52020AE1112

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020AE1112 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020AE1112

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020) 102 final)

EESC 2020/01112

OL C 364, 2020 10 28, p. 108–115 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

28.10.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 364/108

(COM(2020) 102 final)

(2020/C 364/15)

Pranešėjas	Mihai IVAȘCU
Bendrapranešėjis	Dirk BERGRATH

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 4 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2020 6 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 7 16
Plenarinė sesija Nr.	553
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 4 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi būti vieningos, kad apsaugotų savo suverenumą. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad norint, jog Europa ir toliau pirmautų pasaulyje, jai reikia tvirtos ir konkurencingos pramoninės bazės.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad labai svarbu pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir pakeisti dabartinės biologinės įvairovės nykimo kreivės kryptį. Be žaliosios pramonės strategijos, kertinio žaliojo kurso akmens, ES niekada nepavyks pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos per vienos kartos gyvenimą.

1.3.

Naująja pramonės strategija turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp paramos Europos įmonėms, mūsų 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslo siekio ir paskatų vartotojams pereiti prie tvarių prekių ir paslaugų teikimo.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad Komisija, kurdama Europos pramonės ateitį, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms skyrė daug dėmesio. EESRK yra įsitikinęs, kad konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis prisidės prie sėkmingo strategijos įgyvendinimo.

1.5.

Žiedinė ekonomika yra labai svarbi kuriant būsimą Europos ekonomikos modelį. Ją plėtojant turi būti ištyrinėtos perspektyvios ir ekonomiškos iškastinio kuro alternatyvos ir įtvirtinti decentralizuoti ir bendradarbiavimu grindžiami švarios energijos sprendimai. Žiedinė ekonomika taip pat labai pagerins ekonominės veiklos išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažins mūsų priklausomybę nuo svarbiausių žaliavų importo.

1.6.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad pramonės politika turi būti derinama su tvirta prekybos ir užsienio politika, pagal kurią savo ruožtu turi būti parengtos strategijos, kaip užtikrinti prieigą prie žaliavų.

1.7.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog Europa panaikintų tam tikrų technologijų atotrūkį nuo JAV, Kinijos ir kitų šalių. Norint tapti pasaulio lydere, labai svarbu pasinaudoti mūsų konkurenciniais pranašumais, todėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas yra būtinas. Labai svarbu sukurti bendrą Europos kapitalo rinką, įskaitant Europos rizikos kapitalo rinką.

1.8.

Europos pramonė bus suskaitmeninta arba jos nebeliks. Investicijos į IRT sektorius, pavyzdžiui, duomenų ekonomiką, daiktų internetą, debesijos kompiuteriją, dirbtinį intelektą ir pažangiąją gamybą, turi pasiekti visus regionus ir valstybes nares.

1.9.

Vidaus rinka yra mūsų konkurencingumo pasaulyje pagrindas. TUI tikrinimo reglamentą turėtų taikyti visos valstybės narės, prireikus jis turėtų būti sustiprintas ir atnaujintas. Visi, kurie nori dalyvauti bendrojoje rinkoje, turėtų laikytis jos taisyklių, įskaitant neutralaus poveikio klimatui principus.

1.10.

Siekiant atkurti darbo vietas, ekonomikos augimą ir pasitikėjimą, Europos Sąjungoje reikia daugiau verslumo. ES turėtų skatinti ir finansuoti švietimo programas, skirtas naujos tvarios ekonominės ir socialinės aplinkos kūrimui skatinti.

1.11.

Pramonės politika turėtų turėti stiprų socialinį aspektą. Kokybiškos darbo vietos, socialinė apsauga ir gerai veikiančios viešosios paslaugos sukuria tinkamą aplinką klestinčiai pramonės veiklai. Šiuo požiūriu Europos socialinių teisių ramstis yra svarbi integracinio ekonomikos augimo varomoji jėga.

1.12.

EESRK ragina skubiai įgyvendinti bendro galiojimo Europos patentą. Tai galėtų sudaryti sąlygas pramonės šakoms plėtoti savo praktinę patirtį, diegti inovacijas ir saugoti tai Europos ir tarptautiniu lygmenimis priimtinomis sąnaudomis.

1.13.

EESRK mano, kad siekiant panaikinti tarptautinius anglies dioksido kainos skirtumus, būtinos šios priemonės: nustatyti pasienio koregavimo priemones, aplinkos apsaugos standartus, kurių turi laikytis importuotojai, teikti subsidijas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiam eksportui, patikimai taikyti prekybos apsaugos priemones ir numatyti priemones laisvosios prekybos susitarimuose siekiant spręsti anglies dioksido apmokestinimo skirtumų klausimą. Galutinis tikslas turėtų būti nustatyti pasaulinę anglies dioksido kainą.

1.14.

EESRK mano, kad EPS turi būti baigta kurti, kad būtų prieinamos visos ekonominės priemonės, skirtos atremti neigiamą ekonominį sukrėtimą, kurį sukėlė COVID-19 sveikatos krizė.

1.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė galimybė valstybėms narėms įveikti šią krizę yra veikti koordinuotai, nė vieno nepaliekant nuošalyje ir atkuriant įmonių pajėgumus kurti pridėtinę vertę, investuoti į tvarią ateitį ir išlaikyti arba kurti kokybiškas darbo vietas. Integruotai įgyvendinami ES ekonomikos gaivinimo planas, žaliasis kursas ir naujoji pramonės strategija sudaro ryžtingų ir plataus užmojo politikos priemonių rinkinį, skirtą pandemijos krizei įveikti ir mūsų bendrai ateičiai parengti.

1.16.

Ko gero labiausiai nuo šios krizės nukentės MVĮ. EESRK pritaria ketinimui padėti MVĮ plėstis, kurti naujus verslo modelius ir pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, pavyzdžiui, darbuotojams pasiūlant akcijų pasirinkimo sandorius.

1.17.

Tarpinės struktūros, pavyzdžiui, MVĮ tinklai, regioninės plėtros agentūros ir įmonių grupės, turi remti ir stiprinti strategines vertės grandines ir sutelkti visas dinamiškas jėgas ekonomikos ekosistemoms stiprinti.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina šį komunikatą dėl naujos Europos pramonės strategijos, tačiau apgailestauja, kad jame pateikiamas tik būsimų projektų ir priemonių sąrašas, o ne aiški trumpalaikė, vidutinės trukmės ir ilgalaikė konkreti ir išsami Europos pramonės strategija. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti konkretų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti aiškūs metiniai tikslai ir stebėsenos procedūros, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.

2.2.

Vis dėlto EESRK atkreipia dėmesį į keletą skirtumų, palyginti su ankstesniais komunikatais, nes jame:

—	laikomasi strateginio požiūrio, nes daug daugiau dėmesio skiriama dvejopai pertvarkai skaitmeninėse ir anglies dioksido neišskiriančiose srityse,

—	pasisakoma už labiau bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį į pramonės politiką, pavyzdžiui, pabrėžiant, kad reikia kurti stiprias pramonės ekosistemas arba skatinti pramonės aljansus,

—	ketinama strateginių pramonės projektų finansavimui leisti skirti daugiau valstybės lėšų sušvelninant įprastus ES subsidijų teisės aktus arba parengiant didelės apimties bendro Europos intereso projektus,

—	laikomasi griežtesnės pozicijos dėl išorės santykių, nes siūloma pasinaudoti ES reguliavimo galiomis siekiant apginti Europos strateginį savarankiškumą,

—	daugiausia dėmesio skiriama Europos energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui.

2.3.

Šiomis neramiomis tarptautinėmis aplinkybėmis Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi būti vieningos, kad apsaugotų savo suverenumą. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad norint, jog Europa ir toliau pirmautų pasaulyje, jai reikia konkurencingos ir stiprios pramoninės bazės, papildančios ES pastangas siekti darnaus vystymosi tikslų, laikytis Paryžiaus susitarimo ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2040 m. sumažinti ekologinį pėdsaką (1) tokiu mastu, kad jis neviršytų Žemės biologinio pajėgumo.

2.4.

EESRK pripažįsta, kad labai svarbu pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir pakeisti dabartinės biologinės įvairovės nykimo kreivės kryptį. Bendra pramonės strategija gali būti sėkminga tik dalyvaujant ir bendradarbiaujant visoms valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, taip pat vykdant integruotą strateginį planavimą, sutelkiant Europos subjektų, regioninių ir vietos institucijų, pramonės grupių, įmonių, socialinių partnerių, socialinės ekonomikos įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų grupių bei pilietinės visuomenės organizacijų išteklius.

2.5.

Naująja pramonės strategija turi būti užtikrinta tinkama pusiausvyrą tarp paramos Europos įmonėms, kad jos galėtų vystytis aplinkai palankiu būdu, mūsų 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslo siekio ir paskatų vartotojams pereiti prie tvarių prekių ir paslaugų teikimo. Šiuo tikslu turime toliau plėtoti tvarios pramonės politikos priemonių rinkinį, atsižvelgiant į MVĮ ypatumus.

2.6.

Be to, EESRK yra įsitikinęs, kad gerai valdomas perėjimas prie skaitmeninės neutralaus poveikio klimatui ekonomikos gali atgaivinti Europos pramonę ir sukurti naujų kokybiškų darbo vietų naujose tvariose vertės grandinėse. Todėl siūloma valdymo struktūra turėtų sustiprinti atsakomybę už pramonės strategiją visais lygmenimis ir įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus.

2.7.

Europos pramonės plėtrą galima užtikrinti tik skatinant didelę privačių ir viešųjų investicijų programą. Nauja Europos pramonės strategija, atitinkanti naujus europiečių poreikius, didinanti BVP augimą, stiprinanti tarpregioninę sanglaudą, mažinanti pajamų skirtumus ir gerinanti gyvenimo kokybę investicijomis ir inovacijomis, gali padėti sukurti bendrą Europos tapatybę, skatinti solidarumą, stiprinti Europos institucijas ir taip kurti „Europos pridėtinę vertę“.

2.8.

EESRK pripažįsta, kad Komisija, kurdama Europos pramonės ateitį, pilietinės visuomenės organizacijoms skyrė daug dėmesio. EESRK mano, kad tik jungtinis valstybių narių, Europos institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas gali sukurti tinkamą aplinką Europos pramonei augti. Šiuo požiūriu konstruktyvus socialinis ir pilietinis dialogas visais lygmenimis yra svarbi sėkmingo strategijos įgyvendinimo garantija.

2.9.

EESRK jau seniai pripažino, kad „verslo bendruomenėje yra pirmaujančių tvarumo integravimo srityje. Tiesą sakant, daug įmonių netgi lenkia politiką. Politika turi sukurti stabilią aplinką ir užtikrinti tikrumą, kad geriausia praktika taptų įprasta praktika. Tai padės įmonėms įgyvendinti tvarius sprendimus“ ir ragina Komisiją atsižvelgti į tai rengiant būsimas politines priemones (2). Reikia pažymėti, kad socialinė ekonomika turi ilgalaikę tvarumo tradiciją.

2.10.

2019 m. pramonės gamyba galiausiai grįžo į iki krizės buvusį lygį (buvusį prieš 2007 m.). Pramonė vis dar yra mūsų ekonomikos pagrindas ir turi padėti išspręsti daugelį mūsų visuomenės patiriamų problemų. Pramonei taip pat tenka svarbus socialinis vaidmuo dėl didelės pridėtinės vertės veiklos, kokybiškų darbo vietų ir netiesioginių darbo vietų kūrimo su pramone susijusiuose paslaugų sektoriuose. Todėl EESRK palankiai vertina komunikate pateiktus išsamius pasiūlymus ir tikisi, kad jie bus greitai parengti ir įgyvendinti. Tačiau dėl koronaviruso krizės nepaprastai sumažėjus pramonės gamybai, neatidėliotinos priemonės, kurių imasi vyriausybės ir kurias remia Komisija, tam, kad įmonės išliktų gyvybingos ir apsaugotų darbuotojų pajamas, turi būtų taikomos tol, kol jų reikia.

2.11.

EESRK jau seniai pripažįsta pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių svarbą kuriant konkurencingą ir novatorišką pramonės sektorių. Todėl Komitetas ir toliau ragina „suderinti politinę poziciją dėl pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių ir atsižvelgti į įmonių modelių įvairovę, ir palankiai vertina konkrečius socialinės ekonomikos įmonėms skirtus veiksmus“ (3).

2.12.

EESRK palankiai vertina paskelbtą pasiūlymą gerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas. Tačiau EESRK apgailestauja, kad komunikate tiesiogiai nenagrinėjamas daug platesnis įtraukios ir teisingos pertvarkos uždavinys. Jis pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo valstybės narės būtų skatinamos vykdyti savo pažadus dėl Europos socialinių teisių ramsčio paskelbimo.

3. Žalioji Europa

3.1.

Europai reikia tvarios pramonės politikos, kuria būtų skatinamas teisingas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tam reikalinga tvirta daugiametė finansinė programa, kurioje gyvybiškai svarbus vaidmuo finansuojant tokį perėjimą tenka Europos investicijų bankui. Investicijomis turėtų būti remiamas tiek aplinkos, tiek ir europiečių gyvenimo kokybės gerinimas.

3.2.

Daugelis mūsų užsibrėžtų 2030 m. tikslų gali būti taikomi perspektyvai iki 2050 m. ir įgyvendinant perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančio žemyno. Todėl EESRK mano, kad pramonės strategija, kaip ir Tvaraus vystymosi strategija, turėtų „apimti ir ES vidaus, ir išorės veiksmus, taip pat turėtų skatinti kuo didesnį jų nuoseklumą. […]. Kertiniais įgyvendinimo akmenimis turėtų tapti inovacijos, į tvarumą orientuotas tarptautinis bendradarbiavimas ir prekybos susitarimai bei verslo ir pilietinės visuomenės sutelkimas“ (4).

3.3.

Tiek tradiciniai, tiek besiformuojantys pramonės sektoriai turės taikyti iniciatyvų požiūrį, numatyti ir valdyti pokyčius, susijusius su naujomis tvariomis technologijomis, darbo vietomis ir perkvalifikavimu, atitinkančiu ateities uždavinius, ir prisitaikyti prie jų atsižvelgiant į Europos semestro socialinių rodiklių suvestinę. Nauja įgūdžių ugdymo politika turėtų būti kuriama ir pritaikyta pasitelkus pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius, siekiant paspartinti švietimo ir mokymo sistemų pritaikymą naujoms darbo vietoms.

3.4.

ES turėtų tapti pasaulio lydere žiedinės ekonomikos ir švarių technologijų srityje. Ji sieks sumažinti energijai imlių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Žiedinė ekonomika yra labai svarbi kuriant būsimą Europos ekonomikos modelį. EESRK mano, kad „žiedinės ekonomikos principus atitinkantys gaminiai ir paslaugos turėtų aiškiai skirtis kaina“ ir kad „sumažintas PVM dydis arba jo netaikymas perdirbtiems produktams bei pakartotinio panaudojimo ir remonto veiklai gali paskatinti verslininkus aktyviai veikti šioje srityje ir pasiūlyti vartotojams gaminių už konkurencingą kainą […]“ (5).

3.5.

Pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos reikia saugių švarios energijos šaltinių. Tai nulems energetikos įstatymų reforma, visos Europos bendradarbiavimas su vartotojais ir stipresnė elektros tinklų integracija. Be to, turime ištyrinėti perspektyvias ir ekonomiškas iškastinio kuro alternatyvas ir pirmenybę teikti decentralizuotiems ir bendradarbiavimu grindžiamiems švarios energijos sprendimams, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos kooperatyvams, gaminantiems vartotojams ir pažangiesiems tinklams.

3.6.

Energetikos sąjungos 2.0 sukūrimas turi būti laikomas programos, pagal kurią investuojama į gerokai didesnį (mažo anglies dioksido kiekio) energijos (įskaitant vandenilį) tiekimą, integruojami įvairūs energijos nešikliai, sukuriamas visos Europos elektros energijos tinklas, skirtas spręsti kintančio vėjo ir saulės energijos pobūdžio problemą, ir kuriamos energijos kaupimo technologijos, pagrindu.

3.7.

Be žaliosios pramonės strategijos, kertinio žaliojo kurso akmens, ES niekada nepavyks pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos per vienos kartos gyvenimą. Žaliajame kurse bus apibrėžtas ir suformuotas pramonės politikos rengimas ne tik per ką tik prasidėjusią Komisijos kadenciją, bet ir ilgą laiką po jos.

3.8.

Saulės baterijų plokštės, vėjo jėgainės ir baterijos yra labai svarbios mūsų naujajam pramonės modeliui. Tačiau joms taip pat reikia žaliavų, kurias tarptautinėje arenoje kontroliuoja mūsų konkurentai. Pramonės politika turi būti derinama su tvirta prekybos ir užsienio politika, kuri savo ruožtu turi parengti strategijas, kaip užtikrinti prieigą prie šių žaliavų.

3.9.

Siekiant užtikrinti tinkamą investicijų lygį, kurio reikia žaliajam kursui finansuoti, taip pat reikėtų numatyti valstybės pagalbos taisyklių, taikomų investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio produktus ir procesus, peržiūrą. Be to, naujai sukurti Inovacijų ir modernizavimo fondai, taip pat apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų pajamos teikia (galėtų teikti) papildomų išteklių tvariai pramonės politikai remti ir su socialiniu perėjimo poveikiu susijusioms problemoms spręsti.

4. Skaitmeninė Europa

4.1.

Naujos technologijos keičia tai, kaip mes gyvename, vartojame ir užsiimame verslu. Mes diskutuojame apie 5G tinklų strategiją, o kitos ekonominės jėgos investuoja į 6G technologijas. Norint tapti pasaulio lydere, labai svarbu pasinaudoti mūsų konkurenciniais pranašumais, todėl mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas yra labai svarbus. Iki šiol tam tikrų technologijų srityje atsiliekame nuo JAV, Kinijos ir kitų šalių. Ši skaitmeninė technologija yra bet kokio perėjimo prie Pramonės 4.0 kertinis akmuo. EESRK mano, kad Europai labai svarbu panaikinti šį atotrūkį. Tai turi būti daroma taip, kad saugumo klausimai būtų suderinti su ekonominiais poreikiais.

4.2.

Labai svarbu investuoti į dirbtinį intelektą ir pažangų duomenų naudojimą, kartu apsaugant Europos įmonių ir vartotojų privatumą, o tai galima pasiekti tik nukreipiant Europos lėšas inovacijoms į naujas skaitmenines technologijas. Šiame procese esminis vaidmuo tenka MVĮ, todėl labai svarbu užtikrinti joms tinkamą finansavimą, kad jos galėtų augti ir diegti inovacijas. EESRK jau minėjo, kad „Komisija turėtų išanalizuoti ir papildyti privačias iniciatyvas (jų nepakeičiant), kuriomis siekiama keistis gerąja praktika ir patirtimi tarp inovacijų kūrėjų“ ir kad „ES turi sukurti politinę, apmokestinimo ir reglamentavimo aplinką, kurioje būtų galima šiuos naujus tvarius modelius pritaikyti plačiu mastu“ (6).

4.3.

Europoje sukurtos technologijos pernelyg dažnai yra komercializuojamos kitur. ES nesugebėjo sukurti technologijų milžinų. Per mažai jaunų pirmaujančių novatoriškų įmonių išauga į dideles MTTP imlias įmones. Norint užtikrinti perėjimą nuo pradedančiosios iki visavertės įmonės, paskutinis žingsnis turi būti bendros Europos kapitalo rinkos, įskaitant Europos rizikos kapitalo rinką, sukūrimas.

4.4.

Europos pramonė bus suskaitmeninta arba jos nebeliks, nes ją aplenks veiksmingesni ir greitesni konkurentai. Todėl taip pat reikės padidinti investicijas, kad būtų padidinta naujų IRT sektorių, pavyzdžiui, duomenų ekonomikos, daiktų interneto, debesijos kompiuterijos, dirbtinio intelekto ir pažangiosios gamybos, augimo galia. Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą turi pasiekti visus regionus ir valstybes nares.

4.5.

Labai svarbu suteikti Europos darbo jėgai skaitmeninių įgūdžių naujam industrializacijos etapui. Pasinaudoti skaitmeniniu amžiumi galima tik turint kvalifikuotą ir gerai pasirengusią darbo jėgą. EESRK jau nurodė, kad „siekiant visiškai išnaudoti technologinių permainų galimybes, Europos darbuotojams turi būti sudaromos sąlygos naudotis perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą programomis“ (7). Tam reikia aktyvių darbo rinkos priemonių ir veiksmingų solidarumu grindžiamų socialinės apsaugos sistemų, išsaugant Europos socialinį modelį.

4.6.

Komisijos duomenų strategiją reikia papildyti reglamentu dėl sąžiningos konkurencijos skaitmeninėje ekonomikoje, kurį stebėtų skaitmeninės konkurencijos institucija. Šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlytose strateginių sektorių duomenų erdvėse taip pat reikės teisės aktų dėl duomenų prieigos, laisvo judėjimo ir apsaugos, taip pat dėl konkrečių algoritmų naudojimo, užtikrinant prieigą prie pramoninių duomenų sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Be to, duomenų rinkinių ir naujoviškų technologijų skaitmeninimo pažanga turi visiškai atitikti BDAR ir VSI direktyvą.

5. Pasauliniu mastu konkurencinga ES

5.1.

Būsimas Europos pramonės konkurencingumas yra itin svarbus Europos ekonomikai, kad ji galėtų daryti pažangą vis labiau daugiapolėje pasaulio ekonomikoje, kurioje didėja geopolitinė įtampa. Bendrosios rinkos stiprinimas yra žingsnis pirmyn užtikrinant vienodesnes sąlygas trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Veikiančiai vidaus rinkai turi padėti tvirta prekybos politika, padedanti įveikti tarptautines kliūtis ir spręsti nekonkurencingos praktikos problemą. 2020 m. spalio mėn. įsigaliojantis TUI tikrinimo reglamentas (8) yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti pagrindinius ES išteklius, tačiau EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad labai svarbu jį nuolat stebėti ir prireikus atnaujinti ir keisti.

5.2.

Vidaus rinka suteikia Europai konkurencinį pranašumą ir yra mūsų bendradarbiavimo centras. Ji yra mūsų konkurencingumo pasaulyje pagrindas. Vidaus rinkos apsauga ir vystymas turi būti naujosios pramonės politikos, įgyvendinančios priemones, gerinančias jos ir keturių laisvių plėtojimą ir veiksmingumą, pagrindas.

5.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad „administracinė našta ir biurokratizmas pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms tebėra viena didžiausių kliūčių“. Todėl jis ragina Europos Komisiją vengti šios administracinės naštos didinimo dėl pernelyg didelio reglamentavimo ir ieškoti būdų ją racionalizuoti ir sumažinti (9), tačiau tik tais atvejais, kai tai nepažeidžia socialinių ir aplinkosaugos teisių.

5.4.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje EESRK ragina Komisiją:

—	išlaikyti ir įgyvendinti užmojį investuoti 3 proc. ES BVP į MTTP, kad būtų panaikintas atotrūkis nuo pagrindinių mūsų konkurentų, tokių kaip JAV ir Japonija,

—	toliau kurti visos Europos rizikos kapitalo rinką, kuri pagerins novatoriškų, didelės rizikos ir didelio potencialo projektų finansavimą,

—	užtikrinti, kad pirmasis pramoninis viešosiomis lėšomis finansuojamų MTTP taikymas būtų vykdomas Europos Sąjungoje,

—	stiprinti inovacijų sistemas periferiniuose regionuose arba regionuose, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai.

5.5.

Siekiant atkurti darbo vietas, ekonomikos augimą ir pasitikėjimą, Europos Sąjungoje reikia daugiau verslumo. ES turėtų remti ir finansuoti švietimo programas, skirtas skatinti naujų įmonių kūrimą ateityje. Švietimas – tai kelias į priekį, o jaunesnių kartų verslumo ugdymas galėtų reikšti daugiau įmonių ir daug tvaresnę ekonominę ir socialinę aplinką.

5.6.

Skatindamos inovacijas valstybės narės ir Komisija turi siekti atkurti sėkmingų inovacijų grupių, tokių kaip Silicio slėnio, aplinką. Palankus reglamentavimas, mokesčių paskatos, kvalifikuota darbo jėga ir paprastos galimybės gauti finansavimą leis Europos inovatoriams likti Europoje ir plėtoti savo idėjas.

5.7.

ES negali išlikti lydere inovacijų srityje be pažangios intelektinės nuosavybės politikos. Turime užtikrinti, kad Europos inovacijos ir patentai būtų tinkamai apsaugoti nuo priešiškų ketinimų ir ekonominio šnipinėjimo. Todėl būtinas bendro galiojimo Europos patentas!

5.8.

Europa neturi likti naivi nesąžiningos konkurencijos akivaizdoje. Kad mūsų ekonomika klestėtų, labai svarbu apsaugoti Europos vartotojus, įmones ir bendrąją rinką. Visi, kurie nori dalyvauti bendrojoje rinkoje, turėtų laikytis jos taisyklių ir visapusiškai jas gerbti, įskaitant neutralaus poveikio klimatui principus.

5.9.

EESRK ragina Komisiją paspartinti baltosios knygos „Užsienio subsidijų priemonė“, kurioje bus išnagrinėtas iškreipiamasis poveikis, kurį bendrojoje rinkoje daro užsienio subsidijos.

5.10.

EESRK jau yra raginęs imtis į naudojimo vertę orientuotų politikos priemonių, teritoriniu požiūriu pritaikytų pagal vietos ypatybes ir poreikius ir skatinančių gamintojų grupių kūrimą ir kooperaciją išlaikant įvairovę, kuri suteiktų masto ekonomijos naudą visuotinai taikant pramonės simbiozės ir žiedinės ekonomikos principus (10).

5.11.

Labai reikalinga esminė konkurencijos sistemos reforma. Tačiau EESRK apgailestauja, kad ES konkurencijos taisyklių peržiūra buvo atidėta iki 2021 m. Rengiant reformą neturi būti palikta galimybių politiniams veiksmams: būtina atsižvelgti į pokyčiu visame pasaulyje, o ne tik bendrojoje rinkoje, kaip buvo daroma iki šiol.

5.12.

Be to, reikėtų stiprinti įvairių lygmenų vietos ir nacionalinių valdžios institucijų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą ir sąveiką. EESRK ne kartą ragino siekti didesnės sinergijos ir „skatinti bendravimo ir bendradarbiavimo platformas ir įtraukti visas valstybes nares. Kas veiksminga vienoje valstybėje narėje, gali būti veiksminga ir kitoje, be to, tai, ką ištyrė viena valstybė narė, gali panaudoti arba patobulinti kita valstybė narė. […] Nė viena valstybė narė viena negali atlikti svarbaus vaidmens pasaulio mastu“ (11).

5.13.

Siekiant panaikinti tarptautinius anglies dioksido kainos skirtumus, reikalingos šios priemonės: nustatyti pasienio koregavimo priemones, aplinkos apsaugos standartus, kurių turi laikytis importuotojai, teikti subsidijas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiam eksportui, taikyti prekybos apsaugos priemones ir numatyti priemones laisvosios prekybos susitarimuose siekiant spręsti anglies dioksido apmokestinimo skirtumų klausimą. Galutinis tikslas turėtų būti nustatyti pasaulinę anglies dioksido kainą.

5.14.

Labai svarbu išlaisvinti Europos kapitalo rinkų galią. Sukūrus kapitalo rinkų sąjungą ir sudarius tinkamas rinkos sąlygas įmonėms pačioms finansuoti per rinkas, mūsų įmonės galės naudotis tinkamomis priemonėmis kiekvienam savo plėtros etapui finansuoti.

5.15.

EESRK apgailestauja, kad komunikate iš esmės neatsižvelgta į regioninį dvejopos pertvarkos aspektą. Tačiau Komitetas palankiai vertina pasiūlymą (kuris įeina į ES ekonomikos gaivinimo planą) iš esmės padidinti Teisingos pertvarkos fondo išteklius nuo 7,5 mlrd. EUR iki 40 mlrd. EUR. EESRK tikisi, kad taip bus atsižvelgta į visų didelę pramonės pertvarką išgyvenančių regionų poreikius.

5.16.

Geresnis pramonės politikos priemonių rinkinio integravimas ir koordinavimas kartu su tinkamomis valdymo struktūromis turėtų užtikrinti, kad Europa įgyvendins savo užmojus tapti ekologiška, skaitmenine ir žiedine ekonomika, kartu didindama savo strateginį savarankiškumą ir ekonominį atsparumą.

5.17.

Tarpinės struktūros, kaip antai MVĮ tinklai, regioninės plėtros agentūros, įmonių grupės, pramonės aljansai ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, turi remti ir stiprinti strategines vertės grandines ir sutelkti visas dinamiškas jėgas (novatoriškas MVĮ, dideles įmones, mokslinių tyrimų institutus, socialinės ekonomikos įmones ir valdžios institucijas), kad būtų stiprinamos ekonominės ekosistemos.

6. Koronavirusas

6.1.

COVID-19 pandemija sukėlė didžiulį ekonomikos nuosmukį (ECB prognozuoja, kad šiais metais ekonomika trauksis 8,7 proc.! (12)), kuris, skirtingai nuo kitų praeityje kilusių krizių, yra susijęs ir su pasiūlos, ir su paklausos sukrėtimais. Turi būti naudojamos visos priemonės, kad laikinas pramoninės gamybos praradimas netaptų nuolatiniu, o (arba) likvidumo problema netaptų mokumo krize.

6.2.

Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES ekonomikos gaivinimo plano (įskaitant naujos kartos ES ekonomikos gaivinimo fondą). Iš tiesų šis planas:

—	paskatins naują pramonės strategiją, nes bus padvigubintas programos „InvestEU“ finansavimas, sukurta strateginių investicijų priemonė ir nauja Mokumo palaikymo priemonė,

—	bus tikrai europinis plataus užmojo atsakas į pandemijos krizę, kuris padarys didelį makroekonominį poveikį. Tai padės išvengti tolesnio kapitalo (įskaitant žmogiškąjį) naikinimo, atkurti pasitikėjimą ir užtikrinti reikšmingą didinamąjį poveikį,

—	padės išvengti asimetrinio atsigavimo ir sustiprins vidaus sanglaudą ir solidarumą,

—	leis gerokai padidinti Teisingos pertvarkos fondo išteklius,

—

padės toliau siekti mūsų bendrų socialinių ir ekonominių prioritetų: grąžinti pramonę į įprastas vėžes, skatinti viešąsias ir privačias investicijas į dvejopą (skaitmeninę ir ekologišką) pertvarką, plėtoti bendras pramonės rekonstrukcijos programas, remti užimtumą į ateitį orientuotos veiklos srityse.

6.3.

EESRK ragina institucijas greitai pasiekti susitarimą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti įgyvendinti planą. Žaliojo kurso, ekonomikos gaivinimo plano ir naujos pramonės strategijos derinys yra galingas ir nuoseklus kovos su nuosmukiu ir mūsų bendros ateities rengimo priemonių rinkinys.

6.4.

Atsižvelgiant į tai, kad daug sektorių sustabdė savo veiklą, EESRK mano, kad:

—	reikia skubiai įvertinti COVID-19 krizės poveikio mastą pramonės sektoriams ir vertės grandinėms, siekiant nustatyti ir patenkinti konkrečius kiekvieno sektoriaus poreikius, kad būtų atkurta gamyba ir (arba) užimtumas,

—

būtina (at)kurti integruotas pramonės vertės grandines Europos Sąjungoje, kad būtų galima padidinti Europos strateginį savarankiškumą ir ekonominį atsparumą; reikia remti strateginės veiklos atnaujinimą ir užtikrinti tiekimo saugumą tokiuose sektoriuose kaip energetika, sveikatos priežiūra ir veikliosios vaistinės medžiagos.

6.5.

Akivaizdu, kad šiais sunkiais laikais Europos Sąjunga turi parodyti savo stiprybę ir galią. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė galimybė valstybėms narėms įveikti šią krizę yra veikti koordinuotai, nepaliekant nė vieno nuošalyje. Populistinėms idėjoms ir nacionaliniam planavimui neturi būti vietos. Solidarumas, bendradarbiavimas ir pagarba vienas kitam yra būtini norint greitai atgaivinti ekonomiką. Tam, kad šis atsigavimas būtų tvarus, reikia pasimokyti iš praeities, kurioje nebuvo gerbiamos ekosistemos, pamokų.

6.6.

Fiskalinių taisyklių sušvelninimas investicijoms bus naudingas tik tuo atveju, jei vienas iš tikslų bus mažesnių pajamų valstybių narių konvergencijos stiprinimas. Atėjo laikas pasiūlyti konkrečias priemones, kurios įrodytų, kad Europos solidarumas iš tikrųjų egzistuoja ne tik žodžiais, bet ir darbais.

6.7.

MVĮ tikriausiai labiausiai nukentės nuo šios krizės, nes paprastai jos yra priklausomos nuo didelių įmonių ir joms trūksta likvidumo. Labai svarbu rasti tinkamą priemonę visoms Europos MVĮ paremti ir EESRK pritaria ketinimui padėti MVĮ plėstis ir pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, pavyzdžiui, darbuotojams nustatant akcijų pasirinkimo sandorius (13).

6.8.

Reikia nustatyti ir remti pagrindines pramonės šakas ir sektorius, pradedant žmogiškaisiais ištekliais ir baigiant moksliniais tyrimais, taip sukuriant Europos pramonės politiką, kuri apsaugo šiuos strateginius sektorius nuo rinkos ir užtikrins pagrindinių elementų, pavyzdžiui, respiratorių, kaukių ir kitų reikmenų tiekimo saugumą. Taigi turi būti remiamos bendrovės, perkeliančios gamybos pajėgumus į Europą, siekiant, kad ES susigrąžintų gamybos kontrolę ir užtikrinta autonomija pasaulio rinkų atžvilgiu, visada laikantis teisingos ekologinės pertvarkos krypties. Didėjanti ES priklausomybė nuo vaistų ir veikliųjų vaistinių medžiagų importo gali sukelti sisteminių problemų, nes gali pradėti trūkti vaistų ir kilti pavojus sveikatai. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl ES strateginio savarankiškumo.

Briuselis, 2020 m. liepos 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Kaip apibrėžė Pasaulio ekologinio pėdsako tinklas (Global Footprint Network) (https://www.footprintnetwork.org/).

(2) OL C 14, 2020 1 15, p. 95.

(3) OL C 288, 2017 8 31, p. 20.

(4) OL C 14, 2020 1 15, p. 95.

(5) OL C 264, 2016 7 20, p. 98.

(6) OL C 81, 2018 3 2, p. 57.

(7) OL C 228, 2019 7 5, p. 58.

(8) Reglamentas (ES) 2019/452 (OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1).

(9) OL C 288, 2017 8 31, p. 20.

(10) OL C 97, 2020 3 24, p. 31.

(11) OL C 228, 2019 7 5, p. 67.

(12) https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-performance-and-forecasts/economic-forecasts/spring-2020-economic-forecast-deep-and-uneven-recession-uncertain-recovery_ro

(13) COM(2020) 103 final.

Top

Choose the experimental features you want to try