Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Viešieji pirkimai kaip priemonė sukurti vertę ir užtikrinti orumą darbe teikiant valymo ir infrastruktūros paslaugas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/05)

Pranešėjas	Diego DUTTO
Bendrapranešėjis	Nicola KONSTANTINOU

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta CCMI	2020 9 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	192 / 7 / 18

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Komisija, Europos Parlamentas ir valstybės narės turi parengti reikiamų paramos priemonių, kuriomis būtų skatinamas strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, kad būtų daroma pažanga sistemingai taikant tvarius, skaidrius, plataus užmojo ir įvykdomus strateginius kriterijus, siekiant pagerinti valymo paslaugų kokybę ir orumą darbe vykdant viešuosius pirkimus.

1.2.

Siekiant užtikrinti, kad valymo paslaugos būtų grindžiamos kokybe, o ne kaina, ir užsakovui, ir paslaugų teikėjui turi būti taikomas skaidrumo principas. Reikia apibrėžti ir detalizuoti sutarties specifikacijas, įskaitant valymo dažnumą, laiką, darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) priemones ir finansines išlaidas (1). Šių kriterijų taikymo vertinimas per visą sutarties gyvavimo ciklą yra labai svarbus vertinant teikiamų valymo paslaugų kokybę.

1.3.

Socialiniai partneriai turėtų dalyvauti vykdant viešųjų pirkėjų mokymą ir didinant jų profesionalizaciją, kaip nustatyta 2017 m. spalio 3 d. Europos Komisijos rekomendacijoje (2).

1.4.

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos siekdamos kovoti su nedeklaruojamu darbu ir toliau gerinti darbo sąlygas valymo paslaugų sektoriuje. Griežtesnis reglamentavimas ir tvirtesni vykdymo užtikrinimo mechanizmai, pavyzdžiui, darbo užmokesčio kriterijai ir sektoriaus kolektyvinės derybos, gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją, aukštesnius socialinius standartus ir kokybišką užimtumą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą, valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas vykdant visus viešuosius pirkimus, kai tik įmanoma, valymą užtikrinti dienos metu.

1.6.

Sąžiningą konkurenciją galima užtikrinti sutelkiant dėmesį į kokybės aspektus ir ESTT praktikos taikymą, taip pat į nacionalines taisykles, susijusias su galimybe viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo sąlyga laikyti kolektyvinių sutarčių laikymąsi. Valstybės narės, kartu su socialiniais partneriais ir remdamosi nacionaline praktika, turėtų skatinti nacionalinio valymo paslaugų sektoriaus kolektyvinių sutarčių aprėptį sektoriniu lygmeniu ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos.

1.7.

Šiame sektoriuje daugiausia dirba moterys ir ne ES piliečiai. Todėl viešojo administravimo institucijų pirkimo politika gali jiems daryti didesnį tiesioginį poveikį. Todėl EESRK mano, kad papildomai prie kolektyvinių sutarčių turėtų būti sukurta daugiau apsaugos priemonių, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į darbuotojus principų. EESRK siūlo sutarties skyrimo kriterijuose numatyti papildomus taškus, pagal kuriuos būtų atlyginama už integracijos formas, pavyzdžiui, specialius mokymo kursus, paramos šeimai paslaugas, kaip antai pomokyklinę pagalbą nepilnamečiams, ir kitas socialinio turinio įmonių gerovės formas.

1.8.

EESRK rekomenduoja persvarstant 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvas nustatyti, kad privalomo saugumo ir mokymo išlaidos būtų parodomos atskirai nuo konkurencingos kainodaros, kaip būtinas ir patikrinamas konkurso pasiūlymo išlaidų sąrašo elementas.

1.9.

EESRK rekomenduoja visoje subrangos grandinėje ir per visą sutarčių vykdymo laikotarpį laikytis tvarumo sąlygų, darbuotojų teisių ir visuotinai taikomų kolektyvinių sutarčių (užtikrinant, kad perkančioji organizacija, pagrindinis paslaugų teikėjas ir subrangovai būtų atsakingi už savo tiesioginį sutarties partnerį).

1.10.

EESRK ragina valstybes nares (jei jos dar to nedaro) ypatingą dėmesį skirti ir veiksmingai tikrinti, kaip vykdant viešuosius konkursus valymo paslaugų sektoriuje laikomasi visų teisės aktais nustatytų ir sutartinių įsipareigojimų ir DSS aspektų, susijusių su socialiniais, aplinkos ir tvarumo aspektais.

1.11.

Kalbant apie valstybių narių, perkančiųjų organizacijų ir Europos Komisijos įsipareigojimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (3) 83–85 straipsniuose, EESRK prašo visų šių viešųjų subjektų nedelsiant pateikti atitinkamus duomenis ir visų pirma užtikrinti, kad būtų nurodyti sutarties skyrimo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris sutarčių dėl valymo paslaugų atveju. Europos Komisijos prašoma finansiškai remti tolesnius sektorių socialinių partnerių projektus ir mokslinius tyrimus valymo ir infrastruktūros paslaugų viešųjų pirkimų klausimu.

1.12.

Europos Komisija turėtų stiprinti teisėkūros sistemą ir socialinių partnerių derybinę galią nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, skirdama finansavimą gebėjimų stiprinimo veiksmams Pietryčių, Vidurio ir Rytų Europos šalyse (4).

1.13.

EESRK rekomenduoja persvarstant 2014 m. Europos viešųjų pirkimų direktyvas numatyti, kad dėl darbui imlių paslaugų, pavyzdžiui, valymo paslaugų, ES direktyvose dėl viešųjų pirkimų būtų prašoma arba reikalaujama, kad valstybės narės skirdamos sutartis netaikytų mažiausios kainos kriterijaus, nustatytų aukščiausią ribą, kad ne daugiau nei 30 proc. įvertinimo balais būtų skiriama kainai palyginti su balais, skiriamais už kokybę, ir specialiomis socialinės apsaugos sąlygomis užtikrintų pagal konkurso pasiūlymą įdarbintų darbuotojų darbo vietų stabilumą, žinoma, atsižvelgiant į Direktyvą dėl darbuotojų teisių apsaugos įmonių perdavimo atveju (2001/23/EB (5)) ir aiškinimą pagal ES teismų praktiką, laikantis įmonės darbo tvarkos bei atsižvelgiant į kolektyvines derybas.

1.14.

EESRK ragina perkančiąsias organizacijas naudoti savo pačių sudarytas valymo paslaugų išlaidų sąmatas pasinaudojant specializuotomis sektorių priemonėmis, pavyzdžiui, „Geriausios vertės vadovu“ ir nacionaliniais pavyzdžiais, siekiant atitinkamai įvertinti sektoriaus rinką, ir dalį šių paslaugų atidėti rezervuotoms sutartims, kaip nustatyta Direktyvos 2014/24/ES, kurią valstybės narės perkėlė į savo viešųjų pirkimų kodeksus, 20 straipsnyje.

1.15.

Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares pradėti taikyti paslaugų tiekėjų, pageidaujančių, kad būtų svarstoma galimybė su jais sudaryti viešąsias sutartis dėl valymo paslaugų, akreditavimo procesą ar kvalifikacijų sistemą. Šį procesą turėtų prižiūrėti vertinimo komitetas, sudarytas iš įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant profesines sąjungas ir šio sektoriaus paslaugų teikėjų atstovą.

1.16.

Kadangi ir toliau išlieka COVID-19 grėsmė, būtina apsaugoti darbuotojus ir visuomenę nuo rizikos užsikrėsti COVID-19 ar kita panašia liga. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms, padedant socialiniams partneriams, parengti privalomus protokolus dėl DSS.

1.17.

Be to, EESRK ragina valstybes nares imtis veiksmų ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais siekiant aptarti laikinus praktinius sprendimus, kaip greitai grįžti prie sąžiningos ir į kokybę orientuotos viešųjų pirkimų praktikos.

1.18.

COVID-19 krizės aplinkybėmis EESRK rekomenduoja valstybėms narėms gerinti valymo paslaugas teikiančių darbuotojų mokymą ir didinti jų profesionalizaciją. Reikėtų skirti finansinių išteklių, kad valdžios institucijos ir sutartis sudarančios bendrovės galėtų investuoti į mokymą ir įgūdžius. Valymo ir sanitarijos paslaugas teikiantys darbuotojai turėtų būti skatinami įgyti profesinę kvalifikaciją, padedant pagrindą pažeidžiamų asmenų įsidarbinimo galimybėms didinti.

1.19.

EESRK pasisako už tai, kad ES institucijos, valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos taikytų visapusišką požiūrį į valymo paslaugų pirkimą. Tokiu požiūriu nesiekiama rasti kompromisą tarp aplinkos ir darbo sąlygų – juo skatinama socialinė sanglauda, darbo standartai, lyčių lygybė ir Europos Komisijos žaliajame kurse pasiūlyti aplinkos apsaugos tikslai.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Pagrindinis šios nuomonės tikslas – pateikti rekomendacijų, kaip pasinaudoti viešaisiais pirkimais siekiant didinti tinkamą kokybišką užimtumą ir orumą darbe teikiant valymo ir infrastruktūros paslaugas.

2.2.

Daugelis šių rekomendacijų yra bendro pobūdžio ir gali būti taikomos visuose ekonomikos sektoriuose. Tai ypač pasakytina apie darbui imlius paslaugų sektorius, pavyzdžiui, privačių saugos paslaugų ir aprūpinimo maistu ir gėrimais.

3.   Bendroji informacija ir aplinkybės

3.1.

Daugiau kaip 250 000 ES valdžios institucijų kiekvienais metais išleidžia 14 proc. BVP (apie 2 trln. EUR per metus) paslaugoms, darbams ir prekėms pirkti (6). Pagrindinę viešųjų pirkimų dalį sudaro paslaugos, pavyzdžiui, valymo paslaugos. 2017 m. paskirtų sutarčių dėl paslaugų teikimo vertė siekė 250 mlrd. EUR (7).

3.2.

Viešaisiais pirkimais galima remti investicijas į realiąją ekonomiką, užtikrinti ir kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų, taip pat darbuotojų migrantų įtrauktį ir jiems sudaryti geresnes sąlygas (8). Jais taip pat galima skatinti naujoviškų produktų paklausą, padėti siekti pramonės politikos tikslų ir propaguoti perėjimą prie efektyviai išteklius ir energiją naudojančios žiedinės ekonomikos (9).

3.3.

Kalbant apie ES viešųjų pirkimų direktyvą 2014/24/ES, į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus turėtų būti įtraukti visi šios nuomonės 3.2 punkte nurodyti strateginiai kriterijai. Kadangi taisyklės tebėra neaiškios, dauguma viešųjų pirkimų sutarčių ir toliau skiriamos mažiausią kainą siūlančiam konkurso dalyviui, kartais net neįprastai mažą kainą siūlančiam konkurso dalyviu (10).

3.4.

Išnaudojamos ne visos Viešųjų pirkimų direktyvų galimybės, o jų taikymas valstybėse narėse skiriasi. Todėl valdžios institucija turi nuspręsti, kokie yra jos prioritetai (11).

3.5.

Tai visų pirma yra politinis, o tik po to techninis klausimas. Sprendimas, kurias paslaugas pirkti ir kokius sutarties skyrimo kriterijus taikyti pagal kokį santykinį lyginamąjį svorį, priimamas politinių sprendimų priėmimo proceso metu. Tokiais sprendimais nustatomas sutarties skyrimo procedūros pagrindas ir pagrindiniai kriterijai. Neatsižvelgiant į darbuotojų, aplinkos apsaugos ir socialines teises, būtų sukurtos nevienodos sąlygos.

4.   COVID-19 krizė, valymo paslaugų sektorius ir viešieji pirkimai

4.1.

Per COVID-19 pandemiją išryškėjo ypač didelė valytojų darbo, kaip bendros viešosios gėrybės, vertė. Sutartis sudarančios bendrovės turi atitikti kvalifikacijos, veiksmingumo ir specializacijos reikalavimus. 2020 m. balandžio 22 d. bendrame pareiškime ES socialiniai partneriai Europos valymo paslaugų sektoriaus federacija (EFCI) ir „UNI Europa“ pabrėžia esminį valymo paslaugų sektoriaus ir jos darbuotojų vaidmenį užkertant kelią viruso plitimui (12).

4.2.

2018 m. Europos Sąjungoje 283 506 bendrovėse dirbo 4,11 mln. valytojų. Nuo šio amžiaus antrojo dešimtmečio vidurio apyvarta nuolat didėja. Tuo pat metu 2017 m. apyvarta vienai bendrovei siekė 393 000 EUR. Europos valymo paslaugų sektoriaus federacijos (EFCI) teigimu, vidutinė vienam darbuotojui tenkanti apyvarta pasiekė beveik 30 000 EUR. Vienam darbuotojui tenkanti apyvarta – 27 400 EUR, o darbuotojai per metus vidutiniškai uždirba 12 200 EUR. Didelė dalis Europos valymo sektoriaus darbuotojų dirba ne visą darbo dieną. Be to, šio darbui imlaus sektoriaus bendrovių marža neviršija 3 proc. Sutartis sudariusios bendrovės patyrė papildomų išlaidų dėl COVID-19 pandemijos, nes reikėjo apsaugoti ir klientų, ir savo darbuotojų interesus. Ypač didelė ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, moterų ir darbuotojų imigrantų dalis. Moterų procentinė dalis visada viršija 50 proc. (išskyrus Daniją), o Lietuvoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje ji yra didesnė nei 80 proc (13). Visoje ES 30 proc. valytojų yra imigrantai (Belgijoje – 60 proc.).

4.3.

Kliūtys patekti į valymo ir infrastruktūros paslaugų rinką yra mažos arba jų visai nėra. Valymo paslaugos yra imlios darbui – beveik 80 proc. įmonių pajamų sudaro darbo sąnaudos, o valymo subrangovų marža yra labai nedidelė. Taigi dėl viešojo ar privataus sektoriaus klientų sprendimo pirkti paslaugas daromas spaudimas mažinti kainas, o tai kenkia socialiniams standartams ir valytojų darbo orumui.

4.4.

Per COVID-19 krizę ir po jos valymo infrastruktūros paslaugų sektoriuje vertę ir aukštus užimtumo kokybės standartus galima pasiekti tik tuo atveju, jei valytojai bus pakankamai kvalifikuoti, turės tinkamos techninės įrangos ir jei bus aiškiai apibrėžtos darbdavių ir darbuotojų teisės ir pareigos. Todėl valdžios institucijoms gali tekti už valymo paslaugas mokėti brangiau. COVID-19 krizės metu sustabdžius veiklą daugelis paslaugas teikiančių bendrovių susidūrė su didelėmis pinigų srautų problemomis ir patyrė daugiau išlaidų dėl sveikatos ir saugos priemonių, kurios būtinos darbuotojų ir klientų apsaugai. Šias finansines problemas sustiprina bloga sutarčių su viešaisiais ir privačiais pirkėjais sudarymo praktika. Siekiant padėti įmonėms ir toliau užtikrinti savo valytojų sveikatą ir saugą, taip pat išlaikyti ir pagerinti jų darbo sąlygų kokybę, EESRK ragina viešuosius ir privačius paslaugų pirkėjus nedelsiant grįžti prie veiksmingo viešųjų pirkimų vykdymo, sąžiningos sutarčių sudarymo praktikos ir geriau atsižvelgti į kokybės kriterijus (14). Valytojai dažnai dirba pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis, dėl kurių gali kilti pavojus jų pačių sveikatai (15). Kai kurie darbuotojai renkasi dirbti ne visą darbo laiką, tačiau kai kurie iš jų norėtų dirbti daugiau valandų arba visą darbo laiką. Tačiau kartais darbdaviams gali būti sunku pasiūlyti darbo visą darbo laiką sutartis. Be to, nepaisant socialinių partnerių įsipareigojimo užtikrinti, kad būtų valoma dienos metu, valymo paslaugas dažnai teikia darbuotojai, kurie dirba naktį vieni. Dažnai tokie yra kliento reikalavimai. Tokia darbo praktika prisideda prie to, kad valytojų darbas lieka nematomas (16), nepakankamai vertinamas ir nepripažįstamas (17). Deja, kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos nenustatytos apimties darbo sutartys. Už tai atsakomybė tenka valdžios institucijoms, jeigu jos ir toliau administruoja sutartį, stebi jos vykdymą ir vertina kokybę. Turėtų būti siekiama didinti darbuotojų galimybes dirbti dienos metu vieną pamainą ir sudaryti darbo visą darbo laiką sutartis, kad pagerėtų jų gyvenimo kokybė.

4.5.

Taikant mažiausią kainą kaip vienintelį viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo kriterijų kenkiama paslaugų kokybei ir prisidedama prie darbo sąlygų blogėjimo, kokybės šešėliavimo (prastesnės kokybės) ir išsisukinėjimo (dedama mažiau pastangų) (18). Kadangi valymas yra heterogeninė ir sunkiai kiekybiškai įvertinama užduotis, kokybę sunku įvertinti tiek proceso metu, tiek vėliau. Todėl kokybę svarbu grįsti rezultatais per visą gyvavimo ciklą, o ne procesu.

4.6.

Direktyvos 2014/24/ES tekste nebeliko frazės „mažiausia kaina“, tačiau leidžiama sutartį skirti remiantis tik kaina (67 straipsnio 2 punkto paskutinė pastraipa). Vadinasi, kai kurios perkančiosios organizacijos ir toliau skiria sutartis pagal mažiausios kainos pasiūlymą, o kartais net pagal „neįprastai mažos kainos pasiūlymą“. Šalys, pageidaujančios darbui imlioms paslaugoms taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, turės žengti dar vieną žingsnį ir nurodyti administravimo institucijoms, kaip veiksmingai taikyti šį kriterijų, nustatydamos kainos lyginamojo svorio aukščiausią ribą ir naudodamos formules, kurios neišpūstų pasiūlymuose nurodytų kainų skirtumų. Šiuo tikslu reikia rengti specialius mokymus viešųjų pirkimų pareigūnų profesionalizacijai didinti. Be to, atliekant kitą direktyvų peržiūrą turėtų būti nustatytos privalomos taisyklės, susijusios su: a) galimai neįprastai mažos kainos pasiūlymų nustatymu, kai nustatomas 20 proc. kainos skirtumas su kitu mažiausios kainos pasiūlymu, kuris yra pagrindas atlikti patikrinimą; b) išsamiu patikrinimu, ar konkurso dalyvis turi objektyvių ir įtikinamų priežasčių, dėl kurių pateikė mažos kainos pasiūlymą; c) tokių pasiūlymų atmetimu, jei konkurso dalyvis nepateikė objektyvių ir įtikinamų minėtų priežasčių.

4.7.

Taigi krizė suteikia galimybę valymo paslaugų įmonėms ir jų darbuotojams didinti valymo paslaugų vertę ir esminę valymo svarbą visuomenės ir savo tiesioginių klientų akyse. 2017 m. ES valymo paslaugų sektoriaus socialiniai partneriai parengė Geriausios vertės vadovą (19), kuris gali paskatinti sutartis dėl valymo paslaugų skiriančias viešąsias ir privačias organizacijas sudaryti didžiausią vertę suteikiančias sutartis. Panašių priemonių sukūrė ir kai kurie nacionaliniai socialiniai partneriai.

4.8.

Skaitmeninimas suteikia galimybių ir iššūkių šio sektoriaus žemos kvalifikacijos darbuotojams, todėl ES socialiniai partneriai mano, kad naudojantis technologijomis galima padidinti valytojų darbo vertės ir apskritai valymo svarbos pripažinimą ir sukurti papildomos vertės valymo paslaugų pirkėjams (20). Vykdant EFCI projektą „SK-Clean“ bus nustatyti kintantys sektoriaus įgūdžių poreikiai ir jis taps priemone, kuri padės toliau didinti valytojų profesionalizaciją (21).

4.9.

Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, susidariusias dėl COVID-19 ekstremaliosios situacijos, reikia, kad kompetentingos institucijos užtikrintų informacijos apie naudojimąsi asmeninėmis apsaugomis priemonėmis (AAP) sklaidą ir aprūpinimą tinkamomis AAP darbuotojams ir asmenims apsaugoti. Įmonėms reikia finansinės paramos, kad būtų padengtos didėjančios papildomos išlaidos, susijusios su organizacinėmis priemonėmis, rizikos vertinimu, analize ir AAP paskirstymu darbuotojams (22). Be to, sutartis sudarančių bendrovių investicijos yra labai svarbios tam, kad jos galėtų pasiūlyti savo klientams valymo sprendimų, kurie būtų novatoriški ir veiksmingesni, nes būtų grindžiami cheminiais ir biologiniais moksliniais tyrimais.

5.   Viešieji pirkimai ir žaliasis kursas

5.1.

Pagal žaliąjį kursą siūloma viešaisiais pirkimais naudotis siekiant mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Tačiau tam reikia visapusiško požiūrio.

5.2.

Valymo paslaugų sektorius gali prisidėti prie perėjimo prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos, žaliaisiais ženklais žymint ekologiškus valymo produktus, muilą, tualetinį popierių bei popierinius rankšluosčius ir tinkamai rūšiuojant atliekas. To paties tikslo siekiama ir ekologiniu ženklu žymint valymo paslaugas (23) ir valymo produktus (24), net jei jų praktinis veiksmingumas nėra akivaizdus. Jei klientas nesutinka naudoti ekologiškus produktus ir procedūras, gali padidėti sąnaudos, o tai lemtų didesnį spaudimą visiems kainos elementams. Dėl to taip pat gali pablogėti socialinės, darbo ir DSS sąlygos. Be to, dėl visų šių priežasčių gali būti apribotos ir MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (25). Todėl reikia taikyti visapusišką požiūrį į viešuosius pirkimus.

5.3.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkosaugos kriterijai yra per silpni, kad realiai paskatintų tiekėjus imtis pokyčių (26). Privatūs paslaugų teikėjai, įsipareigoję saugoti aplinką, negali išnaudoti viso savo potencialo, jei perkančiosios organizacijos nenori padengti papildomų sąnaudų. Taigi tam reikia didesnės pirkėjų profesionalizacijos.

6.   Socialiniai ir kokybės aspektai vykdant viešuosius pirkimus

6.1.

Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad vykdydami viešąsias sutartis ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teise, nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis arba X priede išvardytomis aplinkos, socialinės ir darbo tarptautinės teisės nuostatomis“.

6.2.

2010 m. spalio mėn. Europos Komisijos vadove „Perkant socialiai“ išdėstyti įvairūs socialiniai aspektai perkančiosioms organizacijoms, pavyzdžiui, vaikų ir priverstinio darbo draudimas, DSS reikalavimai, įsipareigojimai dėl minimalaus darbo užmokesčio, socialinės apsaugos reikalavimai ir apskritai deramo darbo standartai (27). Kadangi visa tai yra teisės aktais nustatytos prievolės, jų turi būti laikomasi, nepriklausomai nuo to, ar jos paminėtos sutarties vykdymo sąlygose, ar ne.

6.3.

Kaip nurodyta Direktyvos 2014/24/ES 98 konstatuojamojoje dalyje, sutarties įvykdymo sąlygomis taip pat galėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas priemonių, kuriomis skatinama moterų ir vyrų lygybė darbe ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimas, įgyvendinimui.

6.4.

Kad darbo sąnaudos nebūtų naudojamos kaip pagrindinis konkurso dalyvių konkurencijos elementas, visi konkurso dalyviai (įskaitant subrangovus) turi laikytis vietos teisės aktais arba privalomomis ir visuotinai taikomomis kolektyvinėmis sutartimis nustatytų būtiniausių standartų dėl darbo sąnaudų ir standartinių viešųjų sutarčių sąlygų. Privalomos ir visuotinai taikomos sektorių kolektyvinės sutartys gali užtikrinti vienodas sąlygas.

6.5.

Nors tokiomis priemonėmis, kaip Geriausios vertės vadovas, galima sumažinti dirbančiųjų skurdą ir prisidėti prie socialinės sanglaudos ES valstybėse narėse, jos nestiprina socialinių partnerių sektorių lygmeniu ir neprisideda prie jų gebėjimo sukurti privalomas sektorių kolektyvinių derybų sistemas. Šioje srityje kompetentingos valstybės narės turės sugriežtinti kolektyvinių derybų taikymo viešųjų pirkimų srityje taisykles.

6.6.

Viešosios įstaigos, pavyzdžiui, vaikų darželiai, mokyklos, globos namai ir ligoninės, tapo prekių ženklais ir dėl klientų konkuruoja su kitomis institucijomis. Konkuruojant švara ir valymo kokybė yra laikomi skiriamuoju veiksniu, nuo kurio tiesiogiai priklauso naudotojų pasitenkinimas paslaugomis ir konkurencingumas.

6.7.

Tai, kad vykdant viešuosius pirkimus nepakankamai atsižvelgiama į kokybės ir socialinius aspektus, taip pat daro neigiamą poveikį darbuotojų kaitai, o tai reiškia, kad darbdaviai, klientai ir darbuotojai patiria trigubų nuostolių (28).

6.8.

Skatinant švietimą ir mokymą darbo vietoje užtikrinama aukštesnė kokybė ir geresnės darbuotojų teisės viešųjų pirkimų srityje. Profesinis rengimas ir mokymas, sertifikavimas ir oficialus kvalifikacijų pripažinimas prisideda prie šio sektoriaus pripažinimo. Pripažinus jų svarbą viešųjų konkursų procese, pagerėtų jų vertinimas ir būtų galima geriau suprasti dėl jų patiriamas įmonių išlaidas, į kurias turi būti pakankamai atsižvelgta tiek kainoje, tiek darbo užmokestyje. Atsakomybė už darbuotojų mokymą tenka valymo įmonei; priėmus mažiausios kainos pasiūlymą, kyla rizika, kad įmonės nebus pajėgios investuoti į mokymus ir saugą (arba į įrangą, inovacijas ir susijusius mokymus) daugiau nei privaloma pagal būtiniausius įstatymų reikalavimus.

---

(1)  http://www.europeancleaningjournal.com/magazine/articles/latest-news/managing-quality-in-german-contract-cleaning

(2)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017H1805&from=LT Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1805 (OL L 259, 2017 10 7, p. 28).

(3)  OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(4)  https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2019/representativeness-of-the-european-social-partner-organisations-industrial-cleaning-sector#tab-01

(5)  Tarybos direktyva 2001/23/EB (OL L 82, 2001 3 22, p. 16).

(6)  https://ec.europa.eu/growth/single-market/public-procurement_en

(7)  https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/631048/IPOL_STU(2018)631048_EN.pdf, p. 14

(8)  https://ec.europa.eu/info/policies/public-procurement/support-tools-public-buyers/social-procurement_lt

(9)  Europos Komisija viešiesiems pirkėjams yra numačiusi įvairių pagalbos priemonių, taikomų ne tik socialinių viešųjų pirkimų srityje, ir reikėtų atsižvelgti į visus šiuos aspektus: https://ec.europa.eu/info/policies/public-procurement/support-tools-public-buyers_lt

(10)  Tai aptariama 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvos 69 straipsnyje.

(11)  Jeremy Prassl, The Future of EU Labour Law (ES darbo teisės ateitis).

(12)  Bendras pareiškimas dėl COVID-19 poveikio pramoninio valymo ir infrastruktūros paslaugų sektoriui ir būtinų jo apsaugos priemonių https://www.uni-europa.org/2020/04/22/joint-statement-on-the-covid-19-impact-to-the-industrial-cleaning-and-facility-services-sector-and-the-necessary-measures-to-protect-it/.

(13)  Eurofound (2019) Representativeness Study for the Industrial Cleaning Sector, p. 19: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef19012en.pdf,

(14)  http://servicealliance.eu/wp-content/uploads/2020/05/EBSA-Statement_Contracting-recommendations-during-COVID_13-5-2020.pdf

(15)  Bergfeld, Mark (2020) The Insanity of Making Sick People work, Jacobin Magazine: https://jacobinmag.com/2020/03/coronavirus-workers-rights-health-care-cleaners-gig-economy

(16)  Mark Bergfeld & Jaana Ylitalo, Putting Europe’s invisible precariat in the spotlight, Social Europe, 2019 m. balandžio 18 d., https://www.socialeurope.eu/europes-invisible-precariat

(17)  When Creativity Meets Value Creation. A Case Study on Daytime Cleaning: Volume VIII: Ergonomics and Human Factors in Manufacturing, Agriculture, Building and Construction, Sustainable Development and Mining.

(18)  Evidence from Public Administration Review, Vol. 79, Iss. 2, pp. 193–202.

(19)  http://www.cleaningbestvalue.eu/

(20)  Žr. Europos valymo pramonės federacija (EFCI): https://www.efci.eu/wp-content/uploads/2019/02/Digital-transition-in-cleaning-industry-in-FR.pdf https://www.efci.eu/wp-content/uploads/2019/10/2019-10-29_Joint-statement-on-digitalisation-EFCI-UNI-Europa-29.10.2019.pdf ir https://www.efci.eu/wp-content/uploads/2019/10/2019-10-29_Joint-statement-on-digitalisation-EFCI-UNI-Europa-29.10.2019.pdf.

(21)  Projektas „SK-Clean“.

(22)  UNI-CoeSS pareiškimas https://www.uni-europa.org/2020/05/08/private-secruity-joint-declaration-ensuring-business-continuity-and-protection-of-workers-in-the-covid-19-pandemic/

(23)  https://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/Cleaning_Services_Factsheet_Final.pdf ir http://www.ecolabelindex.com/ecolabel/cleaning-industry-management-standard-cims.

(24)  http://www.ecolabelindex.com/ecolabels/?st=category,cleaning

(25)  Sofia Lundberg & Per-Olov Marklund (2016) Influence of Green Public Procurement on Bids and Prices, https://www.nhh.no/globalassets/departments/business-and-management-science/seminars/2016-spring/120516.pdf

(26)  Sofia Lundberg & Per-Olov Marklund (2016) Influence of Green Public Procurement on Bids and Prices, https://www.nhh.no/globalassets/departments/business-and-management-science/seminars/2016-spring/120516.pdf

(27)  „Perkant socialiai“ (43 išnaša), p. 47.

(28)  Market Exposure and the Labour Process: The Contradictory Dynamics in Managing Subcontracted Services Work. NUORODOS.