Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020IR5137

    Europos regionų komiteto nuomonė „Saugios ir tvarumo principus atitinkančios cheminės medžiagos kuriant aplinką be toksinių medžiagų Europos miestuose ir regionuose“

    COR 2020/05137

    OL C 300, 2021 7 27, p. 29–35 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2021 7 27   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 300/29


    Europos regionų komiteto nuomonė „Saugios ir tvarumo principus atitinkančios cheminės medžiagos kuriant aplinką be toksinių medžiagų Europos miestuose ir regionuose“

    (2021/C 300/07)

    Pranešėjas

    Adam STRUZIK (PL / EPP), Mazovijos vaivadijos maršalka

    Pamatinis dokumentas

    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“

    COM/2020/667 final

    POLITINĖS REKOMENDACIJOS

    EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

    Cheminių medžiagų strategijos svarba

    1.

    palankiai vertina ir remia priemones dėl cheminių medžiagų strategijos nustatymo, nes cheminės medžiagos šiuo metu dominuoja beveik visoje produktų gamybos rinkoje ir yra labai svarbios kasdieniam gyvenimui; pabrėžia, kad šios medžiagos yra itin svarbios žmonių sveikatai ir aplinkos bei ekonomikos apsaugai; tai pasakytina ir apie saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų kūrimą;

    2.

    mano, kad strategija suteikia pridėtinę vertę stiprinant Europos chemijos pramonės konkurencingumą, pasinaudojant pagrindiniu cheminių medžiagų vaidmeniu siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, laikantis su žiedine ekonomika susijusių plataus užmojo reikalavimų, remiant gaivinimo planą ir energetikos pertvarką ir integruojant įvairius cheminių medžiagų valdymo aspektus, pavyzdžiui, saugą, energijos vartojimo efektyvumą, poveikį aplinkai, mokslą ir inovacijas;

    3.

    atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė aiškiai parodė, kad mūsų visuomenė yra labai pažeidžiama grėsmių atveju ir kaip svarbu stiprinti jos atsparumą ekonominiams, socialiniams ir ekologiniams sukrėtimams; patvirtina, kad nauja Europos ekonomikos gaivinimo priemonė atlieka lemiamą vaidmenį remiant ES, tačiau kartu ir ruošiant dirvą labiau į ekologiją orientuotai, teisingesnei pertvarkai ir tvaresnei ateičiai;

    4.

    mano, kad itin svarbūs yra technologinis suverenumas ir atsparus bei tvarus Europos vertės tinklas, taip pat uždaros Europos vertės grandinės, ypač žaliojo kurso ir energetikos pertvarkos įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad ieškant tvarių sprendimų reikėtų vengti perkelti ES reguliuojamų medžiagų gamybą ar naudojimą į trečiąsias valstybes, kuriose neužtikrinami panašaus aukšto lygio darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos standartai. Tik užtikrinus patrauklias ir stabilias sąlygas Europos regionuose galima išsaugoti arba susigrąžinti vertės grandines ir gamybą ir įgyvendinti uždaras vertės grandines;

    5.

    ragina pripažinti, koks svarbus yra daugiapakopis valdymas kaip priemonė siekiant veiksmingai susieti cheminių medžiagų strategijos tikslus ir uždavinius su žaliuoju Europos ekonomikos gaivinimu; pabrėžia, kad platus klausimų, kuriems taikomos cheminių medžiagų strategijos nuostatos, spektras leidžia integruoti naujus ir esamus planus į chemijos pramonę ir parengti bei įgyvendinti priemones, kurios tinkamai atsižvelgtų į vietos rinkos poreikius ir papildytų nacionalines pastangas laikantis subsidiarumo principo;

    6.

    pabrėžia, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai suteikia galimybę išnaudoti daugiapakopio valdymo potencialą – taip pat ir įgyvendinant cheminių medžiagų strategiją. Šiuos veiksmus reikia remti tinkama reglamentavimo sistema ir ištekliais visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas, kad jos dalyvautų apibrėžiant ir įgyvendinant planus bei suteikiant joms tiesioginę prieigą prie ES fondų;

    7.

    atkreipia dėmesį į keletą teisinių, finansinių ir techninių kliūčių, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos spręsdamos su cheminėmis medžiagomis susijusius klausimus. Nuosekli, nuspėjama ir supaprastinta teisinė sistema leis taikyti vienodą metodą vertinant ir valdant chemines medžiagas visose ES valstybėse. Šios priemonės neleis atsirasti naujiems teisiniams skirtumams tarp ES ir kitų regionų. Be to, pagalba ir techninė parama leidžia vietos ir regionų valdžios institucijoms skatinti investicijas į saugių ir tvarumo principus atitinkančių cheminių ir kitų medžiagų bei gaminių kūrimą, komercializaciją, diegimą ir naudojimą;

    8.

    palankiai vertina tai, kad Europos Komisija turi galimybę remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, pažangiųjų medžiagų, skirtų taikyti energetikos, statybos, judumo, sveikatos, žemės ūkio ir elektronikos sektoriuose, technologinę plėtrą, kad būtų prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, cheminių ir kitų medžiagų gamybos procesų, kuriuos vykdant išmetama mažai anglies dioksido ir padaromas nedidelis poveikis aplinkai, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir diegimą, novatoriškų verslo modelių, tokių kaip veiklos rezultatais grindžiamas verslo modelis, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad cheminės medžiagos ir kiti ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau, o atliekų ir išmetamųjų teršalų susidarytų kuo mažiau (1);

    Cheminių medžiagų strategijos derėjimas su kituose ES dokumentuose iškeltais klausimais

    9.

    palankiai vertina tai, kad cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti, atsižvelgiant į daugelį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos sprendimų, yra glaudžiai susijusi su žaliuoju kursu. Nustačius išsamias taisykles chemijos pramonei, galima prisidėti prie skaidraus jos taikymo ir veiksmingo įgyvendinimo. Naujų reikalavimų ir apribojimų nustatymas cheminių medžiagų naudojimo vartotojų prekėse, pavyzdžiui, plovikliuose, kosmetikoje ir su maistu besiliečiančiose medžiagose, turės teigiamo poveikio aplinkai ir vartotojų sveikatai. Ar planuojami pokyčiai chemijos pramonėje bus tvarūs ir veiksmingi, didele dalimi priklausys nuo to, ar jie dera su šiuo metu jau galiojančiomis taisyklėmis ir jų įgyvendinimui numatytomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis;

    10.

    ragina parengti aiškią ir nuoseklią strategiją, pagal kurią būtų vietos, regionų ir pasaulio lygmeniu numatytos priemonės ir ištekliai žiedinei ekonomikai remti – nuo sprendimų ieškojimo iki tvarumo tokiose srityse kaip gamyba, platinimas ir naudojimas, taip pat iki perdirbimo ir cheminių medžiagų regeneravimo ir šalinimo vienu metu užtikrinant aplinkos ir piliečių sveikatos apsaugą, todėl ragina užtikrinti didesnį reglamentavimo aiškumą dėl cheminių medžiagų, produktų ir atliekų sąsajos, kad žiediškumo principą būtų galima įgyvendinti visose valstybėse narėse;

    Ypatingas regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo

    11.

    atkreipia dėmesį į tai, kad regionai ir vietos valdžios institucijos yra labai suinteresuoti ir pasirengę imtis priemonių saugesnei cheminių medžiagų gamybai ir tvariam jų naudojimui užtikrinti. Šios priemonės turi būti remiamos tinkama reguliavimo sistema ir atitinkamais ištekliais, kartu valdžios institucijoms suteikiant galimybę nevaržomai naudotis mokslinėmis išvadomis ir garantiją, kad bus skiriama finansinių lėšų. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų gauti naudingos grįžtamosios informacijos apie sunkumus ir problemas perkeliant teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikant;

    12.

    atsižvelgdamas į glaudžius vietos ir regionų valdžios institucijų ir gyventojų ryšius ir tiesiogines žinias apie atskirų regionų ypatumus, pabrėžia, kad būtų galima rengti ir vykdyti kampanijas, skirtas didinti visuomenės informuotumą apie cheminių medžiagų strategijos principus ir tikslus. Tiesioginis vietos valdžios institucijų ir jų regione veikiančių įmonių bendradarbiavimas leidžia praktiškai įvertinti problemas, kylančias taikant naujas taisykles. Svarbu, kad tiek vietos valdžios institucijos, kurios yra atsakingos už tiesioginį teisės aktų taikymą, tiek įstaigos, atsakingos už jų laikymosi priežiūrą, turėtų tinkamas teisines priemones, skirtas stebėti ir kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų;

    13.

    mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali svariai prisidėti prie cheminių medžiagų strategijos įgyvendinimo; atsižvelgdamas į tiesiogines žinias apie atskirų regionų ypatumus, pabrėžia, kad svarbu įtraukti šias institucijas į (pvz., MVĮ ir gyventojų bei piliečių) informuotumui didinti skirtos informavimo kampanijos rengimą ir numatyti paskatas atskiriems sektoriams motyvuoti pavojingas chemines medžiagas pakeisti alternatyviomis bei pasirinkus atitinkamą projektavimą bandyti gaminti saugias ir tvarias chemines ir kitas medžiagas;

    14.

    pabrėžia, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, viešųjų pirkimų srityje ragintų produktuose ir prekėse naudoti saugias chemines medžiagas, taip prisidedant prie laipsniško nepageidaujamų produktų ir prekių nykimo;

    15.

    pabrėžia ypatingą inovacijų ir MVĮ gebėjimo investuoti svarbą saugiai ir tvariai medžiagų gamybai ir naudojimui; jų potencialą galima atskleisti teikiant paramą ir vedant dialogą vietos ir regionų lygmeniu. Būtent MVĮ novatoriškiems specialiems ir nišiniams produktams siūlo specifines chemines medžiagas ir jų pritaikymą pagal poreikius. Kadangi reikia veikiau nedidelio kiekio, bet labai įvairių cheminių medžiagų, kyla problema, kad tam tikrai medžiagai nustatytos procedūros brangiai kainuoja ir atima daug laiko ir joms reikalinga informacija arba bendradarbiavimas su preliminariais registruotojais, registruotojais, tiekėjais ir klientais. Šiuo atveju labai naudinga gali būti tarpregioninė parama;

    16.

    primygtinai ragina, kad reikalavimai vietos institucijoms ir MVĮ būtų suprantami, skaidrūs ir įgyvendinami bei įvykdomi neužkraunant pernelyg didelės administracinės naštos; atsižvelgdamas į tai primena, kad daug svarbios informacijos pateikiama tik anglų kalba ir šis kalbos barjeras yra problema;

    Strategijos įgyvendinimas

    17.

    mano, kad pastangos turi būti grindžiamos principu „iš apačios į viršų“ ir vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais teisingai paskirstytos visoms ES teritorijoms, siekiant sėkmingai įgyvendinti cheminių medžiagų strategiją, ir kartu atsižvelgiant į sąnaudas ir naudą turėtų būti užtikrinamas reikiamas lankstumas;

    18.

    pabrėžia, kad reikia parengti cheminių medžiagų strategijos įgyvendinimo planą, kuris sustiprintų įpareigotųjų šalių tikrumo jausmą ir sumažintų su jos taikymu susijusią riziką, taip pat leistų nuolat stebėti pažangą ir veiksmingai reaguoti į grėsmes;

    19.

    kartu atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrai paskirčiai reikalingas tam tikrų cheminių medžiagų funkcionalumas ir reaktyvumas dažnai yra neatsiejamas nuo jų pavojingų savybių. Todėl taip pat būtina įtraukti ir skatinti procesus ir technologijas, kurie leidžia saugiai naudoti pavojingą cheminę medžiagą per visą jos gyvavimo ciklą, užtikrinant tinkamą atliekų tvarkymą, pasibaigus jos naudojimo laikotarpiui. Būtina nustatyti konkrečią nepriimtiną riziką ir jai užkirsti kelią;

    20.

    atkreipia dėmesį į tai, kad strategijai įgyvendinti reikės lanksčių ir novatoriškų sprendimų, taip pat naujų verslo modelių, kurie leis diegti ir populiarinti novatoriškas technologijas. Šios priemonės padės atgaivinti ekonomiką, stiprinti MVĮ konkurencingumą ir taikyti sprendimus žmonių sveikatai ir aplinkos būklei gerinti. To būtų siekiama:

    žiedinės ekonomikos taikymu ir tvarių žemės ūkio pramonės sistemų diegimu,

    sprendimų, grindžiamų tvariomis biologinėmis medžiagomis, taikymu,

    sveikatos ir aplinkos politikos priemonių įgyvendinimu,

    perėjimu į tvarią mėlynąją ekonomiką,

    pasitelkiant skaitmeninį junglumą ir ekosistemas, kaip papildantį technologinį sprendimą;

    tvaria ir teisinga pertvarka ir darbo vietų kūrimu teikiant finansinę paramą strategiją atitinkantiems projektams;

    21.

    rekomenduoja rengiant nacionalinius strategijai skirtus ir atsparumo didinimo planus rengti konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis; ragina Europos Komisiją naudotis RK regioninių centrų tinklo sukaupta patirtimi;

    22.

    ragina Komisiją ir su cheminių medžiagų reglamentavimu susijusias institucijas (ECHA, valstybių narių institucijas) bei ekspertų grupes (pvz., RAC) ieškant praktinių ir tvarių sprendimų užtikrinti didesnį procedūrų skaidrumą ir mokslinius bei techninius mainus su atitinkamomis įmonėmis ir regionais, taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos teisės aktų pakeitimai, susiję su šia strategija, atitiktų Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės nuostatas ir todėl būtų visuomet atliekami atitinkami jų poveikio vertinimai. Tai visų pirma būtina vertinant poveikį, kai apibrėžiama ir nustatoma esminė visuomeninė paskirtis, dėl kurios negali būti atmetamas saugus medžiagų naudojimas, jei nėra tinkamo pagrindimo; prašo išnagrinėti, ar prieš priimant sprendimą dėl medžiagos įtraukimo į galimų medžiagų sąrašą (dėl reikalavimo gauti leidimą) būtina atlikti rizikos valdymo galimybių analizę;

    23.

    mano, kad yra daug galimybių įgyvendinti cheminių medžiagų strategiją žemės ūkio, tekstilės, elektronikos ir statybų sektoriuose. Šie sektoriai yra svarbūs viso proceso dalyviai, nes jie plačiai naudoja chemines medžiagas ir taip daro įtaką tvarumo principus atitinkančių saugių cheminių medžiagų kūrimui;

    24.

    atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio pramonė yra svarbi cheminių medžiagų, įskaitant augalų apsaugos produktus ir trąšas, naudotoja, daranti tiesioginį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkos būklei. Žaliuoju kursu įsipareigojama plėtoti ekologiško maisto gamybą, todėl cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkio sektoriuje sumažės; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia rasti novatoriškus sprendimus, kurie suteiktų mokslininkams galimybę kurti chemines medžiagas iš biologinių žaliavų;

    Parama taikant reguliavimo priemones

    25.

    primena Europos aplinkos agentūros tyrimą, kuriame teigiama, kad nepakankamą ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimą daugeliu atvejų lemia nepatenkinamas vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmų koordinavimas. Tai yra susiję su administracinių gebėjimų trūkumu ir nepakankamu finansavimu, žinių, duomenų trūkumu ir nepakankamomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat nepakankamu politikos sričių integravimu; todėl pabrėžia, kad reikia šalinti esamos strategijos ir galiojančių teisės aktų trūkumus, užtikrinti priemonių nuoseklumą ir teisinių nuostatų tvarumą ir skirti lėšų verslininkų prisitaikymui prie naujų taisyklių ir administracijos darbuotojų mokymuisi;

    26.

    atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant planuojamus pakeitimus regionų ir vietos valdžios institucijoms reikėtų suteikti veiksmingas teisines priemones, kurios leistų apsaugoti savo teritoriją ir gyventojus nuo grėsmių, susijusių su cheminių medžiagų naudojimu, taip pat susijusių su pavojingų cheminių medžiagų tvarkymu vykstant chemijos pramonės pertvarkai;

    27.

    mano, kad reikia persvarstyti ir sugriežtinti REACH ir CLP reglamentus ir jų sąsają su DSS (darbuotojų saugos ir sveikatos) teisės aktais, taip pat supaprastinti procedūras; mano, jog Europos Komisijai, prieš pradedant taikyti naujus teisės aktus, vertėtų atsiklausti už REACH reglamento ir DSS teisės aktų įgyvendinimą atsakingų nacionalinių institucijų nuomonės; Naujosios nuostatos turėtų papildyti dabartinę teisę ir padidinti jos taikymo ir vykdymo užtikrinimo veiksmingumą naudojant nustatytus ir gerai veikiančius procesus;

    28.

    pažymi, kad reikia sugriežtinti su REACH reglamento reikalavimus susijusias nuostatas dėl perdirbtų medžiagų naudojimo atsižvelgiant į saugų naudojimą;

    29.

    pabrėžia būtinybę koordinuoti viešuosius veiksmus naudojant vieną priemonę. Taip bus užtikrinta galimybė susipažinti su atnaujinta informacija apie planuojamas ir vykdomas iniciatyvas, susijusias su cheminėmis medžiagomis, kurias valdžios institucijos vykdo visose teisės aktų srityse;

    Kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo griežtinimas

    30.

    mano, kad Europai reikia tvirtos ir koordinuotos nuostatų vykdymo užtikrinimo strategijos, ypač importo srityje, įskaitant ir prekybą internetu, kur dažniausiai pažeidžiamos nuostatos dėl medžiagų gaminiuose;

    31.

    atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų pakeitimai turi būti stebimi ir apie juos turi būti pranešama. Turėtų būti reaguojama, kontroliuojama ir užtikrinamas jų laikymasis, taip pat turėtų būti imamasi taisomųjų veiksmų;

    32.

    pabrėžia, kad reikia griežtinti kontrolę ir galiojančių taisyklių laikymąsi. Nuoseklios ir supaprastintos teisinės nuostatos visai ES rinkai yra skirtos užtikrinti vienodą ir suderintą jų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo strategiją;

    33.

    atkreipia dėmesį į tai, kad sistemoje numatytos leidimų išdavimo procedūros turėtų būti vienodai taikomos tiek ne ES gamintojams, tiek ir Europos gamintojams. Todėl strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama vienodų sąlygų sudarymui visiems suinteresuotiesiems subjektams. Tai leis sukurti sistemą, pagal kurią visos įmonės tiek iš valstybių narių, tiek iš ne ES rinkų prieš įstatymą būtų lygios ir taip būtų užtikrintas Europos įmonių konkurencingumas ir inovacijos;

    Inovacijos ir konkurencingumas

    34.

    pabrėžia, kad norint iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, chemijos pramonė turi pakeisti savo gamybos procesus. Energetikos pertvarka daugeliu atvejų vyks iš esmės atnaujinant esamus įrenginius arba juos visiškai pakeičiant, o tai gali kelti problemų, jei vienu metu bus diegiamos inovacijos siekiant saugesnių tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų. Tačiau su poveikio klimatui neutralumu susiję iššūkiai ir novatoriški sprendimai gali palaikyti ir sustiprinti įmonių konkurencingumą;

    35.

    pažymi, kad Europos įmonių, ypač MVĮ, novatoriškumą ir konkurencingumą reikia apsaugoti, turint galvoje intelektinės nuosavybės apsaugą. Planuojamų priemonių atveju reikia užtikrinti, kad atsakingi organai sukurtų vienodas taisykles ir sistemą, pavyzdžiui, sudarydami patikimas teisines sąlygas ir saugodami turimą konfidencialią verslo informaciją;

    36.

    rekomenduoja, atliekant pakeitimus, susijusius su cheminių medžiagų strategija, atsižvelgti ir į laiką, būtiną pritaikyti ar modernizuoti įrenginius ir tvarkyti pavojingas chemines medžiagas, kurios pašalinamos iš ES rinkos. Taikomos priemonės taip pat gali turėti įtakos tolesniems cheminių medžiagų naudotojams ir jų verslo modeliams. Šiuo požiūriu, nustatant Europos lygmens taisykles, būtina atsižvelgti į visos pramonės poziciją dėl galimybės naudoti alternatyvias medžiagas, kurios pakeistų iš rinkos pašalintas žaliavas ar produktus. Be to, poveikio vertinime turėtų dalyvauti regionų ir vietos valdžios institucijos bei visuomenė;

    37.

    mano, kad leidimų suteikimą medžiagoms remiantis cheminių medžiagų teise būtina laiko požiūriu geriau suderinti su investicijų ir inovacijų ciklais, ypač sudėtingų produktų atveju, taip pat atsižvelgiant į procedūrų trukmę norint gauti produkto ir medžiagos patvirtinimą ir leidimą naudoti įrenginį;

    38.

    pabrėžia priemonių, kuriomis siekiama gilinti mokslines žinias apie pavojingas chemines medžiagas aplinkoje, taip pat žemėje ir ore, geriamajame vandenyje, augaluose ir gyvūnuose, maiste, taip pat apie jų šaltinius ir poveikį žmonių sveikatai, svarbą; todėl palankiai vertina tai, kad strategijoje numatoma stiprinti principą „teršėjas moka“;

    Medžiagų srautas

    39.

    pabrėžia, kad reikia remti įvairių sektorių ir įmonių pastangas pakeisti galimai pavojingas medžiagas skatinant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, investicijas į tvarumo principus atitinkančias chemines medžiagas ir technologines inovacijas;

    40.

    pabrėžia, kad būtina skleisti ir diegti naujus tvarumo principus atitinkančių cheminių medžiagų standartus ir sertifikatus. Regionų ir vietos valdžios institucijos, taikydamos aplinkos kriterijus, motyvuotų tvarių gaminių naudojimą ir skatintų jų žinomumą;

    41.

    remia tvarumo koncepcijos įgyvendinimą dar cheminių medžiagų kūrimo etape. Tvarumo principus atitinkančioms medžiagoms turi būti būdinga tai, kad iš jų pagamintus gaminius būtų galima visiškai perdirbti ir kad jie galėtų būti naudojami kaip saugi žaliava tolesnei gamybai; gamybos procesas yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijęs su produkto projektavimo ir kūrimo procesu. Jei į gaminio gyvavimo ciklą bus atsižvelgta jau projektavimo etape, tvari gamyba atliks tam tikrą vaidmenį, skatinant tvarių produktų kūrimą, mažinant arba pašalinant neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Siekiama, kad chemijos pramonė būtų mažataršė, efektyviai vartojanti energiją, saugi gamybos ir naudojimo požiūriu, taip pat konkurencinga ir kad jai būtų nustatomos įgyvendinamos užduotys;

    42.

    pabrėžia, kad cheminių medžiagų strategijos įgyvendinimas labai priklauso nuo to, ar bus pasiekti žiedinės ekonomikos tikslai. Chemijos pramonei galimybių suteikia cheminis perdirbimas, kuris sumažina poveikį aplinkai ir skatina ieškoti novatoriškų sprendimų, leidžiančių gaminiuose naudoti perdirbtąsias medžiagas ir gaminti aukštos kokybės perdirbamas medžiagas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad šioje srityje reikia sukurti ypatingą paramos sistemą, kuri paspartintų perdirbtųjų medžiagų naudojimą;

    43.

    pabrėžia klausimų, susijusių su būtinu atliekų, susidarančių pašalinus kai kurias medžiagas ir (arba) gaminius iš ES rinkos, tvarkymu, svarbą. Šiuo atveju svarbūs ne tik finansiniai aspektai, bet ir aplinkos apsaugos sąnaudos. ES turėtų remti tiek regionų ir vietos valdžios institucijas, tiek įmones pertvarkant arba modernizuojant įrenginius, investuojant į tvarias inovacijas atliekų srautų valymui, plečiant perdirbimą ir mažinant atliekų, ypač plastiko ir tekstilės, šalinimą;-

    Cheminių medžiagų vertinimas ir prieiga prie atitinkamos informacijos

    44.

    pabrėžia tarpregioninio bendradarbiavimo svarbą plėtojant nuoseklią politiką, kuria skatinamos saugios cheminės medžiagos, ir priemones saugesniam jų naudojimui, taip pat skatinant žiedinę ekonomiką;

    45.

    pabrėžia produktų saugos svarbą, ypač siekiant kiek įmanoma sumažinti potencialiai pavojingų medžiagų naudojimą produktuose ir palengvinti prieigą prie informacijos apie chemines sudedamąsias dalis per visą produkto gyvavimo ciklą;

    46.

    atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į teisę gauti informacijos, kuri yra svarbi, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus; pažymi, kad šias priemones galima įgyvendinti nustatant veiksmingas pareigas teikti informaciją, t. y. sudarant galimybę pavojingų medžiagų buvimą sekti nuo pat gaminio pagaminimo, pavyzdžiui, naudojant SCIP duomenų bazę ir įvedant gaminių pasus;

    47.

    pabrėžia, kad reikia sukurti visiškai tarpusavyje susietą ir tarpdalykinę ES cheminės saugos duomenų bazę, kurią parengtų Europos cheminių medžiagų agentūra; šie veiksmai užtikrins vienodo ir skaidraus požiūrio į chemines medžiagas ir į cheminių medžiagų rizikos vertinimą nustatymą. Be to, jie užtikrins, kad būtų nustatytos tikslios ir nedviprasmiškos apibrėžtys ir kriterijai, atsižvelgiant į gerą cheminių medžiagų naudojimo ir galimo poveikio supratimą ir remiantis patikimais ir naujausiais moksliniais įrodymais;

    48.

    Vertinant gaminio tvarumą būtina atsižvelgti į visą gyvavimo ciklą ir kuo didesnį žiediškumo lygį – tai pasakytina apie žaliavos veiksmingumą, energijos, vandens suvartojimą ir naudojamą plotą, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų ir kitų teršalų kiekio mažinimą. Papildomai turėtų būti taikomi gaminių tvarumo vertinimo metodai, kuriuos jau pradėjo rengti Europos chemijos įmonės; pabrėžia, kad šis vertinimas gali būti labai svarbus informacijos šaltinis priimant sprendimus dėl medžiagų keitimo;

    Bioekonomika

    49.

    pabrėžia pramonės ir žemės ūkio bendradarbiavimo svarbą. Žemės ūkis yra svarbus informacijos šaltinis biologinių medžiagų gamybos ir naudojimo srityje, tačiau ypatingą dėmesį reikėtų skirti biomasės kaip cheminių medžiagų gamybos žaliavos potencialui. Be to, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti žalą aplinkai, labai svarbu gerokai sumažinti pesticidų, insekticidų ir kitų agrocheminių medžiagų kiekį, atsižvelgiant į strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytus tikslus;

    50.

    pabrėžia vandenilio svarbą didinant energijos vartojimo efektyvumą ir plėtojant inovacijas. Vandenilio technologijos yra prioritetas įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir esminis chemijos pramonės pertvarkos elementas, o joms diegti reikia parengti nuoseklias ir supaprastintas teisės nuostatas ir numatyti finansinę paramą;

    51.

    pripažįsta vandenilio, galinčio tapti pagrindiniu elementu pertvarkant chemijos pramonę, kuri yra viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių pramonės šakų, potencialą; tačiau pabrėžia, kad norint išnaudoti jo galimybes reikia finansinės paramos;

    Įgūdžių ugdymas

    52.

    pažymi, kad įgyvendinant cheminių medžiagų strategiją svarbi sritis yra žmogiškasis kapitalas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti darbuotojų veiklos tęstinumą šioje srityje vykstant skaitmeninimui ir žaliajai pertvarkai, taip pat transformacijai ir restruktūrizacijai. Be to, svarbu numatyti pakankamai laiko darbuotojų mokymui, kaip elgtis su cheminėmis medžiagomis. Norint išsaugoti konkurencingumą, labai svarbus vaidmuo tenka darbuotojų tęstiniam mokymui ir kvalifikacijos kėlimui;

    53.

    palankiai vertina tai, kad darbuotojų, kurie gamina ir naudoja chemines medžiagas, tęstiniam mokymui ir perkvalifikavimui gali būti skiriama ES lėšų (2). Šiomis priemonėmis sukuriamos naujos ekonominės galimybės, vienu metu skatinamas socialinis teisingumas ir atsparumas, pirmiausia itin sunkioje padėtyje esančiuose regionuose, ir skatinama ekologinė pertvarka;

    54.

    atkreipia dėmesį į tai, kad dalykiniam rizikos vertinimui, prioritetinių priemonių nustatymui, saugių ir tvarumo principus atitinkančių medžiagų paieškai ir atitinkamų pranašumų bei trūkumų aptarimui įmonėms ir institucijoms reikia visapusiškų žinių, specializuotų žinių ir didelių laiko sąnaudų ir dėl to nuolat reikalinga informacija, konsultacijos ir tolesnis mokymas;

    Finansinė parama

    55.

    ragina sukurti finansinę sistemą, kuri sudarytų vienodas sąlygas sektoriaus pertvarkai kuriant saugias ir tvarias chemines ir kitas medžiagas ir skatintų keisti elgseną, kartu užtikrinant konkurencingumą Europos ir tarptautinėse rinkose. Šių priemonių tikslas – sudaryti sąlygas tvariai pertvarkai, skatinančiai socialinę ir ekonominę sanglaudą;

    56.

    mano, kad Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad COVID-19 pandemijos sukelta krizė daro didelį poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų finansams ir veikimui, turi užtikrinti tiesioginę prieigą prie finansavimo projektams, kurie yra skirti tvarumo principus atitinkančioms cheminėms medžiagoms. Be to, pertvarką vykdantiems regionams ES turi suteikti papildomą paramą;

    57.

    pabrėžia, kad reikia suteikti teisines ir finansines priemones, padedančias populiarinti ir remti novatoriškus sprendimus naujos kartos cheminių medžiagų kūrimui vietos ir regionų lygmeniu ir chemijos pramonės ekologinei pertvarkai;

    58.

    pritaria fondo, skirtą žmonių ir aplinkos (biologinei) stebėsenai visoje ES steigimui pagal programą „Europos horizontas“.

    Briuselis, 2021 m. gegužės 7 d.

    Europos regionų komiteto pirmininkas

    Apostolos TZITZIKOSTAS


    (1)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“

    (2)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“.


    Top