52020AE0956

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020AE0956 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020AE0956

Help

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“ (COM(2020) 50 final)

EESC 2020/00956

OL C 429, 2020 12 11, p. 281–289 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2020 12 11

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 429/281

(COM(2020) 50 final)

(2020/C 429/37)

Pranešėjas	Alberto MAZZOLA
Bendrapranešėjis	Dumitru FORNEA

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2020 3 9
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2020 9 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 9 16
Plenarinė sesija Nr.	554
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	217 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina valstybių narių ir Europos Komisijos iniciatyvą peržiūrėti valstybėse narėse pasiektą pažangą įgyvendinant visas ES priemonių rinkinyje rekomenduojamas strategines, technines ir pagrindines priemones, susijusias su 5G ekosistemos diegimo saugumu.

1.2.

EESRK mano, kad turint omenyje didėjantį 5G prietaikų sudėtingumą ir įvairovę (Europos Komisija nustatė tokius 2025 m. tikslus junglumo srityje: mokyklos, universitetai, mokslinių tyrimų centrai, ligoninės, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai ir skaitmeninei veiklai imlios įmonės turėtų turėti galimybę atsisiųsti ir nusiųsti duomenis internetu 1 Gbps greičiu; miesto ir kaimo gyventojų namų ūkiams turėtų būti užtikrinamas toks junglumas, kad jos galėtų atsisiųsti duomenis ne mažesniu kaip 100 Mbps greičiu; miestų teritorijose, pagrindiniuose keliuose ir geležinkeliuose 5G ryšys turėtų veikti nenutrūkstamai), šia 5G ekosistemos ir Komisijos veiksmų, skirtų užtikrinti 5G tinklų kibernetinį saugumą ir diversifikuotą 5G vertės grandinę, techninį standartizavimą ir sertifikavimą, tiesiogines užsienio investicijas, prekybos ir konkurencijos apsaugos priemones, viešųjų paslaugų įsipareigojimus, viešuosius pirkimus ir kibernetinio saugumo diplomatijos priemones, peržiūra turėtų būti atsižvelgiama į geopolitinį, infrastruktūros ir duomenų saugumą ir sveikatos apsaugą, taip pat pagal SESV 168 straipsnio 1 dalį.

1.3.

EESRK nuomone, svarbu, kad Europos 5G ekosistemoje būtų užtikrinamas vientisumas, konfidencialumas, atsakingas valdymas ir veiklos vykdymas, saugumas, tiekimo pakeičiamumas, aparatinės ir programinės įrangos sąveikumas, bendri techniniai ir teisiniai standartai, paslaugos teikimo tęstinumas, srauto patikimumas ir duomenų apsauga, taip pat ryšio užtikrinimas visose teritorijose, įskaitant retai apgyvendintas vietas, aiški komunikacija su naudotoju kaip aktyviu skaitmeninės rinkos dalyviu ir dinamiškas Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairių taikymas siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą ir kartu kuo labiau sumažinti radiaciją. ICNIRP atitinkamai pritaikė 1998 m. gairių dalį, skirtą radijo dažnių elektromagnetiniams laukams. Šiame dokumente pristatomos peržiūrėtos gairės, kuriose yra numatyta žmonių apsauga nuo 100 kHz–300 Ghz radijo dažnių elektromagnetinių laukų poveikio. Health Phys. 118(5):483–524; 2020- 2020 m. kovo mėn. ICNIRP (2020 m.) atliko tam tikrus pakeitimus siekdama užtikrinti, kad tokios naujos technologijos kaip 5G nepadarytų žalos, nepaisant dabartinių mūsų lūkesčių.

1.4.

EESRK prašo Europos Komisijos griežtai stebėti pažangą, pasiektą diegiant ir praktikoje naudojant 5G ryšį, ir ragina valstybes nares dar labiau paspartinti procesą ir užtikrinti atsakingą įgyvendinimą, atsižvelgiant į visus saugumo ir saugos aspektus, įskaitant susijusius su 5G technologijų poveikiu gyventojų sveikatai ir gyvosioms ekosistemoms, visuomenei, ekonomikai ir konkurencijai, švietimui ir profesiniam mokymui bei užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių.

1.5.

EESRK ragina ES tapti pasauline lydere kuriant būsimosios kartos 5G judriojo ryšio technologiją ir sukurti saugią skaitmeninę infrastruktūrą, kuri, vykstant radikaliems prieigos prie judriojo ryšio duomenų pokyčiams, taptų tvirta naujos modernios Europos pramonės strategijos sudedamąja dalimi ir turėtų didžiulį dinamišką potencialą didinti našumą bei plėtoti ekonomiką ir piliečiams teikiamas paslaugas.

1.6.

Konkrečiai EESRK mano, kad ypač svarbu vertinti tiekėjų rizikos profilį ir taikyti atitinkamus apribojimus, be kita ko, būtinus draudimus siekiant veiksmingai sumažinti riziką ir apibrėžti įsipareigojimus, tiekėjams, kurie vertinami kaip keliantys didelę riziką pagrindiniams objektams, kurie ES koordinuotame rizikos vertinime laikomi ypatingos svarbos ir slaptais.

1.7.

EESRK nuomone, vidutinės trukmės laikotarpiu Europa būtinai turi siekti savarankiškumo ir nepriklausomumo šioje srityje ir tvirtai remti mokslinius tyrimus ir Europos verslo įvairovę. EESRK mano, kad svarbu skirti daugiau ES išteklių skaitmeniniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei remti veiklos vykdytojų ir tiekėjų investicijas į naujas saugumo technikos funkcijas, nes lėšos turi būti investuojamos kartu užtikrinant rinkos gebėjimą atpažinti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti sistemų saugumą ir atsparumą, bei už jas atlyginti.

1.8.

Svarbu suteikti saugumo garantijas visoms valstybėms narėms, išsaugant mokslinių tyrimų centrus įvairiose ES vietovėse: EESRK pakartoja savo siūlymą kiekvienoje šalyje turėti bent du tiekėjus, iš kurių bent vienas būtų įsisteigęs Europoje, kurie galėtų užtikrinti duomenų politinį saugumą ir sveikatos srities reikalavimų vykdymą.

1.9.

EESRK teigimu, reikia ne tik tinkamai panaudoti nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų įgyvendinimo priemones bei didinti telekomunikacijų operatorių vaidmenį siekiant vartotojo įgalėjimo, kad jis gebėtų tapti iniciatyviu rinkos dalyviu, bet ir daugiau dėmesio skirti toms naudotojams, piliečiams ir atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms skirtoms priemonėms, kurios yra ribotos ir nepakankamai veiksmingos.

1.10.

Europos Komisija, Europos Parlamentas, Taryba ir valstybių narių vyriausybės bei parlamentai privalo sukurti demokratinę konsultavimosi sistemą, kurioje visuomenei būtų pristatomi moksliniai ar technologiniai argumentai, teisinės garantijos ir kompetentingų institucijų atsakymai į pilietinės visuomenės klausimus.

1.11.

EESRK rekomenduoja stiprinti Europos technologinę diplomatiją, kad ES užtikrintų teisingesnes abipuses sąlygas prekybai ir investavimui, ypač kai tai susiję su įmonių patekimu į rinką, subsidijomis, viešaisiais pirkimais, technologijų perdavimu, pramonine nuosavybe ir socialiniais bei aplinkos standartais.

2. Įžanga

2.1.

5G tinklų saugumo klausimas yra strategiškai svarbus piliečiams, įmonėms, visai bendrajai rinkai ir ES technologiniam suverenumui. Dar 2013 m. Komisija paskelbė ES pavyzdinę iniciatyvą dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 5G technologijos srityje (5G PPP), kuria siekta paspartinti 5G technologijos mokslinius tyrimus ir inovacijas.

2.2.

Numatoma, kad 2025 m. visame pasaulyje iš 5G gautos pajamos sieks daugiau kaip 100 mlrd. EUR, todėl 5G yra vienas pagrindinių Europos konkurencingumo pasaulio rinkoje veiksnių, o jo kibernetinis saugumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti Sąjungos strateginį savarankiškumą.

2.3.

5G tinklai, grindžiami dabartinėmis 4-osios kartos (4G) tinklo technologijomis ir šviesolaidinio tinklo infrastruktūra, atveria naujas paslaugų teikimo galimybes ir tampa didelę Sąjungos ekonomikos dalį įgalinančiu veiksniu bei atramine struktūra teikiant įvairias pagrindines paslaugas, reikalingas vidaus rinkos veikimui ir gyvybiškai svarbių ekonominių ir visuomeninių funkcijų, kaip antai energetikos, transporto, bankų ir sveikatos paslaugų bei žemės ūkio ir pramonės gamybos, platinimo ir vartojimo sistemų išlaikymui bei valdymui.

2.4.

Atsižvelgiant į svarbų 5G tinklų vaidmenį ES ekonomikos ir visuomenės skaitmeninėje transformacijoje, skaitmeninę ekosistemą sudarančių infrastruktūros objektų tarpusavio ryšį ir tarpvalstybiškumą bei tarpvalstybinį jiems kylančių grėsmių pobūdį, vienos valstybės narės 5G tinkle atsiradus pažeidžiamų vietų ir (arba) įvykus su kibernetiniu saugumu susijusiems incidentams, pasekmes patirtų visa Sąjunga. Dėl šios priežasties reikia numatyti priemones, kurios būtų grindžiamos aukštu bendru 5G tinklų kibernetinio saugumo lygiu.

2.5.

2016 m. Europos Komisija – įgyvendindama iniciatyvų rinkinį, pagrįstą komunikatu „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (1) (2) ir apimantį elektroninių ryšių reguliavimo sistemos reformą (3) ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) funkcijas (4), bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetus (5) ir interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo priemones (6) – priėmė Europos 5G veiksmų planą (7), kurį EESRK įvertino teigiamai (8). Šiuo planu siekiama padidinti ES pastangas plėtoti 5G infrastruktūrą ir paslaugas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, tuo tikslu buvo parengtos viešųjų ir privačių investicijų į ES 5G infrastruktūros objektus gairės bei nustatytas tikslas iki 2020 m. įdiegti komercinius 5G tinklus.

2.6.

Kaip apibrėžta Europos Komisijos rekomendacijoje (9), 5G tinklai yra „visuma su mobiliojo ir belaidžio ryšio technologija susijusių tinklo infrastruktūros elementų, naudojamų ryšio ir pridėtinės vertės paslaugoms teikti ir pasižyminčių pažangiomis veikimo savybėmis, kaip antai labai didele duomenų perdavimo sparta ir pajėgumu, nedidelės delsos ryšiu, itin dideliu patikimumu arba galimybe veikti prijungus daug įrenginių“.

2.7.

Rekomendacijoje pažymėta, kad Europos Komisija rems tokį ES požiūrį į 5G kibernetinį saugumą ir, kaip prašo valstybės narės, stengsis užtikrinti 5G infrastruktūros bei tiekimo grandinės saugumą, prireikus tam panaudodama visas turimas priemones:

—	telekomunikacijoms, multimedijai ir kibernetiniam saugumui taikomas taisykles,

—	standartizavimo, taip pat ir sertifikavimo koordinavimą ES lygmeniu,

—	tiesioginių užsienio investicijų kontrolės sistemą, kuria siekiama apsaugoti Europos 5G tiekimo grandinę,

—	prekybos apsaugos priemones,

—	konkurencijos taisykles,

—	viešuosius pirkimus, užtikrindama, kad bus deramai atsižvelgta į su saugumu susijusius aspektus,

—	ES finansavimo programas, užtikrindama, kad jo gavėjai laikysis atitinkamų saugumo reikalavimų.

2.8.

2019 m. liepos mėn. valstybės narės pristatė savo nacionalinio rizikos vertinimo išvadas TIS direktyvoje (10) numatytai bendradarbiavimo grupei (sudarytai iš valstybių narių atstovų), Komisijai ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) ir pagal standartą ISO/IEC 27005 pateikė informaciją apie pagrindinę 5G infrastruktūroje vykdomą veiklą, jai kylančias grėsmes, jos pažeidžiamas vietas ir pagrindinius rizikos scenarijus, taip pat aprašė galimus būdus, kuriais priešiški subjektai galėtų pasinaudoti išnaudodami tam tikros veiklos pažeidžiamas vietas: šie nacionaliniai įvertinimai tapo pagrindu vėliau atlikti koordinuotą įvertinimą ir parengti bendrą galimų rizikos švelninimo priemonių rinkinį.

2.9.

2019 m. spalio mėn. TIS bendradarbiavimo grupė, remiama Europos Komisijos ir ENISA, paskelbė ataskaitą dėl ES koordinuoto rizikos, susijusios su 5G tinklų kibernetiniu saugumu, vertinimo, kurioje buvo įvardytos įvairios svarbios saugumo srities problemos, susijusios su pagrindinių programinės įrangos technologijų, programų ir paslaugų diegimu, tiekėjų vaidmeniu kuriant ir naudojant 5G tinklus ir priklausomybės nuo atskirų tiekėjų laipsniu:

—	gali tapti lengviau vykdyti išpuolius ir gali atsirasti daugiau spragų, per kurias jie būtų vykdomi,

—	dėl naujų 5G tinklo struktūros charakteristikų ir funkcijų tam tikros tinklo įrenginių dalys ar funkcijos taps vis jautresnės,

—	kils rizika, susijusi su judriojo ryšio tinklų operatorių priklausomybe nuo tiekėjų ir atsiras daugiau būdų rengti išpuolius, kuriais galės pasinaudoti priešiški subjektai,

—	taps svarbu įvertinti atskirų tiekėjų rizikos profilį, atsižvelgiant į tikimybę, kad tiekėjui gali daryti įtaką ES nepriklausanti šalis,

—	išaugs dėl didelės priklausomybės nuo tiekėjų kylanti rizika nukentėti, jeigu tiekimas būtų nutrauktas dėl prekybinės įtampos ar kitų priežasčių,

—	iškils grėsmės tinklų prieinamumui bei vientisumui, jos bus susijusios su spręstinais uždaviniais saugumo, konfidencialumo ir privatumo srityse.

2.10.

Dėl visų šių uždavinių atsiranda nauja saugumo paradigma, verčianti iš naujo įvertinti dabartinę sektoriui ir jo ekosistemai taikomą politiką ir saugumo sistemą, o valstybes nares įpareigojanti imtis būtinų rizikos mažinimo priemonių.

2.11.

2019 m. lapkričio 21 d. ENISA paskelbė išsamią ataskaitą Su 5G tinklais susijusių grėsmių apžvalga, į kurią įtraukė savo atliktus su penktosios kartos judriojo ryšio tinklais susijusių grėsmių įvertinimus ir ES valstybių narių ataskaitą.

2.12.

2020 m. sausio 29 d. TIS bendradarbiavimo grupė paskelbė dokumentą „5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinys“ (11), kuriame nurodė įvairias galimas bendras priemones, kuriomis būtų galima sumažinti pagrindines grėsmes 5G tinklų kibernetiniam saugumui ir parengti gaires, pagal kurias būtų nustatomos prioritetinės priemonės, įtrauktinos į nacionalinius ir ES rizikos mažinimo planus. Tą pačią dieną Europos Komisija priėmė komunikatą dėl saugumo priemonių rinkinio (12), dėl kurio teikiama ši nuomonė.

2.13.

Pagrindiniai 5G tinklų infrastruktūros suinteresuotieji subjektai yra:

—	piliečiai, vartotojai ir galutiniai 5G ryšio naudotojai,

—	judriojo ryšio tinklo operatoriai (JRTO) – subjektai, kurie, su trečiųjų šalių pagalba valdydami savo tinklą, teikia judriojo ryšio paslaugas naudotojams,

—

judriojo ryšio tinklo operatorių tiekėjai – subjektai, kurie teikia JRTO paslaugas ar infrastruktūras, siekdami kurti ir (arba) valdyti savo tinklus. Šiai kategorijai priklauso: telekomunikacijų įrangos gamintojai; kiti trečiųjų šalių tiekėjai, kaip antai debesijos infrastruktūros objektų tiekėjai, sistemų integravimo įmonės, saugumo ir priežiūros paslaugų teikėjai, perdavimo įrangos gamintojai,

—

prijungtų prietaisų gamintojai ir atitinkamų paslaugų teikėjai – subjektai, tiekiantys prie 5G tinklų jungiamus objektus (pvz., išmaniuosius telefonus, susietąsias transporto priemones) arba teikiantys su jais susietas paslaugas (pvz., e. sveikatos paslaugas) ar tų paslaugų dalis, patenkančias į 5G valdymo zoną, apibrėžtą paslaugomis arba Mobile Edge Computing grindžiamoje struktūroje,

—	kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant paslaugų ir turinio teikėjus.

Visi šie suinteresuotieji subjektai yra svarbūs siekiant užtikrinti saugumą, nes gali tiek prisidėti prie 5G tinklų informacinio saugumo užtikrinimo, tiek tapti spragomis ar priemonėmis išpuoliams vykdyti. Todėl svarbu įvertinti su jų padėtimi 5G ekosistemoje susijusią riziką.

2.14.

Pagrindinės tradicinės grėsmių kategorijos yra susijusios su kompromisais konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo srityse. Kalbant konkrečiai, buvo nustatyta keletas grėsmių 5G tinklams scenarijų:

—	vietinio arba bendrojo 5G tinklo tiekimo nutrūkimas (grėsmė prieinamumui),

—	5G tinklo infrastruktūroje perduodamų duomenų šnipinėjimas (grėsmė konfidencialumui),

—	5G tinklo infrastruktūroje perduodamų duomenų pakeitimas arba remaršrutizacija (grėsmė vientisumui ir (arba) konfidencialumui),

—	kitų skaitmeninių infrastruktūrų arba sistemų sunaikinimas arba iškreipimas panaudojant 5G tinklus (grėsmė vientisumui ir (arba) prieinamumui).

2.15.

Pačių valstybių arba jų remiamų subjektų keliamos grėsmės suvokiamos kaip labai reikšmingos, nes jas keliantys subjektai vertinami kaip rimčiausi ir keliantys didžiausias grėsmes, kadangi jie gali turėti priežasčių, ketinimų ir, svarbiausia, gebėjimų nuolat vykdyti sudėtingus išpuolius, kenkiančius 5G tinklų saugumui.

Nors daugelis šių pažeidžiamumo aspektų būdingi ne vien 5G tinklams, tikėtina, kad, įdiegus 5G technologiją, jų skaičius ir reikšmingumas išaugs dėl sudėtingesnės technologijos ir išaugsiančio ekonominės veiklos vykdytojų bei visuomenės pasitikėjimo šia infrastruktūra.

2.16.

Kalbant konkrečiai, kadangi 5G tinklai bus didžiąja dalimi grindžiami programine įranga, atsiradus pagrindinėms saugos spragoms, kaip antai susijusioms su įrangos tiekėjų vangiai vykdomais programinės įrangos plėtros procesais, minėtiems subjektams galėtų tapti lengviau produktuose tyčia palikti slaptus prisijungimo būdus ir padaryti juos taip pat dar sunkiau aptinkamus. Todėl jų neigiamas poveikis gali būti ypač didelis ir platus. Kol nėra iki galo išspręsti kibernetinio saugumo uždaviniai, kylantys dėl 4G technologijos, su 5G technologija susijusios problemos gali eksponentiškai išaugti.

2.17.

Taip pat esama pažeidžiamų vietų, susijusių su procesu ar konfigūracija, kuriomis gali tapti:

—	specializuoto ir parengto personalo, gebančio apsaugoti, stebėti ir išlaikyti 5G tinklus, trūkumas,

—	tinkamų vidinių saugos patikrinimų, stebėsenos, saugumo valdymo sistemų trūkumas ir nepakankamas rizikos valdymas,

—	netinkamos saugumo užtikrinimo arba eksploatavimo priežiūros procedūros, kaip antai 5G tinklų programinės įrangos atnaujinimas ir (arba) pataisų valdymas,

—	neatitiktis 3GPP standartams arba netinkamas standartų diegimas,

—	tinklo konstrukcijos arba jo struktūros spragos, įskaitant veiksmingų skubios nuolatinės pagalbos mechanizmų nebuvimą, netinkamą arba klaidingą jų konfigūraciją, pvz., atliekant virtualizaciją arba nustatant administravimo ar prieigos teises,

—	netinkami vietinės ir nuotolinės prieigos prie tinklo komponentų suteikimo kriterijai,

—	nepakankamai griežti tiekimo proceso saugumo reikalavimai: ši pažeidžiama vieta gali atsirasti dėl netinkamos tiekėjų pasirinkimo strategijos arba kai saugumui neteikiama pirmenybė prieš kitus aspektus.

2.18.

Pavienių tiekėjų rizikos profiliai turi būti vertinami atsižvelgiant į įvairius veiksnius, konkrečiai: galimybę, kad, dėl stiprių tiekėjo sąsajų su konkrečios trečiosios valstybės vyriausybe, tam tiekėjui gali daryti įtaką ES nepriklausanti šalis; trečiosios valstybės teisės aktus, visų pirma tais atvejais, kai nėra teisės aktų ar demokratijos stabdžių ir atsvarų sistemos ir dėl to ES veikiančios bendrovių patronuojamosios įmonės gali būti atgrasomos nuo ES teisės aktų laikymosi, arba kai ES ir atitinkama trečioji valstybė nėra sudariusios susitarimo dėl saugumo arba duomenų apsaugos; tiekėjo įmonės bendrosios nuosavybės teise valdomos struktūros pobūdį; trečiosios valstybės gebėjimą daryti kokį nors spaudimą, įskaitant susijusį su įrenginių pagaminimo vieta; bendrąją tiekėjo kibernetinio saugumo praktikos ir produktų kokybę, įskaitant savo tiekimo grandinės kontrolės mastą ir tinkamus saugumo praktikos prioritetus.

2.19.

Valstybės narės susitarė užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos priemonės tinkamai ir proporcingai reaguoti į jau nustatytą ir ateityje galinčią kilti riziką. Kalbant konkrečiai, jos susitarė, kad, taikydamos rizika grindžiamą požiūrį, būtų pajėgios 5G tinklo įrangos tiekimą, diegimą ir veikimą apriboti, uždrausti ir (arba) nustatyti jam taikytinus konkrečius reikalavimus ar sąlygas.

2.20.

Siekdamos šio tikslo, valstybės narės turėtų:

—	griežtinti judriojo ryšio tinklo operatoriams taikomus saugumo reikalavimus, pvz., griežtą prieigos kontrolę, saugaus eksploatavimo ir stebėsenos taisykles, specifinių funkcijų perdavimo rangovams apribojimus,

—

vertinti tiekėjų rizikos profilį remiantis objektyviais ir aiškiais kriterijais; pagal juos taikyti atitinkamus apribojimus pagal proporcingumo ir teisinio tikrumo principus, be kita ko, veiksmingam rizikos mažinimui būtinus draudimus tiekėjams, kurie vertinami kaip keliantys didelę riziką pagrindiniams objektams, kurie ES koordinuotame rizikos vertinime apibrėžti kaip ypatingos svarbos ir slapti,

—	diegti visuotinai pripažintus ir įgyvendinamus bei bendru sutarimu pagrįstus saugumo standartus ir geriausią patirtį,

—	užtikrinti, kad kiekvienas operatorius turėtų tinkamą kelių pardavėjų strategiją, kad išvengtų bet kokios didelės priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo ar tiekėjų, kurių rizikos profilis yra panašus,

—

griežtai kontroliuoti 5G tinklo prieigą, valdymą, eksploatavimo ir stebėsenos saugumą, tam panaudojant jo komponentų ir (arba) procesų sertifikavimą. Ši strategija turi būti grindžiama valstybių narių ir operatorių atlikta rizikos analize, kad pasirinkus kelių pardavėjų strategiją nepadidėtų operatoriaus tinklui kylančios rizikos lygis,

—	užtikrinti tinkamą nacionalinio lygmens tiekėjų pusiausvyrą ir išvengti priklausomybės nuo tiekėjų, kurie vertinami kaip keliantys didelę riziką, taip pat skatinant didesnį įrangos sąveikumą,

—	išlaikyti diversifikuotą ir tvarią 5G tiekimo grandinę, kad būtų išvengta ilgalaikės priklausomybės, visapusiškai ES tiesioginių užsienio investicijų kontrolės priemones, prekybos apsaugos priemones, konkurencijos taisykles, ES viešiesiems pirkimams taikomą tvarką,

—

stiprinti ES vidinius pajėgumus 5G ir vėlesnės kartos technologijų srityje, naudojant atitinkamas ES programas ir finansavimą, užtikrinti valstybių narių veiksmų standartų nustatymo srityje koordinavimą, didinant testavimo ir audito pajėgumus ir siekiant konkrečių tikslų saugumo srityje, ir parengti atitinkamas ES masto sertifikavimo schemas pagal kompiuterinio saugumo teisės aktus bei skatinti sąveikumą.

2.21.

Kaip ne kartą pabrėžė Europos Komisija, ES vidaus rinka yra ir lieka atvira visiems, norintiems atvykti į Europą, bet visi privalo laikytis aiškių, griežtų ir objektyviais kriterijais grindžiamų taisyklių.

2.22.

2020 m. birželio 6 d. Taryba pabrėžė, jog svarbu užtikrinti ES skaitmeninį suverenumą ir bendradarbiavimą, kurti sinergiją panaudojant ES programas, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Skaitmeninės Europos programą, vystyti skaitmeninius įgūdžius, plėtoti duomenimis grindžiamą ekonomiką, taip pat akcentavo dirbtinio intelekto ir kompiuterių saugumo svarbą bei aktyvų skaitmeninių technologijų vaidmenį siekiant žaliojo kurso tikslų.

3. Europos Komisijos komunikatas

3.1.

Atsakydama į TIS bendradarbiavimo grupės 5G saugumo priemonių rinkinį, Komisija:

—	remdamasi valstybių narių prašymais, stengiasi užtikrinti 5G infrastruktūros bei tiekimo grandinės saugumą, prireikus tam panaudodama visas turimas priemones,

—	ragina valstybes nares ir institucijas užtikrinti veiksmingų rizikos mažinimo strategijų įgyvendinimą ir imtis papildomų ES lygmens koordinavimo priemonių siekiant įgyvendinti suderintą požiūrį į 5G kibernetinį saugumą,

—	ragina valstybes nares įgyvendinti visas priemonių rinkinio išvadose rekomenduojamas priemones ir parengti bendrą jų įgyvendinimo ataskaitą, o TIS bendradarbiavimo grupė toliau dirbs, kad padėtų įgyvendinti priemonių paketą,

—

jos kompetencijai priskirtose srityse numato veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti 5G tinklų kibernetinį saugumą, apsaugoti diversifikuotą 5G vertės grandinę, technikos standartų nustatymą ir sertifikavimą, tiesiogines užsienio investicijas ir užtikrinti prekybos bei konkurencijos apsaugos priemones, panaudoti viešuosius pirkimus ir kibernetinio saugumo diplomatijos priemones, taip pat jos pačios atitinkamas programas ir lėšas, visų pirma skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, sanglaudai bei plėtrai.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad naujosios 5G technologijos gali pakeisti mūsų sąveikos su pasauliu būdą, suteikdamos galimybių diegti naujas programas, verslo modelius, pasiūlyti naują gyvenimo būdą, pažangiuosius fabrikus, didesnį našumą ir naujas kokybiškas paslaugas piliečiams, galbūt atverdamos galimybes pritaikyti tokias proveržio technologijas kaip automatizuoti automobiliai ir pažangios gamybos bei platinimo sistemos, taip pat gali padėti sukurti tūkstančius tarpusavyje sujungtų įrenginių, kurie turėtų patekti į mūsų kasdienybę kaip daiktų interneto dalis. Tačiau EESRK tikisi, kad Europos Komisija atliks gilesnius 5G poveikio ir galimybių tyrimus bei sąnaudų ir naudos analizę nei 4G technologijos ar optinio pluošto telekomunikacijų naudojimo atveju. EESRK mano, kad labai svarbu, jog 5G ryšys būtų orientuotas į geresnį žiedinį išteklių naudojimą ir sumažintų didelį su energija susijusį CO2 pėdsaką. EESRK pabrėžia, kad svarbu socialinių struktūrinių pokyčių klausimą spręsti skatinant teisingą ir sklandų perėjimą ir sprendžiant įgūdžių trūkumo problemą, kad žmonės galėtų gauti geriau apmokamą, lankstų ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

4.2.

Trys rizikos veiksniai – nekontroliuojamos pandemijos, nepakankamos ekonominės politikos priemonės ir geopolitinės „juodosios gulbės“ – gali pastūmėti pasaulinę ekonomiką į ilgalaikį nuosmukį ir sukelti finansų rinkos griūtį, tačiau visos Europos visuomenės grupės vis aiškiau suvokia, jog siekiant tvarios ekonomikos plėtros ir vykstant skaitmeninei revoliucijai – kurios vienas kertinių akmenų yra 5G technologija – reikia priemonių, kurios vienu metu apimtų technologinį suverenitetą, našumo augimą ir veiksmingesnį išteklių panaudojimą ir kuriomis būtų naudojamasi remiantis tinkama teisine ir reguliavimo bei ekonomikos ir finansų sistema.

4.3.

EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir vystyti gebėjimus integruoti bei naudoti 5G ryšio paslaugas Europos pramonės konkurencingumui apsaugoti ir padidinti: EESRK prašo Europos Komisijos griežtai stebėti pažangą diegiant ir praktikoje naudojant 5G ryšį ir ragina valstybes nares dar labiau paspartinti procesą, atsižvelgiant į visus saugumo ir saugos aspektus, įskaitant susijusius su 5G technologijų poveikiu visuomenės sveikatai ir gyvosioms ekosistemoms, visuomenei, ekonomikai ir konkurencijai, švietimui ir profesiniam mokymui bei užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, pavyzdžiui, teisės į nuosavybę ar privatumą, ir asmens duomenų apsaugos.

4.4.

4.5.

Kadangi kibernetinis ir nacionalinis saugumas yra du neatsiejami aspektai, EESRK mano, kad bet koks ES valstybės narės sprendimas nacionalinio saugumo klausimais turi būti priimamas atsižvelgiant į ES kontekstą, o netechninio pobūdžio vertinimai turėtų būti objektyviai taikomi remiantis ES lygmeniu apibrėžtais rizikos vertinimo kriterijais, reikalingais siekiant sukurti visoje Europoje prognozuojamą ir suderintą teisės sistemą, kurioje būtų užtikrintas visiškas sąveikumas.

4.6.

EESRK mano, kad informacijos kokybė ir jos perteikimo būdai – vadinamasis framing effect, šališkumas, arba svarba – daro didelę įtaką gavėjų elgsenai. Todėl, siekiant skatinti vartotojo įgalėjimą, reikia nustatyti jo švietimo ir gebėjimų didinimo priemones, kad jis galėtų tapti aktyviu skaitmeninės rinkos dalyviu. EESRK pripažįsta, kad būtina teikti piliečiams atnaujintą ir teisingą informaciją apie 5G teikiamą naudą ir keliamą riziką, dėl kurios sutartų didžioji dalis mokslininkų bendruomenės, ir nurodyti aspektus, dėl kurių nėra aiškiai sutariama.

4.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad prieiga prie Europos skaitmeninės rinkos ir toliau turi būti laisva, be diskriminacijos, prieinama bet kuriai įmonei, bet turi būti laikomasi tvirtai ir aiškiai nustatytų europinių vertinimo bei saugumo taisyklių, standartų ir kriterijų, kuriuos taikant Europos strategijos tikslu taptų europinio technologinio suvereniteto sugrąžinimas ir atgaivinimas.

4.8.

Nors du iš penkių pagrindinių infrastruktūros objektų tiekėjų yra įsikūrę Europoje, dar du – Kinijoje ir vienas – Korėjoje (13), tarp pirmųjų 5G prietaisų ir mikroschemų rinkinių gamintojų nėra nė vienos didelės Europos įmonės; EESRK įsitikinęs, kad reikia užtikrinti tiekėjų įvairovę, kad bent vieno iš jų patronuojamoji įmonė būtų Europoje ir kad būtų sukurta sistema, kurioje būtų užtikrinamas aparatinės ir programinės įrangos sąveikumas ir visiškas pakeičiamumas, taip pat būtų siekiama visiško Europos technologinio suvereniteto glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo ir visiško abipusio rinkų atvėrimo, prieinamumo ir veikimo sąlygomis. Toks diversifikavimas gali būti taikomas tol, kol paslaugų sąveikumas yra įmanomas ir dėl įvairovės nepadidėja kibernetinio saugumo rizika.

4.9.

EESRK nuomone, vidutinės trukmės laikotarpiu Europa būtinai turi siekti savarankiškumo ir nepriklausomumo šioje srityje, tvirtai remdama mokslinius tyrimus ir Europos verslo įvairovę. EESRK palankiai vertina valstybių narių patvirtintą su 5G technologijos diegimu susijusių ir Europos mastu jau įvertintų ES saugumo (apsaugos ir saugumo) priemonių rinkinį. Todėl jis mano, kad ES lygmeniu rekomenduojami griežti elektromagnetinių laukų poveikio apribojimai saugumo tikslais, grindžiami naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintos Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) nurodymais, turėtų būti taikomi visoms dažnių juostoms, kuriomis numatoma teikti 5G ryšio paslaugas (14): ICNIRP apribojimai yra grindžiami atsargumo principu, nes leidžiami lygiai yra 50 kartų žemesni už turimais moksliniais įrodymais grindžiamus poveikio visuomenės sveikatai lygius.

4.10.

Tačiau EESRK pažymi, kad ICNIRP nėra pripažinta visos mokslininkų bendruomenės ir kad pagal ALARA principą kai kurie mokslininkai rekomenduoja poveikį gyventojams riboti kur kas griežčiau. Sprendimai, kurie galėtų būti siūlomi 5G ryšio infrastruktūrai papildyti, apima fiksuotų duomenų perdavimą esamais ne radijo technologijų kanalais (eterneto ar optinio pluošto kabeliais ir pan.), kai ryšys naudojamas fiksuotose vietose (pvz., bankomatuose, POS banko terminaluose, pramoniniuose robotuose, nuotoliniu būdu valdomuose medicininiuose robotuose ir pan.), kai naudotojai (skaitmeninių paslaugų teikėjai, verslo įmonės ir pan.) perduoda didelius duomenų kiekius ar kai fiksuotose, nejudriose vietose naudojamas daiktų internetas (išmanieji namai, išmanusis miestas, viešųjų įrenginių jutikliai ir pan.).

4.11.

Europos Komisija, Europos Parlamentas, Taryba ir valstybių narių vyriausybės bei parlamentai privalo sukurti demokratinę konsultavimosi sistemą, kurioje visuomenei būtų pristatomi moksliniai ar technologiniai klausimai, teisinės garantijos ir kompetentingų institucijų atsakymai į pilietinės visuomenės klausimus.

4.12.

EESRK teigimu, reikėtų ne tik įvardyti tinkamas nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimų įgyvendinimo priemones bei pabrėžti telekomunikacijų operatorių vaidmenį, bet ir daugiau dėmesio skirti toms naudotojams, piliečiams ir atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms skirtoms priemonėms, kurios yra ribotos ir nepakankamai veiksmingos.

4.13.

EESRK pripažino (15) padidėjusio elektromagnetinio jautrumo problemą ir nurodė susirūpinimą keliančius dalykus, manydamas, kad vilties teikia tai, jog šiuo metu toliau vykdomi nuodugnūs tyrimai siekiant suprasti šią problemą ir jos priežastis, ir ragindamas EK tęsti bei atnaujinti darbus šioje srityje.

4.14.

EESRK nuomone, svarbiausia užtikrinti 5G telekomunikacijos ryšio ir prietaikų paslaugų teikėjų patikimumą, nes naudotojų teisinėmis ir mokestinėmis technologinėmis priemonėmis vykdomas duomenų rinkimas ir tvarkymas yra grindžiamas informacijos valdymu internete ir užtikrinama tiesioginė objektų, mašinų bei algoritmų sąveika.

4.15.

EESRK pasiūlė (16) nuo duomenų nuosavybės koncepcijos pereiti prie fizinių ir juridinių asmenų teisių į duomenis apibrėžties. Vartotojai turėtų kontroliuoti prijungtuose įrenginiuose generuojamus duomenis, kad kartu su duomenų prieinamumu, sąveikumu ir perdavimu būtų užtikrinamas vartotojų privatumas, tinkama duomenų apsauga ir konfidencialumas, sąžininga konkurencija bei platesnės vartotojų galimybės pasirinkti.

4.16.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) turėtų būti papildytas aiškiomis įgyvendinimo gairėmis, kad būtų įgyvendinamas vienodai ir kad būtų užtikrintas aukštas duomenų ir vartotojų apsaugos lygis, turint omenyje įrenginių ir objektų junglumą, taip pat reikia peržiūrėti teisės nuostatas dėl civilinės atsakomybės bei produktų draudimo, siekiant pritaikyti juos atsižvelgiant į tai, kad, visiško saugumo sąlygomis, sprendimus vis dažniau priims programinė įranga.

4.17.

EESRK nuomone, svarbiausia, kad valstybės narės vadovautųsi į ES saugumo priemonių rinkinį įtrauktomis strateginėmis ir techninėmis rekomendacijomis, stengdamosi neplėtoti specifinio nacionalinio požiūrio, kaip antai papildomų testų ir sertifikavimo procedūrų, nes dėl jų rinka būtų suskaidyta, būtų vėluojama diegti technologijas, rinkose įsivyrautų nenuoseklumas bei kiltų pavojus išbandymo ir sertifikavimo sistemų patikimumui.

4.18.

EESRK mano, kad svarbiausia, teikiant didesnę europinę paramą ir remiantis pripažinta bendra geriausia patirtimi, nustatyti bendruosius standartus, kad būtų galima veiksmingai valdyti grėsmes, pasiekti masto ekonomiją, išvengti rinkos susiskaidymo ir užtikrinti Europos sistemų sąveikumą. Būtinos diskusijos dėl technikos standartų, kad juos išaiškinus įmonės galėtų dar sėkmingiau konkuruoti vykdydamos šią ypač svarbią veiklą, įgalinančią pažangių technologijų, kaip antai 5G ir dirbtinio intelekto, diegimą visose rinkose.

4.19.

4.20.

EESRK mano, kad svarbu remti veiklos vykdytojų ir tiekėjų investicijas į naujas technines saugumo funkcijas, nes lėšos turi būti investuojamos kartu užtikrinant rinkos gebėjimą atpažinti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti sistemų saugumą ir atsparumą, bei už jas atlyginti. Geresnis investicijų į saugumą matomumas galėtų suteikti rinkai dar didesnių pranašumų.

4.21.

EESRK tvirtai remia bendrus pramonės plėtros ir 5G technologijų diegimo veiksmus: visoje 5G vertės grandinėje reikia įvertinti galimas rinkos spragas ar nepakankamumą, dėl kurių būtų pateisinama imtis tikslinių intervencijų pagal kitą ilgalaikį biudžetą arba įgyvendinti galimus bendriems Europos interesams svarbius projektus, susijusius su 5G kibernetiniu saugumu (saugumas ir sauga).

4.22.

EESRK pabrėžia, kad, nors COVID 19 krizės metu paaiškėjo, jog skaitmeninė infrastruktūra yra atspari ir tvirta, reikia papildomai investuoti į 5G infrastruktūrą, kad būtų įveikta vis dar egzistuojanti skaitmeninė atskirtis, ribojanti piliečių galimybes naudotis e. sveikatos ir e. mokymosi paslaugomis bei dirbti nuotoliniu būdu.

4.23.

Kalbant apie technologinę diplomatiją, EESRK nuomone, svarbiausia, kad ES užtikrintų abiem pusėms geresnes sąlygas prekiauti ir investuoti, visų pirma susijusias su įmonių patekimu į rinką, subsidijomis, viešaisiais pirkimais, technologijų perdavimu, pramonine nuosavybe ir visuomenės bei aplinkos standartais, ypač turint omenyje, kad esama „sisteminių varžovų, skatinančių diegti alternatyvius valdymo modelius“, kartu skatinant visapusišką konkurenciją ir technines inovacijas rinkoje.

4.24.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad būtina išlaikyti diversifikuotą ir tvarią 5G tiekimo grandinę, siekiant išvengti ilgalaikės priklausomybės, numatant galimybę pakeičiamumo ir sąveikumo sąlygomis pasitelkti ne vieną tiekėją ir, remiantis 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, toliau plėtoti ES pajėgumų stiprinimo programas ir iniciatyvas bei Europos technologinį suverenitetą 5G ir vėlesnės kartos technologijų srityje.

4.25.

Vadovaujantis 2020 m. gegužės 27 d. priimtu Europos ekonomikos gaivinimo planu, 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) apims kiekvienos konkrečios valstybės analizę, kuria bus grindžiamos Europos semestro rekomendacijos skaitmeninių technologijų klausimais. Tai padės valstybėms narėms nukreipti ir išskirti prioritetinius reformų bei investicijų poreikius ir suteiks galimybes lengviau pasinaudoti 560 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Pagal šią priemonę valstybėms narėms bus skiriamos lėšos, kad jos galėtų užtikrinti didesnį savo ekonomikos atsparumą ir garantuoti, kad investicijos bei reformos bus skirtos perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių technologijų. Kadangi pandemija padarė didelį poveikį visoms penkioms DESI dimensijoms, 2020 m. išvados dėl 5G turėtų būti aiškinamos kartu su daugeliu kitų priemonių, kurių Europos Komisija ir valstybės narės ėmėsi krizei suvaldyti ir ekonomikos atsigavimui paremti.

2020 m. rugsėjo 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) SESV 168 straipsnio 1 dalis „Sąjunga, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, […]“

(2) COM(2016) 587.

(3) COM(2016) 590.

(4) COM(2016) 591.

(5) COM(2016) 176.

(6) COM(2016) 589.

(7) COM(2016) 588.

(8) OL C 125, 2017 4 21, p. 74.

(9) 2019 m. kovo 26 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2019/534 „5G tinklų kibernetinis saugumas“ (OL L 88, 2019 3 29, p. 42).

(10) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(11) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/cybersecurity-5 g-networks-eu-toolbox-risk-mitigating-measures.

(12) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/secure-5 g-deployment-eu-implementing-eu-toolbox-communication-commission.

(13) Šie 5 pasaulinio masto tiekėjai dabar yra Ericsson, Nokia, Huawei, ZTE ir Samsung.

(14) S. Kyriakides Europos Komisijos vardu pateiktas atsakymas EP – E-003040/2019 (2020/01/17).

(15) OL C 242, 2015 7 2, p. 31.

(16) OL C 353, 2019 10 18, p. 79.

Top

Choose the experimental features you want to try