technologiškai neutralios , o Komisija turėtų užtikrinti būtinos techninės ir konsultacinės pagalbos prieinamumą ir veiksmingumą ;

(32a)

kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, Sąjunga turi panaikinti didelį investicijų trūkumą, kaip numatyta 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikate „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“. Mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslui pasiekti reikia pažangiausių inovacijų, jau esamų atitinkamų technologijų plėtros ir sertifikuoto natūralaus anglies dioksido šalinimo. Siekiant remti išsamų ir visą ekonomiką apimantį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą Sąjungoje, visus su šiais trimis ramsčiais susijusius uždavinius turėtų spręsti Inovacijų fondas, kuris turėtų būti pervadintas į Klimato investicijų fondą;

(33)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto Inovacijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų , susijusių su kuro suvartojimu pastatų ir kelių transporto sektoriuose , srityje. Be to, Inovacijų fondas turėtų būti naudojamas siekiant remti investicijas į jūrų transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, įskaitant investicijas į tvarų alternatyvų kurą , kaip antai iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gaminamą vandenilį ir amoniaką , taip pat netaršias varomąsias technologijas, kaip antai vėjo technologijas. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, surinktos iš nuobaudų pagal Reglamentą xxxx/xxxx [„FuelEU Maritime“]  (19), skiriamos Inovacijų fondui kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį, Komisija turėtų užtikrinti , kad būtų deramai atsižvelgiama į paramą novatoriškiems projektams , kuriais siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų šaltinių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro kūrimą ir naudojimą, kaip nurodyta Reglamento xxxx/xxxx [„FuelEU Maritime“] 21 straipsnio 1 dalyje . Siekiant užtikrinti pakankamą inovacijų finansavimą pagal šią išplėstą taikymo sritį, Inovacijų fondą reikėtų papildyti 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurių dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima parduoti aukcionuose, ir dalį – leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima paskirstyti nemokamai, dabartinėmis Inovacijų fondo finansavimo iš visų šaltinių dalimis;

(33)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto Klimato investicijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti ne proveržio technologijų, kurios turi didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taupymo potencialą , tačiau nėra parengtos rinkai , diegimą pramonės procesuose , taip pat inovacijas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų , susijusių su kuro suvartojimu pastatų ir kelių transporto sektoriuose , įskaitant kolektyvinio transporto rūšis , srityje. Klimato investicijų fondą taip pat turėtų būti galima naudoti novatoriškoms proveržio technologijoms atliekų sektoriuje remti . Siekiant užtikrinti pakankamą inovacijų finansavimą pagal šią išplėstą taikymo sritį, Klimato investicijų fondą reikėtų papildyti 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurių dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima parduoti aukcionuose, ir dalį – leidimai, kuriuos priešingu atveju būtų galima paskirstyti nemokamai, dabartinėmis Klimato investicijų fondo finansavimo iš visų šaltinių dalimis . Siekdama kuo greičiau skatinti proveržio technologijų inovacijas, Komisija turėtų užtikrinti, kad viena iš Klimato investicijų fondo skiriama finansavimo dalis būtų sutelkta pirmaisiais šios direktyvos įgyvendinimo metais ;

(33a)

įgyvendinant Sąjungos planą tapti nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro gerokai iki 2030 m. labai svarbu sparčiau diegti vidaus tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Be to, siekiant užtikrinti, kad pramonės procesuose ir visoje ekonomikoje būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, būtina užtikrinti didelių tvarios atsinaujinančiosios energijos kiekių prieinamumą. Būtina reikšmingai padidinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą ir santykinius nacionalinius įnašus. Todėl vadovaujantis principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ bent 12 % Klimato investicijų fondui skirtų apyvartinių taršos leidimų Sąjungoje turėtų būti naudojama tolesniam tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimui ir diegimui. Pirmenybė turėtų būti teikiama vietinės savarankiškos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, saugojimo ir dalijimosi ja plėtrai, visų pirma pasitelkiant atsinaujinančiosios energijos bendruomenes;

(33b)

Klimato investicijų fondas, remdamas projektus viešojo finansavimo lėšomis, suteiktų įmonėms didelių pranašumų savo produktams ar paslaugoms plėtoti. Todėl iš Klimato investicijų fondo finansuojami projektai turėtų dalytis žiniomis su kitais susijusiais projektais ir su teisėtų interesų turinčiais Sąjungos mokslininkais;

(35)

sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumų ( CCD) yra svarbus elementas, kad pramonėje būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą viršijant mažinimą pagal dabartinius ES ATLPS kainų lygius. Reikėtų išplėsti priemones, kad Inovacijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant konkurencinės kainos konkursus, kaip antai sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumų. Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus dėl tikslių tokio pobūdžio paramos taisyklių;

(35)

CCD yra svarbus elementas, kad pramonėje būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos padeda plačiai diegti naujas technologijas, suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą viršijant mažinimą pagal dabartinius ES ATLPS kainų lygius. Reikėtų išplėsti priemones, kad Klimato investicijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant technologiškai neutralius, konkurencinės kainos konkursus, kaip antai sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumų , ir užtikrinti, kad būtų laikomasi geografinės pusiausvyros principo . CCD būtų svarbus mechanizmas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų, pavyzdžiui, CCS ir CCU, plėtrai remti ir turimų išteklių naudojimui optimizuoti. CCD taip pat suteiktų tikrumo investuotojams į tokias technologijas, pavyzdžiui, anglies dioksido surinkimo technologijas. Komisija turėtų atlikti poveikio vertinimą, kuriame dėmesys visų pirma būtų skiriamas galimybėms teikti paramą konkurso būdu, be kita ko, kiek tai susiję su teikiamo finansavimo dydžiu. Remiantis šio vertinimo rezultatais, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tikslių tokio pobūdžio paramos taisyklių;

(38)

Modernizavimo fondo taikymo sritį reikėtų suderinti su naujausiais Sąjungos klimato politikos tikslais reikalaujant, kad investicijos atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir Reglamentą (ES) 2021/1119, ir nutraukiant paramą visoms su iškastiniu kuru susijusioms investicijoms. Be to, Modernizavimo fondo procentinę dalį, kurią reikia skirti prioritetinėms investicijoms, reikėtų padidinti iki 80  %; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas prioritetine paklausos sritimi; į prioritetinių investicijų taikymo sritį reikėtų įtraukti paramą namų ūkiams, skirtą energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse;

(38)

Modernizavimo fondo taikymo sritį reikėtų suderinti su naujausiais Sąjungos klimato politikos tikslais reikalaujant, kad investicijos atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir Reglamentą (ES) 2021/1119, ir nutraukiant paramą visoms su iškastiniu kuru susijusioms investicijoms. Parama iš Modernizavimo fondo turėtų būti teikiama tik toms valstybėms narėms, kurios yra patvirtinusios teisiškai privalomus tikslus ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat laipsniško viso iškastinio kuro atsisakymo priemones per laikotarpį, atitinkantį Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus tikslus. Siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą, galimybė naudotis Modernizavimo fondo lėšomis turėtų būti suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi teisinės valstybės principo. Be to, Modernizavimo fondo procentinę dalį, kurią reikia skirti prioritetinėms investicijoms, reikėtų padidinti iki 100  %; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti laikomas prioritetine paklausos sritimi; į prioritetinių investicijų taikymo sritį reikėtų įtraukti paramą namų ūkiams, skirtą energijos nepritekliaus problemai spręsti, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse;

(38a)

padidėjus ES ATLPS kainoms reikšmingai padidėjo ir valstybių narių ir ES pajamos iš ES ATLPS. Siekiant pripažinti ES ATLPS pajamų indėlį į Sąjungos pramonės pertvarką ir teikti paramą pažeidžiamiems Sąjungos žmonėms, kad jie galėtų pereiti prie aplinkai nekenksmingų alternatyvų, turėtų būti nustatytas ES ATLPS ženklas. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad teikiant finansavimą būtų aiškiai nurodoma, jog jis gautas iš ES ATLPS pajamų; visi projektai ir veikla, remiami nacionaliniu lygmeniu arba Sąjungos lėšomis, turėtų būti pažymėti tinkamu ženklu;

(39)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (21) nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiosios energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (22), įgyvendinimo įgaliojimų suteikimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą;

(39)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (21) nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiosios energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (22), įgyvendinimo įgaliojimų suteikimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų kaupimą;

(40)

atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku. Jeigu perdirbtos anglies kuras ir atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras gaminami iš surinkto anglies dioksido vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apskaitomas prie tos veiklos. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinantysis nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą anglies dioksidą ir išvengti dvigubo skaičiavimo, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos paskatos, taip pat atsižvelgiant tokio kuro tvarkymą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(40)

atsinaujinantysis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinantysis nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą anglies dioksidą , užtikrinti, kad būtų apskaitomas visas išmetamas ŠESD kiekis, be kita ko, kai toks kuras gaminamas iš surinkto anglies dioksido už Sąjungos ribų ir naudojamas vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, ir sykiu išvengti dvigubo skaičiavimo bei užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos išmetamųjų teršalų surinkimo paskatos, taip pat atsižvelgiant į tokio kuro tvarkymą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(42)

į ES ATLPS neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė, susidarė situacijų, kai įrenginiai, kuriuose deginama daug biomasės, gavo nenumatyto pelno, nes gavo nemokamų apyvartinių taršos leidimų gerokai daugiau nei faktiškai išmetė teršalų. Taigi reikėtų nustatyti netaršios biomasės deginimo ribinę vertę, kurią viršijantys įrenginiai neįtraukiami į ES ATLPS. 95 % ribinė vertė atitinka Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331  (23) 2 straipsnio 16 punkte nustatytą neapibrėžties parametrą;

(42a)

didėjančios energijos kainos kelia didelį susirūpinimą piliečiams, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms, ir įmonėms, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Pagrindinė didėjančių energijos kainų priežastis yra mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje turėtų būti sprendžiama tokios priklausomybės problema ir siekiama ją sumažinti, be kita ko, tobulinant ES ATLPS struktūrą. Rinkos vientisumo ir skaidrumo stiprinimas taip pat gali padėti sumažinti ES ATLPS rinkos kainų svyravimą;

(42b)

2022 m. kovo 28 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė savo galutinę ataskaitą dėl apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių. Komisija turėtų, kai tinkama ir kuo greičiau, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų atsižvelgiama į toje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, siekiant pagerinti Europos apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą, stebėseną ir ataskaitų apie jas teikimą. Tačiau siekdama nuolat stebėti rinkos vientisumą ir skaidrumą, išvengti klaidingos informacijos ir vadovauti galimiems greitiems veiksmams, ESMA turėtų reguliariai skelbti tų rinkų vientisumo ir skaidrumo ataskaitas ir, jei reikia, pateikti rekomendacijas dėl tikslinių patobulinimų. ESMA turėtų visų pirma nagrinėti rinkų veikimą atsižvelgiant į galimus svyravimus ir kainų raidą, aukcionų veikimą ir prekybos operacijas rinkose, likvidumą ir prekybos apimtį, taip pat rinkos dalyvių kategorijas ir jų prekybos elgseną. Tiksliniai patobulinimai, pavyzdžiui, galėtų apimti priemones, kuriomis siekiama gerinti rinkos dalyviams ir plačiajai visuomenei teikiamą informaciją apie apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimą, gerinti apyvartinių taršos leidimų rinkų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimo ataskaitų teikimą ir rinkos stebėseną, be kita ko, viešai skelbiant atskirus sandorius, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai nurodytų savo turimas akcijas ir pozicijas, suskirstytas pagal tikslą ir laikotarpį, skatinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją ir nustatymą ir padėti palaikyti tvarkingą apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkų veikimą, pavyzdžiui, taikant nefiksuoto dydžio baudas, grindžiamas praėjusių metų vidutine aukciono kaina, apyvartinių taršos leidimų neskyrimu, vėlesnių aukcionų skaičiaus koregavimu arba jų deriniu. Per šešis mėnesius nuo ESMA ataskaitos paskelbimo Komisija turėtų įvertinti jos rekomendacijas ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo į tas rekomendacijas būtų atsižvelgiama;

(42c)

netikėtas ar staigus rinkos svyravimas arba pernelyg dideli kainų sukrėtimai Sąjungos anglies dioksido rinkoje, pavyzdžiui, dėl staigių rinkos elgsenos pokyčių ar pernelyg didelės spekuliacijos, neigiamai veikia rinkos nuspėjamumą ir stabilią investavimo aplinką, kuri yra būtina planuojant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir investicijas į inovacijas. Todėl priemonės, kurios taikomos esant per dideliam kainų svyravimui, turėtų būti apdairiai stiprinamos, kad būtų galima geriau įvertinti nepagrįstus kainų pokyčius ir į juos reaguoti. Šiais tiksliniais patobulinimais turėtų būti toliau užtikrinamas tinkamas anglies dioksido rinkos veikimas, įskaitant tarpininkų ir finansų subjektų vaidmenį užtikrinant rinkos likvidumą ir reikalavimų besilaikančių subjektų, visų pirma MVĮ, patekimą į rinką, sykiu sprendžiant netikėtų ar staigių su pagrindinėmis rinkos sąlygomis nesusijusių svyravimų ar kainų sukrėtimų problemą;

(43a)

siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir užpildyti bet kokias likusias spragas tarp galiojančios ES ATLPS ir naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėtų apimti ir kitą kurą, išleidžiamą vartojimui, pvz., kurą, naudojamą technologiniam šildymo procesui vykdant veiklą, kuri neįtraukta į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, sykiu vengiant dvigubos apskaitos arba sprendžiant jos problemą. Be to, taikant tokį metodą reguliuojamiems subjektams būtų paprasčiau įgyvendinti naująją prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, vykdyti jos stebėseną, teikti ataskaitas ir ją tikrinti;

(44)

siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba dviejuose naujuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojamos įmonės turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2024 ir 2025 m. Apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir reikalavimų laikymosi prievolės tokiems subjektams turėtų galioti nuo 2026 m. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose bus galima pradėti tvarkingai ir veiksmingai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti ES finansavimą ir sukurti valstybių narių priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią šiuose dviejuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

(44)

siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba naujuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojamos įmonės turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2023 ir 2024 m. Kalbant apie kurą, kuris pateiktas vartojimui komerciniais tikslais, ir kitą kurą, pavyzdžiui, technologinį šildymo procesą, kuris neįtrauktas į esamą ES ATLPS, apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir reikalavimų laikymosi pareigos tokiems subjektams turėtų galioti nuo 2025 m. Iki 2026 m. sausio 1 d. atlikusi vertinimą ir jei yra tinkamos sąlygos, Komisija turėtų siekti, kad nuo 2029 m. sausio 1 d. ši nuostata būtų taikoma ir kurui, pateiktam vartoti privačiame kelių transporte ir privačių gyvenamųjų pastatų šildymui ir vėsinimui, ir, kai tinkama, pateikti tikslinę peržiūrą. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose bus galima pradėti tvarkingai ir veiksmingai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti ES finansavimą ir sukurti valstybių narių priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią šiuose dviejuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

(46)

reguliuojamos įmonės naujuose sektoriuose ir reguliavimo lygis turėtų būti nustatyti remiantis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 (25) įtvirtinta akcizo mokesčių sistema, ją tinkamai pritaikius, nes toje direktyvoje jau sukurta patvari kontrolės sistema, taikoma visiems vartoti išleisto kuro kiekiams, siekiant mokėti akcizo mokesčius. Galutiniams kuro naudotojams tuose sektoriuose neturėtų būti taikomos prievolės pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(46)

reguliuojamos įmonės naujuose sektoriuose ir reguliavimo lygis turėtų būti nustatyti remiantis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 (25) įtvirtinta akcizo mokesčių sistema, ją tinkamai pritaikius, nes toje direktyvoje jau sukurta patvari kontrolės sistema, taikoma visiems vartoti išleisto kuro kiekiams, siekiant mokėti akcizo mokesčius. Galutiniams kuro naudotojams tuose sektoriuose neturėtų būti taikomos prievolės pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(47)

reguliuojamoms įmonėms, kurioms pastatų ir kelių transporto sektoriuose vykdoma apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Reikia nustatyti taisykles dėl prašymų suteikti leidimą, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojama įmone susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojamos įmonės, kurioms vykdoma naujoji apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2025 m. ;

(47)

reguliuojamoms įmonėms, kurioms naujuose sektoriuose vykdoma apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Reikia nustatyti taisykles dėl prašymų suteikti leidimą, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojama įmone susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojamos įmonės, kurioms vykdoma naujoji apyvartinių taršos leidimų prekyba, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2024 m. ;

(48)

bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m. Bendrą apyvartinių taršos leidimų skaičių pirmą kartą reikėtų nustatyti 2026 m. , laikantis trajektorijos nuo 2024 m. pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribų vertės (1 109 304 000  CO2t), apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (26) 4 straipsnio 2 dalį, remiantis 2016–2018 m. šiuose sektoriuose išmetamo teršalų kiekio atskaitos verte. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,15  %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamu teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., sudarančią 5,43  % linijinio mažinimo koeficiento, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ši trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

(48)

bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m. Bendrą apyvartinių taršos leidimų skaičių pirmą kartą reikėtų nustatyti 2025 m. , laikantis trajektorijos nuo 2024 m. pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribų vertės (1 109 304 000  CO2t), apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (26) 4 straipsnio 2 dalį, remiantis 2016–2018 m. šiuose sektoriuose išmetamo teršalų kiekio atskaitos verte. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,15  %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamu teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., sudarančią 5,43  % linijinio mažinimo koeficiento, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ši trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

(50)

siekiant užtikrinti sklandžią apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią pastatų ir kelių transporto sektoriuose ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamoms įmonėms reikia riboti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2026 m. aukcionuose parduodamų leidimų skaičius turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2026 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

(50)

siekiant užtikrinti sklandžią apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią naujuose sektoriuose ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamoms įmonėms reikia riboti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2025 m. aukcionuose parduodamų leidimų skaičius turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2025 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

(52)

kelių transporto ir pastatų sektoriuose nustatant anglies dioksido kainą reikėtų kartu įgyvendinti veiksmingas socialines kompensacines priemones, ypač atsižvelgiant į esamus energijos nepritekliaus lygius. Maždaug 34 mln. europiečių, kaip pranešama, 2018 m. negalėjo tinkamai apšildyti savo namų, o 2019 m. ES masto apklausoje (27) tai, kad negali sau leisti pakankamai apšildyti namų, minėjo 6,9  % Sąjungos gyventojų. Siekiant numatyti veiksmingą socialinę ir paskirstymo kompensaciją, valstybės narės turėtų būti įpareigotos skirti aukcionų pajamas su klimatu ir energetika susijusiems tikslams, jau nustatytiems esamoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, bet taip pat priemonėms, nustatytoms konkrečiai siekiant spręsti atitinkamus susirūpinimą keliančius klausimus naujuose kelių transporto ir pastatų sektoriuose, įskaitant susijusias politikos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES (28). Aukcionų pajamas reikėtų naudoti socialiniams klausimams spręsti vykdant apyvartinių taršos leidimų prekybą naujuose sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Taigi naujas Socialinis klimato fondas teiks valstybėms narėms skirtą finansavimą, kad paremtų Europos piliečius, kurie patyrė didžiausią poveikį arba kuriems kyla energijos ar judumo nepritekliaus pavojus. Šiuo fondu bus skatinamas teisingumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje, kartu per pereinamąjį laikotarpį sumažinant energijos ir judumo nepritekliaus pavojų. Jis bus grindžiamas esamais solidarumo mechanizmais ir juos papildys. Naujojo fondo ištekliai iš principo sudarys 25 % tikėtinų naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamų 2026–2032 m. ir bus įgyvendinami remiantis socialiniais klimato planais, kuriuos valstybės narės turėtų pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 20…/… (29). Be to, kiekviena valstybė narė turėtų naudoti savo aukcionų pajamas, inter alia, savo socialinių klimato planų išlaidų daliai finansuoti;

(52)

kelių transporto ir pastatų sektoriuose nustatant anglies dioksido kainą reikėtų kartu įgyvendinti veiksmingas socialines kompensacines priemones, ypač atsižvelgiant į esamus energijos nepritekliaus lygius. Maždaug 34 mln. europiečių, kaip pranešama, 2018 m. negalėjo tinkamai apšildyti savo namų, o 2019 m. ES masto apklausoje (27) tai, kad negali sau leisti pakankamai apšildyti namų, minėjo 6,9  % Sąjungos gyventojų. Siekiant numatyti veiksmingą socialinę ir paskirstymo kompensaciją, valstybės narės turėtų būti įpareigotos skirti aukcionų pajamas su klimatu ir energetika susijusiems tikslams, jau nustatytiems esamoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, bet taip pat priemonėms, nustatytoms konkrečiai siekiant spręsti atitinkamus susirūpinimą keliančius klausimus naujuose kelių transporto ir pastatų sektoriuose, įskaitant susijusias politikos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES (28). Aukcionų pajamas reikėtų naudoti socialiniams klausimams spręsti vykdant apyvartinių taršos leidimų prekybą naujuose sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Taigi naujas Socialinis klimato fondas teiks valstybėms narėms skirtą finansavimą, kad paremtų Europos piliečius, kurie patyrė didžiausią poveikį arba kuriems kyla energijos ar judumo nepritekliaus pavojus. Socialinis klimato fondas turėtų būti neatskiriama Sąjungos biudžeto dalis, kad būtų išsaugotas biudžeto vieningumo principas ir derėjimas su Sąjungos politika bei užtikrinta, kad biudžeto valdymo institucija, kurią sudaro Europos Parlamentas ir Taryba, vykdytų veiksmingą kontrolę. Šiuo fondu bus skatinamas teisingumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje, kartu per pereinamąjį laikotarpį sumažinant energijos ir judumo nepritekliaus pavojų. Jis bus grindžiamas esamais solidarumo mechanizmais ir juos papildys. Naujojo fondo ištekliai iš principo sudarys 25 % tikėtinų naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamų 2026–2032 m. ir bus įgyvendinami remiantis socialiniais klimato planais, kuriuos valstybės narės turėtų pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 20…/… (29). Sąjungos biudžete suplanuoti baziniai asignavimai turėtų būti kasmet didinami skiriant papildomus asignavimus, jei anglies dioksido kaina padidėtų labiau nei numatyta iš pradžių, nes dėl to padidėtų našta pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams. Siekiant užtikrinti, kad anglies dioksido kainos padidėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims būtų tinkamai ir sąžiningai sušvelnintas, tokie metiniai padidinimai turėtų būti įtraukti į daugiametę finansinę programą, atliekant automatinį 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos ir mokėjimų viršutinės ribos koregavimą dėl anglies dioksido kainos svyravimo, kurio mechanizmas turi būti numatytas Daugiametės finansinės programos reglamente pagal SESV 312 straipsnį. Be to, kiekviena valstybė narė turėtų naudoti savo aukcionų pajamas, inter alia, savo socialinių klimato planų išlaidų daliai finansuoti;

(52a)

kadangi transporto sektorius šiuo metu yra vienintelis sektorius, kuriame nepavyko sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, reikia daug investuoti į tvaraus transporto galimybes, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato politikos tikslai ir paremtas perėjimas prie aplinkai nekenksmingo transporto formų. Todėl bent 10 proc. tikėtinų pajamų iš didesnės prekybos apyvartiniais taršos leidimais, kuri padidės išplėtus ES ATLPS taikymo sritį ir nustačius naują ES ATLPS, skirtą šildymui, transportui ir kitam kurui, pagal šią direktyvą, įskaitant 10 proc. nacionalinių pajamų, kurias skirs valstybės narės, taip pat 10 proc. Klimato investicijų fondo pajamų turėtų būti skirta tolesnei viešojo transporto, visų pirma klimatui nekenkiančių geležinkelio ir autobusų sistemų, plėtrai;

(52b)

siekdama didesnio Sąjungos fondų ir išteklių valdymo ir naudojimo nuoseklumo ir veiksmingumo, Komisija turėtų atlikti vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad Klimato investicijų fondas ir Modernizavimo fondas būtų įtraukti į Sąjungos biudžetą ir kad tas aktas būtų pateiktas kartu su pasiūlymais dėl kitos daugiametės finansinės programos;

(54)

inovacijos ir naujų mažo anglies dioksido kiekio technologijų kūrimas pastatų ir kelių transporto sektoriuose yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų šių sektorių indėlį į numatomą išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą. Taigi 150 mln. apyvartinių taršos leidimų prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais pastatų ir kelių transporto sektoriuose taip pat turėtų būti skirta Inovacijų fondui, siekiant skatinti ekonomiškai efektyvų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą;

(54)

150 mln. apyvartinių taršos leidimų prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais pastatų ir kelių transporto sektoriuose taip pat turėtų būti skirta Socialiniam klimato fondui siekiant remti klimato srities priemones;

(55)

reguliuojamos įmonės, dalyvaujančios pastatų ir kelių transporto sektorių apyvartinių taršos leidimų prekyboje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį jos turėtų atsisakyti 2026  m. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų ir kelių transporto sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo prievolių;

(55)

reguliuojamos įmonės, dalyvaujančios naujoje apyvartinių taršos leidimų prekyboje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį jos turėtų atsisakyti 2025  m. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų sektoriaus apyvartinių taršos leidimų prekybai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos naujai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo prievolių;

(59a)

kad pasiektų šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2021/1119, nustatytus tikslus, Sąjunga ir jos valstybės narės, įgyvendindamos politiką, turėtų naudotis naujausiais moksliniais įrodymais. Todėl įgyvendinant šią direktyvą turėtų būti atsižvelgiama į rekomendacijas, kurias teikia Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais. Be to, Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais turėtų turėti galimybę savo iniciatyva teikti mokslines konsultacijas dėl šios direktyvos, kad būtų galima užtikrinti politikos suderinamumą su Reglamento (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarimo tikslais ;

(59b)

siekdama nustatyti ilgalaikę viziją, Komisija, padedama Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, turėtų parengti šios direktyvos I priede nurodytos veiklos orientacines veiksmų gaires, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, o vėliau – Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Veiksmų planai turėtų būti parengti skaidriai, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, pavieniais asmenimis, pilietine visuomene, socialiniais partneriais, akademine bendruomene, pramonės atstovais ir politikos formuotojais. Veiksmų planai yra labai svarbi priemonė, padedanti suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti ilgalaikį įžvalgumą ir stabilumą, taip pat nustatyti bendrus interesus, galimus nenuoseklumo atvejus ir konfliktus plėtojant politiką. Veiksmų planai turėtų būti atnaujinami kas penkerius metus, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslo pasiekimus, glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais;

(61)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos sutartam 2030 m. tikslui pasiekti ir įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo, skaičius;

(61)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos sutartam 2030 m. tikslui , poveikio klimatui neutralumo tikslui ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti ir tikslui po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, bei įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, planuojamų paimti iš rezervo, skaičius;

(62)

atsižvelgiant į poreikį duoti patikimesnį investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad būtų padidinta procentinė norma, taikoma nustatant kasmet į rinkos stabilumo rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, esant mažesniems bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus lygiams, perkeliama dalis turėtų būti lygi bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus ir ribos, pagal kurią nustatoma perkeliama apyvartinių taršos leidimų dalis, skirtumui. Taip būtų išvengta didelės neapibrėžties dėl aukcionuose parduotinų skaičių, kai bendras apyvartoje esančių ATL skaičius yra arti ribos, ir kartu užtikrinta, kad perteklius pasiektų skaičių diapazoną, kuriame laikoma, kad anglies dioksido rinkos veikimas yra subalansuotas;

(62)

atsižvelgiant į poreikį duoti patikimesnį investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad būtų padidinta procentinė norma, taikoma nustatant kasmet į rinkos stabilumo rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, esant mažesniems bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus lygiams, perkeliama dalis turėtų būti lygi bendro apyvartoje esančių ATL skaičiaus ir ribos, pagal kurią nustatoma perkeliama apyvartinių taršos leidimų dalis, skirtumui. Taip būtų išvengta didelės neapibrėžties dėl aukcionuose parduotinų skaičių, kai bendras apyvartoje esančių ATL skaičius yra arti ribos, ir kartu užtikrinta, kad perteklius pasiektų skaičių diapazoną, kuriame laikoma, kad anglies dioksido rinkos veikimas yra subalansuotas; Toks koregavimas turėtų būti atliekamas nesumažinant užmojų, palyginti su dabartiniu rinkos stabilumo rezervu.

(66a)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą veiklos vykdytojams ir papildomomis bei nenumatytomis sąnaudomis nestabdyti geriausių rezultatų pasiekusių subjektų ir inovacijų iniciatyvų, labai svarbu lyderiams netaikyti įvairius sektorius apimančio pataisos koeficiento;

(67)

reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS. Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones teikti bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis ir teikti tvirtinti atsakingai administruojančiajai institucijai patikrintus stebėsenos planus ir bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai ir stebėsenos taisyklės, taip pat bet kokia kita svarbi informacija, nustatyta Reglamente (ES) 2015/757, siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS veikimą administraciniu lygmeniu ir papildyti Reglamentą (ES) 2015/757 taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir pateikimo ir taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų skaičiaus duomenų tikrinimo bei dėl tikrinimo ataskaitos paskelbimo dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų. Pagal Reglamentą (ES) 2015/757 stebimi, pateikiami ir tikrinami duomenys taip pat gali būti naudojami siekiant laikytis kitų Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama stebėti, teikti ir tikrinti to paties laivo informaciją;

(67)

reikia iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/757 siekiant atsižvelgti į jūrų transporto sektoriaus įtraukimą į ES ATLPS. Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones teikti bendrovės lygmens bendrus išmetamo teršalų kiekio duomenis ir teikti tvirtinti atsakingai administruojančiajai institucijai patikrintus stebėsenos planus ir bendrovės lygmens bendrus išmetamųjų teršalų kiekio duomenis. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami išmetamo CO2 , CH4 ir N2O kiekio stebėsenos metodai ir stebėsenos taisyklės, taip pat bet kokia kita svarbi informacija, nustatyta Reglamente (ES) 2015/757, siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS veikimą administraciniu lygmeniu ir papildyti Reglamentą (ES) 2015/757 taisyklėmis dėl administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir pateikimo ir taisyklėmis dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamųjų teršalų skaičiaus duomenų tikrinimo bei dėl tikrinimo ataskaitos paskelbimo dėl bendrovės lygmens bendrų išmetamo teršalų kiekio duomenų. Pagal Reglamentą (ES) 2015/757 stebimi, pateikiami ir tikrinami duomenys taip pat gali būti naudojami siekiant laikytis kitų Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama stebėti, teikti ir tikrinti to paties laivo informaciją;

(67a)

be veiksmingo anglies dioksido apmokestinimo, grindžiamos gerai veikiančia ES ATLPS, labai svarbus rinkos skaidrumas, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų galima greitai ir ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Kad vartotojai ir visi tiekimo grandinės dalyviai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl gaminių būdingojo išmetamųjų teršalų kiekio, turėtų būti sukurta Europos gaminių anglies pėdsako ženklinimo sistema;

(-1)

va)

reisas – reisas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757  (*2) 3 straipsnio c punkte;

wa)

ES nepriklausantis perkrovimo uostas – ES nepriklausančioje kaimyninėje šalyje esantis perkrovimo uostas, esantis mažiau kaip 300 jūrmylių atstumu nuo valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, kuriame vienos rūšies krovinių gabenimas vykdant perkrovimo operacijas viršija 60 proc. viso to uosto eismo;

wb)

perkrovimo operacija – operacija, per kurią krovinys, konteineris arba prekės iškraunami iš laivo į uostą tik tam, kad būtų pakrauti į kitą laivą;

wc)

įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti ar iškrauti krovinio arba įlaipinti ar išlaipinti keleivių; atitinkamai į šią apibrėžtį nepatenka sustojimai tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas arba jo įranga būtų pataisyti, sustojimai uoste dėl to, kas laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, reikia atlikti perdavimą iš laivo į laivą už uostų ribų, sustojimai ES nepriklausančiame perkrovimo uoste, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos;

y)

kuras – IVa skyriuje tai bet koks Direktyvos 2003/96/EB I priedo A ir C lentelėse išvardytas kuras, taip pat bet koks kitas produktas, siūlomas parduoti kaip variklių degalai arba krosnių kuras, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje;

y)

kuras – IVa skyriuje tai bet koks Direktyvos 2003/96/EB I priedo A ir C lentelėse išvardytas kuras, taip pat bet koks kitas produktas, skirtas naudoti, siūlomas parduoti arba naudojamas kaip variklių degalai arba krosnių kuras, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje;

2a)

a)

už 20 % patikrinto 2023 m. išmesto teršalų kiekio;

b)

už 45 % patikrinto 2024 m. išmesto teršalų kiekio;

c)

už 70 % patikrinto 2025 m. išmesto teršalų kiekio;

d)

už 100 % patikrinto 2026 m. ir visais vėlesniais metais išmesto teršalų kiekio.

a)

trečioji valstybė turi anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, kuriuo siekiama apriboti ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, kuris būtų bent lygiavertis ES ATLPS mechanizmui;

b)

dvišaliu arba daugiašaliu Sąjungos ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių susitarimu nustatytas anglies dioksido apmokestinimo mechanizmas, kuriuo siekiama apriboti ir sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kuris yra bent lygiavertis ES ATLPS mechanizmui, ir yra nuspręsta jį susieti su ES ATLPS pagal 25 straipsnį, arba

c)

trečioji valstybė yra mažiausiai išsivysčiusi šalis arba maža besivystanti salų valstybė, kurios BVP vienam gyventojui nesiekia ir neviršija Sąjungos vidurkio, o išmetamųjų teršalų kiekis įtraukiamas į nacionaliniu lygmeniu pagal Paryžiaus susitarimą nustatytus įpareigojančius veiksmus.

a)

laivų ir uostų energijos vartojimo efektyvumo didinimu;

b)

novatoriškomis technologijomis ir jūrų sektoriaus priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti skirta infrastruktūra, be kita ko, trumpųjų nuotolių laivyboje ir uostuose, įskaitant prijungimą prie elektros tinklų uostuose;

c)

tvarių iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamų alternatyviųjų degalų, tokių kaip vandenilis, elektroliziniai degalai ir amoniakas, diegimu, įskaitant sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo;

d)

visiškai netaršiomis varymo technologijomis, įskaitant vėjo technologijas;

e)

moksliniais tyrimais bei plėtra ir pirmuoju technologijų ir projektų, kuriais mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taikymu pramonėje, įskaitant naujoviškas technologijas ir kurą ledo klasę turintiems laivams ir navigacijai žiemą užšąlančiuose rajonuose;

f)

pirmenybė teikiama projektams, kuriais skatinamos inovacijos sektoriuje, pavyzdžiui, technologijoms, kurios ne tik padeda mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet, be kita ko, mažina triukšmo, oro ir jūrų taršos riziką;

g)

prisidėjimu prie teisingos pertvarkos jūrų sektoriuje teikiant jame jau dirbančių darbuotojų mokymo, įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas ir rengiant naują jūrų sektoriaus darbuotojų kartą.

a)

reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852  (*) 17 straipsnyje;

b)

būtinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje.

ba)

3 dalies pirmos pastraipos b–f punktai pakeičiami taip:

b )

plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų įvykdytas su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijęs Sąjungos įsipareigojimas, ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir kurios padeda įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki lygio, dėl kurio susitarta atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose;

„b )

plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros perdavimo tinklus , kad būtų įvykdytas su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijęs Sąjungos įsipareigojimas ir Sąjungos tinklų sujungimo masto tikslai , ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir kurios padeda įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki lygio, dėl kurio susitarta atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose , įskaitant vartotojų ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrijų iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintą energiją ;

ba)

remti pastatų giluminį ir etapinį giluminį atnaujinimą pagal Direktyvos (ES) …/… [Pastatų energinio naudingumo direktyvos nauja redakcija] 2 straipsnio 19 ir 20 punktus, pradedant blogiausias eksploatacines savybes turinčių pastatų renovacija;

c)

finansuoti priemones, kuriomis siekiama išvengti miškų kirtimo ir įveisti miškus bei juos atželdinti besivystančiose šalyse, kurios ratifikavo būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos; perduoti šioms šalims technologijas ir padėti lengviau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio jose;

c)

finansuoti priemones, kuriomis siekiama išvengti miškų kirtimo , padėti saugoti ir atkurti šlapžemių, miškų ir kitas sausumos ar jūrines ekosistemas ir įveisti biologinei įvairovei palankius miškus bei juos atželdinti besivystančiose šalyse, kurios ratifikavo būsimą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos; perduoti šioms šalims technologijas ir padėti lengviau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio jose;

d)

sekvestracija Sąjungos miškininkystėje;

d)

sekvestracija Sąjungos miškininkystėje ir dirvožemyje ;

da)

prisitaikymas prie klimato kaitos Sąjungoje;

e)

užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, ypač iš kietą iškastinį kurą deginančių jėgainių ir daugelio pramonės sektorių ir jų pošakių, įskaitant trečiąsias šalis;

e)

užtikrinti aplinkai nežalingą CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, ypač iš kietą iškastinį kurą deginančių jėgainių ir daugelio pramonės sektorių ir jų pošakių, įskaitant trečiąsias šalis , ir inovatyvius technologinius anglies dioksido šalinimo metodus, tokius kaip tiesioginis anglies dioksido surinkimas iš oro, bei jo saugojimą ;

f)

skatinti perėjimą prie nedidelį kiekį teršalų išmetančių ir viešojo transporto priemonių;

f)

investuoti į transporto rūšis, kurios labai prisideda prie sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ir paspartinti perėjimą prie tokių transporto rūšių, įskaitant klimatui nekenkiančio keleivinio ir krovininio geležinkelių transporto ir autobusų paslaugų ir technologijų plėtrą, ir finansuoti priemones, kuriomis remiamas oro uostų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pagal Reglamentą (ES)…/… [Alternatyviųjų degalų infrastruktūra] ir Reglamentą (ES) …/… [dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo];“

h)

taikyti priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms ir pastatų šiluminei izoliacijai pagerinti, ar teikti finansinę paramą siekiant spręsti su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais susijusius socialinius klausimus, įskaitant iškraipančių mokesčių mažinimą;

h)

taikyti priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumui, centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms ir pastatų šiluminei izoliacijai pagerinti, efektyvioms ir atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos sistemoms, ar teikti finansinę paramą siekiant spręsti su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais susijusius socialinius klausimus, įskaitant visų pirma mokesčių ir rinkliavų už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių, mažinimą;

ca)

3 dalies pirmoje pastraipoje įterpiamas šis punktas:

cb)

3 dalies pirmos pastraipos k punktas pakeičiamas taip:

k)

skatinti darbuotojų įgūdžių ugdymą ir jų paskyrimą į kitas darbo vietas siekiant prisidėti prie teisingo perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos proceso , visų pirma regionuose, labiausiai nukentėjusiuose nuo darbo vietų perkėlimo, glaudžiai koordinuojant veiksmus su socialiniais partneriais.

cc)

3 dalyje po pirmosios pastraipos įterpiamos šios pastraipos:

cd)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

ce)

įterpiamos šios dalys:

a)

reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

b)

būtiniausių apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje,

c)

valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, pateikto pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ir, jei taikoma, teritorinio teisingos pertvarkos plano, parengto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056  (*5) 11 straipsnį.

da)

5 dalis pakeičiama taip:

db)

įterpiama ši dalis:

dc)

įterpiama ši dalis:

-i)

a)

priemonės ir susiję finansiniai ir investicijų planai, skirti kiekvienam įrenginiui, kad būtų užtikrintas būtinas teršalų sumažinimas, atitinkantis Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą ir visas atitinkamas sektorių veiksmų gaires, parengtas pagal to reglamento 10 straipsnį, įrenginio lygmeniu, išskyrus naudojimąsi anglies dioksido kompensavimu;

b)

tarpiniai tikslai ir tarpinės reikšmės, pagal kuriuos iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to kasmet iki kiekvienų penkerių metų gruodžio 31 d. iki 2050 m. vertinama pažanga, padaryta siekiant a punkte nurodyto poveikio klimatui neutralizavimo tikslo;

c)

kiekvienos a punkte nurodytos priemonės ir susijusių finansinių bei investicijų planų poveikio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui ir b punkte nurodytų tikslų ir tarpinių reikšmių įgyvendinimui įvertinimas;

d)

priemonės, kuriomis atsižvelgiama į poveikį darbo jėgos perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, be kita ko, pasitelkiant socialinį dialogą, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, siekiant užtikrinti teisingą pertvarką.

a)

50 % įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija 10 % mažiausiai efektyvių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius;

b)

30 % įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažesnis už 10 % mažiausiai efektyvių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius ir viršija 50 % efektyviausių to sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį;

c)

25 % įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija 10 % efektyviausių Sąjungos sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkį pagal atitinkamus produkto santykinius taršos rodiklius ir neviršija 50 % efektyviausių to sektoriaus ar subsektoriaus įrenginių vidurkio.

ba)

įterpiama ši dalis:

c)

2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, kaip nustatyta a ir d punktuose, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021 ir 2022 m. informacija ir kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant atitinkamą metinę sumažinimo normą.;

c)

2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, kaip nustatyta a ir d punktuose, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021 ir 2022 m. informacija , į santykinių taršos rodiklių verčių nustatymą neįtraukiant trijų įrenginių, kuriuose išmetama mažiausiai teršalų ir kurie pradėti eksploatuoti po 2017 m. arba kuriems buvo suteikti nemokami apyvartiniai taršos leidimai remiantis kitu santykiniu taršos rodikliu, santykinių taršos rodiklių duomenų, o kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant atitinkamą metinę sumažinimo normą.“;

d)

Tais atvejais, kai metinė sumažinimo norma viršija 2,5  % arba yra mažesnė nei 0,2  %, 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės yra 2013–2020 m. laikotarpiu taikytos santykinių taršos rodiklių vertės, kiekvienais 2008–2028 m. laikotarpio metais sumažintos atitinkamu iš šių dviejų procentiniu dydžiu.;

d)

Tais atvejais, kai metinė sumažinimo norma viršija 2,5  % arba yra mažesnė nei 0,4  %, 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės yra 2013–2020 m. laikotarpiu taikytos santykinių taršos rodiklių vertės, kiekvienais 2008–2028 m. laikotarpio metais sumažintos atitinkamu iš šių dviejų procentiniu dydžiu.“;

da)

5 dalis pakeičiama taip:

a)

reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

b)

būtinųjų apsaugos priemonių, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnyje.

(13)

10c straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

(13)

10c straipsnis išbraukiamas;

(13a)