Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. ES prekybos politikos suderinamumas su Europos žaliuoju kursu

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 429/10)

Pranešėjas

John BRYAN

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 7 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 18
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos žaliąjį kursą, visų pirma strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, kurios yra plataus užmojo ir turės didelės įtakos ES ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektoriams, taip pat atliks pagrindinį vaidmenį sudarant būsimus prekybos susitarimus.

1.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad ES turi reaguoti į COVID-19 krizę skubiai įgyvendindama Europos ekonomikos gaivinimo planą, kad ES ekonomika būtų kuo greičiau atkurta ir pradėtų veikti visu pajėgumu, atsižvelgiant į pavojų sveikatai ir aplinkai. Žaliasis kursas turėtų būti neatsiejama ekonomikos gaivinimo dalis.

1.3.

Pasaulio ekonomikai dėl COVID-19 krizės patyrus precedento neturintį nuosmukį, sąžininga ir taisyklėmis pagrįsta prekyba vienodomis sąlygomis dar niekada nebuvo tokia svarbi siekiant atgaivinti ekonomiką. Būtina užtikrinti tinkamai veikiančią atvirą ES bendrąją rinką ir tarptautinę prekybą. EESRK nuomone, ES negali leisti, kad jos prekybos politika taptų gynybine.

1.4.

Atsižvelgdama į patirtį, įgytą per COVID-19 krizę, ES visų pirma turi atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: 1) esminę koncepcijos „Viena sveikata“, apsirūpinimo maistu saugumo ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo svarbą Europai; 2) poreikį sukurti tvirtą BŽŪP, taip pat tvarią ir atsparią maisto ir pagrindinių su sveikata susijusių produktų tiekimo grandinę; 3) būtinybę ES turėti tvirtą, gerai finansuojamą nuosavų išteklių biudžetą krizei įveikti; 4) prekybos ir ES bendrosios rinkos apsaugos svarbą siekiant užkirsti kelią renacionalizacijai ir tokių pokyčių kaip „Brexit’as“ pasikartojimui.

1.5.

EESRK prašo išsamiai įvertinti žaliojo kurso strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos poveikį ES prekybos susitarimams, ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektoriams.

1.6.

Plačiai pripažįstama, kad prekyba žemės ūkio produktais atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant daugumą, o gal net visus, DVT, kad PPO turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant DVT ir kad be veiksmingo daugiašalės prekybos mechanizmo tai būtų daug sunkiau.

1.7.

EESRK siūlo į visus būsimus ES prekybos susitarimus įtraukti žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją kaip visuotinius tvarumo standartus, pripažįstant, kad įtraukti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir aukštesnius standartus į daugiašalius prekybos susitarimus ir juos įgyvendinti yra labai sudėtinga. Dvišaliais prekybos susitarimais, regis, galima greičiau užtikrinti didesnę pažangą siekiant įgyvendinti DVT ir esminius aplinkos ir socialinius standartus.

1.8.

ES turi užtikrinti, kad dėl prekybos susitarimų ši problema nebūtų perkelta į kitas šalis ir nedidėtų miškų naikinimas kitose šalyse.

1.9.

EESRK manymu, labai svarbu, kad taikant žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, kurias konkurentai gali nenorėti priimti ir įgyvendinti, nebūtų mažinamas ES ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektorių gyvybingumas ir konkurencingumas.

1.10.

EESRK mano, kad ES politikos sritys, pavyzdžiui, žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija, BŽŪP, prekybos politika ir socialinė politika, turi būti kur kas nuoseklesnės ir labiau koordinuojamos.

1.11.

Ūkininkavimas pagal ES šeimos ūkio modelį yra labai svarbus įgyvendinant žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, todėl BŽŪP biudžetas turi būti pakankamas, kad būtų įgyvendinti papildomi reikalavimai ūkininkams.

1.12.

Kalbant apie žemės naudmenų skyrimą ekologinei gamybai, reikia įvertinti dėl to sumažėsiančios gamybos poveikį. Reikia aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus, kad būtų galima geriau apibrėžti ekologiškus produktus ir įvertinti tikrąjį grynąjį „ekologiško“ ūkininkavimo indėlį į pasaulio tvarumą, įskaitant biologinę įvairovę.

1.13.

Visuose ES prekybos susitarimuose turi būti laikomasi ES sanitarijos ir fitosanitarijos nuostatų ir atsargumo principo.

2.   Bendroji informacija

Europos žaliasis kursas

2.1.

Europos žaliasis kursas (1) – plataus užmojo komunikatas ir įsipareigojimas imtis su klimatu ir aplinka susijusių iššūkių.

2.2.

Europos žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje iki 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo.

2.3.

Žaliuoju kursu siekiama apsaugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą ir saugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki. Visų pirma reikia galvoti apie žmones ir atkreipti dėmesį į regionus, pramonės sektorius ir darbuotojus.

2.4.

Europos Komisija nurodė, kad žaliasis kursas neatskiriamas nuo jos strategijos dėl prekybos politikos, kuria siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT) (2).

2.5.

Pagrindiniai Europos žaliajame kurse nustatyti tikslai nurodyti toliau pateiktame paveikslėlyje (3):

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija

2.6.

Įgyvendinant žaliąjį kursą, strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (4) siekiama ES maisto sistemą paversti visuotiniu tvarumo standartu.

2.7.

ES biologinės įvairovės strategija (5) siekiama biologinės įvairovės nykimo tendenciją pasukti priešinga linkme ir atkurti gamtą.

2.8.

Svarbiausi strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslai, be kita ko, yra: — iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą, — iki 2030 m. 50 proc. sumažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį ir 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, — iki 2030 m. 50 proc. sumažinti antimikrobinių medžiagų, naudojamų ūkiniams gyvūnams, pardavimo apimtį, — remiantis moksliniais įrodymais, peržiūrėti ir patobulinti su gyvūnų gerove susijusius teisės aktus, — užtikrinti, kad iki 2030 m. 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama taikant ekologinio ūkininkavimo metodus; — patikslinti su kolektyvinėmis iniciatyvomis, skirtomis ūkininkų padėčiai tiekimo grandinėje stiprinti, susijusias konkurencijos taisykles, — sukurti ekologišką modelį, kuriuo ūkininkams būtų atlyginama už anglies dioksido sekvestraciją per BŽŪP arba rinką, — iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių, — pakeisti apdulkintojų populiacijos mažėjimo tendenciją, — atkurti sąlygas laisvai tekėti 25 000 km ES upių, — apsaugoti 30 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, — skatinti tvarų maisto vartojimą ir visiems prieinamą sveiką maistą.

2.9.

Apibendrinant, strategijomis siekiama užtikrinti europiečiams prieinamą ir tvarų maistą, kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką ir išsaugoti biologinę įvairovę.

2.10.

EESRK palankiai vertina žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją bei nustatytus tikslus (6).

ES prekybos politika

2.11.

2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos pirmininkės įgaliojamajame rašte už prekybą atsakingam Komisijos nariui Philui Hoganui nurodyta, kad kalbant apie ES prekybos politiką ir Europos vietą taisyklėmis grindžiamoje daugiašalėje sistemoje svarbiausias siekis – visiems užtikrinti vienodas sąlygas (7). Pirmininkė nurodo, kad už prekybą atsakingas Komisijos narys užtikrins DVT įgyvendinimą, reikalaudamas, kad kiekviename naujame prekybos susitarime būtų specialus skyrius dėl darnaus vystymosi.

2.12.

ES nurodo remsianti visuotinį perėjimą prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir DVT. Vykdydama išorės politiką, įskaitant prekybos politiką, ES sieks sudaryti žaliuosius aljansus tvarių maisto sistemų srityje su visais savo prekybos partneriais dvišaliuose, regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose. Ji taip pat užtikrins, kad būtų visapusiškai įgyvendintos visų prekybos susitarimų nuostatos dėl prekybos ir darnaus vystymosi ir būtų užtikrintas jų vykdymas, be kita ko, padedant ES vyriausiajam už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingam pareigūnui.

3.   Pagrindinės svarstytinos sritys

Prekybos svarba ir vertė

3.1.

ES yra didžiausia ekonomika pasaulyje, kurios BVP vienam gyventojui siekia 25 000 EUR 450 mln. vartotojų (8). Tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. ES yra pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė.

3.2.

Prekyba ir investicijos labai svarbios ES. Komunikate „Prekyba visiems“ pabrėžiama, kad daugiau nei 36 mln. ES darbo vietų, t. y. viena iš septynių, priklauso nuo eksporto už ES ribų ir kad 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo per ateinančius 15 metų turėtų įvykti už Europos ribų.

3.3.

ES ir jos 450 mln. piliečių (9) labai svarbi vidaus ir išorės prekyba, vykdoma ES bendrojoje rinkoje ir laikantis laisvos, sąžiningos ir taisyklėmis grindžiamos politikos dėl pasaulio rinkos. 2018 m. ES prekybos prekėmis su likusiu pasauliu vertė siekė 3 936 mlrd. EUR.

3.4.

Iš ES prekybos žemės ūkio maisto produktais statistinių duomenų (10) matyti, kad 2019 m. buvo rekordiniai metai. Žemės ūkio maisto produktų eksporto vertė iš viso siekė 151,2 mlrd. EUR, o importo – 119,3 mlrd. EUR, taigi bendra prekybos vertė per metus buvo 270,5 mlrd. EUR. Prekybos perviršis nuo 2018 m. išaugo 10,9 mlrd. EUR ir pasiekė iki tol neregėtą 31,9 mlrd. EUR lygį. Maisto perdirbimo pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį prekybos ir eksporto srityse.

3.5.

EESRK jau yra atkreipęs dėmesį į prekybos žemės ūkio produktais svarbą žemės ūkio ir ūkininkavimo ES vystymuisi ateityje, atsižvelgiant į pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą (11).

3.6.

EESRK priėmė nuomonę dėl žemės ūkio vaidmens daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą (12). Nuomonėje teigiama, kad PPO tebėra perspektyvus ir veiksmingas prekybos derybų forumas, ypač žemės ūkio srityje.

3.7.

PPO nesugebėjimas paspartinti daugiašalės prekybos, taip pat ginčų sprendimo mechanizmo krizė kelia rimtą grėsmę daugiašališkumui ir taisyklėmis grindžiamai prekybai.

3.8.

Tačiau tai neturėtų sumenkinti tinkamai veikiančios PPO vaidmens pasaulinės prekybos aplinkybėmis, taip pat taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos, kurią skatina ES, svarbos.

3.9.

Nuomonėje „PPO reforma siekiant prisitaikyti prie pasaulio prekybos pokyčių“ EESRK tvirtina esąs įsitikinęs, kad reikia ne tik skubiai įgyvendinti būtinas reformas, visų pirma dėl Ginčų sprendimo tarybos (GST) Apeliacinio komiteto veikimo, bet kartu PPO narės turėtų imtis platesnio užmojo ir sisteminių pokyčių. Šie EESRK remiami pasiūlymai iš esmės apima tris sritis: darbo standartus ir deramą darbą, klimato kaitos tikslus ir JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą (13).

3.10.

EESRK nuomone, ES negali leisti, kad jos prekybos politika taptų gynybine. Turint omenyje COVID-19 krizę ir ekonomikos atsigavimo visoje ES ir pasaulyje siekį, prekybos reikšmė ir vertė dar niekada nebuvo tokios svarbios.

3.11.

EESRK mano, kad ES, vadovaudamasi žaliuoju kursu ir Europos ekonomikos gaivinimo planu, turi laikytis plataus užmojo požiūrio siekdama užtikrinti ekonomikos atsigavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas.

3.12.

Žaliuoju kursu turi būti sėkmingai suderinti tvirtos prekybos išsaugojimas ir darbo vietų bei aplinkos apsauga, kartu išsaugant Europos konkurencingumą. Be to, strategija negali suteikti konkurencinio pranašumo ES nepriklausančių šalių produktų importui į ES rinką, įskaitant į ES importuotinus ne ES ekologiškus produktus, nes jie turi būti pagaminti laikantis tų pačių ES taisyklių, kurios taikomos ES gamintojams (14). Reikėtų įdiegti ES atsekamumo ir ekologinės kokybės sertifikavimo sistemą ir atskirai įskaitomu dydžiu ženklinti ES pagamintus produktus kaip „ES ekologiškus“, o tarptautiniu mastu pagamintus produktus – kaip „ne ES ekologiškus“ produktus. Taip pat reikėtų sukurti nepriklausomą ir dinamišką ES lygmens akreditavimo sistemą, kurią šiuo metu užtikrina viena nacionalinė akreditacijos įstaiga, veikianti pagal viešosios valdžios įgaliojimus, kuri konkrečiai spręstų klausimus, susijusius su kontrolės įstaigų akreditavimu ir su ekologija susijusio sukčiavimo prevencija vykdant veiklą ekologinės gamybos sektoriuje.

3.13.

Labai svarbu, kad ES bendroji rinka veiktų veiksmingai ir tinkamai. EESRK labai tvirtai laikosi nuomonės, kad ES rinkos jokiu būdu negali būti renacionalizuotos.

3.14.

EESRK pripažįsta vienodomis sąlygomis veikiančios taisyklėmis grindžiamos prekybos svarbą ir vertę ir didelį jos indėlį į ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Prekyba ir darnus vystymasis

3.15.

Darnus vystymasis – tai dabartinių poreikių tenkinimas, nemažinant būsimų kartų galimybių tenkinti savus poreikius. JT darbotvarkėje iki 2030 m. numatyta 17 pagrindinių DVT ir 169 uždaviniai.

3.16.

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija gerokai pranoksta DVT ir nustato visiškai naujus kriterijus, kuriais siekiama sukurti „naują visuotinį tvarumo standartą“.

3.17.

ES teisėje reikalaujama, kad visos atitinkamos ES politikos sritys, įskaitant prekybos politiką ir konkurencijos politiką, skatintų darnų vystymąsi. ES prekybos politika siekiama užtikrinti, kad ekonominis vystymasis būtų neatsiejamas nuo socialinio teisingumo, žmogaus teisių laikymosi, aukštų darbo ir aplinkos apsaugos standartų, kartu laikantis ES fitosanitarijos nuostatų ir atsargumo principo.

3.18.

Per daugelį metų EESRK parengė nuomonių įvairiais prekybos ir darnaus vystymosi aspektais, įskaitant nuomones dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose (15) ir dėl esminio prekybos ir investicijų vaidmens siekiant DVT ir juos įgyvendinant (16).

3.19.

Pirmojoje nuomonėje EESRK primygtinai ragina Komisiją siekti platesnių užmojų stiprinant veiksmingą įsipareigojimų vykdymą prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriuose ir pabrėžia siaurą požiūrį į PDV, kai kalbama apie vartotojų interesus. Joje taip pat pabrėžiami su VPG (vidaus patarėjų grupių) veikla ir sankcijų taikymu susiję finansavimo ir išteklių klausimai.

3.20.

Pastarojoje nuomonėje EESRK nurodo manąs, kad DVT ir Paryžiaus susitarimas iš esmės pakeis pasaulio prekybos darbotvarkę, ypač prekybą pramoninėmis prekėmis ir žemės ūkio produktais. Tačiau EESRK pažymi, kad DVT nėra teisiškai privalomi ir nėra jokio ginčų sprendimo mechanizmo. Nuomonėje pabrėžiamas atsakingo profesinio elgesio vaidmuo padedant įgyvendinti DVT ir pabrėžiama, kad privačiojo sektoriaus poveikis bus labai svarbus. Be to, raginama visapusiškai įvertinti galimą DVT ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo poveikį ES prekybos ir konkurencijos politikai, įskaitant žemės ūkį.

3.21.

Plačiai pripažįstama, kad prekyba žemės ūkio produktais atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant daugumą, o gal net visus DVT, kad PPO turi atlikti svarbų vaidmenį to siekiant, taip pat kad be veiksmingo daugiašalės prekybos mechanizmo tai būtų daug sunkiau (17).

3.22.

Pagrindiniai klausimai kyla dėl žaliojo kurso strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos, ES prekybos politikos ir darnaus vystymosi, įskaitant klausimą, ar realu, kad ES gali nustatyti ir įgyvendinti naujus aukštesnius standartus, kuriais viršijamas DVT lygis? Ar ES gali priversti savo prekybos partnerius įgyvendinti nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių? Ar ES gali žengti dar vieną žingsnį ir priversti savo prekybos partnerius ar net ES valstybes nares žaliuoju kursu pasiekti dar aukštesnį darnaus vystymosi lygį? Kokiu mastu ES akcentuos DVT ir (arba) strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją vykdydama būsimas prekybos derybas? Kokių išlaidų dėl žaliojo kurso patirs Europos ūkininkai ir žemės ūkio sektorius? Kokį poveikį tai padarys ES prekybos konkurencingumui?

3.23.

EESRK laikosi nuomonės, kad ES turėtų įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų nustatytas išsamus įmonių patikrinimas visose jų tiekimo grandinių grandyse, siekiant nustatyti aplinkos ir socialinę riziką bei žmogaus teisių pažeidimus, užkirsti jiems kelią ir sumažinti jų poveikį.

Vykdymo užtikrinimas

3.24.

ES turi daugiau dėmesio skirti DVT ir LPS nustatytų standartų vykdymo užtikrinimui ir įgyvendinimui. Labai svarbu, kad būtų tinkamai ir griežtai stebimi, įgyvendinami ir vykdomi visi prekybos susitarimų aspektai, nes jie tampa vis išsamesni ir įtraukesni, ypač kai apima ekonomines nematerialias darnaus vystymosi sritis, kaip antai aplinka ir klimato kaita. Jungtiniam tyrimų centrui (JTC) (18) prieinamos naujausios technologijos turėtų būti naudojamos su didžiausiomis problemomis, pavyzdžiui, miškų naikinimu, susijusiai padėčiai stebėti.

3.25.

Stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo procedūros turi būti aiškios, greitos, efektyvios ir finansiškai skaidrios; išlaidos turi būti paskirstytos sąžiningai, atsižvelgiant į tai, kas įperkama smulkiesiems ūkininkams.

Transportas ir energetika

3.26.

Žaliajame kurse daug daugiau dėmesio reikia skirti transporto ir energetikos politikai. Transporto sektoriuje išmetama 24 proc. pasaulio CO2 kiekio (ir prognozuojama, kad iki 2030 m. jis pasieks 40 proc. viso išmetamo kiekio (19)). Intensyvesnis energijos vartojimas taip pat bus atidžiai stebimas ir reikės daugiau paskatų atsinaujinančiajai energijai.

Žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija

3.27.

Žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija reikia tvirtai remti Europos ūkininkų ir žemės ūkio sektoriaus ekonominį tvarumą ir gerinti rinkų veikimą, kartu prisidedant prie ekonomiškesnio, ekologiškesnio ir socialiniu požiūriu tvaresnio žemės ūkio maisto produktų sektoriaus. Tai atitinka EESRK viziją dėl „tvarios ekonomikos, kurios mums reikia“ (20).

3.28.

Savo nuomonėje dėl visapusiškos ES maisto politikos (21) EESRK ragina parengti tvaresnę maisto politiką, kuria siekiama užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susiejant žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis, ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata.

3.29.

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ atsispindi daug šiose nuomonėse pateiktų idėjų ir EESRK prisidėjo prie šiuo tikslu suteikto postūmio.

3.30.

Kalbant apie konkretų pasiūlymą mažinti pesticidų naudojimą, ūkininkams turi būti suteikta galimybė šiuos produktus pakeisti saugiomis ir tvariomis alternatyvomis, kurios apsaugotų derlių ir sumažintų bet kokią grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui. Moksliniai tyrimai ir inovacijos, pagrįsti patikimais moksliniais įrodymais, yra labai svarbūs įgyvendinant alternatyvius, tvarius kovos su kenkėjais sprendimus.

3.31.

Trąšų naudojimo mažinimas turi būti grindžiamas patikimais moksliniais įrodymais, susijusiais su maisto medžiagų tvarkymo planais, dirvožemio tyrimais, pasėlių maisto medžiagų poreikių tenkinimu, tiksliuoju tręšimu ir maisto medžiagų pusiausvyros palaikymu dirvožemyje.

3.32.

Kalbant apie žmonių sveikatą ir saugą, labai svarbu mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą (koncepcija „Viena sveikata“ (22)).

3.33.

Gyvūnų sveikatos gerinimas ir gerovės didinimas yra svarbus ir pageidautinas tikslas, tačiau už jį, deja, rinkoje ne visada atlyginama, o susijusios išlaidos retai susigrąžinamos. Pagal BŽŪP vykdoma labai tvirta politika, kuria užtikrinama, kad Europos gyvūnai būtų auginami laikantis aukščiausių atsekamumo, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei aplinkos apsaugos standartų pasaulyje. Tarptautinės prekybos srityje abipusiškumas dėl gyvūnų gerovės standartų turėtų būti vienas pagrindinių reikalavimų prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis.

3.34.

Atsižvelgiant į strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytus antimikrobinių medžiagų, pesticidų ir trąšų kiekio mažinimo tikslus, atliekant lyginamąją analizę reikia atsižvelgti į pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių jau padarytą pažangą.

3.35.

Kalbant apie galimybę daugiau žemės naudmenų skirti ekologinei gamybai, reikia įvertinti dėl to sumažėsiančios gamybos poveikį. Reikia aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus, kad būtų galima geriau apibrėžti ekologiškus produktus ir įvertinti tikrąjį grynąjį ekologiškų produktų indėlį į pasaulio tvarumą. Be to, ekologinio ūkininkavimo gamybos sąnaudos gali būti didesnės, o tai vėlgi gali būti neatspindėta mažmeninės prekybos lygmeniu. Dėl to brangstantis ekologinis ūkininkavimas gali tapti netvarus. ES taip pat turi įvertinti poveikį rinkai, koks būtų ekologinės gamybos kainos patrauklumas ir (arba) perspektyvumas, jei jos apimtys išaugtų keturis kartus.

BŽŪP, žaliojo kurso strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija

3.36.

Dabartinis BŽŪP reformos procesas prasidėjo 2018 m., kai birželio mėn. buvo pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (23). Naujojoje BŽŪP numatyti didesni užmojai, visų pirma susiję su aplinka ir klimato kaita.

3.37.

Naujaisiais pasiūlymais dėl BŽŪP nustatomi šie konkretūs tikslai: — remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje ES teritorijoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu, — labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui, — gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje, — padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti tvariąją energetiką, — skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, — prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, užtikrinti geresnį ekosisteminių paslaugų teikimą ir saugoti buveines bei kraštovaizdį, — pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse, — skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektoriuose, — užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius geriau reaguotų į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), taip pat gyvūnų gerove.

3.38.

Naujojoje BŽŪP nustatytas konkretus reikalavimas, kad tiesioginės išmokos priklausys nuo griežtesnių reikalavimų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse. Valstybės narės turės pasiūlyti ekologines schemas, kad paremtų ūkininkus, kurie imasi daugiau veiksmų negu nustatyti privalomi reikalavimai.

3.39.

Naujuosiuose BŽŪP pasiūlymuose nurodoma, kad bent 30 proc. visų nacionalinių asignavimų kaimo plėtrai bus skirta aplinkos apsaugos ir klimato politikos priemonėms. Numatoma, kad 40 proc. viso BŽŪP biudžeto bus skirta priemonėms, kurios padės įgyvendinti klimato politikos veiksmus (24).

3.40.

Pagal BŽŪP valstybės narės privalo parengti strateginius planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip jos planuoja įgyvendinti konkrečius BŽŪP tikslus. Valstybės narės, naudodamos bendrai apibrėžtus rezultato rodiklius, nustatys tikslus, kurių jos nori pasiekti tuo programavimo laikotarpiu.

3.41.

Per pastaruosius dvejus metus ES institucijos jau padarė didelę pažangą įgyvendindamos BŽŪP pasiūlymus ir labai svarbu, kad žaliojo kurso pasiūlymai šios pažangos nenukreiptų priešinga linkme. Suderinti BŽŪP strateginius planus su ES žaliuoju kursu bus sudėtinga, tačiau tai reikia padaryti.

ES rinkos kryptis ir sąžininga kaina

3.42.

Žaliojo kurso strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje labai aiškiai nurodyta, kad, vertinant visos ekonomikos mastu, vidutinis ES ūkininkas šiuo metu uždirba maždaug dukart mažiau nei vidutinis darbuotojas.

3.43.

Siekiant užtikrinti tvarias pajamas, svarbu, kad Europos ūkininkams už maisto produktus rinkoje būtų siūloma sąžininga kaina, viršijanti gamybos sąnaudas. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ turi būti įtvirtinta rinkos kryptis, pagal kurią aukšti Europos ūkininkų maisto gamybos standartai būtų svarbūs ir už juos turi būti mokama. Pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ tai turi būti pasiekta įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis būtų draudžiama nesąžininga prekybos praktika (25), vengiama pardavimų žemiau savikainos ir užtikrinama, kad rinkos kaina būtų sąžiningai paskirstyta visoje tiekimo grandinėje.

Biudžetas

3.44.

Pasiūlymai dėl daugiametės finansinės programos (DFP), įskaitant faktinį BŽŪP biudžeto sumažinimą 9 proc., neatitinka žaliojo kurso strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslų.

3.45.

Kad būtų pasiekti šių strategijų tikslai, BŽŪP biudžetas neturi būti mažinamas. Biudžetą reikia didinti, kad būtų atsižvelgta į papildomus reikalavimus ūkininkams ir infliaciją, apsaugotos bazinės išmokos ūkininkams ir kaimo plėtros programoje nurodytos ūkininkavimo schemos.

3.46.

Bet koks produkcijos ir pajamų sumažėjimas, patirtas įgyvendinant šią strategiją, ūkininkams turi būti kompensuojamas.

3.47.

EESRK dar kartą išreiškia savo pritarimą tam, kad ES biudžetas turėtų būti padidintas, siekiant tinkamai finansuoti BŽŪP ir nustatyti naujus politikos tikslus ir uždavinius (26).

Mokslinis pagrindas

3.48.

Klimato politikos veiksmai turi būti grindžiami tiksliu žemės ūkio veiklos vertinimu. Šiuo metu metano apskaitos būdai neatspindi naujausių mokslo duomenų (27), o ūkininkai negauna kompensacijų už jų ganyklose ir gyvatvorėse sekvestruotą anglies dioksidą. Šie klausimai turi būti sprendžiami strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje, siekiant užtikrinti, kad į visus išmetamus ir sektoriuje sekvestruotus teršalus būtų tinkamai ir tiksliai atsižvelgta.

Teisinga pertvarka

3.49.

Įgyvendinant naująją žaliąją politiką itin svarbi visiems teisinga pertvarka. Naujos politikos įgyvendinimo išlaidas turi padengti visi – nuo ūkininkų ir perdirbėjų iki mažmenininkų ir vartotojų. Turime vadovautis koncepcija „nė vieno nepalikti nuošalyje“ (28) ir apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis nuo nenumatytų naujosios politikos pasekmių.

Standartų lygiavertiškumo užtikrinimas

3.50.

Į 1995 m. PPO sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo įtrauktos nuostatos dėl maisto saugos ir gyvūnų bei augalų sveikatos. Sutarties 5 straipsnio 7 dalyje nustatytas atsargumo principas, kuris dabar įtvirtintas Lisabonos sutartyje. Bet koks bandymas tai pakeisti kitaip negu daugiašaliu lygmeniu sukeltų didžiulių padarinių pasaulio prekybos tvarkai ir ateityje sugriautų pačios sutarties patikimumą (29).

3.51.

ES turi reikalauti, kad į ES eksportuojančios trečiosios šalys taikytų gerokai griežtesnius atitinkamus socialinius, aplinkos, gyvūnų gerovės ir fitosanitarijos standartus, panašius į tuos, kurių jos reikalauja iš Europos ūkininkų. Standartų neatitinkantis importas į ES negali išstumti aukščiausios kokybės Europos produkcijos, pagamintos pagal aukštesnio lygio strategiją „Nuo stalo iki ūkio“ ir Biologinės įvairovės strategiją. Analogiškai Europa negali perkelti savo užmojo siekti klimato kaitos tikslų į išorę, nutekindama anglies dioksidą.

3.52.

ES taip pat privalo vengti net ir mažiausios pagundos žemės ūkio srityje daryti didelių nuolaidų, kurios pakenktų vidaus gamybai. Be to, ES turi neleisti taikyti dvejopų standartų žemės ūkio srityje, ypač susijusių su sutartimis dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo ir dėl techninių prekybos kliūčių šalyse partnerėse.

Darbas

3.53.

Iš mokslinių tyrimų matyti, kad laisvosios prekybos susitarimai yra tinkama priemonė darbo padėčiai šalyse partnerėse gerinti (30). TDO, 2016 m. atlikusi 76 iš daugiau kaip 260 LPS darbo nuostatų tyrimą, padarė išvadą, kad techninio bendradarbiavimo, tikrinimo mechanizmų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo derinys padėjo pagerinti darbo teisių padėtį įvairiuose sektoriuose.

Poveikio vertinimas

3.54.

Geri teisės aktai yra tie, kurie prieš juos priimant yra tinkamai ir išsamiai patikrinami. Prieš priimant bet kokius politinius ar reguliavimo sprendimus, į visas priemones, siūlomas kaip žaliojo kurso strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos dalis, turi būti įtrauktas išsamus reguliavimo poveikio vertinimas, įskaitant lyginamąją analizę.

Miškininkystė ir miškų naikinimas

3.55.

ES miškų teritorijos didinimas yra teigiamas žingsnis ir bus labai naudingas klimato kaitos požiūriu. Jam turi būti skiriamas didelis finansavimas, kad, atsižvelgiant į investicijų trukmę, ūkininkai neprarastų pajamų.

3.56.

Siekiant žaliajame kurse ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų, ES prekybos politikoje taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad ES importas neskatintų miškų naikinimo ES nepriklausančiose prekybos partnerėse. Keletas šios problemos pavyzdžių yra jautienos ir sojos importas iš MERCOSUR šalių (Brazilija), jautienos ir avienos importas iš Australijos ir alyvpalmių aliejaus importas iš Indonezijos.

3.57.

EESRK ragina Komisiją geriau informuoti Europos vartotojus ir didinti jų sąmoningumą apie miškų naikinimo problemas gerinant produktų aplinkosauginį ženklinimą ir sukuriant Europos miškų naikinimo observatoriją bei išankstinio perspėjimo mechanizmą.

3.58.

EESRK prašo Komisijos kartu su vietos gyventojais remti miškų atkūrimą ir įveisimą, ypač Lotynų Amerikoje, Užsachario Afrikoje ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Komisija taip pat turi teikti finansinę paramą ir techninę pagalbą trečiosioms šalims (įskaitant valstybinius ir nevalstybinius subjektus), visų pirma siekiant išsaugoti „senąsias“ miškų ekosistemas.

3.59.

EESRK prašo Komisijos gerinti ženklų „Importas visiškai nenaikinant miškų“ kokybę ir patikimumą skatinant priemonių konvergenciją ir esamo sertifikavimo išplėtimą, taikant žemės paskirties kartografavimą nuotolinio stebėjimo būdu, remiant gamintojus įgyvendinimo srityje ir stiprinant kontrolę visose tiekimo grandinių grandyse.

4.   COVID-19 poveikis

4.1.

Koronaviruso krizė atskleidžia mūsų pažeidžiamumą globalizuotų gamybos grandinių ir pagal principą „pačiu laiku“ veikiančios tarptautinės prekybos atžvilgiu, nes sukrėtimo atveju tai neleidžia mums įsigyti būtiniausių prekių: apsauginių kaukių, būtiniausių vaistų ir pan. Tokios krizės kartosis vėl. Veiklos perkėlimas pramonės, žemės ūkio ir paslaugų srityse turėtų sudaryti sąlygas didesniam savarankiškumui tarptautinių rinkų atžvilgiu, atgauti gamybos metodų kontrolę ir inicijuoti ekologinę ir socialinę veiklos pertvarką.

4.2.

Pandemija mums priminė, kad esame glaudžiai susiję su gamta ir kad reikia saugoti biologinę įvairovę bei užkirsti kelią miškų naikinimui.

4.3.

Besitęsiančios COVID-19 krizės poveikis pasaulio ekonomikai yra toks stiprus, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, jog pasaulis patiria didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos laikų.

4.4.

TVF prognozuoja, kad 2020 m. pasaulio BVP sumažės 3 proc., o kiti spėja, kad pasaulio ekonomikos sulėtėjimas sieks 2,3–4,8 proc. ir atsieis 2–4 trln. USD. TVF pateikė prognozę, kad 2020 m. JAV rinka sumažės 5,9 proc., o euro zona – 7,5 proc. (31) 2020 m. antrąjį ketvirtį ES BVP sumažėjo 15 proc. ir numatoma, kad 2020 m. ekonomika iš viso susitrauks 7 proc. (32).

4.5.

Vienas pagrindinių XX a. ketvirtojo dešimtmečio Didžiosios depresijos padarinių buvo nepakankamas apsirūpinimo maistu saugumas ir apsirūpinimo maistu savarankiškumas, dėl kurio kai kuriose ES šalyse ir JAV valstijose pritrūko maisto ir kilo badas, todėl prasidėjo pilietiniai neramumai ir susikūrė ekstremistinės politinės grupės.

4.6.

Pagrindinė dėl COVID-19 susidariusios ekstremaliosios padėties pamoka – apsirūpinimo maistu saugumo ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo svarba ES, dar kartą pabrėžiant, kad ES labai svarbi gerai finansuojama BŽŪP.

4.7.

Dėl COVID-19 susidariusi ekstremalioji padėtis turėtų padidinti BŽŪP svarbą ES (33) ir sustiprinti pradinius BŽŪP politikos tikslus, nustatytus SESV 39 straipsnyje, visų pirma: — užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas, — užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.

4.8.

Būtina pabrėžti, koks nepaprastai svarbus buvo tvirtas ES ekonominis atsakas į ekstremaliąją padėtį, susidariusią dėl COVID-19. Komisijos reagavimas žemės ūkio srityje iki šiol kėlė nusivylimą, mat buvo priimtos neatidėliotinos rinkos priemonės, kurioms finansuoti skirta tik 78 mln. EUR.

4.9.

Siekdama atkurti Europos ekonomiką po COVID-19 krizės, ES pradėjo įgyvendinti ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuriai papildomai skirta 750 mlrd. EUR ir kuri kartu su 2021–2027 m. ES biudžetu sudarys 1,85 trln. EUR.

4.10.

Būtina pabrėžti, koks nepaprastai svarbus buvo tvirtas ES ekonominis atsakas į ekstremaliąją padėtį, susidariusią dėl COVID-19. ES Komisijos atsakas turi padėti atkurti ir sustiprinti ekonomiką, aprūpinimo maistu saugumą, tvarias tiekimo grandines, medicinos priemonių tiekimą ir prieinamumą, susietą su koncepcija „Viena sveikata“, žemės ūkį ir žemės ūkio maisto produktų sektorių, taip pat aplinkos apsaugą.

---

(1)  COM(2019) 640 final.

(2)  Darnaus vystymosi tikslai.

(3)  COM(2019) 640 final, 1 pav.

(4)  Strategija „Nuo ūkio iki stalo“.

(5)  Biologinės įvairovės strategija.

(6)  Žr. EESRK nuomones „Nuo ūko iki stalo“ – tvaraus maisto strategija ir 2030 m. biologinės įvairovės strategija (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 51 ir p. 259).

(7)  Žr. raštą.

(8)  https://ec.europa.eu/trade/policy/eu-position-in-world-trade/.

(9)  Eurostatas.

(10)  https://ec.europa.eu/info/news/2019-record-year-eu-agri-food-trade-2020-mar-27_en#moreinfo.

(11)  EESRK nuomonė Prekybos žemės ūkio produktais svarba žemės ūkio ir ūkininkavimo ES vystymuisi ateityje, atsižvelgiant į pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą (OL C 13, 2016 1 15, p. 97).

(12)  EESRK nuomonė Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą (OL C 173, 2017 5 31, p. 20).

(13)  https://www.eesc.europa.eu/lt/node/63550

(14)  Žr. ES ekologinės gamybos sektoriui taikomus teisės aktus: https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/farming/organic-farming/legislation_lt.

(15)  EESRK nuomonė Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) (OL C 227, 2018 6 28, p. 27).

(16)  EESRK nuomonė Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant (OL C 129, 2018 4 11, p. 27).

(17)  Ten pat, 12 išnaša.

(18)  https://ec.europa.eu/info/departments/joint-research-centre_lt.

(19)  EESRK nuomonė ES prekybos ir investicijų politikos vaidmuo gerinant ES ekonominės veiklos rezultatus (OL C 47, 2020 2 11, p. 38), ypač 5 skyrius, kuriame aptariama prekyba ir darnus vystymasis, visų pirma atsižvelgiant į DVT ir Paryžiaus susitarimą.

(20)  EESRK nuomonė Tvari ekonomika, kurios mums reikia (OL C 106, 2020 3 31, p. 1).

(21)  EESRK nuomonė Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(22)  https://onehealthejp.eu/about/.

(23)  https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/budget-may2018-modernising-cap_lt.pdf.

(24)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_18_3985.

(25)  EESRK nuomonė Maisto tiekimo grandinės gerinimas (OL C 440, 2018 12 6, p. 165).

(26)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/cap-legislative-proposals.

(27)  Allen, M. R., Shine, K. P., Fuglestvedt, J. S., Millar, R. J., Cain, M., Frame, D. J. ir Macey, A. H., (2018 m.) Solution to the misrepresentations of CO2-equivalent emissions of short-lived climate pollutants under ambitious mitigation (Sprendimas dėl netinkamo trumpalaikių klimato teršalų pateikimo CO2 ekvivalentu, taikant plataus užmojo švelninimo priemones), npj Climate and Atmospheric Science, 1(1), p. 16.

(28)  EESRK nuomonė Nė vieno nepalikti nuošalyje (OL C 47, 2020 2 11, p. 30).

(29)  Ten pat, 12 išnaša.

(30)  Dr. Evita Schmieg Innovation in the social pillars of sustainable development (Inovacijos darnaus vystymosi socialiniuose ramsčiuose), Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų institutas (SWP).

(31)  https://blogs.imf.org/2020/04/14/the-great-lockdown-worst-economic-downturn-since-the-great-depression/.

(32)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52020DC0456.

(33)  EESRK nuomonė BŽŪP – pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (OL C 62, 2019 2 15, p. 214).