—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Gvatemalos (1), 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto (2) ir 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Gvatemalos, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties (3),

—

atsižvelgdamas į savo Žmogaus teisių pakomitečio 2016 m. vasario mėn. vizitą į Meksiką ir Gvatemalą bei jo galutinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis ataskaitą, parengtą ryšium su jos vizitu į Gvatemalą ir Hondūrą, kuris vyko 2015 m. vasario 16–20 d.,

—

atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis ataskaitą, parengtą ryšium su jos vizitu į Gvatemalą, kuris vyko 2018 m. spalio 28 d. – lapkričio 1 d.,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (4),

—

atsižvelgdamas į 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą Gvatemalai ir jos įsipareigojimą padėti spręsti konfliktus, siekti taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos paramos Gvatemalos teisingumo sektoriui programas, ypač SEJUST,

—

atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires ir ES strateginę programą žmogaus teisių srityje, kurioje įsipareigojama bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais,

—

atsižvelgdamas į ES 2018 m. Gvatemalai skirtą metinę veiksmų programą, kuria siekiama skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą Gvatemalos pasienio zonoje ir jos apylinkėse, taip pat remti Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) įgaliojimų papildymą,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio mėn. CICIG ir Gvatemalos Aukščiausiojo Teismo konsultacijų susitarimo pasirašymą,

—

atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2018 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą dėl Gvatemalos vyriausybės sprendimo neatnaujinti CICIG įgaliojimų,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 6 d. JT darbo grupės dėl prievartinio ar nesavanoriško dingimo ir JT specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir pažeidimų nepasikartojimo užtikrinimo klausimais darbo grupės pirmininko bendrą laišką Gvatemalos Prezidentui,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl Gvatemalos vyriausybės sprendimo nepratęsti CICIG įgaliojimų,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl Gvatemalos įstatymo dėl nevyriausybinių vystymosi organizacijų,

—

atsižvelgdamas į tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą apie Gvatemalą,

—

atsižvelgdamas į Gvatemalos Konstituciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi daugiausia dėl bendradarbiavimo tarp Gvatemalos generalinio prokuroro ir JT remiamos Tarptautinės Komisijos kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (angl. CICIG), kuri įsteigta 2007 m. siekiant ištirti organizuotą nusikalstamumą ir sustiprinti vietos lygmens pastangas stiprinti teisinę valstybę, Gvatemala ir toliau darė tam tikrą pažanga vykdant baudžiamąjį persekiojimą už žmogaus teisių pažeidimus ir korupcijos atvejus;

B.

kadangi per pastaruosius keletą metų Gvatemaloje padaugėjo žmogaus teisių gynėjų nužudymo atvejų ir išpuolių prieš organizacijas ir bendruomenes, dirbančias ekonominių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos teisių srityje; kadangi, remiantis Žmogaus teisių gynėjų apsaugos Gvatemaloje padalinio (UDEFEGUA) ataskaita, 2018 m. bendras išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus ir čiabuvius skaičius, ypač prieš dirbančius su žemės ir teritorinėmis teisėmis, skaičius buvo 391, įskaitant 147 kriminalizavimo ir 26 nužudymo atvejus, t. y. 136 % daugiau, palyginti su 2017 m.;

C.

kadangi žmogaus teisių gynėjai taip pat susiduria su grasinimais, bauginimu, niekinimu, privačių subjektų ir Gvatemalos valdžios institucijų vykdomomis šmeižto kampanijomis ir teisminiu persekiojimu; kadangi piktnaudžiavimas baudžiamosiomis procedūromis, taikomomis žmogaus teisių gynėjams, siekiant užkirsti kelią jų darbui arba juos už jį nubausti, vis dar kelia susirūpinimą;

D.

kadangi išpuolių prieš žurnalistus skaičius taip pat kelia didelį susirūpinimą – 2017 m. įvykdyta 93 išpuolių, įskaitant keturis nužudymus; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaida sutelkta į kelių bendrovių rankas, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai vis dar patiria išpuolius ir grasinimus;

E.

kadangi smurtas prieš moteris tebėra didelė problema Gvatemaloje, kaip matyti iš to, kad smurtiniai moterų mirties atvejai išaugo 8 % ir sudaro 662 atvejus; kadangi 2017 m. minint Tarptautinę moters dieną žuvo 41 mergaitė, nes jos buvo užrakintos po protesto prieš smurtinį prižiūrėtojų elgesį, valstybės valdomuose vaikų namuose kilus gaisrui; kadangi nebaudžiamumo už nusikaltimus lygis Gvatemaloje yra 97 proc.;

F.

kadangi nuo 2007 m. Gvatemalos vyriausybės kvietimu ir glaudžiai bendradarbiaudama su šalies nacionalinėmis institucijomis, CICIG kovoja su korupcija ir nebaudžiamumu, siekdama nustatyti valstybei nepavaldžias institucijas ir padėti jas išardyti, taip pat prisidėjo prie šalies teisminių ir saugumo institucijų gebėjimų stiprinimo;

G.

kadangi, keturis kartus pratęsus CICIG dvejų metų kadenciją, Gvatemalos vyriausybė paprašė JT generalinio sekretoriaus vėl pratęsti jos įgaliojimus iki 2019 m. rugsėjo mėn., ir tokiu būdu toliau sustiprino valdymą, pasiremdama didelį poveikį turinčiais CICIG tyrimais ir remdama teisinės valstybės principų laikymąsi Gvatemaloje, taip pat stiprino savo laimėjimus reikšmingai mažinant korupciją ir kovojant su nevalstybinių subjektų, turinčių ryšių su valstybe (CIACS), nebaudžiamumu;

H.

kadangi 2018 m. balandžio mėn. CICIG ir Viešųjų reikalų ministerija pateikė naujų tyrimų, susijusių su neteisėtu valdančiosios FCN partijos finansavimu rinkimų kampanijos metu, rezultatus; kadangi 2018 m. liepos mėn. Aukščiausiasis Teismas planavo atlikti tyrimą dėl prezidento Jimmy Moraleso veiklos, susijusios su neteisėtu jo rinkimų kampanijos finansavimu;

I.

kadangi 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Gvatemalos vyriausybė pranešė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. CICIG bus panaikinta; kadangi netrukus po to vyriausybė taip pat uždraudė CICIG direktoriui Ivánui Velásquezui grįžti į šalį, o vėliau atšaukė vizas vienuolikai CICIG darbuotojų, kurie tyrė aukšto lygio korupcijos atvejus; kadangi 2019 m. sausio mėn. vyriausybė vienašališkai atšaukė susitarimą su JT dėl CICIG ir šis sprendimas iškart įsigaliojo ir paprašė, kad CICIG darbuotojai išvyktų iš šalies; kadangi Ivánui Velásquezui taip pat pateikti kaltinimai ir prieš jį nuolat vykdomos šmeižto kampanijos;

J.

kadangi šios priemonės Gvatemalos Konstitucinio Teismo buvo užginčytos ir panaikintos; kadangi Konstitucinis Teismas vienbalsiai nusprendė, kad vyriausybė turėjo leisti Ivánui Velásquezui patekti į šalį; kadangi vyriausybė šiuos sprendimus ignoravo; kadangi Kongresas parengė ieškinį, nukreiptą prieš Konstitucinį Teismą ir jo narius, ir dėl to kilo akivaizdi kolizija su teisinės valstybės principu;

K.

kadangi dėl reformų įstatymo projektas Nr. 5377, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinio susitaikymo įstatymas ir kurį per 2019 m. kovo mėn. pradžioje vykusį antrąjį iš trijų svarstymų priėmė Kongresas, suteiktų amnestiją visoms šalies saugumo pajėgoms ir asmenims, veikusiems vyriausybės vardu, už nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, pvz., kankinimus, priverstinį dingimą ir genocidą; kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisarė ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisija (angl. IACHR) išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto ir paragino nekeisti galiojančios teisės;

L.

kadangi, remiantis IACHR duomenimis, reformų įstatymo projektas Nr. 5377 neatitinka Gvatemalos tarptautinių įsipareigojimų, tariamai pažeidžia tarptautinę teisę ir pažeidžia Gvatemalos Konstitucijos 171 straipsnio g punktą, nes visi kalėjime esantys asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl politinių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų ginkluoto konflikto metu, ir buvo nuteisti už juos, būtų išlaisvinti praėjus kelioms valandoms po šio įstatymo projekto patvirtinimo;

M.

kadangi Gvatemaloje žmonėms tenka patirti itin didelį nesaugumą ir kadangi pastaraisiais metais smarkiai susilpnėjo Nacionalinė civilinė policija; kadangi būta pareiškimų apie su CICIG bendradarbiavusių tyrėjų, teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų bauginimą ir grasinimus jiems;

N.

kadangi galimybė kreiptis į teismą, kalinimo sąlygos, policijos elgesys ir įtarimai dėl kankinimų, problemos, kurias apsunkina plačiai paplitusi korupcija, slapti susitarimai bei nebaudžiamumas ir toliau kelia didelį susirūpinimą;

O.

kadangi Gvatemalos žmogaus teisių ombudsmenas, kurio biudžetas buvo sumažintas, prokuratūra ir teismai ėmėsi svarbių veiksmų, siekdami kovoti su nebaudžiamumu ir pripažinti žmogaus teises; kadangi Gvatemalos valdžios institucijos deda pastangas siekdamos pakenkti kovai su korupcija, nebaudžiamumu ir pakenkti teisinės valstybės principui;

P.

kadangi, Gvatemalos žmogaus teisių gynėjų apsaugos padalinio (UDEFEGUA) duomenimis, nukentėję nuo išpuolių asmenys dažniausiai buvo čiabuvių lyderiai, kurie gynė teisę į žemę ir teritoriją; kadangi JT specialusis pranešėjas išreiškė susirūpinimą dėl čiabuvių tautų teisių, gavęs skundų dėl hidroelektrinių, kasybos ir žemės ūkio pramonės projektų, kurių licencijos ir veikla lėmė čiabuvių tautų teisių pažeidimus; kadangi JT specialusis pranešėjas taip pat teigė, jog susirūpinimą kelia tai, kad bendruomenių taikius protestus valstybė ir susijusios trečiosios šalys laiko kriminaliniais konfliktais, darančiais poveikį visuomenės saugumui; kadangi Aura Lolita Chávez, Gvatemalos čiabuvių aplinkos apsaugos gynėja ir 2017 m. Europos Parlamento Sacharovo premijos finalininkė, paliko šalį po to, kai patyrė smarkius išpuolius, grasinimus nužudyti bei garbės ir orumo įžeidimus, ir jei ji grįžtų, jos atžvilgiu vyktų įvairūs teisminiai procesai;

Q.

kadangi 2018 m. spalio 9 d. nacionalinės policijos pajėgų (PNC) riaušių malšinimo padalinio pareigūnai, be kitų asmenų, užpuolė mikroregiono Ixquisis taikaus pasipriešinimo judėjimo narius ir sužeidė šešis protestuotojus;

R.

kadangi Švedijos ambasadorius Gvatemaloje paskelbtas persona non grata (vėliau šią deklaraciją panaikino Konstitucinis Teismas) dėl to, kad tariamai rėmė Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) darbą;

S.

kadangi 2019 m. birželio 16 d. ir rugpjūčio 11 d. Gvatemaloje planuojama surengti visuotinius ir prezidento rinkimus;

T.

kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ir Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, sudarytą 2012 m.; kadangi šis susitarimas apima demokratijos sąlygą, kuri yra svarbiausias šio susitarimo elementas; kadangi pagal gaunamos ES dvišalės paramos vystymuisi dydį Gvatemala yra trečia Centrinėje Amerikoje: 2014–2020 m. laikotarpiu ši parama siekia 167 mln. EUR ir ypatingas dėmesys ją teikiant skiriamas aprūpinimui maistu, konfliktų sprendimui, taikai, saugumui ir konkurencingumui;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.