30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/54

Pranešėjas

Peter SCHMIDT

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dabartinį spiritiniams gėrimams taikomą teisinį pagrindą suderinti su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir užtikrinti, kad teisės aktai atitiktų naujas ES teisines priemones, susijusias su informacijos apie maistą teikimu vartotojams ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės sistemomis.

1.2.

EESRK ypač remia pastangas užtikrinti glaudesnį ryšį su žemės ūkio sektoriumi. Šis ryšys yra labai svarbus Europos Sąjungoje pagamintų spiritinių gėrimų kokybę ir reputaciją lemiantis veiksnys.

1.3.

Nors EESRK iš esmės pritaria padarytiems pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti suderinimą su SESV ir palengvinti teisėkūros procesą, pusiausvyrą būtų geriau perkelti į įgyvendinimo, o ne į deleguotuosius aktus. Kai kuriose srityse turėtų būti visiškai panaikinta galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad suderinimas yra sudėtingas uždavinys, ir palankiai vertina pastangas patikslinti ir patobulinti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, taisykles, susijusias su sudėtinių terminų, užuominų nurodymu etiketėse ir spiritinių gėrimų mišinių ženklinimu, taip pat su neprivalomu žaliavų kilmės ženklinimu. Vis dėlto pasiūlyme pakeisti kai kurie kiti aspektai, kuriuos reikėtų persvarstyti, kaip toliau nurodyta šioje nuomonėje.

1.5.

Kalbant apie geografines nuorodas (GN), EESRK pritaria tam, kad reikia patikslinti su GN susijusias taisykles ir procedūras, ir palankiai vertina tradicijoms ir vietos ir (arba) teritorinei gamybai teikiamą svarbą.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad svarbu išlaikyti dabartinį apsaugos lygį spiritinių gėrimų sektoriuje, siekiant užtikrinti pridėtinę vertę ir užimtumą Europoje. Svarbi yra vieta, kurioje produktas distiliuojamas ir gaminamas, ir pakeisti terminai neturėtų lemti jokių didelių pokyčių šiame sektoriuje.

1.7.

Dėl pateikimo ir ženklinimo Komitetas siūlo tam tikrus šio pasiūlymo patobulinimus, visų pirma pabrėžia, kad svarbu vengti bet kokio netinkamo pateikimo ar klaidingo supratimo, susijusių su „skonio imitacija“ ir galinčių sukelti vartotojų nusivylimą.

1.8.

Nors tai neįtraukta į konkrečią Komisijos pasiūlymo taikymo sritį, EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas laikytis nuoseklaus ir visapusiško politikos požiūrio, pagrįsto pastangomis vengti žalingo alkoholio vartojimo ir skatinimu alkoholinius gėrimus vartoti atsakingai, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai ir nepilnamečių girtavimo; tai taikytina ne tik spiritinių gėrimų sektoriui, bet ir apskritai. Šiuo atžvilgiu labai svarbi informacija, švietimas ir informuotumo didinimas, todėl EESRK palankiai vertina daugelį šios srities viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvų.

2.1.

Šiuo siūlomu reglamentu Komisija siekia galiojantį Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų (1) suderinti su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Pagal šį reglamentą Komisijos priimamos nuostatos visų pirma suskirstomos į deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus ir nustatomas žemės ūkio srities teisinis pagrindas (2) siekiant pabrėžti glaudesnį ryšį su žemės ūkio sektoriumi.

2.2.

Šiuo pasiūlymu reglamentas suderinamas su SESV ir numatoma tik keletas nereikšmingų techninių pakeitimų siekiant ištaisyti įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 nustatytus trūkumus ir teisės aktą suderinti su naujais ES teisės aktais, būtent dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 (3)) ir dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (4)).

2.3.

Visų pirma, pasiūlyme išaiškinamos kai kurios sudėtinių terminų ir užuominų vartojimo ir spiritinių gėrimų mišinių ženklinimo taisyklės, kuriomis siekiama išvengti vidaus rinkos problemų. Jame taip pat pateiktas naujas straipsnis dėl kilmės nurodymo ir nustatytos aiškesnės geografinių nuorodų registravimo procedūros pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012.

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų teisiniu požiūriu būtų suderintas su SESV, o teisės aktai atitiktų naujas ES teisines priemones. Siūloma sistema apskritai išaiškinamos spiritinių gėrimų sektoriui taikomos taisyklės ir užtikrinama jų atitiktis.

3.2.

EESRK pažymi, kad Komisija konsultavosi su spiritinių gėrimų gamintojų asociacijomis. ES spiritinių gėrimų sektorius, kurio pardavimo sandorių užsienyje vertė 2015 m. siekė daugiau kaip 10 mlrd. EUR, yra daugiausiai Europos Sąjungoje eksportuojančio žemės ūkio maisto produktų sektoriaus dalis. Šiame sektoriuje yra milijonas su gamyba ir pardavimu Europoje susijusių darbo vietų ir jis ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra glaudžiai susijęs su ūkininkavimo sektoriumi. Iš spiritiniams gėrimams taikomo akcizo ir PVM pajamų per metus gaunama apie 23 mlrd. EUR. Vis dėlto 1980–2014 m. spiritinių gėrimų vartojimas sumažėjo 32 % Tai matyti iš atskirų tendencijų, pavyzdžiui, kai renkamasi aukščiausios kokybės produktus ir geriama mažiau, bet geresnių gėrimų. Pavyzdžiui, 2000–2015 m. spiritinių gėrimų pardavimas jų vartojimo vietose (viešbučiuose, restoranuose, kavinėse) sumažėjo 8 %, t. y. suvartota 23,5 mln. hektolitrų spiritinių gėrimų, tačiau jų vertė padidėjo 30 %

3.3.

Nors Komisijos pasiūlymu iš esmės siekiama teisės aktą suderinti su SESV, juo taip pat suteikiama galimybė spiritinių gėrimų sektoriuje išlaikyti kokybę ir taikyti tradicinius metodus, taip pat apsaugoti jo gerą vardą pasauliniu mastu. Visų pirma, pasiūlyme išaiškinama, kaip gaminamas kiekvienas gėrimas: kokios naudojamos žaliavos, kokia yra mažiausia koncentracija rinkodaros tikslais ir didžiausia distiliavimo koncentracija, kiek laiko brandinama, kokie taikomi saldiklių naudojimo reikalavimai ir t. t. Spiritinių gėrimų skirstymas į kategorijas padeda išsaugoti įvairias tradicijas.

3.4.

EESRK pabrėžia, kad svarbu stiprinti ryšį su žemės ūkio sektoriumi. Gaminti spiritinius gėrimus turėtų būti leidžiama tik iš žemės ūkio žaliavų, o tai taip pat padėtų užtikrinti pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimą.

3.5.

Atlikti pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti suderinamumą su SESV ir palengvinti teisėkūros procesą, apskritai yra teigiami. Tačiau pusiausvyrą labiau derėtų perkelti į įgyvendinimo, o ne deleguotuosius aktus. Kai kuriose srityse turėtų būti visiškai panaikinta galimybė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, ypač jei jos lemia didelius pokyčius. Pavyzdžiui, Komisija siekia gauti įgaliojimų (16 straipsnio 3 dalis), kad galėtų parengti deleguotuosius aktus, kuriais įregistruotos geografinės nuorodos pavadinimą būtų leidžiama pateikti eksporto rinkos kalba tais atvejais, kai tokią informaciją privaloma pateikti, t. y. kai spiritiniai gėrimai be šios informacijos negali būti pateikti rinkai. Nors dabartiniu ES reglamentu gamintojams jau leidžiama tai daryti, ši nuostata iš suderinto teksto pašalinta. Dabartinės galimybės turėtų būti atnaujintos – tokiu atveju nereikėtų perduoti galių.

3.6.

Spiritinių gėrimų gamintojams vienas svarbiausių susirūpinimą keliančių klausimų yra išsaugoti spiritinių gėrimų gaminimo tradicijas ir geografinių nuorodų (GN) sistemą. EESRK iš esmės pritaria spiritiniams gėrimams taikomų GN taisyklių išaiškinimui.

3.7.

Nors tai neįtraukta į konkrečią Komisijos pasiūlymo taikymo sritį, EESRK pakartoja savo ankstesnes rekomendacijas laikytis nuoseklaus ir visapusiško politikos požiūrio (5), pagrįsto pastangomis vengti žalingo alkoholio vartojimo ir skatinimu alkoholinius gėrimus vartoti atsakingai, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai ir nepilnamečių girtavimo; tai taikytina ne tik spiritinių gėrimų sektoriui, bet ir apskritai. Šiuo atžvilgiu labai svarbi informacija, švietimas ir informuotumo didinimas. EESRK pažymi, kad privačiojo sektoriaus atstovai dalyvauja daugelyje visoje Europos Sąjungoje vykdomų iniciatyvų ir socialinių programų, kuriomis siekiama įrodyti, kad galima sumažinti piktnaudžiavimą alkoholiu, ypač jaunimo (6).

3.8.

Klausimas dėl sudedamųjų dalių sąrašo ir informacijos apie mitybą pateikimo spiritinių gėrimų etiketėse nėra įtrauktas į šį Komisijos pasiūlymą. Vis dėlto Komitetas pakartoja, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir subalansuotą informaciją apie alkoholinius gėrimus, kad galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl jų vartojimo (7). Labai smulkiems ir smulkiems gamintojams reikėtų pagalbos taikant taisykles. Komitetas yra pasirengęs prisidėti prie vykstančios diskusijos, kuri pradėta Komisijai neseniai paskelbus pranešimą (8) šiuo klausimu.

4.1.

EESRK pripažįsta, kad suderinimas yra sudėtingas uždavinys, ir palankiai vertina pastangas patikslinti ir patobulinti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, taisykles, susijusias su sudėtinių terminų, užuominų ir spiritinių gėrimų mišinių ženklinimu, taip pat su neprivalomu žaliavų kilmės ženklinimu. Vis dėlto pasiūlyme pakeisti kai kurie kiti aspektai, kuriuos reikėtų persvarstyti, pavyzdžiui:

4.2.

Komisijos pasiūlymo 8 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad prekiniai pavadinimai, papildyti terminu „skonis“ (ar kitais panašiais terminais), gali būti vartojami nurodant kvapiąsias medžiagas, kuriomis imituojamas spiritinis gėrimas, arba norint nurodyti jų naudojimą gaminant kitus nei gėrimai maisto produktus. Komitetas mano, kad ši nuostata galėtų suklaidinti vartotojus.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti pridėtinę vertę gamintojams ir apsaugoti vartotojų interesus, svarbu išlaikyti dabartinį spiritinių gėrimų sektoriaus apsaugos lygį, kai kalbama apie „gamybos vietą“ ir „kilmės vietą“. Naujoji terminija neturėtų lemti jokių didelių pokyčių spiritinių gėrimų sektoriuje, kadangi svarbiausia yra vieta, kurioje produktas distiliuojamas ir gaminamas.

4.4.

Valstybės narės yra atsakingos už neteisėto saugomų geografinių nuorodų vartojimo stebėseną, o Komisijai turėtų būti pranešama, kai valstybėse narėse taikomos taisyklės, užtikrinančios tinkamą netikrų spiritinių gėrimų pašalinimo iš rinkos sistemą.

4.5.

Kad suinteresuotosios šalys galėtų pasiekti susitarimą, galima vykdyti protesto procedūrą, nes ji yra paprastesnė ir ją vykdant nedaroma poveikio rezultatams.

4.6.

III priede pakeičiamas spiritinių gėrimų geografinių nuorodų registras turėtų būti vertinamas kaip galimybė modernizuoti modelį nedarant poveikio teisėms, įsipareigojimams ar sistemos skaidrumui.