Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“

(COM(2020) 98 final)

(2020/C 364/13)

Pranešėjas	Antonello PEZZINI
Bendrapranešėjis	Cillian LOHAN

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 4 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	215/2/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra įsitikinęs, kad tvarumas yra vienas iš ateities Europos vystymosi ramsčių, užtikrinant pažangų ir dalyvavimu grindžiamą perėjimą, kartu ugdant žiedinės ekonomikos kultūrą.

1.2.

Pereinant prie Europos žiedinės ekonomikos metodų negalima neatsižvelgti į socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis ji šiuo metu vystosi, tačiau sveikatos krizės iššūkiai turi tapti galimybe atsinaujinti remiantis nauju pagrindu, kuris sudarytų sąlygas sparčiau taikyti naujus žiedinės ekonomikos metodus.

1.3.

Nauja kultūra, kuria grindžiama žiedinė ekonomika, turėtų suteikti galimybę paspartinti teritorinių vienetų turto sampratą taikant naujus kriterijus, t. y. ne tik BVP (1).

1.4.

Turėtų būti skiriama daugiau dėmesio žiedinės kultūros sklaidai pasitelkiant švietimą, ugdant gebėjimus ir didesnę atskaitomybę, kad žmonės būtų skatinami pritaikyti ir keisti kasdienius įpročius ir elgseną.

1.5.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (ECESP) turėtų būti sustiprinta ir remti įvairias politines iniciatyvas, kurios būtų praktinė parama sudarant palankias sąlygas pereiti prie žiediškumo.

1.6.

EESRK palankiai vertina Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (CEAP) pasiūlymus ir mano, kad rengiant ekonominio ir socialinio atkūrimo planus po COVID-19 sukeltos dramatiškos padėties reikėtų atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio priemones.

1.7.

Labai svarbu pripažinti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos politikos ir įmonių socialinės atsakomybės sąsajas ir pabrėžti atsinaujinančiųjų energijos išteklių šaltinių žiediškumo ypatumus, ypač pastatų ir transporto sektoriuje, tačiau taip pat reikia teikti paramą žemės ūkio procesams ir maisto sistemai, nes tai būtina siekiant mažinti atliekų kiekį.

1.8.

EESRK nurodo, kad siūlomas „Europos socialinio fondo +“ įgūdžių ir darbo vietų paktas suteikia puikią galimybę įgyvendinti numatytas programas.

1.9.

Reikėtų toliau plėtoti ekologinio projektavimo praktiką, prailginti gaminių naudojimo trukmę ir sudaryti sąlygas numatytam komponentų regeneravimui, nes tai suteiks postūmį dinamiškai antrinių žaliavų rinkai, paremtai teisiškai privalomomis priemonėmis, kuriomis nustatoma privaloma perdirbtų medžiagų dalis ir numatomas skaitmeninis sekimas.

1.10.

Komisija, pasitarusi su atitinkamais sektoriais, kaip ir energiją naudojančių gaminių atveju, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos naujų gaminių, kurie gali būti panaudoti gaminant kitus gaminius, savybės.

1.11.

Tvarių gaminių techninio standartizavimo procesas turėtų būti ypač svarbus diegiant kokybės ir atitikties sistemą, visų pirma daug išteklių sunaudojančiuose sektoriuose, todėl reikia atlikti atitikties vertinimą, taip pat plačiau vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus ir sertifikuoti pirmines bei antrines žaliavas.

1.11.1.

Nacionalinės standartizacijos institucijos, bendradarbiaudamos su Europos institucijomis (2), turėtų kuo greičiau parengti pavyzdinės praktikos gaires (3) ir darniuosius standartus, kad būtų lengviau pereiti prie naujos funkcionalumo ekonomikos.

1.12.

Praktiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką būtinas glaudus suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, todėl EESRK ragina vykdyti aiškią politiką ir skirti finansinę paramą, ypač reklamos srityje, siekiant, kad būtų atsisakyta stipraus vartotojiškumo skatinimo ir, laikantis laisvosios rinkos taisyklių, pirmenybė teikiama produktų tvarumo aspektams ir pakartotinio naudojimo galimybėms.

1.13.

EESRK mano, kad labai svarbu geriau informuoti vartotojus ir teikti jiems duomenis apie produktų valdymą, atsekamumą ir skaidrumą, pasitelkiant produktų specifikacijas ir skaitmenines technologijas, kad būtų galima skleisti informaciją apie produktų sudėtį ir remonto galimybes.

1.14.

EESRK nuomone, tikslinga pasinaudoti Europos programomis ir skatinti konkrečius žiedinės ekonomikos procesų eksperimentus įvairiuose sektoriuose daugelyje Europos miestų, žemės ūkio maisto produktų centruose ir kaimo vietovėse, nes tai padėtų sukaupti didelę patirtį gamybos ir vartojimo srityse ir ją paversti gerąja praktika.

1.15.

EESRK mano, kad reikėtų suteikti plačias galimybes teritorinio lygmens viešiesiems ir privatiesiems subjektams, kurie galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį išnaudojant naujas galimybes, ir plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei pateikti „teritorinės socialinės atsakomybės“ (4) ir bendradarbiavimu grindžiamo žiediškumo principus taikančių įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžių.

1.16.

Galiausiai EESRK ragina atlikti tinkamus visų siūlomų veiksmų poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgta į poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį.

2.   Perėjimo prie Europos žiedinės ekonomikos socialinės ir ekonominės aplinkybės

2.1.

Įmonės ir vartotojai vis labiau pripažįsta, kad iki šiol taikyti linijiniai ekonomikos modeliai, kuriems būdingas didelis medžiagų ir išteklių vartojimas, suplanuotų nusidėvėjimo metodų taikymas ir naujų produktų pirkimo skatinimas, daro neigiamą poveikį darniam vystymuisi.

2.2.

2019 m. išgauta ir perdirbta daugiau kaip 92 mlrd. tonų medžiagų, o tai susiję su maždaug puse viso išmetamo CO2 kiekio (5), keliančio didelių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų.

2.2.1.

Išteklių gavyba ir perdirbimas lemia daugiau kaip 90 proc. pasaulio biologinės įvairovės nykimą (6).

2.2.2.

Apie 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama išgaunant ir apdorojant metalus ir nemetalo mineralus (7).

2.2.3.

Be to, ES yra priversta importuoti didžiąją dalį jai reikalingų žaliavų didelėmis kanomis.

2.3.

Žiedinė ekonomika, kuria skatinama: — įmonių socialinė atsakomybė ir atsakomybė už aplinką, — kurti naujas, aukštos kokybės darbo vietas vietos lygmeniu, — žalinti atliekas, — nenutrūkstamai ir saugiai naudoti gamtos išteklius, — laikytis žiedinio ciklo projektavimo, gamybos, platinimo ir vartojimo sistemoje, — regeneruoti ir pakartotinai panaudoti atliekas pasibaigus produktų gyvavimo ciklui, leidžia plėtoti funkcionalumo ekonomiką, kuri gali būti labai naudinga visuomenei.

2.4.

Šiuo metu tik 8,6 proc. pasaulinės veiklos yra žiedinė. Pereinant prie šio modelio būtinas glaudus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas.

2.5.

Pereinant prie Europos žiedinės ekonomikos metodų negalima neatsižvelgti į socialines ir ekonomines sąlygas, kuriomis ji šiuo metu vystosi, kai koronaviruso pandemija sukėlė didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1929 m. Didžiosios depresijos.

2.5.1.

Dėl COVID-19 įmonės praranda pajamas ir nutraukia tiekimo grandines, visur uždaromos gamyklos ir didėja nedarbas.

2.6.

Trys dabartiniai rizikos veiksniai – nekontroliuojama pandemija, nepakankamos ekonominės politikos projektai, geopolitinė „juodoji gulbė“ (visiškai nenuspėjamas reiškinys) – gali pastūmėti pasaulio ekonomiką į ilgalaikę depresiją, tačiau kartu visos Europos visuomenės grupės suvokia, kad siekiant tvarios ekonomikos plėtros reikia priemonių, kurios vienu metu apimtų technologijas, našumo augimą ir veiksmingesnį išteklių naudojimą.

2.7.

Kita vertus, planetai kylantys iššūkiai gali virsti puikia galimybe suteikti naują postūmį darniam vystymuisi, remiantis nauju pagrindu, kuris sudarytų sąlygas sparčiau taikyti naujus žiedinius metodus.

2.8.

EESRK ne kartą yra pabrėžęs būtinybę užtikrinti tvarų ir integracinį augimą. Kartu su Europos Komisija jis sukūrė Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą (ECESP) (8) ir pabrėžė, kad „nepaisant ligšiolinių laimėjimų, yra akivaizdžių kliūčių kurti žiedinę ekonomiką.“

2.9.

Kaip dar kartą pabrėžė Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformos koordinavimo grupė, perėjimas prie įtraukios, neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos turi prasidėti šiandien (9).

2.10.

2020 m. balandžio 6 d. EESRK priėmė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad „šiais didelio netikrumo laikais tik išsamus Europos ekonomikos atkūrimo planas padėtų atremti COVID-19 protrūkio padarinius ir atkurti tvaresnę Europos ekonomiką“.

3.   Europos Komisijos pasiūlymas

3.1.

Naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (CEAP) pasiūlyta keletas naujų iniciatyvų, apimančių visą produktų projektavimo ir gyvavimo ciklą, kad piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje.

3.2.

ES pramonės strategijoje siūlomos priemonės, kuriomis siekiama: — kad tvarūs gaminiai Sąjungoje taptų norma šiuo tikslu priimant teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus dėl tvarių gaminių strategijos, siekiant užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami gaminiai būtų suprojektuoti taip, kad tarnautų ilgiau, — suteikti vartotojams daugiau galių, sudarant galimybę gauti patikimą informaciją, užtikrinant jiems tikrą „teisę į remontą“, — sutelkti dėmesį į sektorius, kuriems reikia daugiau išteklių ir kurie turi didelį žiediškumo potencialą, pavyzdžiui: — elektronika ir IRT: Žiedinės elektronikos iniciatyva, — baterijos ir transporto priemonės: nauja baterijų reglamentavimo sistema, — pakuotės: nauji privalomi reikalavimai, kuriuose apibrėžiama, kas leidžiama ES rinkoje, — plastikai: nauji privalomi reikalavimai dėl perdirbtosios medžiagos dalies, — tekstilės gaminiai: nauja ES strategija konkurencingumui ir inovacijoms šiame sektoriuje stiprinti, — statyba ir pastatai: visapusiška darniai apstatytos aplinkos strategija, — maistas: nauja teisėkūros iniciatyva dėl pakartotinio naudojimo, kuria siekiama maitinimo paslaugų srityje pakeisti pakuotes, stalo reikmenis ir stalo įrankius, — atliekų mažinimas: vengti atliekų susidarymo ir jas perdirbti į kokybiškus antrinius išteklius, — žmonėms, regionams ir miestams naudinga žiedinė ekonomika, — sustiprintas standartizacijos vaidmuo, — horizontalieji veiksmai: žiediškumas – poveikio klimatui neutralizavimo išankstinė sąlyga, — pasaulinio lygmens veiksmai, — pažangos stebėjimas. Tai susiję su maždaug 35 veiksmais per trejų metų laikotarpį (2020 m. vidurys– 2023 m. vidurys), įskaitant iniciatyvas elektronikos, atliekų ir asmeniui teikiamų paslaugų bei aplinkos srityse.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad tvarumas yra vienas iš ateities Europos vystymosi ramsčių ir kad užtikrinant pažangų ir dalyvavimu grindžiamą perėjimą prie žiedinės ekonomikos piliečiai, vartotojai, įmonės ir darbuotojai – šiam tikslui skiriant dideles investicijas – sugebės atremti iššūkius ir galės prisidėti ne tik prie aplinkos apsaugos, bet ir prie atviros ir įtraukios visuomenės, kuri saugo išteklius būsimoms kartoms, idėjos puoselėjimo.

4.1.1.

Visų pirma žiedinė ekonomika gali būti labai naudinga žemės ūkio procesams ir maisto sistemai siekiant sumažinti atliekų kiekį ir užtikrinti didesnę piliečių gerovę.

4.1.2.

Ekologiškoms technologijoms, naujoms organinėms trąšoms kurti ir biometanui gaminti reikės didelių investicijų.

4.2.

Komitetas palankiai vertina Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pasiūlytas teisėkūros ir politikos priemones ir mano, kad reikėtų tinkamai atsižvelgti į priemones, kuriomis siekiama pereiti prie žiedinės ekonomikos, ypač po COVID-19 sukeltos dramatiškos padėties.

5.   Nuoseklumas Europos lygmeniu

5.1.

Manome, kad labai svarbu pripažinti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos politikos sąsajas. Ypač svarbu, kad energijos ištekliai taip pat būtų gaunami iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o ne linijiniai kaip iškastinis kuras.

5.1.1.

Žiediškumas tampa vis svarbesnis transporto sektoriuje, o siekiant žiediškai vartoti energiją reikia ypatingą dėmesį skirti energijos taupymui ir energijos vartojimo efektyvumui.

5.2.

Būtina raginti visais lygmenimis stiprinti gebėjimus, reikalingus žiedinei ekonomikai skatinti. Siūlomas „Europos socialinio fondo +“ įgūdžių ir darbo vietų paktas yra puiki galimybė įgyvendinti numatytas programas.

5.3.

Siekiant šio perėjimo nereikėtų nuvertinti viešųjų pirkimų vaidmens. Į viešųjų pirkimų direktyvas (10) jau įtraukti minimalūs aplinkosaugos kriterijai turėtų tapti privalomi kartu su atitinkamomis techninėmis specifikacijomis (11). Turėtų būti rengiami specialūs mokymai rangovams, siekiant užtikrinti, kad būtų suteiktos visos žiedinės galimybės ir išvengta galimų kliūčių, kurios trukdo rengti žiedinius viešuosius pirkimus.

5.4.

Komiteto nuomone, labai svarbu, kad daugelyje iniciatyvų, kurias reikėtų įgyvendinti per ateinančius mėnesius, būtų išsamiai išnagrinėta, kaip pagerinti investicijų žiediškumą ir tvarumą, ypač struktūriškai ir finansiškai pažeidžiamose šalyse.

5.4.1.

Šios iniciatyvos turėtų būti skatinamos bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais, ypatingą dėmesį skiriant naujų ir geresnių darbo vietų kūrimui.

5.5.

EESRK remia galimybę patvirtinti teisiškai privalomus reikalavimus, visų pirma, pakuočių, transporto priemonių, statybinių medžiagų ir baterijų sudėtyje, siekiant suteikti postūmį antrinių žaliavų rinkai.

5.6.

Ekologinis produktų projektavimas yra ypač svarbus įgyvendinant žiedinius procesus. Jis turi būti toliau plėtojamas, kad taptų neatsiejama visų gamybos etapų dalimi siekiant skatinti komponentų, kaip dinamiškos antrinių žaliavų rinkos variklio, naudojimą.

5.6.1.

Atsižvelgdama į tai Komisija, pasitarusi su atitinkamais sektoriais, kaip ir energiją naudojančių gaminių (12) atveju, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos įvairių bendrai naudojamų gaminių, kurie po naudojimo gali būti panaudoti gaminant kitus gaminius, savybės.

5.7.

Žiedinėje ekonomikoje ypač svarbus techninis standartizavimas. Šis klausimas yra labai horizontalaus pobūdžio ir sudėtingas, todėl būtina užtikrinti aktyvų įvairių suinteresuotųjų šalių veiksmų, standartizacijos organizacijų ir teisės aktų leidėjo veiklos koordinavimą.

5.8.

Tvarių gaminių techninio standartizavimo procesas, visų pirma daug išteklių naudojančiuose sektoriuose, yra ypač svarbus visų pirma sudarant žaliųjų viešųjų pirkimų sutartis ir klasifikuojant pirmines bei antrines žaliavas.

5.9.

EESRK ragina atlikti tinkamus visų siūlomų veiksmų poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgta į poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį.

5.10.

Vykstančios diskusijos dėl žiedinės ekonomikos principų naudingumo ir būtinybės juos taikyti gali būti proga ryžtingai spręsti šį daug kartų aptartą klausimą, atsižvelgiant ne tik į tradicinį BVP, t. y. į su ekonomikos rezultatais susijusius elementus, kurie šiuo metu naudojami trijose BVP apskaičiavimo sistemose (13), bet ir įtraukti naujus elementus, pavyzdžiui, solidarumu grindžiamų sistemų kūrimas integracinei visuomenei, gyvenimas pagal mūsų planetos išgales ir teisingas išteklių paskirstymas.

6.   Švietimas ir kultūra

6.1.

EESRK mano, kad būtina daugiau dėmesio skirti žiedinės kultūros sklaidai pasitelkiant švietimą, gebėjimų stiprinimą ir didesnę atskaitomybę ir aktyviau plėtoti dialogą su pilietine visuomene, kad žmonės būtų skatinami pritaikyti ir keisti savo kasdienius įpročius ir elgseną. Taip pat labai svarbus glaudus sektorių bendradarbiavimas.

6.1.1.

Įmonių socialinė atsakomybė, kaip konkretus funkcionalumo ekonomikos elementas, puikiai dera su žiedinės ekonomikos kultūra, nes ji sudaro sąlygas ypatingai verslininkų ir darbuotojų, vieningai siekiančių į atliekų ir pertekliaus mažinimą orientuoto tvaraus vystymosi, interesų sinergijai.

6.2.

Būtų tikslinga pasiūlyti žiedinės ekonomikos principus integruoti į mokyklų ir aukštojo mokslo mokymo programas, taip pat finansuoti aukštus gebėjimus ugdantį techninį švietimą ir remti kūrybinius įgūdžius.

6.3.

Programa „Erasmus +“ būtų labai naudinga skatinant keistis žiniomis apie žiedinę ekonomiką visoje Europoje.

6.4.

EESRK užsakymu atliktas tyrimas (14) ir su juo susijusi nuomonė NAT/764 dėl įvairių žiedinės ekonomikos veiksmų planų sinergijos plėtojimo dalyvaujant tinklui, veikiančiam Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformoje, yra tvirtas suinteresuotųjų subjektų dalijimosi informacija ir žinių kūrimo pagrindas.

6.5.

Ekonominės veiklos vykdytojai ir pilietinė visuomenė, pasinaudodami atitinkamais fondais, pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ Misijų fondu, galėtų pradėti konkrečius žiedinės ekonomikos procesų bandymus keliuose sektoriuose daugelyje Europos savivaldybių.

6.6.

Visgi ekologinis produktų projektavimas yra ypač svarbus siekiant įgyvendinti žiedinius procesus.

7.   Vartotojai – pagrindiniai įgyvendinimo proceso dalyviai

7.1.

Praktiškai įgyvendinant žiedinę ekonomiką būtinas tvirtas informuotų, aktyvių ir susijusių suinteresuotųjų subjektų tinklas. Reiktų nustatyti pagrindines politikos kryptis ir struktūrinę paramą įvairioms interesų grupėms, jas reguliariai peržiūrėti ir apie jas veiksmingai informuoti.

7.2.

Taip pat reikėtų išnagrinėti reklamos vaidmenį, siekiant, kad būtų atsisakyta vartotojiškumo skatinimo ir, laikantis laisvosios rinkos taisyklių, pirmenybė būtų teikiama produktų tvarumo aspektams ir naujoms jų naudojimo galimybėms vengiant klaidinančios ir melagingos reklamos.

7.2.1.

Svarbu, kad reklamoje daugiau dėmesio būtų skiriama realistiškumui, tendencijoms ir produkto ypatumams, o pateikiant konkrečius pavyzdžius, pabrėžiant tvaraus vystymosi siekį, teigiamas patvarumo savybes būtų parodoma produkto vertė vartotojui ir visuomenei.

7.3.

Teisė į gaminių remontą sąžiningomis ir proporcingomis kainomis, įskaitant mokesčius ir vietos lygmeniu lengvai prieinamus remonto tinklus, turi būti pripažinta ir įtraukta į gaminio garantijas (15). Šiuo požiūriu kova su suplanuotu nusidėvėjimu turėtų tapti neatsiejama nuo naujų ekologiškai tvaraus, lengvai pataisomo ir galimo grąžinti gaminio techninių specifikacijų ir standartų.

7.4.

EESRK pripažįsta sėkmingą Komiteto ir Europos Komisijos partnerystę kuriant novatorišką tarpinstitucinę Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą ir tikisi, kad ateityje bus išplėsti jos įgaliojimai.

7.4.1.

EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę kitaip paskirstyti mokesčius: darbo srityje juos sumažinti, o išteklių srityje – padidinti, visų pirma kalbant apie mažiau tvarius ir akivaizdaus nusidėvėjimo produktus.

7.4.2.

Į ES importuojamiems ir, atrodo, nelabai žiedinės ekonomikos kriterijus atitinkantiems gaminiams turėtų būti taikomas griežtesnis apmokestinimas.

7.5.

Reikėtų aiškiai pripažinti ir remti socialinių įmonių vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, siekiant suteikti didesnę socialinę vertę pakartotinio naudojimo, taisymo ir regeneravimo patirtį turintiems sektoriams, nes šios įmonės dalyvauja ugdant pažeidžiamiausių visuomenės narių įgūdžius.

7.6.

EESRK pabrėžia, kad būtina geriau informuoti Europos vartotojus apie gaminių valdymą, visų pirma supažindinant su žiedinio projektavimo ir žiedinės gamybos privalumais, taip pat atsekamumo ir skaidrumo, be kita ko pasitelkiant produktų pasus ir skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, blokų grandinę, kad būtų galima perduoti informaciją apie sudėtį, remonto galimybes ir gyvavimo ciklo pabaigą.

7.7.

Patikima, palyginama ir patikrinama informacija taip pat labai padeda pirkėjams priimti tvaresnius sprendimus ir mažina ekomanipuliavimo riziką.

7.8.

Vietos valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų centrų valdymo srityje. Jos gali pradėti partneryste grindžiamus eksperimentus, kurie yra labai svarbūs žiedinių inovacijų plėtrai.

7.9.

EESRK pritaria, kad būtų plėtojami „teritorinės socialinės atsakomybės“ principai, kuriuos jis jau pabrėžė ankstesnėse nuomonėse ir kuriais užtikrinama viešoji ir privačioji atsakomybė už teritorijų žiedinį tvarumą.

---

(1)  OL C 100, 2009 4 30, p. 53.

(2)  CEN, CENELEC ir ETSI.

(3)  Žr. Italijos standartizacijos institutas (UNI) ir išankstinio standartizavimo procesai, Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012.

(4)  OL C 175, 2009 7 28, p. 63.

(5)  Žr. Circular Economy and Material Value Chains – World Economic Forum 2020.

(6)  Žr. United Nations Environment Programme (UNEP), Natural Resources for the Future We Want, 2019.

(7)  Žr. Energy Transitions Commission, Mission Possible: Reaching Net-Zero Carbon Emissions by Mid-Century, 2018.

(8)  Eesc-2017-02666-05-00-decbur – Koordinavimo grupės įgaliojimai.

(9)  Joint statement on the new Circular Economy Action Plan (CEAP) by members of the Coordination Group (CG) of the European Circular Economy Stakeholder Platform – March 2020.

(10)  Direktyvos 2014/23/ES (OL L 94, 2014 3 28, p. 1), 2014/24/ES (OL L 94, 2014 3 28, p. 65), 2014/25/ES (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(11)  Žr. UNI/PdR: 2019 Linee guida per la modalità di verifica del contenuto di riciclato e/o recuperato e/o sottoprodotto presente nei prodotti regolati da CAM (Criteri Ambientali Minimi).

(12)  Žr. Direktyvą 2005/32/EB (OL L 191, 2005 7 22, p. 29), iš dalies pakeistą Direktyva 2009/125/EB (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(13)  Žr. SEC 2010 ES.

(14)  https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/publications-other-work/publications/circular-economy-strategies-and-roadmaps-europe-executive-summary.

(15)  Žr. 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/85/EB dėl galimybės taikyti sumažintą PVM tarifą (OL L 277, 1999 10 28, p. 34) darbui imlioms paslaugoms (OL L 277, 1999 10 28, p. 34): smulkioms dviračių, batų ir odos gaminių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių taisymo paslaugoms, privačių namų renovacijai ir remontui, priežiūros paslaugoms ateinant į namus.