Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Nelydimų nepilnamečių migrantų apsauga Europoje

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/04)

Pranešėja

Özlem YILDIRIM (FR-II)

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinės sesijos Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 1 / 5

1.   Rekomendacijos ir įžvalgos

1.1.

EESRK dar kartą rekomenduoja vaiko interesų principą laikyti viršesniu už bet kokias nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nuostatas.

1.2.

EESRK ragina Europos Sąjungą parengti nuoseklų ir suderintą požiūrį į nelydymų nepilnamečių užsieniečių apsaugą Europoje.

1.3.

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių padėties: jie yra vieni pažeidžiamiausių asmenų migracijos kontekste, todėl kyla didesnė jų pagrindinių teisių pažeidimo rizika.

1.4.

EESRK pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad neteisėtai atvykę vaikai būtų saugomi visų pirma kaip vaikai pagal nacionalines vaikų apsaugos sistemas.

1.5.

EESRK ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš vaikus migrantus sukuriant saugius, teisėtus ir tvarkingus migracijos būdus.

1.6.

EESRK dar kartą primena (1), kad griežtai draudžiama sulaikyti vaikus, nepriklausomai nuo jų administracinio statuso. Komitetas smerkia šią praktiką ir primena, kad ja pažeidžiama Tarptautinė vaiko teisių konvencija.

1.7.

Siekiant veiksmingai apsaugoti nelydymus nepilnamečius užsieniečius, EESRK ragina valstybes nares skirti reikiamų išteklių viešosioms tarnyboms ir teikti tinkamas paslaugas, visų pirma, rengti specialius mokymus ir stiprinti vaikų apsaugos specialistų gebėjimus.

1.8.

EESRK ragina Europos Komisiją parengti direktyvą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių apsaugos, kuri labiausiai atitiktų vaiko interesus.

1.9.

EESRK primena, kad visiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams turi būti kuo greičiau ir iki jų pilnametystės paskirtas kompetentingas globėjas, kuris turi būti informuojamas apie visus dėl nepilnamečio priimtus sprendimus ir turi jam padėti per visą procedūrą. Šis globėjas turėtų visada gebėti veikti paisydamas vaiko interesų ir neturėti interesų konflikto su nacionalinėmis vaikų apsaugos tarnybomis.

1.10.

EESRK primena, kad pagal nepilnametystės prezumpcijos principą nepilnamečiu prisistatantis jaunuolis turi būti laikomas nepilnamečiu, kol bus priimtas galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas.

1.11.

EESRK ragina valstybes nares įvertinti, ar asmuo yra nepilnametis, remiantis įrodymų visuma, visų pirma suinteresuotojo asmens pareiškimais, pateiktais civilinės būklės dokumentais, kompetentingų specialistų pokalbiais su suinteresuotuoju asmeniu ir, prireikus, civilinės būklės dokumentų autentiškumo patikrinimu.

1.12.

Kadangi kaulų tyrimai tikrai nėra patikimi, EESRK ragina tiesiog paprasčiausiai juos sustabdyti. EESRK mano, kad apytiksliai metodai neturėtų būti naudojami vien todėl, kad nėra patikimo patikrinimo metodo.

1.13.

Atsižvelgdamas į tai, kad šioje nuomonėje sunku išnagrinėti visus su nelydimais nepilnamečiais užsieniečiais susijusius klausimus ir principus, EESRK siūlo atlikti keletą papildomų tyrimų, daugiausia dėmesio skiriant konkrečioms potemėms.

2.   Aplinkybės

2.1.

Nelydimas nepilnametis užsienietis yra „jaunesnis nei 18 metų trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės“ arba „atvykęs į valstybių narių teritoriją nelydimas pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką už jį atsakingo suaugusiojo, kol juo nepradeda veiksmingai rūpintis toks asmuo“, arba „kuris liko nelydimas po to, kai jis atvyko į valstybių narių teritoriją“ (2).

2.2.

Nelydymų nepilnamečių užsieniečių yra visose ES valstybėse narėse, tačiau 2019 m. 60 proc. visų registruotų nelydimų nepilnamečių buvo užregistruota keturiose šalyse (Graikijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose). 2019 m. 13 800 prieglobsčio prašytojų, pateikusių tarptautinės apsaugos prašymus 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, buvo laikomi nelydimais nepilnamečiais. ES lygmeniu nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai sudarė 7 proc. visų jaunesnių nei 18 metų prieglobsčio prašytojų. Dauguma jų – berniukai (85 proc.). Du trečdaliai (9 200 asmenų) buvo 16–17 metų amžiaus, 14–15 metų amžiaus jaunuoliai sudarė 22 proc. nelydimų nepilnamečių (3 100 asmenų), o jaunesni nei 14 metų – 11 proc. (1 500 asmenų) (3).

2.3.

Vaikai migrantai yra viena pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių. Būdami be tėvų, o tai jau savaime yra nesaugu ir pavojinga, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai labai dažnai būna įveikę ilgą ir chaotišką migracijos kelią, kurio metu dažnai patiriama traumų ir smurto. Jie ir toliau susiduria su įvairiais pavojais ir yra ypač pažeidžiamas grobis nusikaltėlių tinklams, visų pirma besiverčiantiems prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais ir vaikų darbu.

2.4.

EESRK dar kartą rekomenduoja vaiko interesų principą laikyti viršesniu už bet kokias nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nuostatas (4).

2.5.

Komitetas taip pat pažymi, kad įvairiose ir sudėtingose situacijose, su kuriomis susiduria nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, būtina laikytis daugiadalykio (teisinio, psichologinio, medicininio ir socialinio), visapusiško ir kompleksinio požiūrio.

2.6.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (1989 m., VTK) yra bendra vaikų apsaugos Europoje sistema. Tačiau nei šiame dokumente, nei Europos žmogaus teisių konvencijoje (1950 m.) ar Europos konvencijoje dėl vaiko teisių įgyvendinimo (1996 m.) nenumatytos konkrečios nuostatos, tiesiogiai taikomos nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams.

2.7.

Ir tik 1997 m. birželio 26 d. Europos Taryba priėmė pirmąjį teisinę priemonę, konkrečiai skirtą nelydimų vaikų migrantų klausimui. Tačiau ši rezoliucija yra neprivaloma priemonė. Nors ES teisės aktuose yra nuoroda į nelydimus nepilnamečius užsieniečius, pavyzdžiui, Grąžinimo direktyvoje arba Direktyvoje 2003/9/EB (5), ES nebuvo parengtas joks specialiai tam skirtas teisės aktas.

2.8.

Nesant tikslios teisinės sistemos, valstybėms narėms labai sunku koordinuotai ir nuosekliai spręsti nelydimų nepilnamečių užsieniečių klausimą. Todėl akivaizdu, kad valstybių narių teisės aktai dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių padėties, kuriuose apibrėžiama, kaip su jais turėtų būti elgiamasi ir kokios procedūros turi būti jiems taikomos (amžiaus nustatymo, globėjų, teisių ir t. t.) labai skiriasi.

2.9.

Taigi valstybės narės turi stiprinti nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams taikomą teisinę sistemą. EESRK ragina Komisiją parengti direktyvą dėl nelydimų nepilnamečių užsieniečių apsaugos, kuri labiausiai atitiktų vaiko interesus. Šis poreikis dar akivaizdesnis atsižvelgiant į apgailėtiną daugelio nelydimų nepilnamečių užsieniečių padėtį, kurią visoje Europoje pasmerkė vaikų teisių asociacijos.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių padėties: jie yra vieni pažeidžiamiausių asmenų migracijos kontekste, todėl kyla didesnė jų pagrindinių laisvių ir teisių pažeidimo rizika.

3.2.

Pagal VTK valstybės įpareigojamos dokumentų neturinčius vaikus traktuoti kaip ir „visus“ vaikus jų neišskiriant (6). EESRK konstatuoja, kad praktikoje yra prieštaravimas tarp nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl imigracijos kontrolės ir nuostatų dėl vaikų apsaugos. EESRK pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad neteisėtai atvykę vaikai būtų saugomi visų pirma kaip vaikai pagal nacionalines vaikų apsaugos sistemas (7).

3.3.

EESRK ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam smurtui prieš vaikus migrantus ir sukurti saugius, teisėtus ir tvarkingus migracijos būdus, pavyzdžiui, lanksčias, greitas ir veiksmingas procedūras, visų pirma, šeimos susijungimo, migrantų perkėlimo kvotų padidinimo arba humanitarinių vizų išdavimo, nes taip bus padidintos garantijos vaikams ir jų šeimos nariams.

3.4.

EESRK ragina valstybes nares nustatyti konkrečias ir veiksmingas buvimo šalyje įteisinimo procedūras siekiant rasti tvarų sprendimą dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių ir užtikrinti jų interesus.

3.5.

EESRK primena, kad griežtai draudžiama sulaikyti vaikus, nepriklausomai nuo jų administracinio statuso. Jis griežtai smerkia šią praktiką ir primena, kad ja visiškai pažeidžiama VTK (3 straipsnis). EESRK pažymi (8), kad sulaikymas gali turėti labai rimtų pasekmių vaikų sveikatai ir vystymuisi, nepriklausomai nuo sulaikymo trukmės. Sulaikymas visada prieštarauja vaiko interesams (9).

3.6.

EESRK ragina valstybes nares priimti nacionalinius teisės aktus, kuriais būtų draudžiamas sulaikymas ir kuriais būtų skatinamos alternatyvos, atitinkančios ypatingą nelydymų nepilnamečių užsieniečių pažeidžiamumą, pavyzdžiui, apgyvendinimas vaikus globojančiose šeimose ir prižiūrimoje atskiroje gyvenamoje vietoje.

3.7.

EESRK pakartoja, kad svarbu užtikrinti vaikų teisę dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus.

3.8.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms numatyti teisines garantijas, kad nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai galėtų pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūromis, ir užtikrinti, kad būtų teikiama jų amžių atitinkanti informacija. Šiuo tikslu reikėtų įsteigti specializuotus prieglobsčio skyrius, kurie padėtų vaikams migrantams ir teiktų vaikams pritaikytą informaciją jų gimtąja kalba, į šias nacionalines priemones visų pirma įtraukiant lyčių aspektą ir transkultūrinį matmenį.

3.9.

Siekiant apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius nuo visų formų išnaudojimo, EESRK ragina valstybes nares išnaudojimą ir smurtą patiriantiems vaikams suteikti prekybos žmonėmis aukos statusą ir išduoti leidimą gyventi šalyje. EESRK taip pat pabrėžia, kad sprendimai dėl nelydymų nepilnamečių užsieniečių turi būti priimami skubiai.

3.10.

Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams niekada neturėtų būti keliama baudžiamoji byla vien dėl su jų imigracijos statusu susijusių priežasčių arba kai jų dalyvavimas nusikalstamoje veikloje yra susijęs su jų išnaudojimu.

3.11.

Siekiant veiksmingai apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius, EESRK ragina Europos Sąjungos valstybes nares skirti reikiamų išteklių viešosioms tarnyboms ir teikti tinkamas paslaugas, visų pirma, rengti specialius mokymus ir stiprinti vaikų apsaugos specialistų gebėjimus. Šie mokymai turėtų būti rengiami Europos lygmeniu.

3.12.

Nelydimų nepilnamečių užsieniečių apsauga neapsiriboja Europos sienomis. EESRK ragina ES ir valstybes nares įgyvendinant išorės priemones ir veiksmus, visų pirma sudarant bendradarbiavimo susitarimus ir programas, teikti pirmenybę nelydimų nepilnamečių užsieniečių poreikiams ir teisėms.

3.13.

EESRK primena, kad visiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams kuo greičiau ir iki jų pilnametystės turi padėti kompetentingas globėjas, kuris turi būti informuojamas apie visus dėl nepilnamečių priimtus sprendimus ir jiems padėti per visą procedūrą. Šis globėjas turėtų visada gebėti veikti paisydamas vaiko interesų ir neturėti interesų konflikto su nacionalinėmis vaikų apsaugos tarnybomis.

3.14.

EESRK jau yra pažymėjęs, kad, nors ES teisės aktuose pripažįstama teisinės globos svarba, juose neapibrėžtos teisėto globėjo pareigos. Teisėtas globėjas turėtų būti „kvalifikuotas atstovas“, turintis patirties su nepilnamečiais, išmanantis su užsieniečių teisėmis susijusią nacionalinę teisę ir vaikų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir turintis teisę atstovauti vaikui per visą sprendimo priėmimo procesą (10), su sąlyga, kad vaikas duoda savo sutikimą (11). Belgijoje taikoma globėjų skyrimo procedūra galėtų būti pavyzdžiu (12).

3.15.

EESRK primena, kad nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams turi būti suteikta ne tik teisinė pagalba, bet ir galimybė naudotis socialine apsauga, priėmimo infrastruktūra ir tinkamu bei kokybišku laikinu būstu. Priėmimas turi būti pritaikytas jo pažeidžiamumui, turi vykti padedant profesionaliems su jaunimu dirbantiems specialistams, numatant galimybę atlikti medicininę ar psichologinę patikrą ir suteikiant galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

3.16.

Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai taip pat turi turėti galimybę įgyti išsilavinimą, atsižvelgiant į nepilnamečio ir, prireikus, į jo globėjo pasirinkimą. Be to, programos „Erasmus“ ir „Erasmus +“ taip pat galėtų palengvinti nelydimų nepilnamečių užsieniečių ir pilnamečiais jau tapusių buvusių nelydimų nepilnamečių užsieniečių dalyvavimą.

3.17.

EESRK pabrėžia, kad svarbu kiekvieną vaiką informuoti apie jo teises pagal Jungtinių Tautų konvenciją atsižvelgiant į jo amžių, kad nepilnamečiai, kurie neturi tinkamos globos, galėtų prašyti apsaugos.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

VTK 1 straipsnyje vaikas apibrėžiamas kaip kiekvienas jaunesnis nei 18 metų asmuo. Ypatinga jo teisinė padėtis suteikia jam tam tikras teises, kurias turi užtikrinti konvencijos šalys. Ši apsauga priklauso pagal jo nepilnamečio statuso, dėl kurio praktiškai visos valstybės narės susiduria su migranto amžiaus nustatymo klausimu.

4.2.

EESRK primena, kad pagal nepilnametystės prezumpcijos principą nepilnamečiu prisistatantis jaunuolis turi būti laikomas nepilnamečiu, kol bus priimtas galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas. Todėl jis turi būti nedelsiant apsaugotas deramomis sąlygomis, atitinkančiomis ypatingą jo pažeidžiamumą.

4.3.

EESRK taip pat dar kartą primena, kad turi būti laikomasi civilinės būklės dokumentų, kuriuos pateikė jaunuolis nepilnametystei įrodyti, galiojimo prezumpcijos ir kad nustatant nepilnametystę į šiuos dokumentus turi būti atsižvelgiama pirmiausia. Tik formaliai užginčijus pateikto civilinės būklės dokumento autentiškumą turėtų būti galima paneigti su juo susijusią galiojimo prezumpciją.

4.4.

EESRK primena, kad pagal VTK 8 straipsnį „jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti“ (13).

4.5.

Tačiau migranto amžiaus patikrinimo procedūra iš esmės turėtų būti vykdoma tik tuo atveju, jei jis neturi oficialių administracinių dokumentų, patvirtinančių jo amžių, ir iškilus rimtoms abejonėms (14).

4.6.

EESRK dar kartą pažymi, kad valstybėse narėse taikomi skirtingi nelydimų nepilnamečių užsieniečių amžiaus nustatymo metodai, iš kurių nė vienas neįrodė savo patikimumo.

4.7.

EESRK ragina valstybes nares nustatyti nepilnametystę remiantis įrodymų visuma, visų pirma suinteresuotojo asmens pareiškimais, pateiktais civilinės būklės dokumentais, pokalbiais ir, prireikus, civilinės būklės dokumentų autentiškumo patikrinimu, pabrėžiant, kad medicininė amžiaus patikra gali būti atliekama tik esant pagrįstoms abejonėms ir kraštutiniu atveju.

4.8.

EESRK primena, kad atsižvelgiant į ypatingą nelydimų nepilnamečių užsieniečių pažeidžiamumą, kilus abejonių, padėtis turi būti palanki jiems.

4.9.

EESRK primena, kad tarptautinės institucijos ir ekspertai (15) ne tik labai nesutaria dėl daugelyje valstybių atliekamo kaulų tyrimo mokslinio patikimumo, bet ir kritikuoja šią praktiką dėl to, kad neužtikrinamas vaiko privatumas, gali kilti pavojus jo sveikatai (naudojant rentgeno spindulius) ir gali pasitaikyti klaidų.

4.10.

Kadangi šie tyrimai tikrai nėra patikimi, EESRK ragina valstybes nares tiesiog paprasčiausiai juos sustabdyti. EESRK mano, kad apytiksliai metodai neturėtų būti naudojami vien todėl, kad nėra patikimo patikrinimo metodo.

4.11.

EESRK ragina valstybes nares apsaugoti nelydimus nepilnamečius užsieniečius suteikiant laiko ir veiksmingų priemonių jų tapatybei nustatyti, pavyzdžiui, vykdant diplomatinį bendradarbiavimą (su sąlyga, kad jaunuolis tam pritaria ir jam nekils pavojus), pateikiant prima facie įrodymus, pavyzdžiui, psichologinės ir socialinės ekspertizės ataskaitas, kad būtų nustatytas jų amžius.

4.12.

EESRK siūlo, kad kraštutiniu atveju, nesant dokumentinių įrodymų ir kilus rimtų abejonių dėl nepilnamečio amžiaus, amžių vertintų nepriklausomi specialistai, turintys atitinkamos patirties ir žinių apie asmens kultūrinę ir etninę kilmę ir laikydamiesi daugiadalykio požiūrio. Anglijoje taikomos procedūros galėtų būti pavyzdžiu.

4.13.

EESRK ragina valstybes nares įsteigti Europos lygmens priežiūros komisiją, kuri valstybėms narėms pasiūlytų bendrą kompleksinį amžiaus nustatymo būdą ir prižiūrėtų su amžiaus nustatymu susijusius protokolus ir praktiką.

4.14.

Kad būtų veiksmingos, bet kokios procedūros išvados privalo būti pagrįstos ir turi būti numatyta galimybė pateikti apeliaciją dėl veiksmingo ir greito jų sustabdymo.

5.   Specialiosios pastabos dėl COVID-19

5.1.

Dėl COVID-19 pandemijos tikrai didėja nelydimų nepilnamečių, kurių sveikata dažnai jau yra trapi, rizika: jie negali laikytis izoliavimo priemonių, negauna pakankamai maisto, higienos priemonių ir vandens, jiems trūksta tinkamos informacijos apie asmenines apsaugos ir atsargumo priemones, kurių reikia laikytis, ir jiems sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

5.2.

EESRK ragina visas Europos institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad per su COVID-19 susijusią sveikatos krizę būtų užtikrintos tarptautiniais dokumentais garantuojamos visų vaikų teisės ir kad jie būtų tinkamai apsaugoti nuo kylančios ekonominės krizės.

5.3.

EESRK palankiai vertina pastarąjį nelydimų nepilnamečių užsieniečių perkėlimą iš Graikijos į Liuksemburgą, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją ir Vokietiją ir primygtinai ragina valstybes nares prioritetu laikyti asmenų, kurie gyvena netinkamomis sąlygomis, visų pirma Graikijoje (16), perkėlimą ir nedelsiant jį vykdyti.

---

(1)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL C 48, 2011 2 15, p. 138).

(2)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnis (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

(3)  https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/10774042/3-28042020-AP-FR.pdf/a5951a9e-fe8f-ef1a-64f1-cdedfc925eb2.

(4)  Šiuo klausimu visų pirma žr. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Europos vaiko teisių įgyvendinimo konvenciją ir 2014 m. spalio 15 d. EESRK nuomonę dėl tarptautinės nelydimų nepilnamečių apsaugos (OL C 12, 2015 1 15, p. 69).

(5)  2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvoje 2008/115/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 98) (vadinamojoje Grąžinimo direktyvoje) nurodoma: „Prieš priimant sprendimą grąžinti nelydimą nepilnametį, atitinkamos įstaigos (ne tos įstaigos, kurios vykdo grąžinimą) turi suteikti pagalbą deramai atsižvelgdamos į vaiko interesus“. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvoje 2003/9/EB (OL L 31, 2003 2 6, p. 18) apibrėžti pagrindiniai terminai, įskaitant nelydimo nepilnamečio.

(6)  VTK 2 straipsnis.

(7)  EESRK nuomonė dėl Tarptautinės nelydimų nepilnamečių apsaugos (OL C 12, 2015 1 15, p 69).

(8)  Žr. „A study of immigration detention practices and the use of alternatives to immigration detention of children“, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Migracijos, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų reikalų komitetas, 2017 m.

(9)  Europos vaikų teisių ombudsmenų tinklas (ENOC), pozicijos pareiškimas „Ending detention of children for immigration purposes“, priimtas 23-iojoje ENOC asamblėjoje 2019 m. rugsėjo 27 d.

(10)  Žr. šiuo klausimu „La protection des mineurs migrants non accompagnés en Europe“, Nisrine Eba Nguema, 2015 m.; https://doi.org/10.4000/revdh.1147.

(11)  1996 m. Hagos konvencija.

(12)  Belgija įsteigė labai greitą globėjo skyrimo sistemą. Visiems nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams paskiriamas globėjas, kuriuo gali būti privatus asmuo (po atrankos procedūros ir mokymo), padėsiantis jam atlikti visas procedūras: žr. https://justice.belgium.be/fr/themes_et_dossiers/enfants_et_jeunes/mineurs_etrangers_non_accompagne. Jo užduotys apibrėžiamos taip: „būdamas teisėtu atstovu, atsakingu už visapusišką nepilnamečio gerovės užtikrinimą, globėjas garantuoja, kad vaikas įgis reikiamų įgūdžių, kad galėtų tapti aktyviu visuomenės nariu“, https://justice.belgium.be/fr/themes_et_dossiers/enfants_et_jeunes/mineurs_etrangers_non_accompagne/tuteur/missions_du_tuteur.

(13)  Taip pat žr. 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 24 straipsnį ir VTK 7 straipsnį.

(14)  JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (2010 m. liepos mėn.) ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (2011 m. balandžio 15 d.) pareiškė, kad amžiaus nustatymas turėtų būti atliekamas tik kilus abejonių.

(15)  Mokslinis patikimumas visų pirma kvestionuojamas Europos Parlamento rugsėjo 12 d. rezoliucijoje arba 2009 m. birželio 12 d. Vaiko teisių komiteto rekomendacijose. Belgijos nacionalinė gydytojų sąjunga (2010 m. vasario 20 d. nuomonė) ir Prancūzijos nacionalinė medicinos akademija pasmerkė šių tyrimų patikimumą. Prancūzijos ombudsmenas (pranc. Défenseur des Droits) smerkia kaulų tyrimų atlikimą (2016 m. vasario 26 d.). Šiuo klausimu taip pat žr. platformos „Mineurs en exil“ (Belgija) ataskaitą „L’estimation de l’âge des MENA en question: problématique, analyse et recommandations“, 2017 m. rugsėjis.

(16)  Žr.https://www.unhcr.org/fr/news/press/2020/4/5e980505a/agences-lonu-felicitent-premiere-relocalisation-denfants-accompagnes-grece.html ir https://www.eepa.be/?p=3856.