28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/30

Pranešėjas:

Philippe de BUCK

Bendrapranešėjė:

Tanja BUZEK

1.1.

2016-ieji – labai svarbūs Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (toliau – TPIP) derybų metai. Vyriausieji ES ir JAV derybininkai įsipareigojo paspartinti derybas, kad iki dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos būtų galima sudaryti plataus užmojo ir išsamų politinį susitarimą, kuriame visose srityse būtų nustatyti galimi abiem pusėms priimtini sprendimai. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva konkrečiais svarbiais TPIP klausimais.

1.2.

Šioje nuomonėje neteikiamos pastabos dėl galutinio susitarimo, kuris bus sudarytas pasibaigus ES ir JAV deryboms. Vis dėlto svarbu įvertinti, kiek ES pasiūlymuose, su kuriais šiuo metu gali susipažinti visuomenė, atsižvelgta į Europos organizuotos pilietinės visuomenės pozicijas, pirmiausia išdėstytas ankstesnėse EESRK nuomonėse. Remiantis šiomis nuomonėmis bus galima sukurti pagrindą stipresnei Europos Komisijos ir Europos pilietinės visuomenės partnerystei formuojant būsimą ES prekybos politiką.

1.3.

Pabrėždamas savo institucinį vaidmenį EESRK pateikia šias rekomendacijas:

1.4.1.

Derybos dėl TPIP sukuria naują impulsą platesniam bendradarbiavimui reguliavimo srityje, su kuriuo siejami didesni lūkesčiai. Todėl Komitetas su pasitenkinimu pažymi, kad siūlomas skyrius apima siekiamus viešosios politikos tikslus ir aukštą apsaugos lygį kelete nustatytų sričių. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad aiškiai pasakyta, jog bendradarbiavimo reguliavimo srityje institucinės struktūros paskirtis ir tikslas – remti ir patarti sprendimus priimantiems asmenims taikant demokratinę kontrolę ir ši struktūra nei turės galią priimti teisės aktus, nei pakeis vidaus reguliavimo procedūras.

1.4.2.

Tačiau Komitetas prašo aiškiau apibrėžti, kas yra „apsunkinančios“ reguliavimo nuostatos, ir pabrėžia, kad taisyklės, kurios saugo vartotojų, darbo ir aplinkos teises, neturėtų būti laikomos savaime „apsunkinančiomis“.

1.4.3.

EESRK taip pat reikalauja, kad skyriaus dėl gerosios reguliavimo praktikos nuostatos neapribotų šalių teisės reguliuoti arba taikyti procedūras, lygiavertes JAV procesui notice-and-comment.

1.4.4.

Be to, EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti suinteresuotųjų subjektų atstovų, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovų, dalyvavimo tvarką.

1.5.1.

EESRK mano, kad pasiūlymus dėl standartizavimo, techninių reglamentų, žymėjimo ir ženklinimo būtina laikyti svarbiais aktyviais Europos Sąjungos interesais. Komitetas atkreipia dėmesį svarbias skaidrumo nuostatas. Tačiau jis prašo:

1.5.2.

Kalbant apie SFS skyrių, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jos grindžiamos PPO SFS sutartimi, kurioje numatytas atsargumo principas. Tačiau EESRK reikalauja, kad būtų numatytos papildomos garantijos, kad nebus pakeisti ES maistą reglamentuojantys teisės aktai ir kad ES išlaikys hormonams, augimą skatinančioms medžiagoms ir genetiškai modifikuotiems organizmams taikomus apribojimus.

1.6.1.

EESRK pripažįsta prekybos lengvinimo svarbą, ypač mažosioms įmonėms, ir palankiai vertina Europos Komisijos siūlomą skyrių. Tačiau Komitetas ragina toliau paprastinti muitinės procedūras ir paaiškinti taisykles dėl sankcijų bei atsakomybės už muitinės teisės aktų pažeidimus.

1.7.1.

EESRK palankiai vertina prasmingus ES prisiimtus įsipareigojimus dėl paslaugų skyriaus ir kartoja savo raginimus siekti didesnių galimybių patekti į rinką federaliniu ir valstijų lygmeniu dėl tvirtesnio bendradarbiavimo reguliavimo srityje, pripažįstant, kad nuo jo taip pat priklauso patekimas į rinką, ir savo prašymą išsaugoti viešąsias paslaugas pagal SESV. EESRK taip pat kartoja, kad derybų įgaliojimas neapima audiovizualinių paslaugų, todėl jos neturėtų būti traukiamos į jokius įsipareigojimus. Jis taip pat remia Europos Komisijos sprendimą sustabdyti derybas dėl finansinių paslaugų patekimo į rinką, kol JAV derybininkai aiškiai sutiks pradėti diskusijas dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, siekiant padidinti apsaugos lygį ir finansinį stabilumą šiame sektoriuje. EESRK taip pat prašo aiškiai ir išsamiai suformuluoti plačiai apibrėžtą viešųjų paslaugų išimtį siekiant užtikrinti, kad visos viešosios paslaugos, kurios yra užsakomos ar finansuojamos valstybės, privačių pelno siekiančių arba pelno nesiekiančių organizacijų, nepatektų į Susitarimą.

1.8.1.

EESRK palankiai vertina visapusišką ir išsamų Komisijos pasiūlymą dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Tačiau jis primena, kad tikroji šių nuostatų vertė pirmiausia priklauso nuo galimybės užtikrinti veiksmingą jų vykdymą. EESRK prašo sukurti veiksmingą vykdymo užtikrinimo ir griežtą stebėsenos, kurią atliktų pilietinė visuomenė, mechanizmą. EESRK negali pateikti pastabų dėl TPIP darnaus vystymosi skyriaus vykdymo užtikrinimo priemonių, nes vėluojama pateikti suformuluotus pasiūlymus dėl vykdymo užtikrinimo. Svarbu, kad Komisija rengdama šiuos pasiūlymus bendradarbiautų su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais siekiant užtikrinti jų veiksmingą taikymą praktikoje. EESRK pasilieka galimybę pateikti pastabų dėl šių aspektų, kai jie bus viešai prieinami.

1.9.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kuriuo siekiama reformuoti investicijų apsaugos sistemą ir tikslą sukurti nuolatinį daugiašalį investicijų teismą, kuris pakeis privačius arbitražo teismus. Tačiau, EESRK nuomone, išlieka kai kurių svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, nurodytų 8.8 punkte, kuriuos reikėtų spręsti. Jis taip pat prašo Europos Komisijos parengti poveikio vertinimą, apimantį tiek naujos investicijų teismų sistemos kainą, tiek veikimą.

2.1.

Nuo TPIP derybų pradžios 2013 m. birželio mėn. EESRK atliko svarbų vaidmenį formuluodamas organizuotos ES pilietinės visuomenės pozicijas – parengė nuomones dėl konkrečių TPIP derybų aspektų (1), dėl investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) (2) ir dėl TPIP poveikio MVĮ (3). Komisija per tą laiką paskelbė svarbų komunikatą „Prekyba visiems“ (4) ir jame išdėstė būsimų prekybos ir investicijų sutarčių sąlygas. EESRK savo nuomonėje (5) parėmė komunikate išdėstytą požiūrį. Be to, Komitetas, organizuodamas įvairią su TPIP susijusią veiklą, kartu su kitomis ES institucijomis siekia prisidėti prie pilietinės visuomenės diskusijų, pagrįstų turima informacija, TPIP klausimais. Pavyzdžiui, rengiami klausymai ir EESRK narių vizitai į Jungtines Amerikos Valstijas.

2.2.

EESRK pažymi, kad TPIP derybos vykdomos skaidriau nei ankstesnės prekybos ir investicijų derybos – tai pirmosios derybos, dėl kurių paskelbtas Tarybos įgaliojimas, ES pozicijos ir keletas pasiūlymų dėl tekstų. Įsteigta įvairiems – vartotojų, profesinių sąjungų, verslo, su aplinka ir visuomenės sveikata susijusiems – interesams atstovaujančių ekspertų patariamoji grupė, kokybiškai konsultuojanti ES prekybos derybininkus visose derybų srityse. Tačiau EESRK apgailestauja, kad dėl savo kaip institucijos vaidmens, jis nebuvo formaliai įtrauktas į šią specialią TPIP susitarimo patariamąją grupę (6). Europos Komisija yra sukūrusi TPIP skirtą interneto svetainę; joje pateikiami informacijos suvestinės, vadovai, ES pozicijų dokumentai (juose nustatomas ir aprašomas bendrasis Europos Sąjungos požiūris į tam tikrus klausimus), ES tekstų pasiūlymai (tai – Europos Sąjungos pirminiai pasiūlymai dėl teisinių tekstų TPIP klausimais) ir ES pasiūlymas dėl patekimo į rinką paslaugų srityje. EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą sukurti pilietinės visuomenės forumą, kurį sudarys nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, įskaitant vidaus patariamųjų grupių dalyvius, dialogui dėl susitarimo įgyvendinimo ir taikymo vesti.

2.3.

Ši nuomonė grindžiama ankstesnių nuomonių išvadomis, kuriose raginama TPIP naudą vienodai paskirstyti verslo bendruomenei (įskaitant MVĮ), darbuotojams, vartotojams ir piliečiams, ir nustatyti, kad griežtų Europos Sąjungoje galiojančių standartų laikymasis būtų išankstinė sąlyga tam, kad susitarimas būtų priimtas. EESRK mano, kad svarbu pateikti pastabų dėl jau paskelbtų ES pozicijų ir tekstų pasiūlymų dėl konkrečių skyrių, siekiant išnagrinėti, kiek jie atitinka šias išankstines sąlygas, taip pat svarbu įvardyti svarbiausius Europos pilietinei visuomenei rūpimus ir susirūpinimą keliančius aspektus. Visų pirma, EESRK nusprendė sutelkti savo tyrimą į pasiūlymus dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, įskaitant gerąją reguliavimo praktiką (paskelbta 2016 m. kovo 21 d.), techninių prekybos kliūčių (TPK) bei sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) priemonių (ir vieni, ir kiti paskelbti 2015 m. sausio mėn.), muitinės reikalų ir prekybos lengvinimo (paskelbta 2015 m. sausio mėn. ir iš dalies pakeista 2016 m. kovo mėn.), paslaugų (paskelbta 2015 m. liepos mėn.), darnaus vystymosi (paskelbta 2015 m. lapkričio mėn.) ir investicijų (paskelbta 2015 m. lapkričio mėn.). Šioje nuomonėje remiamasi dokumentais, paskelbtais iki 2016 m. liepos 14 d.

2.4.

Pažymėtina, kad Europos Komisija 2016 m. liepos 14 d. paskelbė pasiūlymą dėl susitarimo institucinės sąrangos (7), pagal kurį būtų steigiamos vidaus patariamosios grupės, sudarytos iš pilietinės visuomenės atstovų ir galinčios kompetentingai patarti šalims susitarimo taikymo klausimais. Komitetas palankiai vertina tai, kad išplečiami vidaus patariamųjų grupių įgaliojimai, įtraukiant visus su susitarimu susijusius aktualius klausimus, tačiau apgailestauja dėl to, kad abiejų vidaus patariamųjų grupių jungtinis posėdis, kurį jos turi sušaukti savo iniciatyva, nėra aiškiai paminėtas ES pasiūlyme ir kad pilietinės visuomenės forumą gali sušaukti tik jungtinis komitetas. Pilietinės visuomenės forumo posėdžiai suteikia galimybę abiejų vidaus patariamųjų grupių nariams rengti bendras rekomendacijas šalims.

2.5.

Šiuo atžvilgiu EESRK labai apgailestauja kad, kai galiausiai derybos bus vykdomos remiantis konsoliduotais tekstais, iki šiol pasiektas didelis skaidrumas labai sumažės, jei JAV nesutiks suteikti galimybės visuomenei arba bent ES patariamajai grupei susipažinti su šiais tekstais. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau dėti visas pastangas siekiant atkreipti į šį klausimą savo derybų partnerio dėmesį.

3.1.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje – vienas iš trijų TPIP ramsčių (kiti du – patekimas į rinką ir taisyklės); jį sudaro keturi elementai: horizontalieji aspektai (jie išdėstyti skirsnyje dėl reguliavimo nuoseklumo arba gerosios reguliavimo praktikos ir skirsnyje dėl reguliavimo institucijų bendradarbiavimo reguliavimo srityje), techninės prekybos kliūtys, maisto sauga ir gyvūnų bei augalų sveikata (SFS) ir sektorių priedai. Šioje dalyje siekiama pateikti pastabas dėl pirmojo iš šių elementų – horizontaliųjų aspektų, o kitoje dalyje bus aptariamos techninės prekybos kliūtys, taip pat SFS.

3.2.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra laikomas vienu iš svarbiausių TPIP tikslų, nes jis gali atlikti svarbų vaidmenį lengvinant prekybą ir investicijas, taip pat didinant konkurencingumą, ypač smulkiojo verslo. Naujų galimybių pirmiausia tikisi mažosios ir vidutinės įmonės, nes jos, kitaip nei stambios įmonės, neturi išteklių, kad galėtų lengvai orientuotis skirtingoje reguliavimo aplinkoje abipus Atlanto. Be to, didesnis reguliavimo sistemų suderinamumas sudarytų galimybes didelėms įmonėms pasinaudoti masto ekonomijos tarp Europos ir JAV privalumais.

3.3.

Pastangos siekti bendradarbiavimo reguliavimo srityje nėra naujiena (8). Derybos dėl TPIP sukuria naują impulsą platesniam bendradarbiavimui reguliavimo srityje, su kuriuo siejami didesni lūkesčiai. EESRK mano, kad numatyti būsimą glaudesnio bendradarbiavimo reguliavimo srityje naudą nelengva, daugiausia dėl to, kad ji labai priklausys nuo per derybas sutarto bendradarbiavimo intensyvumo. Tarpinėje techninėje ataskaitoje, kurią parengė Europos Komisija dėl poveikio darniam vystymuisi vertinimo, apskaičiuota, kad 76 % TPIP poveikio lems bendradarbiavimas reguliavimo srityje, o 24 % viso TPIP poveikio priklausys nuo tarifų mažinimo (9).

3.4.

Tačiau EESRK nuomone, svarbu užtikrinti apsaugą, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje socialiniai, darbo, vartotojų apsaugos ir aplinkos standartai nebūtų susilpninti, o priešingai, būtų siekiama juos sustiprinti. Jei šios sąlygos bus įvykdytos, privalumai būtų ne tik ekonominiai, bet ir galėtų palengvinti reguliuotojams užduotį įgyvendinti viešosios politikos tikslus.

3.5.

ES aukšto lygio apsaugos išsaugojimas EESKR buvo esminis klausimas. Dabartiniame pasiūlyme dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyriaus x1b straipsnio kalbama apie viešosios politikos tikslų siekimą ir, be kita ko, visuomenės sveikatos, žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ir sveikatos, sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, gyvūnų gerovės, aplinkos, vartotojų, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo, asmens duomenų ir kibernetinio saugumo, kultūrų įvairovės ir finansinio stabilumo aukšto lygio apsaugą.

3.6.

Tačiau EESRK susirūpinimą kelia tai, kad tam gali pakenkti x1d straipsnis, kuriame teigiama, kad tikslas – „sumažinti nepagrįstai apsunkinančius […] reguliavimo reikalavimus“ (10). EESRK susirūpinimą kelia tai, kad dėl tokios formuluotės, normos, kuriomis saugomos vartotojų, darbo ir aplinkos teisės, gali būti aiškinamos kaip savaime „apsunkinančios“.

3.7.

Todėl EESRK nori dar kartą pabrėžti teiginius, kad esamų griežtų standartų išlaikymas yra labai svarbus reikalavimas ir kad bendradarbiavimu reguliavimo srityje reikėtų ne tik plėsti prekybos galimybes, bet ir didinti žmonių abiejose Atlanto pusėse saugą, gerinti sveikatą ir ekonominę ir socialinę gerovę. Todėl šį įsipareigojimą galutiniame susitarime reikėtų dar kartą pabrėžti ir suformuluoti labai aiškiai ir išsamiai. EESRK yra susirūpinęs dėl ES pasiūlymo dėl gerosios reguliavimo praktikos. Bendradarbiavimu reguliavimo srityje turėtų būti siekiama gerinti reguliavimo institucijų dialogą, o ne daryti įtaką viena kitos teisėkūros procesams. EESRK prašo Europos Komisijos savo pasiūlyme aiškiau apibrėžti gerosios reguliavimo praktikos skyrių.

3.8.

Todėl EESRK mano, kad dabartinis pasiūlymas dėl gerosios reguliavimo praktikos skyriaus, kur pažymima, kad šalys privalės išnagrinėti „nereguliuojamojo pobūdžio alternatyvas (įskaitant galimybę nereguliuoti) […], kuriomis būtų pasiektas reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto tikslas“, neturėtų būti laikomas apribojančiu šalių teisę reguliuoti. Siekiant didesnio aiškumo, iš susitarimo teksto turėtų būti aišku, kad ši nuostata neriboja šalių teisės reguliuoti. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymo 6 straipsnis dėl konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais neturėtų būti laikomas lygiaverčiu JAV procesui notice-and-comment.

3.9.

Todėl, EESRK nuomone, prekybos plėtojimas turėtų išlikti pagrindiniu tikslu. Svarbu, kad TPIP derybos padėtų šalinti nereikalingas prekybos kliūtis (11).

3.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme aiškiai pasakyta, jog bendradarbiavimo reguliavimo srityje institucinės struktūros paskirtis ir tikslas – padėti ir patarti sprendimus priimantiems asmenims taikant demokratinę Europos Parlamento ir ES Tarybos kontrolę (12). Negalima trikdyti įprastinio teisėkūros proceso ir būtina vengti vėlavimo arba reguliavimo suvaržymo. EESRK palankiai vertina pasiūlyto 1 straipsnio formuluotę, kurioje dar kartą patvirtinama teisė reguliuoti ir nustatyti apsaugos lygį. Tačiau labai svarbu, kad pasiūlyme būtų apibrėžta skirtingų komitetų ir grupių sudėtis ir darbo tvarka. EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti horizontaliųjų skyrių dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, skyrių dėl techninių prekybos kliūčių (TPK), sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) priemonių ir sektorinių priedų tarpusavio suderinamumą ir nuoseklumą.

3.11.

Kai dialogas vedamas reguliavimo proceso pradžioje, didėja tikimybė pasirinkti tokius politikos sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į tarpvalstybinius aspektus, todėl tokį dialogą reikia numatyti. Komisijos pasiūlyme būtina aiškiai ir išsamiai išdėstyti nuostatas dėl proceso skaidrumo ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo – pagrindinio gerojo taisyklių nustatymo proceso Europos Sąjungoje principo. Kad bendradarbiavimu reguliavimo srityje būtų pasiekti rezultatai ir pasiūlymai reguliavimo institucijoms būtų įtraukūs, reikia struktūruotai ir išsaugant pusiausvyrą įtraukti suinteresuotuosius subjektus, ypač verslo sektoriaus, vartotojų, aplinkos srities interesų grupių ir darbuotojų atstovus.

3.12.

Kad būtų pasiekta konkreti pažanga, būtina numatyti ES ir JAV reguliavimo institucijų galimybę ankstyvaisiais etapais konsultuotis tarpusavyje reguliavimo veiklos klausimais. Ankstyvuoju politikos formavimo proceso etapu vykstantys svarstymai turėtų pagerinti galimybes ateityje nustatyti sąveikias taisykles ir sudaryti sąlygas rinkos dalyviams vienu metu laikytis abiejų sistemų. Tačiau siekiant išvengti reguliavimo suvaržymo, reguliavimo institucijos turi nepamiršti, kad dialogas ir atsakymai į partnerių ar suinteresuotųjų subjektų pastabas yra savanoriški.

3.13.

EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti pirmiau nurodyto dialogo ir suinteresuotųjų subjektų atstovų, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovų, dalyvavimo tvarką. Būtina aiškiai užtikrinti, kad atitinkami subjektai galėtų prisidėti prie skaidraus dialogo aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią privaloma laikytis vienodo požiūrio ir vengti reguliavimo proceso vėlavimo. Kalbant apie suinteresuotųjų subjektų aktualumo ir reprezentatyvumo apibūdinimą, ES, savo ruožtu, turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti skaidrumo registrą.

4.1.

EESRK džiaugiasi, kad visas PPO susitarimas dėl techninių prekybos kliūčių yra įtrauktas į pasiūlymą. Be to, pasiūlytame techninių prekybos kliūčių skyriuje atsižvelgta į techninius reikalavimus (techninius reglamentus ir standartus), taip pat į atitikties vertinimo reikalavimus. EESRK mano, kad pasiūlymus dėl standartizavimo, techninių reglamentų, žymėjimo ir ženklinimo būtina laikyti svarbiais aktyviais Europos Sąjungos interesais. Svarbu, kad šie pasiūlymai nebūtų naudojami sveikatai ir saugai, taip pat socialinei apsaugai būtinoms taisyklėms užginčyti.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į svarbias nuostatas dėl skaidrumo: skyriuje pakartojama pareiga pranešti apie priemones PPO, teikti informaciją kitai šaliai, suteikti galimybę pateikti rašytines pastabas ir pateikti atsakymus į jas. Skyriuje taip pat numatytas visų – naujų arba esamų – taikomų techninių reglamentų skelbimas registre, taip pat techniniuose reglamentuose nurodytų standartų skelbimas (nes daugelį standartų pramonės atstovai taiko, bet reguliavimo institucijos techniniuose reglamentuose „nėra į juos pateikusios nuorodų“ (jų nenaudoja)).

4.3.

Dėl standartizavimo pažymėtina, kad EESRK palankiai vertina standartizavimo institucijų bendradarbiavimą, taip pat riboto tarpusavio pripažinimo principus. Tačiau EESRK susipažino su CEN/Cenelec išdėstytais susirūpinimą keliančiais klausimais dėl savanoriškų standartų tarpusavio pripažinimo TPIP rizikos. EESRK prašo Komisijos apsvarstyti ES standartų institucijų pasiūlymus ir užtikrinti, kad ES interesai būtų apsaugoti. Svarbi net garantija, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie naujų standartų kūrimo.

4.4.

JAV ir ES standartizavimo sistemos labai skiriasi. Pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose netaikomas principas „vienas produktas, vienas standartas, pripažįstamas visur“ – ES bendrosios rinkos ramstis. Europoje priėmus naują standartą, jam prieštaraujantys nacionaliniai standartai panaikinami; JAV rinkoje vienu metu taikomi įvairūs standartai, todėl MVĮ sunku suprasti, kuris iš jų geriausiai tiktų jų produktų linijoms. Kad didėtų skaidrumas ir būtų padedama mažosioms įmonėms, svarbu, kad JAV įsteigtų pagalbos tarnybą, kuri padėtų ES įmonėms, norinčioms eksportuoti į JAV rinką. Tai dažnai būna mažosios įmonės, turinčios ribotus išteklius, bet pasižyminčios labai didele specializacija nišinėje rinkoje, kuri yra jų konkurencingumo pagrindas.

4.5.

EESRK apgailestauja dėl to, kad svarbios sritys, kuriose ES turi aiškius aktyvius interesus, pavyzdžiui, elektros sauga, elektromagnetinis suderinamumas, įrenginiai ir telekomunikacijos, nustatytos kaip prioritetinės sritys, svarstytinos ateityje: šios sritys turėtų būti įtrauktos į konkrečius derybose pasiektus su atitikties vertinimu susijusius rezultatus.

4.6.

EESRK taip pat apgailestauja dėl to, kad skirsnyje dėl žymėjimo ir ženklinimo nenustatyta prioritetinių būsimo darbo sričių ir kad nepalikta vietos nei būsimos žymėjimo ir ženklinimo reikalavimų peržiūros datoms, nei derybų konkrečiuose sektoriuose rezultatams.

4.7.

Pasiūlytas SFS skyrius grindžiamas PPO susitarimu dėl SFS ir pastabomis dėl per 2014 m. rugsėjo 29 d.–spalio 3 d. derybų raundą pateikto aptarti su JAV ir 2015 m. sausio 7 d. paskelbto ES teksto pasiūlymo.

4.8.

PPO susitarime dėl SFS, pagal kurį taikomos maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos taisykles, nustatytas atsargumo principas (5 straipsnio 7 dalis), o dabar šis principas įtrauktas ir į Lisabonos sutartį. Tai negali būti derybų objektas ir todėl neturėtų būti įtrauktas į susitarimą. Todėl EESRK labai džiaugiasi ES suteiktomis garantijomis, kad TPIP nepakeis esamų maisto teisės aktų, ES išlaikys hormonų, augimą skatinančių medžiagų kiekio mėsoje apribojimus ir kad TPIP nepakeis ES teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų.

5.1.

Prekyba prekėmis sudaro didelę transatlantinės prekybos dalį, todėl bet kokios pastangos gerinti muitinės procedūras turės didelį poveikį dvišalei prekybai, pirmiausia – mažosioms įmonėms.

5.2.

EESRK palankiai vertina papildomus pasiūlymus, kuriais siekiama palengvinti muitinės procedūras, pirmiausia dėl vieno langelio sistemos sukūrimo apibus Atlanto, koordinavimo gerinimo tarptautinių standartų srityje ir prekybos lengvinimo partnerystės programos rengimo, duomenų harmonizavimo ir derinimo, įsipareigojimo įvertinti, kuriuos duomenis reikėtų derinti, Jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto atsakomybės srities išplėtimo, kad šis komitetas galėtų veikti kaip specialusis muitinių komitetas įvairiose dar neapibrėžtose ir išankstinių nutarimų srityse.

5.3.

EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti ES įmonėms itin svarbius, bet esamame tekste dar neaiškius aspektus, pavyzdžiui, de minimis vertę, visų papildomų mokesčių pašalinimą, taip pat sankcijų ir atsakomybės už muitinės teisės aktų pažeidimus klausimą.

6.1.

Savo pasiūlyme dėl paslaugų ES siūlo prisiimti prasmingus įsipareigojimus sektoriuose, svarbiuose didinant Europos konkurencingumą ir augimą (skaitmeniniame ir telekomunikacijų sektoriuose), spartinant pasaulinių vertės grandinių integraciją (transporto, pasiuntinių paslaugų, verslo ir profesinių paslaugų sektoriuose) arba susijusiuose su pagrindiniais ekonomikos sektoriais (statybų, mažmeninės prekybos, energetikos sektoriuose).

6.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES pasiūlyme pateikiama sistema, kurią taikant galima užtikrinti teisingą, skaidrią ir nuoseklią šalių profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo tvarką, ir kurioje išdėstomos bendrosios derybų dėl abipusio pripažinimo susitarimų, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ES paslaugų teikėjams geresnes patekimo į rinką galimybes, sąlygos.

6.3.

EESRK pakartoja tris svarbiausius su paslaugomis susijusius aspektus: būtinybę gerinti patekimą į rinką federaliniu ir valstijų lygmeniu, pripažinimą, kad patekimą į rinką taip pat lemia geresnis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, prašymą išsaugoti viešųjų paslaugų specifiškumą pagal SESV.

6.4.

EESRK pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog įgyvendinant TPIP paslaugų srityje būtų pasiekiama daugiau nei esamais susitarimais, pavyzdžiui, Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) ir Prekybos paslaugomis susitarimu (angl. TISA), ir kad būtų konkrečiai susitarta pašalinti daugybę JAV esančių diskriminacinių kliūčių.

6.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų atsižvelgti į konkrečią nesubalansuoto patekimo į rinką problemą: JAV įmonės gali naudotis ES bendrosios rinkos teikiama nauda, o ES įmonės susiduria su suskaidyta JAV rinka, nes daugelis paslaugų sektorių reguliuojami valstijų lygmeniu. Tai, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad JAV toliau taiko vizų režimą kai kurių ES valstybių narių piliečiams, o JAV piliečiams nereikia vizų norint atvykti į ES, o tai yra ES piliečių diskriminacija, kenkianti dvišaliams santykiams.

6.6.

Dėl konkrečių sektorių EESRK norėtų pateikti šias pastabas:

6.7.

Dėl viešųjų paslaugų EESRK nuomonėje „Prekyba visiems“ nurodė, kad viešąsias paslaugas prekybos susitarimu galima „geriausiai [apsaugoti] panaudojant teigiamą sąrašą patekimo į rinką ir nacionalinio režimo požiūriu“. Tačiau dabartiniame ES TPIP pasiūlyme dėl paslaugų sudarant paslaugų sąrašą taikomas precedento neturintis „hibridinis“ požiūris, kuriuo paliekama nemažai neapibrėžtumo.

6.8.

III priede dėl patekimo į rinką teigiamas sąrašas pateikiamas naudojant- tokią pačią formuluotę kaip ES GATS sąraše – „Viešosios paslaugos teikiamos tokiuose sektoriuose, kaip susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos, socialinių ir humanitarinių mokslų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, techninio tikrinimo ir analizės paslaugos, aplinkosaugos paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos ir pagalbinės visų rūšių transporto paslaugos. Išimtinės tokių paslaugų teikimo teisės dažnai suteikiamos privatiems subjektams, pavyzdžiui, subjektams, su kuriais valdžios institucijos sudaro koncesijų sutartis, kuriose numatoma prievolė teikti konkrečias paslaugas. Kadangi viešosios komunalinės įmonės gali veikti ne tik centriniu lygmeniu, sudaryti išsamų sąrašą pagal atskirus sektorius netikslinga“ (13). Tačiau komunalinių paslaugų sąlyga, leidžianti išlaikyti monopolistines struktūras, turi keletą trūkumų, įskaitant tai, kad į taikymo sritį nepatenka apribojimai, pavyzdžiui, ekonominių poreikių analizė ar kvotos. EESRK nori pabrėžti, kad išimtis dėl viešųjų paslaugų turi būti taikoma visiems tiekimo būdams.

6.9.

EESRK prašo aiškiai ir išsamiai suformuluoti III priede pateiktą viešųjų paslaugų išimtį siekiant užtikrinti, kad visos viešosios paslaugos, kurios yra užsakomos ar finansuojamos valstybės, privačių pelno siekiančių arba pelno nesiekiančių organizacijų, nepatektų į Susitarimą.

6.10.

Nors neveikimo ir negrįžimo išlygos II priedui netaikomos, EESRK yra susirūpinęs, kad derybose šiame priede išdėstyti ES apribojimai gali būti perkelti į I priedą, taip neleidžiant sumažinti liberalizavimo. Šiuo požiūriu EESRK pritaria Nyderlandų socialinių ir ekonomikos reikalų tarybos konsultacinės ataskaitos teiginiui, kad „Vyriausybėms reikia leisti laisvai deklaruoti, kad tam tikros jų pačių nuožiūra pasirinktos paslaugos būtų bendrojo viešojo intereso dalykas“ (14).

6.11.

EESRK yra susirūpinęs, nes valstybei reguliuojant I ir II priede tinkamai į sąrašą neįtrauktas paslaugas JAV Vyriausybė gali pradėti ginčą tarpvalstybinių ginčų sprendimo tvarka dėl nacionalinio režimo arba didžiausio palankumo režimo įsipareigojimų pažeidimo arba pasinaudoti investicijų teismų sistema.

6.12.

EESRK apgailestauja, kad patekimui į paslaugų rinką, palyginti su kitais skyriais, skiriama nepakankamai dėmesio, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti likusias JAV esančias patekimo į rinką kliūtis. Jungtinės Amerikos Valstijos tebetaiko visišką draudimą laivybos sektoriuje. Taikomi kapitalo apribojimai, pavyzdžiui, 25 % apribojimas aviacijos transporto sektoriuje ir 20 % apribojimas telekomunikacijų sektoriuje, taip pat yra didelių užsienio šalims taikomų kliūčių, pavyzdžiui, telekomunikacijų ir palydovų sektoriuose. Yra ilgas pilietybės reikalavimų sąrašas, taikomas, pavyzdžiui, bankininkystės, draudimo ir apskaitos sektoriuose. Gyvenamosios vietos reikalavimai taikomi teisės, apskaitos, inžinerijos ir draudimo paslaugų sektoriuose. Buvimo vietoje reikalavimai taikomi, pavyzdžiui, teisės, apskaitos ir draudimo sektoriuose, o juridinės formos reikalavimas – draudimo sektoriuje ir pan.

7.1.

Įgyvendinant TPIP, šalims suteikiama galimybė didinti darnumą per prekybą ir darnumo tikslų atžvilgiu pasiekti daugiau nei bet kuriuo kitu kurios nors iš šalių sudarytu prekybos susitarimu. Savo nuomonėse REX/390 ir REX/449 (15) EESRK ragino įtraukti gerai parengtą prekybos ir darnaus vystymosi skyrių – jis apibrėžtas kaip esminė susitarimo dalis, todėl palankiai vertina visapusišką ir išsamų Komisijos pasiūlymą. Tačiau EESRK mano, kad tikroji šių nuostatų vertė pirmiausia priklauso nuo galimybės galiausiai užtikrinti veiksmingą jų vykdymą.

7.2.

Nuomonėje REX/390 nurodyta, kad tvirtas bendras pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmas turėtų būti vienas iš esminių susitarimo komponentų. Todėl EESRK visapusiškai pritaria Komisijos narės C. Malmström pareiškimui, kad darnaus vystymosi skyriuje reikia numatyti veiksmingus vykdymo užtikrinimo mechanizmus (16). EESRK taip pat pritaria Prancūzijos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir Nyderlandų socialinių ir ekonomikos reikalų tarybos konsultacinėje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms dėl galimybės „prireikus šalims nustatyti veiksmingas sankcijas“ (17).

7.3.

EESRK palankiai vertina plataus užmojo Europos Komisijos įsipareigojimą dėl griežtų darbo ir aplinkos standartų. EESRK palankiai vertina tai, kad teisė reguliuoti ir nustatyti aukštą apsaugos lygį patvirtinta susitarimo preambulėje ir atskirame darnaus vystymosi skyriaus straipsnyje.

7.4.

EESRK ragino šalis patvirtinti įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti savo darbo teisės aktus ir iš narystės TDO kylančius įsipareigojimus bei užtikrinti jų vykdymą. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad įtrauktos privalomos nuostatos dėl pagrindinių darbo standartų, pavyzdžiui, asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas, steigiant profesines sąjungas ir prisijungiant prie jų, apsaugos, priverčiamojo arba privalomojo darbo panaikinimo, veiksmingo vaikų darbo panaikinimo, taip pat lygybės ir nediskriminavimo darbo ir profesinės veiklos srityse. Be to, EESRK palankiai vertina papildomai įtrauktą šalių įsipareigojimą užtikrinti deramas darbo sąlygas ir darbuotojų saugą ir sveikatą. Kad šios darnaus vystymosi nuostatos taptų privalomomis, reikia laikytis trijų etapų metodikos ir į Vyriausybės konsultacijas, vidaus patariamąsias grupes ir ekspertų darbo grupes įtraukti TDO, o susitarime numatyti bendrą ginčų sprendimo tvarką.

7.5.

Dėl aplinkos aspektų pažymėtina, kad įtraukta nuostata dėl prekybos, siejamos su cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymu ekologiškai tvariu būdu, tinkamai atsižvelgiama į pilietinei visuomenei rūpimus klausimus. Todėl EESRK pritaria tam, kad į susitarimą būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti su cheminėmis medžiagomis ir atliekomis susijusio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai arba jį sumažinti. EESRK taip pat palankiai vertina šalių įsipareigojimą dėl tvaraus miškų tvarkymo ir tai, kad abi šalys pripažįsta didelį neigiamą neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos poveikį.

7.6.

Sveikintina pasiūlymo nuostata dėl šalių bendradarbiavimo su prekyba susijusiais darbo ir aplinkos politikos aspektais. EESRK taip pat pripažįsta, kad svarbu bendradarbiauti skatinant deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse ir rengiant strategijas ir politiką, kuriomis skatinamas prekybos įnašas į efektyvų išteklių naudojimą, žaliąją ir žiedinę ekonomiką (18).

7.7.

EESRK remia tikslą apsaugoti darbo teises ir aplinką elgesio kodeksu, standartų schemomis, ženklinimu, sertifikavimu, tikrinimu ir kitomis susijusiomis įmonių politikos priemonėmis.

7.8.

Atsakingas verslas, pavyzdžiui, įmonių socialinė atsakomybė, gali dar labiau sustiprinti darnumo tikslus. EESRK pritaria tam, kad darnaus vystymosi skyriuje būtų aiškiai paminėtos EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, JT Pasaulinis susitarimas, standartas ISO 26000, TDO trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų (Tarptautinių įmonių deklaracija) ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai.

7.9.

EESRK pažymi, kad į ES teksto pasiūlymą neįtraukti su ginčų sprendimu susiję aspektai, kurie bus parengti vėliau, ir pasilieka galimybę teikti pastabas dėl jų, kai jie bus paskelbti.

7.10.

EESRK palankiai vertina socialiniu dialogu grindžiamą vykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo galima padėti šalims įgyvendinti įsipareigojimą skatinti tarptautinę prekybą, padedant siekti darnaus vystymosi tikslo. EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus sudaryti vidaus patariamąsias grupes, kuriose būtų subalansuotai atstovaujama pilietinės visuomenės grupėms užtikrinus verslo, darbuotojų, vartotojų, aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų pusiausvyrą ir kurios galėtų pateikti pastabų ar rekomendacijų dėl TPIP įgyvendinimo (19). Iš patirties, įgytos įgyvendinant galiojančius susitarimus, matyti, kad siekiant užtikrinti tokių stebėsenos mechanizmų veiksmingumą svarbu, kad ES institucijos rimtai ištirtų stebėsenos institucijų teikiamas rekomendacijas ir kad jos būtų susietos su vykdymo užtikrinimo procesu.

8.1.

EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija pateikė teksto pasiūlymą dėl investicijų teismų sistemos, kuriuo pristatoma procedūrų reforma, per kurią bus sukurta nauja sistema, pakeisianti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą. Šį pasiūlymą sudaro dvi dalys: esminės investicijų apsaugos nuostatos ir sistemos, kuria sprendžiami investuotojų ir valstybės ginčai, veikimas. Į jį taip pat įtrauktas įžanginis skirsnis, kuriame pateiktos su investicijų apsauga susijusios apibrėžtys.

8.2.

Kaip raginta nuomonėje REX/390, pateiktos išsamesnės sąvokų „teisė reguliuoti“, „netiesioginė ekspropriacija“ ir „sąžiningas ir teisingas elgesys“ apibrėžtys. Tai sąlygos, kurias būtina įvykdyti siekiant reguliuoti valstybės ir investuotojų ginčų sprendimo procedūrą. Šiais paaiškinimais remiama šalių teisė reguliuoti teikiant viršenybę viešajam interesui, o ne investuotojo apsaugai.

8.3.

EESRK pabrėžia, kad susitarime pateiktos apibrėžtys, pirmiausia – teisės reguliuoti apibrėžtis, turėtų būti aiškios ir kad jomis turėtų būti išlaikomi ir nustatomi griežti standartai, ypač socialinės, aplinkos, vartotojų apsaugos srityse, ir garantuojama tinkama ir teisėta investuotojų apsauga nuo protekcionizmo ir diskriminacijos. EESRK palankiai vertina tai, kad papildant susitarimo preambulę į pagrindinę susitarimo dalį įtrauktas atskiras straipsnis. Teisė reguliuoti socialinės apsaugos srityje turėtų aiškiai apimti kolektyvinius susitarimus, įskaitant trišalius ir (arba) bendrus (erga omnes) susitarimus, kad jie negalėtų būti aiškinami kaip investuotojo teisėto lūkesčio pažeidimas. Darbo ir darbo užmokesčio sąlygos pagal kolektyvines sutartis negali būti laikomi netarifinėmis prekybos kliūtimis.

8.4.

Tačiau EESRK pripažįsta, kad svarbiausi pakeitimai susiję su ginčų sprendimo procedūrų aspektais. Arbitražo sistema pakeista teismine sistema su specializuotu teismu, kuriame ginčo šalių paskirti ad hoc arbitrai pakeičiami susitarimo šalių iš nuolatinio sąrašo paskirtinais teisėjais. Dėl šių pokyčių sistema tampa labiau institucine. EESRK ragina šalis užtikrinti, kad, kai tik sutartis bus ratifikuota, investicijų teismų sistema veiktų visu pajėgumu, kad teisėjams būtų suteiktas demokratinis teisėtumas ir kad jie būtų skiriami taip, kad būtų pašalinta politizuotos teismo sistemos ir interesų konflikto rizika.

8.5.

EESRK malonu pabrėžti, kad, siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konfliktų, parengtas griežtas elgesio kodeksas. Taip pat, atsižvelgiant į pagrįstą kritiką dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, įsteigtas apeliacinis teismas, kuris vertintų teismo sprendimus. Be to, užtikrinamas skaidrumas, nes ginčams būtų taikomos UNCITRAL taisyklės.

8.6.

Nors EESRK palankiai vertina padarytus patobulinimus, stengiantis pertvarkyti sistemą, jis vis dar mato ypač svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

8.7.

Be to, EESRK pripažįsta, kad susirūpinimą keliantys klausimai dėl naujos sistemos įgyvendinimo išlieka ir skiriasi priklausomai nuo suinteresuotųjų subjektų. EESRK prašo, kad Komisija, nuolat stengdamasi tobulinti investicinių ginčų sprendimo sistemą, išsamiau išnagrinėtų šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

8.8.

Be kita ko, šiuos klausimus galima apibendrinti taip:

EESRK ragina Komisiją sprendžiant šiuos klausimus įtraukti pilietinę visuomenę ir Europos juridinę bendruomenę.

8.9.

Be to, kai kurie suinteresuotieji subjektai abejoja dėl poreikio tinkamai veikiančiose ir puikiai išplėtotose vidaus teisinėse sistemose sukurti atskirą investicijų arbitražo sistemą (21).

8.10.

Apibendrinant pažymėtina, jog, EERSK nuomone, Europos Komisijos pasiūlymas dėl Investicijų teismų sistemos yra žingsnis tinkama linkme, tačiau sistemą kai kuriose srityse dar reikia tobulinti, kad ji veiktų kaip nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija. Komitetas apgailestauja, kad sistema pasiūlyta be išsamių ir tinkamų konsultacijų ir neatlikus poveikio vertinimo – neįvertintos sistemos išlaidos ir jos veikimas, ir ragina Komisiją parengti tokį poveikio vertinimą.