—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos 11 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. paskelbtą ataskaitą „Transseksualūs ir interseksualūs asmenys“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos finansuoto bandomojo projekto „Health4LGBTI“, skirto nelygybės, kurią sveikatos srityje patiria LGBTI asmenys, klausimui, galutines ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m. (3),

—

atsižvelgdamas į dokumentą The fundamental rights situation of intersex people („Interseksualių asmenų pagrindinių teisių padėtis“) (4), kurį 2015 m. gegužės mėn. paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. FRA interneto publikaciją Mapping minimum age requirements concerning the rights of the child in the EU („Būtiniausių amžiaus reikalavimų, susijusių su vaiko teisėmis ES, nustatymas“) (5),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. FRA pagrindinių teisių ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2191 dėl žmogaus teisių skatinimo ir interseksualių asmenų diskriminacijos panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitą žmogaus teisių ir interseksualių asmenų klausimu,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—

atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais 2013 m. ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. priimtus Džokjakartos principus („Principai ir valstybių įsipareigojimai, susiję su tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymu seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties požymių atžvilgiu“) ir į 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus 10 papildomų principų („Plius 10“),

—

atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl interseksualių asmenų teisių (O-000132/2018 – B8-0007/2019 ir O-000133/2018 – B8-0008/2019),

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi interseksualūs asmenys gimsta su fiziniais lyties požymiais, kurie neatitinka medicininių ar socialinių normų, siejamų su moters ar vyro kūnu, ir šios lyties požymių variacijos gali pasireikšti kaip pirmaeilės (pvz., jos gali būti susijusios su išoriniais ir vidiniais lyties organais bei chromosomų ir hormonų struktūra) ir (arba) antraeilės (pvz., susijusios su raumenų mase, plaukuotumu ir sudėjimu);

B.

kadangi interseksualūs asmenys Europos Sąjungoje susiduria su daugybiniais smurto ir diskriminacijos atvejais, o plačioji visuomenė ir politikai apie šiuos žmogaus teisių pažeidimus dažnai taip ir nesužino;

C.

kadangi interseksualūs kūdikiai labai dažnai operuojami ir jiems skiriamas medicininis gydymas, nors dažniausiai toks gydymas medicininiu požiūriu nėra reikalingas; kadangi, esant galimybei siūlyti iš karto atlikti kosmetines ir skubias operacijas, tėvams ir interseksualiems asmenims užkertamas kelias gauti visą informaciją apie kiekvienos iš jų pasekmes;

D.

kadangi interseksualūs vaikai operuojami ir gydomi negavus jų išankstinio, asmeninio, visapusiško ir informacija pagrįsto sutrikimo; kadangi tokios interseksualių asmenų lyties organų sužalojimo pasekmės, kaip psichologinė trauma ir fiziniai pakenkimai, gali būti jaučiamos visą gyvenimą;

E.

kadangi kitoms mažumų ir marginalizuotoms grupėms priklausantys interseksualūs asmenys ir interseksualūs vaikai dar labiau marginalizuojami ir patiria socialinę atskirtį, be to, dėl jų susikertančios tapatybės jiems gresia smurtas ir diskriminacija;

F.

kadangi daugumoje ES valstybių narių interseksualūs vaikai arba neįgalūs interseksualūs asmenys gali būti operuojami gavus jų teisėto globėjo sutikimą, nepaisant interseksualaus asmens gebėjimo pačiam priimti sprendimą;

G.

kadangi daugeliu atvejų tėvai ir (arba) teisėti globėjai yra smarkiai spaudžiami priimti sprendimus nepateikus jiems visos informacijos apie ilgalaikes pasekmes jų vaikui;

H.

kadangi nemažai interseksualių asmenų neturi visapusiškos prieigos prie savo medicinos dokumentų ir todėl nežino, kad yra interseksualūs bei koks medicininis gydymas jiems buvo taikomas;

I.

kadangi, nesant įrodymų, kuriais būtų patvirtinta ilgalaikė gydymo sėkmė, su interseksualumu susiję pakitimai ir toliau priskiriami ligoms, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautine ligų klasifikacijoje (TLK);

J.

kadangi kai kurie interseksualūs asmenys nesitapatina su lytimi, kuriai medicininiu požiūriu buvo priskirti gimę; kadangi apsisprendimu grindžiamas teisinis lyties pripažinimas įmanomas tik šešiose valstybėse narėse; kadangi nemažai valstybių narių iki šiol reikalauja sterilizacijos teisinio lyties pripažinimo tikslu;

K.

kadangi ES ir daugumos valstybių narių teisės aktai kovos su diskriminacija srityje neapima diskriminacijos dėl lyties požymių – nesvarbu, ar jie būtų traktuojami kaip savarankiška kategorija, ar kaip diskriminacijos dėl lyties forma;

L.

kadangi nemažai interseksualių vaikų, kuriems skiriamas vadinamasis lyties normalizavimo gydymas, ES nukenčia dėl žmogaus teisių pažeidimų ir lyties organų žalojimo;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.