(1)

situacijos , kai valstybės narės tas pačias pajamas arba kapitalą apmokestina du kartus, gali sukelti didelių mokestinių kliūčių tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms. Dėl jų įmonėms užkraunama pernelyg didelė mokesčių našta, jos gali nulemti ekonomikos iškraipymus ir neveiksmingumą, taip pat turėti neigiamą poveikį tarpvalstybinėms investicijoms ir augimui;

(1)

remiantis teisingo ir veiksmingo apmokestinimo principu, visos įmonės turi skirti teisingą dalį savo gauto pelno skirti mokesčiams ten, kur tas pelnas gautas, bet reikėtų vengti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo. Situacijos , kai valstybės narės tas pačias pajamas arba kapitalą apmokestina du kartus, gali sukelti didelių mokestinių kliūčių , ypač tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms , o tai daro neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui . Dėl to įmonėms užkraunama pernelyg didelė mokesčių našta, atsiranda teisinio netikrumo ir nereikalingų sąnaudų, be to, tai gali sukelti ekonomikos iškraipymus ir neefektyvumą. Be to, tai turi neigiamą poveikį tarpvalstybinėms investicijoms ir ekonomikos augimui;

(1a)

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurioje abejojama 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną  (1a) (toliau – Sąjungos arbitražo konvencija) nauda ir manoma, kad ši priemonė turėtų būti keičiama ir tapti efektyvesnė arba būti pakeista Sąjungos ginčų sprendimo mechanizmu, pagal kurį taikomos veiksmingesnės bendro susitarimo procedūros. 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurioje pabrėžiama, kad siekiant didinti sistemų veiksmingumą labai svarbu nustatyti aiškią ginčų sprendimo procedūrų trukmę;

(1b)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje, kurioje jis paragino Komisiją pasiūlyti teisės aktų, skirtų pagerinti Sąjungos tarpvalstybinių apmokestinimo ginčų sprendimą, skiriant dėmesį ne tik dvigubo apmokestinimo, bet ir dvigubo neapmokestinimo atvejams. Parlamentas taip pat paragino nustatyti aiškesnes taisykles ir griežtesnius terminus bei užtikrinti skaidrumą;

(1c)

bandymai panaikinti dvigubą apmokestinimą dažnai skatina dvigubą neapmokestinimą – taikydamos mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo praktiką įmonės gali savo pelną apmokestinti tose valstybėse narėse, kuriose pelno mokesčio tarifas artimas nuliui. Tokia tebetaikoma praktika iškreipia konkurenciją, kenkia įmonėms ir mažina apmokestinimą, o tai kenkia ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

(2)

dėl šios priežasties būtina , kad Sąjungoje taikomais mechanizmais būtų užtikrintas dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimas ir būtų veiksmingai panaikintas ginčijamas dvigubas apmokestinimas;

(2)

dabartinės ginčų sprendimo procedūros yra per ilgos, brangios ir dažnai po jų nepasiekiamas susitarimas (kai kuriais atvejais negaunama net jokio patvirtinimo). Kai kurios įmonės šiuo metu sutinka būti apmokestinti du kartus, kad nereikėtų skirti pinigų ir laiko sudėtingoms procedūroms dvigubam apmokestinimui panaikinti. Dėl šios priežasties itin svarbu , kad Sąjungoje taikomais mechanizmais būtų užtikrintas veiksmingas, spartus ir vykdytinas dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimas bei būtų veiksmingai ir laiku panaikintas ginčijamas dvigubas apmokestinimas , nuolat ir veiksmingai teikiant informaciją mokesčių mokėtojui ;

(3)

šiuo metu taikomais mechanizmais, numatytais dvišalėse mokesčių sutartyse, neužtikrinama, kad visais atvejais laiku būtų visiškai išvengta dvigubo apmokestinimo. Galiojančios Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/436/EEB)  (7) (toliau – Sąjungos arbitražo konvencija) taikymo sritis yra ribota ir ji yra taikoma tik sandorių kainodaros ginčams ir pelno priskyrimui nuolatinėms buveinėms. Stebėsena, vykdyta įgyvendinant Sąjungos arbitražo konvenciją, patvirtino, kad esama tam tikrų didelių trūkumų, visų pirma susijusių su galimybe naudotis procedūra, procedūros trukme ir veiksmingu užbaigimu ;

(3)

šiuo metu taikomais mechanizmais, numatytais dvišalėse sutartyse dėl dvigubo apmokestinimo , neužtikrinama, kad visais atvejais laiku būtų visiškai išvengta dvigubo apmokestinimo. Tose sutartyse numatyti mechanizmai daugeliu atvejų yra ilgai trunkantys, brangūs, menkai prieinami ir ne visada padeda pasiekti susitarimą. Sąjungos arbitražo konvencijos taikymo sritis yra ribota ir ji yra taikoma tik sandorių kainodaros ginčams ir pelno priskyrimui nuolatinėms buveinėms. Stebėsena, vykdyta įgyvendinant Sąjungos arbitražo konvenciją, patvirtino, kad esama tam tikrų didelių trūkumų, visų pirma susijusių su galimybe naudotis procedūra , teisių gynimo priemonių stygiumi , procedūros trukme ir tuo, kad nepriimamas galutinis privalomas sprendimas ir procedūra neužbaigiama veiksmingai. Šie trūkumai yra kliūtis investicijoms ir turėtų būti pašalinti;

(3a)

siekiant, kad būtų sukurta teisinga, aiški ir stabili mokesčių aplinka ir sumažinti ginčai dėl apmokestinimo vidaus rinkoje, būtina bent tam tikra minimali konvergencija pelno mokesčio politikos srityje. Bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės nustatymas, kaip pasiūlė Komisija  (1a) , yra veiksmingiausias būdas pašalinti dvigubo apmokestinimo pelno mokesčiu riziką;

(4)

siekiant sukurti teisingesnę mokestinę aplinką, reikia sugriežtinti skaidrumo taisykles ir sustiprinti kovos su mokesčių vengimu priemones. Be to, siekiant sukurti teisingą apmokestinimo sistemą, būtina užtikrinti, kad tos pačios mokesčių mokėtojų pajamos nebūtų apmokestinamos du kartus, o ginčų sprendimo mechanizmai būtų visapusiški, efektyvūs ir tvarūs. Taip pat būtina tobulinti dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus siekiant atsižvelgti į riziką, kad dėl reguliaresnės ir tikslingesnės mokesčių administratorių audito praktikos daugės dvigubo ar daugiašalio apmokestinimo ginčų, kuriuose ginčijamasi dėl potencialiai didelių sumų;

(4)

siekiant sukurti teisingesnę mokestinę aplinką Sąjungoje veikiančioms įmonėms , reikia nacionaliniu, Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis sugriežtinti skaidrumo taisykles ir sustiprinti kovos su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu priemones. Siekis išvengti dvigubo neapmokestinimo turi likti vienu iš Sąjungos prioritetų. Be to, siekiant sukurti teisingą apmokestinimo sistemą, būtina užtikrinti, kad tos pačios mokesčių mokėtojų pajamos nebūtų apmokestinamos du kartus, o ginčų sprendimo mechanizmai būtų visapusiški, veiksmingi ir tvarūs. Taip pat itin svarbu tobulinti dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus siekiant sumažinti riziką, kad dėl reguliaresnės ir tikslingesnės mokesčių administratorių audito praktikos daugės dvigubo ar daugiašalio apmokestinimo ginčų, kuriuose ginčijamasi dėl potencialiai didelių sumų;

(5)

todėl siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą pelno mokesčio sistemą Sąjungoje labai svarbu nustatyti veiksmingą ir efektyvią mokestinių ginčų sistemą, kuri užtikrintų teisinį tikrumą ir verslui palankią investavimo aplinką. Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmai taip pat turėtų sudaryti suderintą ir skaidrią dvigubo apmokestinimo problemų sprendimo sistemą ir taip suteikti naudos visiems mokesčių mokėtojams;

(5)

todėl siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvią pelno mokesčio sistemą Sąjungoje labai svarbu nustatyti veiksmingą ir efektyvią mokestinių ginčų sistemą, kuri užtikrintų teisinį tikrumą ir investavimui palankią aplinką. Šiuo tikslu valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų skirti pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių;

(5a)

Sąjunga turi galimybių tapti pavyzdžiu ir pasauline lydere mokesčių skaidrumo ir koordinavimo srityje. Todėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmai taip pat turėtų sudaryti suderintą ir skaidrią dvigubo apmokestinimo problemų sprendimo sistemą ir taip suteikti naudos visiems mokesčių mokėtojams. Išskyrus atvejus, kai atitinkamas mokesčių mokėtojas įrodo, kad tam tikra sprendime esanti prekybos, pramonės arba profesinė informacija neskelbtina, turėtų būti skelbiamas visas visų galutinių sprendimų tekstas ir jis turėtų būti Komisijos pateikiamas centralizuotai valdomoje interneto svetainėje naudojant bendrą duomenų formatą. Paskelbti galutinius sprendimus naudinga visuomenei, nes tai padeda suprasti, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos taisyklės. Visomis šios direktyvos galimybėmis bus galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei panašios taisyklės bus taikomos ir trečiosiose valstybėse. Todėl Komisija taip pat turėtų raginti sukurti privalomas ginčų sprendimo procedūras tarptautiniu lygmeniu;

(5b)

veiksminga ir efektyvi sistema turėtų apimti valstybėms narėms suteikiamą galimybę pasiūlyti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus, kuriais būtų geriau atsižvelgiama į specifines mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) savybes ir būtų galima sumažinti ir biurokratinę naštą, padidinti efektyvumą ir greičiau panaikinti dvigubo apmokestinimą;

(6)

dvigubas apmokestinimas turėtų būti naikinamas taikant procedūrą, pagal kurią dėl ginčijamo atvejo pirmiausia kreipiamasi į atitinkamų valstybių narių mokesčių administratorius, kad ginčas būtų išspręstas taikant bendro susitarimo procedūrą. Jeigu per tam tikrą laiką toks susitarimas nepasiekiamas, atvejis turėtų būti pateikiamas patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai, kurias abi sudaro atitinkamų mokesčių administracijų atstovai ir autoritetingi nepriklausomi asmenys. Mokesčių administratoriai turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamiesi patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomone;

(6)

dvigubas apmokestinimas turėtų būti naikinamas taikant paprastą naudoti procedūrą. Dėl ginčijamo atvejo pirmiausia turi būti kreipiamasi į atitinkamų valstybių narių mokesčių administratorius, kad ginčas būtų išspręstas taikant bendro susitarimo procedūrą. Jeigu per tam tikrą laiką toks susitarimas nepasiekiamas, atvejis turėtų būti pateikiamas patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai, kurias abi sudaro atitinkamų mokesčių administratorių atstovai ir autoritetingi nepriklausomi asmenys , kurių vardai ir pavardės įrašomos į viešai prieinamą autoritetingų nepriklausomų asmenų sąrašą . Mokesčių administratoriai turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamiesi patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomone;

(7a)

šioje direktyvoje numatytą dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrą, be kita ko, sudaro mokesčių mokėtojui suteikta ginčo sprendimo galimybė. Tai, be kita ko, bendro susitarimo procedūros pagal dvišales konvencijas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba pagal Sąjungos arbitražo konvenciją. Šioje direktyvoje nustatytai ginčų sprendimo procedūrai turėtų būti teikiama pirmenybė kitų alternatyvų atžvilgiu, nes ji suteikia galimybę taikyti suderintą Sąjungos masto ginčų sprendimo metodą, įskaitant aiškias ir vykdytinas taisykles, nustatytus terminus ir pareigą pašalinti dvigubą apmokestinimą;

(7b)

šiuo metu neaišku, kokios šios direktyvos sąsajos su galiojančiomis nuostatomis dėl arbitražo, išdėstytomis dvišaliuose susitarimuose dėl mokesčių, ir galiojančia Sąjungos arbitražo konvencija. Todėl Komisija turėtų paaiškinti šias sąsajas, kad mokesčių mokėtojai atitinkamomis aplinkybėmis galėtų pasirinkti tinkamiausią procedūrą;

(7c)

daug dvigubo apmokestinimo atvejų susiję su trečiosiomis valstybėmis. Todėl Komisija turėtų siekti sukurti pasaulinę sistemą (pageidautina, pagrįstą EBPO). Iki tol, kol bus įdiegta tokia EBPO sistema, Komisija turėtų siekti, kad visiems galimo tarpvalstybinio dvigubo apmokestinimo atvejams vietoje dabartinės savanoriškos susitarimo procedūros būtų nustatyta privaloma;

(10a)

šios direktyvos taikymo sritį derėtų kuo greičiau išplėsti. Šia direktyva tik nustatomas pagrindas spręsti ginčus dėl dvigubo įmonių pelno apmokestinimo. Ginčai dėl dvigubo pajamų, pavyzdžiui, pensijų ir darbo užmokesčio, apmokestinimo neįtraukti į jos taikymo sritį, o poveikis atskiriems asmenims gali būti didelis. Skirtingai aiškinant valstybių narių susitarimus dėl mokesčių gali atsirasti ekonominis dvigubas apmokestinimas, pavyzdžiui, kai viena valstybė narė laiko tam tikrą pajamų šaltinį darbo užmokesčiu, o kita valstybė narė tą patį pajamų šaltinį laiko pelnu. Taigi pajamų apmokestinimo aiškinimo skirtumai tarp valstybių narių taip pat turėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį;

(11)

Komisija, praėjus penkeriems metams, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą, o valstybės narės Komisijai turėtų pateikti tinkamus duomenis, kad prisidėtų prie šios peržiūros,

(11)

Komisija, praėjus penkeriems metams, turėtų peržiūrėti šios direktyvos taikymą ir , be kita ko, įvertinti, ar direktyva turėtų būti taikoma toliau, ar iš dalies pakeista. Valstybės narės Komisijai turėtų pateikti tinkamus duomenis, kad prisidėtų prie šios peržiūros . Peržiūros pabaigoje Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, įskaitant vertinimą dėl šios direktyvos taikymo srities išplėtimo, kad ji būtų taikoma visiems tarpvalstybiniams dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo atvejams, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo iš dalies keičiančio akto ,

a)

pavadinimą (vardą, pavardę), adresą, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį ir kitą informaciją, kurios reikia skundą kompetentingoms institucijoms pateikusiam mokesčių mokėtojui (-ams) ir visiems kitiems tiesiogiai paveiktiems mokesčių mokėtojams identifikuoti;

a)

pavadinimą (vardą, pavardę), adresą, mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį ir , kiek skundo pateikėjui žinoma, kitą informaciją, kurios reikia skundą kompetentingoms institucijoms pateikusiam mokesčių mokėtojui (-ams) ir visiems kitiems tiesiogiai paveiktiems mokesčių mokėtojams identifikuoti;

d)

taikomas nacionalines taisykles ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo;

iii)

mokesčių mokėtojo įsipareigojimą kuo išsamiau ir greičiau atsakyti į visus atitinkamus kompetentingos institucijos prašymus ir kompetentingų institucijų prašymu pateikti visus dokumentus;

iii)

mokesčių mokėtojo įsipareigojimą kuo išsamiau ir greičiau atsakyti į visus atitinkamus kompetentingos institucijos prašymus ir kompetentingų institucijų prašymu pateikti visus dokumentus , kompetentingoms institucijoms deramai atsižvelgiant galimas kliūtis gauti prašomus pateikti dokumentus ir galimą vėlavimą dėl nuo mokesčių mokėtojo nepriklausančių priežasčių ;

f)

bet kokią kompetentingų institucijų prašomą konkrečią papildomą informaciją.

f)

bet kokią kompetentingų institucijų prašomą konkrečią papildomą informaciją , susijusią su atitinkamu ginču dėl apmokestinimo .

c)

vienas arba du autoritetingi nepriklausomi asmenys, kuriuos kiekviena kompetentinga institucija paskiria iš 4 dalyje nurodyto asmenų sąrašo.

c)

vienas arba du autoritetingi nepriklausomi asmenys, kuriuos kiekviena kompetentinga institucija paskiria iš 4 dalyje nurodyto asmenų sąrašo , išskyrus savo pačių valstybės narės pasiūlytus asmenis .

b)

jeigu asmuo turi arba turėjo vieno arba kiekvieno mokesčių mokėtojo įmonės akcijų paketą arba buvo jos darbuotojas ar patarėjas;

b)

jeigu asmuo arba jo giminaitis turi arba turėjo vieno arba kiekvieno mokesčių mokėtojo įmonės akcijų paketą, arba buvo jos darbuotojas ar patarėjas;

a)

šeši mėnesiai, nurodyti 3 straipsnio 5 dalyje;

a)

trys mėnesiai, nurodyti 3 straipsnio 5 dalyje;

b)

dveji metai, nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje.

b)

vieneri metai, nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje.