Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Pilietinės visuomenės indėlis į Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę ir darnų vystymąsi – stojimo į ES proceso dalis“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/16)

Pranešėja	Dragica MARTINOVIĆ DŽAMONJA
Bendrapranešėjis	Pierre-Jean COULON

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakinga komisija	Išorės santykių skyrius (REX)
Priimta skyriuje	2020 7 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išreiškė paramą ir toliau tvirtai pritaria Europos Sąjungos (ES) plėtrai priimant šešias Vakarų Balkanų šalis (1) su sąlyga, kad jos atitiks būtinus narystės kriterijus.

1.2

Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos veiksmus, susijusius su persvarstyta metodika, kuria sudaroma galimybė pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, ir jos pastangas, kad šis procesas būtų dinamiškesnis ir nuspėjamesnis. Vis dėlto EESRK ragina stiprinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) vaidmenį.

1.3

EESRK mano, kad imantis ekonomikos gaivinimo priemonių po COVID-19 krizės reikėtų remti žaliąją politiką ir kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turėtų būti įtrauktas į visapusišką ir perspektyvų ekonomikos gaivinimo planą Vakarų Balkanuose (2). Šiuo tikslu EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pranešė apie paramos Vakarų Balkanų šalims atsigauti priemonių rinkinį.

1.4

EESRK mano, kad Vakarų Balkanų šalys turėtų laikytis svarbių sričių Europos politikos ir iniciatyvų ir būti į jas įtrauktos; atsižvelgiant į jų geografinę padėtį, tai ypač taikytina Europos žaliajam kursui.

1.5

EESRK, atsižvelgdamas į tai, kad reikia didelių investicijų ir pritaikyti teisės aktus, tvirtai tiki, kad socialiniai partneriai ir PVO turi atlikti itin svarbų vaidmenį pereinant prie žalesnės ir tvaresnės visuomenės, ypač turint omenyje konkrečias Vakarų Balkanų šalių politines aplinkybes.

1.6

EESRK pakartoja, kad svarbu užtikrinti asociacijų laisvę ir palankią pilietinę erdvę, taip pat reikia didinti paramą PVO gebėjimams stiprinti, kad galėtų vykti tvirtas ir veiksmingas pilietinis dialogas.

1.7

EESRK primena, kad Vakarų Balkanų šalims itin didelį poveikį daro klimato kaita, kuri kenkia visuomenės sveikatai ir ekonomikai, ir kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų jų piliečių, ypač vaikų ir jaunimo, gyvenimo kokybei gerinti vykdant teisingą perėjimą prie žalesnio modelio, vadovaujantis principu „nė vieno nepalikti nuošalyje“.

1.8

EESRK ragina būsimas priemones, kuriomis bus siekiama, kad Vakarų Balkanų šalys taptų žalesnės, pritaikyti prie konkrečių regiono uždavinių ir poreikių, įskaitant tinkamą reguliavimo sistemą, tarpvalstybinę veiklą, novatoriškus technologinius sprendimus, vietoje gaminamą ir vartojamą energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, darnųjį miesto transportą, kelių ir geležinkelių tinklus, viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimą, IRT ir spartaus interneto ryšio diegimą, su žemės ūkiu ir maisto produktais susijusias priemones ir pan.

1.9

EESRK mano, kad Vakarų Balkanų šalyse kylančius sunkumus, susijusius su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimu, junglumu ir klimato kaita, galima paversti galimybėmis investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas, mokantis ir perimant alternatyvius metodus, žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo, žalesnės energijos ir junglumo sprendimus, taip pat aktyvias gausios regiono biologinės įvairovės apsaugos priemones.

1.10

EESRK pabrėžia, kad, bendradarbiaujant su atitinkamais subjektais ir vedant veiksmingą socialinį dialogą, svarbu ugdyti žaliuosius įgūdžius įgyvendinant aktyvų nacionalinį ir regioninį švietimą ir (arba) mokymus ir įgūdžių strategijas, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei.

1.11

EESRK pabrėžia, kad Vakarų Balkanų šalyse reikia tinkamai užtikrinti gerą valdymą ir demokratines institucijas, teisinės valstybės principą, sėkmingą kovos su korupcija politiką, kovą su organizuotu nusikalstamumu, pagarbą žmogaus teisėms ir saugumui. Kadangi reikia didelių investicijų į ekonomikos žalinimą, labai svarbu priminti, kad teisinės valstybės principas – svarbi veiksmingos verslo aplinkos sąlyga norint pritraukti privačiųjų ir tiesioginių užsienio investicijų.

2.   Vakarų Balkanų šalių integracija į ES

2.1

EESRK tvirtai remia Europos Sąjungos (ES) plėtrą priimant šešias Vakarų Balkanų šalis, su sąlyga, kad jos atitiks reikiamus narystės kriterijus. Jis sukūrė labai stiprų tinklą su regiono socialiniais partneriais ir PVO ir yra tvirtai įsipareigojęs užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas.

2.2

EESRK palankiai vertina tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos lyderiai išreiškė solidarumą Vakarų Balkanų šalims, tačiau primena savo indėlį (3) ir pabrėžia, kad ateityje reikia aktyvesnio dalyvavimo plėtros srityje, taip pat apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pripažįstama, koks svarbus pilietinės visuomenės balsas.

2.3

EESRK palankiai vertina komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikinama ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“ (4), kuriame šalims kandidatėms siūloma laikytis persvarstytos metodikos ir siekiama vykdyti patikimesnį procesą, kuriuo būtų skatinama plėtra, tačiau apgailestaudamas pažymi, kad nepakankamai pripažįstama, koks svarbus socialinių partnerių ir PVO vaidmuo.

2.4

EESRK ragina Europos Komisiją stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį prižiūrint valdžios institucijų veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti reikiamus stojimo kriterijus, visų pirma susijusius su pagrindiniais klausimais bei „Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus junglumo“ klausimų grupe.

2.5

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos paramos priemonių rinkinį, kuriuo Vakarų Balkanų šalims bus padedama kovoti su COVID-19 protrūkio poveikiu (5), kaip nurodyta komunikate dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį ir komunikate dėl paramos Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos (6).

2.6

EESRK, didindamas savo įsipareigojimus regionui, susijusius tiek su atsaku į krizę, tiek su būsimu Ekonomikos ir investicijų planu Vakarų Balkanų šalims, ragina atkakliau skatinti vykdyti reformas ir nustatyti ES dalyvavimo sąlygas, priklausančias nuo demokratinių reformų ir pagrindinių Europos vertybių, pavyzdžiui, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, laikymosi.

2.7

EESRK pakartoja manantis, kad socialiniai partneriai ir kitos PVO turi prasmingai dalyvauti visame Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES procese tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Būtina stiprinti jų gebėjimus teikiant techninę ir ekonominę paramą, sudarant palankesnes sąlygas naudotis Europos finansavimo šaltiniais ir visapusiškai juos įtraukiant į stojimo procesą (7).

3.   Žaliasis kursas – svarbus Vakarų Balkanų šalių integracijos į ES aspektas

3.1

EESRK mano, kad Vakarų Balkanų šalys turėtų toliau laikytis ES gairių, tikslų ir vertybių, o ES turėtų toliau siekti į savo iniciatyvas įtraukti Vakarų Balkanų šalis. Tai ypač taikytina Europos žaliajam kursui, į kurį reikia įtraukti Vakarų Balkanų šalis, nes jos geografiniu požiūriu yra Europos žemyno viduryje, iš visų pusių apsuptos ES. Todėl nenuostabu, kad 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso konkrečiai paskelbta, kad pagal Ekonomikos ir investicijų planą Vakarų Balkanų šalims, kuris bus paskelbtas iki 2020 m. pabaigos, bus vykdoma „Vakarų Balkanų žalioji darbotvarkė“ (8).

3.2

EESRK ragina, kad pagal Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę būtų veiksmingai stiprinamas ir skatinamas regionų bendradarbiavimas, ypač energetikos ir transporto sektoriuose. Aktyvus socialinių partnerių ir PVO dalyvavimas esamose regioninio bendradarbiavimo bendruomenėse, įgyvendinant sutartis ir iniciatyvas yra labai svarbus didinant regiono gyventojų gerovę bei gerinant sveikatą ir kartu išnaudojant Vakarų Balkanų šalių žaliosios, mažo anglies dioksido kiekio ir žiedinės ekonomikos galimybes. Šios problemos turėtų būti sprendžiamos pagal Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę įgyvendinant penkis teminius ramsčius: 1) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, 2) žiedinė ekonomika, 3) biologinė įvairovė, 4) taršos mažinimas ir 5) žemės ūkio ir maisto produktų priemonės.

3.3

EESRK pritaria, kad COVID-19 krizė daro milžinišką poveikį piliečiams ir įmonėms, todėl reikia persvarstyti politikos tikslus. Vis dėlto EESRK mano, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turi būti įtrauktas į išsamaus gaivinimo planą, kuris turėtų būti perspektyvus ir į kurį turėtų būti įtrauktos didelio masto viešosios ir privačiosios investicijos į transporto ir energijos jungtis, paklausos segmento sutaupytą energijos kiekį ir žalesnes technologijas, pavyzdžiui, saulės, vėjo energiją, švarų vandenilį, elementus ir anglies dioksido surinkimą, kuriomis būtų vengiama poveikio natūraliai aplinkai ir žmonėms arba siekiama, kad jis būtų kuo mažesnis.

3.4

EESRK apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tam tikrus nerimą keliančius analizės rezultatus ir tendencijas regione – dėl jų reikia imtis neatidėliotinų veiksmų. Vakarų Balkanų šalių ekonomika vis dar labai priklauso nuo kietojo iškastinio kuro ir pasižymi dideliu energijos vartojimo intensyvumu. Klimato kaita smarkiai paveikė regioną (sausros, potvyniai), ir numatoma, kad iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra jame pakils iki 4 oC (9). Keliais daugiausia važinėja senesnės netausiai kurą naudojančios transporto priemonės. Keletas Vakarų Balkanų šalių miestų Europos PM2,5 ir PM10,0 taršos reitinguose užima pirmąsias vietas (Sarajevas, Priština, Skopjė, Belgradas).

3.5

Vis dėlto EESRK primena, kad regione esama didelio atsinaujinančiosios energijos (hidroenergijos, vėjo ir saulės energijos) potencialo, taip pat didelio gamtos išteklių potencialo ir išskirtinės biologinės įvairovės. Šiame regione kylančius sunkumus, susijusius su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimu, sujungiamumu ir klimato kaita, galima paversti galimybėmis vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, taip pat perimant alternatyvius metodus, žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo, žalesnės energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir junglumo sprendimus.

3.6

EESRK primena, kad Poznanėje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime (10) ES patvirtino savo įsipareigojimą aplinkos ir klimato srityse pritardama 2019 m. vasario 21 d. bendram pareiškimui „Perėjimas prie švarios energijos Vakarų Balkanų šalyse“.

3.7

Perėjimas nuo iškastiniu kuru grindžiamos prie žaliosios ekonomikos taip pat apima sujungiamumą, pradedant energijos, transporto ir paskirstymo infrastruktūra ir baigiant skaitmenine darbotvarke. Siekiant pereiti prie žaliosios ekonomikos, verslą reikėtų laikyti sprendimo dalimi. Pasirinkus tinkamą sistemą ir teikiant tinkamą paramą, perėjimas prie neutralaus anglies dioksido poveikio prisidės prie pramonės modernizavimo, naujų kokybiškų darbo vietų kūrimo ir didesnių užimtumo galimybių. Labai svarbu, kad Vakarų Balkanų šalių socialiniai partneriai, įmonės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos dalyvautų formuojant ir įgyvendinant priemones, kuriomis skatinama pažangi ir moderni, žiedinė ir mažo anglies dioksido kiekio ekonomika. Siekiant užtikrinti darnią visuomenę, kurioje būtų siekiama visuotinio užimtumo ir mažinama nelygybė ir atskirtis, šiame procese būtina vykdyti socialinę politiką ir socialinį dialogą.

3.8

EESRK pabrėžia, jog būtina, kad socialiniai partneriai ir PVO visapusiškai dalyvautų tvarų vystymąsi paskelbiant prioritetiniu politiniu tikslu, taip skatinant žaliąsias investicijas regione. Akademinė bendruomenė, darbdaviai ir darbuotojai, socialiniai katalizatoriai, pavyzdžiui, verslininkai, žiniasklaida ir religiniai ar kiti tarpvalstybiniai lyderiai – itin svarbūs siekiant įtraukaus ir darnaus vystymosi. Mokslo bendruomenės, kultūrinės grupės, pramonės grupės ir vartotojų asociacijos inter alia turi didelės praktinės patirties, kad galėtų remti šį svarbų regiono pasirinkimą, todėl tai – teisingas pasirinkimas ekonomikai ir visuomenei.

3.9

Bendradarbiaujant su atitinkamais subjektais ir vykdant veiksmingą socialinį dialogą, įskaitant moksleivius, mokytojus ir tėvus, reikia ugdyti žaliuosius įgūdžius vykdant aktyvų nacionalinį ir regioninį švietimą ir (arba) mokymus ir įgūdžių ugdymo strategijas, kad būtų pasiekta mažo anglies dioksido kiekio, efektyvaus išteklių naudojimo ir žalioji ekonomika. Atsižvelgiant į tai, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos laikomas strateginiu Vakarų Balkanų šalių tikslu, žaliųjų įgūdžių skatinimas turėtų būti suderintas su nacionalinėmis augimo strategijomis, siekiant užtikrinti, kad švietimo ir mokymo iniciatyvos atitiktų nacionalinius strateginius tikslus ir joms būtų skiriamas pakankamas finansavimas. EESRK ragina rengiant ir įgyvendinant naujas švietimo ir mokymo (kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo) priemones ypatingą dėmesį skirti moterų dalyvavimui, siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę ir teisingesnį perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

3.10

Kad būtų išspręstos nedarbo ir įgūdžių neatitikties problemos, reikėtų vykdyti patikimesnį gebėjimų prognozavimą, siekiant užtikrinti, kad besimokančiųjų ir darbuotojų įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius, taip pat stiprinti profesinį rengimą ir mokymą (PRM), visų pirma mokymosi darbo vietoje ir dualinio švietimo sistemas, kurios tam tikrose ES valstybėse narėse padėjo išspręsti jaunimo nedarbo problemą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, reikėtų siekti aktyvaus įmonių ir jų verslo asociacijų, pavyzdžiui, prekybos ir pramonės rūmų, dalyvavimo ir jį skatinti.

3.11

EESRK remia principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, kuriuo reikia vadovautis pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti piliečiams, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, užtikrinant, kad energija būtų įperkama ir prieinama ir kad jie galėtų gauti paramą energijos efektyvumo didinimo priemonėms. Vykdant teisingą perėjimą reikėtų remti nuo anglies priklausomus regionus, siekiant parengti dalyvavimu pagrįstus pertvarkymo planus iš apačios į viršų, kad būtų prarasta mažiau darbo vietų. Vartotojai turi būti informuoti ir skatinami pritarti atsakingam požiūriui ir jo laikytis, taip prisidedant prie klimato kaitos poveikio švelninimo, ir dalyvauti šiame procese.

3.12

EESRK pripažįsta, kad Europos Sąjungai šis regionas svarbus geopolitiniu ir geoekonominiu požiūriais, ir ragina budriai stebėti investicijas iš trečiųjų šalių, kurios dažnai mažiau atsižvelgia į tvarumo tikslus. EESRK ragina regiono valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę propaguoti ir skatinti informuotumą apie teigiamą ES dalyvavimą ir finansinę paramą, susijusią su žalesnių technologijų diegimu.

3.13

EESRK ragina atlikti su darniu vystymusi susijusios veiklos Vakarų Balkanų šalyse finansavimo ex ante vertinimą ir taikyti projektų tvarumo sąlygos principą.

4.   Klimato kaita ir Vakarų Balkanų šalys

4.1

EESRK primena, kad Vakarų Balkanų šalys itin jautrios klimato kaitos poveikiui ir ankstesniais metais nukentėjo nuo didelės žalos padariusių potvynių ir sausrų. RBT tyrime dėl klimato kaitos (11) užfiksuota, kad temperatūra pakilo 1,2 C, ir numatoma, kad iki šimtmečio pabaigos ji dar pakils 1,7–4 C. Be to, yra pakankamai gerai užfiksuota visuomenės sveikatai ir ekonomikai kenkiančios oro taršos problema. Dėl klimato kaitos sutrinka pagrindinių gyvenimo poreikių – pastogės, maisto ir vandens – užtikrinimas ir nuo tiesioginio bei netiesioginio klimato kaitos poveikio pirmiausia nukenčia vaikai ir jaunimas, o tai COVID-19 pandemija dar labiau išryškino (12).

4.2

EESRK pabrėžia, kokie svarbūs pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (13) Vakarų Balkanų šalių prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat laikui bėgant didinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų užmojus atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis. Labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą turi atlikti ne tik vyriausybės, bet ir kiti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, įmonės, miestai ir NVO.

4.3

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į šalių įsipareigojimus pagal JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslus – planą, kuriuo vadovaujantis sprendžiamos darnaus vystymosi problemos, įskaitant skurdą, nelygybę, klimato kaitą, aplinkos būklės blogėjimą, taiką ir teisingumą. Taip pat itin svarbu, kad piliečiai, įmonės, finansų sektorius kiekvienoje šalyje ir tarptautiniu mastu pritartų naujajam vystymosi modeliui.

4.4

EESRK supranta, kad derybos dėl aplinkos ir klimato kaitos yra vienas iš sudėtingiausių derybų skyrių, visų pirma turint omenyje daug investicijų reikalaujančias direktyvas, kaip antai vandens, atliekų, pramoninių išmetamų teršalų ir apyvartinių taršos leidimų prekybos direktyvas. Vis dėlto Komitetas mano, kad klimato kaitos srityje būtina imtis radikalių ir permainas skatinančių veiksmų, su kuriais būtų ne tik suderinta politika ir teisės aktai, bet ir kuriais būtų pakeista ekonomikos paradigma ir vykdomas perėjimas prie neutralaus anglies dioksido poveikio, klimato kaitai atsparios ir efektyviai išteklius naudojančios visuomenės. Todėl vietos ir nacionalinio lygmens strategijos dėl klimato kaitos ar priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iš tikrųjų yra naujosios augimo strategijos.

4.5

EESRK, suprasdamas, kad rengiant klimato strategiją reikia vykdyti svarbias reformas ir transformuoti visus sektorius, ragina Vakarų Balkanų šalis savo strategiją parengti laikantis ES acquis ir koordinuoti darbą, kad jos, kaip UNFCCC šalys, aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant PVO, ir labiau juos įtraukiant, iki 2050 m. parengtų ilgalaikes vystymosi išmetant mažą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį strategijas.

4.6

Visose šalyse, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, įsteigtos aukšto lygio klimato politikos koordinavimo institucijos, kad klimato kaitos veiksmai būtų įtraukti į kitą sektorių politiką, visų pirma ekonominės plėtros, energetikos, transporto ir žemės ūkio politiką, kad rengiant strateginius ir politikos dokumentus ir teisės aktus būtų atsižvelgta į visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams susirūpinimą keliančius klausimus ir jų pastabas. EESRK rekomenduoja, kad pradėjus vykdyti konsultacijas dėl reguliavimo ir (arba) teisės aktų visų šių institucijų veikloje dalyvautų PVO atstovai ir socialiniai partneriai. EESRK siūlo parengti mechanizmą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos laiku, skaidriai ir užtikrinant dalyvavimą spręsti susirūpinimą keliančius klausimus.

4.7

Kadangi pramonė turės padengti didžiąją dalį suderinimo su ES ATLPS direktyva išlaidų, EESRK rekomenduoja, kad pilietinė visuomenė, pramonės ir verslo asociacijos aktyviai dalyvautų vykdant su ATLPS direktyva susijusį informuotumo didinimą ir pajėgumų stiprinimą. Joje reikalaujama, kad Vakarų Balkanų šalys, visų pirma šalys, kurių pramonės sektoriai dideli, skirtų daug investicijų, nes jos neturi pakankamų pajėgumų sušvelninti direktyvos poveikio, kuris susijęs ne tik su investicijomis, bet ir dėl kurio reikia keisti reguliavimo aplinką, valdymą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taip pat išmetamo teršalų kiekio tikrinimą ir akreditavimą.

5.   Energetikos padėtis Vakarų Balkanų šalyse

5.1

EESRK remia energetikos sąjungą ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriomis siekiama įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus. Vakarų Balkanų šalys yra įsipareigojusios laikytis šios politikos, tačiau turėtų aktyviau dalyvauti energetikos sąjungoje ir būti į ją įtrauktos jau vykdant išankstines diskusijas.

5.2

EESRK pritaria 2019 m. Vakarų Balkanų šalių energetikos ir aplinkos ministrų priimtam bendram pareiškimui „Perėjimas prie švarios energijos Vakarų Balkanų šalyse“ dėl tvarios hidroenergijos vystymo principų Vakarų Balkanų šalyse (14), ir primena, kad PVO indėlis ir aktyvus dalyvavimas buvo labai svarbūs jam priimti. EESRK manymu, nors tai ir tinkami pirmieji žingsniai, reikia dėti dar daugiau pastangų.

5.3

Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja, kad Vakarų Balkanų šalių socialiniams partneriams ir PVO būtų suteikta galimybė aktyviai ir konkrečiai dalyvauti ES Energijos nepritekliaus observatorijos veikloje, įskaitant pasiūlymų teikimą.

5.4

EESRK mano, kad pastangos įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus ir apskritai pasiekti tvarų ekonomikos augimą, turi būti pagrįstos šiuolaikiškais, tikslui pritaikytais ir regionui tinkamais veiksmais. Tai apima modernios ir perspektyvios infrastruktūros vystymą nustatant tinkamą teisės aktų ir reguliavimo sistemą ir įdiegiant naujas technologijas bei atitinkamus verslo modelius, kuriais siekiama, kad regiono ekonomikos vystymasis būtų „žalias ir įtraukus“. Kalbant konkrečiai, tai reiškia, kad reikės kurti pažangiuosius elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus, kad į elektros energijos gamybos šaltinių derinį būtų įtraukta vis didesnė kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis. Taip pat einamosios paros, balansavimo ir kaupimo rinkos yra naudingos rinka pagrįstų sprendimų kūrimui, kad ištekliai būtų tinkamai paskirstyti jau besikeičiančiame energijos rūšių derinyje pereinant nuo iškastinio kuro prie švaresnės energijos.

5.5

EESRK mano, kad vystant energetikos rinką ir siekiant pritraukti naujų investicijų, kurių reikia naujai infrastruktūrai ir pajėgumams finansuoti, svarbu priimti patikimą, modernią ir skaidrią teisės aktų ir reguliavimo sistemą. Energijos bendrijos vaidmuo (15) ir Bendrijos acquis perkėlimas į nacionalinės teisės aktus ir jo įgyvendinimas yra sine qua non sąlyga. Taip pat tarpvalstybinė veikla, kaip antai prekyba energija, gali padėti pasiekti didelį efektyvumą ir taupyti lėšas, susijusias su energija ir išlaidomis, jeigu visi rinkos dalyviai laikysis panašių taisyklių dėl aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir anglies dioksido kainodaros. Taigi Energijos bendrijos reguliavimo valdybos vaidmuo labai svarbus ir jį reikės stiprinti, atsižvelgiant į tai, kad tvariems pasirinkimams reikalingos tinkamai veikiančios tarpvalstybinės rinkos. Taigi Energijos bendrijos reguliavimo valdybos vaidmuo labai svarbus ir jį reikės stiprinti, atsižvelgiant į tai, kad tvariems pasirinkimams reikalingos tinkamai veikiančios tarpvalstybinės rinkos. ES turėtų remti Energijos bendrijos sekretoriatą, kuris padeda regiono valdžios institucijoms kurti patikimus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, pagrįstus 2030 m. regiono tikslais. Nacionaliniai energetikos ir klimato planai atspindi užmojus, kurių reikia norint sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos priemones. Į juos reikėtų įtraukti tam tikrą politiką ir priemones, susijusias su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu visuose svarbiuose didelį teršalų kiekį išmetančiuose sektoriuose, kad būtų pasiekti 2030 m. tikslai ir Paryžiaus susitarime numatytas jų indėlis, taip pat perspektyvą iki 2050 m. metų tapti anglies dioksido neišskiriančia ekonomika.

5.6

EESRK ragina pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) numatyti atitinkamą procentinę perėjimui prie žaliosios ekonomikos skirto biudžeto lėšų dalį. Komitetas apgailestauja dėl mažo mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų intensyvumo Vakarų Balkanų šalyse ir ragina jas aktyviau dalyvauti dabartinėse ES programose, įskaitant programą „Europos horizontas“, nes tokios investicijos yra labai svarbios plėtojant naujas technologijas veiksmingam perėjimui prie žaliosios ekonomikos.

5.7

Kadangi inovacijos itin svarbios besikeičiančiame energetikos sektoriuje, EESRK rekomenduoja daug dėmesio skirti Vakarų Balkanų šalių paskirstytajai energijai, t. y. vietoje gaminamai ir vartojamai energijai. Kadangi regione esama didelių kalnų masyvų, remti didelio masto aukštosios ir vidutinės įtampos elektros tinklų diegimą sudėtinga ar ekonomiškai neefektyvu. Dabartiniai technologiniai sprendimai daug geriau apgalvoti ir ekonomiškai pagrįsti, kad jais būtų galima remti paskirstytąją energiją. Šis naujas požiūris gali būti pagrįstas dabartine ES patirtimi ir atitinkama ES teisės aktų ir reguliavimo sistema, skirta gaminantiems vartotojams ir energetikos bendruomenėms. Taikant tokius verslo modelius galima rasti tinkamesnių sprendimų, atitinkančių vietos poreikius ir ypatumus, kuriais vadovaujantis vietos subjektai gali tiesiogiai dalyvauti priimant tvarius sprendimus ir taip tapti atsakingais už perėjimą prie darnaus vystymosi.

5.8

Be to, EESRK mano, kad energijos vartojimo efektyvumas turi didelį potencialą Vakarų Balkanų šalyse. Būstų, įskaitant viešuosius ir privačiuosius pastatus, pramoninės ir kitos veiklos atnaujinimas padės sutaupyti daug energijos ir sąnaudų ir vienu metu bus sprendžiama aktuali energijos nepritekliaus problema. Energijos taupymas – taip pat svarbi „vietos energetikos“ verslo ir socialinio modelio dalis, nes vietos ar regionų lygmenimis verta šilumos rekuperavimą panaudoti pramoninių ir (arba) gyvenamųjų pastatų reikmėms. Be kita ko, daugumoje regiono šalių paskirstymo nuostoliai dideli ir į šią sritį reikia daug investuoti. Taigi šioje srityje ES ir tarptautinis finansavimas gali būti svarbus siekiant vystyti efektyvią vietos ir mažo poveikio energijos gamybą ir vartojimą. Atsižvelgiant į ribotas regiono šalių turimas priemones, pradinį investicijų kapitalo intensyvumą ir palyginti ilgą jų nuvertėjimo laikotarpį, toks finansavimas bus būtinas. Europietiškos technologijos yra brandžios techniniu ir ekonominiu požiūriu, todėl jos tinkamos šiam regionui. EESRK ragina ES ir atitinkamas finansavimo institucijas aktyviau dalyvauti vykdant vietos ir regioninius efektyvaus energijos vartojimo projektus.

5.9

EESRK ragina Energijos bendriją, kuri siekia išplėsti ES energetikos, klimato ir aplinkos acquis įtraukiant plėtros šalis ir kaimynines šalis, labiau ir glaudžiau integruotis į energetikos sąjungos projektą, visų pirma turint omenyje pirmiau nurodytus prioritetinius veiksmus. PVO turėtų būti sistemingai įtrauktos ir integruotos į Energijos bendrijos susitikimus.

6.   Vakarų Balkanų šalių junglumas

Transportas

6.1

EESRK visapusiškai remia modernių ir „perspektyvių“ transporto tinklų kūrimą regione, kad būtų sustiprinta tarpvalstybinė prekyba ir judumas. Atsižvelgiant į tai, kad Vakarų Balkanų šalyse reikia iš esmės pagerinti esamus miestų, kelių ir ypač pasenusius geležinkelių tinklus, pradedant bet kokias naujas statybas reikėtų remti elektromobilumą arba švariu vandeniliu, taip pat, kai taikytina, dujomis varomas transporto priemones. Taip infrastruktūra keletą dešimtmečių būtų efektyvi ir tinkama ir kartu būtų pagerinta oro kokybė bei sumažintas degalų importas.

6.2

Pasirinkus bet kurį galimą tvarų sprendimą (pvz., elektromobilumą, biodegalus, švarų vandenilį), ES ir Europos įmonės, pasitelkdamos savo praktinę patirtį, gali prisidėti prie sklandaus jų diegimo regione. EESRK ragina Vakarų Balkanų šalis aktyviai bendradarbiauti su ES viešaisiais ir privačiais subjektais ir imtis ryžtingų priemonių vystant savo transporto tinklus. EESRK taip pat rekomenduoja atsižvelgti į ES geriausios patirties pavyzdžius, pvz., tvaraus judumo mieste planus (SUMPS). Šias iniciatyvas galėtų įgyvendinti Transporto bendrijos organizacija, kuri vis dar nėra labai aktyvi.

Informacinės ir ryšių technologijos

6.3

IRT ekonominė, pramoninė ir socialinė veikla vis labiau grindžiama duomenų tinklais ir IRT. Be to, IRT ir spartaus interneto ryšiai bei darnus vystymasis yra tiesiogiai susiję: pažangiųjų tinklų palaikomas automatizavimas skatina efektyvius sprendimus, pvz., daiktų internetą, išmaniuosius miestus ir kaimus, pažangiuosius skaitiklius, susietąsias transporto priemones ir pan. Tokiems tinklams ir technologijoms, kurie šiuo metu daug kainuoja, tačiau gali transformuoti regiono ekonomiką, finansuoti būtina masto ekonomija. Todėl EESRK prašo tam skirti ES finansavimą, tačiau taip pat ragina Vakarų Balkanų šalis tarpusavyje bendradarbiauti, kad būtų parengtas bendrasis regiono planas dėl spartaus interneto ryšio diegimo, kuris joms suteiktų galimybę derėtis dėl bendrų sutarčių ir, vedant kolektyvines derybas bei užtikrinant masto ekonomiją, pasiekti geresnių sąlygų.

7.   Gamtos ištekliai, biologinė įvairovė ir su žemės ūkiu bei maisto produktais susijusios priemonės Vakarų Balkanuose – ekonomikos augimo galimybės

7.1

Vakarų Balkanų šalyse esama gausios biologinės įvairovės ir nepaliestų buveinių, tačiau dideliu mastu vykdomas miško įveisimas, tad joms kilo įvairių grėsmių, įskaitant gyvenviečių plėtrą miesto ir pakrančių zonose, kasybos veiklą, menkai reglamentuojamą mažų hidroelektrinių, kurios pastatytos neatlikus išsamios jų poveikio biologinei įvairovei analizės, plėtrą ir nereguliuojamą medžioklę ir medžių kirtimą. Vyriausybės ėmėsi įvairių priemonių, kad apsaugotų rūšis ir buveines, ir išplėtė saugomą teritoriją.

7.2

EESRK rekomenduoja, kad Vakarų Balkanų šalys, kurių ekonomika pažeidžiama, išnagrinėtų galimybes efektyviau naudoti išteklius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurti ir taikyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama ilgalaikė didelės išliekamosios ir socialinės vertės kraštovaizdžių ir buveinių (įskaitant upes) apsauga, taip pat pereiti prie naujų žaliųjų technologijų. Dėl gausios regiono biologinės įvairovės ir nepaliestų buveinių esama didelių galimybių ekologinio turizmo ir kaimo turizmo srityse, tačiau tam reikia didinti pajėgumus ir gerinti reikalavimų atitiktį. Apskritai ištekliai naudojami labai neefektyviai, o išteklių našumas penkis kartus mažesnis už ES vidurkį, taip pat silpna perdirbimo praktika ir atliekų tvarkymas. Kad padėtis būtų pagerinta, reikia pereiti prie žiedinės ekonomikos ir regione kurti bei naudoti naujas žaliąsias technologijas.

7.3

EESRK rekomenduoja, kad šalys visapusiškai laikytųsi neseniai ES pasiūlytos biologinės įvairovės strategijoje nustatytų principų (16), ypatingą dėmesį skirdamos saugomų vietovių teritorijos plėtimui, įskaitant patikimą sunykusių buveinių apsaugą ir atkūrimą. Atsižvelgiant į tai primygtinai raginama nedelsiant peržiūrėti nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus ir (arba) bent nacionaliniu lygmeniu įsipareigoti siekti svarbiausių tikslų.

7.4

Klimato kaita taip pat daro įtaką maisto gamybos ir vertės grandinėms ir daro didelę žalą bei sukelia gamybos nuostolių žemdirbystės, gyvulininkystės, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriuose. Pagal neseniai pasiūlytą ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (17) reikėtų nustatyti pagrindinius regioninės ir nacionalinės žemės ūkio strategijos kūrimo principus, įskaitant pesticidų, trąšų ir antibiotikų naudojimo mažinimą, kad būtų gaminamas tvarus maistas ir užtikrinta, kad, nustačius deramas kainas ūkininkai gautų pakankamai pajamų, kartu laipsniškai panaikinant aplinkai kenksmingas subsidijas.

8.   Kompleksinės sąlygos, kad Vakarų Balkanų šalių tvari pertvarka būtų sėkminga

8.1

EESRK primena, kad sėkminga pertvarka siekiant žalesnių Vakarų Balkanų šalių negali įvykti nenustačius pagrindinių reikiamų sąlygų, visų pirma kalbant apie stabilias ir skaidrias nacionalines politines programas ir politinę valią. Patikslintoje stojimo metodikoje nurodyta, kad teisinės valstybės principas pagrindinių teisės aktų grupėje yra pagrindinė vertybė, kuria pagrįsta ES ir pagal kurią deramai nustatoma plėtros proceso sparta. Nesilaikant šio principo, sukuriama nepalanki padėtis pokyčiams, investicijoms ir itin reikalingam perėjimui prie tvaresnės visuomenės.

8.2

Todėl EESRK ragina regiono nacionalines valdžios institucijas imtis neatidėliotinų, esminių ir prasmingų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir skaidrus viešojo administravimo institucijų veikimas, būtų kovojama su korupcija ir ji būtų panaikinta, būtų užtikrinta visiška teismų sistemų nepriklausomybė, būtų kuriama nuspėjama ir patraukli verslo aplinka ir vienodos sąlygos (t. y. užtikrinant rinkos skaidrumą, reguliavimo aiškumą ir atvirą konsultavimąsi su visais suinteresuotaisiais subjektais), kuriomis būtų prisidedama prie inovacijų ir konkurencingumo, ir būtų didinamas socialinių partnerių ir PVO dalyvavimas, nes tai vienintelis būdas pasiekti apčiuopiamų ir ilgalaikių rezultatų.

8.3

Organizuota pilietinė visuomenė ir visi jai priklausantys subjektai, socialiniai partneriai ir kitos organizacijos atlieka labai svarbų ir aktyvų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi Vakarų Balkanuose. Atsižvelgiant į jų ryšį su visuomene, šiam politiniam tikslui jie gali gauti didelę visuomenės paramą ir patvirtinti jo legitimumą. Organizuota pilietinė visuomenė bus svarbi skatinant darnų vystymąsi kaip „aktyvų visuomenės pasirinkimą“, kuriam pritariama ir kuris remiamas visų nesutariančių politinių ir socialinių jėgų.

8.4

EESRK primena Vakarų Balkanų valdžios institucijoms, kad svarbu užtikrinti asociacijų laisvę ir palankią pilietinę erdvę, kad galėtų vykti tvirtas ir veiksmingas pilietinis dialogas. Komitetas ragina visas Vakarų Balkanų šalių vyriausybes patvirtinti nacionalines strategijas ir joms skirtus veiksmų planus užtikrinant socialiniams partneriams ir PVO palankią aplinką ir jų gebėjimų stiprinimą.

---

(1)  Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl Kosovo statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos), Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.

(2)  COM(2020) 315 final (2020 m. balandžio 29 d.), Komunikatas dėl paramos Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos.

(3)  EESRK indėlis į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą (paskelbta 2020 m. balandžio 28 d.).

https://www.eesc.europa.eu/lt/news-media/presentations/eesc-contribution-eu-western-balkans-summit-6-may-2020.

(4)  COM(2020) 57 final (2020 m. vasario 5 d.), Stojimo proceso stiprinimas. Įtikinama ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims.

(5)  JOIN(2020) 11 (2020 m. balandžio 8 d.), Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį.

(6)  COM(2020) 315 final (2020 m. balandžio 29 d.), Komunikatas dėl paramos Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos.

(7)  OL C 262, 2018 7 25, p. 15.

(8)  COM(2019) 640 final (2019 m. gruodžio 11 d.), Komunikato dėl Europos žaliojo kurso priedas.

(9)  https://www.rcc.int/pubs/62.

(10)  Susitikimas buvo dalis 2014 m. pradėtos 6 Vakarų Balkanų šalių iniciatyvos (taip pat vadinamos Berlyno procesu), kuria skatinama remti šešias Pietryčių Europos energijos bendruomenės susitariančiųjų šalių – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo*, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos – pastangas stiprinti regionų bendradarbiavimą ir skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

(11)  https://www.rcc.int/pubs/62.

(12)  Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad vaikai patirs daugiau kaip 80 proc. su klimato kaita siejamų ligų, sužalojimų ir mirčių.

(13)  Kosovas nėra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalis, todėl jis neturi nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų. Vis dėlto jis yra priėmęs Strategiją dėl klimato kaitos.

(14)  Be kitų atsinaujinančiosios energijos išteklių, ir hidroenergija; prioritetinis esamų struktūrų atkūrimas, ribotas papildomų didelių hidroenergijos šaltinių skaičius; atsinaujinančiųjų energijos išteklių įtraukimas į tinklą ir regiono elektros energijos rinka; integruotas vandens išteklių valdymas; pokyčių poveikio paisymas; hidroenergijos vystymo poveikio aplinkai, taip pat tarpvalstybinių aspektų ir tvarumo principų paisymas hidroenergijos planavimo srityje.

(15)  Energijos bendrijos, kuri veikia nuo 2006 m. (įgaliojimai pratęsti 2016 m.), tikslas – išplėsti ES vidaus energetikos rinkos taisyklių ir principų taikymą jai priklausančiose šalyse: Europos Sąjungos šalyse, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Šiaurės Makedonijoje, Kosove, Juodkalnijoje, Serbijoje, Moldovoje, Ukrainoje, taip pat asocijuotose narėse Armėnijoje, Gruzijoje, Norvegijoje ir Turkijoje. Jos būstinė yra Vienoje (www.energy-community.org).

(16)  COM(2020) 380 final (2020 m. gegužės 20 d.), 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.

(17)  COM(2020) 381 final, Strategija „Nuo ūkio iki stalo“.