Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (toliau – Konvencija), įsigaliojo 2004 m. vasario 24 d. Ji patvirtinta Tarybos sprendimu 2006/730/EB dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (taikomu atgaline data nuo 2002 m. gruodžio 19 d.) 1 , sudarymo Europos bendrijos vardu ir Europos Bendrijoje įsigaliojo 2004 m. vasario 24 d. Konvencijos tikslas – skatinti tarptautinėje prekyboje tam tikromis pavojingomis cheminėmis medžiagomis dalyvaujančias Šalis dalytis atsakomybe ir bendradarbiauti, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimos žalos ir prisidėti prie aplinkai nekenksmingo jų naudojimo. Konvencijoje nustatyta keitimosi informacija apie tam tikrų cheminių medžiagų savybes, nacionalinių sprendimų dėl jų importo ir eksporto priėmimo proceso ir pranešimo apie tuos sprendimus Šalims sistema.

Konvencijoje nustatyti įsipareigojimai Sąjungos teisėje įgyvendinami 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 649/2012 2 .

Pagal Konvencijos 18 straipsnį įsteigta Šalių konferencija yra Roterdamo konvencijos valdymo organas. Šis organas paprastai renkasi kas dvejus metus, kad stebėtų, kaip įgyvendinama Konvencija. Šalių konferencija taip pat peržiūri chemines medžiagas, kurias jai svarstyti pateikia Cheminių medžiagų kontrolės komitetas.

Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad Šalys teiktų pranešimus apie galutinius reglamentuojančius dokumentus, priimtus siekiant uždrausti arba griežtai apriboti cheminės medžiagos naudojimą nacionaliniu lygmeniu. Sekretoriatui gavus du tokius pranešimus apie tą pačią cheminę medžiagą iš dviejų Šalių, priklausančių dviem skirtingiems IPS regionams, tie pranešimai bus pateikti Cheminių medžiagų kontrolės komitetui. Cheminių medžiagų kontrolės komitetas tuos pranešimus turi peržiūrėti pagal Konvencijos II priede nustatytus kriterijus. Remdamasis tos peržiūros rezultatais, Cheminių medžiagų kontrolės komitetas rekomendavo į Konvencijos III priedą įtraukti acetochlorą, karbosulfaną, chrizotilo asbestą, dekabromdifenileterį, fentioną (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatus, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos yra ne mažiau kaip 640 g/l), skystuosius preparatus (emulsuojamąjį koncentratą ir tirpųjį koncentratą), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 276 g/l parakvato dichlorido (atitinkančio ne mažesnį kaip 200 g/l parakvato jonų kiekį), ir perfluoroktano rūgštį (PFOA), jos druskas ir PFOA giminingus junginius, nes šios cheminės medžiagos atitinka visus kriterijus. Priedų pakeitimų priėmimo procedūra nustatyta Konvencijos 22 straipsnyje.

Vadovaujantis Konvencijos 23 straipsniu, kiekviena Šalis turi po vieną balsą. Tačiau ekonominės integracijos regioninės organizacijos, kaip antai ES, balsuodamos turi tiek balsų, kiek jų valstybių narių yra Konvencijos šalys.

Dešimtajame eiliniame posėdyje Šalių konferencija svarstys galimybę priimti sprendimus į Konvencijos III priedą įtraukti acetochlorą, karbosulfaną, chrizotilo asbestą, dekabromdifenileterį, fentioną (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatus, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos yra ne mažiau kaip 640 g/l), skystuosius preparatus (emulsuojamąjį koncentratą ir tirpųjį koncentratą), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 276 g/l parakvato dichlorido (atitinkančio ne mažesnį kaip 200 g/l parakvato jonų kiekį), ir perfluoroktano rūgštį (PFOA), jos druskas ir PFOA giminingus junginius.

Įtraukimas į III priedą reiškia, kad tomis cheminėmis medžiagomis prekiaujant tarptautiniu mastu bus taikoma sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūra. Todėl reikės, kad Šalys sekretoriatui pateiktų atsakymus dėl importo, kad sekretoriatas galėtų tuos atsakymus dėl importo pateikti visoms Šalims. Eksportuojančios Šalys, eksportuodamos šias chemines medžiagas, turės atsižvelgti į atsakymus dėl importo.

Numatomas aktas taps privalomas Šalims pagal Konvencijos 22 straipsnio 5 dalies c punktą, kuriame nustatyta: „depozitarijus nedelsdamas praneša Šalims apie sprendimą papildyti III priedą. Pakeitimas visoms Šalims įsigalioja sprendime nurodytą dieną.“

Atitinkamais teisės aktais Sąjungoje naudoti acetochlorą, karbosulfaną, chrizotilo asbestą, fentioną (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatus, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos yra ne mažiau kaip 640 g/l) ir skystuosius preparatus (emulsuojamąjį koncentratą ir tirpųjį koncentratą), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 276 g/l parakvato dichlorido (atitinkančio ne mažesnį kaip 200 g/l parakvato jonų kiekį), draudžiama. Dekabromdifenileterio ir perfluoroktano rūgšties (PFOA), jos druskų ir PFOA giminingų junginių naudojimas ribojamas Reglamentu (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų 3 , nes abiem cheminėms medžiagoms taikoma Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų.

Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Roterdamo konvencijos Šalių konferencijoje dėl numatomo sprendimų iš dalies pakeisti Konvencijos III priedą, įtraukiant į jį acetochlorą, karbosulfaną, chrizotilo asbestą, dekabromdifenileterį, fentioną (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatus, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos yra ne mažiau kaip 640 g/l), skystuosius preparatus (emulsuojamąjį koncentratą ir tirpųjį koncentratą), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 276 g/l parakvato dichlorido (atitinkančio ne mažesnį kaip 200 g/l parakvato jonų kiekį), ir perfluoroktano rūgštį (PFOA), jos druskas ir PFOA giminingus junginius, priėmimo.

Pasiūlymas dera su Reglamentu (ES) Nr. 649/2012, kuriuo Sąjungoje įgyvendinama Roterdamo konvencija, ir papildys jo įgyvendinimą. Jis visiškai atitinka Konvencijos tikslą skatinti tarptautinėje prekyboje tam tikromis pavojingomis cheminėmis medžiagomis dalyvaujančias Šalis dalytis atsakomybe ir bendradarbiauti, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimos žalos ir prisidėti prie aplinkai nekenksmingo jų naudojimo.

Pasiūlymas dera su Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, Reglamentu (ES) Nr. 528/2012 ir Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, nes juo nedaromas poveikis jokiems sprendimams dėl cheminių medžiagų pateikimo Europos Sąjungos rinkai.

Siūlomo Tarybos sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis, kuri yra tinkamas pagrindas priimti teisės aktą, kuriuo nustatoma su tarptautiniu susitarimu (šiuo atveju – Roterdamo konvencija) susijusi Europos Sąjungos pozicija.

Materialinis teisinis pagrindas – SESV 192 straipsnio 1 dalis, nes priemonėmis, dėl kurių susitarta pagal Roterdamo konvenciją, daugiausia siekiama su aplinka susijusių tikslų (t. y. užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą kontroliuojant tarptautinę prekybą tam tikromis pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir pesticidais).

Todėl siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

Žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo galimos tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų žalos ir pastangos prisidėti prie aplinkai nekenksmingo jų naudojimo kelia visuotinį susirūpinimą, o Roterdamo konvencija Sąjungoje įgyvendinama Reglamentu (ES) Nr. 649/2012. Kadangi Sąjunga yra Konvencijos šalis, tikslinga, kad Sąjunga dalyvautų Šalių konferencijos sprendimų priėmimo procese.

Žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo galimos tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų žalos ir pastangos prisidėti prie aplinkai nekenksmingo jų naudojimo kelia visuotinį susirūpinimą, todėl reikia imtis veiksmų pasauliniu lygmeniu. Cheminių medžiagų kontrolės komitetas rekomendavo į Konvencijos III priedą įtraukti acetochlorą, karbosulfaną, chrizotilo asbestą, dekabromdifenileterį, fentioną (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatus, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos yra ne mažiau kaip 640 g/l), skystuosius preparatus (emulsuojamąjį koncentratą ir tirpųjį koncentratą), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 276 g/l parakvato dichlorido (atitinkančio ne mažesnį kaip 200 g/l parakvato jonų kiekį), ir perfluoroktano rūgštį (PFOA), jos druskas ir PFOA giminingus junginius, kadangi buvo nustatyta, kad aptariamosios cheminės medžiagos atitinka Konvencijos II priedo kriterijus. Todėl, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų pasauliniu lygmeniu, tikslinga pritarti tų cheminių medžiagų įtraukimui į Konvencijos III priedą.

Su suinteresuotosiomis šalimis nuolat konsultuojamasi nebuvo, nes Europos Sąjungos suinteresuotosioms šalims pasiūlymas neturės jokio poveikio, išskyrus tai, kad eksportuojant šias chemines medžiagas turi būti laikomasi tam tikrų taisyklių. Tačiau su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi Konvencijos Cheminių medžiagų kontrolės komitetui atliekant pranešimų apie tas chemines medžiagas peržiūrą ir į jų pastabas atsižvelgta.

Poveikio vertinimas nebuvo atliktas, nes sprendimai, kurie gali būti priimti pagal Konvenciją, jokio poveikio tų cheminių medžiagų naudojimui Europos Sąjungoje neturės.

Pasiūlymas gali turėti nedidelį poveikį komercinei veiklai, nes aptariamosios cheminės medžiagos Sąjungoje nėra naudojamos komerciniais tikslais, bet gali būti gaminamos eksporto reikmėms, todėl labai mažoms įmonėms nėra numatyta taikyti išimties ir neįtrauktos specialios MVĮ skirtos taisyklės. Pasiūlymas gali turėti nedidelį poveikį ES sektorių konkurencingumui arba Sąjungos ir trečiųjų šalių prekybai, nes prekiaujant tomis cheminėmis medžiagomis tarptautiniu mastu reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių.

Pasiūlymas neturi poveikio biudžetui.

Laikoma, kad įgyvendinimo planas, stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimas nėra būtini.

Pasiūlymu Komisijai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu Roterdamo konvencijos Šalių konferencijoje pritarti acetochloro, karbosulfano, chrizotilo asbesto, dekabromdifenileterio, fentiono (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatų, kurių sudėtyje veikliosios medžiagos yra ne mažiau kaip 640 g/l), skystųjų preparatų (emulsuojamojo koncentrato ir tirpiojo koncentrato), kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 276 g/l parakvato dichlorido (atitinkančio ne mažesnį kaip 200 g/l parakvato jonų kiekį), ir perfluoroktano rūgšties (PFOA), jos druskų ir PFOA giminingų junginių įtraukimui į priedą.