Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Konkurencingumo, inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas gerinant pasaulinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje, remiant atnaujintą daugiašalę prekybos sistemą ir mažinant rinką iškraipančias subsidijas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 364/05)

Pranešėjas	Georgi STOEV
Bendrapranešėjis	Thomas STUDENT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	CCMI
Priimta skyriuje	2020 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Yra pavojus, kad dėl tokių sutrikdymų, kokius sukėlė koronavirusas (COVID-19), pasaulio ekonomika ir socialinis gyvenimas visiškai apmirs. Tokio sutrikdymo poveikis apima recesiją JAV, ES, Japonijoje ir kituose pasaulio regionuose, nepaprastai lėtą augimą Kinijoje ir didžiulius gamybos apimties praradimus. Vyriausybės ekonominius nuostolius turi atsverti fiskaline ir pinigų politika ir atlaikyti numatomus ekonominės paradigmos pasikeitimus. EESRK pabrėžia, kad reikia veiksmingų veiklos modelių ir prekybos apsaugos mechanizmų, visų pirma Azijos atžvilgiu, ir pažymi, kad ES 36 milijonai darbo vietų priklauso nuo ES eksporto potencialo ir kad prekių ir paslaugų pardavimo likusiam pasauliui palaikoma ES užimtumo dalis viso užimtumo atžvilgiu išaugo nuo 10,1 proc. 2000 m. iki 15,3 proc. 2017 m. (1) Fiskalinis, ekonominis ir socialinis atsakas į krizę yra būtinas siekiant išvengti neigiamo krizės poveikio šiems ir kitiems sektoriams.

1.2.

Koronaviruso krizė turėtų paskatinti ES, kai dėl ekologinio tvarumo ir skaitmenizacijos bus keičiama pramonės politika, kartu stiprinti sveikatos įrangos ir farmacijos sektorius, siekiant užtikrinti šiuose sektoriuose ES pasidalijamąjį suverenumą ir gebėjimą apsirūpinti pačiai. Ši nuomonė pradėta rengti dar prieš kylant nenuspėjamai sveikatos ir ekonomikos krizei, kuri pakeis mūsų ekonomiką ir globalizacijos modelius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Nors ši krizė nėra pagrindinė nuomonės tema, ji turi ir turės didžiulio poveikio kituose punktuose aptariamiems sektoriams ir temoms. Jau dabar akivaizdu, kad ši krizė kai kuriuos planetos regionus tiek kitur pasaulyje, tiek ES viduje vėl stumia į protekcionizmo ir ekonominio nacionalizmo glėbį. Šioje nuomonėje į visus šiuos veiksnius, kiek tai šiuo metu įmanoma, atsižvelgiama horizontaliai.

1.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad tarptautinės įmonės ir prekyba turi potencialo prisidėti prie pasaulinio augimo dėl didelės specializacijos, masto ekonomijos, pažangių vertės grandinių ir mokslinių tyrimų ir technologijų paplitimo. Taip pat reikėtų pažymėti, kad perėjimas nuo vertės grandinių prie vertės kūrimo tinklų, nuo linijinio prie žiedinio principo, nuo materialumo prie nematerialumo pareikalaus pramonės gebėjimo prisitaikyti.

1.4.

EESRK pabrėžia, jog ES politika turi užtikrinti, kad pramonės plėtros dalyviai netaptų nesąžiningo ekonominio, socialinio ir aplinkos dempingo aukomis. Kalbant apie politikos priemones, kurių reikia skubiai imtis, ES susiduria su šiais iššūkiais: JAV rinka ES eksportui, galimas ES ir JAV bendradarbiavimas, būsimas Kinijos vaidmuo ir būtinybė keisti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Pramonė turėtų sudaryti sąlygas visuomeniniams ir aplinkosaugos iššūkių sprendimams, sukurdama naują vertę visuomenei.

1.5.

EESRK sutinka, kad nereguliuojama globalizacija didina nelygybę, daro įmonėms spaudimą mažinti kainas, verčia mažinti darbo užmokestį, bloginti darbo sąlygas ir silpninti socialinę apsaugą. Tai gali tapti realia grėsme Europos socialiniams modeliams. Nereguliuojama globalizacija taip pat daro neigiamą poveikį aplinkos standartams. EESRK yra susirūpinęs, kad Europos įmonės ir darbo vietos patiria spaudimą dėl nesąžiningos ne rinkos prekybos praktikos, kai nesilaikoma tarptautinių socialinių ir aplinkosaugos susitarimų. ES pramonė turėtų remtis savo unikaliu pranašumu, kai derinamos Europos vertybės, naujos technologijos ir į ateitį orientuotas požiūris. Bendroji rinka yra labai svarbi Europos pramonei ir inovacijų sklaidai – ne tik skaitmeninių technologijų, bet ir kitų didelio poveikio technologijų, pavyzdžiui, biotechnologijų, atžvilgiu. Taip pat galima pabrėžti socialinės ir regioninės sanglaudos bei socialinio dialogo vaidmenį užtikrinant visuomenės pritarimą pramonės pertvarkai.

1.6.

ES pramonės strategija ir prekybos politika neturėtų pakenkti jos pastangoms teikti vystomąją paramą trečiosioms šalims, todėl EESRK rekomenduoja laikytis subalansuoto požiūrio, pagal kurį būtų geriau koordinuojama ir derinama nacionalinė parama vystymuisi silpnesnės ekonomikos šalių atžvilgiu. EESRK susirūpinimą kelia tai, kad stiprėjant PPO nustatytų reikalavimų nesilaikančioms priemonėms ir augant naujų diskriminacinių netarifinių susitarimų kiekiui gali atsirasti pernelyg didelė abipusė reguliavimo našta, kuri taptų nauja pasaulinės prekybos norma. Esamos ES paramos programos ir stebėsena turėtų būti iš naujo įvertintos, laikantis ES konkurencijos taisyklių, siekiant paremti ES valstybes nares, partnerius, įmones ir darbuotojus, kuriuos neigiamai paveikė ekonomikos krizė ir prekybos karai, ir sumažinti jiems tenkančią naštą.

1.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant spręsti išorės problemas, ES vidaus rinka turėtų tapti „geriausia vieta investuoti“. Naujoji pramonės strategija ir visi kiti svertai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į jų pajėgumą skatinti ir remti investicijas į pramonės, energetikos, transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą taikant didesnio sujungiamumo principą. Susijungimų ir įsigijimų bei valstybės pagalbos taisyklių peržiūra suteiktų ES galimybę vienodesnėmis sąlygomis stoti prieš pasaulinius konkurentus. Visi valdymo lygmenys turėtų užtikrinti, kad globalizacijos nauda būtų teisingai paskirstyta ir kad neigiamas poveikis pasauliniu, regionų ir vietos lygmenimis būtų sušvelnintas.

Bendra užsienio tiesioginių investicijų programa padėtų užtikrinti, kad būtų perimta strateginio turto, pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūros, ypatingos svarbos technologijų, dalis ir garantuotas ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumas. Naudojant pirkimų direktyvas labiau nei bet kada reikia veiksmingų prekybos apsaugos priemonių ir patikimo laisvosios prekybos susitarimų (LPS) tinklo, kuriais būtų užkirstas kelias neteisėtai praktikai, pagilinta reguliavimo konvergencija ir skatinami tvarumo standartai, kartu mažinant rinkos iškraipymą.

1.8.

EESRK nerimauja dėl pastaruoju metu reiškiamo negatyvumo tarptautinės prekybos ir globalizacijos atžvilgiu, taip pat dėl populistinių judėjimų, kurie reikalauja daugiau nacionalizmo, kilimo. Komitetas mano, kad protekcionizmas ir nacionalizmas negali pasiūlyti teisingų ekonominių ir socialinių problemų sprendimo. Norint sugrąžinti ekonomiką į tvaraus ir integracinio augimo vėžes, būtinos vidutinės trukmės laikotarpio reformos ir integracinis augimas, apimantis žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją. ES turėtų imtis visų galimų priemonių, kad nepaisant pandeminių aplinkybių išsaugotų visišką demokratiją.

1.9.

EESRK mano, kad dedant visuotines pastangas padėti aplinkai nesukuriant grėsmės bendrajai rinkai ir Europos bendrovėms ir darbo vietoms, žaliasis kursas turėtų integruoti naująją pramonės strategiją ir prekybos politiką su ekonomine, reguliavimo ir konkurencine politika ir turėtų iškelti aukštus ekologinius tikslus visai pramonei.

1.10.

EESRK pritaria nuomonei, kad viena pagrindinių ekonominio stabilumo tezių yra ta, kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai dėmesio viešųjų finansų kokybei, skatindamos būtinas ir į ateitį orientuotas investicijas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Daugiašalei sistemai patiriant nuolatinį spaudimą, globaliai veikiančios ES bendrovės susiduria su didėjančia trintimi ir nežinomybe dėl stiprėjančio protekcionizmo ir tebesitęsiančios įtampos tarp ES prekybos partnerių. Pasaulinės vertės grandinės traukiasi ir visame pasaulyje ryškėja bendra grįžimo į regionalizaciją tendencija. ES kartu su JAV ir Kinija yra šios dinamikos centre, o daugeliui pagrindinių pramonės sektorių daromas didelis spaudimas. Reikia priimti esminius sprendimus, jeigu norima padidinti galimybę išvengti marginalizacijos rizikos ir išsaugoti pasaulinį ES vaidmenį. Reikia skubiai iš naujo apgalvoti investicijas ES teritorijoje ir daug dėmesio skirti įmonių, visų pirma MVĮ, rėmimui, teikiant likvidumo garantijas ir užtikrinant stabilumą finansų sektoriuje, išsaugant bendrąją rinką ir užtikrinant ypatingos svarbos prekių srautus. Tokį tikslą pasiekti galima tik derinant tokias priemones kaip teisės aktai ir politinės priemonės, taikytini ir ES veikiančioms trečiųjų šalių įmonėms, infrastruktūra, investavimas į viešąsias gėrybes (t. y. sveikatą, švietimą, skaitmeninę infrastruktūrą), viešųjų pirkimų abipusiškumas, veiksminga prekybos politika, skaitmeninis savarankiškumas ir kt.

2.2.

ES pramonės pasauliniam konkurencingumui trukdo grįžimas prie vienašališkumo ir neveiksmingas pasaulinis ekonomikos ir prekybos klausimų valdymas, taip pat rinkos asimetrija ir sutrikdymas, kuriuos sukelia subsidijuojami konkurentai, visų pirma valstybės valdomos įmonės, ir krizė. ES įmonių investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiama derinti konkurencingumą ir tvarumą, tačiau dėl sumažėjusių galimybių patekti į tarptautines rinkas ir nesąžiningos konkurencijos šios investicijos ir drąsus rizikavimas gali būti nevaisingi. Turint tai omeny, MVĮ yra labiau pažeidžiamos nei bet kada anksčiau.

2.3.

Tokiomis aplinkybėmis ES puoselėjami aljansai galėtų padėti ginti ES interesus daugiašalėse organizacijose, pavyzdžiui, PPO ir Jungtinėse Tautose (JT). Todėl neseniai priimta pramonės strategija ir Komisijos metinė ataskaita dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo yra ne tik žingsnis siekiant didesnio skaidrumo, bet ir veiksminga priemonė teikti pilietinei visuomenei objektyvią bendrąją informaciją apie prekybos susitarimus, dėl kurių derasi ES. Nepaisant tam tikrų pozityvių elementų bendras neseniai priimtos pramonės strategijos rinkinys ne visus įtikino, kad juo pavyks padaryti matomą poveikį, kurį pajustų įmonės, darbo jėga ir pilietinė visuomenė, siekiančios didinti Europos konkurencingumą ir ekonomikos augimą.

2.4.

Stipri Europos pramonės politika ir ES komercinių interesų apsauga yra suderinama su prioritetiniu jos užsienio politikos tikslu: daugiašališkumo stiprinimu, remiantis JT sistemos institucijomis ir jos agentūromis. Būtinos jų reformos turėtų sudaryti sąlygas pereiti į pasaulį, kuriame taikomos sąžiningos taisyklės ir demokratiniai principai.

3.   Verslo perspektyvų potencialo išnaudojimas

3.1.

EESRK sutinka su Komisijos nuomone, kad ES bendrovėms ES pramonės strategija ir prekybos susitarimai bus naudingi tik tuo atveju, jeigu jos turės reikiamos informacijos apie šių strategijų ir susitarimų turinį ir supras, kaip jie veikia praktiškai.

3.2.

EESRK susirūpinęs pastebi, kad sudėtingos kilmės taisyklės ir administracinės formos, kurių reikalauja ES prekybos partneriai teikdami lengvatas ES įmonėms, taip pat pastangos įrodyti lengvatinę kilmę atrodo esančios neproporcingos ES MVĮ palyginti su jų sudarytų sutarčių apimtimis.

3.3.

EESRK siūlo, kad tuo atveju, kai šalys įsitraukia į nesąžiningą konkurenciją, taiko neteisingas darbo sąlygas ar tvarumo standartus, reikėtų pasirūpinti ir svarbių klausimų, susijusių su alternatyvių ginčų sprendimų paieška ir JT virtualių ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimu, nagrinėjimu. EESRK palankiai vertina daugiašalį laikinąjį arbitražo susitarimą, apie kurį neseniai paskelbė Europos Komisija, nes mano, kad ši laikinoji priemonė padės išlaikyti nepriklausomą dviejų etapų ginčų sureguliavimo funkciją.

3.4.

EESRK primena, kad didžioji dalis MVĮ veiklos visų pirma vykdoma bendrojoje rinkoje (2) ir tik apie pusė MVĮ parduoda savo prekes už 28 ES valstybių narių ribų (3); be to, Komitetas pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose MVĮ eksporto veikla taip pat labai koncentruota – šešioms valstybėms narėms (4) tenka daugiau kaip du trečdaliai viso ES MVĮ eksporto ir prekybos;

3.5.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pažangą kuriant interneto portalą, kuriame integruotos dvi duomenų bazės, t. y. Patekimo į rinką galimybių duomenų bazė ir Prekybos pagalbos tarnyba, ir kuris sprendžia kilmės taisyklių ir muitinės procedūrų sudėtingumo ir nuoseklumo trūkumo problemas ir turi nemokamą elektroninę kilmės taisyklių skaičiuoklę, tuo teikdamas papildomą paramą ES MVĮ.

3.6.

EESRK mano, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba, taip pat valstybių narių diplomatinės ir konsulinės atstovybės galėtų atlikti didelį vaidmenį propaguodamos ES strategiją, paslaugas ir prekybą su trečiosiomis šalimis, tuo skatinant investicijas ES viduje ir eksporto galimybes Europos įmonėms ir darbo jėgai.

3.7.

EESRK taip pat palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvas skatinti ir remti ES MVĮ tarptautinimo didinimo pastangas, kad šios įmonės būtų konkurencingesnės pasaulyje, ir pabrėžia poreikį užtikrinti, kad tokios iniciatyvos taip pat turėtų būti taikomos laikantis principo „iš apačios į viršų“. Kartu su šiomis iniciatyvomis naujoji paradigma gali suteikti daugiau galimybių MVĮ ir kitiems regioniniams subjektams.

3.8.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ataskaitoje nurodytų neišspręstų su prekybos partneriais susijusių klausimų, visų pirma dėl to, kad ES produktai ir toliau susiduria su kliūtimis, trukdančiomis patekti į kai kurių šalių partnerių rinkas. Didelį prioritetą reikėtų teikti abipusiam nebiurokratiniam techninių standartų pripažinimui.

3.9.

EESRK pabrėžia, kad iš Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimo (5), kuriame buvo analizuojami kai kurių valstybių narių prekybos srautai, matyti, kad ES eksporto rezultatai teigiamai ir tvirtai susiję su BVP ir kad prekyba labai sutelkta kelete valstybių narių.

3.10.

EESRK primena, kad diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo ir diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities Europos Komisija pripažino teritoriniu požiūriu nevienodą globalizacijos poveikį, pabrėždama, kad globalizacijos teikiama nauda juntama plačiai, tačiau išlaidos dažnai patiriamos vietos lygmeniu.

3.11.

EESRK ypač pabrėžia sanglaudos politikos vaidmenį didinant ES konkurencingumą tikslinėmis investicijomis į pagrindinius sektorius, pavyzdžiui, tinklų infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, IT paslaugas, aplinkos ir klimato politiką, kokybišką užimtumą ir socialinę įtrauktį.

3.12.

EESRK pabrėžia, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamas dėl struktūrinių pokyčių, susijusių su globalizacija, skaitmeninimu, migracija ir klimato kaita, bedarbiais tapusiems asmenims. Atsižvelgiant į milžinišką gresiančios ekonomikos ir užimtumo krizės mastą, EGF turėtų būti finansiškai sustiprintas, jo taisyklės turėtų būti lankstesnės, kad atitiktų krizės pobūdį ir dydį, ir susietos su Teisingos pertvarkos fondu.

3.13.

EESRK sutinka, kad lanksti darbo tvarka ir nuotolinis darbas atlieka svarbų vaidmenį išsaugant darbo vietas ir našumą, tačiau nepaisant pastangų sušvelninti krizės socialinį poveikį dėl jos turėtų ženkliai išaugti nedarbas ir pajamų nelygybė. Persvarstyta ES žaliojo kurso politika galėtų atlikti didelį vaidmenį užtikrinant teigiamą globalizacijos ekonominį, socialinį, teritorinį ir aplinkosauginį poveikį įmonėms, darbuotojams ir pilietinei visuomenei ir galėtų padėti sumažinti rinkos iškraipymą.

3.14.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas būtų galima pasinaudoti „anglies pėdsako“ mažinimo mechanizmu apdirbamojoje pramonėje ir pastangomis sumažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro; tačiau Komitetas pažymi, kad ši priemonė turi subalansuoti aplinkosaugos, prekybos ir sąžiningumo aspektus, tuo siekiant išvengti rinkos iškraipymo, kuris paskatina imtis priemonių prieš ES šalis, taigi daro žalą ES pramonei ir pramonės darbo vietoms.

3.15.

EESRK pritaria nuomonei, kad nepaprastai svarbu mažinti našumo atotrūkį tarp labai produktyvios ekonomikos šalių, regionų ir įmonių ir visų kitų ir kad veiksmingos institucijos ir efektyvios mokesčių sistemos galėtų remti našumą.

3.16.

Reikia naujos pramonės politikos, kuria būtų siekiama skatinti didesnio inovacinio turinio veiklą ir generuoti didesnę pridėtinę vertę, nes tai neatsiejama nuo kokybiškų ir naujų darbo vietų skatinimo. Tokia politika, jeigu ji būtų išmintingai planuojama ir teisingai įgyvendinama, galėtų padėti sušvelninti neigiamą tolesnio BVP mažėjimo, bendrosios rinkos susiskaidymo ir vertės grandinių sutrikdymo įtaką.

4.   Neigiamo atskirų poslinkių poveikio mažinimas

4.1.

EESRK ragina visus svarbiausius institucinius veikėjus naujai apsvarstyti ES 27 valstybių narių ir JK santykius, kurie iš esmės lems JK išstojimo poveikį kiekvienos jų ekonomikai; būtina parengti reikiamas priemones sektoriams, kurie patirs ypač didelį neigiamą poveikį.

4.2.

EESRK apgailestauja dėl fakto, kad JAV sprendimas taikyti papildomus tarifus Europos produktams, kaip atsakomoji priemonė pagalbai, kuria ES suteikė „Airbus“ gamintojui, pirmiausia padarys poveikį ES valstybėse narėse gaminamiems žemės ūkio ir žemės ūkio ir maisto produktams. Atsižvelgus į nestabilią ekonominę aplinką reikėtų naujai įvertinti ES plieno apsaugos priemonių, kurios tradiciškai yra CCMI tema, veiksmingumą, tuo išvengiant tolesnės žalos savo plieno įmonėms ir užtikrinant vienodas sąlygas ES įmonėms ir darbo jėgai. EESRK pabrėžia, kad dėl JAV plienui įvestų muitų tarifų stipriai pasikeitė prekybos plieno produktais srautų iš trečiųjų šalių kryptis, dabar jie į Europos rinką patenka vis didesniais kiekiais ir visų pirma yra naudojami pagal viešosios infrastruktūros statybos kontraktus.

4.3.

EESRK pažymi, kad nors nė viena šalis negali atsiriboti nuo globalizacijos nepatirdama milžiniškų sąnaudų, daugiašalės prekybos sistemos žlugimo rizika yra reali, todėl ES turi tai apsvarstyti. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos 2020 m. darbo programą, kurioje numatoma PPO reformos iki 2020 m. pabaigos iniciatyva, taip pat siūlomą ES ekonomikos gaivinimo planą.

4.4.

EESRK pritaria nuomonei, kad ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas tikras abipusiškumas praktikoje ir kovojama su protekcionizmu patenkant į viešojo pirkimo rinkas trečiosiose šalyse. Kinijos viešojo pirkimo politika ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga pastebimai skiriasi nuo tarptautinių standartų; nors Kinija ir įstojo į PPO, ji ir toliau labai saugo savo rinką. Be to, Kinija dar neprisijungė prie PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų, nepaisant savo pažado, kai ji buvo priimta į PPO. Diskusijos dėl Kinijos Europos Sąjungoje tapo jautresnės. Daug privačių ir viešųjų subjektų, įskaitant ES institucijas, atkreipė dėmesį į plataus užmojo programas, pavyzdžiui, iniciatyvas „Viena juosta, vienas kelias“, arba „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir gaires 16+1 (angl. – 16+1 Guidelines) (2017 m. Budapeštas, 2018 m. Sofija, 2019 m. Dubrovnikas) (6). 5G klausimas atkreipė dėmesį į skaitmeninį saugumą ir tapo gera prielaida siekti ES skaitmeninio savarankiškumo. ES programų investicijoms ir moksliniams tyrimams ir inovacijoms stiprinimas šiuo požiūriu atrodo racionaliausias ir naudingiausias sprendimas.

4.5.

Rengiant politines rekomendacijas ir konkrečias priemones reikėtų atsižvelgti į du strateginius ypatumus. Pirmiausia tai, kad G20, kuris galėjo tapti JT sistemą papildančiu globaliu politiniu forumu ir šalinti pasaulinį disbalansą ir nelygybę, prarado didžiąją dalį savo svorio. Antrasis ypatumas glaudžiai susijęs su tuo, kad ES trūksta veiksmingos „užsienio ekonominės politikos“. Pramonės politiką ir kitų sričių ES politiką veikiantys veiksniai, susiję su gamyba, energetika, vidaus rinka, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, transportu ir kt., yra atsieti nuo ES prekybos ir išorės santykių tarnybų išorės prognozių arba tik iš dalies jose atsispindi; tai pasakytina ir apie valstybių narių eksporto kreditų agentūras, kurios turėtų sutelkti jėgas. Dėl šios tuštumos sunkiau stoti prieš didžiuosius tarptautinius subjektus ir ji mažina ES svorį daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir užkertant kelią rinkos iškraipymui.

5.   Koronaviruso (COVID-19) pandemijos sukeltos krizės poveikis

5.1.

COVID-19 protrūkis padarė išskirtinį makroekonominį ir fiskalinį poveikį, kuris kol kas nėra baigtinis. EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad neseniai ES ir visame pasaulyje paskelbtai finansų ir ekspansinei pinigų politikai nebuvo alternatyvos. Didžiausi sunkumai yra – nevisiškas ir nevienodas atsigavimas ir nedarbo didėjimas. Nors politikos priemonės turėtų riboti nedarbo augimą, dėl būtinų politikos priemonių atsiras viešasis deficitas ir didės valstybės skola.

5.2.

EESRK pabrėžia, kad ši krizė turės rimtų ilgalaikių padarinių ES. Kadangi dėl politinių priežasčių ES nepavyko laiku pradėti koordinuotos kovos su pandemija, gali apskritai būti prarastas pasitikėjimas politika.

5.3.

Kitas pavojus yra ilgiau nei numanoma trunkanti pandemija, finansinis nestabilumas pasaulyje ir ES, protekcionizmo iškilimas, bendrosios rinkos susiskaidymas ir struktūrinių skirtumų gilėjimas.

5.4.

EESRK mano, kad Europai skubiai reikia naujo vidaus integracijos projekto, bendros ekonominės, socialinės (įskaitant visuomenės sveikatos koordinavimą), fiskalinės, energetinės ir aplinkos strategijos ir nuoseklios prekybos politikos. Tai, kad nėra veiksmingos Europos strategijos, kelia nerimą ir situacija turi būti keičiama pereinant prie naujo kolektyvinio Europos požiūrio.

5.5.

Norint paremti ES ekonomiką po krizės, naujojoje daugiametėje finansinėje programoje reikia numatyti didžiulį atsigavimo ir rekonstrukcijos priemonių rinkinį, kuris papildytų Europos stabilumo mechanizmą, Europos investicijų banko ir Europos centrinio banko priemones. Reikalingas investicijų atsigavimo planas, kuriam garantijas suteiktų ES biudžetas, jis būtų papildomai finansuojamas naudojant esamus ES fondus, finansines priemones ir atsigavimo obligacijas, aiškiai apibrėžiant dėl koronaviruso krizės kilusias problemas. Šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad Europos Komisijos pateiktas ekonomikos gaivinimo planas yra pirmas konkretus žingsnis šia kryptimi.

5.6.

EESRK pabrėžia, kad taisyklėmis grindžiama prekyba yra labai svarbi krizės laikotarpiu ir įgyvendinant ES strategiją krizei įveikti. ES valstybės narės privalo gerbti bendrąją rinką ir užtikrinti, kad prekybai ES viduje neiškiltų vidaus kliūtys, pradėdamos visapusiškesnes derybas dėl daugiašalio susitarimo, kuris paskatintų atsirasti vienodas veiklos sąlygas, įskaitant galimą nuolatinį medicininės įrangos tarifų liberalizavimą, ir padėtų užtikrinti, kad pasaulinės tiekimo grandinės šiame nepaprastai svarbiame sektoriuje galėtų laisvai veikti. Kartu su šiomis priemonėmis tarifų liberalizavimas ir eksporto finansai, tinkamai koordinuojami atitinkamų ES ir valstybių narių institucijų, galėtų sumažinti spaudimą įmonėms ir užkirsti kelią rinkos iškraipymui.

---

(1)  http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/november/tradoc_157516.pdf

(2)  EPRS, CETA implementation: SMEs and regions in focus, RK užsakymu atliktas tyrimas, 2019 m. lapkričio 18 d., galima rasti http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_IDA(2019)644179.

(3)  Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 42, Internationalisation of Small and Medium-sized Enterprises, 2015 m. spalio mėn.

(4)  Belgija, Vokietija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ir JK.

(5)  EPRS, Interactions between trade, investment and trends in EU industry: EU regions and international trade, RK užsakymu atliktas tyrimas, 2017 m. spalio 27 d., galima rasti http://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_STU(2017)608695.

(6)  2017 m.: https://www.fmprc.gov.cn/mfa_eng/wjdt_665385/2649_665393/t1514534.shtml;

2018 m.: https://www.fmprc.gov.cn/mfa_eng/wjdt_665385/2649_665393/t1577455.shtml;

2019 m.: https://www.fmprc.gov.cn/mfa_eng/wjdt_665385/2649_665393/t1655224.shtml.